d3fda716-39f4-48b2-9972-429a7ca3aa0c · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-2402-602/2011Proceso Nr. 3-61-3-00641-2011-8                                                         Procesinio sprendimo kategorija 8.1.1; 9.1; 9.3; 9.5; 9.7; 9.8.1; 74 (S)   SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU Vilnius                                                                               2011 m. spalio 20 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Dzedulionio ir Mefodijos Povilaitienės, sekretoriaujant Anai Matutienei, dalyvaujant atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Ingridai Kemežienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo P. D. skundÄ atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė :

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, atlikusi mokestinį patikrinimÄ P. D. atžvilgiu dėl gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM), pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) ir valstybinio socialinio draudimo įmokų (toliau – VSD įmokos) už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2008-12-31, 2010-08-04 surašė Patikrinimo aktÄ Nr. AC16-15, kuriame papildomai apskaičiavo: 13538 Lt GPM, 8235 Lt GPM delspinigių, 6589 Lt PVM, 4733 Lt PVM delspinigių, 1074,06 Lt VSD įmokų pagrindinei pensijos daliai, 573 Lt VSD įmokų pagrindinei pensijos daliai baudÄ , 910,40 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai ir 455 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudÄ (b. l. 45-54). 2010-09-15 Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcija sprendimu Nr. AC2-12 patvirtino 2010-08-04 Patikrinimo aktÄ Nr. AC16-15 ir nurodė pareiÅ¡kėjui sumokėti 13538 GPM, 8235 Lt GPM delspinigių, 1354 Lt GPM baudÄ , 6589 Lt PVM, 4733 Lt PVM delspinigių, 659 Lt PVM baudÄ , 1074,06 Lt VSD įmokų pagrindinei pensijos daliai, 537 Lt VSD įmokų pagrindinei pensijos daliai baudÄ , 910,40 Lt VSD įmokų papildomos pensijos daliai, 455 Lt VSD įmokų papildomos pensijos daliai baudÄ (b. l. 128-132).2010-10-18 pareiÅ¡kėjas padavė skundÄ Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, praÅ¡ydamas panaikinti 2010-09-15 Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimÄ Nr. AC2-12 (b. l. 33-35).2010-11-05 Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimu Nr. 68-252 sustabdė pareiÅ¡kėjo skundo nagrinėjimÄ , iki bus iÅ¡nagrinėtas pareiÅ¡kėjo pasiÅ«lymas pasiraÅ¡yti susitarimÄ su mokesčių administratoriumi dėl mokesčių ir su jais susijusių sumų dydžio (b. l. 31). 2011-02-04 Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimu Nr. 68-13 atnaujino pareiÅ¡kėjo skundo nagrinėjimÄ ir patvirtino Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-09-15 sprendimÄ Nr. AC2-12 (b. l. 26-29).

PareiÅ¡kėjas P. D. 2011-04-05 teismui padavė skundÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2011-02-04 sprendimÄ Nr. 68-13 ir Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Klaipėdos apskrities VMI) 2010-09-15 sprendimÄ Nr. AC2-12 arba, skundo netenkinus, sumažinti paskirtų baudų ir delspinigių dydžius (b. l. 1-2, 7-9). PareiÅ¡kėjas nurodė nesutinkantis su mokesčių administratoriaus iÅ¡vada, kad formaliai sudarytu nekilnojamojo turto dovanojimo sandoriu su susijusiu asmeniu, su pareiÅ¡kėjo motina, buvo siekiama mokestinės naudos.

PaaiÅ¡kino, kad neturėjo pakankamai asmeninių lėšų atsiskaityti su savo motina, kurios lėšomis buvo nupirkti ir vėliau jai padovanoti žemės sklypai. Mokesčių administratorius neatsižvelgė į tai, kad turtas, nors ir perkamas lygiomis dalimis pareiÅ¡kėjo ir jo motinos vardu, faktiÅ¡kai apmokėtas tik motinos lėšomis. Be to, neatsižvelgta į tai, kad dovanojamo turto vertė nebuvo padidinta. PareiÅ¡kėjas su motina pripažino, kad gavo individualios veiklos pajamų iÅ¡ nekilnojamojo turto pardavimo, kurias deklaravo pajamų mokesčio deklaracijose, 2005-12-19 abu įsiregistravo kaip asmenys, vykdantys veiklÄ , be to, ir iki tol pajamos buvo deklaruojamos ir mokami mokesčiai.

NeaiÅ¡ku, kokiais metodais mokesčių administratorius apskaičiavo mokestinės bazės padidinimÄ . Pažymėjo, kad patikrinimo akte minima trejų metų riba neturėjo bÅ«ti taikoma, nes Å¡iuo atveju perleistas individualios veiklos turtas. Nevertinus dovanojimo sandorių, atsirado mokesčių permoka pas pareiÅ¡kėjo motinÄ ir jos sutuoktinį, kurie deklaravo nekilnojamojo turto pardavimo veiklos pajamas ir mokėjo pajamų mokestį nuo tų pačių dovanotų žemės sklypų pardavimo pajamų.

Taigi valstybės biudžetas šio mokesčio atžvilgiu nepatyrė jokios žalos. Mokesčių administratorius taikė maksimalias baudas ir delspinigius, kurių dydžiai neatitinka protingumo kriterijų.      Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo. Pareiškėjui siųsti teismo šaukimai jo nurodytu ir Gyventojų registro tarnyboje deklaruotu adresu grįžo neįteikti, todėl teismo šaukimas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 75 str. 5 d., siųstas pareiškėjo gyvenamosios vietos seniūnijai. 2011-09-05 posėdis atidėtas dėl pareiškėjo ligos, esant jo prašymui. 2011-10-10 gautas pareiškėjo atstovo prašymas atidėti teismo posėdį.

PraÅ¡ymas netenkintas, nes pareiÅ¡kėjas galėjo pasirÅ«pinti atstovavimo anksčiau, pareiÅ¡kėjo minėti veiksmai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, todėl bylÄ nutarta nagrinėti iÅ¡ esmės. Atsakovas VMI atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 20-23).Atsakovas nurodė, kad mokesčių teisiniuose santykiuose virÅ¡enybė teikiama veiklos turiniui, o ne jos formaliai iÅ¡raiÅ¡kai. Mokesčių administravimo įstatymo 69 str. 1 d. nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, Å«kinė operacija ar jų grupė sudaromi turint tikslÄ gauti mokestinę naudÄ , mokesčių administratorius taiko turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ .

Å ių sandorių ar Å«kinių operacijų rezultatai formaliai tiksliai fiksuojami buhalterinėje apskaitoje, bet mokesčių mokėtojo siekiamos palankesnės apmokestinimo sÄ lygos negali bÅ«ti taikomos dėl to, kad mokesčių įstatymas tokių pasekmių dirbtinai sukurtoms aplinkybėms nesiekė priskirti. LVAT 2007-07-17 nutartyje adm. byloje Nr. A11-719/2007 konstatavo, kad aiÅ¡kinant minėtÄ Ä¯statymo 69 str. 1 d., pažymėtina, kad joje kalbama mokesčių mokėtojo tikslÄ gauti mokestinę naudÄ ateityje.

Atkuriant iškreiptas ir slepiamas aplinkybes, turi būti aišku, koks konkretus subjektas vengė mokesčio mokėjimo. Mokesčiai turi būti apskaičiuojami tokiam mokesčių mokėtojui, kuriam, jeigu būtų nesudaryti sandoriai, kurių turinys neatitinka jų formos, tektų mokestinė našta. Atkūrus iškreiptas ir slepiamas aplinkybes, mokestis apskaičiuojamas pagal atitinkamo mokesčio įstatyme nustatytas taisykles. Pažymėtina, kad tiek mokesčių administratorius, tiek mokesčių mokėtojas turi pagrįsti savo teiginius tam tikrais motyvais.

Å iuo atveju, atsakovo teigimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė dovanojimo sandorio bÅ«tinumo ir nepagrindė argumentų raÅ¡ytiniais įrodymais, t.y. nenuginčijo mokesčių administratoriaus veiksmų. Tuo tarpu mokesčių administratorius surinko pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjas siekdamas mokestinės naudos ginčo sandorius sudarė formaliai ir tokių bÅ«du nuslėpė ar iÅ¡kreipė aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimÄ . Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už 2004 m. deklaravo pajamas iÅ¡ kitos paskirties žemės sklypų prekybos ekonominės veiklos, kurios įvertintos nustatant PVM prievolės atsiradimo datÄ ; nustatyta, kad 2005 m. gegužės mėn. pareiÅ¡kėjo pajamos iÅ¡ tokios veiklos virÅ¡ijo 100 000 Lt, todėl pradedant Å¡iuo mėnesiu pareiÅ¡kėjas turėjo skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetÄ .

  Per teismo posėdį atsakovo atstovė prašė skundÄ atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities VMI atsiliepimo į pareiÅ¡kėjo skundÄ nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo.              Skundas netenkintinas.             Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas kartu su savo motina R. S. pagal 2003-11-10 sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis už 45000 Lt įsigijo iÅ¡ J. J. 3,1400 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ , registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) km., Klaipėdos raj.

Klaipėdos apskrities viršininko 2004-06-23 įsakymu Nr. 13.6-2099 žemės sklypas, atliekant kadastrinius matavimus, padalintas į 17 atskirų sklypų, kurių tikslinė paskirtis: kita (individualiems namams/statiniams statyti ir eksploatuoti bei transporto, ryšių ir kitoms komunikacijoms statyti ir eksploatuoti). Visi 17 naujai suformuoti sklypai lygiomis dalimis priklausė P. D. ir R. S. (po 1/2 dalį). Pareiškėjas ir R. S. iš 17 naujai suformuotų sklypų 3 sklypus pardavė fiziniams asmenims 2004 metais, 2005 metais - 7 sklypus, 2006 metais - 2 sklypus, 2008 m. - 2 sklypus.

             P. D. pagal 2007-08-14 sutartį, registro Nr. (duomenys neskelbtini), už 83000 Lt asmeninės nuosavybės teise įsigijo iÅ¡ A. A. K. 0,1503 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ , registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) II km., Klaipėdos raj. P. D. minėtÄ sklypÄ pagal 2008-12-17 sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė K. M. už 15000 Lt.             IÅ¡ nurodytų sklypų pardavimo P. D. gavo individualios veiklos turto pardavimo pajamų: 2005 m. - 54000 Lt ((duomenys neskelbtini)), 2006 m. - 17000 Lt ((duomenys neskelbtini)), 2008 m. - 34500 Lt (7000+12500+15000).

Gautos individualios veiklos turto pardavimo pajamos deklaruotos atitinkamų metų pajamų mokesčio deklaracijose ir apmokestintos, taikant 15 proc. pajamų mokesčių tarifÄ . PareiÅ¡kėjas ir R. S. pagal 2004-05-04 sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis iÅ¡ M. B. N. už 62000 Lt įsigijo 1,8400 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ , registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini) km Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2004-11-16 įsakymu Nr. 13.6-3932 žemės sklypas, atliekant kadastrinius matavimus, padalintas į 12 atskirų sklypų, kurių tikslinė paskirtis: kita: (individualiems namams/statiniams statyti ir eksploatuoti bei transporto, ryÅ¡ių ir kitoms komunikacijoms statyti ir eksploatuoti).

Visi 12 naujai suformuoti sklypai lygiomis dalimis priklausė P. D. ir R. S. (po 1/2 dalį). Pareiškėjas ir R. S. iš 12 naujai suformuotų sklypų 2 sklypus lygiomis dalimis pardavė 2004 metais. Pareiškėjas pagal 2005-05-16 sudarytas sutartis 4 sklypų ½ dalis padovanojo motinai R. S., kuri po sandorio kartu su sutuoktiniu tapo šių sklypų savininke:pagal sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), padovanojo ½ dalį 0,3630 ha sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalių susitarimu sklypo dalis įvertinta 10000 Lt (Registrų centro (toliau - RC) duomenimis dalies vid. rinkos vertė 7682 Lt);-             pagal sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), padovanojo ½ dalį 0,1350 ha sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Šalių susitarimu sklypo dalis įvertinta 10000 Lt (RC duomenimis dalies vid. rinkos vertė 2951 Lt);pagal sutartį, notarinis registro Nr. (duomenys neskelbtini), padovanojo ½ dalį 0,1350 ha sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalių susitarimu sklypo dalis įvertinta 10000 Lt (RC duomenimis dalies vid. rinkos vertė 2951 Lt);pagal sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) padovanojo ½ dalį 0,1350 ha sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalių susitarimu sklypo dalis įvertinta 10000 Lt (RC duomenimis dalies vid. rinkos vertė 2951 Lt).R.

S. ir J. S. aukščiau nurodytus sklypus pagal 2005-05-25 sudarytas sutartis pardavė UAB „Staviradis“, kurios vienintelis akcininkas ir direktorius buvo P. D.:pagal sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė 0,3630 ha sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Å alių susitarimu sklypas parduotas už 20000 Lt (RC duomenimis vid. rinkos vertė 19105 Lt);pagal sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė 0,1350 ha sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Å alių susitarimu sklypas parduotas už 20000 Lt (RC duomenimis vid. rinkos vertė 7546 Lt);pagal sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė 0,1350 ha sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Å alių susitarimu sklypas parduotas už 20000 Lt (RC duomenimis vid. rinkos vertė 7546 Lt);pagal sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė 0,1350 ha sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Å alių susitarimu sklypas parduotas už 20000 Lt (RC duomenimis vid. rinkos vertė 7546 Lt).Nustatyta, kad R. S. ir J. S., praėjus 9 dienoms nuo 54 dalies sklypų gavimo pagal dovanojimo sandorius, juos pardavė UAB „Staviradis“ už 80000 Lt (20000 Lt x 4). Pardavimo sandorių sudarymo metu ½ dalis sklypų priklausė R.

S. asmeninės nuosavybės teise, '/2 dalis R. S. ir J. S. bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise. Pagal sutartis pardavimo sutarčių sudarymo metu pardavėjams sumokėta 4000 Lt (1000 Lt x 4), likusiÄ kainos dalį UAB „Staviradis“ įsipareigojo sumokėti iki 2005-12-31. Nustatyta, kad UAB „Staviradis“ už įsigytÄ turtÄ atsiskaitė, visÄ sumÄ iÅ¡mokant grynais ar pavedimu į banko sÄ skaitÄ R. S.: grynais iÅ¡ kasos 2005-06-10 - 4000 Lt, bankiniais pavedimais 2005-09-23, 2005-11-30 - 38000 Lt (po 19000 Lt), 2006-08-22 - 38000 Lt. 2010-01-06 UAB „Staviradis“ mokestinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad Å¡i bendrovė neapskaičiavo ir nesumokėjo į biudžetÄ GPM nuo iÅ¡mokų už minėtÄ turtÄ .             R.

S. ir J. S. metinėse pajamų mokesčio deklaracijose už 2005 m. nekilnojamojo turto pardavimo pajamas, gautas už aukščiau nurodytų sklypų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) km., Klaipėdos raj., pardavimÄ , lygiomis dalimis po 40000 Lt ((duomenys neskelbtini)) priskyrė individualios veiklos pajamoms, nuo kurių apskaičiavo ir sumokėjo GPM, pardavimo sandorio sudarymo metu (2005-05-25) R. S. ir J. S. nebuvo įsiregistravę kaip asmenys vykdantys individualiÄ veiklÄ . R. S. kaip asmuo vykdantis individualiÄ veiklÄ Ä¯siregistravo 2005-12-19, J.

S. individualios veiklos vykdymo nėra įregistravęs.UAB „Staviradis“ iš 0,3630 ha sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Klaipėdos apskrities viršininko 2005-12-29 įsakymu Nr. 13.6-6137 suformavo 4 atskirus sklypus: 0,0863 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,0679 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,887 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,1201 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).Klaipėdos rajono savivaldybės administracija bendrovei išdavė 2005-08-16 leidimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2006-04-03 leidimus Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti statybos darbus.

Bendrovė sklypuose vykdė individualių namų statybos darbus ir 2005 - 2008 metais nebaigtus statyti pastatus kartu su žemės sklypais pardavė fiziniams asmenims.P. D. pagal 2005-05-25 sudarytas sutartis 3 sklypų ½ dalis padovanojo motinai R. S., kuri po sandorio kartu su sutuoktiniu tapo šių sklypų savininke:pagal sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), padovanojo 1/2 dalį 0,1300 ha sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalių susitarimu sklypo dalis įvertinta 10000 Lt (RC duomenimis dalies vid. rinkos vertė 7682 Lt).

R. S. ir J. S., kuriuos atstovavo P. D., visÄ sklypÄ pagal 2005-07-28 sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) už 20000 Lt pardavė J. J.. Pirkėja atsiskaitė su pardavėjų atstovu prieÅ¡ sutarties sudarymÄ , turtas perduotas sutarties pasiraÅ¡ymo metu;pagal sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), padovanojo ½ dalį 0,1300 ha sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Å alių susitarimu sklypo dalis įvertinta 10000 Lt (RC duomenimis dalies vid. Rinkos vertė 2847 Lt). R. S. ir J.

S., kuriuos atstovavo P. D., visÄ sklypÄ pagal 2005-07-28 sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) už 20000 Lt pardavė V. P.. Pirkėja atsiskaitė su pardavėjų atstovu prieÅ¡ sutarties sudarymÄ , turtas perduotas sutarties pasiraÅ¡ymo metu;pagal sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), padovanojo ½ dalį 0,1200 ha sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Å alių susitarimu sklypo dalis įvertinta 10000 Lt (RC duomenimis dalies vid. rinkos vertė 2640 Lt). Sklypas parduotas pagal 2006-06-19 sutartį už 45000 Lt F.

L.. Nurodytų sklypų pardavimo pajamas R. S. priskyrė ne individualios veiklos pardavimo pajamoms: 2005 m. – pajamų suma 40000 Lt, turto įsigijimo kaina 40000 Lt, 2006 m. – pajamų suma 33750 Lt, turto įsigijimo kaina 7500 Lt. J. S. metinėje pajamų deklaracijoje už 2006 m. pagal 2006-06-19 sutartį perleisto turto pardavimo pajamų 11250 Lt nedeklaravo.              PareiÅ¡kėjas pagal 2005-08-12 sutartį padovanojo R. S. 141,24 kv. m pagalbinę patalpÄ su bendro naudojimo patalpomis ir 132,97 kv. m slėptuvės patalpÄ su bendro naudojimo patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), Klaipėda.

Å alių susitarimu turtas įvertintas 11800 Lt (RC duomenimis pagalbinių patalpų vid. Rinkos vertė 73800 Lt, slėptuvės 69600 Lt). Å ias patalpas pareiÅ¡kėjas įsigijo pagal 2005-01-11 sutartį iÅ¡ UAB „Laivyno inžinerijos centras“ už 11800 Lt.             R. S. gautÄ dovanų turtÄ pagal 2005-08-18 sutartį pardavė UAB „Staviradis“ už 11800 Lt, o Å¡i – pagal 2008-06-12 sutartį – R. R. už 3000 Lt (RC duomenimis patalpų vid. rinkos vertė 42000 Lt, slėptuvės 51900 Lt).

             R. S. gautas pajamas metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už 2005 m. priskyrė ne individualios veiklos turto pardavimo pajamoms.              Pareiškėjas pagal 2005-05-25 sutartį iš R. S. ir J. S. gavo dovanų ½ dalį 0,1300 ha sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šalių susitarimu sklypo dalis įvertinta 10000 Lt (RC duomenimis sklypo dalies vid. rinkos vertė 2847 Lt). Turtas parduotas 2010 m. P. D. metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už 2005 m. dovanojimo būdu gautų pajamų nedeklaravo.

             Mokesčių administratorius konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas, sudarydamas turto dovanojimo sutartis su savo motina R. S., sudarė formalias sÄ lygas iÅ¡vengti PVM mokėjimo ir sumažino mokėtinÄ Ä¯ biudžetÄ GPM sumÄ , t.y. siekė iÅ¡vengti mokestinės prievolės. Atsižvelgiant į tai, apskaičiuojant mokesčius, buvo taikomas turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principas, t.y. neatsižvelgta į formaliÄ mokesčių mokėtojo veiklos iÅ¡raiÅ¡kÄ : pareiÅ¡kėjo ir R.

S. dovanojimo sandoriai eliminuoti, o pajamos, gautos iš šių žemės sklypų perleidimo, pripažintos lygiomis dalimis pareiškėjo ir R. S. bei jos sutuoktinio turto pardavimo pajamomis, o pajamos, gautos iš pagalbinės patalpos – slėptuvės, pripažintos pareiškėjo turto pardavimo pajamomis.                           Nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas ginčas dėl Mokesčių administravimo įstatymo 69 str. 1 d. nuostatų, vertinant dovanojimo ir pirkimo-pardavimo sandorius, sudarytus tarp pareiškėjo ir jo motinos R.

S., taikymo apskaičiuojant mokestinę prievolę. PareiÅ¡kėjas nesutinka, jog minėtais dovanojimo sandoriais buvo siekiama kitų (be mokestinės naudos gavimo) ekonomiÅ¡kai ar kitaip pagrįstų tikslų. 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 (toliau – MAÄ®) 69 str. 1 d. nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, Å«kinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslÄ gauti mokestinę naudÄ , t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtinÄ mokesčio sumÄ arba visiÅ¡kai iÅ¡vengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grÄ Å¾intinÄ (įskaitytinÄ ) mokesčio permokÄ (skirtumÄ ), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grÄ Å¾inimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ .

Å iuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formaliÄ mokesčių mokėtojo veiklos iÅ¡raiÅ¡kÄ , bet atkuria iÅ¡kreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimÄ , ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas.MAÄ® 69 str. 1 d. nuostatos taikomos, kai mokesčių mokėtojas mokestinės naudos gauna dėl realiai vykdomų sandorių ar atliekamų Å«kinių operacijų, įforminamų iÅ¡kreipiant pačių Å«kinių operacijų esmę, tačiau formaliai atitinkančių įstatymo reikalavimus;

Å¡ių sandorių ar Å«kinių operacijų rezultatai yra formaliai tiksliai fiksuojami buhalterinėje apskaitoje, tačiau mokesčių mokėtojo siekiamos palankesnės apmokestinimo sÄ lygos negali bÅ«ti taikomos jam dėl to, kad mokesčių įstatymas tokių pasekmių dirbtinai sukurtoms aplinkybėms nesiekė priskirti (vykdomi sandoriai stokoja ekonominės prasmės, bet teikia mokestinės naudos ir pan.). Kitaip tariant, tam, kad bÅ«tų pagrindas taikyti turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ ir perskaičiuoti mokesčius, visų pirma bÅ«tina konstatuoti, kad sandorio ar Å«kinės operacijos turinys, užfiksuotos dokumentuose, neatitinka realaus to sandorio ar Å«kinės operacijos turinio; tokiu atveju mokesčių administratorius, siekdamas užtikrinti mokestinių prievolių tinkamÄ vykdymÄ , turėtų koreguoti mokesčių mokėtojo sandorius ar Å«kines operacijas ir nustatyti tikrÄ jÄ atliktų veiksmų ar jų grupės kokybinę ar kiekybinę iÅ¡raiÅ¡kÄ , kuri keičia mokesčio bazę ir mokėtinus mokesčius.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aiÅ¡kinant MAÄ® 69 str. 1 d. pažymėtina, kad joje kalbama apie mokesčio mokėtojo tikslÄ gauti mokestinę naudÄ ateityje, po sandorio (Å«kinės operacijos), kurie gali bÅ«ti tiriami Å¡ios teisės normos taikymo aspektu, sudarymo; tai reiÅ¡kia, kad taikant Å¡iÄ teisės normÄ reikÅ¡mingomis gali bÅ«ti pripažintos aplinkybės, kurios laiko aspektu atsirado po tiriamo (abejones keliančio) sandorio (Å«kinės operacijos) sudarymo, t. y. taikant Å¡iÄ teisės normÄ atliekamas retrospektyvus paties sandorio (Å«kinės operacijos) ir jo teisinių pasekmių vertinimas, be to, taikant nurodytÄ normÄ bÅ«tina nustatyti joje nurodytÄ mokesčio mokėtojo tikslÄ (gauti Å¡ioje normoje apibÅ«dintÄ mokestinę naudÄ ) (2007 m. liepos 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-719/2007).Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiÅ¡kinant bei taikant MAÄ® 69 str. 1 d. nuostatas, yra ne kartÄ pabrėžta, jog mokesčio apskaičiavimui taikant turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ , bÅ«tina nustatyti, kad sandoris, Å«kinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaryta turint tikslÄ gauti mokestinę naudÄ .

Atsižvelgiant į MAÄ® 67 str. 1 d. nuostatas, pagrįsti tvirtinimÄ , kad sandoriai sudaryti siekiant mokestinės naudos, privalo mokesčių administratorius (2008 m. liepos 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502‑1305/2008). Todėl ginčui pasiekus teismÄ , pastarasis turi nustatyti, ar mokesčių administratoriaus iÅ¡vada dėl tikrojo ginčo sandorio (Å«kinės operacijos) turinio yra pagrįsta tinkamu faktinių aplinkybių vertinimu ir pakankamais įrodymais (2008 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525‑828/2008).

Tokiais atvejais taip pat bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečiai mokestinės naudos atitinkamais sandoriais siekė mokesčių mokėtojas, t. y. kokį konkretų pažeidimÄ , nurodytÄ MAÄ® 69 str. 1 d., jis padarė, nes tai yra bÅ«tina mokesčių mokėtojo atsakomybės sÄ lyga (2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1655/2010; 2008 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1591/2008).Mokestinio patikrinimo metu nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad pareiÅ¡kėjas 2005-05-16 ir 2005-05-25 dovanojimo sutartimis savo motinai padovanojo 7 sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) II kaime ir (duomenys neskelbtini) kaime, Klaipėdos rajone, ½ dalis, Å¡alių įvertintas 70000 Lt suma, bei pagalbines patalpas pagal 2005-08-12 dovanojimo sutartį, įvertintas 11800 Lt suma.

Nustatyta, kad dovanoti žemės sklypai buvo įsigyti kartu su motina lygiomis dalimis pagal 2003-11-10 ir 2004-05-04 sutartis. Pareiškėjas 2005-05-16 keturiomis dovanojimo sutartimis padovanojo savo motinai 4 sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) II kaime, ½ dalis, šalių įvertintas 40000 Lt, o motina kartu su sutuoktiniu 2005-05-25 keturiomis pirkimo-pardavimo sutartimis už 80000 Lt pardavė minėtus sklypus UAB „Staviradis“, priklausančiai pareiškėjui. Pareiškėjas taip pat 2005-05-25 trimis dovanojimo sutartimis padovanojo motinai 3 sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) kaime, ½ dalis, šalių įvertintas 30000 Lt, o motina kartu su sutuoktiniu pagal 2005-07-28 ir 2006-06-19 pirkimo-pardavimo sutartis šiuos sklypus pardavė fiziniams asmenims už 85000 Lt.

PareiÅ¡kėjas 2005-08-12 dovanojimo sutartimi padovanojo savo motinai pagalbines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Å¡alių įvertintas 11800 Lt, o Å¡i 2005-08-18 pirkimo-pardavimo sutartimi už 11800 Lt minėtas patalpas pardavė UAB „Starivadis“. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta ir taip pat nėra ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėjas su motina, pagal 2003-11-10 ir 2004-05-04 sutartis įsigiję žemės sklypus, pakeitė jų tikslinę paskirtį ir, padalinę į atskirus sklypus, dalį jų pardavė fiziniams asmenims, t.y. vykdė individualiÄ veiklÄ .

Bylos medžiaga patvirtina, kad sudarant sandorius dėl pareiškėjo motinai dovanotų žemės sklypų pardavimo fiziniams asmenims, pareiškėjo motinai atstovavo jos sūnus. Remiantis paties pareiškėjo ir kitų asmenų paaiškinimais, žemės sklypų dovanojimo sutartimis buvo siekiama atsiskaityti su pareiškėjo motina, finansavusia 2003 m. ir 2004 m. įsigyjant šiuos sklypus, o patalpų dovanojimo tarp pareiškėjo ir motinos bei šių patalpų pirkimo-pardavimo sutartys tarp pareiškėjo motinos ir įmonės buvo sudarytos, UAB „Starivadis“ siekiant gauti lėšų kreditui iš banko gauti.

Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad R. S. ir J. S. už 2005-2006 m. nekilnojamojo turto pardavimÄ gautas lėšas 302500 Lt paskolino pareiÅ¡kėjui. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad iÅ¡ esmės visas turtas, dovanojimo sutartimis perleistas pareiÅ¡kėjo motinai, vėliau faktiÅ¡kai grįžo pareiÅ¡kėjo nuosavybėn.Civilinio kodekso 6.465 str. 1 d. nustatyta, kad pagal dovanojimo sutartį viena Å¡alis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtÄ ar turtinę teisę (reikalavimÄ ) kitai Å¡aliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotÄ jį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui.

Pagal minėtas bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas, sudarydamas dovanojimo sandorį, faktiÅ¡kai nesiekė perleisti turto apdovanotajam, Å¡io sandorio pasekmės buvo trumpalaikės, vėliau buvo atkurta Å¡alių padėtis, buvusi iki dovanojimo ir pardavimo sandorių sudarymo.MAÄ® 69 str. 1 d. nuostatų taikymo prasme galimi atvejai, kai tam tikri nebÅ«tini tarpiniai sandoriai (Å«kinės operacijos) susijusių sandorių (Å«kinių operacijų) grandinėje dėl to paties objekto (jo dalies), sudaromi (Å«kinės operacijos – atliekamos) siekiant sumažinti mokėtinÄ mokesčio sumÄ arba visiÅ¡kai iÅ¡vengti mokesčio mokėjimo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2005 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10‑1019/2005, 2010 m. gruodžio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575‑1747/2010), pripažįstama, kad tokiais atvejais mokestinės naudos siekimÄ kartu su kitais įrodymais gali patvirtinti aplinkybė, jog pradinis turto savininkas po turto perleidimo tarpiniu sandoriu (Å«kine operacija) ir toliau valdo, naudoja, disponuoja Å¡iuo turtu bei atlieka aktyvius veiksmus sudarant galutinį sandorį (atliekant galutinę Å«kinę operacijÄ ), taip pat realiai gauna pajamas iÅ¡ atliktų sandorių (Å«kinių operacijų).

Kaip vienas iÅ¡ pagrindų pripažinti, jog sudarant atitinkamus sandorius tarp susijusių asmenų (artimųjų giminaičių) buvo siekiama mokestinės naudos taip pat laikoma ir aplinkybė, kad pradinis turto savininkas (mokestinės naudos gavėjas) pats asmeniÅ¡kai turtÄ perdavė ne tarpinio, bet galutinio sandorio (Å«kinės operacijos) dalyviui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438‑201/2011).Faktinė aplinkybė, kad to paties nekilnojamo turto perleidimas iÅ¡ vieno asmens kitam, po to trečiam asmeniui visais atvejais vyko sparčiu tempu, leidžia teigti, jog nekilnojamo turto likimas jau buvo pakankamai aiÅ¡kus prieÅ¡ dovanojimo sandorį; atliktų veiksmų seka, atsižvelgiant į dokumentiÅ¡kai kintančiÄ turto vertę, suponuoja iÅ¡vadÄ , kad tokiu bÅ«du siekta mokestinės naudos, tokiu bÅ«du vien trumpo laiko tarpe įvykusių sandorių daugetas, nesant kitų aplinkybių, patvirtinančių tokių sandorių bÅ«tinumÄ , yra pakankamas pagrindas taikyti turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ , t. y.

MAÄ® 69 str. 1 d. (2008 m. vasario 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-250/2008).             Administracinėje byloje esantys tokie duomenys, kaip trumpas laikotarpis tarp dovanojimo ir pirkimo-pardavimo sandorių sudarymo, dovanojimo sandorių sudarymas su giminystės ryÅ¡iais susijusių asmenų, kurie padovanoto nekilnojamojo turto nenaudojo ir byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ketino naudoti, minėto turto pirkėjų suradimas ir kitų veiksmų ruoÅ¡iantis parduoti šį turtÄ atlikimas dar iki dovanojimo sutarčių sudarymo, dovanojimo sandorių sudarymas įteisinant didesnę ginčo turto kainÄ , kad vėliau parduodant šį turtÄ jo įsigijimo kaina bÅ«tų laikoma dovanojimo sutartyse Å¡alių nurodyta kaina ir taip bÅ«tų iÅ¡vengta prievolės mokėti GPM, taip pat dalies pinigų, gautų už parduotÄ turtÄ , sumokėjimas tiesiogiai pareiÅ¡kėjui bei Å¡ių pinigų panaudojimas pareiÅ¡kėjo reikmėms, – turėjo nulemti mokesčių administratoriaus sprendimÄ taikyti MAÄ® 69 str. 1 d.

Teismas, remdamasis byloje nustatytais faktiniais duomenimis, konstatuoja, kad mokesčių administratoriaus iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjas nekilnojamojo turto dovanojimo sandorius sudarė turėdamas tikslÄ gauti mokestinę naudÄ , t.y. iÅ¡vengti pajamų mokesčio mokėjimo nuo turto vertės padidėjimo pajamų, yra pagrįsta.              Konstatavus, kad mokesčių mokėtojas ginčo sandoriais siekė tam tikros mokestinės naudos, mokesčių administratorius turėjo pagrindÄ atkurti iÅ¡kreiptas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimÄ , ir, pripažinus dovanojimo veiklÄ kaip pirkimo-pardavimo veiklÄ , apskaičiuoti atitinkamus mokesčius, nagrinėjamu atveju – GPM, PVM ir VSD. Vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 7 d., individuali veikla – tai savarankiÅ¡ka veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį:

1) savarankiÅ¡ka bet kokio pobÅ«džio komercinė arba gamybinė veikla, įskaitant tÄ , kuria verčiamasi turint verslo liudijimÄ ;

2) savarankiÅ¡ka kÅ«ryba, profesinė ir kita panaÅ¡aus pobÅ«džio savarankiÅ¡ka veikla, įskaitant tÄ , kuria verčiamasi turint verslo liudijimÄ ;

3) savarankiška sporto veikla;

4) savarankiÅ¡ka atlikėjo veikla. Vertinant, ar gyventojo veikla gali bÅ«ti kvalifikuojama kaip individuali veikla, bÅ«tina nustatyti veiklos savarankiÅ¡kumo, versliÅ¡kumo, tęstinumo požymius ir tokios veiklos tikslo – ekonominės naudos siekimo – buvimÄ , taip pat tokios veiklos priskirtinumÄ iÅ¡vardintoms veiklos rÅ«Å¡ims. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo prasme savarankiÅ¡ka veikla Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikytina tokia veikla, kuriÄ vykdydamas asmuo veikia savo valia ir nuožiÅ«ra, nepriklausomai nuo kitų asmenų, ir iÅ¡ kurios tiesiogiai gauna pajamas (2006 m. spalio 20 d.

LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-916/2006). SavarankiÅ¡kai veikdamas fizinis asmuo pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, pats investuoja (savo nuosavomis ar skolintomis lėšomis (turtu)), dengia su veiklos vykdymu susijusias iÅ¡laidas, paskirsto ir naudoja gautas pajamas (2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-693/2007). Tęstinumas reiÅ¡kia, kad gyventojas tam tikrÄ laikotarpį pasikartojančiais sandoriais savo pajamas investuodamas į veiklÄ , tikisi iÅ¡ jos gauti pajamų.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-06-16 sprendimu administracinėje byloje Nr. A5 – 902/2006, pagrindÄ konstatuoti tęstinumÄ sudaro nevienkartinis, nuolatinis sandorių su nekilnojamuoju turtu sudarymas, jų skaičius, tęstinis jų sudarymo laikotarpis (atsikartojamumas). VersliÅ¡kumas reiÅ¡kia, kad gyventojas, vykdydamas individualiÄ veiklÄ , siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos. IndividualiÄ veiklÄ galima pradėti vykdyti ir su tokiu turtu, kurį įgyjant asmuo dar neturėjo konkretaus tikslo jo naudoti bÅ«tent Å¡ios rÅ«Å¡ies individualioje veikloje.

Atsižvelgdamas į besikeičiančiÄ ekonominę situacijÄ , asmenines ar kitas aplinkybes, sprendimÄ dėl tokios individualios veiklos su Å¡iuo turtu vykdymo asmuo gali priimti ir vėliau. Taigi individualios veiklos tęstinumui ir versliÅ¡kumui konstatuoti gali pakakti ir kelių analogiÅ¡kų sandorių sudarymo per tam tikrÄ laikotarpį, nepriklausomai nuo to, kokiai konkrečiai veiklai vykdyti atitinkamas turtas buvo įgytas (LVAT 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1613/08).Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 10 str. 1 d. nustato, kad individualios veiklos pajamoms priskiriamos pajamos iÅ¡ individualios veiklos, įskaitant pajamas iÅ¡ individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn. Pagal Å¡io įstatymo 27 str. 1 d., nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu Å¡io straipsnio 3 dalyje ar Å¡io Ä®statymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotÄ asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaracijÄ už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotÄ pajamų mokestį, jeigu Å¡iame straipsnyje nenustatyta kitaip.Vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 str. 6 d., ekonominė veikla – veikla (įskaitant gamybÄ , prekybÄ , paslaugų teikimÄ , žemės Å«kio veiklÄ , žuvininkystę, kasybÄ , profesinę veiklÄ , naudojimÄ si turto ir (arba) turtinių teisių turėjimu), kuriÄ vykdant siekiama gauti bet kokių pajamų (neatsižvelgiant į tai, ar jÄ vykdant siekiama gauti pelno).

Pagal Å¡io įstatymo 32 str. 1 d., PVM neapmokestinamas pastatų, statinių ar jų dalių (iÅ¡skyrus naujus pastatus ir statinius, naujas pastatų ir statinių dalis) pardavimas ar kitoks perdavimas, kai pagal sandorio sÄ lygas asmuo, kuriam toks daiktas perduodamas, arba trečioji Å¡alis įgyja teisę disponuoti juo kaip jo savininkas. Laikoma, kad:

1) naujas pastatas ar statinys – tai nebaigtas pastatas ar statinys, taip pat baigtas pastatas ar statinys – 24 mėnesius po jo užbaigimo (pripažinimo tinkamu naudoti) arba esminio pagerinimo;

2) nauja pastato ar statinio dalis – tai naujo pastato ar statinio, kaip jis apibrėžtas Å¡ios dalies 1 punkte, dalis, taip pat naujai pastatyta nenaujo pastato ar statinio dalis – 24 mėnesius po jos užbaigimo. Pagal Å¡io straipsnio 2 d., PVM neapmokestinamas žemės pardavimas ar kitoks perdavimas, kai pagal sandorio sÄ lygas asmuo, kuriam tokia žemė perduodama, arba trečioji Å¡alis įgyja teisę disponuoti ja kaip jos savininkas, iÅ¡skyrus žemę, perduodamÄ kartu su naujais pastatais ar statiniais ar jų dalimis, taip pat žemę statyboms.

Žeme statyboms Å¡iame straipsnyje laikomas žemės sklypas, kuris yra skirtas statybai, neatsižvelgiant į tai, ar tame sklype atlikti kokie nors tvarkymo darbai, ar ne.Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 str., apmokestinamasis asmuo, jeigu bendra atlygio už vykdytÄ ekonominę veiklÄ , patiektas prekes ir suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) virÅ¡ijo 100 000 Lt, pradedant tuo mėnesiu, kurį minėta suma buvo virÅ¡yta, privalo už tiekiamas prekes ir teikiamas paslaugas Å¡io įstatymo nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetÄ .

Apmokestinamasis asmuo privalo nustatyta tvarka registruotis PVM mokėtoju. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 92 str. 2 d. nustato, kad asmuo, privalėjęs pateikti praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti jį PVM mokėtoju pagal Å¡io Ä®statymo 71(1) straipsnį, tačiau to nepadaręs, privalo laikydamasis Å¡iame straipsnyje nustatytos tvarkos skaičiuoti ir mokėti į biudžetÄ PVM už prekes ir paslaugas, už kurias jis pagal Å¡io Ä®statymo nuostatas privalėtų skaičiuoti ir mokėti PVM bÅ«damas PVM mokėtoju, iÅ¡skyrus atvejus, kuriais už Å¡ias prekes ar paslaugas PVM Lietuvos Respublikoje sumokėjo Å¡ių prekių tiekėjas (paslaugų teikėjas).Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 str. 6 d. (nuo 2005-01-01 – 4 str. 3 d.) nuostatomis, valstybiniu socialiniu draudimu privalomai draudžiami asmenys, kurie verčiasi individualia veikla pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymÄ .

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 str. 3 d. (nuo 2005-01-01 – 5 str. 2 d.) nustato, kad valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo veiklos vykdymo pradžios iki veiklos pabaigos už save moka patys. Gyventojai, vykdantys individualiÄ veiklÄ , privalomai draudžiami bazinei pensijai ir moka 50 proc. bazinės pensijos dydžio valstybinio socialinio draudimo įmokas bazinei pensijos daliai. Pagal Å¡io įstatymo 34 str. 3 d. 1 p., individualiÄ veiklÄ vykdantys gyventojai papildomai pensijos daliai draudžiami tik tuo atveju, jei pajamų metinė suma, apskaičiuota iÅ¡ apmokestinamųjų pajamų, apskaičiuotų pagal Gyventojų pajamų įstatymÄ , atėmus mokestinių metų pajamų mokesčio sumÄ , yra lygi arba didesnė už 12 minimalių mėnesinių algų.

Pagal Å¡io įstatymo 34 str. 4 d. (nuo 2005-01-01 – 8 str. 2 d.), gyventojai, vykdantys individualiÄ veiklÄ , valstybinio socialinio draudimo įmokų gali nemokėti tik tuo atveju, jei metinė pajamų suma, apskaičiuota iÅ¡ apmokestinamųjų pajamų, apskaičiuotų pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymÄ , atėmus mokestinių metų pajamų mokesčio sumÄ , yra mažesnė už 12 minimalių mėnesinių algų ir Å¡ie asmenys yra draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklausiusio nekilnojamojo turto dovanojimo, t.y. pagal MAÄ® 69 str. 1 d. pripažinta kaip pirkimo-pardavimo veikla, buvo savarankiÅ¡ka pareiÅ¡kėjo veikla, nes atliekama nepriklausomai nuo kitų asmenų, perduotas turtas nuosavybės teise priklausė pareiÅ¡kėjui, sudarytuose sandoriuose nenustatyta darbo santykiams bÅ«dingų aplinkybių (pareiÅ¡kėjas nebuvo samdomas kitų asmenų, naudojo savo pinigus, pats dengė savo iÅ¡laidas); Å¡i veikla tęsėsi 2005-2008 m., tai buvo nevienkartinė, nuolatinė veikla, daugelis objektų parduoti per trumpÄ laikÄ po jų įsigijimo, turto perleidimo sandoriais siekta gauti pajamų.

Nustatyta, kad ginčo nekilnojamasis turtas parduotas neišlaikius turto ilgiau nei 3 metus nuo jo įsigijimo. Pažymėtina, kad atskirų nekilnojamojo turto objektų pardavimo pajamos panašios kaip ir įsigijimo išlaidos, tačiau individualiai veiklai konstatuoti nėra būtina, kad tokia veikla būtų pelninga (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-02-19 nutartis adm. byloje Nr. A-442-66/2009). Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo veiklai būdingas tęstinumas, savarankiškumas, versliškumas ir ekonominės naudos siekimas, todėl, vadovaujantis MAĮ 69 str. 1 d., pajamos, gautos iš ginčo nekilnojamojo turto pardavimo, priskirtinos individualios veiklos turto pardavimo pajamoms: 2005 m.

– 71800 Lt, 2006 m. – 22500 Lt. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo bendra pajamų, gautų už nekilnojamojo turto objektų pardavimÄ 2005-2006 m., taikant MAÄ® 69 str. 1 d. nuostatas, suma 2005 m. yra 125800 Lt (114000 Lt už kitos paskirties žemės sklypų perleidimÄ + 11800 Lt už patalpų perleidimÄ ), 2006 m. - 39500 Lt už kitos paskirties žemės sklypų perleidimÄ . Pagal PVM įstatymo 32 str. 1 d., 11800 Lt pajamos, gautos už pagalbinės patalpos perleidimÄ , priskiriamos PVM neapmokestinamoms pajamoms.

Ä®vertinus pareiÅ¡kėjo gautas pajamas, nustatyta, kad 2005 m. gegužės mėn. pajamos virÅ¡ijo 100 000 Lt ribÄ , todėl nuo Å¡io mėnesio pareiÅ¡kėjui kilo pareiga skaičiuoti ir mokėti PVM. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjui papildomai apskaičiuota 6589 Lt PVM. Vadovaujantis GPM įstatymo 2 str. 14 d., minėta 6589 Lt suma mažinamos atitinkamų metų pareiÅ¡kėjo individualios veiklos pajamos: 2005 m. gautos individualios veiklos pajamos yra 119211 Lt (125800 Lt – 6589 Lt), 2006 m.

– 39500 Lt. Ä®vertinus perskaičiuotų pajamų dydį, sumokėtÄ deklaruotÄ mokestį, pareiÅ¡kėjui papildomai apskaičiuota 13538 Lt GPM. PareiÅ¡kėjo metinės individualios veiklos pajamos 2005-2008 m. virÅ¡ijo 12 MMA dydį, todėl, vadovaujantis VSD įstatymo 4 str. nuostatomis, pareiÅ¡kėjui kilo pareiga skaičiuoti ir mokėti VSD įmokas pagrindinei ir papildomai pensijos daliai. Ä®vertinus perskaičiuotų pajamų ir sumokėtų įmokų dydį, pareiÅ¡kėjui papildomai apskaičiuota 1074,06 Lt VSD įmokų pagrindinei pensijos daliai ir 910,40 Lt VSD papildomai pensijos daliai.Dėl nurodytų motyvų, konstatuotina, kad mokesčių administratorius nustatė visas reikÅ¡mingas bylai faktines aplinkybes ir teisingai jas vertino, tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ (ABTÄ® 88 str. 1 p.).

PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas, skundo netenkinus, sumažinti paskirtas baudas ir delspinigius, netenkinamas.MAÄ® 96 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad delspinigiai skaičiuojami už nesumokėtÄ arba pavėluotai sumokėtÄ patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytÄ nedeklaruotÄ deklaruojamÄ ar neapskaičiuotÄ nedeklaruojamÄ mokestį. Pagal MAÄ® 97 str. 2 d., Å¡io Ä®statymo 96 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo bÅ«ti sumokėtas į biudžetÄ , iki patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento suraÅ¡ymo dienos, o nesumokėjus mokesčio per Å¡io Ä®statymo 81 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ terminÄ (muitinės administruojamo mokesčio – per Å¡io Ä®statymo 81 straipsnio 4 dalyje nustatytÄ terminÄ ), delspinigių skaičiavimas tęsiamas nuo kitos dienos po minėto termino pasibaigimo.

MAÄ® 140 str. nustatyta, kad asmenims, pažeidusiems mokesčių įstatymus, baudos skiriamos pagal pažeidimo padarymo metu galiojančius teisės aktus, iÅ¡skyrus Å¡io Ä®statymo 142 straipsnyje nurodytus atvejus.Vadovaujantis PVM įstatymo 123 str. 1 d., asmenims, pažeidusiems Å¡io Ä®statymo nuostatas, delspinigiai skaičiuojami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Pagal Å¡io straipsnio 3 d., jeigu nustatoma, kad apmokestinamasis asmuo arba bet koks kitas asmuo, nesantis PVM mokėtoju, tačiau Å¡io Ä®statymo nustatyta tvarka privalėjęs mokėti į biudžetÄ PVM, jo nesumokėjo, apskaičiuojama mokėtina į biudžetÄ PVM suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų apskaičiuotos PVM sumos dydžio bauda.

Vadovaujantis GPM įstatymo 36 str. 2 d., už šio įstatymo pažeidimus skiriamos baudos ir skaičiuojami delspinigiai Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal VSD įstatymo 16 str. 2 d., jei patikrinimo metu nustatoma, kad socialinio draudimo įmokos neteisėtai sumažintos, priskaičiuojama trūkstama socialinio draudimo įmokų suma ir skiriama 50 procentų šios sumos dydžio bauda.Nustatyta, kad pareiškėjui už atitinkamų mokesčių įstatymų pažeidimus skirtos minimalios 10 proc. dydžio 1354 Lt GPM bauda, 659 Lt PVM bauda, 537 Lt VSD įmokų pagrindinei pensijos daliai ir 455 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai bauda.

Prievolė registruotis PVM mokėtoju, skaičiuoti ir mokėti PVM pareiškėjui atsirado nuo 2005 m. gegužės mėnesio, nuo tada turėjo būti deklaruojamos individualios veiklos turto pardavimo pajamos ir nuo šių pajamų mokamas GPM. Dėl to PVM ir GPM delspinigiai skaičiuoti taip pat nuo 2005 m. gegužės mėnesio ir 2010-08-04 sudarė 4733 Lt PVM delspinigių ir 8235 Lt GPM delspinigių (b. l. 55-56).Bylos medžiaga patvirtina, kad delspinigiai yra paskaičiuoti vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatyme nustatytomis taisyklėmis, kuriomis institucijos privalėjo vadovautis.

VieÅ¡ojo administravimo subjektai negali netaikyti minėtų delspinigių skaičiavimo taisyklių vadovaujantis nuostatomis dėl delspinigių kompensacinės paskirties. Yra preziumuojama, kad įstatymų leidėjo vieÅ¡osios teisės normose nustatytose taisyklėse dėl delspinigių skaičiavimo už mokesčių nesumokėjimÄ , yra atsižvelgta į delspinigių kompensacinę paskirtį, o reglamentuojant minėtÄ mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo bÅ«dÄ yra teisingai įgyvendinti jam bÅ«dingi požymiai.

Dėl to pareiÅ¡kėjo argumentas, kad delspinigiai yra pernelyg dideli ir dėl to turėtų bÅ«ti sumažinti, nepagrįstas.MAÄ® 100 str. 2 d. ir 141 str. 3 d. nustatyta, kad nuo delspinigių ir/ar baudų mokesčių mokėtojÄ gali atleisti mokesčių administratorius, o mokestinio ginčo metu – ir mokestinį ginÄÄ nagrinėjanti institucija. Vadovaujantis MAÄ® 100 str. 1 d. 2 p. ir 3 p., mokesčių mokėtojas gali bÅ«ti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neiÅ¡ieÅ¡kotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu yra Å¡io Ä®statymo 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas; kitais atvejais, kai delspinigius iÅ¡ieÅ¡koti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiÅ«riu, kaip tai suprantama pagal Å¡io Ä®statymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ .

Šis atleidimo pagrindas gali būti taikomas tik mokesčių mokėtojams – fiziniams asmenims. Vadovaujantis MAĮ 141 str. 1 d., atleidimo nuo pagal šio Įstatymo 139 ir 140 straipsnius paskirtų baudų mokėjimo pagrindai yra:

1) jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo;

2) jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas;

3) kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui;

4) kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymÄ pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiÅ¡kinimo arba mokesčių administratoriaus raÅ¡tu ar telefonu, jei suteikta konsultacija centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka buvo įraÅ¡yta ir yra galimybė nustatyti skambinantį asmenį – mokesčių mokėtojÄ (ar jo atstovÄ ), suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais. MAÄ® 141 str. 2 d. nustatyta, kad nuo baudos atleidžiama tik tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas mokesčio, susijusio su paskirta bauda, sumÄ yra sumokėjęs (mokestis įskaitytas ir (arba) priverstinai iÅ¡ieÅ¡kotas) ar Å¡io mokesčio sumokėjimo terminas Å¡io Ä®statymo nustatyta tvarka yra atidėtas arba iÅ¡dėstytas.

Pažymėtina, kad MAÄ® įtvirtintų pagrindų, kuriems esant mokesčių mokėtojas gali bÅ«ti atleistas nuo paskirtos baudos ar apskaičiuotų delspinigių mokėjimo, sÄ raÅ¡as yra baigtinis, dėl to praÅ¡ymas atleisti nuo apskaičiuotų, bet nesumokėtų (neiÅ¡ieÅ¡kotų) delspinigių ar jų dalies ar paskirtų baudų gali bÅ«ti tenkinamas tik tuo atveju, kai yra nors viena aplinkybė, numatyta nurodytose teisės normose. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad mokesčio sumokėjimo terminas bÅ«tų atidėtas ar iÅ¡dėstytas, pareiÅ¡kėjas patikrinimo metu papildomai apskaičiuotų mokesčių nėra sumokėjęs. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl pareiÅ¡kėjo atleidimo nuo paskirtų baudų.Vadovaujantis MAÄ® 141 str. 1 d. 1 p., mokesčių mokėtojas turi įrodyti, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005-02-09 nutartyje adm. byloje Nr. A-15-141-2005 konstatavo, kad mokesčių mokėtojo kaltė visada preziumuojama. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo nekaltumÄ , tuo tarpu mokestinėje byloje nustatytos faktinės aplinkybės mokesčių administratoriui sudarė pagrįstÄ pagrindÄ manyti, jog Å«kinėmis operacijomis buvo piktnaudžiaujama atitinkamų mokesčių atžvilgiu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad MAÄ® 141 str. 1 d. 2 p. numatytas atleidimo pagrindas sietinas su nenugalimos jėgos poveikiu (force majeure) ir atsitiktinių aplinkybių poveikiu (cas fortuit), kurių savo veikloje mokesčių mokėtojas nenumatė ir numatyti negalėjo ir dėl Å¡ių aplinkybių poveikio atsiradę padariniai negalėjo bÅ«ti veikiami mokesčių mokėtojo valios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. vasario 9 d. nutartis adm. byloje Nr. A15-141-2005, 2005 m. spalio 11 d. sprendimas adm. byloje Nr. A15 - 1421/2005).

Konstatavus, kad buvo pažeisti mokesčių įstatymai, teigtina, kad žala biudžetui buvo padaryta, nes valstybės biudžetas negavo nurodytos sumos tuo laiku, kai turėjo Å¡iÄ sumÄ gauti, todėl netaikytinas MAÄ® 141 str. 1 d. 3 p. numatytas pagrindas. MAÄ® 141 str. 1 d. 4 p. gali bÅ«ti taikomas tik tada, kai mokesčių mokėtojas įrodo mokesčių administratoriaus suteiktos konsultacijos klaidingumÄ . Byloje nėra duomenų ir pareiÅ¡kėjas nenurodė, kad jis kreipėsi į mokesčių administratorių dėl teisės normos iÅ¡aiÅ¡kinimo.

Taigi byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad MAÄ® 141 str. 1 d. numatyti pagrindai nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti taikomi, be to, pareiÅ¡kėjas nepateikė ir byloje nėra duomenų, kad delspinigius iÅ¡ieÅ¡koti yra netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiÅ«riu, todėl atleisti pareiÅ¡kėjo nuo paskaičiuotų PVM ir GPM delspinigių nėra pagrindo.               Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str., 127 str.,                                                                n u s p r e n d ė: pareiÅ¡kėjo P. D. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

                                                                            Teisėjai                                                                     Gintaras Dzedulionis    Mefodija Povilaitienė   Veslava Ruskan         Â