d3f8a454-d9cc-415d-8c3a-fd60f2f9867c · Kauno apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-37-634/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13678-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. vasario 6 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Odetos Gruodienės ir Vaido Vasiliausko, sekretoriaujant Indrei Vitkutei, Aidai Gaučienei, Dianai Vorvul-KriÅ¡tapaitienei, dalyvaujant prokurorui Mariui Kazlauskui, nuteistajam E. S. ir jo gynėjai advokatei Dianai ViÅ¡inskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. S. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. birželio 21 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 5 mėnesiai laisvės apribojimo be intensyvios priežiÅ«ros, įpareigojant viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Nuspręsta paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo Å¡iÄ bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

M. T. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir civilinei ieÅ¡kovei M. T. iÅ¡ E. S. priteista 500 Eur nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo. IÅ¡ kaltinamojo E. S. nukentėjusiosios M. T. naudai nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti 1500 Eur patirtų iÅ¡laidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jos atstovas, paslaugoms apmokėti. IÅ¡ kaltinamojo E. S. valstybės naudai 91,83 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų nuspręsta neiÅ¡ieÅ¡koti. Nuspręsta kaltinamajam paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti pradėjus vykdyti nuosprendžiu paskirtÄ bausmę panaikinti.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. E. S. nuteistas Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 21 d. nuosprendžiu už tai, kad jis 2020 m. kovo 28 d. apie 20.30 val. (duomenys neskelbtini), konflikto metu smurtaudamas prieÅ¡ M. T., t. y. tyčia ranka sugriebdamas jai už kaklo ir vienÄ kartÄ ranka suduodamas jai per galvÄ , sukėlė jai fizinį skausmÄ ir dėl padarytos kraujosruvos kaklo priekyje deÅ¡inėje bei odos pažeidimo pakauÅ¡io kairėje virÅ¡utinėje dalyje nežymiai jÄ sužalojo. Jo veika kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, konstatavo, kad E. S. nukentėjusiÄ jÄ sužalojo ir jai fizinį skausmÄ sukėlė veikdamas tyčia – sugriebdamas už kaklo, suduodamas į galvos sritį, jis neabejotinai suvokė savo veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ bei numatė galimus padarinius, t. y., kad nukentėjusiajai gali bÅ«ti sukeltas fizinis skausmas, kad ji gali bÅ«ti sužalota, nors jų ir nekonkretizavo. Smurtas prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ buvo pavartotas sÄ moningai – taip kaltinamasis demonstravo savo nepasitenkinimÄ nukentėjusiosios elgesiu.

Teismas sprendė, kad kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal faktiÅ¡kai kilusius padarinius. 2.1. Teismo vertinimu, nors duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. S. kaltės nepripažino ir neigė patį įvykio faktÄ , tačiau byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai patvirtina jo kaltę padarius inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ . Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad E. S. padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika baigta, į nusikalstamos veikos pasekmes (sužalotas iÅ¡sėtine skleroze sergančios moters kaklas, galva, jai sukeltas fizinis skausmas).

Teismas atsižvelgė į tai, kad E. S. neteistas, praeityje yra baustas administracine tvarka, bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis registruojasi Užimtumo tarnyboje, o pats kaltinamasis nurodo dirbantis savarankiÅ¡kai dažytoju. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad kaltinamojo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, įvertinęs visas nustatytas ir iÅ¡tirtas bylos aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę, padarė iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę ir jos terminÄ nustačius artimÄ minimaliam. 2.2.

Spręsdamas klausimÄ dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, teismas atsižvelgė į tai, kad nežymus sveikatos sutrikdymas padarytas sužalojant neįgalumÄ turinčiÄ , sergančia iÅ¡sėtine skleroze moterį – teismui nekilo abejonių, kad dėl to nukentėjusioji po įvykio jaučiasi nesaugi ir pažeidžiama, iÅ¡gyvena dėl patirto streso įtakos ligai, jos eigai. Teismas vertino, kad neteisėtais kaltinamojo veiksmais sukeltas fizinis skausmas, padaryti sužalojimai lėmė neturtinės žalos atsiradimÄ nukentėjusiajai M.

T.. Tuo pačiu spręsdamas nukentėjusiajai atlygintinos neturtinės žalos dydžio klausimÄ teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nebuvo nustatytas ryÅ¡ys tarp 2020 m. kovo 28 d. įvykio, t. y. kaltinamojo neteisėtų veiksmų kaltinamosios atžvilgiu, ir jos ligos paÅ«mėjimo. Duodami paaiÅ¡kinimus teisiamojo posėdžio metu abu specialistai nurodė, kad iÅ¡sėtinės sklerozės paÅ«mėjimÄ nukentėjusiajai galėjo sukelti bet kas. Be to, teismas atsižvelgė į tÄ aplinkybę, kad įvykio metu nukentėjusioji buvo kaltinamojo sodo sklype be jo leidimo.

Teismas pažymėjo, kad M. T. patirti fiziniai sužalojimai nereikalavo jokio specialaus gydymo ir praėjo savaime – nukentėjusioji ligoninėje gulėjo ne dėl įvykio metu patirtų sužalojimų. Dėl nukentėjusiosios patiriamo streso bylÄ nagrinėjant teisme, teismas vertino, jog nukentėjusioji dalyvavo tik viename teismo posėdyje – ir Å¡iame teismo posėdyje jai buvo sudaryta galimybė dalyvauti nuotoliniu bÅ«du per „Zoom“ programÄ . Spręsdamas dėl nukentėjusiojo naudai iÅ¡ kaltinamojo priteistinos neturtinės žalos dydžio teismas atsižvelgė į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir į aktualiÄ teismų praktikÄ ir civilinei ieÅ¡kovei M.

T. priteisė iš kaltinamojo E. S. 500 Eur jo nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimui.

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. S. praÅ¡o, Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 21 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį – iÅ¡teisinti E. S., neįrodžius, kad padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, o nukentėjusiosios M. T. civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ . 3.1. Skunde nurodo, jog teismas netinkamai iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus, juos vertino neobjektyviai, selektyviai. Teigiama, jog nebuvo paÅ¡alinti prieÅ¡taravimai liudytojo E. T. parodymuose, nuosprendyje nebuvo pasisakyta nei dėl liudytojo užimamų pareigų įtakos procesui, nei dėl poveikio liudytojoms.

Pažymi, jog teismas rėmėsi tik keliais vaizdo ir garso įraÅ¡o fragmentais, jų nevertindamas visumoje. Nurodoma, kad liudytojas E. T. 2022 m. vasario 8 d. teisiamojo posėdžio metu tris kartus kategoriÅ¡kai patvirtino, kad jokių sužalojimų ant nukentėjusiosios M. T. įvykio metu nematė, o į įvykio vietÄ atvykę policijos pareigÅ«nai tarnybiniame praneÅ¡ime nepažymėjo, jog pirtyje buvo liudytojas E. T.. Teigiama, jog dėl savo užimamų pareigų, liudytojas E. T. po to, kai nuteistasis buvo iÅ¡vežtas į LSMU Kauno klinikas, 2020 m. kovo 28 d. 22.16 val. atėjo pas liudytojas D.

G. ir L. S., joms grasino ir darė poveikį liudytojoms. Pasak apelianto, tokiuose liudytojo E. T. veiksmuose yra nusikalstamų veikų, numatytų BK 233, 234, 289 straipsniuose požymių, Teigia, kad teismas nenurodė, dėl kokių priežasčių nevertino liudytojo E. T. grasinimų ir poveikio liudytojoms D. G. ir L. S., tačiau laikė objektyviu įrodymu liudytojo E. T. žodžius apie praskeltÄ merginos galvÄ . 2022 m. vasario 8 d. teisiamojo posėdžio metu liudytojas nurodė, kad nukentėjusioji, prieÅ¡ sėsdama į automobilį niekuo nesiskundė, ant jos nesimatė sužalojimų; kad iÅ¡ karto po 2020 m. kovo 28 d.

įvykio su merginomis, t. y. liudytojomis D. G. ir L. S. nekalbėjo; kad nežinojo, kad mergina, t. y. nukentėjusioji M. T. buvo sužalota; kad nematė nuteistojo nukritusio; kad nematė nuteistojo sužalojimų; kad neminėjo, kad dirba saugume; kad su nuteistojo sutuoktine, liudytoja L. S. po įvykio nekalbėjo. Tuo tarpu vaizdo ir garso įrašuose, užfiksuotuose laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 28 d. 22.10 val. iki 22.30 val., liudytojas E. T. girdimas bendraujant su liudytojomis D. G. ir L. S.; liudytojoms nurodė, kad viena iš merginų išvažiavo praskelta galva, t. y.

žinojo, kad mergina buvo sužalota; nurodė, kad dirba saugume; nurodė, kad matė nuteistÄ jį nukritusį ir jo nubrozdinimus. Liudytojas E. T. davė iÅ¡ esmės prieÅ¡ingus parodymus. 3.2. Apeliantas skunde nurodo, jog viso baudžiamojo proceso metu taip ir nebuvo patvirtinta, kad kartu su nukentėjusiÄ jÄ M. T. ir liudytoja D. S. automobiliu „Lexus“ buvo atvykęs ir trečias asmuo, liudytojas R. K., kuris nustÅ«mė liudytojÄ J. G., jam trenkė ir grÅ«mėsi su nuteistuoju, dėl ko jam buvo padarytas nežymus sveikatos sužalojimas, nustatytas specialisto Ąžuolo Sutkaus iÅ¡vadoje Nr. G888/2020 (02).

Pasak nuteistojo, byloje nėra duomenų, jog liudytojas J. G. mušėsi su liudytoja D. S. ar su nukentėjusiÄ jÄ M. T., buvo jų nustumtas į krÅ«mus, todėl vienintelis asmuo, kuris galėjo nustumti liudytojÄ J. G. į krÅ«mus, jam trenkti, o vėliau pulti nuteistÄ jį, yra liudytojas R. K.. 3.3. Teigiama, kad aplinkybė, jog nukentėjusioji M. T. su praskelta galva iÅ¡ karto po įvykio nevyko į ligoninę ir net tris dienas nesikreipė į medikus, kelia papildomų abejonių dėl sužalojimų jai padarymo 2020 m. kovo 28 d.

įvykio metu. 3.4. Pasak apelianto, E. S. atpažinimas buvo įvykdytas grubiai pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 192 straipsnio 1 dalį, nes atpažinimas buvo vykdomas su kitais asmenimis, pagal iÅ¡orę visiÅ¡kai nepanaÅ¡iais į nuteistÄ jį. 3.5. Skunde nurodoma, kad baudžiamojo proceso metu nebuvo apžiÅ«rėtas ir iÅ¡tirtas mobiliojo ryÅ¡io telefonas, priklausantis liudytojos D. S. dukrai D., kuriuo neva buvo nufotografuoti nukentėjusiosios M. T. sužalojimai.

Be to, nebuvo iÅ¡tirtos nuotraukos, kurias tiek nukentėjusioji M. T., tiek liudytoja D. S. atsisiuntę įvykio vakarÄ , t. y. nėra aiÅ¡ku, kada atsisiųstos nuotraukos buvo faktiÅ¡kai padarytos. Pasak E. S., teismas įrodymų tyrimo metu nenustatė nuotraukų padarymo laiko, neatliko mobiliojo ryÅ¡io telefono, kuriuo buvo padarytos nuotraukos, apžiÅ«ros. Be to, visose nuotraukose, apžiÅ«rėtose liudytojos D. S. ir nukentėjusiosios M. T. mobiliuosiuose telefonuose neįmanoma nustatyti nufotografuoto asmens.

Nurodo, kad ekspertas Gregoire Abi Chaker 2022 m. vasario 8 d. teisiamojo posėdžio metu komentavo jam pateiktas Å¡eÅ¡ias neva nukentėjusiosios darytas nuotraukas ir tik komentuodamas Å¡eÅ¡tÄ nuotraukÄ ekspertas nurodė, kad tai moteriÅ¡kos lyties veidas, kitose nuotraukose nei asmens lyties, nei konkrečių sužalojimų ekspertas negalėjo nurodyti. Tuo tarpu ekspertas P. P. 2022 m. balandžio 4 d. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nuotraukose nėra atskaitos taÅ¡ko, nėra aiÅ¡ku, ar tai apskritai žaizdos, ir ekspertai tokių nuotraukų vertinti negali, nes tokios nuotraukos, darytos ne eksperto, gali bÅ«ti pateiktos nugrimuoto asmens.

TokiÄ galimybę patvirtina ir liudytojos D. S. „Facebook“ profilyje pateikiama informacija, kuriame nurodoma, kad liudytoja net 17 metų dirba grožio srityje, yra permanentinio makiažo asociacijos garbės meistrė. Tuo tarpu nuotraukoje, kurioje matomas nukentėjusiosios veidas, nėra matomi jokie sužalojimai, ekspertas Gregoire Abi Chaker net negalėjo nustatyti, ar nukentėjusioji fotografavo save, ar ji buvo fotografuota. Kartu su galvos nuotraukomis ir viena veido nuotrauka buvo pateikta ir nuotrauka, kurioje nufotografuoti rÅ«bai su dėmėmis.

Nukentėjusioji M. T. nurodė, kad nuotraukÄ darė 2020 m. balandžio 1 d. 9.42 val. ryte, nes tik tada pastebėjo, kad striukės dalis yra kruvina. Nurodo, jog baudžiamojo proceso metu nukentėjusiosios nufotografuota striukė nebuvo iÅ¡tirta, nebuvo apžiÅ«rėta, todėl tokia nuotrauka negali bÅ«ti vertinama ir laikoma įrodymu. Pasak apelianto, nepagrįsti teismo argumentai, jog nuteistojo parodymai apie tai, kad įvykio vakarÄ nematė sužalojimų ant nukentėjusiosios, patvirtino nuotraukose užfiksuotų sužalojimų laikÄ , kadangi nei vienas įvykio dalyvis nematė jokių sužalojimų ant nukentėjusiosios iki jai iÅ¡važiuojant iÅ¡ įvykio vietos, taip pat nei vienas liudytojas, net Å¡alia nukentėjusiosios buvusi liudytoja D.

S., nematė, kad nuteistasis trenkė nukentėjusiajai M. T. per galvÄ . 3.6. Nuteistojo E. S. manymu, teismas, remdamasis specialisto iÅ¡vada Nr. G958/2020(02), neatsižvelgė nei į Å¡ios iÅ¡vados prieÅ¡taringumÄ , nei į paties specialisto Gregoire Abi Chaker duotus parodymus 2022 m. vasario 8 d. teisiamojo posėdžio metu, nei į specialisto P. P. duotus paaiÅ¡kinimus 2022 m. balandžio 4 d. teisiamojo posėdžio metu, kurie iÅ¡ esmės paneigė specialisto iÅ¡vados Nr. G958/2020(02) objektyvumÄ .

Nurodo, kad teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį iÅ¡ esmės neatsižvelgė į esminius prieÅ¡taravimus, esančius specialisto iÅ¡vadoje Nr. G958/2020(02), neatsižvelgė į visiÅ¡kai neįprastÄ nukentėjusiosios M. T. apžiÅ«rų kiekį ir laikÄ , rėmėsi neobjektyviu ir prieÅ¡taringu įrodymu. Baudžiamojo proceso metu nebuvo nustatyta, kodėl nukentėjusioji antrÄ dienÄ ne tik atvyko į Valstybinę teismo medicinos tarnybÄ , bet ir buvo priimta bei apžiÅ«rėta, jeigu pirminės apžiÅ«ros metu buvo nustatyta, kad nukentėjusioji neturi jokių sužalojimų.

Baudžiamojo proceso metu nebuvo atlikta pakartotinė ekspertizė, nebuvo paÅ¡alinti prieÅ¡taravimai, nebuvo imtasi visų įmanomų priemonių nustatyti reikÅ¡mingas aplinkybes ir teisingai iÅ¡spręsti bylÄ , todėl buvo pažeistos BPK 20 straipsnio nuostatos. 3.7. Skunde teigiama, jog teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ M. T. naudojo sÄ moningai, demonstruodamas savo nepasitenkinimÄ nukentėjusiosios elgesiu, kad nuteistasis turėjo motyvÄ pykti ant nukentėjusiosios ir reikÅ¡ti jai savo nepasitenkinimÄ , nes pastaroji atsakinėjo įžūliai, neatsakė į jo klausimus.

Nurodo, jog aplinkybę, kad nuteistasis neturėjo jokio motyvo naudoti smurtÄ nukentėjusiosios M. T. atžvilgiu, patvirtina tai, kad tiek nuteistasis, tiek liudytojai J. G., D. G., L. S. matė, kad nukentėjusioji M. T., sėdinti automobilio „Lexus“ priekinėje keleivio sėdynėje, elgėsi neadekvačiai, nesugebėjo riÅ¡liai pasakyti sakinio, todėl ji negalėjo suteikti jokios reikÅ¡mingos informacijos. Teigia, kad nebuvo jokio motyvo ar preteksto automobilyje sėdinčiÄ nukentėjusiÄ jÄ muÅ¡ti, prieÅ¡ jÄ naudoti smurtÄ .

Taip pat nurodo, jog nuteistasis įvykio metu buvo blaivus, geros nuotaikos. 3.8. Skundo autoriaus teigimu, priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį jo atžvilgiu, nebuvo remtasi nei vienu tiesioginiu įrodymu. Teismas rėmėsi tik netiesioginiais įrodymais, tačiau Å¡ie įrodymai iÅ¡ esmės yra prieÅ¡taringi, o prieÅ¡taravimai baudžiamojo proceso metu nebuvo paÅ¡alinti. Ä®vykio metu nukentėjusioji M. T. nei vienam liudytojui nepasakė nei apie prakirstÄ galvÄ , nei apie jaučiamÄ skausmÄ , tokių aplinkybių nenurodė ir nei vienas liudytojas.

Apelianto įsitikinimu, neegzistuoja nei objektyvioji, nei subjektyvioji nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje sudėtis, todėl jis buvo nuteistas nepagrįstai.

4. Atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundÄ negauta. Nuteistojo E. S. apeliacinis skundas atmetamas 5. Skunde nesutinkama su teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytu įrodymų vertinimu. Apelianto teigimu, teismas netinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, juos vertino neobjektyviai, selektyviai, todėl nepagrįstai pripažino E. S. kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje.

6. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi apeliacinio skundo argumentus ir patikrinusi bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog E. S. kaltė padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje yra įrodyta. Pripažindamas E. S. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo nuosprendis suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos nepažeistos.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. AukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, jog iÅ¡tirtų ir iÅ¡analizuotų įrodymų pagrindu E. S. veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai, kadangi atitinka Å¡io nusikaltimo požymius. Nuteistojo apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus vertinti kitaip ir naikinti ginčijamÄ nuosprendį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl E. S. kaltės.

7. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad, prieÅ¡ingai nei skunde teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių nuostatų. Visi duomenys, kuriais teismas grindė savo iÅ¡vadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais bÅ«dais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje. Pirmosios instancijos teismas tyrė ir analizavo visus įrodymus, nei vienam neteikdamas iÅ¡skirtinės reikÅ¡mės, o apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡dėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas iÅ¡vadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia E. S. kaltę. BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka buvo atliktas papildomas įrodymų tyrimas, kurio metu apklaustas liudytojas E. T..

8. E. S. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. kovo 28 d. apie 20.30 val. (duomenys neskelbtini), konflikto metu smurtaudamas prieÅ¡ M. T., t. y. tyčia ranka sugriebdamas jai už kaklo ir vienÄ kartÄ ranka suduodamas jai per galvÄ , sukėlė jai fizinį skausmÄ ir dėl padarytos kraujosruvos kaklo priekyje deÅ¡inėje bei odos pažeidimo pakauÅ¡io kairėje virÅ¡utinėje dalyje nežymiai jÄ sužalojo.

9. Nors nuteistasis E. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas pirmosios instancijos teisme kategoriÅ¡kai dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykdymo neprisipažino, neigė smurtavęs prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ M. T., nurodė, jog prie nukentėjusiosios buvo priėjęs tik paklausti pas kÄ atvažiavo žmonės, pasistatę jo sklype automobilį, tačiau tokiÄ E. S. pasirinktÄ pozicijÄ pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė tik gynybinio pobÅ«džio, kurios nepatvirtina byloje iÅ¡tirtų įrodymų visuma.

AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teisme iÅ¡samiai iÅ¡tirti įrodymai, jų visuma, prieÅ¡ingai nei nurodo nuteistasis, neabejotinai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog E. S. kaltinime nurodytoje vietoje 2020 m. kovo 28 d. tyčia ranka sugriebdamas M. T. už kaklo ir vienÄ kartÄ ranka suduodamas jai per galvÄ , sukėlė jai fizinį skausmÄ ir nežymiai jÄ sužalojo. Å ias aplinkybes patvirtina iÅ¡ esmės nuoseklÅ«s nukentėjusiosios M. T. parodymai, kurie kartu specialistų Gregoire Abi Chaker, P. P. paaiÅ¡kinimais, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 958/2020(02) (1 t., b. l. 76), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. pG 1332/2020(02) (1 t., b. l. 82–83), 2020 m. lapkričio 18 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad specialistas Gregoire Abi Chaker pateikė kompaktinį diskÄ su nukentėjusiosios M.

T. sužalojimų nuotraukomis, padarytomis 2020 m. balandžio 8 d. ir 2020 m. balandžio 9 d. apžiÅ«rų metu (2 t., b. l. 103–106), 2020 m. lapkričio 5 d. asmens parodymo atpažinti protokolu, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusioji M. T. iÅ¡ ryÅ¡kių veido bruožų bei kÅ«no sudėjimo atpažino įtariamÄ jį E. S. kaip asmenį, kuris 2020 m. kovo 28 d. prieÅ¡ jÄ smurtavo (2 t., b. l. 48–54), 2020 m. lapkričio 18 d. specialisto paaiÅ¡kinimų protokolu, kuriame užfiksuoti Gregoire Abi Chaker paaiÅ¡kinimai (2 t., b. l. 100–102), 2020 m. balandžio 8 d.

įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu (1 t., b. l. 33–40), 2020 m. spalio 28 d. savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iÅ¡ kurio matyti, kad liudytoja D. S. tyrimui pateikė mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žIphone 11 Pro“ (1 t., b. l. 168–169), 2020 m. spalio 28 d. daiktų apžiÅ«ros protokolu, kuriame užfiksuota liudytojos D. S. mobilaus ryÅ¡io telefono bei nuotraukų galerijoje esančių nuotraukų, su nukentėjusiosios M. T. galvos ir kaklo sužalojimais, kurių virÅ¡utinėje dalyje nurodyta nuotraukų data – 2020 m. kovo 28 d. 21.55 val., apžiÅ«ra (1 t., b. l. 172–179), 2020 m. lapkričio 25 d. savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iÅ¡ kurio matyti, kad nukentėjusioji M.

T. tyrimui pateikė mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žXiaomi“ ir Å¡eÅ¡ias spalvotas nuotraukas, su jose užfiksuotais galvos ir kaklo sužalojimais (2 t., b. l. 110–111, 124), 2020 m. lapkričio 25 d. daiktų apžiÅ«ros protokolu, kuriame užfiksuota nukentėjusiosios M. T. mobilaus ryÅ¡io telefono „Xiaomi“ bei nuotraukų galerijoje esančių nuotraukų, su M. T. galvos ir kaklo sužalojimais, apžiÅ«ra, taip pat užfiksuoti nuotraukų metaduomenys (1 t., b. l. 112–123), gynėjos į bylÄ pateiktų vaizdo ir garso įraÅ¡u, darytų kamera, įrengta ant Jevgenijaus ir D.

G. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), (vaizdo įraÅ¡ai daryti 2020 m. kovo 28 d. laikotarpiu nuo 22.10 val. iki 22.30 val.) bei jų stenogramos (4 t., b. l. 75–85), policijos informacinėje sistemoje „Polis“ fiksuotais duomenimis, iÅ¡ kurių matyti, kad D. G. apie įvykį pranešė ir pareigÅ«nus kvietė 2020 m. kovo 28 d. 20.47 val. (1 t., b. l. 183) ir kita raÅ¡ytine bylos medžiaga tarpusavyje logiÅ¡kai ir nuosekliai susiję, neprieÅ¡tarauja, vienas kitÄ papildo ir objektyviai atspindi įvykio aplinkybes.

Aptarti įrodymai yra patikimi, gauti teisėtais būdais. Šių įrodymų visumos analizė pirmosios instancijos teismui leido daryti pagrįstas išvadas dėl E. S. kaltės ir jo veikos kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

10. Pažymėtina, jog bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme liudytojais buvo apklausti J. G., D. S., L. S., P. D., E. T., D. G., kurie teigė, jog matė įvykį, tačiau kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, jų parodymai iÅ¡siskyrė – dalis liudytojų aiÅ¡kiai palaikė nukentėjusiosios pusę ir davė jai palankius parodymus (nukentėjusiosios draugė D. S., P. D., E. T.), kita dalis palaikė E. S. pusę ir davė jam palankius parodymus (kaltinamojo sutuoktinė L. S., jo Å¡eimos draugai D. G., J. G.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas minėtų liudytojų parodymus pagrįstai laikė kaip nepatikimus, tiek dėl akivaizdaus vienos ar kitos pusės palaikymo, tiek ir dėl to, kad įvykio metu buvo sutemę ir viskas vyko neapÅ¡viestoje teritorijoje ir apklaustų liudytojų parodymais rėmėsi tiek kiek jie atitiko byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms bei nukentėjusiosios duotiems parodymams.

11. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, nukentėjusioji M. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklaustas pirmosios instancijos teisme pakankamai nuosekliai paaiÅ¡kino įvykio aplinkybes ir parodė, kad įvykio vakarÄ ji su D. S. nuvažiavo į sodų bendrijÄ ir pasistatė automobilį kitoje kelio pusėje, kad netrukdytų kitiems pravažiuoti. D. iÅ¡lipus parÅ«kyti pamatė prie jų ateinančiÄ kompanijÄ â€“ atėjusieji pradėjo kabinėtis, klausti, kur ir pas kÄ atvažiavo. Kilo konfliktas tarp jos ir tarp kaltinamojo E. S..

Jis buvo nepatenkintas, kad ant jo žemės pastatė automobilį. Nenorėdama ginčytis, pasakė, kad patrauks automobilį, iÅ¡ keleivio pusės ėjo aplink automobilį link vairuotojo pusės ir jai einant pro E. S., jis sugriebė jai už kaklo. Ji iÅ¡sigandusi sukosi nuo jo ir bėgo, tuomet pajuto smÅ«gį į galvÄ . Bėgo link prieÅ¡ais esančio namo, kur degė Å¡viesos kviesti pagalbos, pasakė, kad muÅ¡a. Kontaktas buvo tarp jos ir E. S., kitų asmenų ji nematė, buvo tamsu. Nematė, kaip kilo muÅ¡tynės. Atbėgę į pagalbÄ Å¾monės liepė joms važiuoti.

Ä®vykio metu jai buvo prakirsta galva, buvo likusios mėlynės ir nubrozdinimai ant kaklo, prasidėjo baisÅ«s galvos skausmai, nutirpo pusė veido ir ausies nervas. Grįžę namo pas D. S., padarė sužalojimų nuotraukas. Nuotraukos buvo padarytos D. S. dukters telefonu. Abejoti M. T. nurodytomis aplinkybėmis, dėl jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto, teismui nebuvo jokio pagrindo. Jokių aplinkybių, dėl kurių nukentėjusioji bÅ«tų turėjusi suinteresuotumÄ apkalbėti E. S. nenustatyta, ji iki įvykio nuteistojo nepažinojo.

Pažymėtina, jog teismas nukentėjusiosios parodymus vertino nesuteikdamas jiems iÅ¡skirtinumo, o kartu su kitais bylos įrodymais, atsižvelgęs į įvykių eigÄ , į byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , jų loginį ryšį, t. y. vertino visų įrodymų visumÄ . 11.1. Tai, kad įvykio metu nukentėjusiajai buvo sužalotas kaklas ir pakauÅ¡is, patvirtina 2020 m. spalio 28 d. daiktų apžiÅ«ros protokole užfiksuota liudytojos D. S. mobilaus ryÅ¡io telefono bei nuotraukų galerijoje esančių nuotraukų, su nukentėjusiosios M.

T. galvos ir kaklo sužalojimais, apžiÅ«ra. Taip pat, 2020 m. lapkričio 25 d. savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuoti duomenys, jog nukentėjusioji M. T. tyrimui pateikė mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žXiaomi“ ir Å¡eÅ¡ias spalvotas nuotraukas, su jose užfiksuotais galvos ir kaklo sužalojimais. Apeliaciniame skunde kategoriÅ¡kai nesutinkama, jog pateiktas nuotraukas teismas vertino kaip vienÄ iÅ¡ įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiosios sužalojimo faktÄ , kadangi baudžiamojo proceso metu nebuvo apžiÅ«rėtas ir iÅ¡tirtas mobiliojo ryÅ¡io telefonas, priklausantis liudytojos D.

S. dukrai D., kuriuo neva buvo nufotografuoti nukentėjusiosios M. T. sužalojimai, taip pat nebuvo iÅ¡tirtos nuotraukos, kurias tiek nukentėjusioji M. T., tiek liudytoja D. S. atsisiuntė įvykio vakarÄ , nenustatytas nuotraukų padarymo laikas. Pažymėtina, jog siekiant visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡siaiÅ¡kinti bylos aplinkybes, bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, raÅ¡tu buvo kreiptasi į liudytojÄ D. S. dėl informacijos pateikimo, ar jos dukra D. turi mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , kuriuo buvo padarytos nukentėjusiosios nuotraukos ir ar Å¡ios nuotraukos yra iÅ¡likusios dukters mobiliojo ryÅ¡io telefone (t. 5, b. l. 45), tačiau iÅ¡ minėtos liudytojos buvo gautas atsakymas, kad jos dukra jau seniai neturi įrenginio, iÅ¡ kurio buvo darytos nuotraukos.

Taipogi nuotraukų dukra neiÅ¡saugojo (t. 5, b. l. 38). Nors baudžiamojo proceso metu nebuvo apžiÅ«rėtas ir iÅ¡tirtas mobiliojo ryÅ¡io telefonas, kuriuo buvo nufotografuoti nukentėjusiosios M. T. sužalojimai, tokios galimybės nebuvo ir bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tai nepaneigia fakto, jog nuotraukos esančios liudytojos D. S. mobilaus ryÅ¡io telefono bei nuotraukų galerijoje, bei esančios nukentėjusiosios mobiliame telefone, buvo padarytos iÅ¡ karto po įvykio, t. y. po nukentėjusiosios sužalojimo.

Å ias aplinkybes iÅ¡ esmės patvirtina 2020 m. spalio 28 d. daiktų apžiÅ«ros protokole užfiksuoti duomenys, jog liudytojos D. S. mobilaus ryÅ¡io telefono bei nuotraukų galerijoje esančių nuotraukų, su nukentėjusiosios M. T. galvos ir kaklo sužalojimais, data yra 2020 m. kovo 28 d. 21.55 val. 2020 m. lapkričio 25 d. daiktų apžiÅ«ros protokole, užfiksuoti nukentėjusiosios M. T. mobilaus ryÅ¡io telefono „Xiaomi“ bei nuotraukų galerijoje esančių nuotraukų metaduomenys, iÅ¡ kurių ir galima spręsti apie jų padarymo datÄ bei laikÄ .

Matyti, kad nuotrauka, kurioje užfiksuotas kaklo vaizdas iÅ¡ priekio, padaryta 2020 m. kovo 29 d. 08.36 val., kitos nuotraukos atsiųstos 2020 m. kovo 28 d. 22.00 val. ir 22.02 val. „WhatsApp“ programėle, t. y. jos nukentėjusiajai buvo persiųstos tÄ patį įvykio vakarÄ . Sutiktina su skundžiamame nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, jog Å¡ie duomenys patvirtina nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad sužalojimai buvo užfiksuoti ne jos pačios, o D. S. dukters telefonu, nes juo daromų nuotraukų kokybė geresnė.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, kad nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad sužalojimai buvo užfiksuoti jai su D. S. po įvykio grįžus į D. S. namus, patvirtina nuotraukų darymo laikas. Liudytoja apklausta L. S., nurodė, jog merginos automobiliu išvyko jau po to, kai D. G. pasakė, kad paskambino policijai. Iš policijos informacinėje sistemoje „Polis“ užfiksuotų duomenų matyti, kad D. G. apie įvykį pranešė ir pareigūnus kvietė 2020 m. kovo 28 d. 20.47 val., D.

S. gyvena (duomenys neskelbtini), nuotraukos darytos 21.55 val. – maždaug tokiu metu nukentėjusioji su D. S. ir turėjo bÅ«ti grįžusios iÅ¡ (duomenys neskelbtini) sodų bendrijos. 11.2. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, aplinkybę, kad prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ Ä¯vykio metu buvo smurtauta ir, kad smurtavo E. S., patvirtina nuteistojo gynėjos į bylÄ pateikti vaizdo ir garso įraÅ¡ai, 2020 m. kovo 28 d. laikotarpiu nuo 22.10 val. iki 22.30 val. daryti kamera, įrengta ant J. ir D.

G. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bei jų stenograma. Vaizdo įraÅ¡uose užfiksuotas E. T. jau iÅ¡ karto po įvykio D. G. bei L. S. net kelis kartus nurodė, kad viena iÅ¡ dviejų pas juos atvykusių merginų buvo sumuÅ¡ta – ji iÅ¡važiavo su prakirsta galva. E. T. kalbėdamas apie sužalotÄ merginÄ minėjo vyrÄ su kasa – tuo metu su tokia Å¡ukuosena buvo bÅ«tent E. S.. Apeliaciniame skunde teigiama, jog nepagrįstas teismo motyvas dėl vaizdo ir garso įraÅ¡o objektyvumo, nes liudytojas E. T. 2022 m. vasario 8 d. teisiamojo posėdžio metu tris kartus kategoriÅ¡kai patvirtino, kad jokių sužalojimų ant nukentėjusiosios M.

T. įvykio metu nematė, kad nukentėjusioji prieÅ¡ sėsdama į automobilį niekuo nesiskundė, kad iÅ¡ karto po įvykio su liudytojomis D. G. ir L. S. nekalbėjo, kad nežinojo, jog nukentėjusioji buvo sužalota, kad nematė nuteistojo nukritusio, kad neminėjo, kad dirba saugume. Tuo tarpu vaizdo ir garso įraÅ¡uose liudytojas E. T. girdimas bendraujant su liudytojomis D. G. ir L. S., liudytojoms nurodė, kad viena iÅ¡ merginų iÅ¡važiavo praskelta galva, kad dirba saugume, kad matė nuteistÄ jį nukritusį ir jo nubrozdinimus, t.y. liudytojas E. T. davė iÅ¡ esmės prieÅ¡ingus parodymus. 11.3.

Tenkinant nuteistojo gynėjos praÅ¡ymÄ bei siekiant paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus tarp byloje esančių E. T. parodymų ir pateikto vaizdo įrašų, apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas papildomas įrodymų tyrimas ir liudytoju apklaustas E. T.. Minėtas liudytojas atsakydamas į proceso dalyvių klausimus parodė, jog neprisimena su kuo jis bendravo 2020 m. kovo 28 d. po įvykio tÄ patį vakarÄ , kai E. S. buvo iÅ¡vežtas. Ä®vykis vyko prieÅ¡ du ar tris metus, todėl pradžioje kÄ prisiminė, tÄ papasakojo tyrėjams.

Liudytojas prašė remtis jo parodymais duotais apklausiant jį pirmosios instancijos teisme. Prisimena, kad buvo kažkoks įvykis, kad buvo gimtadienyje pas draugÄ P. sodyboje, kad vyko kažkoks incidentas. Neatsimena ar buvo dviese, ar trise. Atvažiavo merginos pas P. pasveikinti su gimtadieniu ir įvyko konfliktas. Merginų, kurios atvažiavo nepažįsta, vardų nežino. Kiek atsimena dvi merginos atvažiavo baltu automobiliu. Tiksliai pasakyti negali tarp ko įvyko konfliktas. E. S. užsipuolė merginas, kad ne vietoje pastatė automobilį.

Žino, kad užsipuolė, nes jos prašėsi pagalbos. Jie tuo metu buvo pirtyje. Nepamena kÄ jie darė, gal iÅ¡bėgo iÅ¡ pirties ir kažkaip bandė apginti. Pirtyje buvo jis (liudytojas), P., R. G. ir V. Merginos nėjo į pirtį, jos atvažiavo pasveikinti P. su gimtadieniu. Neprisimena, ar abi merginos atėjo į pirtį pagalbos. Kuri iÅ¡ jų prašė pagalbos, neatsimena. Kaip ir buvo minėjęs prieÅ¡ tai teisme, matė kaip E. buvo užsipuolęs vienÄ iÅ¡ merginų, o jie bandė atskirti juos.

GalbÅ«t jie buvo susiėmę vienas su kitu, konkrečių veiksmų neatsimena. Situacija buvo kebli, nes buvo tamsu, buvo kažkokie rėkimai, spiegimai. Jis pats buvo blaivus. IÅ¡ E. pusės buvo draugai, tamsių plaukų moteris lygtai buvo, jie buvo neblaivÅ«s. Kiek atsimena ir kiek žino, viena iÅ¡ merginų turėjo to konflikto metu traumÄ dėl smaugimo ar dėl kažko. Kiek atsimena, tos merginos iÅ¡važiavo, jos nesulaukė policijos. Kažkuri iÅ¡ merginų nesiskundė galvos skausmu. 2022 m. vasario 8 d. teisiamojo posėdžio metu neigė po įvykio bendravęs su liudytojomis D.

G. ir L. S., tačiau minėto posėdžio metu prisiminė, jog kitÄ dienÄ po įvykio kalbėjo su J. G. sutuoktine D. G., taip pat buvo ir jo draugas. Jie ėjo sekančiÄ dienÄ . Gali bÅ«ti, kad po E. S. iÅ¡vežimo buvo pas juos kieme. 2020 m. kovo 28 d. jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojoms D. G. ir L. S. neminėjo, kad dirba pareigÅ«nu saugume. Jis ten nedirbo, tik paminėjo įmonę, kurioje dirbo. Nežino, kodėl nurodė liudytojoms, kad jis saugume dirba ir kad jis pareigÅ«nas, to nepamena.

Nepasakys, kodėl sakė liudytojoms D. G. ir L. S., kad „jeigu jÅ«sų vyras raÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ , mes lygiai taip pat paraÅ¡ysime pareiÅ¡kimÄ , ta prasme dėl vaikų teisų ar dar kažkÄ â€œ, neatsimena kodėl taip sakė. Taip pat negali pasakyti dėl kokių priežasčių Å¡ias aplinkybes nutylėjo duodamas parodymus 2022 m. vasario 8 d. teisiamojo posėdžio metu. Negali sukonkretinti įvykyje dalyvavusių asmenų veiksmų, kuomet jis atbėgo iÅ¡ pirties. Negali pasakyti, kokiu pagrindu liudytojoms D.

G. ir L. S. nurodė, kad jis matė, kaip buvo trenkta E. S. ir, kad jis griuvo veidu tiesiai į asfaltÄ , nes neatsimena. Teismo posėdžio metu neigė matęs ant Å¡ono nugriuvusį E. S., neigė matęs, kad jam buvo suduota, neigė matęs jo sužalojimus, nes galbÅ«t neatsiminė. Neatsimena ar jis liudytojoms D. G. ir L. S. nurodė, kad „mes iÅ¡gėrę, jÅ«s iÅ¡gėrę“. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jo draugai nevartojo alkoholio, nes galbÅ«t tuo momentu buvo atsiminęs, kad negėrė, gal nebuvo spėję iÅ¡gerti, nes jie kÄ tik buvo atvažiavę į pirtį.

Nematė, kokie sužalojimai buvo padaryti įvykio dalyviams 2020 m. kovo 28 d. įvykio metu. Jis nebendravo su merginomis. Kokiu pagrindu liudytojoms D. G. ir L. S. nurodė, kad matė, kad viena iÅ¡ jų merginų iÅ¡važiavo praskelta galva, nepamena. Jie žinojo, kad tos merginos buvo nukentėjusiosios ir matė ar lygtai siuntė P. nuotraukÄ su praskelta galva kai jos iÅ¡važiavo. Kiek atsimena, moterys su mažu vaiku buvo atėję, jie buvo visi neblaivÅ«s, taip tėvai negali elgtis. Nežino kodėl nenurodė, kad jie paraÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ , kad merginÄ sumušė, o kalbėjo apie vaikų teises.

IÅ¡ pradžių galvojo, kad nieko rimto tai merginai, kad tik kažkoks nubrozdinimas, tačiau kaip po to paaiÅ¡kėjo, ji turėjo problemų su sveikata. Nuotraukos buvo atsiųstos P. į mobilų telefonÄ po įvykio, po merginų iÅ¡važiavimo. Merginos iÅ¡važiavo, nes buvo iÅ¡sigandusios. Nuotrauka buvo atsiųsta tÄ patį vakarÄ . Neužfiksavo, ar P. D. buvo anksčiau išėjęs pas merginas, nei jis. Negali paaiÅ¡kinti kodėl 2022 m. vasario 8 d. teisiamojo posėdžio metu neigė matęs, kad kas nors stumdytųsi, muÅ¡tųsi.

GalbÅ«t teisme klausė ar apskritai jis matė, kad kas nors stumdytųsi, muÅ¡tųsi. Gali bÅ«ti, kad tÄ patį vakarÄ liudytojoms D. G. ir L. S. nurodė, kad jo draugÄ pastÅ«mė, tačiau neatsimena, kokį draugÄ pastÅ«mė. Tas draugas negalėjo bÅ«ti R. K., kadangi nepažįsta tokio. MuÅ¡tynių nebuvo. Neatsimena apie kokį asmenį kalbėjo, kur vaizdo ir garso įraÅ¡uose užfiksuotas jo teiginys „D., jis nustÅ«mė jį į krÅ«mus. VienÄ nustÅ«mė, paskui E. nustÅ«mė“.

Nepamena ar išsigalvojo faktus, kalbėdamas su tomis moterimis. Nepasakys, kokiam jo draugui buvo liepta patraukti automobilį iš nuteistojo E. S. sklypo, nes neatsimena. Neatsimena, koks draugas jam pasakojo šitas aplinkybes. Įvykio vietoje nebuvo tokio jo draugo, kuris nebuvo liudytojo P. D. pirtyje ir kurį matė nuteistasis E. S. bei liudytojai J. G., D. G., L. S.. Jie keturiese buvo pirtyje, visus juo išvardijo. Neįvardins kas skriaudė tas merginas, tamsu buvo, nematė kaip skriaudė. Kolegijos pirmininkui perskaičius liudytojo E. T. duotus parodymus pirmosios instancijos teisme (t. 4, b. l. 63), liudytojas parodė, kad šiandien nesako, kad nematė kaip skriaudė, o sako, kad neatsimena.

Jis negali įvardinti, ar paėmęs smaugė, ar už galvos buvo paėmęs, tamsoje galbÅ«t atrodė, kad paėmęs už kaklo smaugė arba kažkÄ darė. Nepamena ar kuri nors iÅ¡ merginų skundėsi ar sakė, kad buvo sužalota todėl, kad jos iÅ¡važiavo po to įvykio iÅ¡sigandusios (t. 5, b. l. 47 – 52). 11.4. Nagrinėjamu atveju vertinant liudytojo E. T. duotus parodymus tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme ir lyginant juos su vaizdo ir garso įraÅ¡e užfiksuotomis aplinkybėmis, jo parodymai apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes nebuvo nuoseklÅ«s ir nuoÅ¡irdÅ«s. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė prieÅ¡ingas aplinkybes nei užfiksuota vėliau į bylÄ pateiktame vaizdo įraÅ¡e, teigė, jog po įvykio praėjo daug laiko, todėl tiesiog neatsimena.

Nors liudytojo E. T. parodymų duotų abiejų instancijų teisme negalima vertinti kaip nuoseklių, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tai nepaneigia pateikto vaizdo ir garso įraÅ¡o objektyvumo. Pagrindo abejoti vaizdo ir garso įraÅ¡e užfiksuotais duomenimis neduoda ir tai, jog, kaip matyti, vaizdo įraÅ¡as buvo padarytas netrukus po įvykusio konflikto, iÅ¡vykus policijai ir E. S. į ligoninę (laikotarpiu nuo 22.10 val. iki 22.30 val.), todėl neįtikima, jog liudytojas E. T. vaizdo įraÅ¡e užfiksuotas aplinkybes, apie merginos sužalojimÄ , per tokį trumpÄ laikÄ , galėjo iÅ¡sigalvoti ar sukurti planÄ nepagrįstai apkalbėti E. S..

Apklaustas apeliacinės instancijos teisme, E. T. nurodė, jog žinojo, apie merginos sužalojimÄ , nes P. D., po merginų iÅ¡važiavimo, telefonu buvo atsiųsta nuotrauka su praskelta galva. Tai, kad tokia nuotrauka buvo atsiųsta patvirtino ir pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas P. D.. Atkreiptinas dėmesys, jog liudytojoms D. G. ir L. S. iÅ¡ karto po įvykio nurodytos aplinkybės apie merginos sužalojimÄ , kaip matyti iÅ¡ byloje esančių objektyvių duomenų (nukentėjusiosios pareiÅ¡kimo policijai, nuotraukų, kuriose užfiksuoti sužalojimai, specialistų iÅ¡vadų, medicininių dokumentų iÅ¡rašų ir kt.) vėliau pasitvirtino.

Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog teismo motyvas dėl vaizdo ir garso įraÅ¡o objektyvumo taip pat yra nepagrįstas dėl to, kad E. T., apklaustas pirmosios instancijos teisme, nurodė, jog iÅ¡ karto po įvykio nekalbėjo su liudytojomis D. G. ir L. S., kad nematė nuteistojo nukritusio, kad neminėjo, kad dirba saugume, kad nesakė, jog raÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ vaikų teisėms, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios aplinkybės nėra reikÅ¡mingos aiÅ¡kinantis nukentėjusiosios atžvilgiu panaudoto smurto ir jai nustatytų sužalojimų atsiradimo aplinkybes, taip pat neturi jokios įtakos sprendžiant E. S. kaltės klausimÄ .

Apibendrinant darytina iÅ¡vada, kad aptartame vaizdo ir garso įraÅ¡e yra objektyvÅ«s duomenys, patvirtinantys tai, kad įvykio vietoje buvę asmenys kalba apie tai, kad konflikto metu buvo sužalota nukentėjusioji M. T.. 11.5. Tai, kad nukentėjusiajai M. T. įvykio dienÄ buvo nežymiai sutrikdyta sveikata patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 958/2020(02) (tyrimas pradėtas 2020 m. balandžio 8 d., tyrimas baigtas 2020 m. balandžio 9 d.) (t. 1, b. l. 76).

Specialisto išvadoje nurodyta, kad M. T. nustatyta: odos pažeidimas pakaušio kairėje viršutinėje dalyje, kraujosruva kaklo priekyje dešinėje. R. S. sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu, sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti buku daiktu (-ais). Sužalojimai galėjo būti patirti dėl nemažiau kaip dviejų trauminių poveikių. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku.

Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kÅ«nu ir (arba) kÅ«nui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį teismas neatsižvelgė į esminius prieÅ¡taravimus, esančius specialisto iÅ¡vadoje Nr. G958/2020(02), neatsižvelgė į visiÅ¡kai neįprastÄ nukentėjusiosios M. T. apžiÅ«rų kiekį ir laikÄ , rėmėsi neobjektyviu ir prieÅ¡taringu įrodymu, tačiau su Å¡iais skundo argumentais sutikti negalima.

Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teisme apklaustas specialistas Gregoire Abi Chaker paaiÅ¡kino, kad pirmos apžiÅ«ros metu (2020 m. balandžio 8 d.) buvo apžiÅ«rėta nukentėjusiosios galva ir buvo apžiÅ«rėtos virÅ¡utinės galÅ«nės nuo peties sÄ nario iki pirÅ¡tų galiukų, t. y. ranka. Sužalojimų tose vietose, kur apžiÅ«rėjo, nepastebėjo. Plaukuotoje galvos dalyje pirmosios apžiÅ«ros metu sužalojimo nerado, o kakle buvo matyti pakitimas, panaÅ¡us į kraujosruvÄ , tačiau jis nebuvo tikras, ar pakitimas trauminės kilmės. Antros apžiÅ«ros metu (2020 m. balandžio 9 d.) tas pats pakitimas kakle buvo matyti aiÅ¡kiau.

Antros apžiÅ«ros metu galėjo identifikuoti kaklo pažeidimÄ â€“ matėsi, kad tai sužalojimas. Specialisto teigimu, kaklo kraujosruvos ant M. T. galėjo atsirasti tiek kovo 28 d., tiek ir po Å¡ios datos, taip pat ir po pirmos apžiÅ«ros. Sužalojimas plaukuotoje galvos dalyje galėjo bÅ«ti padarytas trenkiant kumščiu, taip pat ir bet kokiu kitu buku daiktu. Tai, kad specialistas Gregoire Abi Chaker pirmÄ kartÄ galėjo blogai apžiÅ«rėti nukentėjusiÄ jÄ , dėl ko jis iÅ¡ pradžių nieko nematė, o po to tik pamatė sužalojimus, kadangi jei kraujosruva sena, reikia labai gerai įsižiÅ«rėti, kad jÄ pamatyti, patvirtino ir pirmosios instancijos teisme apklaustas specialistas P. P., kuris gynybos iniciatyva į bylÄ yra pateikęs Teismo medicinos konsultacinę specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 0098/21.

Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tos aplinkybės, kad specialistas Gregoire Abi Chaker pirmos apžiÅ«ros metu nukentėjusiajai padarytų sužalojimų tose vietose, kur apžiÅ«rėjo, nepastebėjo, nepaneigia nukentėjusiajai nustatytų sužalojimų fakto kitos dienos apžiÅ«ros metu ir nereiÅ¡kia, jog specialisto iÅ¡vada negali bÅ«ti laikoma patikimu įrodymu byloje. Kaip jau minėta, specialistas Gregoire Abi Chaker paaiÅ¡kino, jog apžiÅ«rint nukentėjusiÄ jÄ pirmÄ kartÄ , sužalojimų tiesiog nepastebėjo, todėl Å¡iuo atveju tikėtina specialisto pateikta galutine iÅ¡vada, kuria M.

T. nustatyti odos pažeidimas pakauÅ¡io kairėje virÅ¡utinėje dalyje ir kraujosruva kaklo priekyje deÅ¡inėje. Be to, tai, kad bÅ«tent antros apžiÅ«ros metu nukentėjusiajai buvo nustatyti specialisto iÅ¡vadoje nurodyti sužalojimai patvirtina ir į baudžiamÄ jÄ bylÄ pateiktas specialisto Gregoire Abi Chaker kompaktinis diskas su nukentėjusiosios M. T. sužalojimų nuotraukomis, padarytomis 2020 m. balandžio 8 d. ir 2020 m. balandžio 9 d. apžiÅ«rų metu (t. 2, b. l. 103–106). Pirmosios instancijos teismas tiek specialisto Gregoire Abi Chaker paaiÅ¡kinimus, tiek ir jo pasiraÅ¡ytÄ iÅ¡vadÄ bei jos patikimumÄ vertino byloje surinktų įrodymų visumos kontekste.

Specialisto iÅ¡vadoje konstatuojama, kad M. T. nustatyti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytu laiku, tai yra 2020 m. kovo 28 d. tai reiÅ¡kia, kad sužalojimai negalėjo bÅ«ti padaryti laikotarpiu tarp pirmos ir antros eksperto apžiÅ«rų, tai yra po 2020 m. balandžio 8 d. atliktos apžiÅ«ros (1 t., b. l. 76). Darytina iÅ¡vada, kad ekspertas per apsirikimÄ nekonstatavo visų sužalojimų, kurie jau buvo pirmosios apžiÅ«ros metu. (1 t., b. l. 76). 11.6. Aplinkybes, kad įvykio metu nukentėjusiajai buvo pažeista oda patvirtina ir 2020 m. kovo 31 d. medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡e/siuntime (t. 1, b. l. 142–143) užfiksuoti duomenys, kad medicinos įstaigoje M.

T. buvo suleisti vaistai nuo stabligės. Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu specialistas Gregoire Abi Chaker taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nukentėjusiajai buvo taikomas gydymas „Imovax“, o tai yra vaistai nuo stabligės. Specialisto teigimu, „Imovax“ suleidimas rodo, kad buvo nustatytas odos pažeidimas kūne. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog specialistas P. P. duodamas paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu taip pat pripažino, kad nukentėjusiosios odos pažeidimas pakaušyje gali būti siejamas su 2020 m. kovo 28 d.

įvykiu. 11.7. Tai, kad aptariamo įvykio dienÄ bÅ«tent E. S. nukentėjusiosios atžvilgiu naudojo smurtinius veiksmus, patvirtina ir byloje esantis 2020 m. lapkričio 5 d. asmens parodymo atpažinti protokolas, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusioji M. T. iÅ¡ ryÅ¡kių veido bruožų bei kÅ«no sudėjimo atpažino įtariamÄ jį E. S. kaip asmenį, kuris 2020 m. kovo 28 d. prieÅ¡ jÄ smurtavo (t 2., b. l. 48–54). Apeliaciniame skunde teigiama, kad E. S. atpažinimas buvo įvykdytas grubiai pažeidžiant BPK 192 straipsnio 1 dalį, nes atpažinimas buvo vykdomas su kitais asmenimis, pagal iÅ¡orę visiÅ¡kai nepanaÅ¡iais į nuteistÄ jį, tačiau, kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, E. S. parodymo atpažinti protokolas suraÅ¡ytas nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.

Atpažintinas asmuo nukentėjusiajai buvo parodytas atpažinti tarp ne mažiau kaip trijų tos pačios lyties ir maždaug tokio pačio amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini) (E. S.) asmenų, pagal iÅ¡orę kuo panaÅ¡esnių į atpažintinÄ asmenį, kurį nukentėjusioji atpažino pagal ryÅ¡kius veido bruožus bei kÅ«no sudėjimÄ . Parodomų atpažinti asmenų požymiai buvo apraÅ¡yti parodymo atpažinti protokole, o parodomų atpažinti asmenų grupė nufotografuota. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad asmens parodymo atpažinti nukentėjusiajai M.

T. metu iÅ¡ parodomų atpažinti asmenų nei vienas iÅ¡ iÅ¡orės buvo nepanaÅ¡us į nuteistÄ jį. BK 192 straipsnio 1 dalis reikalauja, kad parodomi atpažinti tos pačios lyties asmenys pagal iÅ¡orę bÅ«tų kuo panaÅ¡esni į atpažintinÄ asmenį, t. y. neturėtų ryÅ¡kesnių iÅ¡vaizdos skirtumų. Nukentėjusiajai buvo parodyti atpažinti trys vyriÅ¡kos lyties, panaÅ¡aus amžiaus ir kÅ«no sudėjimo asmenys ir nors jie iÅ¡ veido bruožų ir nebuvo panaÅ¡Å«s, tačiau ryÅ¡kesnių ar iÅ¡skirtinių iÅ¡vaizdos skirtumų neturėjo.

Taigi, minėtas tyrimo veiksmas buvo tinkamai užfiksuotas ir įformintas, todėl atitiko BPK 20 straipsnio 4 dalyje numatytÄ Ä¯rodymams keliamÄ leistinumo reikalavimÄ . Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji nurodė, kad prieÅ¡ jÄ smurtavęs asmuo buvo bÅ«tent E. S.. Esant tokioms aplinkybėms, atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog nuteistojo atpažinimas buvo įvykdytas grubiai pažeidžiant BPK 192 straipsnio 1 dalį. 11.8. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad nukentėjusioji M.

T. su praskelta galva iÅ¡ karto po įvykio nevyko į ligoninę ir net tris dienas nesikreipė į medikus, kas apelianto teigimu, kelia papildomų abejonių dėl sužalojimų padarymo 2020 m. kovo 28 d. įvykio metu. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teisme apklausta nukentėjusioji argumentuotai paaiÅ¡kino, jog į medikus ji iÅ¡karto po įvykio nesikreipė dėl karantino ir „Covid 19“ viruso grėsmės – ji serga iÅ¡sėtine skleroze ir vartoja vaistus silpninančius imuninę sistemÄ , todėl bet koks virusas jai gali bÅ«ti pražūtingas.

Tikėjosi, kad sužalojimai rimtesnės įtakos jos sveikatai neturės. Po kelių dienų jos savijauta pablogėjo, jÄ pradėjo pykinti, svaigo galva, užtirpo deÅ¡inė veido pusė, nuolat skaudėjo galvÄ ir kaklÄ . Todėl iÅ¡sigando ir iÅ¡sikvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Ji buvo pristatyta į LSMUL, kur jai buvo nustatytas lengvas galvos sutrenkimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ių aplinkybių visuma logiÅ¡kai paaiÅ¡kina nukentėjusiosios delsimÄ kreiptis į medikus ir į policijÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo E. S. atžvilgiu.

Ta aplinkybė, jog nukentėjusioji į medikus ir į policijÄ kreipėsi po įvykio praėjus trims dienoms, nesudaro pagrindo jos parodymais netikėti bei vertinti, kad ji siekia apeliantÄ apkaltinti iÅ¡galvotais dalykais. 11.9. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog viso proceso metu, tiek apeliantas, tiek ir liudytojai D. G., J. G., L. S. kategoriÅ¡kai tvirtino, kad su nukentėjusiÄ ja ir liudytoja D. S. automobiliu buvo atvykęs ir trečias asmuo, t. y. liudytojas R. K. dėl kurio aktyvių veiksmų ir kilo konfliktas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teisme iÅ¡tirtais įrodymais nebuvo nustatyta, kad įvykio metu konflikte dalyvavo ir liudytojas R. K.. Apklaustas pirmosios teisme R. K. kategoriÅ¡kai neigė dalyvavęs konflikte bei parodė, kad jo įmonei tuo metu priklausiusį automobilį „Lexus“ vairavo jo buvusi sutuoktinė. Automobilis buvo D. S. žinioje. Jis su Daiva iÅ¡siskyrė 2019 m. rudenį. Tuo metu kai vyko konfliktas, nebuvo Kaune, jis buvo Vilniuje su savo drauge ir vaiku. Tyrėjai buvo pateikęs nuotraukÄ iÅ¡ Vilniaus tuo metu, vėliau atrado ir susiraÅ¡inėjimÄ su kolega, buvo siųstos vaiko nuotraukos.

Tuo metu su D. S. siejo tik darbiniai ir vaiko priežiÅ«ros klausimai. Jis tuo metu gyveno su drauge ir į KaunÄ jam nebuvo jokio reikalo važiuoti (t. 4, b. l. 15 – 16). Tai, kad jos tik dviese su drauge D. S. įvykio vakarÄ buvo atvykę į sodų bendrijÄ , kategoriÅ¡kai teigė ir nukentėjusioji M. T.. Trečio asmens, atvykusio kartu su merginom, apart nuteistojo pusę palaikančių liudytojų D. G., J. G., L. S., nenurodė nei vienas iÅ¡ kitų apklaustų įvykį mačiusių liudytojų, tokių aplinkybių, kaip jau minėta, nebuvo nustatyta nei ikiteisminio tyrimo metu, nei tiriant įrodymus pirmosios instancijos teisme.

Pažymėtina, jog įrodymų rinkimas negali bÅ«ti begalinis procesas, jų turi bÅ«ti surenkama ir iÅ¡tiriama tiek, kad pakaktų bylai svarbioms aplinkybėms nustatyti ir pagrįstoms iÅ¡vadoms padaryti. Tai, kad pirmosios instancijos teisme iÅ¡tirtais įrodymais nebuvo nustatytos aplinkybės, jog įvykio metu kartu su nukentėjusiÄ ja ir liudytoja D. S. buvo dar vienas asmuo, kaip teigia apeliantas, nagrinėjamu, sprendžiant E. S. kaltės klausimÄ , esminės reikÅ¡mės neturi. 11.10. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, rėmėsi tik netiesioginiais įrodymais, tačiau Å¡ie įrodymai iÅ¡ esmės yra prieÅ¡taringi, o prieÅ¡taravimai baudžiamojo proceso metu nebuvo paÅ¡alinti.

Ä®vykio metu nukentėjusioji M. T. nei vienam liudytojui nepasakė nei apie prakirstÄ galvÄ , nei apie jaučiamÄ skausmÄ , tokių aplinkybių nenurodė ir nei vienas liudytojas. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios, apklaustų liudytojų parodymus, specialistų paaiÅ¡kinimus ir kitus raÅ¡ytinius bylos duomenis bei jų patikimumÄ vertino byloje surinktų įrodymų visumos kontekste ir prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pagrįstai nustatė, kad bÅ«tent nukentėjusiosios parodymus patvirtino bylos duomenų visetas.

Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veikÄ padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Ä®rodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali bÅ«ti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine. Ä®statymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai.

Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustos nukentėjusiosios parodymai, specialistų iÅ¡vados ir paaiÅ¡kinimai, daiktų apžiÅ«ros protokolai, kuriais įforminta nukentėjusiosios ir D. S. mobiliųjų telefonų su fotonuotraukomis apžiÅ«ra, vaizdo ir garso įraÅ¡ai daryti 2020 m. kovo 28 d. laikotarpiu nuo 22.10 val. iki 22.30 val. ir jų stenogramos bei kiti byloje esantys įrodymai, paneigia nuteistojo parodymus apie tai, kad įvykio metu nukentėjusiosios atžvilgiu jis jokių veiksmų neatliko ir neabejotinai patvirtina, kad E. S. smurtas prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , tyčia ranka sugriebiant jai už kaklo ir vienÄ kartÄ ranka suduodant jai per galvÄ buvo tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiais padariniais (M.

T. sukeltu fiziniu skausmu ir padarytu nežymiu sveikatos sutrikdymu). Smurtas prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ buvo pavartotas sÄ moningai – taip E. S. demonstruojant savo nepasitenkinimÄ nukentėjusiosios elgesiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visuma, kurių pakako E. S. atžvilgiu priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį.

12. Apeliantas skundu praÅ¡o priimti sprendimÄ , prieÅ¡ingÄ pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas, sutinkamai su kasacinio teismo praktika, reiÅ¡kia, kad apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismÄ patikrinti bylÄ visa apimtimi, tam tarpe ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).

13. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, tinkamai įvertino tai, kad E. S. nusikalto ir yra teisiamas pirmÄ jį kartÄ (t. 2, b. l. 68), praeityje baustas administracine tvarka, tačiau tik už smulkius administracinius nusižengimus, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 2, b. l. 69–73), registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 2, b. l. 65), kaltinamojo teigimu dirbantis savarankiÅ¡kai dažytoju, kad padaryta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinė, o ne tendencinga ankstesnio neteisėto kaltinamojo elgesio pasekmė.

Atsižvelgus į tai, teismas pagrįstai sprendė, kad bus teisinga E. S. paskirti laisvės apribojimo rÅ«Å¡ies bausmę be intensyvios priežiÅ«ros (nusikalstamos veikos padarymo metu dar negaliojo BK 48 straipsnio redakcija, numatanti galimybę skirti intensyviÄ priežiÅ«rÄ ), kurios dydį nustatė artimÄ minimaliam baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytam dydžiui, taip pat pagal įstatymo reikalavimus parinko su laisvės atėmimo bausme paskirtus teismo įpareigojimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam skirta bausmė visiÅ¡kai atitinka tiek jo padarytÄ nusikaltimÄ , tiek jo asmenybę, tiek ir paskirta bausme siekiamų tikslų įgyvendinimÄ .

14. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiosios pareikÅ¡tas byloje civilinis ieÅ¡kinys taip pat iÅ¡spręstas teisingai. Nukentėjusioji M. T. pareiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti iÅ¡ E. S. 4 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 17-25, 53-54). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į nagrinėjamos bylos aplinkybes, į teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose (priteisiamos neturtinės žalos už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ dydis analogiÅ¡kose bylose sudaro nuo 300 Eur iki 1200 Eur), į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir nukentėjusiosios civilinį ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies priteisdamas iÅ¡ E. S. 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

15. Byloje buvo gautas nuteistojo E. S. praÅ¡ymas priteisti jo naudai, pagal pateikiamus raÅ¡ytinius įrodymus, patirtas procesines iÅ¡laidas už gynėjo dalyvavimÄ apeliaciniame procese atstovaujant jį ir rengiant apeliacinį skundÄ . Å iuo atveju atmetus nuteistojo E. S. apeliacinį skundÄ , jo turėtos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti, neatlygintinos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo E. S. apeliacinį skundÄ atmesti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Giedrius Endriukaitis Odeta Gruodienė Vaidas Vasiliauskas