d3fa1e95-c2e6-485e-9ec9-fe10539b4b60 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1342-365/2012(Proceso Nr. 3-61-3-02450-2011-8)Procesinio sprendimo kategorija 16.6 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. sausio 27 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Dzedulionis, sekretoriaujant Rasai Å imkuvienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. L., jo atstovui A. B., atsakovo atstovui ArÅ«nui Umbrasui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. L. skundÄ atsakovui KultÅ«ros paveldo departamentui prie KultÅ«ros ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, irn u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas A. L. kreipėsi į teismÄ su skundu praÅ¡ydamas:

1) panaikinti KultÅ«ros paveldo departamento direktorės 2011 10 19 įsakymÄ Nr. P-330 ,,Dėl KultÅ«rtos paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos Utenos teritorinio padalinio vedėjo A. L. atleidimo iÅ¡ pareigų“;

2) sugrÄ Å¾inti į KultÅ«ros paveldo departamento Utenos teritorinio padalinio vedėjo pareigas;

3) priteisti vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2011 10 28 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos;

4) teismui nusprendus, kad atleidimo atveju priklausė iÅ¡eitinė paÅ¡alpa, jÄ priteisti (b. l. 1-6).PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad ginčijamas įsakymas neteisėtas, priimtas netinkamai taikant materialines bei procesines teisės normas, plečiamai jas aiÅ¡kinant tikslu pagrįsti jam nustatomÄ atsakomybės lygmenį, priimtas remiantis komisijos iÅ¡vadomis, kurios suraÅ¡ytos neatlikus tyrimo, neįvertinus visų tyrimui reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių, o tik gausiai cituojant teisės normas, kurios didžiÄ ja dalimi absoliučiai nesusijusios su atliktu tarnybiniu tyrimu.

Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 06 11 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-88-266/2010 bei Panevėžio apygardos teismo 2011 01 21 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1 A-l2-350/2011, buvo pripažintas kaltu pagal BK 220 str. 1 d., 222 str. 1 d. ir 223 str. 1 d. Didžiausia bausmė už inkriminuotÄ veikÄ yra iki ketverių metų laisvės atėmimo, todėl jo veiksmai, prieÅ¡ingi baudžiamajai teisei, priskiriami apysunkiam nusikaltimui, o ne sunkiam ar labai sunkiam, kas konstatuojama Komisijos iÅ¡vadose.

Nei pagal vienÄ BK straipsnį, numatantį atsakomybę už nusikalstamÄ veikÄ valstybės tarnybai ir vieÅ¡iems interesams, nebuvo pripažintas kaltu. Kaltu buvo pripažintas pagal BK 220, 222 ir 223 straipsnius, kurie priskiriami BK XXXII skyriui „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai“, dėl ko negali bÅ«ti kaltinamas nusikalstama veika valstybės tarnybai ir vieÅ¡iems interesams ir tuo pagrindu atleidžiamas iÅ¡ valstybės tarnybos. Be to, nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ingÄ baudžiamajai teisei, įvykdė 2005 metais, t. y. tuo metu, kai valstybės tarnyboje nedirbo, dėl ko negalėjo nusižengti teises aktams, reglamentuojantiems valstybės tarnybÄ bei vieÅ¡uosius interesus.

Pagal Korupcijos prevencijos įstatymo 2 str. 2 d. pateikta korupcinio pobÅ«džio nusikalstamos veikos sÄ voka - nusikalstama veika ar bausmė siejama su veiksmais vieÅ¡ojo administravimo sektoriuje arba teikiant vieÅ¡Ä sias paslaugas. Pagal VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 2 str. 18 d. vieÅ¡oji paslauga, tai valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų juridinių asmenų veikla teikiant asmenims socialines, Å¡vietimo, mokslo, kultÅ«ros, sporto ir kitas įstatymų numatytas paslaugas. Å ioje sÄ vokoje apibrėžtų viešųjų paslaugų 2005 metais nevykdė.

Valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 1 dalies 19 punkte, pagal kurį yra atleistas iÅ¡ pareigų valstybės tarnyboje, nustatyta, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iÅ¡ pareigų iÅ¡ Korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktos informacijos, iÅ¡ kitų duomenų valstybės tarnautojÄ Ä¯ pareigas priėmęs asmuo padaro iÅ¡vadÄ , kad valstybės tarnautojas neatitinka nepriekaiÅ¡tingos reputacijos reikalavimų ir dėl to negali eiti valstybės tarnautojo pareigų.

Paminėta norma, pagal kuriÄ buvo atleistas iÅ¡ Departamento Utenos padalinio vedėjo pareigų, suponuoja mintį, kad Departamento direktorė D. V. turėjo gauti informacijÄ apie jo netinkamumÄ valstybės tarnybai Korupcijos prevencijos įstatymo nustatyta tvarka, tačiau tokios informacijosjis neturi. Žino tik tiek, kad Departamentas 2011 03 28 raÅ¡tu Nr. (2.30)2-709 „Dėl tarnybinės pagalbos“ kreipėsi į VyriausiÄ jÄ tarnybinės etikos komisijÄ ir į Valstybės tarnybos departamentÄ . Vyriausioji tarnybinės etikos komisija į Departamento paklausimÄ 2011 05 11 raÅ¡tu Nr. S-536-(2.5) atsakė, kad Komisija atsakyti į paklausimÄ neturi teisinio pagrindo ir, kad ji asmenų elgesį vertina tik atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms aspektu.

Valstybės tarnybos departamentas į Departamento paklausimÄ 2011 04 06 raÅ¡tu Nr.27D-912 iÅ¡reiÅ¡kė nuomonę, kad paminėtos nuostatos pagal BaudžiamÄ jį kodeksÄ (BK 222 str. 1 d., 223 str. 1 d., ir 220 str. 1 d.) neapima Valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 1 d. 16 p. nustatytų sÄ lygų. Departamento direktorės įsakymu sudarytos Komisijos iÅ¡vados nėra pakankamos pripažinti jį neatitinkančiu valstybės tarnautojui keliamų nepriekaiÅ¡tingos reputacijos reikalavimų. Nepakanka vien tik apsiriboti abstrakčiomis iÅ¡vadomis, kad yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti Valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 1 d. 16 p. nuostatas, kad yra laikytinas turinčiu teistumÄ ir, kad neteisėtais veiksmais padarė žalÄ valstybei.

Valstybės tarnybos įstatymo 31 str. nuostatos įsigaliojo nuo 2011 07 01, todėl teismų praktika dėl nepriekaištingos valstybės tarnautojo reputacijos nėra susiformavusi. Jei yra atleistas iš valstybės tarnybos ne dėl savo kaltės, o darbdavio iniciatyva, tai ar neturėjo jam būti suteiktos socialinės garantijos:

1) įspėjimas teisės aktų nustatytais terminais dėl atleidimo iš valstybės tarnybos;

2) iÅ¡eitinė paÅ¡alpa.Atsakovas KultÅ«ros paveldo departamentas su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ (b. l. 22-25) nurodė, kad Ä®vertinus pateiktus teismų nuosprendžius, Lietuvos vyriausiojo adminisraciniio teismo sprendimus ir Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ teisinį reguliavimÄ Komisija konstatavo, kad Departamento Utenos teritorinio padalinio vedėjas A. L. turi teistumÄ nuo 2011 01 21, nes teismo nuosprendžiu pripažinta, kad jis atliko nusikalstamas veikas, padarė žalÄ valstybei, o nuo 2011 07 01, įsigaliojus 2011 04 28 Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymui Nr.XI-1369, negali bÅ«ti laikomas nepriekaiÅ¡tingos reputacijos ir eiti valstybės tarnautojo pareigų.

Jau vien teistumo atsiradimas, nepriklausomai nuo to, ar paskirtoji bausmė tiesiogiai kliudo, ar ne eiti pareigas, taip pat, atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo 9 str. 3 d. 1 p. nuostatÄ kad įstatymu yra nustatytas imperatyvus reikalavimas, jog asmuo turintis teistumÄ negali bÅ«ti priimtas į valstybės tarnybÄ , akivaizdžiai rodo, kad toks asmuo negali eiti pareigų valstybės tarnyboje, todėl pripažinta, jog yra pakankamas pagrindas Departamento Utenos teritorinio padalinio vedėjo A. L. atžvilgiu taikyti Valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 1 d. 16 p. nuostatas, o nuo 2011 07 01 įsigaliojus Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymui 2011 04 28 Nr.XI-1369, pripažinti, kad toks asmuo negali bÅ«ti laikomas nepriekaiÅ¡tingos reputacijos ir eiti valstybės tarnautojo pareigų.

Atsižvelgiant į tai, kad Departamento Utenos teritorinio padalinio vedėjas A. L. tarnybiniu praneÅ¡imu 2011 07 04 informavo DepartamentÄ apie tai, jog yra pateikęs kasacinį skundÄ ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra priėmęs kasacinį skundÄ nagrinėti, sprendimas dėl A. L. atleidimo iÅ¡ pareigų buvo atidėtas iki Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iÅ¡nagrinės kasacinę bylÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 09 20 priėmė nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-370/2011, kuria Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 06 11 nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 01 21 pakeitė - nutraukė bylÄ dėl A.

L. nuteisimo pagal BK 223 str. 1 d., o už nusikaltimus pagal BK 222 str. 1 d. ir BK 220 str. 1 d., paskirtas bausmes iÅ¡ dalies sudėjus ir subendrinus, už Å¡iuos nusikaltimus paskyrė 50 MGL dydžio baudÄ . KitÄ nuosprendžio ir nutarties dalį paliko nepakeistÄ . 2011 10 07 gavus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr.2K-370/2011, Departamento direktorius - valstybės tarnautojÄ Ä¯ pareigas priėmęs asmuo, pripažino esant pakankamu pagrindu padaryti iÅ¡vadai, jog Departamento Utenos teritorinio padalinio vedėjas A.

L. neatitinka nepriekaiÅ¡tingos reputacijos reikalavimų ir yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti Valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 19 p. nuostatas, todėl Departamento direktoriaus įsakymu 2011 10 19 Nr. P-330 A. L. buvo atleistas iÅ¡ Departamento Utenos teritorinio padalinio vedėjo pareigų.Teisminio nagrinėjimo metu pareiÅ¡kėjas ir jo atstovas palaikė skunde iÅ¡dėstytus reikalavimus, prašė skundÄ tenkinti jame nurodytais motyvais. PareiÅ¡kėjo atstovas nurodė, kad pareiÅ¡kėjas atleistas pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 1 d. 19 p., kuris remiasi Korupcijos ir prevencijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka gautais duomenimis.

Atsakovas turėjo įstatyme nustatyta tvarka gauti informacijÄ ir tik tada daryti iÅ¡vadas. PareiÅ¡kėjas atkreipė dėmesį, kad skirta bauda ir civilinis ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo valstybei yra pilnai atlyginti.Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo atstovas su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais. PaaiÅ¡kino, kad nagrinėjamu atveju asmens statusas siejamas su faktinėmis aplinkybėmis ir nesiejamas su aplinkybe, ar pareiÅ¡kėjas nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas valstybės tarnautoju ar ne.

Ä®statymas nereikalauja gauti informacijos iÅ¡ STT.Skundas netenkinamas.Byloje nustatyta, kad KultÅ«ros paveldo departamento direktorė 2011 03 10 gavo KultÅ«ros paveldo departamento juridinio skyriaus personalo administravimo ir dokumentų poskyrio vedėjos 2011 03 10 tarnybinį praneÅ¡imÄ ,,Dėl KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos Utenos teritorinio padalinio vedėjo A. L. teistumo“, kuriame nurodyta, kad 2011 03 04 KultÅ«ros paveldo departamentas prie KultÅ«ros ministerijos gavo Anykščių rajono apylinkės teismo 2011 03 02 raÅ¡tÄ Nr. S-120 „Dėl nuosprendžio kopijos pateikimo“, kuriuo buvo atsiųstos baudžiamosios bylos Nr. 1-88-266/2010 Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 11 d. nuosprendis bei baudžiamosios bylos Nr. 1A-12-350/2011 Panevėžio apygardos teismo 2011 m. sausio 21 d. nutartis, kuriose A.

L. yra pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d., 223 str. 1 d. ir 220 str. 1 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 336 str. 3 d., apeliacinės instancijos teismo nuosprendis ir nutartis įsiteisėja nuo jų paskelbimo dienos. Atsižvelgiant į paaiÅ¡kėjusias aplinkybes, apie kurias KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos Utenos teritorinio padalinio vedėjas A. L. neinformavo Departamento direktoriaus, siÅ«lė sudaryti komisijÄ , kuri iÅ¡nagrinėtų susidariusiÄ situacijÄ dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 1 d. nuostatų taikymo, esant Å¡io straipsnio 1 d. 16 p. aplinkybėms.

Taip pat siÅ«lė kreiptis į Valstybės tarnybos departamentÄ bei VyriausiÄ jÄ tarnybinės etikos komisijÄ dėl A. L. įsiteisėjusio teistumo (b. l. 59).Departamento direktorius 2011 03 15 įsakymu Nr. P-84 sudarė komisija (toliau -Komisija), kuriai pavedė, atsižvelgiant į Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 11 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-88-266/2010 bei Panevėžio apygardos teismo 2011 m. sausio 21 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1 A-l2-350/2011, kur A.

L. yra pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d., 223 str. 1 d. ir 220 str. 1 d., o vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 336 str. 3 d. apeliacinės instancijos teismo nuosprendis ir nutartis įsiteisėja nuo jų paskelbimo dienos, iÅ¡tirti ar A. L. taikytinos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 1 d. nuostatos, esant Å¡io straipsnio 1 d. 16 p. nuostatos, jog valstybės tarnautojas atleidžiamas iÅ¡ pareigų, kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausmė už sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ , nusikalstamÄ veikÄ valstybės tarnybai ir vieÅ¡iesiems interesams ar korupcinio pobÅ«džio nusikalstamÄ veikÄ arba bausmė, dėl kurios jis negali eiti savo pareigų, kadangi įstatyminės normos neleidžia atitinkamÄ nusikaltimÄ padariusiam asmeniui eiti valstybės tarnautojo pareigų (b. l. 53-54).KultÅ«ros paveldo departamentas 2011 03 28 raÅ¡tu Nr. (2.30)2-709 ,,Tarnybinės pagalbos“ kreipėsi į VyriausiÄ jÄ tarnybinės etikos komisijÄ ir Valstybės tarnybos departamentÄ praÅ¡ydamas paaiÅ¡kinti, ar valstybės tarnautojo įgytas teistumas dėl veiksmų, nesusijusių su valstybės tarnyba, yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 1 d. 16 p. nuostatas, kai, valstybės tarnautojas atleidžiamas iÅ¡ pareigų, „įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausmė už sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ , nusikalstama veikÄ valstybės tarnybai ir vieÅ¡iesiems interesams ar korupcinio pobÅ«džio nusikalstamÄ veikÄ arba bausmę, dėl kurios jis negali eiti savo pareigų“.

Taip pat ar teistumas pagal minėtus straipsnius nėra laikomas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 6 d. 1 p. numatytu valstybės tarnautojo elgesiu, diskredituojančiu valstybės tarnybÄ (straipsnis spaudoje pridedamas) ir 9 str. 3 d. 1 p. nuostatomis (b. l. 52).Valstybės tarnybos departamentas 2011 04 06 raÅ¡tu Nr. 271-912 ,,Dėl teisinės pagalbos“ atkreipė dėmesį į tai, kad Valstybės tarnybos departamentui nėra suteikta teisė aiÅ¡kinti įstatymus ir kitus teisės aktus, todėl Å¡iame atsakyme pateikta Valstybės tarnybos departamento nuomonė dėl Valstybės tarnybos įstatymo (toliau VTI) ir su juo susijusių teisės aktų nuostatų taikymo negali bÅ«ti vertinama kaip oficiali iÅ¡vada teisės aktų aiÅ¡kinimo prasme.

Atsižvelgiant į tai, kad Baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d., 223 str. 1 d. ir 220 str. 1 d. nuostatos pagal BaudžiamÄ jį kodeksÄ neapima VTÄ® 44 straipsnio 1 dalies 16 punkte nustatytų sÄ lygų, mano, kad A. L. negalėtų bÅ«ti atleidžiamas iÅ¡ valstybės tarnautojo pareigų pagal VTÄ® 44 straipsnio 1 dalies 16 punkto nuostatÄ . Dėl klausimo, ar A. L. teistumas pagal Baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d., 223 str. 1 d. ir 220 str. 1 d. nuostatas nėra laikomas VTÄ® 29 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytu Å¡iurkščiu pažeidimu, pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 10 26 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-438-281-07 konstatavo, kad nėra pakankamo pagrindo daryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ , jog valstybės tarnautojas gali bÅ«ti laikomas padariusiu tarnybinį nusižengimÄ jei atitinkamoms teisės, etikos ar moralės normoms nusižengiama elgesiu, nesusijusiu su valstybės tarnyba, veikomis ar neveikimu už valstybės tarnautojo elgesio sferos, kuri yra susijusi su jo tarnybinių pareigų ir funkcijų atlikimu, ribų.

Taip pat Å¡ioje byloje nurodyta, jog sisteminis VTÄ® aiÅ¡kinimas sudaro pagrindÄ manyti, kad valstybės tarnautojo veikla Å¡io įstatymo kontekste gali bÅ«ti suprantama kaip jo veikla, kuri yra betarpiÅ¡kai susijusi su jo tarnyba, jo tarnybinių pareigų ir funkcijų atlikimu, vieÅ¡ojo administravimo vykdymu, o jo veiklos etikos principai, įtvirtinti VTÄ® 3 straipsnio 2 dalyje, orientuoti bÅ«tent į Å¡ios veiklos reguliavimÄ . Taip pat Å¡ioje administracinėje byloje pabrėžta, kad VTÄ® 44 straipsnyje, nustatančiame valstybės tarnautojų atleidimo iÅ¡ pareigų pagrindus, kaip savarankiÅ¡kas atleidimo iÅ¡ pareigų pagrindas nėra nurodytas valstybes tarnautojo vardo pažeminimas, jo diskreditavimas elgesiu, nesusijusiu su tarnybinių pareigų atlikimu (b. l. 48-49).Departamento direktoriaus sudaryta komisija, iÅ¡nagrinėjusi dokumentus, surašė 2011 06 15 iÅ¡vadÄ Nr. RG-82, kurioje konstatavo, kad Departamento Utenos teritorinio padalinio vedėjas A.

L. yra laikytinas turinčiu teistumÄ nuo 2011 01 21, teismo nuosprendžiu pripažinta, kad jis neteisėtais veiksmais padarė žalÄ valstybei, todėl nuo 2011 07 01, įsigaliojus 2011 04 28 Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymui Nr. XI-1369, toks asmuo negali bÅ«ti laikomas nepriekaiÅ¡tingos reputacijos ir eiti valstybės tarnautojo pareigų. Komisija padarė iÅ¡vadas, kad 1) atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 16 punkte įtvirtintos materialinės teisės normos aiÅ¡kinimÄ , jog įsiteisėjus nuosprendžiui atsiranda nesuderinamumas tarp paskirtos bausmės ir tolimesnio pareigų atlikimo, jau vien dėl bausmės paskyrimo fakto, nepriklausomai nuo to, ar paskirtoji bausmė tiesiogiai kliudo, ar ne eiti pareigas, taip pat, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatÄ , kad įstatymu yra nustatytas imperatyvus reikalavimas, jog asmuo turintis teistumÄ negali bÅ«ti priimtas į valstybės tarnybÄ , taigi akivaizdu, kad toks asmuo negali eiti pareigų valstybės tarnyboje, todėl yra pagrindas Departamento Utenos teritorinio padalinio vedėjo A.

L. atžvilgiu taikyti Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 16 punkto nuostatas;

2) Departamento Utenos teritorinio padalinio vedėjas A. L. yra laikytinas turinčiu teistumÄ nuo 2011 m. sausio 21 d., teismo nuosprendžiu pripažinta, kad jis neteisėtais veiksmais padarė žalÄ valstybei, todėl nuo 2011 07 01, įsigaliojus 2011 04 28 Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymui Nr. XI-1369, toks asmuo negali bÅ«ti laikomas nepriekaiÅ¡tingos reputacijos ir eiti valstybės tarnautojo pareigų (b. l. 43-46).Departamento direktorius 2011 10 19 įsakymu Nr. P-330 ,,Dėl KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos Utenos teritorinio padalinio vedėjo A.

L. atleidimo iÅ¡ pareigų“ atleido 2011 10 28 A. L. iÅ¡ KultÅ«ros ministerijos Utenos teritorinio padalinio vedėjo pareigų pagal VTÄ® 44 str. 1 d. 19 p. (b. l. 27).            Nagrinėjamo ginčo dalykas – Departamento direktorius 2011 10 19 įsakymu Nr. P-330, kuriuo Departamento Utenos teritorinio padalinio vedėjas A. L. atleistas iÅ¡ pareigų - pagrįstumas ir teisėtumas. PareiÅ¡kėjas savo pozicijÄ grindžia tuo, kad jo padaryta veika yra apysunkė, bei tuo, kad atsakovė nėra gavusi Korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktos informacijos iÅ¡ kurios galėtų spręsti, kad jis pažeidė įstatymus, taip pat mano, kad yra nubaustas du kartus.             Kaip nustatyta byloje pareiÅ¡kėjas yra atleistas iÅ¡ pareigų pagal VTÄ® 44 str. 1 d. 19 p. Lietuvos Respublikos Seimas 2011 06 28 priėmė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 9,18, 29, 44 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 3-1, 30-1 straipsniais įstatymÄ Nr. XI-1369, kuriuo be kitų papildymų buvo nustatyti ir nepriekaiÅ¡tingos reputacijos valstybės tarnautojui reikalavimai.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis buvo papildyta 19 punktu, kuriame nustatyta, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iÅ¡ pareigų, kai iÅ¡ Korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktos informacijos, iÅ¡ kitų duomenų valstybės tarnautojÄ Ä¯ pareigas priėmęs asmuo padaro iÅ¡vadÄ kad valstybės tarnautojas neatitinka nepriekaiÅ¡tingos reputacijos reikalavimų ir dėl to negali toliau eiti valstybės tarnautojo pareigų. Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr.XI-1369 įsigaliojo nuo 2011 07 01.

Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas pagal Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 11 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-88-266/2010 bei Panevėžio apygardos teismo 2011 m. sausio 21 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-12-350/2011 yra pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 (Apgaulingas apskaitos tvarkymas) str. 1 d., 223 (Aplaidus apskaitos tvarkymas) str. 1 d. ir 220 (Neteisingų duomenų apie pajamas, pelnÄ ar turtÄ pateikimas) str. 1 d., nuosprendyje pripažinta, kad A.

L. neteisėtais veiksmais padarė žalÄ valstybei. Anykščių rajono apylinkės teismas 2010 m. birželio 11 d. nuosprendyje konstatavo, o apeliacinės instancijos teismas Å¡ioje dalyje nuosprendį paliko nepakeistÄ , jog A. L., siekdamas iÅ¡vengti 5 763 Lt pelno mokesčio, į mokestinio laikotarpio nuo 2005 01 01 iki 2005 12 31 metinę pelno mokesčio deklaracijÄ Ä¯rašė žinomai neteisingus duomenis dėl 2005 metais gautų pajamų už suteiktas paslaugas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 09 20 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr.2K-370/2011, Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 06 11 nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 01 21 pakeitė - nutraukė bylÄ dėl A.

L. nuteisimo pagal BK 223 str. 1 d., o už nusikaltimus pagal BK 222 str. 1 d. ir BK 220 str. 1 d., paskirtas bausmes iÅ¡ dalies sudėjus ir subendrinus, už Å¡iuos nusikaltimus paskyrė 50 MGL dydžio baudÄ . KitÄ nuosprendžio ir nutarties dalį paliko nepakeistÄ Teismas, iÅ¡analizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžių metu, konstatavo, jog A. L. siekdamas iÅ¡vengti mokesčių į deklaracijÄ Ä¯rašė žinomai neteisingus duomenis apie savo įmonės pajamas ir tuos duomenis pateikė valstybės įgaliotai institucijai.

Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 06 11 d. nuosprendžiu A. L. pripažintas kaltu pagal LR BK 222 str.1d.,220 str.1d. Priimant nuosprendį konstatuota, jog A. L. padarė žalÄ valstybei, iÅ¡ jo priteista 5700 litų pagal VMI ieÅ¡kinį į valstybės pajamas (b.l.75, 84).Vadovaujantis BK 93 straipsnio 3 d. „a“ p. pareiÅ¡kėjas laikomas asmeniu turinčiu teistumÄ , kuris galioja tris metus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 336 str. 3 d. apeliacinės instancijos teismo nuosprendis ir nutartis įsiteisėja nuo jų paskelbimo dienos, todėl laikytina, kad teistumas atsirado nuo 2011 m. sausio 21 d.Valstybės tarnybos įstatymo 3 1 str. 1d.4 p. numato, kad asmuo negali bÅ«ti laikomas nepriekaiÅ¡tingos reputacijos ir eiti valstybės tarnautojo pareigas, jeigu jis pripažintas kaltu dėl nusikaltimų, kuriais padaryta turtinė žala valstybei ir turi neiÅ¡nykusį ar nepanaikintÄ teistumÄ .

Å io įstatymo 3 1 str. 3d. įpareigoja asmenį, priimantį tarnautojÄ Ä¯ darbÄ užtikrinti, kad valstybės tarnautojo pareigas eitų tik nepriekaiÅ¡tingos reputacijos reikalavimus atitinkantys asmenys. Todėl darbdavys privalėjo spręsti klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjo atleidimo iÅ¡ užimamų pareigų.IÅ¡tirti įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas yra laikytinas asmeniu turinčiu teistumÄ nuo 2011 01 21, kai teismo nuosprendžiu pripažinta, kad jis neteisėtais veiksmais padarė žalÄ valstybei.

Todėl nuo 2011 07 01, įsigaliojus 2011 04 28 Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymui Nr. XI-1369, toks asmuo negali bÅ«ti laikomas nepriekaiÅ¡tingos reputacijos ir eiti valstybės tarnautojo pareigų.Jau buvo minėta, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis buvo papildyta 19 punktu, kuriame nustatyta, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iÅ¡ pareigų, kai iÅ¡ Korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktos informacijos, iÅ¡ kitų duomenų valstybės tarnautojÄ Ä¯ pareigas priėmęs asmuo padaro iÅ¡vadÄ kad valstybės tarnautojas neatitinka nepriekaiÅ¡tingos reputacijos reikalavimų ir dėl to negali toliau eiti valstybės tarnautojo pareigų.

Taigi, įstatymas numatė, kad sprendimas gali bÅ«ti grindžiamas įvairiais duomenimis, todėl pareiÅ¡kėjo motyvas, kad atsakovas nustatyta tvarka nesikreipė ir iÅ¡ atitinkamų institucijų negavo reikiamų duomenų, yra nepagrįstas. LVAT administracinėje byloje Nr. A11- 672/2005 yra konstatavęs, kad aiÅ¡kinant Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 16 punkte įtvirtintÄ materialinę teisės normÄ matyti, jog yra nustatytos dvi grupės atvejų, kai įsiteisėjęs nuosprendis kliudo pareigÅ«nui eiti užimamas pareigas:

1) baudžiamosios atsakomybės už atitinkamų nusikaltimų padarymÄ atvejai bei 2) atvejai, kai paskirta bausmė tiesiogiai daro neįmanomu pareigÅ«nui toliau eiti užimamas pareigas. Pirmoje iÅ¡ iÅ¡vardintų grupių negalimumÄ toliau eiti pareigas nulemia pats bausmės paskyrimo faktas, nepriklausomai nuo to, ar paskirtoji bausmė tiesiogiai kliudo, ar ne eiti pareigas. Antroje grupėje pats paskirtos bausmės pobÅ«dis daro neįmanomu toliau atlikti užimamas pareigas. Nurodytos dvi grupės yra pateiktos alternatyviai.

Tačiau jas jungia ir suteikia vienodÄ teisinę reikÅ¡mę įsiteisėjus nuosprendžiui atsiradęs nesuderinamumas tarp paskirtos bausmės ir tolimesnio pareigų atlikimo. Toks nesuderinamumas apima tiek vieÅ¡Ä , t.y. visuomenės požiÅ«rį į susuklosčiusiÄ situacijÄ , tiek šį požiÅ«rį nulemiantį pareigÅ«no nustatytos baudžiamosios kaltės principÄ . Taigi, aiÅ¡kinant nagrinėjamÄ teisės normÄ jos paskirties nustatymo metodu, darytina iÅ¡vada, kad Å¡ios normos tikslas neleisti atitinkamÄ nusikaltimÄ padariusiam asmeniui eiti valstybės tarnautojo pareigas.

Nagrinėjamu atveju L. nuteistas už veikÄ , kuriÄ jis padarė žalÄ valstybei, todėl nuteisimas yra aplinkybė, kuri leidžia jį pripažinti asmeniu, neatitinkančiu nepriekaiÅ¡tingos reputacijos reikalavimų.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 03 23 nutartyje administracinėje byloje Nr. A63-352/2009 yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad dėl tam tikros veikos, prieÅ¡ingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimais bei ta veika sukeltų pasekmių atsiradimas yra vertinamojo pobÅ«džio aplinkybė, ir ji sietina su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lÅ«kesčių, kurių visuomenė tikisi iÅ¡ pareigÅ«nų, požiÅ«riu.

Minimos pasekmės turi bÅ«ti vertinamos atsižvelgus į pareigÅ«no padaryto pažeidimo pobÅ«dį, jo kaltės formÄ pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir pan., bei į tai, ar pareigÅ«no padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lÅ«kesčiais, kurių ji tikisi iÅ¡ atitinkamos institucijos pareigÅ«nų. L. atleistas iÅ¡ Utenos teritorinio padalinio vedėjo pareigų, t.y. iÅ¡ valstybės tarnautojo, užimančio vadovaujančiÄ padėtį pareigų.

Galiojančios moralės nuostatos leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog asmuo, teistas už nusikalstamas veikas, kuriais padaryta žala valstybei, negali eiti pareigų, susijusių su valstybės interesų užtikrinimu ir gynimu, negali dirbti darbo, kuriame jis privalo užtikrinti, kad kiti asmenys – tiek pavadiniai , tiek tretieji asmenys – tausotų valstybės turtÄ ir gintų valstybės interesus. Todėl padaryta iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjas neatitinka nepriekaiÅ¡tingos reputacijos kriterijų, yra pagrįsta, o spendimas dėl atleidimo yra teisingas.

Dėl pareiÅ¡kėjo teiginio, kad jis nubaustas du kartus, teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjo atleidimas iÅ¡ pareigų buvo tik jo neteisėtos veikos pasekmė, todėl negalima teigti, kad pareiÅ¡kėjas už tÄ patį nusikaltimÄ nubaustas du kartus.Galiojantys norminiai aktai numato galimybę gauti iÅ¡eitines paÅ¡alpas tuo atveju, jeigu asmuo atleidžiamas iÅ¡ darbo darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės. Å i formuluotė suprantama kaip situacija, kai atleidžiamas asmuo neįtakojo aplinkybių, sudarančių pagrindÄ atleisti jį iÅ¡ einamų pareigų.

Å iuo atveju, pripažinus pareiÅ¡kėjÄ kaltu, jis atleistas iÅ¡ darbo dėl aplinkybių, kurios kilo dėl jo tyčinių veiksmų , t.y. dėl veiksmų, kuriais jis tyčia padarė žalÄ valstybei. Todėl nėra pagrindo spręsti iÅ¡eitinių paÅ¡alpų mokėjimo klausimo. Ä®vertinęs minėtas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ginčijamas sprendimas yra pagrįstas , o pareiÅ¡kėjo skundas nepagrįstas ir netenkinamas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teismasn u s p r e n d ė :

PareiÅ¡kėjo A. L. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                              Gintaras Dzedulionis                                                                                                                                                                                     Â