d3fba215-b06d-4a9f-944d-37eecd5be347 · Å iaulių apygardos teismas

Prane??jas Stasys Valu?is Baud?Pranešėjas Bronius Zalaga                                                          Baudž. byla Nr. 1A-79-135/2012Teisėjas Bronius Vinciūnas                          Proceso Nr. 1-40-1-00328-2010-2                                   Procesinio sprendimo kategorija                                                                                     2.4.;1.1.3.7.; 1.2.15.2.;1.2.29.1.;                                                                 1.15.1.1.; 2.1.15.3.1.; 2.1.15.3.3.3.;                                                                 2.3.4.             (S)                                                                                                                                   ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 23 d.Šiauliai              Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,teisėjų Vaclovo Iždono, Klavdijos Kruminienės,sekretoriaujant Audronei Peleckienei,dalyvaujant prokurorei Elonai Korostinai, nuteistajam A.

R., nuteistojo juridinio asmens UAB „A.“ atstovui D. R.,gynėjai advokatei Kristinai Pugačienei,civilinių ieÅ¡kovų „A. I.“, „M.“ korporacijos ir „A. S. I.“ atstovei advokatei RÅ«tai AndriulevičiÅ«tei,              vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų A. R. ir juridinio asmens UAB „A.“ bei jų gynėjos advokatės Kristinos Pugačienės bei civilinių ieÅ¡kovų „A.

I.“, „M.“ korporacijos ir „A. S. I.“ atstovės advokatės RÅ«tos AndriulevičiÅ«tės apeliacinius skundus dėl Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 192 str. 2 d. ir jam skirta 35 MGL dydžio, t. y. 4 550 Lt, bauda; Uždaroji akcinė bendrovė „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 str. 2 d., 192 str. 2 d. ir jai skirta 120 MGL dydžio, t. y. 15 600 Lt, bauda.Nuosprendžiu pripažinta teisė į civilinio ieÅ¡kinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimÄ civilinėje byloje ieÅ¡kovams „A.

I.“, „M.“ korporacijai ir „A.S.I.“. Nuosprendžiu konfiskuoti du kompiuteriai (stacionarus ,,Skaneris“ ir neÅ¡iojamas ,,Dell PC“). Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : A. R. nuteistas už tai, kad, bÅ«damas A. R. įmonės ,,A.“ savininku (kuri nuo 2005-08-22 pertvarkyta į uždarÄ jÄ akcinę bendrovę), o nuo 2005-08-23 UAB ,,A.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, veikdamas juridinio asmens UAB „A.“ naudai, eidamas vadovaujančias pareigas ir turėdamas teisę atstovauti juridinį asmenį, priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti jo veiklÄ , pažeisdamas 1999 metų gegužės 18 d.

Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. IX-1355 15 straipsnio 2 dalies (2003-03-05 įstatymo redakcija) reikalavimÄ numatantį, kad „bet koks kÅ«rinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu“, taip pat 73 straipsnio (2006-10-12, 2008-03-27 ir 2010-02-02 įstatymo redakcijos) reikalavimus, numatančius, kad „autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių pažeidimu laikomi veiksmai, kuriais pažeidžiamos bet kurios Å¡io Ä®statymo ir kitų įstatymų saugomos autorių teisės, gretutinės teisės ar sui generis teisės“, taip pat neturėdamas atitinkamų sutarčių su autoriais ar jų teisių perėmėjais, organizavo neteisėtÄ kÅ«rinių atgaminimÄ ir neteisėtų kÅ«rinių kopijų laikymÄ komercijos tikslais, t. y. laikotarpiu nuo 2005-02-18 iki 2010-09-01 tyrimo metu nenustatytiems asmenims atgaminus kompiuterių programų neteisėtas kopijas ir jas įdiegus į UAB „A.“ priklausančio stacionaraus kompiuterio sisteminį blokÄ , taip pat į A.

R. priklausančio neÅ¡iojamojo kompiuterio ,,Dell PC“ sisteminį blokÄ , kurie buvo rasti ir paimti 2010-09-01 UAB ,,A.“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), tokiu bÅ«du:kompiuteryje Nr. 1 ,,Skaneris“ (stacionarus sisteminis blokas Intel(R) Pentium(R) 4 CPU 3.40 GHz 3.41 GHz 1.00GB RAM) – 2005-02-18 įdiegta neteisėta kompiuterinės programos ,,Adobe Photoshop 7.0“ (registracijos numeris neidentifikuotas), serijos Nr. 104519012426117290145172, kopija, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2 878,59 Lt, 2005-02-22 įdiegta neteisėta kompiuterinės programos ,,Autodesk AutoCAD 2004“ (registracijos numeris neidentifikuotas), serijos Nr. 00-00000000, kopija, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 13 786,74 Lt ir 2008-05-23 įdiegta neteisėta kompiuterinės programos ,,CorelDRAW Graphics Suite 11“ (registracijos numeris neidentifikuotas), serijos Nr. DR11CRD-0012082-DGW, kopija, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 1 866,00 Lt;kompiuteryje Nr. 2 ,,Dell PC“ (neÅ¡iojamas kompiuteris) – 2010-08-21 įdiegta neteisėta kompiuterinės programos ,,Microsoft Windows 7 Enterprise“, registracijos Nr. 00392-918-5000002-85299, serijos Nr. 33PXH-7Y6KF-2VJC9-XBBR8-HVTHH, kopija, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 612,00 Lt, 2010-08-22 įdiegta neteisėta kompiuterinės programos ,,Autodesk AutoCAD 2010“, registracijos Nr. 001B1, serijos Nr. 00-00000000, kopija, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 13 786,74 Lt ir 2010-08-30 įdiegta neteisėta kompiuterinės programos ,,Autodesk AutoCAD 2004“ (registracijos numeris neidentifikuotas), serijos Nr. 00-00000000, kopija, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 13 786,74 Lt, Å¡ias neteisėtas kompiuterių programų kopijas, kurių teisėtų kopijų bendra mažmeninė kaina 46 738,22 Lt, laikė UAB ,,A.“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2010-09-01 14.00 val. komerciniais tikslais – suteikdamas jas naudoti UAB „A.“ darbuotojams, vykdantiems jiems pavestas darbo funkcijas braižant baldų brėžinius, taip siekdamas UAB „A.“ ekonominės ir komercinės naudos, dėl to buvo neteisėtai atgaminta ir laikoma komerciniais tikslais kompiuterių programų neteisėtų kopijų, kurių bendra teisėtų kopijų mažmeninė kaina 46 716,81 Lt.Uždaroji akcinė bendrovė „A.“ nuteista už tai, kad joje A.

R., bÅ«damas A. R. įmonės ,,A.“ savininku (kuri nuo 2005-08-22 pertvarkyta į uždarÄ jÄ akcinę bendrovę), o nuo 2005-08-23 UAB ,,A.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, veikdamas juridinio asmens UAB „A.“ naudai, eidamas vadovaujančias pareigas ir turėdamas teisę atstovauti juridinį asmenį, priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti jo veiklÄ , pažeisdamas 1999 metų gegužės 18 d. Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. IX-1355 15 straipsnio 2 dalies (2003-03-05 įstatymo redakcija) reikalavimÄ numatantį, kad „bet koks kÅ«rinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu“, taip pat 73 straipsnio (2006-10-12, 2008-03-27 ir 2010-02-02 įstatymo redakcijos) reikalavimus, numatančius, kad „autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių pažeidimu laikomi veiksmai, kuriais pažeidžiamos bet kurios Å¡io Ä®statymo ir kitų įstatymų saugomos autorių teisės, gretutinės teisės ar sui generis teisės“, taip pat neturėdamas atitinkamų sutarčių su autoriais ar jų teisių perėmėjais, juridinio asmens vardu priėmė sprendimus dėl neteisėto kÅ«rinių atgaminimo ir neteisėto kÅ«rinių kopijų laikymo komercijos tikslais, t. y. laikotarpiu nuo 2005-02-18 iki 2010-09-01 tyrimo metu nenustatytiems asmenims atgaminus kompiuterių programų neteisėtas kopijas ir jas įdiegus į UAB „A.“ priklausančio stacionaraus kompiuterio sisteminį blokÄ , taip pat į A.

R. priklausančio neÅ¡iojamojo kompiuterio ,,Dell PC“ sisteminį blokÄ , kurie buvo rasti ir paimti 2010-09-01 UAB ,,A.“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), tokiu bÅ«du:kompiuteryje Nr. 1 ,,Skaneris“ (stacionarus sisteminis blokas Intel(R) Pentium(R) 4 CPU 3.40 GHz 3.41 GHz 1.00GB RAM) – 2005-02-18 įdiegta neteisėta kompiuterinės programos ,,Adobe Photoshop 7.0“ (registracijos numeris neidentifikuotas), serijos Nr. 104519012426117290145172, kopija, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2 878,59 Lt, 2005-02-22 įdiegta neteisėta kompiuterinės programos ,,Autodesk AutoCAD 2004“ (registracijos numeris neidentifikuotas), serijos Nr. 00-00000000, kopija, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 13 786,74 Lt ir 2008-05-23 įdiegta neteisėta kompiuterinės programos ,,CorelDRAW Graphics Suite 11“ (registracijos numeris neidentifikuotas), serijos Nr. DR11CRD-0012082-DGW, kopija, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 1 866,00 Lt; kompiuteryje Nr. 2 ,,Dell PC“ (neÅ¡iojamas kompiuteris) – 2010-08-21 įdiegta neteisėta kompiuterinės programos ,,Microsoft Windows 7 Enterprise“, registracijos Nr. 00392-918-5000002-85299, serijos Nr. 33PXH-7Y6KF-2VJC9-XBBR8-HVTHH, kopija, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 612,00 Lt, 2010-08-22 įdiegta neteisėta kompiuterinės programos ,,Autodesk AutoCAD 2010“, registracijos Nr. 001B1, serijos Nr. 00-00000000, kopija, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 13 786,74 Lt ir 2010-08-30 įdiegta neteisėta kompiuterinės programos ,,Autodesk AutoCAD 2004“ (registracijos numeris neidentifikuotas), serijos Nr. 00-00000000, kopija, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 13 786,74 Lt, Å¡ias neteisėtas kompiuterių programų kopijas, kurių teisėtų kopijų bendra mažmeninė kaina 46 738,22 Lt, laikė UAB ,,A.“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2010-09-01 14.00 val. komerciniais tikslais – suteikdamas jas naudoti UAB „A.“ darbuotojams vykdantiems jiems pavestas darbo funkcijas braižant baldų brėžinius, taip siekdamas UAB „A.“ ekonominės ir komercinės naudos, dėl to buvo neteisėtai atgaminta ir laikoma komerciniais tikslais kompiuterių programų neteisėtų kopijų, kurių bendra teisėtų kopijų mažmeninė kaina 46 716,81 Lt.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. R., UAB „A.“ ir jų gynėja advokatė Kristina Pugačienė praÅ¡o panaikinti Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011-11-17 nuosprendį ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Apeliantai nurodo, kad teismų praktikoje yra taisykle, jog baudžiamosiose bylose pirmiausia privalu nustatyti, ar objektas, kuris yra tiriamas, yra kÅ«rinys, ar kÅ«rinio autoriaus turtinės teisės priklauso konkrečiam fiziniam asmeniui ar juridiniam asmeniui ir ar kaltinamasis padarė nusikalstamÄ veikÄ autoriui, o Å¡iuo atveju tai nebuvo nustatinėjama, t.y. nebuvo nustatinėjama, ar kompiuteriuose instaliuotos kompiuterinės programos yra kÅ«riniai ATGÄ® prasme (originalÅ«s kÅ«riniai), taip pat nebuvo nustatyta, kam priklauso kompiuterinių programų autorių turtinės ir neturtinė teisės, t.y. nebuvo nustatyta kompiuterinių programų autorystė.

Nurodo, kad teismas turėjo nustatyti, ar kompiuterinės programos yra saugomos LR įstatymų, nustatyti programÄ sukÅ«rusius autorius - fizinius asmenis ir konstatuoti jų teisių pažeidimÄ . Apeliantų nuomone, to nenustačius, apkaltinamasis nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas. Teigia, kad apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas nesant nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymio. Nurodo, kad kompiuteryje ,,Dell PC“ 2010-08-22 buvo įdiegta kompiuterinė programa „Autodesk AutoCAD 2010", registracijos Nr. 001B1, serijos, 00-00000000, ir 2010 08 30 įdiegta kompiuterinė programa „Autodesk AutoCAD 2004", registracijos numeris neidentifikuotas, serijos Nr. 00-10000, atitinka demonstracinės kompiuterinės programos požymius, todėl jos įdiegimas ir naudojimas 30 dienų yra teisėtas ir jokios - nei baudžiamosios, nei administracinės atsakomybės - neužtraukia, todėl tai turi bÅ«ti paÅ¡alinta iÅ¡ kaltinimo.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, kokia konkrečiai kompiuterine programa buvo kurtas konkretus failas, t.y. kuri kompiuterinė programa buvo naudojama įmonės veikloje, kas yra bÅ«tina baudžiamajai atsakomybei kilti.

Teigia, kad teisme apklaustas specialistas R. L. neatsakė į klausimÄ , kokia neteisėtai įdiegta kompiuterine programa buvo sukurtas koks nors kompiuteriuose rastas failas, į tai neatsakė ir specialisto iÅ¡vada, nebuvo nustatyta ir apžiÅ«rint kompiuterinę įrangÄ . Nurodo, kad, pirmosios instancijos teismas nustatinėjo tik kompiuterinių programų laikymÄ , tačiau nenustatė baudžiamajai atsakomybei bÅ«tinos sÄ lygos - tai, kad kompiuterinės programos įdiegtos neteisėtai ir jos buvo naudojamos įmonės veikloje.

Teigia, jog bylos nagrinėjimo metu dalis apklaustų liudytojų parodė, kad jie dirbo su AutoCAD programomis, tačiau tuo nėra paneigti nuteistojo A. R. parodymai, kad darbuotojai dirbo su demonstracinėmis Å¡ių programų versijomis, tai, kad buvo dirbta su demonstracinėmis AutoCAD versijomis patvirtino liudytojas T. J..Nurodo, kad specialiuosiuose teisės aktuose, ATGTÄ® 73 straipsnyje, nėra numatytas draudimas laikyti kÅ«rinį, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kÅ«rinių laikymÄ priskyrė nusikalstamai veikai.

Apeliantai aiÅ¡kina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje (baudž. byla Nr. 2K-506/2005) nurodyta, kad, „apibrėždamas neteisėtÄ kopijÄ Ä¯statymas nurodo tik į jos pagaminimo arba importavimo sÄ lygos pažeidimÄ , bet nenurodo į jos laikymo ar platinimo sÄ lygų pažeidimÄ ir BK 192 str. dispozicijos prasme neužtraukia baudžiamosios atsakomybės“. Teigia, kad įstatymas bet kokiais bÅ«dais draudžia kÅ«rinį naudoti be autoriaus sutikimo, tačiau kÅ«rinio laikymas nėra jo naudojimas.

Apeliantai nurodo, kad BK 192 str. yra blanketinė norma, todėl teismas, vertindamas faktines aplinkybes, susijusias su kÅ«rinio autoriaus teisių pažeidimu, turėjo vadovautis specialiu įstatymu – ATGTÄ®N 73 str, o nenustačius kompiuterinių programų naudojimo komerciniais tikslais fakto, negalima baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 192 str. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas neteisingai iÅ¡aiÅ¡kino ir taikė komercinių tikslų sampratÄ . Apeliantai aiÅ¡kina, jog ATGTÄ® 2 str. 17 p. nustatyta, kad „Komerciniai tikslai – tikslai, kuriais siekiama tiesioginės ar netiesioginės ekonominės ar komercinės naudos; su jais paprastai nesiejama veikla, kuriÄ gera valia vykdo galutiniai vartotojai“.

Pasak apeliantų, Å¡ioje normoje aiÅ¡kiai pasakyta, kad galutinis kÅ«rinio vartotojas nėra kÅ«rinio naudotojas komerciniais tikslais, o kompiuterių programų laikymas, nenustačius jokių programų panaudojimo faktų (nenustačius nė vieno sukurto failo), negali bÅ«ti priskirtas prie komercinių tikslų siekimo. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų septynių teisėjų kolegija nutartyje (baudž. byla Nr. 2K-467/2002) nurodė, kad kompiuterių programų panaudojimo paskatos ir tikslai, kai pelnas gaunamas ne iÅ¡ programų atgaminimo, kopijų tiražavimo ar kito dauginimo bÅ«do, o iÅ¡ gamybos vystymo pasinaudojus tokiomis programomis, negali bÅ«ti pripažįstamas laikymu komerciniais tikslais, ir baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik už tokiÄ neteisėtÄ veikÄ , kai kompiuterio programos atgaminamos, kopijuojamos ar kitaip dauginamos, laikomos, importuojamos, eksportuojamos, platinamos arba gabenamos siekiant komercinių tikslų, t.y. kurias norima parduoti, kitaip realizuoti ir tuo pasipelnyti.

Tokių programų laikymas turint tikslÄ naudotis ir tokiu bÅ«du gauti naudÄ negali bÅ«ti laikomas komercinių tikslų siekimu“. Nurodo, kad kompiuteris Dell PC asmeninės nuosavybės teise priklauso A. R. ir nebuvo nustatyta, kad jis bÅ«tų naudojamas UAB ,,A.“ veikloje ir juo bÅ«tų kuriami kokie nors failai, atliekami kokie nors darbai, todėl demonstracinių kompiuterinių programų laikymas Å¡iame kompiuteryje negali bÅ«ti vertinamas kaip jų laikymas komerciniais tikslais. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė ir kaltininko tiesioginės tyčios, kuri bÅ«tina atsakomybei pagal BK 192 str. kilti, o apkaltinamajame nuosprendyje nurodyta A.

R. tyčia yra deklaratyvi frazė, byloje nepatvirtinta jokiais įrodymais, kadangi nėra paneigta, kad kompiuteryje ,,DellPC“ įdiegtos kompiuterinių programų (2010-08-22 įdiegta kompiuterinė programa „Autodesk AutoCAD 2010", registracijos Nr. 001B1, serijos Nr. -00000000, ir 2010 08 30 įdiegta kompiuterinė programa LUtodesk AutoCAD 2004", registracijos numeris neidentifikuotas, serijos Nr. 00-00000000) demonstracinės versijos. Nurodo, kad kitas kompiuterines programas nuteistasis A. R. nekliudomai įsidiegė naudodamasis internetine „Google" paieškos sistema ir nebuvo įspėtas, jog jo tokia veika yra draudžiama, o dėl savo ribotų žinių kompiuterinės programinės įrangos srityje nesuabejojo savo veiksmų teisėtumu.

Teigia, kad nenustačius nusikalstamos veikos sudėčiai bÅ«tinų formalių požymių, asmuo negali bÅ«ti nuteistas.Nurodo, kad teismas apkaltinamÄ jį nuosprendį iÅ¡ esmės grindė suinteresuoto specialisto R. L. duota neobjektyvia specialisto iÅ¡vada ir jo paaiÅ¡kinimais byloje. Teigia, kad R. L. iÅ¡vadoje nurodė ne tų kompiuterių programų modifikacijų, kurios buvo rastos kompiuteriuose, mažmenines prekybos kainas: vietoje Microsoft Office Professional Edition 2003 nurodo Office 2007 Professional mažmeninę kainÄ , vietoje CorelDRAW Graphics Suite 11 nurodo CorelDRAW X4 suite mažmeninę kainÄ , vietoje Autodesk AutoCAD 2004 nurodo AutoCad 2011 mažmeninę kainÄ ir kt. (b.l. 47-50). Taip pat nurodo, kad teismas negalėjo remtis iÅ¡vadoje nurodyta kaina, nes jos nustatytos ne veikų padarymo metu, o dalies programų – praėjus net 5 metams nuo inkriminuojamos veikos epizodų, o tikslus kompiuterinių programų mažmeninės kainos nustatymas yra reikÅ¡mingas tiek nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 192 str. 1 ar 2 dalį, tiek atribojant administracinę atsakomybę nuo baudžiamosios.

Apeliantų nuomone, specialistu paskirtas asmuo R. L. neatitinka BPK 89 str. 5 d. specialistui keliamų neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimų, kadangi, kaip nurodė specialistas, kompiuterinių programų kainas jam nurodė civilinių ieÅ¡kovų atstovai advokatų kontora ,,Pranckevičius ir partneriai“, su kuria jis teikdamas iÅ¡vadÄ nuolat konsultuojasi, o bendrovė, kurioje specialistas dirba, yra sudariusi civilinę sutartį dėl atlygintinų paslaugų teikimo. Apeliantams kyla abejonės ir dėl specialisto kompetencijos, kadangi, pasak apeliantų, specialistas R.

L., pirmÄ kartÄ apklausiamas teisme, parodė, kad programos serija, kurioje yra vieni nuliai, reiÅ¡kia, jog programa yra nulaužta. Civiliniams ieÅ¡kovams pateikus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus byloje, kad programos serija, kurioje yra vieni nuliai, reiÅ¡kia, jog yra įdiegta programos demonstracinė versija, antrÄ kart apklausiamas savo parodymus pakeitė ir jau patvirtino, jog programos serijoje esantys nuliai reiÅ¡kia demonstracinę įdiegtos programos versijÄ . Taip pat nurodo, kad specialisto iÅ¡vada neatitinka specialisto iÅ¡vadai keliamų reikalavimų, nes joje nenurodytas specialisto iÅ¡silavinimas, specialybė, kvalifikacija, todėl apeliantams neaiÅ¡ku, ar jis turi specialių žinių iÅ¡vadai duoti.

Taip pat teigia, kad nenurodyti naudoti metodai, tyrimui naudotos techninės priemonės. Jų nuomone, byloje esanti iÅ¡vada gali bÅ«ti vertinama kaip konsultacinė ir tik tiek, kiek ji patvirtinta kitais bylos duomenimis. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas savo nuosprendį grindė įrodymais, kurie nebuvo tiriami teisiamajame posėdyje, o nuteistieji apkaltinti už kompiuterinių programų įdiegimÄ ir laikymÄ komercijos tikslais, kurios teisiamajame posėdyje nebuvo apžiÅ«rėtos, todėl buvo pažeistos BPK 301 str. nuostatos.

Teigia, kad byloje nėra surinkta duomenų, kad kompiuteryje „Skaneris" 2005-02-18 įdiegta neteisėta kompiuterinės programos „Adobe Photoshop" (registracijos numeris neidentifikuotas), serijos Nr. 104519012426117290145172, kopija ir 2005-02-22 įdiegta neteisėta kompiuterinės programos „Autodesk AutoCAD 2004) (registracijos numeris neidentifikuotas), serijos Nr. 00-00000000, kopija būtų naudotos bendrovės veikloje. Pažymi, kad dėl šių nuteistajam A. R. inkriminuojamų nusikalstamų veikų epizodų jau yra suėjusi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis, numatyta LR BK 95 str. 1 dalies 1 punkto b papunktyje.Mano, kad apkaltinamasis nuosprendis ir jo motyvacija yra nenuoseklūs ir prieštaringi, neatitinka bylos faktinių aplinkybių, nes konstatuojamojoje nuosprendžio dalyje nurodyta, kad nuteistasis A.

R. „organizavo neteisėtÄ kÅ«rinių atgaminimÄ ir neteisėtų kÅ«rinių kopijų laikymÄ komercijos tikslais", o Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ vykdė tyrimo metu nenustatyti asmenys, tačiau nuteistajam įteiktame kaltinamajame akte Å¡ios aplinkybės nebuvo nurodytos ir teisme nebuvo įrodinėjamos. Nurodo, kad byloje nėra surinktÄ Ä¯rodymų, kad A. R. bÅ«tų organizavęs kompiuterinių programų atgaminimÄ ir tai bÅ«tų padarę kokie kiti asmenys. Nurodo, kad teismas, nuosprendyje nurodęs, kad kompiuterinės programos buvo ne Demo versijos, nes Demo versijos skirtos laikinam naudojimui, nevertino to, kad kompiuteryje ,,Dell PC“ 2010-08-22 įdiegta kompiuterinė programa „Autodesk AutoCAD 2010", registracijos Nr. 001B1, serijos Nr. 00-00000000, ir 2010-08-30 įdiegta kompiuterinė programa „Autodesk AutoCAD2004", registracijos numeris neidentifikuotas, serijos Nr. 00-00000000, o patikrinimas AB „A." atliktas 2010- 09- 01, t.y. nepraėjus įdiegtų demonstracinių programų bandomajam periodui.

Taip pat teigia, kad nors teismas nuosprendyje nurodė, kad kompiuteriuose buvo viskas suinstaliuota, pateikiami nulaužimo kodai ,,krekai“, tačiau byloje nėra duomenų, kad nors viename kompiuteryje bÅ«tų buvę nulaužimo kodai ,,krekai“. Teigia, kad teismas, nors ir nurodė, kad pagal teismų praktikÄ , tiriant tokio pobÅ«džio bylas, laikytinos kaip komerciniais tikslais laikomos tik tos kompiuterių programos, kurias bendrovės darbuotojai naudojo darbui ir tokiu bÅ«du gavo ekonominę naudÄ , nes Å¡ios programos padėjo operatyviau atlikti pavestus darbus, tačiau savo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, nesivadovavo.

Kaip prieÅ¡taraujančia logikai, apeliantai nurodo teismo iÅ¡vadÄ , jog Demo programų versijas galima atsisiųsti, tačiau įdiegti ne, kadangi, jų teigimu, kompiuterinės programos atsisiuntimas ir įdiegimas yra tas pats veiksmas - jo pasėkoje programa yra įdiegta, t.y. galima kompiuterinę programÄ naudoti. PrieÅ¡taraujančiu laiko nuosprendžio teiginį, jog, „kompiuteryje Nr. 2 esančios programos yra nemokamos, bet pati programa nėra nemokama". Apeliantų nuomone, teismas pripažino, kad kompiuteryje Nr. 2 Dell PC įdiegtos kompiuterinių programų demonstracinės versijos yra nemokamos, nes nuo jų įdiegimo nepraėjo leistinas 30 dienų periodas.

Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo ir privalėjo, vadovaudamasis LR BK 75 str., ir atidėti nuteistiesiems bausmės vykdymÄ , nes yra visos tam bÅ«tinos sÄ lygos, numatytos Å¡ioje normoje. Pabrėžia tai, kad UAB „A." yra įsigijusi kompiuterines programas Autodesk AutoCAD, Photoshop, Corel, t.y. jau be realaus bausmės atlikimo yra visiÅ¡kai pasiekti bausmės tikslai. Nurodo, kad nuosprendis turi bÅ«ti pagrįstas byloje surinktais neginčijamais įrodymais, o ne prielaidomis, prieÅ¡taravimai dėl kaltės turi bÅ«ti paÅ¡alinti, o visos abejonės, kurių negalima paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos teisiamojo naudai.

Apeliantų nuomone, nebuvo nustatyta, kuo konkrečiai pasireiškė kompiuterinių programų laikymas juridinių asmenų buvimo vietoje, ar jos buvo naudojamos juridinio asmens veikloje, o buvo nustatyta, kad dalis kompiuterių programų demonstracinių versijų buvo įdiegtos ir naudotos teisėtai. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė grubius baudžiamojo proceso pažeidimus, kadangi nuosprendį grindė neištirtais ir nesurinktais įrodymais, netinkamai vertino įrodymus.Civiliniai ieškovai A.

S. I., A. I. ir M. Korporacija pateikė atsiliepimÄ Ä¯ nuteistųjų apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o nuteistųjų A. R. bei civilinio atsakovo UAB „A." apeliacinį skundÄ atmesti.Atsiliepime nurodo, kad kompiuterio programa yra autorių teisių objektas pagal LR ATGTÄ® 4 str. 2 d. 1 p. 1991 m. gegužės 14 d. Europos Tarybos direktyvos dėl kompiuterių programų teisinės apsaugos (91/250/EEB) 1 str. 3 d. numato, jog „kompiuterių programai taikoma apsauga, jei ji yra originali ta prasme, kad tai - paties autoriaus intelekto kÅ«rinys.

Teisei į apsaugÄ nustatyti netaikomi jokie kiti kriterijai". Atkreipia dėmesys į tai, jog autorių teisėje galioja prezumpcija, kad kÅ«rinys, kaip kÅ«rybinės veiklos rezultatas - jau savaime yra originalus, kadangi laikomasi prielaidos, kad du asmenys, veikdami savarankiÅ¡kai, vienodo rezultato sukurti negali. Mano, kad apeliantai, teigdami, kad ginčo objektu esančios kompiuterio programos yra neoriginalios, turėjo pareigÄ pateikti šį teiginį pagrindžiančius įrodymus. Taip pat nurodo, kad pagal LR ATGTÄ® 2 str. 5 p., autorių teisių subjektu yra laikomas tiek autorius, tiek kitas fizinis ar juridinis asmuo, įstatymo nustatytais atvejais turintis iÅ¡imtines turtines autoriaus teises, taip pat fizinis arba juridinis asmuo, kuriam perėjo iÅ¡imtinės turtinės autorių teisės (autorių teisių perėmėjas).

Teigia, kad civiliniai ieÅ¡kovai yra autorių teisių subjektai, kurie, vadovaujantis ieÅ¡kinyje paminėta 1886 m. Berno konvencija, gali ginti savo pažeistas teises LR ATGTÄ® nustatyta tvarka. LR ATGTÄ® 15 str. 2 d. pasakyta, kad bet koks kÅ«rinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu, todėl civiliniai ieÅ¡kovai (juridiniai asmenys) galėjo patirti ir patyrė žalÄ dėl neteisėto kompiuterių programų, į kurias jie turi iÅ¡imtines turtines teises, kopijų laikymo komerciniais tikslais.

Be to, autorių teisės į kompiuterių programas atskirai reglamentuojamos LR ATGTÄ® 10 str. Pagal minėto straipsnio 1 dalį kompiuterio programos autorius yra fizinis asmuo ar fizinių asmenų grupė, sukÅ«rę programÄ . Tačiau Å¡io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad autorių turtinės teisės į kompiuterio programÄ , kuriÄ sukÅ«rė darbuotojas, atlikdamas savo tarnybines pareigas ar darbo funkcijas, priklauso darbdaviui, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje. Turtinės teisės į kompiuterių programas, sukurtas darbuotojo, atliekant darbo funkcijas, vykdant tarnybines pareigas, skirtingai negu turtinės teisės į kitus autorių teisių apsaugos objektus, pagal įstatymÄ suteikiamos darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-276/2009), o nuteistieji nepateikė jokių įrodymų, kad ne civiliniai ieÅ¡kovai, o kiti asmenys yra kompiuterių programų iÅ¡imtinių teisių turėtojai.

Taip pat nurodo, kad iÅ¡imtinių turtinių teisių į kompiuterio programas priklausomybė ieÅ¡kovams nurodyta ant pačių kompiuterio programų ir Å¡i aplinkybė patvirtinta specialisto, identifikavusio Å¡ias programas, iÅ¡vadoje. Civiliniai ieÅ¡kovai atkreipia dėmesį, jog bandomosios (demonstracinės) versijos nėra skirtos komercinei veiklai, o jų paskirtis - atitinkamos kompiuterių programos funkcijų ir galimybių iÅ¡bandymas, tam kad potencialus vartotojas prieÅ¡ įsigydamas atitinkamÄ produktÄ Ä¯sitikintų, jog jis atitinka tam tikrus potencialaus pirkėjo lÅ«kesčius.

Tai numato A. I. programinės įrangos licencinės sutarties 2.2.6 p. Å iame punkte nurodyta, kad draudžiama naudoti programÄ komerciniais, profesiniais ar kitais pasipelnymo tikslais, todėl net ir tuo atveju, jei nuteistieji bÅ«tų laikę ir naudoję savo veikloje bandomÄ sias (demonstracines) versijas, tokie veiksmai vis tiek bÅ«tų traktuojami kaip pažeidžiantys civilinio ieÅ¡kovo A. I. teises ir teisėtus interesus, kadangi A. I. draudžia naudoti demonstracines versijas komerciniais, profesiniais ar kitais pasipelnymo tikslais.

Teigia, kad tai, jog nuteistieji naudojo bandomÄ sias kompiuterių programų versijas prieÅ¡tarauja ne tik specialisto iÅ¡vadai bei jo parodymams teisme, tačiau ir byloje surinktiems duomenimis.Nurodo, kad LR BK 192 str. yra aiÅ¡kiai numatyta, jog baudžiamoji atsakomybė yra taikoma už neteisėtÄ kÅ«rinio laikymÄ komercijos tikslais. Laikymas - neteisėtų kopijų faktinis turėjimas savo žinioje tam tikroje vietoje, įskaitant ir turėjimÄ mechaninėse, magnetinėse ar elektroninėse laikmenose.

Šiuo atveju nusikaltimas laikomas baigtu pradėjus valdyti neteisėtas kopijas. LR ATGTĮ 15 str. 2 d. nurodo, kad bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu. Atkreipia teismo dėmesį į tai, jog LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-506/2005 negali būti taikoma šioje byloje, kadangi bylų aplinkybės iš esmės skiriasi. Dėl nuteistojo A. R. tyčios civiliniai ieškovai nurodo, kad įstatymo nežinojimas nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžia (LR BK 2 str. 2 d.), pažymi jog A.

R., kaip juridinio asmens vadovui, yra taikomi aukÅ¡tesni reikalavimai, kadangi jis, bÅ«damas tiesiogiai atsakingas už bendrovės veiklos organizavimÄ bei jos tikslų įgyvendinimÄ , pasinaudojęs įstatymų suteikta teise veikti ir priimti sprendimus UAB „A." vardu, atstovauti UAB „A." bei kontroliuoti bendrovės veiklÄ , privalėjo užtikrinti, kad UAB „A." veikloje naudojamuose kompiuteriuose bÅ«tų laikomos tik teisėtos kompiuterių programų kopijos, tačiau Å¡ios pareigos nevykdė.

Pažymi, kad įmonės valdymo organai (vadovas) atsako už darbuotojų neteisėtais veiksmais sukeltÄ Å¾alÄ , kai Å¡i žala yra nepakankamos darbuotojų kontrolės ar priežiÅ«ros, netinkamo veiklos organizavimo pasekmė. Atsižvelgiant į tai, civiliniai ieÅ¡kovai laiko, jog nuteistojo teiginys, jog jis nežinojo, neatleidžia jo ir UAB „A." nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 192 str.Civiliniai ieÅ¡kovai taip pat nurodo, kad nuteistieji, neigdami buvus komercinius tikslus, remiasi pasenusia teismų praktika (LAT nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-467/2002), kuri buvo pakeista vėlesnėmis nutartimis:

Nr. 2K-265/2008, 2K-7-201/2008, o sÄ voka „komerciniai tikslai" turėtų bÅ«ti suprantama plačiÄ ja prasme, t.y. tikslai, susiję su veikla, kuri vykdoma ne tik betarpiÅ¡kai pajamoms, pelnui ar kitokiai turtinei naudai gauti, bet ir veikla, kuri netiesiogiai susijusi su pajamų gavimu (komercine-Å«kine veikla). Nurodo, kad juridinio asmens pagrindinis įstatuose numatytas tikslas yra pelno siekiamas, o veikla, vykdoma privataus juridinio asmens, yra Å«kinė komercinė veikla. Mano, kad nuteistieji gavo netiesioginę komercinę naudÄ , kadangi kompiuterių programos buvo naudojamos bendrovės veikloje, jų pagalba darbuotojai vykdė jiems pavestas darbo funkcijas, kÄ patvirtina civilinio atsakovo darbuotojų parodymai baudžiamojoje byloje.

Dėl apeliantų skundo argumentų, kurie liečia specialisto ir jo iÅ¡vados tinkamumÄ , civiliniai ieÅ¡kovai nurodo, kad R. L. yra Asociacijos „(duomenys neskelbtini)" specialistas, kurios viena iÅ¡ veiklos krypčių yra pagal oficialius ikiteisminio tyrimo įstaigų užklausimus teikti informacijÄ , susijusiÄ su specialiomis žiniomis apie programinę įrangÄ . Teigia, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kurie leistų teigti, kad specialisto iÅ¡vada yra melaginga ar Å¡aliÅ¡ka, todėl nuteistųjų argumentai dėl specialisto suinteresuotumo ir Å¡aliÅ¡kumo yra atmestini.Nurodo, jog pagal nusistovėjusiÄ teismų praktikÄ autorių teisių pažeidimo bylose, nustatant kompensacijos dydį, atsižvelgiama į kompiuterių programos teisėto pardavimo kainÄ autorių teisių pažeidimo padarymo dienai.

Atkreipia dėmesį į tai, jog įmanomi atvejai, kada oficialÅ«s kompiuterių programų platintojai neturi galimybės nurodyti konkrečios kompiuterių programos kainos pažeidimo nustatymo dienai dėl to, jog atitinkama kompiuterių programa pažeidimo padarymo dienÄ nebebuvo platinama, todėl tokiais atvejais oficialus platintojas nurodo tos kompiuterių programos kainÄ , kuri pakeitė buvusiÄ kompiuterių programÄ , ir tai yra laikoma įprasta teisėto pardavimo kaina.Taip pat nurodo, kad pagal nusistovėjusiÄ teismų praktikÄ , autorių teisių pažeidimo bylose, neteisėtas kompiuterių programų laikymas (autorių teisių pažeidimas) yra tęstinis pažeidimas, t.y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ (asmuo kiekvienÄ dienÄ atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti), o tęstinis pažeidimas yra laikomas baigtu tuomet, kai yra nustatomas (fiksuojamas), todėl tęstinio nusikaltimo senatis yra skaičiuojama nuo pažeidimo nustatymo (paaiÅ¡kėjimo) dienos.

Civilinių ieÅ¡kovų nuomone, nuteistieji, teigdami, kad nuosprendis ir jo motyvai yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi, ir cituodami nuosprendžio iÅ¡traukas, klaidingai jas interpretuoja. Apeliantai civiliniai ieÅ¡kovai A. S. I., A. I. ir M. Korporacija nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu dalyje dėl civilinio ieÅ¡kinio perdavimo nagrinėti civilinio proceso tvarka bei mano, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis Å¡ioje dalyje yra naikintinas ir praÅ¡o nuosprendžio dalį dėl civilinio ieÅ¡kinio dydžio perdavimo nagrinėti civilinio proceso tvarka panaikinti ir toje dalyje priimti sprendimÄ visiÅ¡kai tenkinti A.

S. I., A. I., M. Korporacijos civilinį ieškinį, o patenkinus civilinį ieškinį, priteisti apeliantų turėtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Nurodo, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos. Teigia, kad šiuo konkrečiu atveju, pirmos instancijos teismas nuosprendyje vadovavosi specialisto išvadoje ir oficialių kompiuterių programų platintojų nurodytomis kainomis, laikė jas teisėto pardavimo kainomis, o apskaičiuojant kompensacijos dydį apeliantai taip pat rėmėsi specialisto išvadoje ir oficialių kompiuterių programų platintojų nurodytomis kainomis, todėl laiko, jog civilinis ieškinys buvo apskaičiuotas tinkamai ir tiksliai, dėl to teismui nekilo būtinybė nei atidėti teismo posėdį, nei reikalauti papildomos medžiagos.

Jų teigimu, nesant LR BPK 115 str. 2 d. nurodytų sÄ lygų, klausimas dėl civilinio ieÅ¡kinio dydžio negalėjo bÅ«ti perduotas nagrinėti civiline tvarka, o turėjo bÅ«ti iÅ¡spręstas baudžiamojoje byloje.Nurodo, jog autorių teisių gynimo specifika lemia tai, kad autorių teisių pažeidimu padarytÄ materialinę žalÄ sunku apskaičiuoti ir įrodyti, todėl įstatymas įtvirtina alternatyvius pažeidimų padarytų turtinių praradimų kompensavimo bÅ«dus. Nurodo, kad Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 77 str. 1 d. 7 p. numatyta, kad autorių teisių subjektai, gindami savo teises, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismÄ ir reikalauti sumokėti kompensacijÄ .

Sutinkamai su LR ATGTÄ® 83 str. 4 d. 1 p., vietoj dėl autorių teisių pažeidimo faktiÅ¡kai atsiradusios žalos (nuostolių) atlyginimo galima reikalauti kompensacijos, kurios dydį iki 1000 minimalių gyvenimo lygių nustato teismas, atsižvelgdamas į civilinio atsakovo kaltę, jo turtinę padėtį, neteisėtų-veiksmų priežastis ir kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymi, jog kompensacija yra alternatyvus žalos kompensavimo bÅ«das, taikomas autorių teisių pažeidimu padarytiems turtiniams praradimams atlyginti, t.y. kompensacija yra specialus žalos apskaičiavimo metodas, įtvirtintas LR ATGTÄ® atsižvelgiant į autorių teisių, kaip civilinės teisės objektų, specifikÄ .

Kadangi LR BPK nereglamentuoja žalos sampratos, jos atlyginimo sÄ lygų ir tvarkos (tai civilinės teisės reguliavimo objektas), pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis civilinės teisės, t.y. LR ATGTÄ® bei LR CK, nuostatomis, reglamentuojančiomis kompensacijos institutÄ bei civilinės atsakomybės sÄ lygas. Pažymi, kad civilinio ieÅ¡kinio suma buvo apskaičiuota sutinkamai su specialisto iÅ¡vadoje ir oficialių kompiuterių programų platintojų nurodytomis kainomis, kurias pirmosios instancijos teismas savo nuosprendyje pripažino teisėto pardavimo kainomis.

Mano, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo, turėjo taikyti  įstatymo analogijÄ ir vadovautis LR CK nuostatomis (LR CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str.).Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistieji A. R., UAB ,,A.“ ir jų gynėjas prašė jų apeliacinį skundÄ tenkinti, o civilinių ieÅ¡kovų skundÄ atmesti. Civilinių ieÅ¡kovų atstovė advokatė prašė civilinių ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ tenkinti, o nuteistųjų skundÄ atmesti.

Prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinį skundÄ atmesti, o civilinių ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ tenkinti. Apeliaciniai skundai atmestini. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, jo nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados pilnai atitinka bylos aplinkybes, iÅ¡tirtų įrodymų visetas patvirtina nuteistųjų kaltę padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidė, tinkamai taikė baudžiamuosius įstatymus.

Remiantis Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau ATGTÄ®) 10 str. (2003-03-05 įstatymo Nr. IX-1355 redakcija), kompiuterių programos autoriumi laikomas fizinis asmuo ar fizinių asmenų grupė, sukÅ«rę programÄ . Kompiuterių programa saugoma pagal šį įstatymÄ , jeigu ji yra originali. Nustatant kompiuterių programos originalumÄ , netaikomi jokie kokybės ar meninės vertės kriterijai. Turtinės autorių teisės į kompiuterių programÄ , kuriÄ sukÅ«rė darbuotojas atlikdamas savo tarnybines pareigas ar darbo funkcijas, priklauso darbdaviui, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje.

Remiantis ATGTÄ® 4 str. 2 d. iÅ¡aiÅ¡kinimu, autorių teisių objektu yra laikomos ir kompiuterinės programos, o autorių teisės nesaugomi objektai apibÅ«dinti įstatymo 5 str. Nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 192 straipsnyje, objektas yra intelektinė nuosavybė, kuri apima ir autorių teises į kÅ«rinius, ir audiovizualinio kÅ«rinio pirmojo įraÅ¡o gamintojų teises (gretutines teises). Å io nusikaltimo dalykas – autorių teisių ir gretutinių teisių objektai. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, aiÅ¡kindamas BK 192 straipsnio dispozicijos turinį, yra pasisakęs, kad neteisėtai atgaminta kompiuterinė programa yra nusikaltimo, numatyto BK 192 straipsnyje, dalykas, o remiantis ATGTÄ® 57 straipsniu atgaminti audiovizualinio kÅ«rinio kopijÄ iÅ¡imtinę teisę turi audiovizualinio kÅ«rinio pirmojo įraÅ¡o gamintojas (LAT nutartys Nr. 2K–240/2008, 2K–218/2004, 2K–354/2006, 2K–176/2007).

Autorius turi išimtines teises leisti arba uždrausti atgaminti kūrinį bet kokia forma ar būdu. Bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu, išskyrus ATGTĮ numatytus atvejus (ATGTĮ 15 str.). Autorių teisių subjektas – autorius, kitas fizinis arba juridinis asmuo, ATGT įstatymo nustatytais atvejais turintis išimtines turtines autorių teises, taip pat fizinis arba juridinis asmuo, kuriam perėjo išimtinės turtinės autorių teisės (autorių teisių perėmėjas) (ATGT įstatymo 2 str. 5 p.).

Nei nuteistasis A. R., nei nuteistoji bendrovė „A.“ kompiuterinių programų, už kurių neteisėtų kopijų laikymÄ kompiuteriuose ,,Dell PC“ ir ,,Skaneris“ (stacionarus sisteminis blokas Intel(R) Pentium(R) 4 CPU 3.40 GHz 3.41 GHz 1.00GB RAM) komercijos tikslais nuteisti, autoriais nėra, todėl tų programų kopijas nuteistieji turėjo teisę laikyti ir naudoti leidus kompiuterinių programų autoriams, jų teisių perėmėjams ar jų tinkamai įgaliotiems asmenims, o tokių duomenų byloje nėra.

Tyrimo metu UAB ,,A.“ pateikė informacijÄ tik apie tai, kad programas ,,Autodesk AutoCAD“, ,,Corel“ ir ,,Adobe Photoshop“ įgijo 2010-08-18 ir Å¡ios programos buvo įdiegtos į Magnum kompiuterį, t.y. bylos medžiaga įrodyta, kad kaltinime nurodytuose kompiuteriuose buvo programos, kurių legalumÄ patvirtinančių dokumentų bendrovė neturėjo (1 t., 176 b. l.).   Remiantis Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo iÅ¡aiÅ¡kinimu, neteisėta kopija laikoma kÅ«rinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto kopija, pagaminta arba importuota į Lietuvos RespublikÄ be teisių subjektų ar jų tinkamai įgalioto asmens leidimo (nesudarius sutarties arba pažeidžiant joje nustatytas sÄ lygas, iÅ¡skyrus Å¡io Ä®statymo nustatytus atvejus, kai kÅ«rinys, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektas gali bÅ«ti atgaminamas be leidimo), taip pat kÅ«rinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto kopija, kurioje be teisių subjektų leidimo panaikinta arba pakeista informacija apie teisių valdymÄ (ATGTÄ® 2 str. 22 p.).

KÅ«rinio kopijos laikymo teisėtumui patvirtinti reikalingas autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių subjekto leidimas, tuo gali bÅ«ti licencija. Remiantis pacituotu įstatymu, licencijos ar kitų dokumentų neturėjimas ir yra neteisėtos kÅ«rinio kopijos laikymo faktÄ patvirtinanti aplinkybė. Kaip minėta anksčiau, į LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo ginamų autorių teisių objektų sÄ raÅ¡Ä Ä¯trauktos ir kompiuterių programos (ATGTÄ® 4 str. 2 d. 1 p.).

Be autoriaus arba kito autorių teisių subjekto leidimo fiziniam asmeniui iÅ¡imtinai savo asmeniniam naudojimui, nesiekiant tiesioginių ar netiesioginių komercinių tikslų, leidžiama atgaminti ne daugiau kaip vienÄ iÅ¡leisto ar kitaip vieÅ¡ai paskelbto kÅ«rinio egzempliorių, jeigu toks atgaminimas yra vienkartinis veiksmas (ATGTÄ® 20 str. 1 d.). Nėra pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo teiginiais, kad įgytų autorių kÅ«rinių laikymas nedraudžiamas, tačiau A. R. ir bendrovė nuteisti už neteisėtų kopijų laikymÄ komerciniais tikslais.

Autorių kÅ«rinių, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektų neteisėtų kopijų laikymas komerciniais tikslais laikomas autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių pažeidimu, už kurį Lietuvos Respublikos BK 192 straipsnis numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Nuteistieji į kaltę inkriminuotas kompiuterines programas laikė ne asmeniniam naudojimui, o su darbine veikla, vykdoma tiesiogiai pajamoms, pelnui, turtinei naudai gauti, programos padėjo bendrovės Å«kinei veiklai.Susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga kolegija pritaria pirmosios instancijos nuosprendyje padarytai iÅ¡vadai apie tai, jog liudytojų, specialisto parodymais bei raÅ¡ytine bylos medžiaga yra įrodyta, kad kaltinime nurodytuose kompiuteriuose buvo neteisėtai instaliuotos programos, kurios įgytos, atgamintos ir instaliuotos į kompiuterius pažeidžiant LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymÄ ir Å¡ios programos buvo naudojamos bendrovės UAB ,,A.“ veikloje siekiant darbo rezultatų, tai yra buvo naudojamos gamybos procese tikslu gauti naudÄ .

Minėtas aplinkybes patvirtina UAB „A.“ patalpų patikrinimo protokolas ( 1 t., 39-44 b. l.), specialisto iÅ¡vada (1 t., 47-50 b. l.), apžiÅ«ros protokolai (1 t., 97-103, 108-111 b. l.), poėmio metu rasti ir apžiÅ«rėti dokumentai (1 t., 12-131 b.l.), liudytojų – UAB ,,A.“ darbuotojų parodymai (2 t., 111, 112, 145 b. l.), specialisto R. L. paaiÅ¡kinimai teisiamajame posėdyje (2 t., 113-114, 173-174 b.l.), liudytojo M. J. parodymai teisme (2 t., 172-173 b. l.).Kolegija pažymi, kad nuteistieji apeliaciniame skunde vadovavosi LAT Baudžiamųjų bylų teisėjų kolegijos 2002-10-01 nutartyje duotu iÅ¡aiÅ¡kinimu, tačiau Å¡iuo metu Aukščiausiojo Teismo praktika pakeitė buvusį ankstesnį komercinių tikslų sÄ vokos aiÅ¡kinimÄ .

LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus iÅ¡plėstinė septynių teisėjų kolegija 2008-06-20 nutartyje, baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-201/2008 atkreipė dėmesį į tai, kad LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje nustatyta, kad „Komerciniai tikslai – tikslai, kuriais siekiama tiesioginės ar netiesioginės ekonominės ar komercinės naudos, su jais paprastai nesiejama veikla, kuriÄ gera valia vykdo galutiniai vartotojai“. Remiantis Å¡ia nuostata iÅ¡plėstinė septynių teisėjų kolegija konstatavo, jog neteisėtai komerciniais tikslais yra laikomos tos kompiuterių programos, kurias bendrovės darbuotojai naudoja darbui ir tokiu bÅ«du gauna ekonominę naudÄ , nes Å¡ios programos padeda operatyviau atlikti pavestus darbus.

LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008-06-17 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-265/2008 taip pat pažymėjo, kad komercijos tikslais laikomi ne tik tokie tikslai, kurie susiję su veikla, vykdoma tiesiogiai pajamoms, pelnui ar kitokiai turtinei naudai gauti, bet ir tokia veikla, kuri netiesiogiai susijusi su pajamų gavimu. Taigi, vykdant komercinę-Å«kinę veiklÄ ir neteisėtai naudojant kompiuterines programas, bendrovė tiesiogiai iÅ¡ Å¡ių programų pajamų negauna, tačiau tokių programų panaudojimas yra susijęs su komercine veikla ir siekimu pelningai vystyti Å¡iÄ veiklÄ bei gauti pelnÄ .

Dėl nurodytų motyvų pripažintinas nepagrįstu nuteistųjų skundo teiginys, jog pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatytas neteisėtų įdiegtų kompiuterinių programų naudojimas įmonės veikloje. Aukščiau jau minėta, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog kaltinime nurodytuose kompiuteriuose instaliuotos programos buvo įgytos ir atgamintos neteisėtai, kad šios programos buvo naudojamos UAB ,,A.“ veikloje siekiant geresnių darbo rezultatų, be to, atsižvelgiant į LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 2 str. 17 d. nuostatas, bei nurodytų LAT 2008 metų nutartyse esančius komercinių tikslų išaiškinimus, yra pagrindas tvirtinti, kad UAB „A.“ kaltinime nurodytos programos buvo laikomos komercijos tikslais.

Apylinkės teismo nuosprendyje išanalizuotos visų kaltinimuose nuteistiesiems paminėtų kompiuterinių programų panaudojimo ir inkriminavimo į kaltę aplinkybės. Teisiamajame posėdyje teismas ėmėsi visų įmanomų priemonių objektyviai tiesai byloje nustatyti ir nustatė, jog kaltinamo juridinio asmens darbuotojai, projektuodami baldus, braižydami baldų ir kitų detalių brėžinius naudojosi kompiuterinėmis programomis „Autodesk AutoCAD 2004“, „Adobe Photoshop 7.0“, „Corel DRAW Graphics Suite 11“, „Autodesk AutoCAD 2010“, „Microsoft Windows 7 Enterprise“.

Todėl pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog A. R. ir UAB „A.“ veikoje yra BK 192 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties, yra pagrįsta. Nuteistųjų apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog kompiuteriuose buvo įdiegtos (atgamintos) A. I. kompiuterių programų ,,AutoCAD 2010“ ir ,,AutoCAD 2004“ bandomosios (demonstracinės) versijos, nepaneigia nuteistųjų kaltės. A. I. programinės įrangos licencinės sutarties 2.2.6 p. teigiama, kad ,,draudžiama naudoti Programinę įrangÄ konkurencinės analizės, komerciniais, profesiniais ar kitais pasipelnymo tikslais." Taigi, net ir tuo atveju, jei nuteistieji bÅ«tų laikę ir naudoję savo veikloje bandomÄ sias (demonstracines) versijas, tokie veiksmai vis tiek bÅ«tų traktuojami kaip pažeidžiantys civilinio ieÅ¡kovo A.

I. teises ir teisėtus interesus, kadangi A. I. draudžia naudoti demonstracines versijas komerciniais, profesiniais ar kitais pasipelnymo tikslais. Visgi pažymėtina, kad nuteistųjų argumentai, jog, atsižvelgiant į aptariamų kompiuterių programų registracijos numerius, akivaizdu, kad nuteistieji naudojo bandomÄ sias kompiuterių programų versijas, yra atmestini, kadangi bylos tyrimo metu buvo nustatyta, jog tai prieÅ¡tarauja ne tik specialisto iÅ¡vadai bei jo parodymams teisme, tačiau ir byloje surinktiems duomenimis - bandomosios (demonstracinės) versijos gali bÅ«ti naudojamos tik iki 30, o nusikalstamos veikos laikotarpis nustatytas nuo 2005-02-18 iki 2010-09-10, todėl jei tokia bandomoji versija veikia ir toliau – ji yra ,,nulaužta“ ir nelegali.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad tiriamuose kompiuteriuose buvo rasti ir ,,nulaužimo“ kodai (1 t., 104 b.l.). Å ios aplinkybės leido pirmosios instancijos teismui padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog kompiuterių programų ,,AutoCAD 2010“ ir ,,AutoCAD 2004“ kopijos, nuteistųjų nurodomoms kaip demonstracinės, nebeatitiko tokioms versijoms bÅ«tinų požymių, kas patvirtina, jog jos buvo nelegalios. Kolegija taip pat pritaria apylinkės teismo nuosprendžio iÅ¡vadoms, jog byloje esanti specialisto iÅ¡vada iÅ¡ esmės atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau LR BPK) 90 str. 3 d. reikalavimus.

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad dėl iÅ¡vados gavimo buvo kreiptasi į įmonę, kurios viena iÅ¡ veiklos krypčių yra pagal oficialius ikiteisminio tyrimo įstaigų užklausimus teikti informacijÄ , susijusiÄ su specialiomis žiniomis apie programinę įrangÄ . Specialistas dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingos iÅ¡vados suraÅ¡ymÄ ir pateikimÄ buvo įspėtas įstatymo numatyta tvarka, iÅ¡vadoje nurodyta specialistui pateikta užduotis, tyrimo metodai, joje duoti konkretÅ«s atsakymai į pateiktus klausimus, iÅ¡ apeliacinės instancijos teismui pateikto pažymėjimo matyti, kad R.

L. turi Europos kompiuterio vartotojo pažymėjimÄ . Atsižvelgiant į tai, laikyti specialistÄ R. L. nekompetetingu, o iÅ¡vados neobjektyvia, kolegijos nuomone, nėra jokio pagrindo.Nėra pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad teismo nuosprendis turi bÅ«ti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 str. 1 d.). Dėl nuteistųjų skundo argumento, kad nuosprendį teismas grindė įrodymais, kurie nebuvo tiriami teisiamajame posėdyje, kadangi teismo posėdyje nebuvo apžiÅ«rėtos ir tirtos kompiuterinės programos, kolegija pažymi, jog Å¡ito nepageidavo patys apeliantai.

Iš teismo protokolo matyti, kad teismo posėdžio pirmininkui paklausus proceso dalyvių nuomonės dėl daiktinių ir rašytinių įrodymų tyrimo tvarkos, proceso dalyviai prašė apsiriboti rašytinių įrodymų išvardijamu, nes jie yra susipažinę su visais byloje esančiais įrodymais ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama (3 t., 7 b.l.), todėl šiuo atveju teigti, kad nuosprendis buvo priimtas pažeidžiant baudžiamojo proceso normas, nėra pagrindo, kadangi daiktinių įrodymų tyrimo teisiamojo posėdžio metu nepageidavo nei viena proceso šalis.

Apeliaciniame skunde nuteistieji nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad A. R. ,,organizavo neteisėtÄ kÅ«rinių atgaminimÄ ir neteisėtų kÅ«rinių kopijų laikymÄ komercijos tikslais“, o Å¡ios aplinkybės kaltinamajame akte nebuvo nurodytos ir teisme nebuvo įrodinėjamos, IÅ¡ kaltinamojo akto matyti, kad jame buvo nurodyta apeliantų nurodyta aplinkybė (2 t., 67, 167 b. l.) ir Å¡i aplinkybė tiriant bylÄ teisme buvo įrodinėjama kartu su visomis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis apklausiant nuteistÄ jį A.

R. ir UAB ,,A.“ atstovÄ , įmonės darbuotojus apie kaltinime iÅ¡vardintuose kompiuteriuose esančių kompiuterinių programų kopijų atsiradimo aplinkybes, jų naudojimÄ bendrovės veikloje, taip pat tiriant byloje esančius raÅ¡ytinius ir kitus įrodymus.  IÅ¡ nuteistųjų apeliacinio skundo matyti, kad A. R. kaltu nepripažįsta ir teigia, kad jo veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios. Savo teiginį motyvuoja tuo, kad įmonės veikloje naudojosi tik bandomosiomis (demonstracinėmis) versijomis, programas įsidiegė naudodamas internetine ,,Google“ paieÅ¡kos sistema, nebuvo įspėtas, kad tokia veikla draudžiama, o dėl savo ribotų žinių kompiuterinės programos įrangos srityje nesuabejojo savo veiksmų teisėtumu.

Apylinkės teismo posėdyje A. R. nurodė, kad įmonė UAB ,,A.“ gamina minkÅ¡tus baldus pagal klientų užsakymus, vykdė masinę gamybÄ , įmonė turėjo kažkiek licenzijų, darbuotojai programų neįraÅ¡inėjo, tačiau tarėsi dėl demonstracinių versijų naudojimo ir dėl licenzijų, jis pats su programomis nedirbo (2 t., 110 b.l.). Sprendžiant apelianto A. R. kaltės klausimÄ kolegija atkreipia dėmesį į reikÅ¡mingÄ aplinkybę, tai yra tai, kad jis nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo UAB „A.“ direktoriumi, buvo Å¡ios bendrovės vadovas ir pagal užimamas pareigas turėjo teisę atstovauti Å¡iam juridiniam asmeniui, jo vardu priimti sprendimus ir kontroliuoti bendrovės veiklÄ (1 t. 161-163 b.l.).

Teismui nekelia abejonių tai, jog jis, bÅ«damas Å¡ios UAB vadovu, turėjo ne tik teises, bet ir pareigas. Apeliacinės instancijos nuomone, A. R. savo pareigas, susijusias su kompiuterinės technikos įsigijimu ir programų įdiegimu, vykdė netinkamai, nes tai akivaizdžiai matyti iÅ¡ jo jau minėtų parodymų (pripažino, kad įmonė turėjo tik kažkiek licenzijų, tarėsi su darbuotojais dėl demonstracinių kompiuterinių programų naudojimo įmonės veikloje), bet bÅ«tent jis, direktorius, privalėjo tinkamai organizuoti ir kontroliuoti vadovaujamos bendrovės darbÄ bei imtis priemonių, kad Å¡ios įmonės kompiuteriuose bÅ«tų instaliuotos legalios programos.

Esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas konstatuoti, jog nuteistasis vadovaudamas bendrovei nesivadovavo norminiais aktais Å¡ios veiklos srityje ir nesilaikė įstatymais nustatytų reikalavimų.BK 192 str. 2 d. dispozicijoje nustatyta, kad neteisėtos autoriaus teisių ir gretutinių teisių objektų kopijos turi bÅ«tų importuojamos, eksportuojamos, platinamos, gabenamos ar laikomos komercijos tikslais, be to, tokių kopijų bendra vertė pagal teisėtų kopijų mažmenines kainas turi virÅ¡yti 250 MGL dydžio sumÄ .

Šiuo atveju buvo nustatyta, kad kaltinime nurodytuose kompiuteriuose ir išvardintų kompiuterinių programų neteisėtų kopijų bendra teisėtų kopijų mažmeninė kaina viršija 250 MGL. Ir nors nuteistieji skunde nurodo, kad tiriant byla nepagrįstai buvo nurodytos kitų programų kainos, tačiau atsižvelgiant į tai, kad tyrimo metu rinkoje nebebuvo platinamos programos, kurių nelegalios kopijos buvo rastos kaltinime nurodytuose kompiuteriuose, ir nebuvo gauta duomenų, kad jų kainos žymiai skyrėsi, kopijų bendra vertė pagrįstai buvo nustatoma pagal bylos tyrimo metu rinkoje platinamų analogiškų kompiuterinių programų mažmenines kainas.

Kolegijos nuomone, įrodymų padaryti išvadai, kad nuteistieji jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė, t. y. neteisėtas kompiuterinių programų kopijas laikė komerciniais tikslais, byloje pakanka., todėl nuteistųjų veikos kvalifikuotos teisingai. Dėl nuteistųjų skundo argumentų, kad baudžiamajai atsakomybei dėl kompiuteryje ,,Skaneris“ 2005-02-18 įdiegtai ir laikytai komerciniais tikslais neteisėtai kompiuterinei programai ,,Adobe Photoshop“, serijos Nr. 104519012426117290145172, ir 2005-02-22 įdiegtai ir laikytai neteisėtai kompiuterinei programai ,,Autodesk AutoCAD 2004“, serijos Nr. 00-00000000, suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis, numatyta LR BK 95 str. 1 d. 1 p.

b) p.p., kolegija pažymi, jog Å¡iuo atveju buvo tiriamas tęstinis nusikaltimas, todėl žala autorių teisių turėtojams buvo daroma ne tik dėl neteisėto kompiuterių programų įdiegimo, bet ir dėl tolesnio neteisėto Å¡ių programų laikymo ir naudojimo. Tęstinis nusikaltimas yra laikomas baigtu tuomet, kai yra nustatomas (fiksuojamas). Atsižvelgiant į pažeidimo tęstinį pobÅ«dį, senatis yra skaičiuojama nuo pažeidimo nustatymo (paaiÅ¡kėjimo) dienos, t.y. 2010 m. rugsėjo 1 d., todėl ji nėra pasibaigusi.Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis).

Turtine žala pripažįstama ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), bet ir negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, negautos pajamos yra netiesioginiai nuostoliai, t. y. nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kuriÄ jis bÅ«tų realiai gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Atsižvelgusi į iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai civilinių ieÅ¡kovų praÅ¡omÄ priteisti kompensacijÄ neįvardijo kaip turtinės žalos ir nurodė, kad baudžiamojo proceso kodekso normos baudžiamojoje byloje nenumato spręsti klausimo dėl kompensacijos. Å iuo atveju civilinių ieÅ¡kovų „A. I.“, „M.“ korporacijos, „A. S. I.“ negautos pajamos (kompensacija) turėjo bÅ«ti traktuojamos kaip turtinė žala ir tik jos įvardijimas nuosprendyje kaip kompensacijos negalėjo bÅ«ti pagrindu palikti civilinį ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ (3 t., 29 b.l.).Civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms.

Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta. IÅ¡imtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieÅ¡kinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieÅ¡kovui teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1, 2 dalys).

Vadinasi, civilinis ieÅ¡kinys baudžiamojoje byloje gali bÅ«ti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, kai negalima civilinio ieÅ¡kinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos. Kaip matyti iÅ¡ keletÄ kartų tikslinto civilinių ieÅ¡kovų „A. I.“, „M.“ korporacijos, „A. S. I.“ ieÅ¡kinio (1 t., 67-74 b.l., 3 t. 1-4 b. l.), kai kurie duomenys, palyginus su kaltinamuoju aktu ar apylinkės teismo nuosprendžiu, nesutampa.

Å iaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nustatyta, kad bendra visų neteisėtų programų kopijų vertė pagal teisėtų kopijų pardavimo mažmenines kainas – 46716,81 Lt (3 t., 14-29 b. l.). Civiliniai ieÅ¡kovai patikslintu ieÅ¡kiniu teismo prašė iÅ¡ atsakovo UAB ,,A.“ jų naudai priteisti kompensacijÄ , lygiÄ 44 850,81 Lt (3 t., 1-4 b. l.). Analizuojant dokumentus, kuriuose nurodytos kompiuterinių programų kainos, kompiuterinių programų teisėtų kopijų vertėms nustatyti bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu buvo taikomos ne tik specialisto iÅ¡vadoje nurodytos mažmeninės kainos, bet ir bendrovių UAB ,,B.

A.“, UAB „A.“, „T. B.“ nurodytos programų mažmeninės kainos (1 t., 89-91 b. l.). Tačiau atsižvelgiant į tai, jog šiuo atveju kai kurių programų pavadinimai neatitinka nuteistiesiems į kaltę inkriminuotų programų pavadinimų ir nurodomos tik panašių programų kainos (vietoj ,,Adobe Photoshop 7.0“ nurodyta ,,Adobe CS4“ kaina, vietoj ,,Autodesk AutoCAD 2004“ nurodo ,,AutoCad2011“, vietoj ,,AutoCAD 2010“ nurodo ,,AutoCad 2011“ (1 t., 47-50 b. l.)), akivaizdu, kad byloje nėra tikslių duomenų, kokia yra kaltinime nurodytų neteisėtų kompiuterinių programų kopijų mažmeninė vertė.

Pažymėtina, jog negautos pajamos turi bÅ«ti pagrįstos realiomis, įrodytomis, neiÅ¡vengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Taip pat pažymėtina, kad ATGÄ® 83 str., reglamentuojantis kompensacijos nustatymÄ , numato, kad kompensacijÄ , kurios dydis gali bÅ«ti iki      1 000 minimalių gyvenimo lygių (MGL), nustato teismas, atsižvelgdamas į pažeidėjo kaltę, jo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis ir kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (ATGÄ® 83 str. 4 d. 1 p.).

Å iuo atveju, susipažinus su byloje esančia medžiaga, matyti, kad byloje nėra jokių duomenų apie nuteistųjų turtinę ir ekonominę padėtį, kas taip pat neleidžia teisingai nustatyti civilinių ieÅ¡kovų praÅ¡omÄ priteisti kompensacijos dydį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes daroma iÅ¡vada, kad neatidėjęs baudžiamosios bylos nagrinėjimo, negavęs papildomos medžiagos, teismas civilinio ieÅ¡kinio tiksliai apskaičiuoti negalėjo, to negali padaryti ir kolegija, todėl civiliniams ieÅ¡kovams „A.

I.“, „M.“ korporacijos, „A. S. I.“ pirmosios instancijos teismo pripažinta teisė į ieÅ¡kinio patenkinimÄ ir klausimo dėl ieÅ¡kinio dydžio perdavimo nagrinėti civilinio proceso tvarka paliekama nepakeista (BPK 115 str. 2 d.). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad neiÅ¡spręstas turtinės žalos dydis Å¡iuo atveju neturi įtakos nuteistųjų nusikalstamos veikos kvalifikavimui, nes kompiuterio programų kaina gerokai virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ , reikalingÄ baudžiamajai atsakomybei pagal BK 192 str. 2 d. atsirasti, o, kaip matyti iÅ¡ teismo posėdyje duoto specialisto paaiÅ¡kinimo, skirtingų metų programų kainos skyrėsi, tačiau nedaug (2 t., 113 b. l.).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje motyvuotai pasisakė, kodėl apeliantui A. R. netaikė BK 40 straipsnio ir jo neatleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , akcentuodamas, kad nėra vienos iÅ¡ BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos Å¡io straipsnio taikymo bÅ«tinos sÄ lygos – visiÅ¡ko savo kaltės pripažinimo ir gailėjimosi padarius nusikalstamÄ veikÄ . Su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti nuteistojo A. R. atžvilgiu BK 40 str. nuostatų ir neatleisti jo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ visiÅ¡kai sutinka ir teisėjų kolegija.

Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis gali bÅ«ti teismo pripažintas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei kaltininkas prisipažino padaręs nusikaltimÄ bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoÅ¡irdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. VisiÅ¡kas kaltės pripažinimas yra vertinamoji aplinkybė, kurios esmė yra tai, jog kaltininkas prisipažįsta ne dėl byloje surinktų įrodymų, o savo noru, siekdamas padėti ikiteisminiam tyrimui ir teismui nustatyti tikrÄ sias nusikalstamos veikos aplinkybes, jos padarymo priežastis bei motyvus.

Gailėjimasis padarius nusikalstamÄ veikÄ pasireiÅ¡kia asmens savikritiÅ¡ku požiÅ«riu į buvusį elgesį, krimtimÄ si dėl padarytos veikos, neigiamÄ jos vertinimÄ . Å iuo atveju, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, A. R. tik praÅ¡yme dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , nurodė, kad pripažįsta savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ (2 t., 137 b.l.). Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Nuosprendyje iÅ¡dėstyti bausmės skyrimo motyvai aiÅ¡kÅ«s, konkretÅ«s, atitinkantys nustatytas bylos aplinkybes. Teismas tinkamai įvertino nusikalstamos veikos pavojingumÄ , kaltės formÄ ir veikos tikslus, A. R. asmenybę. Nuteistiesiems paskirta BK 192 straipsnio 2 d. sankcijoje numatyta Å¡velniausia bausmė – bauda, savo rÅ«Å¡imi ir dydžiu nėra per griežta, kadangi paskirta bauda ir yra žymiai mažesnė nei Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies už nesunkų nusikaltimÄ numatytas baudos vidurkis bei juridiniam asmeniui numatytos baudos vidurkis (BK 47 str. 3 d. 2 p., 4 d.).

Nepagrįstu teisėjų kolegija laiko nuteistųjų apeliacinio skundo argumentÄ , jog nagrinėjamu atveju buvo visos sÄ lygos taikyti LR BK 75 str. ir teismas privalėjo atidėti bausmės vykdymÄ . LR BPK 320 str. 4 d. numatyta, kad pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo skundai. Å iuo atveju, kaip galima suprasti iÅ¡ nuteistųjų ir jų gynėjos skundo, jie praÅ¡o sunkinti nuteistųjų padėtį, kadangi BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas tik tuomet, kai asmuo nuteisiamas laisvės atėmimu už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams, o Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimu nuteistiesiems buvo skirta BK 192 str. 2 d. numatyta Å¡velniausia bausmė – bauda, todėl Å¡iuo atveju praÅ¡ymas taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimÄ prieÅ¡tarauja ne tik baudžiamojo proceso normoms, bet ir elementariai logikai.

Esant tokioms aplinkybėms, tenkinti apeliacinius skundus ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra jokio pagrindo.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a :              nuteistųjų A. R. ir UAB ,,A.“ bei jų gynėjos advokatės ir civilinių ieškovų „A. I.“, „M.“ korporacijos ir „A. S. I.“ atstovės advokatės apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                                       Bronius Zalaga Teisėjai                                                                                                             Vaclovas Iždonas                Klavdija Kruminienė