2020-12-09 Nr. AB-24539-3-61-3-02298-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1936-442/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02298-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo priimtas pareiškėjo A. R. (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriame pareiškėjas prašė įpareigoti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) administraciją sudaryti sąlygas kasdieninės mankštos – fizioterapinių pratimų atlikimui dėl sveikatos būklės ir leisti turėti su savimi mankštos kilimėlį ir kitas priemones, reikalingas mankštos – fizioterapinių pratimų atlikimui.

2. Pareiškėjas paaiškino kad nuo 2016 m. lapkričio 22 d. jam skirta kardomoji priemonė suėmimas ir jis Laikomas Lukiškių TI-K. Dėl sveikatos problemų pareiškėjas buvo etapuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – ir LAVL), kurioje pareiškėjui nustatytos dvi (duomenys neskelbtini) ligos. Pareiškėjo teigimu, gydytoja jam nurodė daryti fizioterapinius, tempimo pratimus, siekiant pagerinti nugaros būklę. Pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K gydytojus, kad šie leistų pareiškėjui turėti mankštos kilimėlį ir fizioterapinę gumą, skirtą mankštai ir tempimo pratimams atlikti, tačiau šių reikmenų pareiškėjui nebuvo leista įsigyti, kadangi jų nėra leidžiamų turėti daiktų sąraše. Pareiškėjas akcentavo, kad šių daiktų nėra ir draudžiamų turėti daiktų sąraše. Lukiškių TI-K sporto salėje nėra sąlygų kasdien daryti mankštą, ten nėra gimnastikos kilimėlių, į sporto salę pareiškėjas gali būti vedamas tik vieną kartą per savaitę vienai valandai.

3. Atsikirtime į atsakovo atsiliepimą pareiškėjas nurodė, jog sporto salėje yra tik treniruokliai, ten nėra nei fizioterapinių gumų, nei kilimėlių, o pačiam jų įsigyti (turėti) neleidžia, nors šios priemonės neužima vietos. Lukiškių TI-K nutyli dėl LAVL gydytojos pareiškėjui teikto nurodymo kasdien mankštintis. Tai, kad apreiškėjas gali žaisti krepšinį šiltuoju metų laiku (3-4 kartus per mėnesį), jo stuburo problemų nepalengvina. Europos Tarybos Ministrų komiteto Rekomendacija Rec (2006) 2 valstybėms narėms dėl Europos kalėjimų taisyklių (toliau –ir Europos kalėjimų taisyklės) taip pat įpareigoja sudaryti galimybes kalinamiems asmenims atlikti fizinius pratimus fizinei formai palaikyti ir skirti šiam tikslui įrenginių bei prietaisų.

4. Atsakovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas paaiškino, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų turėti ir įsigyti būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą, galimybė turėti kilimėlį mankštai bei fizioterapines gumas nėra numatyta. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nusiskundimai nepagrįsti, o Lukiškių TI-K negali savavališkai keisti bausmių vykdymo sistemą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

6. Pareiškėjo sveikatos istorijos įrašai patvirtina, kad jis grįžo iš LAVL, kur buvo konsultuotas gydytojo neurologo, atlikti tyrimai, rekomenduoti gydymui skirti vaistai. Taip pat pareiškėjas 2018 m. vasario 28 d. kreipėsi į sveikatos priežiūros specialistus dėl mankštos kilimo ir gumų perdavimo iš esančių laisvėje asmenų fiziniams pratimams atlikti, tačiau pareiškėją priėmusi gydytoja paaiškino, kad tai yra sporto priemonė, o ne vaistas; tokių priemonių perduoti negalima.

7. Pareiškėjas, būdamas Lukiškių TI-K, turi galimybę eilės tvarka lankytis mankštos kambaryje, taip pat pareiškėjas įtrauktas į žaidžiančių krepšinį asmenų grupę, kurie pagal galimybes yra vedami į lauko krepšinio aikštelę, be to, kiekvieną dieną pasivaikščiojimo metu suimtieji turi galimybę mankštintis pasivaikščiojimo kiemeliuose, kuriuose yra įrengti skersiniai. Pareiškėjas su prašymais dėl mankštos kilimėlio ir fizioterapinės gumos į Socialinės reabilitacijos būrio viršininką nesikreipė.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

9. Teismas iš byloje esančios pareiškėjo Asmens sveikatos istorijos nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. vasario 21 d. buvo konsultuotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydytojo, jam buvo atlikta (duomenys neskelbtini) rentgenograma, rekomenduoti gydymui skirti vaistai; pareiškėjas 2018 m. vasario 28 d. 8 val. 30 min. kreipėsi į gydytoją dėl mankštos kilimėlio ir gumų perdavimo iš laisvės fiziniams pratimams atlikti, tačiau pareiškėjui gydytoja paaiškino, kad tai yra sporto priemonės, o ne vaistai, todėl jų perduoti negalima.

10. Byloje taip pat buvo nustatyta, kad pareiškėjas, būdamas Lukiškių TI-K, pagal pastarojo prašymus bei vadovaujantis Suimtųjų ir nuteistųjų, laikomų Lukiškių TI-K išvedimo į mankštos kambarį tvarka, turi galimybę eilės tvarka lankytis mankštos kambaryje, taip pat pareiškėjas įtrauktas į žaidžiančių krepšinį asmenų grupę, kurie pagal galimybę yra vedami į lauko krepšinio aikštelę, be to, kiekvieną dieną pasivaikščiojimo metu suimtieji turi galimybę mankštintis pasivaikščiojimo kiemeliuose, kuriuose įrengti skersiniai; pareiškėjas su prašymu dėl mankštos kilimėlio ir fizioterapinės gumos į Socialinės reabilitacijos skyrių nesikreipė.

11. Spręsdamas ginčą teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) nuostatomis ir nurodė, kad pagal šio kodekso 92 straipsnio 4 dalį maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kuriuos nuteistieji gali įsigyti pataisos įstaigos parduotuvėje ir turėti pataisos įstaigoje, sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. lapkričio 29 d. iki 2018 m. spalio 19 d.) 76 punkte nurodyta, kad nuteistiesiems, išskyrus apgyvendintus už pataisos įstaigos ribų, laikomus atvirosiose kolonijose ir laisvės atėmimo vietų ligoninėje, jei gydymo trukmė neviršija 60 dienų, leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą nustato šių taisyklių 18 priedas.

12. Teismas akcentavo, jog tam, kad būtų galima įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus, visų pirma, turi būti nustatyta teisės aktuose įtvirtinta atsakovo pareiga elgtis taip, kaip prašo įpareigoti pareiškėjas, ir, antra, turi būti nustatytas atsakovo neteisėtas neveikimas.

13. Įvertinęs Vidaus tvarkos taisyklių nuostatas, teismas pažymėjo, jog jų 18 priedu nustatomas nuteistiesiems ir suimtiesiems, esantiems Lukiškių TI-K leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas, kuris yra baigtinis, o mankštos kilimėlis ir fizioterapinės gumos į Vidaus tvarkos taisyklių 18 priedo sąrašą nėra įtrauktos, todėl šių priemonių įsigyti ir turėti Lukiškių TI-K nėra galimybių. Teismas nurodė, jog jokių išimčių dėl leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų nenustato nei Vidaus tvarkos taisyklės, nei kiti teisės aktai.

14. Atsižvelgęs į Vidaus tvarkos taisyklių 83 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą (jame nustatyta, kad nuteistajam siuntiniu gali būti perduoti šie daiktai: drabužiai, avalynė, patalynė (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), informacijos laikmena, rankinis arba stalinis laikrodis, taksofono kortelė, spauda, vokai, pašto ženklai ir rašymo popierius) teismas konstatavo, kad šios taisyklės nenustato galimybės siuntiniu perduoti mankštos kilimėlį ar fizioterapines gumas.

15. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, kad jam reikalingas mankštos kilimėlis ir fizioterapinės gumos, kad galėtų atlikti tempimo pratimus pagal gydytojų teiktas rekomendacijas, teismas akcentavo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai tokių rekomendacijų buvimo nepatvirtino. Byloje esanti pareiškėjo Asmens sveikatos istorijos kopija patvirtino, kad pareiškėjui nustatyti (duomenys neskelbtini) sveikatos sutrikimai, rekomenduojami vaistai, tačiau apie rekomendacijas atlikti fizioterapinius tempimo pratimus, nenurodoma. Įvertinęs atsakovo pateiktus paaiškinimus ir įrodymus, teismas pažymėjo, kad pareiškėjui sudarytos galimybės mankštintis ir atlikti tempimo pratimus, tačiau Lukiškių TI-K esančios sporto priemonės neatitinka pareiškėjo individualių poreikių, o pagal teisės aktų nuostatas, teismo nuomone, atsakovas ir neprivalėjo pareiškėją aprūpinti minėtomis sporto priemonėmis, be to, pareiškėjas net nesikreipė į Lukiškių TI-K administraciją su prašymu leisti turėti minėtas sporto priemones. Teismas sutiko su gydytojos nuomone, kad pareiškėjo norimos turėti minėtos sporto priemonės nėra vaistai, be kurių jam pablogėtų sveikata.

16. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas darė išvadą, jog teisės aktai nenustato Lukiškių TI-K pareigos, sudaryti suimtiesiems ar nuteistiesiems sąlygas kiekvieną dieną atlikti fizioterapinius tempimo pratimus ir aprūpinti minėtus asmenis mankštos kilimėliais ar fizioterapinėmis gumomis, taip pat konstatavo, jog teisės aktai nenustato galimybių Lukiškių TI-K suimtiesiems ar nuteistiesiems turėti minėtas sporto priemones. Teismas pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Lukiškių TI-K elgtis taip, kaip to nenustato teisės aktai, vertino kaip nepagrįstą ir pareiškėjo skundą atmetė

III. 17. Pareiškėjas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimo pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo įpareigoti Vilniaus pataisos namų (buvusio Lukiškių TI-K) administraciją leisti pareiškėjui dėl sveikatos būklės turėti mankštos kilimėlį ir fizioterapinę gumą arba, kaip tai numato Europos kalėjimų taisyklės, sudaryti sąlygas kasdieniniam fizioterapinės mankštos darymui.

18. Pareiškėjas, pakartodamas skunde pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes dėl patirtų ribojimų ir būtinybės kasdien mankštintis bei turėti tam reikiamas priemones, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas paviršutiniškai išnagrinėjo jo skundą. Pareiškėjas paaiškina, kad pirmiausia jis kreipėsi į būrio viršininką žodžiu dėl sveikatos problemų, tada į medikus, tačiau pareiškėjo prašymas dėl mankštos kilimėlio ir fizioterapinės gumos buvo netenkintas. Pareiškėjo teigimu, teisės aktuose nėra uždrausta turėti kilimėlį ir gumą. Atsakovo atsiliepime nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjas turi galimybę eiti į sporto salę, žaisti krepšinį ir pan., neturi nieko bendro su medicinos specialistų nurodymu kasdien daryti mankštą.

19. Atsakovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsakovas pakartoja aplinkybes, susijusias su pareiškėjo galimybėmis mankštintis, ir nurodo, kad pataisos įstaiga negali savavališkai keisti teisės aktų, t. y. nuteistiesiems leidžiamų turėti ir įsigyti būtiniausių daiktų ir reikmenų sąrašo. Pareiškėjas dėl mankštos kilimėlio ir fizioterapinės gumos į atsakingą pareigūną nesikreipė, nuo 2019 m. gegužės 25 d. tolesniam laikymui perkeltas į kitą laisvės atėmimo vietą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar atsakovas Lukiškių TI-K privalėjo pareiškėjui, kuris yra suimtasis, sudaryti sąlygas kasdieninei mankštai ir jį aprūpinti mankštos kilimėliu ir fizioterapine guma ar leisti turėti šias, pareiškėjo įsitikinimu, būtinas mankštai priemones.

21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, kadangi, įvertinęs nuteistiesiems ir suimtiesiems leidžiamų turėti (įsigyti, gauti iš kitų asmenų) daiktų ir reikmenų sąrašą įtvirtinantį teisinį reguliavimą, darė išvadą, kad šiuose teisės aktuose tarp leidžiamų daiktų nėra pareiškėjo pageidaujamų sporto priemonių, todėl jis jų turėti (įsigyti, gauti) būdamas Lukiškių TI-K neturėjo teisės. Be to, teismas pažymėjo, jog pareiškėjo asmens sveikatos istorijos įrašai nepatvirtina, kad jam rekomenduota fizioterapinė mankšta (nugaros tempimo pratimai), dėl mankštos kilimėlio pareiškėjas į Lukiškių TI-K atsakingus pareigūnus nesikreipė.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su šiomis išvadomis nesutinka, iš esmės nurodydamas, kad jo norimų turėti mankštos priemonių (kilimėlio ir fizioterapinių gumų) teisės aktai nedraudžia, o Lukiškių TI-K sudarytos sąlygos mankštintis, jo įsitikinimu, nepakankamos, neefektyvios.

23. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl ginčo esmės, t. y. ar buvo teisinis pagrindas įpareigoti atsakovą elgtis pareiškėjo nurodytu būdu (t. y. sudaryti sąlygas kasdieninės mankštos – fizioterapinių pratimų atlikimui ir leisti turėti su savimi mankštos kilimėlį ir kitas priemones), teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas yra suimtasis (byloje dėl to ginčo nėra), todėl jam taikomos kardomosios priemonės – suėmimo – vykdymo tvarką ir sąlygas, taip pat asmenų, laikomų suėmimą vykdančiose įstaigose, teisinę padėtį nustato Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, šis ir kiti įstatymai. Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad suimtiesiems draudžiama su savimi turėti maisto produktų, daiktų ir būtiniausių reikmenų, kurie nenumatyti tardymo izoliatoriuose laikomiems asmenims leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše.

25. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 15 priede (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.) nustatytas Suimtiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas (toliau – ir Sąrašas). Šiame sąraše nenurodyta, kad suimtieji gali turėti (įsigyti) sporto inventorių ir priemones, todėl konstatuotina, jog daiktus, nenurodytus minėtame sąraše, turėti draudžiama. Priešingai nei tvirtina pareiškėjas, kad teisės aktai nedraudžia turėti mankštos kilimėlio ir kitų priemonių, toks draudimas tiesiogiai įtvirtintas Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje, kuriuo, kaip minėta, draudžiama suimtiesiems su savimi turėti daiktų, nenumatytų Sąraše. Vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui mankštos kilimėlis ir kita nurodoma mankštos priemonė taip pat negali būti perduodama siuntinio forma.

26. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nenustatė jokių atsakovo ar jo pareigūnų neteisėtų veiksmų. Byloje nenustačius, jog asmens sveikatos priežiūros specialistai rekomendavo leisti pareiškėjui turėti mankštos kilimėlį ir fizioterapines gumas mankštai, taip pat nenustačius, kad dėl šių aplinkybių pareiškėjas kreipėsi į tardymo izoliatoriaus administraciją ir buvo vertinama jo individuali situacija, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodo jokių teisiniu reguliavimu ir bylos faktais pagrįstų argumentų, kurios paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadas.

27. Pareiškėjo teiginiai, kad atsakovo sudaromos galimybės mankštintis yra ribotos ir nepakankamos, vertintini kaip subjektyvūs. Pažymėtina, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį statusą, ginčo laikotarpiu jam buvo taikoma kardomoji priemonė –suėmimas, todėl tam tikrų asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Dėl apelianto argumentų, susijusių su tarptautinių institucijų priimtų teisės aktų taikymu, teisėjų kolegija pažymi, kad jo nurodomos Europos Kalėjimų taisyklės nustato rekomendacijas valstybėms, o ne įtvirtina pareiškėjo subjektines teises, dėl to šie argumentai atmetami.

28. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys