d3f91e0a-bbc6-4e70-bcfc-7e0385af5f29 · Å iaulių apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-70-1028/2020 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02857-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2.; 2.4.2.12.2.; 3.1.7.6.; 3.2.4.11; 3.2.6.1. (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 3 d. Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Silvijus Balčytis, sekretoriaujant posėdžių sekretorei Editai Petrevičienei, dalyvaujant ieškovei K. V. ir jos atstovei advokatei I. K., dalyvaujant atsakovams R. T. ir L. T. bei jų atstovei advokato padėjėjai A.

B., L. P., A. K., A. J. ir R. J. bei jų atstovui advokatui V. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsakovams dėl nuosavybės teisės pažeidimo paÅ¡alinimo, n u s t a t ė : ieÅ¡kovė pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o įpareigoti atsakovus R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) L. T., a. k. (duomenys neskelbtini) L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) R.

J., a. k. (duomenys neskelbtini) per 20 (dvideÅ¡imt dienų) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paÅ¡alinti pažeidimÄ , tai yra atlaisvinti 0,0105 ha neteisėtai užimto ieÅ¡kovei K. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ploto, atsakovų lėšomis nugriaunant 36,63 m ilgio betoninę atraminę sienelę su tvora, susidedančiÄ iÅ¡ keturių fragmentų, kurių ilgiai 10,45 m, 17,9 m, 2,32 m, 1,89 m, užimto sklypo teritorijoje, ir sutvarkyti bei iÅ¡lyginti atlaisvintÄ Å¾emės sklypÄ dalį, o per nustatytÄ terminÄ pažeidimo nepaÅ¡alinus, leisti ieÅ¡kovei savo lėšomis paÅ¡alinti pažeidimÄ , iÅ¡vežti statybines atliekas, su pažeidimo paÅ¡alinimu ieÅ¡kovės patirtas iÅ¡laidas iÅ¡siieÅ¡kant solidariai iÅ¡ atsakovų.

Ieškinyje nurodoma, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise 2017-11-03 dovanojimo sutarties pagrindu priklauso 259/655 dalys 0,0655 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), ant kurio pastatytas gyvenamasis namas, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), kurio 5/12 dalys tos pačios dovanojimo sutarties pagrindu priklauso Ieškovei. 223/655 dalys Žemės sklypo ir 7/12 dalys gyvenamojo namo asmeninės nuosavybės teise priklauso vienam iš atsakovų A.

J.. Dėl 173/655 Žemės sklypo dalių, kurias bendrosios jungtinės nuosavybės teise 2018-11-02 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įsigijo vieni iš atsakovų R. J. ir A. J. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose (toliau – Teismas) pagal Ieškovės ieškinį dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo iškelta ir nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-786-776/2019. Su Žemės sklypu besiribojančio 0,0658 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – Gretimas žemės sklypas) bendrasavininkiai yra atsakovai, kuriems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso:

¼ dalis R. T. ir L. T., ¼ dalis L. P., ¼ dalis A. K., ¼ dalis A. J. ir R. J. (toliau – Atsakovai) Gretimo žemės sklypo. Tokiomis pačiomis dalimis Atsakovams priklauso ir Pastatas - Gyvenamasis namas. 2018 m. gegužės mėnesį IeÅ¡kovės samdytas IÄ® „Geodezijos studija“ matininkas R. P. įvertino situacijÄ dėl užimtos Žemės sklypo dalies ir padarė situacijos schemÄ bei pažymėjo Žemės sklypo ir Gretimo sklypo ribÄ vietovėje, įkaldamas kuolus. Tokiu bÅ«du buvo nustatytas ir užfiksuotas bei pažymėtas vietovėje akivaizdus pažeidimas.

IeÅ¡kovė 2018-07-19 kreipėsi raÅ¡tu į Atsakovus, praÅ¡ydama paÅ¡alinti pažeidimÄ . Tuomet su IeÅ¡kovės atstove telefonu susisiekė vienas iÅ¡ atsakovų ir nurodė, kad tvorÄ taip užtvėrė ir trinkeles suklojo buvęs sklypo savininkas, iÅ¡ kurio jis pirkęs nuosavybės dalį. Kadangi pažeidimo Atsakovai nepaÅ¡alino, IeÅ¡kovė kreipėsi su skundu į NŽT Å iaulių skyrių. Atsakovai, tai yra Gretimo žemės sklypo savininkai, kaip nustatė NŽT Å iaulių skyrius 2018 m. rugpjūčio 16 d. patikrinimo metu, naudoja dalį (0,0105 ha) teritorijos, priklausančios Žemės sklypui.

NŽT Å iaulių skyrius taip pat nustatė: „Dalis žemės sklypo atitverta tvora, tvoros ilgis 4,02 m, Å¡i teritorija iÅ¡klota trinkelėmis, taip pat trinkelės iÅ¡klotos 0,0038 ha valstybinės žemės plote ir į atitvertÄ teritorijÄ tiesiogiai negali patekti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkai“. NŽT 2018 m. rugsėjo 20 surašė žemės naudojimo patikrinimo aktÄ Nr. 31ŽN-196-(14.31.73.), kuriame užfiksavo pažeidimÄ . Kaip informavo 2018-11-21 raÅ¡tu Nr. 31SD-9066-(14.321.104, NŽT Å iaulių skyrius 2018 m. spalio mėnesį priėmė sprendimus dėl Gretimo sklypo savininkų veiksmų.

Už nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalyje, NŽT surašė Administracinio nusižengimo protokolus visiems Gretimo žemės sklypo bendrasavininkams ir paskyrė baudas. NŽT 2019 m. kovo 26 d. atliko pakartotinį patikrinimÄ ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktÄ Nr. 31ŽN-41-(14.31.73) bei nustatė, kad žemės naudojimo tvarkos pažeidimas dėl privačios žemės sklypo dalies užėmimo nėra paÅ¡alintas, ir vadovaujantis žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų teisenos Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės Å«kio ministerijos taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 23 d.

įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-499 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų teisenos Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės Å«kio ministerijos taisyklių patvirtinimo“ 69 punktu, informavo IeÅ¡kovę, kad ji turi teisę savo pažeistas teises dėl nepaÅ¡alinto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo ginti teisme. Atsakovai tvoros dalį, esančiÄ valstybinėje žemėje, nugriovė, bet pažeidimo Žemės sklype nepaÅ¡alino, todėl IeÅ¡kovė, negalėdama apeiti apie jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį gyvenamÄ jį namÄ ir naudotis 0,0105 ha Žemės sklypo dalimi, kuriÄ yra užėmę Atsakovai, Gretimo žemės sklypo savininkai, yra priversta, kaip ir nurodė NŽT Å iaulių skyrius, pažeistas teises ginti teisme.

IeÅ¡kovei bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) Å iauliuose, yra Atsakovų žemės sklypÄ adresu (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, juosiančios betoninės atraminės sienelės su tvora fragmentai, viso 4 fragmentai, du sujungti su IeÅ¡kovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu statiniu, 4 fragmentų betoninės atraminės sienelės su tvora ilgiai 10,45 m, 17,97 m, 2,32 m, 1,89 m, viso 36,63 m. IÅ¡ 1999 m. spalio 28 d. kadastro ir registro duomenų bylos (duomenys neskelbtini) Å iauliuose, iÅ¡raÅ¡o matyti, kad sklypÄ juosė vielos tinklo tvora, ieÅ¡kovė taip pat teikia istorinės Å¡eimos nuotraukos kopijÄ , iÅ¡ kurios matyti vielinės tvoros fragmentas. 2006 m. sausio 31 d. tuometiniai žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) savininkai A.

P. (mirusi IeÅ¡kovės motina), G. T. V. (mirusi) ir S. M. pasirašė notarinį sutikimÄ su statinio (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, projektiniais sprendiniais, statytojas S. U. (S. M. žentas). Sutikimas suteikė teisę statytojui statinį ant žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, statyti arčiau nei 3 m sklypo ribos, tačiau nesuteikė teisės statyti betoninės atraminės sienelės su tvora fragmentus gretimame sklype ir naudotis daugiau nei aru (1,05 a) svetimos žemės. Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovė A.

K. nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Nurodė, kad 2006.10.03 pirko iÅ¡ S. U. vienÄ ketvirtÄ jÄ dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), su visomis tvoromis ir iÅ¡klotomis trinkelėmis. Pridedama nuotrauka daryta 2005-2006 m. iÅ¡ www.geoportal.lt. Nuo pirkimo datos iki dabartinės datos jokių naujų tvorų ir statinių nebuvo statyta, tad neturi teisės svetimos tvoros griovimui, kuri nėra jų sklype. Dėl sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ribų, vyksta teismo procesas tarp ieÅ¡kovės K.

V. ir atsakovo A. J., kuris turi viskÄ iÅ¡spręsti. Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovai A. J. ir R. J. nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Nurodė, kad negatoriniu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos. Negatoriniame ieÅ¡kinyje nurodoma, kad ieÅ¡kovei K. V. asmeninės nuosavybės teise priklauso 259/655 dalys 0,0655 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, ant kurio pastatytas gyvenamasis namas, kurio 5/12 dalys priklauso ieÅ¡kovei. 223/655 dalys 0,0655 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, ir 7/12 gyvenamojo namo priklauso A.

J.. 173/655 dalys 0,0655 ha žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, priklauso R. J. ir A. J.. Žemės sklypas ir jame esantis gyvenamasis namas nėra asmeninė tik vienos ieškovės K. V. nuosavybė. Bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios Žemės sklypo ir gyvenamojo namo dalys savininkams nėra atidalintos, nėra nustatyta gyvenamojo namo ir Žemės sklypo naudojimosi tvarka. Gyvenamojo namo bendrasavininkams priklauso sekančios tvoros dalys - K. V. 5/12 tvoros, A.

J. 7/12 tvoros. Kiti Žemės sklypo ir gyvenamojo namo bendrasavininkai nėra davę ieÅ¡kovei K. V. nei įgaliojimo, nei sutikimo (pritarimo) reikÅ¡ti negatorinį ieÅ¡kinį dėl tariamo pažeidimo, t.y. tariamai užimto 0,0105 ha žemės sklypo ir tvoros nugriovimo. Kiti Žemės sklypo ir gyvenamojo namo savininkai nėra Å¡iame ieÅ¡kinyje pareiÅ¡kę reikalavimo (ar sutikimo, pritarimo) dėl tariamo pažeidimo, taip pat nėra žinoma jų nuomonė dėl tariamo pažeidimo, todėl Å¡ioje byloje nėra negatoriniui ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti bÅ«tinų sÄ lygų - ieÅ¡kovė K.

V. neįrodo, kad ji atstovauja turto (Žemės sklypo, tvoros) savininkus, o taip pat neaišku ar kitų turto bendrasavininkų atžvilgiu yra pažeistos jų teisės. Nesant bendrasavininkų įgaliojimo ar sutikimo (ar pritarimo) ieškovė neturi teisės vienasmeniškai reikšti negatorinį ieškinį atsakovams. Negatoriniame ieškinyje nurodoma, kad ieškovės K. V. teisės naudotis Žemės sklypu yra pažeistos dėl trinkelių ir 4,02 m. ilgio tvoros. Negatoriniame ieškinyje ir jo prieduose nurodoma, kad trinkelės ir 4,02 metrų ilgio tvora yra ieškovės K.

V. Žemės sklype, kurio 259/655 dalys yra ieÅ¡kovei dovanotos 2017-11-03, todėl nesuprantama, kaip atsakovai A. J. ir R. J., pažeidžia ieÅ¡kovės teises naudoti Žemės sklypÄ ir /ar juo disponuoti. Atsakovai A. J. ir R. J. neprieÅ¡tarauja, kad ieÅ¡kovė K. V. nuosavybės teise turimame Žemės sklype atliktų trinkelių ir/ar tvoros remonto, griovimo darbus, jei ieÅ¡kovė mano, kad iÅ¡ Žemės sklypo ji negauna norimų naudingų vartojamųjų savybių. Pažymėtina ir tai, kad atsakovų nuomone tariamo pažeidimo nėra, nes Žemės sklypu ieÅ¡kovė K.

V. gali netrukdomai naudotis pagal jo paskirtį. Negatoriniame ieÅ¡kinyje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kad trinkeles pakloję ir tvorÄ pastatę yra atsakovai A. J. ir R. J.. l/4 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, A. J. ir R. J. nusipirko 2006-09-19 pagal pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 3911, dar prieÅ¡ nusiperkant Å¡iÄ Å¾emės sklypo dalį ieÅ¡kovės K. V. negatoriniame ieÅ¡kinyje nurodomos trinkelės ir tvora jau buvo paklotos ir įrengtos. Po l/4 dalies žemės sklypo nusipirkimo 2006-09-19 (t.y. prieÅ¡ daugiau nei 12 metų) atsakovai ieÅ¡kovės Žemės sklype esančių trinkelių ir 4,02 metrų ilgio tvoros nei prižiÅ«rėjo, nei palaikė jų techninę bÅ«klę, neribojo ieÅ¡kovės teisės iÅ¡ardyti trinkeles ir/ar nugriauti tvorÄ , todėl teismo praÅ¡o taikyti 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir negatorinį ieÅ¡kinį atmesti.

Žemės sklype trinkelės buvo paklotos ir tvora pastatyta ankstesnių Å¡io Žemės sklypo savininkų A. P., G. T. V. ir S. M.. Tai patvirtina jų 2006 m. sausio 31 d. sutikimas. IeÅ¡kovės negatorinio ieÅ¡kinio reikalavimas atsakovams A. J. ir R. J. paÅ¡alinti tariamus Žemės sklypo pažeidimus negali bÅ«ti tenkinamas ne tik vien dėl to, kad jie nei trinkeles paklojo, nei tvorÄ pastatė, bet ir dėl to, kad trinkeles paklojo ir tvorÄ pastatė 2006 metais patys Žemės sklypo savininkai, todėl atsakovų veiksmuose jokio neteisėtumo ar tariamo pažeidimo ieÅ¡kovės atžvilgiu nėra.

Tvora nesiriboja su atsakovų žemės sklypu, tvora pastatyta Žemės sklypo viduje. Gyvenamojo namo ir Žemės sklypo dalis ieÅ¡kovei K. V. 2017-11-03 yra dovanotos, ieÅ¡kovės K. V. teisės nugriauti tvorÄ ar jos dalį atsakovai neriboja. Atsakovai A. J. ir R. J. neprieÅ¡tarauja, kad ieÅ¡kovė K. V. nuosavybės teise turimame Žemės sklype atliktų trinkelių ir/ar tvoros remonto, griovimo darbus, jei ieÅ¡kovė mano, kad iÅ¡ Žemės sklypo ji negauna norimų naudingų vartojamųjų savybių.

Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovė L. P. nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Nurodė, kad butÄ , esantį (duomenys neskelbtini),Å iauliuose, ir 1/4 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, pirko iÅ¡ S. U. 2007.06.05 pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1976. Pirkimo metu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje minimos trinkelės jau buvo paklotos ir tvora pastatyta, atsakovė jos nestatė ir nežino, kas jÄ pastatė. Kadangi jos įėjimas į butÄ yra iÅ¡ priekinės, fasadinės pastato dalies, įvažiavimas į garaÅ¾Ä taip pat, ieÅ¡kovės įvardinta sklypo dalimi ji nesinaudoja.

Ieškovės teisių dėl žemės naudojimo ir disponavimo juo ribojimu ji nepažeidė ir su jos bylinėjimosi ir teismo išlaidų padengimu nesutinka. Atsiliepime į ieškinį atsakovai R. T. ir L. T. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad atsakovams R. T. ir L. T. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ¼ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, ir šiame žemės sklype esanti ¼ dalis kitų statinių (šulinio, tvoros). Žemės sklypo ir jame esančių kitų statinių dalį atsakovai įgijo 2006 m. gruodžio 15 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 5141.

IeÅ¡kovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 259/855 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, ir Å¡iame žemės sklype esantys statiniai: 5/12 dalys gyvenamojo namo bei 5/12 dalys kiemo statinių (Å¡ulinio, kiemo aikÅ¡telės, tvoros). Žemės sklypÄ ir jame esančių statinių dalį ieÅ¡kovė įgijo 2017 m. lapkričio 3 d. dovanojimo sutarties Nr. 1-11897 pagrindu. Žemės sklypÄ ieÅ¡kovė bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo kartu su A. J. ir R.

J.. Naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių (ieÅ¡kovės, A. J. ir R. J.) nenustatyta, žemės sklypo dalys iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės neatidalintos. Atsakovams R. T. ir L. T. įsigyjant ¼ dalį žemės sklypo tvora, įskaitant ir tÄ jos atkarpÄ , kuriÄ reikalaujama nugriauti, jau buvo pastatyta, o Å¡ia tvora atitverta žemės sklypo dalis jau buvo iÅ¡klota trinkelėmis. Taigi, atsakovai nebuvo ginčo tvoros statytojai, trinkelių atsakovai neklojo, jos iÅ¡klotos dar prieÅ¡ atsakovams tampant žemės sklypo bendrasavininkais.

Tvoros atkarpa, kuriÄ reikalaujama nugriauti, yra pastatyta ieÅ¡kovei, A. J. ir R. J. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ir yra už atsakovų žemės sklypo dalies ribų. Atsakovai nėra nei ginčo tvoros statytojai, nei ginčo tvoros savininkai: tvoros atkarpa yra sudedamoji tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytos 1971 metais (ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as) dalis; Nekilnojamojo turto registre Å¡i tvora, įskaitant ir jos ginčo atkarpÄ , įregistruota kaip priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis ieÅ¡kovei (įgijimo pagrindas – 2017 m. lapkričio 3 d. dovanojimo sutartis) ir A.

J. (įgijimo pagrindas – 2017 m. gegužės 10 d. paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimas Nr. GÅ -2874). Vadinasi ginčo tvorÄ pastatė ankstesni žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, savininkai ir dėl jų pastatytos tvoros nukrypstant nuo faktinių sklypų ribų susiklostė tokia padėtis, kad atsakovai naudoja dalį ieÅ¡kovei, A. J. ir R. J. priklausančios žemės sklypo teritorijos. IeÅ¡kovės, A. J. ir R. J. sklypo dalyje, kuri patenka už tvoros (0,105 ha), yra iÅ¡klotos trinkelės, kurias, savo sklype klodami trinkeles, iki pat tvoros iÅ¡klojo ankstesni žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, savininkai.

Atsakovai Å¡iuo atveju jokių neteisėtų veiksmų neatliko – ginčo tvoros nestatė, nėra Å¡ios tvoros savininkai. NebÅ«dami nei ginčo tvoros statytojais, nei ginčo tvoros savininkais, atsakovai negali bÅ«ti įpareigoti nugriauti ne jų (atsakovų) pastatytÄ statinį, nuosavybės teise priklausantį kitiems asmenims. SprendimÄ dėl ginčo tvoros atkarpos griovimo Å¡iuo atveju gali priimti tik patys Å¡ios tvoros bendraturčiai, t. y. ieÅ¡kovė ir A. J.. Vertinant ieÅ¡kovės reikalavimÄ Ä¯pareigoti atsakovus paÅ¡alinti iÅ¡klotas trinkeles nuo ieÅ¡kovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalies (0,105 ha), pažymėtina, jog kiti Å¡io žemės sklypo bendraturčiai – A.

J. ir R. J., jokių pretenzijų atsakovams R. T., L. T., L. P. ir A. K. dėl jų (atsakovų) naudojamos dalies žemės sklypo, priklausančio ieÅ¡kovei, A. J. ir R. J., nereiÅ¡kė. Esant tokiai situacijai, kai naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių (ieÅ¡kovės, A. J. ir R. J.) nenustatyta, žemės sklypo dalys iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės neatidalintos, ir A. J. bei R. J. nereiÅ¡kiant gretimo sklypo savininkams jokių pretenzijų dėl nuosavybės teisių pažeidimo paÅ¡alinimo, ieÅ¡kovės reikalavimas jo tenkinimo atveju iÅ¡ esmės reikÅ¡tų, kad teismas priėmė sprendimÄ ir dėl A.

J. bei R. J. nuosavybės teisių gynimo, nors tokio reikalavimo ginti pažeistÄ nuosavybės teisę A. J. bei R. J. nėra pareiÅ¡kę. Be to, tokiu atveju susiklostytų situacija, jog, bÅ«dami atsakovais pagal ieÅ¡kovės Å¡ioje byloje pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, A. J. bei R. J. bÅ«tų priverstinai įpareigoti Å¡alinti trinkeles iÅ¡ jiems patiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, nors iÅ¡klotų trinkelių buvimas Å¡iame žemės sklype, tikėtina, nereiÅ¡kia jokio Å¡ių asmenų, kaip nurodyto žemės sklypo bendraturčių, teisių pažeidimo.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad ieÅ¡kinio pagrįstumo įvertinti negali, nes trÅ«ksta duomenų apie naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ . Naudojimosi tvarka nei žemės sklypu nei gyvenamuoju namu ir kitais statiniais (o taip pat ir tvora) vieÅ¡ame registre neiÅ¡vieÅ¡inta. Žemės sklype dovanos gavimo metu buvo tvora, todėl ieÅ¡kovė, priimdama dovanÄ , turėjo galimybę pasidomėti, kodėl dovanotojas jai perduoda žemės sklypo dalį su tvora, kas davė sutikimÄ statyti, kas jÄ pastatė, kam ji priklauso, ar Å¡i tvoros dalis registruota.

Tvora, kurios dalį ieškovė prašo nugriauti, nesudaro uždaro kontūro su atsakovų žemės sklype esančiomis tvoromis. Iš viešai skelbiamų ortofotografinių žemėlapių (šaltinis www.geoportal.lt, žemėlapiai, 2009-2010 metai) matyti ginčo tvoros kontūrai toje pačioje vietoje kaip ir ieškinio padavimo metu, todėl vertintina, kad nuo atsakovų žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pusės tvora žemės sklype (duomenys neskelbtini) toje pačioje vietoje buvo (stovėjo) dar iki 2010 metų.

Kadangi žemės sklype (duomenys neskelbtini) yra registruota tvora, valdoma bendrosios dalinės nuosavybės teise ieÅ¡kovės su bendraturčiu A. J., kuris Å¡ioje byloje yra atsakovas, vertinant ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , ir kad nebÅ«tų pažeistos A. J. teisės, nebÅ«tų nugriauta jam nuosavybės teise priklausanti tvoros dalis, turi bÅ«ti įvertinta faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp ieÅ¡kovės ir bendraturčio A. J.. Mano, kad civilinė byla dėl naudojimosi tvarkos yra reikÅ¡minga sprendžiant ginÄÄ dėl žemės sklype esančio nekilnojamojo daikto (tvoros) griovimo.

Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) buvo privatizuotas pagal Å iaulių miesto žemėtvarkos tarnybos planÄ , parengtÄ 1993-01-26. Žemės sklypo privatizavimo metu gyvenamÄ jį namÄ valdė trys savininkės. Parduodama valstybinės žemės sklypo dalis buvo nustatyta Vyriausybės nustatyta tvarka pagal namo savininkių pateiktÄ Å¾emės valdos paskirstymo planÄ , patvirtintÄ susitarimu, kuriame buvo susitarta dėl naudojamų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomam pastatui reikalingų žemės sklypo dalių privatizavimo.

Susitarimas buvo patvirtintas Šiaulių rajono 1-ojo notarų biuro notarės I. P. 1993-06-10. Šiame plane buvo išskirta kiekvieno pastato bendraturčio individualiai ir bendrai naudojama žemės sklypo dalis, nustatytas šių dalių plotas (namo 1/4 dalies savininkui - nustatyta 173 kv. m ploto žemės sklypo dalis, 5/12 namo dalies savininkui - 259 kv. m. ploto žemės sklypo dalis, 1/3 namo savininkui - 223 kv. m). Žemės sklypo nekilnojamojo turto registro išrašo su istorija (registro Nr. 29/7377), 4.10, 4.11, 4.12 papunkčiai patvirtina, kad būtent tokiomis dalimis valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartimis 1995-02-20 Nr. 5-336, 1995-05-05 Nr. 5-710 ir 1997-11-16 Nr. 5-359 sklypas ir buvo privatizuotas.

Ar po žemės sklypo privatizavimo bendraturčiai naudojosi žemės sklypu ta pačia tvarka kaip nustatyta notariniu susitarimu patvirtintame plane, Nacionalinė žemės tarnyba duomenų neturi. Nacionalinė žemės tarnyba neturi duomenų, dėl kokių priežasčių S. M. 2001-06-27 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2-6636 parduodama 1/4 dalį gyvenamojo namo kartu neperleido Å¡iai namo daliai eksploatuoti reikalingos 173 kv. m žemės sklypo dalies, ir Å¡iÄ Å¾emės dalį pardavė tik 2018-11-02 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) dabartiniam Å¡ios gyvenamojo namo dalies savininkui A.

J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su R. J.. Nacionalinės žemės tarnybos Å iaulių skyrius, 2018 m. rugpjūčio 16 d. atliko žemės naudojimo patikrinimÄ Å¾emės sklypuose Å iaulių m., (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkai faktiÅ¡kai naudoja 105 kv. m ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį. Patikrinime dalyvavę žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Å¡iame žemės sklype butų savininkai A.

K., R. J. nurodė, kad kai 2006 m. pirko žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) ir namÄ , ginčo tvora ir trinkelės jau buvo, trinkelės buvo atnaujintos 2015 metais. K. V. buvo pasiÅ«lyta nusistatyti naudojimosi žemės sklypu (duomenys neskelbtini) tarp bendraturčių tvarkÄ . Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos iÅ¡vadoje nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelės 3.1 eilutės nuostatas ir Akto duomenis tvora priskiriama I grupės nesudėtingiems statiniams.

Å ių statinių statybai, rekonstravimui ar griovimui projektas ir statybÄ leidžiantys dokumentai yra neprivalomi. Tačiau, teisės aktų nustatytais atvejais yra bÅ«tini valdos bendraturčių ir besiribojančių sklypų savininkų ar valdytojų sutikimai. Atsižvelgiant į tai, kad mažareikÅ¡mių pažeidimų statybos srityje nagrinėjimas nėra Inspekcijos kompetencijoje, teikti iÅ¡aiÅ¡kinimus ne institucijos kompetencijos srityje nėra galimybės. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė nurodė, kad tėvai jai padovanojo savo sklypo ir namo dalį, ginčo tvora ten stovėjo seniai.

Nesutinka, kad tvora stovėtų. Namas priklausė senelei, jį paveldėjo trys vaikai. PrieÅ¡ tai buvo vielinė tvora, savo ribose. 1992-1993 metais buvo vielinė. Kai jauniausioji sesuo Zuikienė savo dalį pardavė M., visi galvojo, kad taip turi bÅ«ti, tokia tvora. Mano, kad sutikime ne jos tėvo J. P. paraÅ¡as, kuris nuo 2015 m. gyveno kitu adresu. Atsakovai turi nugriauti tvorÄ , nes jie pastatė. Kas pastatė tvorÄ , nežino. Teismo posėdžio metu atsakovė L. P. nurodė, kad butÄ nusipirko 2007-06-05, ginčo tvora jau stovėjo.

Jos įėjimas į butÄ yra iÅ¡ pastato priekio, jos ir garažas ten. Nesupranta, kodėl ji turi griauti svetimame sklype stovinčiÄ tvorÄ . Jų namas keturių butų, ji pirko paskutinė. Naudojimosi jų sklypu tvarka nėra nustatyta, ji nesinaudoja nei sklypo Å¡onu, nei galu. Nėra sutarę dėl naudojimosi, viskas iÅ¡eina savaime. 2016 m. davė įgaliojimÄ R. T., kad tvarkytų namo pridavimo dokumentus. Teismo posėdžio metu atsakovas R. T. nurodė, kad 2006 metais apie Kalėdas įsigijo name butÄ , buvo nebaigta statyba, gal 81 proc.

Buvusio statytojo U. vardu buvo iÅ¡duotas statybos leidimas, buvo neatitikimų, todėl reikėjo iÅ¡siimti statybos leidimÄ jau savo vardu. Nei viename iÅ¡ leidimų nebuvo nurodyta apie aplinkos pertvarkymÄ . Jų butas yra iÅ¡ namo priekio. Sklypu kitur nesinaudoja. 2006 metais ginčo tvora jau buvo tokia. Su 2016 m. leidimu dirbo jis. Kažkas iÅ¡ kaimynų paėmė sutikimus. Pirkimo metu buvo ir trinkelės. Teismo posėdžio metu atsakovė L. T. nurodė, kad gali papasakoti tÄ patį, kÄ jau minėjo R.

T. ir L. P.. Perkant butÄ tvora jau buvo. Teismo posėdžio metu atsakovė A. K. nurodė, kad naudojasi Å¡oniniu butu, arčiau namo priekio, pirko 2006 m. Kai pirko butÄ , viskas buvo kaip ir dabar, tos pačios trinkelės, ta pati tvora. Jai nesvarbu, ar tvora ten bus. Kaimynų namo antrame aukÅ¡te gyveno senukai, apačioje irgi vyras ir moteris. Normaliai su kaimynais bendravo, niekas dėl tvoros ar trinkelių nieko nesakė. Teismo posėdžio metu atsakovas A. J. nurodė, kad butÄ nusipirko 2006 m. rugsėjį, nebaigtos statybos, 75-81 proc.

įsirenginėjo vidų. Kai pirko, tvora jau buvo, buvo trinkelės. Su gretimo namo kaimynais bendravo. Problemų dėl tvoros nebuvo. Mano, kad tvorÄ pasistatė kažkas iÅ¡ senųjų gyventojų. Tvora jam nemaiÅ¡o. Jų butas yra iÅ¡ Å¡ono giliau. 2016 m. kaimynas P. dar buvo. Mano, kad ginčo tvoros savininkai yra trys, kiek ir žemės savininkų. Teismo posėdžio metu atsakovė R. J. nurodė, kad gali papasakoti tÄ patį. Perkant butÄ tvora ir trinkelės jau buvo. Tvora ne vien V., jie nereikalauja tvoros nugriauti.

KaimynÄ P. matė, gerai sugyveno, kaimynas duodavo obuolių. Pretenzijų dėl tvoros iÅ¡ kaimynų nebuvo. 2016 m. spalį P. ten dar gyveno. Tvora jai netrukdo, yra reikalinga. IeÅ¡kinys netenkintinas IÅ¡ byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieÅ¡kovė pateikė į bylÄ kreipimÄ si į atsakovus (t. 1, b. l. 7-8), NTR duomenis (t. 1, b. l. 9-19), nuotraukas (t. 1, b. l. 20-21), planÄ (t. 1, b. l. 22), NŽT raÅ¡tus (t. 1, b. l. 23-26), senÄ ir naujÄ sklypo planus (t. 1, b. l. 102-107), nuotraukas (t. 1, b. l. 108-113), naudojimosi tvarkos planÄ (t. 1, b. l. 140, 180), Statybų inspekcijos raÅ¡tÄ (t. 2, b. l. 10-11), nuotraukas (t. 2, b. l. 46-47), papildomus dokumentus.

Atsakovai pateikė į bylÄ pirkimo-pardavimo sutartį (t. 1, b. l. 71-77), NTR iÅ¡raÅ¡Ä ir ortonuotraukÄ (t. 1, b. l. 84-86), sutikimÄ (t. 1, b. l. 93), naudojimosi tvarkos planÄ (t. 1, b. l. 130-132), susiraÅ¡inėjimÄ ir nuotraukas (t. 2, b. l. 39-44). Nacionalinė žemės tarnyba pateikė žemės naudojimo patikrinimo aktus ir priedus (t. 1, b. l. 41-65). Statybų inspekcija pateikė raÅ¡ytinę informacijÄ (t. 2, b. l. 31-36, 53-70). Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, kas pastatė ginčo tvorÄ , ar jos buvimas pažeidžia ieÅ¡kovės teises, kas turi teisę spręsti jos likimo klausimÄ ir kas turėtų tvorÄ griauti.

Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad atsakovams nuosavybės teise priklauso po 1/4 žemės sklypo ir gyvenamojo namo su kitais kiemo statiniais, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai (t. 1, b. l. 9-15). Ieškovei priklauso 259/655 dalis žemės sklypo ir 5/12 gyvenamojo namo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai (t. 1, b. l. 57-62). Likusios 7/12 gyvenamojo namo ir 173/655 dalis žemės sklypo priklauso atsakovams A. J. ir R. J., o paskutinė 223/655 dalis žemės sklypo - atsakovui A.

J.. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ atsiliepimų ir paaiÅ¡kinimų posėdžio metu nustatyta, kad visiems atsakovams, iÅ¡skyrus A. J. ir R. J., tvoros likimas iÅ¡ esmės nerÅ«pi. Atsakovai A. J. ir R. J. atsiliepime nurodė, kad neprieÅ¡tarauja, jog ieÅ¡kovė atliktų trinkelių ir/ar tvoros griovimo darbus, tačiau iÅ¡ teismo posėdžio metu duotų paaiÅ¡kinimų, taip pat atsiliepimo matyti, kad naudojimosi žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini), Å iauliai, tvarka nėra nustatyta, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti griauti ginčo tvorÄ , nes didesnė dalis ginčo tvoros, taip pat ir žemės sklypo, ant kurio ji stovi, priklauso atsakovams A.

J. ir R. J.. Å iems atsakovams ginčo tvora netrukdo, todėl jie nepageidauja, kad tvora bÅ«tų nugriauta, o ieÅ¡kovė neturi teisės reikalauti griauti ir jiems priklausančiÄ tvorÄ , ir jiems priklausančiame žemės sklype. Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-143-776/2019 (proceso Nr. 2-70-3-03751-2018-9) 2019-11-06 buvo priimtas sprendimas dėl ieÅ¡kovės K. V. ir atsakovų A. J. ir R. J. ginčo dėl naudojimosi žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), Å iauliai, tvarkos nustatymo.

Tačiau teismo sprendimas nurodytoje byloje nėra įsiteisėjęs, kadangi yra paduotas apeliacinis skundas. LITEKO duomenimis apeliacinis skundas Šiaulių apygardos teisme byloje Nr. e2A-152-/2020 nėra išnagrinėtas. Nurodytoje byloje šalių pozicija dėl naudojimosi sklypo dalimi, esančia po ginčo tvora, yra kardinaliai priešinga. Šia sklypo dalimi nori naudotis tiek ieškovė, tiek atsakovai A. J. ir R. J.. Teismo vertinimu, ginčo dėl tvoros nagrinėjimas tiesiogiai susijęs su ginču dėl naudojimosi (duomenys neskelbtini), Šiauliai, žemės sklypu tvarkos nustatymo, kadangi tas savininkas, kuriam bus priskirta naudotis sklypo dalimi po ginčo tvora, turės teisę spręsti, kaip ta sklypo dalimi naudotis, taigi, galės spręsti ir dėl ginčo tvoros likimo.

Ir prieÅ¡ingai, tas savininkas ar savininkai, kuriems nurodyta sklypo dalimi nebus priskirta naudotis, neturės teisės reikÅ¡ti reikalavimus, susijusius su ta sklypo dalimi, taigi, ir dėl ginčo tvoros. Kol nėra nustatyta naudojimosi žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini), Å iauliai, tvarkos, nėra pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovės reikalavimas naudotis bÅ«tent ta žemės sklypo dalimi ir nugriauti joje esančiÄ ginčo tvorÄ yra teisėtas ir pagrįstas, o atsakovų A. J. ir R. J. pageidavimas tvoros negriauti, taip pat naudotis bÅ«tent ta žemės sklypo dalimi, esančia po ginčo tvora, yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektÄ bei juo disponuoti (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72 str. 1 d.). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iÅ¡ bendraturčių ieÅ¡kinį (CK 4.75 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju tarp ieÅ¡kovės K.

V. ir atsakovų A. J. ir R. J. yra nesutarimas dėl valdymo, naudojimosi ir disponavimo (duomenys neskelbtini), Å iauliai, žemės sklypu, todėl tai reiÅ¡kia, kad į Å¡io žemės sklypo dalį, esančiÄ po ginčo tvora, turi vienodai teisių pretenduoti tiek ieÅ¡kovė, tiek nurodyti atsakovai. Atitinkamai tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė neturi teisės spręsti bendro turto likimo ir naudojimosi juo klausimus už atsakovus. Pažymėtina, kad atsakovams priklauso tiek didesnioji dalis gyvenamojo namo, tiek didžioji dalis (duomenys neskelbtini), Å iauliai, žemės sklypo.

Dėl nurodytų priežasčių 2019-06-27 nutartimi buvo nuspręsta sustabdyti bylos dėl ginčo tvoros nagrinėjimÄ , kol bus iÅ¡spręsta byla Nr. e2-143-776/2019 ir joje įsiteisės galutinis teismo sprendimas. Tačiau Å iaulių apygardos teismas pagal ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ Å¡iÄ nutartį panaikino 2019-09-02 nutartimi motyvuodamas tuo, kad teismas turi galimybę bylÄ tinkamai iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės bei pats nustatyti, ar ginčo tvora pastatyta teisėtai. Pažymėtina, kad byloje visų pirma sprendžiamas ne ginčo tvoros teisėtumo klausimas, o klausimas, ar jos buvimas pažeidžia ieÅ¡kovės, kaip bendrasavininkės, teises.

Tuo tarpu tvoros pastatymo teisėtumo klausimas tiesiogiai priklauso nuo to, kas naudosis žemės sklypu po ginčo tvora. Jei žemės sklypu naudosis atsakovai A. J. ir R. J., kurie be to yra dar ir gretimo sklypo dalies savininkai ir besiribojančios gretimo sklypo dalies naudotojai, jie turės teisę disponuoti ginčo tvora taip kaip nori, net jei ji bÅ«tų laikoma pastatyta nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismo nutartis užkirto keliÄ atsirasti visoms reikÅ¡mingoms bylai aplinkybėms, t. y. sprendimÄ tenka priimti pagal Å¡iuo metu esančiÄ faktinę padėtį, o ne pagal tÄ , kuri paaiÅ¡kės po galutinio teismo sprendimo byloje Nr. e2-143-776/2019 dėl naudojimosi tvarkos įsiteisėjimo.

Atsakovai buvo reiÅ¡kę praÅ¡ymÄ pakartotinai sustabdyti bylos nagrinėjimÄ , tokios pozicijos laikėsi ir neutralus bylos dalyvis Nacionalinė žemės tarnyba, teismo tas buvo siÅ«lyta ieÅ¡kovei ir jos atstovei, tačiau ieÅ¡kovė ir jos atstovė su tuo nesutiko, dėl ko, atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo pozicijÄ antrÄ kartÄ byla nebuvo stabdoma. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes sprendimas byloje priimtinas ginčo situacijÄ vertinant tokiu bÅ«du, kad tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovai A.

J. ir R. J. turi vienodas reikalavimo teises dėl ginčo tvoros ir į po ja esantį žemės sklypÄ . Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog negatorinis ieÅ¡kinys gali bÅ«ti pareikÅ¡tas, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduotos pažeidimu sukeltos pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-01-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2002, 2002-03-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2002). Taigi, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė nepraleido senaties termino tokio pobÅ«džio ieÅ¡kiniui teikti, kadangi ieÅ¡kiniu įrodinėjamas jos teisių pažeidimas dėl sklype stovinčios ginčo tvoros.

Savininkas gali reikalauti paÅ¡alinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 str.). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sÄ lygų, yra nurodęs, jog ieÅ¡kovas, pareiÅ¡kęs negatorinį ieÅ¡kinį, turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018, 27 punktas).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovė yra dalies žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), Å iauliai, savininkė. Tačiau Å¡ioje vietoje taip pat svarbu pabrėžti, kad ieÅ¡kovė nėra vienintelė žemės sklypo savininkė. Dėl antrosios sÄ lygos ieÅ¡kovė nurodė, jog jos teisės pažeidžiamos tokiu bÅ«du, kad ieÅ¡kovė negali apeiti jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio namo ir naudotis 0,0105 ha žemės sklypo dalimi, kuriÄ yra užėmę atsakovai – kaimyninio žemės sklypo savininkai.

Dėl tokios ieÅ¡kovės pozicijos visų pirma pastebėtina, kad gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini), Å iauliai, kurio dalis priklauso ieÅ¡kovei, savaime suprantama stovi žemės sklype, didesniame nei pats namas. Jei anksčiau apie namÄ apeiti trukdė ginčo tvora, jį buvo ir yra galima apeiti iÅ¡ kitos namo pusės, todėl kategoriÅ¡ko ieÅ¡kovės teisių pažeidimo tikrai nėra. IÅ¡ pateiktų į bylÄ nuotraukų matyti, kad ginčo tvoros galai iki bylos iÅ¡kėlimo Å¡liejosi prie namo kampų, nepalikdami galimybės tiesiogiai namÄ apeiti (t. 1, b. l. 20-21, 113).

TokiÄ situacijÄ galima pagrįstai vertinti kaip trukdymÄ naudotis savo turtu, kadangi nors ir esant galimybei namÄ apeiti iÅ¡ kitos pusės, ar tiesiog apeiti tvorÄ , tai nėra tiek patogu, kiek bÅ«tų namÄ apeinant tiesiogiai iÅ¡ ginčo tvoros pusės. Tačiau bylos nagrinėjimo metu tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovai pateikė nuotraukas, iÅ¡ kurių matyti, kad tvoros fragmentai, kurie tiesiogiai Å¡liejosi prie namo sienų, jau yra paÅ¡alinti, yra padarytas apie 1 metro pločio praėjimas iÅ¡ abiejų namo pusių (t. 2, b. l. 43-44, 46-47).

Taigi, yra padarytas akivaizdžiai pakankamas ir tinkamas apėjimas apie namÄ , kuriuo ieÅ¡kovei netrukdoma naudotis, ir tokiu bÅ«du atitinkamas ieÅ¡kovės argumentas nebeturi pagrindo. Å ioje vietoje pažymėtina, kad nurodyti praėjimai turėtų iÅ¡likti visÄ laikÄ nepaisant to, kas ateityje naudosis žemės sklypo po ginčo tvora dalimi, kadangi toks tiesioginis apėjimas apie namÄ reikalingas ne tik dėl naudojimosi žemės sklypu, bet ir dėl bendrasavininkių galimybės esant poreikiui tinkamai prieiti, pasiekti gyvenamojo namo iÅ¡orinę pusę.

Tuo tarpu dėl ieškovės argumento apie tai, kad jai trukdoma naudotis 0,0105 ha žemės sklypo dalimi iš esmės jau pasisakyta anksčiau. Kaip minėta, naudotis šia žemės sklypo dalimi tiek ieškovė, tiek atsakovai A. J. ir R. J. turi vienodas, lygiavertes teises. Nurodyti asmenys geranoriškai dėl naudojimosi žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, nesusitaria, dėl to yra kilęs ginčas kitoje byloje, įskaitant ir dėl 0,0105 ha žemės sklypo dalies, todėl ieškovė vienvaldiškai naudotis 0,0105 ha žemės sklypo dalimi kol kas neturi teisės, o priklausomai nuo apeliacinės, o galbūt ir kasacinės, instancijos teismo sprendimo gali būti ir taip, kad tokios teisės naudotis šia sklypo dalimi neturės apskritai.

Atsižvelgiant į tai darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo metu nėra pažeidžiama ieÅ¡kovės teisė naudotis 0,0105 ha žemės sklypo dalimi, kadangi Å¡i jos teisė yra ginčijama atsakovų A. J. ir R. J. kitoje byloje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog jos teisės naudotis bendrÄ ja daline nuosavybe yra pažeidžiamos, dėl ko Å¡iuo aspektu jos ieÅ¡kinys yra nepagrįstas. Byloje taip pat paliestas ir tvoros atsiradimo, teisėtumo ir atsakovų atsakomybės dėl jos klausimas.

Visi byloje atsakovais patraukti asmenys nurodė, kad butus ir žemės sklypÄ adresu (duomenys neskelbtini), Å iauliai, jie įsigijo 2006-2007 m. ir tuo metu tiek ginčo tvora, tiek kiemo trinkelės jau buvo tokios, kokios yra ir dabar. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad atsakovai nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯sigijo nurodytu laiku (t. 1, b. l. 9-15). Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė taip pat nurodė, kad ginčo tvora ten stovėjo seniai, 1992-1993 metais buvo vielinė tvora, kas pastatė tvorÄ , nežino; kai jauniausioji sesuo Z. savo dalį pardavė M..i, visi galvojo, kad tokia tvora ir turi bÅ«ti.

Www.geoportal.lt turimais ortografinių fotografijų duomenimis, kuriuos pagal adresÄ gali laisvai pasižiÅ«rėti kiekvienas asmuo, 1995-1999 metų nuotraukoje dar nematyti nei ginčo tvoros, nei tokio pastato adresu (duomenys neskelbtini), Å iauliai, koks yra dabar. 2005-2006 metų nuotraukoje jau matomas pastatytas namas, taip pat matyti kažkas labai panaÅ¡aus į ginčo tvoros betoninių stulpelių linijÄ , kuri yra tokia pati, kaip ir vėlesnėse nuotraukose. 2005-2006 metų nuotraukoje nematyti tik trinkelių, kurios jau yra vėlesnėse nuotraukose.

PanaÅ¡i nuotrauka, tikėtina, iÅ¡ to paties puslapio, pateikta atsakovų (t. 1, b. l. 86), nors interneto puslapyje vaizdas matomas ryÅ¡kiau. Byloje taip pat pateiktas (duomenys neskelbtini), Å iauliai, namo ir sklypo teritorijos 2005 metų projektas, kuris buvo tvirtinamas valstybės institucijų 2006 metais, o taip pat pasiraÅ¡ytas ir tuometinių (duomenys neskelbtini), Å iauliai, sklypo savininkų, iÅ¡ kurio matyti, kad jame jau yra pažymėta ginčo tvora (t. 1, b. l. 107). IÅ¡ nurodytų aplinkybių galima daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovai ginčo tvoros nestatė, labiausiai tikėtina, kad neklojo ir trinkelių dangos, kadangi atsakovų pateiktais duomenimis, kai jie pirko butus name, žemės sklype nieko nebetvarkė, trinkelės buvo numatytos, nors ir kiek mažesne apimtimi, nurodytame 2005 metų projekte, todėl galima daryti iÅ¡vadÄ , kad teritorijÄ sutvarkė, trinkeles paklojo, ginčo tvorÄ pastatė asmuo, kuris statė patį namÄ adresu (duomenys neskelbtini), Å iauliai, t. y.

S. U.. Nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad tvorÄ statė (duomenys neskelbtini), Å iauliai, sklypo ir namo savininkai, kadangi jiems tokia tvoros lokacija vargu ar buvo reikalinga, be to, tvora savo struktÅ«ra yra panaÅ¡i į kitas tvoros dalis, einančias aplink (duomenys neskelbtini), Å iauliai, sklypÄ . IÅ¡ byloje pateiktų įrodymų nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, kad ginčo tvora ir dalis trinkelių dangos (duomenys neskelbtini), Å iauliai, sklypo ribose atsirado be Å¡io sklypo buvusių savininkų žinios ir sutikimo.

Visų pirma pastebėtina, kad kiekvienas nekilnojamojo turto savininkas paprastai žino, koks turtas jam priklauso, kokios yra žemės sklypo ribos, nes turi Å¡iÄ nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, taip pat ilgÄ laikÄ gyvenant vienoje vietoje tokios aplinkybės negali nepaaiÅ¡kėti dėl to, kad reikia derinti su kaimynais savo žemės sklypo panaudojimo, priežiÅ«ros, tvorų statymo klausimus. Nagrinėjamu atveju NTR duomenimis (duomenys neskelbtini), Å iauliai, gyvenamasis namas pastatytas 1961 metais, žemės valdos paskirstymo planas sudarytas dar 1993 metais (t. 1, b. l. 54-55), 1997 metais sklypas įsigytas, derintas 2000 metais, o jo koordinatės nustatytos galimai dar 1942 metais, kaip matyti iÅ¡ situacijos schemos (t. 1, b. l. 56).

Taigi, akivaizdu, kad dar gerokai prieÅ¡ ginčo tvoros atsiradimÄ Å¾emės sklypo ribos jos tuometiniams savininkams buvo aiÅ¡kios, o viena iÅ¡ savininkų tuo metu buvo A. P., kuri yra tiesioginė ieÅ¡kovės giminaitė. Kadangi ginčo tvora buvo pastatyta ne Å¡iaip nesilaikant atstumų iki sklypo ribos, ne tik tas ribas peržengiant, bet ir įremiant tvoros galus į kaimynų (duomenys neskelbtini), Å iauliai, namo kampus, nėra jokio loginio pagrindo teigti, kad (duomenys neskelbtini), Å iauliai, sklypo ir namo savininkai nesuprato, kas vyksta, ir niekada nedavė tam sutikimo.

Priešingai, įrodymų, kad toks sutikimas buvo, yra pateikta pakankamai. Visų pirma pastebėtina, kad ginčo dėl tvoros nebuvo bent 15 metų. Tai reiškia, kad visi prieš tai buvę savininkai nei ginčo tvoros, nei trinkelių statybai bei lokacijai neprieštaravo, niekada jų buvimo neginčijo, tokias pretenzijas kelti pradėjo tik ieškovė. Kaip minėta, byloje yra pateiktas (duomenys neskelbtini), Šiauliai, namo ir sklypo teritorijos 2005 metų projektas, kuris buvo tvirtinamas valstybės institucijų 2006 metais, o taip pat pasirašytas ir tuometinių (duomenys neskelbtini), Šiauliai, sklypo savininkų – G.

T. V., A. P., S. M., iš kurio matyti, kad jame jau yra pažymėta ginčo tvora (t. 1, b. l. 107), o minėti pasirašę asmenys nurodė neprieštaraujantys projektiniams sprendimams. Dėl šio projekto pasirašytas netgi notariškai patvirtintas sutikimas (t. 1, b. l. 93, 105). Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos taip pat gauti duomenys apie tai, kad jai buvo pateikti (duomenys neskelbtini), Šiauliai, sklypo savininkų J. P. (ieškovės tėvo) ir A. P. D. 2016-10-25 sutikimai, kuriuose nurodyta, kad jie neprieštarauja dėl ginčo tvoros buvimo jų sklype (t. 2, b. l. 64-65).

IeÅ¡kovė teismo posėdžio metu ginčijo J. P. paraÅ¡o tikrumÄ , tačiau jokių įrodymų dėl paraÅ¡o netikrumo nepateikta. Be to, ieÅ¡kovė pateikė J. P. notarinį įgaliojimÄ , kuriame esantį paraÅ¡Ä vizualiai palyginus su paraÅ¡u 2016-10-25 sutikime negalima teigti, kad paraÅ¡ai akivaizdžiai skirtingi, prieÅ¡ingai, jie yra ganėtinai panaÅ¡Å«s. Be abejo, tokiÄ aplinkybę tiksliai galėtų nustatyti tik teismo ekspertas. Kita vertus, net ir be Å¡io sutikimo visi kiti įrodymai, kurie jau buvo iÅ¡vardinti, rodo (duomenys neskelbtini), Å iauliai, sklypo savininkų sutikimus buvus jau gerokai anksčiau, todėl 2016-10-25 sutikimai iÅ¡ esmės nesvarbÅ«s. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes nesunku suprasti ir tai, kodėl tokie sutikimai galėjo bÅ«ti duoti.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini), Šiauliai, žemės sklypo ir jame buvusių statinių savininke iki S. U. buvo S. M. (t. 1, b. l. 12-14). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini), Šiauliai, žemės sklypo ir jame esančių statinių viena iš savininkų taip pat buvo S. M., jai nuo 1995 iki 2018 metų priklausė 173/655 dalis žemės sklypo, po ko ji buvo parduota atsakovams A. J. ir R. J.. S. M. nuo 1993 iki 2001 taip pat priklausė 1/4 nurodytame sklype esančio namo.

Nurodyta dalis 2001 buvo perleista G. T. V., po to 2016 metais paveldėta A. P. D., o 2017 metais paveldėta atsakovo A. J. (t. 1, b. l. 62-63). Pažymėtina, kad pagal 1993-06-10 notaro patvirtintÄ susitarimÄ dėl pasidalinimo didžioji dalis sklypo po ginčo tvora atiteko S. Z. (S. S. P. (t. 1, b. l. 54-55, 65), kuri savo sklypo dalį perleido S. M. (t. 1, b. l. 63). Kaip jau nustatyta, atsakovas A. J. ir A. P. D. buvo giminaičiai, o A. P. D. priklausė kita dalis, t. y. 223/655, (duomenys neskelbtini), Å iauliai, žemės sklypo, kuriÄ 2017 metais irgi paveldėjo iÅ¡ A.

P. D., o Å¡is jÄ 2016 metais paveldėjo iÅ¡ G. T. V. (tai matyti iÅ¡ registre registruotų nuosavybės pagrindų – pvz. NM-7871, NM-7349, paveldėjimas pagal įstatymÄ arba testamentÄ , notarė N. M., paveldėjimo klausimais aptarnaujanti Žemaitės gatvės porinius numerius) (t. 1, b. l. 57-58). Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė nurodė, kad namas adresu (duomenys neskelbtini), Å iauliai, priklausė senelei, jį paveldėjo trys vaikai. Taigi, tarp atsakovo A. J. ir nurodytų beveik visų asmenų buvo giminystės ryÅ¡ys, dėl ko akivaizdu, kad giminaičiai galėjo neprieÅ¡tarauti dėl ginčo tvoros ir trinkelių buvimo jų žemės sklype, o 2016 metais ir naujai duoti sutikimus.

Kokiu bÅ«du sutikimus gavo S. U., iÅ¡ registro duomenų iÅ¡vadų padaryti negalima, tačiau, kaip minėta, S. M. 2003 metais (duomenys neskelbtini), Å iauliai, sklypÄ ir pastatus pardavė S. U. (t. 1, b. l. 12-14), tačiau tuo pačiu liko savininke didžiosios dalies žemės sklypo, esančio po ginčo tvora, dėl ko labai tikėtina, kad galėjo duoti S. U. sutikimÄ pastatyti ginčo tvorÄ , pakloti trinkeles, o atsižvelgiant į tuometinių savininkų paraÅ¡us ant 2005 metų projekto, dėl ginčo tvoros ir trinkelių neprieÅ¡taravo ir kiti bendrasavininkiai.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad ginčo tvora buvo pastatyta ir trinkelės paklotos neteisėtai, be savininkų sutikimo. Perdavimo bÅ«du naujasis savininkas įgyja į perduotÄ daiktÄ (turtÄ ) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita (CK 4.48 str. 2 d.). 2005 metų projektas, kuriame numatyta ginčo tvora, buvo pasiraÅ¡ytas tuometinių (duomenys neskelbtini), Å iauliai, sklypo savininkų – G.

T. V., A. P., S. M.. Toks pasiraÅ¡ymas atitinka sutikimÄ dėl ginčo tvoros, o taip pat tai yra teisinis įsipareigojimas. A. P. priklausiusiÄ (duomenys neskelbtini), Å iauliai, žemės sklypo dalį 2016 metais paveldėjo J. P., kuris jÄ 2017 metais padovanojo ieÅ¡kovei. Kadangi pagal nuosavybės teisės objektÄ seka ne tik nuosavybės teisė, bet ir pareigos, susijusios su daiktu, ieÅ¡kovei taip pat tenka įsipareigojimai dėl G. T. V., A. P., S. M. sutikimo dėl ginčo tvoros, o taip pat dėl Å¡ių ir visų kitų vėliau buvusių savininkais asmenų neprieÅ¡taravimo 15 metų laikotarpiu dėl esamos padėties.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad ieÅ¡kovė neturi teisės reikalauti, jog bÅ«tent atsakovai paÅ¡alintų ginčo tvorÄ bei trinkeles. Taip pat pastebėtina, kad atsakovai R. T. ir L. T., L. P. net nesinaudoja ta savo žemės sklypo dalimi, prieÅ¡ais kuriÄ yra ginčo tvora ir kaimyninis sklypas adresu (duomenys neskelbtini), Å iauliai. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iÅ¡ bendraturčių ieÅ¡kinį (CK 4.75 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini), Šiauliai, savininkai sutaria dėl naudojimosi žemės sklypu, todėl teismo tvarka to nustatyti nereikia. Nagrinėjamu atveju įėjimais į butus nuo ginčo tvoros pusės naudojasi atsakovai A. K. ir A. J. bei R. J., todėl atsakovai R. T. ir L. T., taip pat L. P. negali būti atsakingi dėl ginčo tvoros bei trinkelių pašalinimo dar ir dėl to, kad ta žemės sklypo puse nesinaudoja. Tuo tarpu A. K. nurodė, kad jai tvoros klausimas neaktualus. A. J. bei R.

J., kaip (duomenys neskelbtini), Å iauliai, sklypo dalies savininkai, taip pat nurodė, jog neprieÅ¡tarauja, kad ieÅ¡kovė atliktų trinkelių ir/ar tvoros remonto, griovimo darbus. Pažymėtina, kad niekas iÅ¡ atsakovų kaip (duomenys neskelbtini), Å iauliai, sklypo savininkai į ginčo tvorÄ nuosavybės teisės forma ir nepretendavo. Taigi, ieÅ¡kovė, siekdama atÅ¡aukti prieÅ¡ 15 metų duotus sutikimus, taip pat pakeisti padėtį, kai visus 15 metų niekas neprieÅ¡taravo dėl susiklosčiusios padėties, neturi teisės reikalauti, kad kažkokius ginčo tvoros ir trinkelių Å¡alinimo darbus atliktų atsakovai, gali tai atlikti nebent pati.

Jei nurodyti sutikimai bÅ«tų iÅ¡samiau teisiÅ¡kai įforminti, numatant visas sÄ lygas, bÅ«tų galima vertinti, kad ginčo tvoros negalima Å¡alinti apskritai, prieÅ¡ingu atveju tai prieÅ¡tarautų teisinio užtikrintumo principui – negalima leisti kaimynui statyti tvoros, kloti trinkelių, o tai atlikus - leidimÄ atÅ¡aukti. Tačiau kadangi ginčo tvora stovi ne ant kaimyninių sklypų ribos ar nesilaikant teisės aktų numatytų atstumų iki sklypų ribos, o apskritai svetimame sklype, taip pat dėl to, kad nebuvo sudarytas iÅ¡samus raÅ¡ytinis susitarimas dėl ginčo tvoros bei trinkelių įrengimo svetimame sklype, jo sÄ lygų, trukmės, garantijų, atlygintinumo už naudojimÄ si svetimu sklypu klausimo, sutiktina, kad (duomenys neskelbtini), Å iauliai, savininkai gali ginčo tvorÄ ir trinkeles iki sklypų ribos paÅ¡alinti savo jėgomis ir lėšomis.

Nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali bÅ«ti perkeliami iÅ¡ vienos vietos į kitÄ nepakeitus jų paskirties ir iÅ¡ esmės nesumažinus jų vertės (CK 4.2 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini), Å iauliai, sklypo savininkai į ginčo tvorÄ nuosavybės teisės forma nepretenduoja. (duomenys neskelbtini), Å iauliai, savininkai nesutaria, ar tvora turi likti ar bÅ«ti nugriauta. Kadangi kaimynai į ginčo tvorÄ nepretenduoja, o ginčo tvora neatitinka registro duomenų, kas reiÅ¡kia, kad teisiÅ¡kai jos įregistruotos nėra, jos nuosavybė priskirtina (duomenys neskelbtini), Å iauliai, savininkams, kaip neregistruoto daikto, o konkrečiai – tam asmeniui, kuriam bus priskirta naudotis sklypu po ginčo tvora ir trinkelėmis.

Todėl teisė ginčo tvorÄ ir trinkeles iki sklypų ribos paÅ¡alinti savo jėgomis ir lėšomis pripažintina tam asmeniui, kuriam teismo galutiniu įsiteisėjusiu sprendimu (po apeliacinės, galbÅ«t ir kasacinės instancijos) bus priskirta naudotis sklypo dalimi po ginčo tvora ir trinkelių dalimi. Jei teismų sprendimai bus palankÅ«s ieÅ¡kovei, ji įgys teisę savo jėgomis ir lėšomis paÅ¡alinti ginčo tvorÄ bei, esant poreikiui, trinkelių dalį iki (duomenys neskelbtini), Å iauliai, sklypo ribos.

Jei teismų sprendimai bus palankÅ«s atsakovams A. J. bei R. J., jie turės teisę elgtis analogiÅ¡kai arba palikti viskÄ taip, kaip yra Å¡iuo metu. Kaip jau minėta anksčiau, apėjimai apie namÄ , kurie Å¡iuo metu yra atlikti ginčo tvoroje, turi iÅ¡likti, kad bet kuriuo atveju bÅ«tų užtikrinta ieÅ¡kovės teisė prieiti prie jai priklausančios namo dalies iÅ¡orinių konstrukcijų. Toks teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas nereiÅ¡kia sÄ lyginio teismo sprendimo, kadangi ieÅ¡kovės ir atsakovų A. J. bei R.

J. ginčas dėl naudojimosi (duomenys neskelbtini), Å iauliai, sklypu jau sprendžiamas apeliacinėje instancijoje ir nuo jokių sÄ lygų nepriklauso. Toks sÄ lyginumas kyla dėl to, kad teismui nebuvo sudaryta galimybė sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimÄ , kol bus iÅ¡spręstas ginčas dėl naudojimosi (duomenys neskelbtini), Å iauliai, sklypu. Kita vertus, tai nėra ir teismo sprendimas, kadangi asmuo, disponuojantis nuosavybės teise į daiktÄ , turi teisę su juo elgtis taip, kaip nori, kiek tai nepažeidžia kitų asmenų teisių.

Tokio iÅ¡aiÅ¡kinimo formulavimas rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje reikÅ¡tų išėjimÄ už ieÅ¡kinio ribų. Todėl Å¡is iÅ¡aiÅ¡kinimas traktuotinas kaip teismo byloje padarytos iÅ¡vados bei paaiÅ¡kinimas Å¡alims dėl jų teisių padėties ateityje. Tuo tarpu konkrečiai vertinant pareikÅ¡tus ieÅ¡kovės reikalavimus atsakovams konstatuotina, kad jų tenkinti nėra pagrindo, dėl ko ieÅ¡kinys netenkintinas. Tai, kad kažkas iÅ¡ atsakovų paÅ¡alino dalį ginčo tvoros palei namo kraÅ¡tus, nereiÅ¡kia, jog dalis ieÅ¡kinio patenkinta, kadangi atsakovai tokios pareigos neturėjo, pati ieÅ¡kovė turėjo tokiÄ teisę.

Kiti klausimai. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovai A. J. bei R. J. byloje patyrė 550,00 Eur išlaidų advokatui, atsakovai R. T. ir L. T. byloje patyrė 600,00 Eur išlaidų advokatui. Ieškinio netenkinus šios išlaidos priteistinos iš ieškovės. Byloje susidarė 39,48 Eur pašto išlaidos, kurios priteistinos iš ieškovės. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas n u s p r e n d ž i a : ieškinio netenkinti.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės K. V. atsakovams R. T. ir L. T. 600,00 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus Eur) iÅ¡laidų advokatui. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės K. V. atsakovams A. J. ir R. J. 550,00 Eur (penkis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt Eur) iÅ¡laidų advokatui. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės K. V. 39,48 Eur (trisdeÅ¡imt devynis Eur 48 ct) paÅ¡to iÅ¡laidų valstybės naudai (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, atsiskaitomoji sÄ skaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660). Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mus.

Teisėjas Silvijus Balčytis