d3f6c2a5-e942-4189-be5d-10ee0b88385a · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-351-634/2021 Teisminio proceso Nr. 1-06-0-00292-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.11; 1.2.27.1; 2.4.6.1; 2.4.7 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 28 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Indrei Vitkutei, Urtei Piluckei, dalyvaujant prokurorui A.

B., nuteistajam T. K., jo gynėjai advokatei A. L. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo T. K. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2021 m. kovo 4 d. nuosprendžio, kuriuo T. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnyje ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi prie nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2019 m. spalio 31 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis (8 mėnesiai 16 dienų laisvės atėmimo), taikant dalinį bausmių sudėjimÄ , ir T.

K. paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių 16 dienų laisvės atėmimo bausmė. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir D. B., jo atžvilgiu apeliacinio skundo negauta. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. T. K. nuteistas Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2021 m. kovo 4 d. nuosprendžiu, už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos Pirmajame sektoriuje, adresu: (duomenys neskelbtini), bendrai veikdamas kartu su D. B., 2019 m. gruodžio 20 d. apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini) koridoriuje, siekdami, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis D. U. galėtų pabėgti nuo pareigÅ«nų su po permetimo paimtu paketu ir taip iÅ¡vengtų sulaikymo už galimai neteisėtÄ disponavimÄ Pataisos namuose nuteistiesiems draudžiamais turėti daiktais, pasiprieÅ¡ino savo pareigas, numatytas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d.

įsakyme Nr. V-362 „Dėl laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos patvirtinimo“ ėjusiam valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) G. K., t. y. T. K. tyčia panaudodamas fizinę jėgÄ , laikė apglėbęs pareigÅ«nÄ iÅ¡ nugaros per pečius, D. B. nukentėjusįjį pastÅ«mė ir prispaudė prie sienos, po ko T. K. parvertė nukentėjusįjį ant žemės ir neleisdami nukentėjusiajam atsistoti ir sulaikyti bėgantį nuteistÄ jį D. U., nukentėjusiajam G.

K. nuo kritimo susitrenkus į žemę nugarÄ , bendrais veiksmais T. K. su D. B. sukėlė fizinį skausmÄ nukentėjusiajam. Veika kvalifikuota pagal BK 286 straipsnį.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, konstatavo, kad: 1.1. kaltinamojo T. K. kaltė padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 286 straipsnį yra visiÅ¡kai įrodyta jo paties duotais parodymais teisme, kaltinamojo D. B. duotais parodymais teisme, nukentėjusiojo G. K. duotais parodymais ikiteisminiame tyrime ir teisme bei bylos raÅ¡ytine medžiaga. T. K. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos įrodo ir byloje pateikti vaizdo įraÅ¡ai. 1.2. Skiriant bausmę kaltinamajam T.

K., teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų. Teismas T. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, nors kaltinamasis kaltę pripažino, tačiau tokį kaltinamojo kaltės pripažinimÄ , teismas nelaikė visiÅ¡ku ir nuoÅ¡irdžiu. T. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatyta tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas bendrai su kaltinamuoju D. B. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 1.3. Teismas atsižvelgė ir į kitus T.

K. asmenybę charakterizuojančius duomenis: anksčiau teistas, nusikalstamÄ veikÄ padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, neatlikęs paskirtos bausmės, pataisos įstaigos charakterizuojamas neigiamai, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu padarė 83 vidaus tvarkos pažeidimus, 18 kartų baustas drausminėmis nuobaudomis ir turintis galiojančių nuobaudų. Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė T. K. skirti realiÄ , artimÄ sankcijos vidurkiui numatytÄ laisvės atėmimo bausmę.

3. Nuteistais T. K. pateikė apeliacinį skundÄ ir apeliacinio skundo papildymÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2021 m. kovo 4 d. nuosprendį, o nesant pagrindų jį iÅ¡teisinti, praÅ¡o paskirti Å¡velnesnę bausmę. 1.4. Skunde nurodoma, kad įvykio dienÄ liudytojas D. U. paprašė jo pagalbos, nes D. U. iÅ¡ kito lokalinio sektoriaus turėjo permesti tabako, arbatos, kavos ir maisto. Apeliantas, iÅ¡girdęs praneÅ¡imÄ apie įvykusį permetimÄ , turėjo palaikyti posto durų rankenÄ , kad pareigÅ«nas negalėtų iÅ¡eiti.

Tačiau per radijÄ jokio praneÅ¡imo nebuvo, o pareigÅ«nas, nesilaikydamas jam nustatytų taisyklių, išėjo vienas į koridorių ir pamatęs parbėgantį D. U. jam paliepė atiduoti paketÄ . Apeliantas tuo metu stovėjo pareigÅ«nui už nugaros, jį apglėbė rankomis per pečius ir nevaldomai kartu su pareigÅ«nu krito ant grindų. Tuo metu D. B. iÅ¡eidamas iÅ¡ duÅ¡o pamatė juos krentant, mėgino sulaikyti ir iÅ¡ karto atsitraukė. Apeliantas teigia, kad su D. B. nieko nesitarė ir neprašė jo pagalbos.

D. B. nebuvo jo bendrininkas. 1.5. Nuteistojo teigimu, paleidus pareigÅ«nÄ , pastarasis pagautas nevaldomo pykčio, pradėjo jį talžyti kumščiais, visi smÅ«giai buvo stiprÅ«s, mušė į galvÄ ir veido sritį. Apeliantas iÅ¡sigandęs, kad pareigÅ«nas gali jį stipriai sužaloti, mėgino gintis, bet D. B. jį sulaikė. Patvirtino, kad jis jokių smurtinių veiksmų pareigÅ«no atžvilgiu neatliko, tačiau pareigÅ«nas jį mušė, taip virÅ¡ydamas savo įgaliojimus. Visa tai patvirtina byloje esantis vaizdo įraÅ¡as. 1.6.

Nukentėjusiojo pareigūno parodymai keitėsi kelis kartus, nebuvo nuoseklūs, tačiau nei prokurorė, nei teismas nekreipė į tai dėmesio. Tokie pareigūno parodymai turi būti vertinami kritiškai, kadangi juos paneigia byloje esantis vaizdo įrašas. 1.7. Liudytojas D. U. teismo posėdyje buvo apklausiamas nuotoliniu būdu, naudojant vaizdo ir garso perdavimo priemones, tačiau neaišku iš kokios vietos. Apelianto manymu, minėtas liudytojas galimai buvo apklaustas iš psichiatrinės ligoninės, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl šio liudytojo parodymų patikimumo. 1.8.

Teismas nagrinėdamas bylÄ buvo Å¡aliÅ¡kas, kadangi neatsižvelgė į jo praÅ¡ymus. Teismas nekreipė dėmesio į tai, kad pareigÅ«nas virÅ¡ijo savo įgaliojimus ir be jokios pateisinamos priežasties jį mušė, nors tokioje situacijoje galėjo pasielgti kitaip. PareigÅ«nas, kuris neva patyrė sužalojimus, nesikreipė iÅ¡ karto į medikus ir toliau tęsė tarnybÄ . Tik vėliau pareigÅ«nas nuėjo pas medikus, tačiau jam nebuvo nustatyta jokių sužalojimų. AntrÄ kartÄ Ä¯ medikus pareigÅ«nas kreipėsi tik po 1 mėnesio laiko, todėl sužalojimus jis galėjo patirti kitu bÅ«du bei kitu laiku ir vietoje.

Nukentėjusysis pareigūnas nepateikė civilinio ieškinio ir tai patvirtina aplinkybę, kad jis nei fizinio, nei dvasinio skausmo nepatyrė. 1.9. Teismas nepagrįstai nenustatė jokių apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nors jis visiškai pripažino savo kaltę bei išsamiai papasakojo visas įvykio aplinkybes. Be to, dėl padarytos nusikalstamos veikos apeliantas nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo pareigūno. 1.10. Be to, apeliantas prašo esant galimybei leisti jam atlikti laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose Kybartų sektoriuje arba Pravieniškių pataisos namų 2 –ajame sektoriuje, kadangi Vilniaus pataisos namuose turi priešų, kurie gali pakenkti jo sveikatai ar net gyvybei.

Jis norėtų kuo ilgiau būti suėmime Kauno tardymo izoliatoriuje, nes minėtoje įstaigoje jam yra ramiau gyventi, nėra pagundų vartoti narkotines medžiagas. 1.11. Apelianto manymu, jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, nes nukentėjusysis pareigūnas nepatyrė jokių sunkių sužalojimų ar traumų. Apelianto žiniomis, pareigūnas tik pasitempė nugara, todėl jam paskirta bausmė yra neadekvati jo padarytam nusikaltimui.

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Nuteistojo T. K. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, vertina, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK ir BK nuostatų bei teismų praktikos, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai T. K. pripažino kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Nuteistojo kaltumas grindžiamas teisme iÅ¡tirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų Å¡altinis, gauti teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Taigi sprendžiant T. K. kaltės klausimÄ baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikÅ¡mę tiriant įrodymus ir įtakojusio nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , padaryta nebuvo.

7. Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojui ar kitam vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, ir yra baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smÅ«gių sudavimas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ . PasiprieÅ¡inimas gali pasireikÅ¡ti valstybės tarnautojo ar vieÅ¡ojo administravimo subjekto muÅ¡imu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, grasinimu nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto.

8. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad prieÅ¡ nukentėjusįjį G. K. nenaudojo fizinio smurto, o teismas nepagrįstai jo kaltę grindė tik nukentėjusiojo duotais parodymais, kurie yra nenuoseklÅ«s bei prieÅ¡taringi. Tačiau iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad proceso metu pats nuteistasis T. K. dalį esminių įvykio aplinkybių pripažino bei patvirtino, kad tarp jo ir nukentėjusiojo kilo konfliktas. Taip pat patvirtino, kad jis nukentėjusįjį apkabino per pečius iÅ¡ nugaros, pareigÅ«nas tam prieÅ¡inosi, nesulaikęs jo, atsitrenkė į sienÄ ir kartu su juo nugriuvo ant žemės.

9. IÅ¡ nukentėjusiojo G. K. parodymų nustatyta, kad įvykio dienÄ jis dirbo nuteistųjų drausmės grupėje kartu su pareigÅ«nu R. S. Apie 18.30 val. nuteistieji palaukė kol pareigÅ«nas R. S. iÅ¡lydėjo maisto dalintojÄ , kad jis patalpoje bÅ«tų vienas. Nukentėjusiojo G. K. parodymu, atėjęs į postÄ , pamatė iÅ¡ iÅ¡orinės tvoros atliktÄ permetimÄ , apie kurį jis pranešė per radijÄ ir iÅ¡bėgo į koridorių. Jis pamatė bėgantį nuteistÄ jį D. U. su paketu link jo ir nurodė jam atiduoti paketÄ , tačiau nuteistasis nepakluso.

Tuomet nukentėjusysis pajuto, kad jį apglėbė ties pečiais ir vertė ant žemės. Stengėsi iÅ¡trÅ«kti, tada virto ant žemės, krito į kairę pusę, atsitrenkė į sienÄ , jam suskaudo nugarÄ . Kuomet buvo apglėbtas, jis bandė iÅ¡traukti rankas, stÅ«mėsi nuo nuteistojo, tačiau jam neleido atsistoti, laikė jo rankas. Kai jis iÅ¡silaisvino, atsistojęs pamatė, kad jį parvertė nuteistasis T. K.. Nuteistasis D. B. stovėjo Å¡alia T. K.. Kai jį parvertė T. K., jis buvo davęs jam nurodymÄ paleisti, tačiau Å¡is nereagavo.

Po įvykio jis buvo iÅ¡sigandęs, pajautė skausmÄ nugaroje. Nukentėjusiojo G. K. parodymu, skausmÄ nugaroje pajuto tuoj po kontakto, kuris į vakarÄ tik stiprėjo, todėl iÅ¡važiavo medicininei apžiÅ«rai į klinikas. Nepraėjus nugaroje skausmui, po mėnesio kreipėsi į medikus antrÄ kartÄ , gydymas buvo tęsiamas, buvo leidžiami vaistai, skirta reabilitacija, mankÅ¡tos, Å¡ildymai. Po Å¡io įvykio jis buvo nedarbingas apie pusantro mėnesio.

10. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, nukentėjusysis G. K. tiek pareiÅ¡kime apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , tiek ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė pakankamai nuoseklius parodymus ir nurodė jo atžvilgiu atliktų veiksmų esmines aplinkybes, jo parodymai atitinka byloje surinktų įrodymų visumÄ , esminių prieÅ¡taravimų nenustatyta. Taigi, apelianto skundo argumentas, kad nukentėjusiojo duoti parodymai yra nenuoseklÅ«s bei prieÅ¡taringi, atmetamas kaip nepagrįstas.

11. Teisėjų kolegija nuteistojo nurodytÄ versijÄ , kad nukentėjusysis tik po mėnesio kreipėsi į medikus, todėl galėjo susižaloti kitu laiku ir kitu bÅ«du, atmeta kaip gynybinę, kadangi byloje esantys ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirti įrodymai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad T. K. panaudodamas fizinį smurtÄ pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojui G. K., kurio metu ir sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmÄ . Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis tÄ pačiÄ dienÄ po konflikto kreipėsi į medikus dėl nugaros skausmo, o skausmui nepraėjus, po mėnesio ir vėl kreipėsi į medicinos įstaigÄ dėl to paties nugaros skausmo, kuris tęsėsi nuo įvykio dienos ir vis stiprėjo.

Duomenų, kad nukentėjusysis būtų susižalojęs kitomis aplinkybėmis, byloje nenustatyta. Pažymėtina ir tai, kad kaltinimai apeliantui pareikšti ne dėl nukentėjusiojo sužalojimo, o dėl fizinio skausmo sukėlimo. Fizinio skausmo faktas įrodytas ir paminėtieji apeliacinio skundo argumentai šių aplinkybių nepaneigia.

12. IÅ¡ tuo pačiu nuosprendžiu nuteisto D. B. parodymų nustatyta, kad įvykio dienÄ jis išėjęs iÅ¡ duÅ¡o patalpos, pamatė T. K. kartu su pareigÅ«nu G. K.. T. K. apglėbęs laikė pareigÅ«nÄ , kurie kartu nugriuvo. Po to kai Å¡ie nuvirto, jis pasitraukė į Å¡onÄ . Ikiteisminiame tyrime 2020 m. spalio 6 d. apklaustas įtariamuoju D. B. paaiÅ¡kino, kad jis parvertė abu asmenis – T. K. ir pareigÅ«nÄ G. K. (2 t., b. l. 75, 76).

13. IÅ¡ liudytojo D. U. parodymų nustatyta, kad jis paėmęs kieme paketÄ po permetimo, įbėgęs į koridorių, jame pamatė gulintį D. B., T. K. ir pareigÅ«nÄ G. K., pro kuriuos jis prabėgo ir pačios įvykio situacijos nematė (3 t., b. l. 7).

14. IÅ¡ liudytojo S. K. (PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos Pirmojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesnysis specialistas) parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad įvykio dienÄ jis atliko tarnybÄ . Apie 18.30 val. per radijo ryšį iÅ¡girdo, jog į 2-Ä bÅ«rį įvykdytas permetimas. Jis ir pareigÅ«nas M. nedelsiant nubėgo į 2-Ä bÅ«rį, vėliau susirinko daugiau pareigÅ«nų. Jam atbėgus į 2-Ä bÅ«rį prie 7-os kameros, nuteistasis T. K. ir dar vienas nuteistasis, kurio nepamena, buvo agresyvÅ«s, po to atėjo agresyviai nusiteikęs nuteistasis D.

U.. Agresyviai elgėsi dėl to, kad pareigÅ«nai norėjo atlikti kratÄ dėl draudžiamų daiktų permetimo. Pamatę, kad į 2-Ä bÅ«rį atbėgo daugiau pareigÅ«nų, nuteistieji staigiai nurimo. Kas tiksliai įvyko tarp pareigÅ«no G. K. ir 2-o bÅ«rio nuteistųjų jis nematė. Vėliau iÅ¡ pareigÅ«nų girdėjo, kad G. K. buvo užpultas nuteistųjų, ar su jais susistumdė. Žino, kad G. K. vėliau iÅ¡važiavo į ligoninę (1 t., b. l. 93-94, 95).

15. IÅ¡ liudytojo L. J. (duomenys neskelbtini) parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad įvykio dienÄ , apie 18.30 val., eidamas link Kontrolės praleidimo punkto Nr. 3, per radijo ryšį iÅ¡girdo, kad įvyko permetimas į 2-o bÅ«rio teritorijÄ . Atbėgus į 2-Ä jį bÅ«rį, ten jau buvo pareigÅ«nai S. K., R. M., R. S. ir kiti. Pirmame aukÅ¡te sutiko pareigÅ«nÄ G. K., kuris pareiÅ¡kė, kad buvo užpultas 2-ojo bÅ«rio nuteistųjų. Pastarasis minėjo, kad nuteistieji siekė jį sulaikyti, kad kitas 2-ojo bÅ«rio nuteistasis galėtų po permetimo paslėpti galimai nuteistiesiems draudžiamus turėti daiktus. G. K. minėjo, kad buvo užpultas iÅ¡ už nugaros, tiksliai įvykio nedetalizavo, tik trumpai apibÅ«dino situacijÄ (1 t., b. l. 99-100, 101, 102).

16. IÅ¡ liudytojo R. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad įvykio dienÄ G. K. pagal paros budėjimo žiniaraÅ¡tį buvo paskirtas dirbti į 2-Ä drausmės bÅ«rį, su juo tÄ dienÄ dirbo pareigÅ«nas R. S. Apie 18.30 val., bÅ«damas Kontrolės praleidimo punkte su kitais pareigÅ«nais, per radijo ryšį iÅ¡girdo, kad vyksta permetimas į 2-ajį bÅ«rį, todėl iÅ¡kart bėgo į vietÄ . Jam atbėgus pareigÅ«nas R. S. buvo išėjęs su maisto dalintoju, G. K. rado prie tarnybinio kabineto. Pribėgęs prie jo paklausė kas įvyko, G. K. pasakė, kad įvyko permetimas ir reikia bėgti link 2-ojo bÅ«rio 7-os kameros. Kadangi viskas vyko labai staigiai, nebuvo galimybės su G. K. pakalbėti kas įvyko. Vėliau sužinojo, kad pareigÅ«nas G. K. iÅ¡vyko į gydymo įstaigÄ (1 t., b. l. 105-106,107).

17. IÅ¡ liudytojo pareigÅ«no G. G. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad įvykio dienÄ dirbo pareigÅ«nai G. K. ir R. S.. Po įvykio G. K. pasakojo, kad pastebėjo per langÄ permetimÄ Ä¯ 2-ojo bÅ«rio teritorijÄ . G. K. iÅ¡bėgo į 2-ojo bÅ«rio pirmo aukÅ¡to koridorių, kad sulaikytų nuteistÄ jį D. U., kuris bėgo į 2-ojo bÅ«rio gyvenamÄ sias patalpas su po permetimo paimtu paketu. Tuo metu pirmame aukÅ¡te iÅ¡ prausyklos išėjo nuteistieji T. K. ir D. B., kurie norėjo užremti pareigÅ«nų posto duris, tačiau pastebėjo koridoriuje pareigÅ«nÄ G.

K.. Tuomet nuteistasis T. K., apglėbęs G. K., parvertė, kad pareigÅ«nas negalėtų atlikti savo funkcijų, t. y. užkirsti keliÄ daromam teisės pažeidimui. Jis taip suprato iÅ¡ jų pokalbio, kad T. K. ir D. B. norėjo savo kÅ«nais užstoti posto duris ir jas laikyti, kad pareigÅ«nas neiÅ¡eitų kol D. U. prabėgs su po permetimo paimtu paketu. Kiek jam žinoma, T. K. yra neprognozuojamas, greitai įsiplieskia, iÅ¡ jo nežinia ko galima tikėtis. Poste pareigÅ«nas buvo likęs vienas, o nuteistieji 2-ojo bÅ«rio koridoriuje buvo trise, kas tikrai kėlė grėsmę G.

K.. Per radijo ryšį G. K. kvietėsi pastiprinimÄ . G. K. po įvykio pasakė, kad jam skauda nugarÄ nuo tada, kai T. K. jį parvertė ant žemės, jam sunku tęsti tarnybÄ - sunku judėti, paprašė iÅ¡leisti pas medikus, jis praÅ¡ymÄ patenkino (1 t., b. l. 116-117,118, 119).

18. Abejoti Å¡ių liudytojų parodymų patikimumu bei objektyvumu, iÅ¡ esmės paneigiančių nuteistojo T. K. parodymus ir betarpiÅ¡kai patvirtinančių jo kaltę, teisinio pagrindo nėra. Aukščiau paminėtų liudytojų iÅ¡dėstytos aplinkybės sutapo tarpusavyje, buvo nuoseklÅ«s bei atitiko ir nukentėjusiojo parodymus. Nors Å¡ie liudytojai tiesiogiai ir nematė T. K. nusikalstamų veiksmų, tačiau kaip nustatyta, nukentėjusysis G. K. tiesiogiai papasakojo apie prieÅ¡ jį įvykdytÄ pasiprieÅ¡inimÄ pavartojant fizinį smurtÄ netrukus po Å¡ių veiksmų atlikimo.

Visi Å¡ioje byloje parodymus davę liudytojai nuosekliai atpasakojo įvykio aplinkybes, kurie sutapo su bylos medžiaga. Taip pat pažymėtina, kad liudytojai, tiek apklausiant juos ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti jų parodymais. Å iame epizode nenustatyta jokių aplinkybių apie tai, kad liudytojai siektų apkalbėti T.

K. ar jį nepagrįstai apkaltinti nusikalstamos veikos padarymu.

19. Pažymėtina, kad apkaltinamajame nuosprendyje daromos iÅ¡vados gali bÅ«ti grindžiamos ir netiesioginiais įrodymais, kai tais įrodymais nustatyti faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai iÅ¡vadai, kad Å¡ių liudytojų parodymai ir kiti byloje surinkti įrodymai tarpusavyje sudaro logiÅ¡kÄ sekÄ , nuosekliÄ Ä¯rodymų visumÄ ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl T. K. padarytos nusikalstamos veikos.

20. Taigi, nors nuteistasis T. K. savo kaltės dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo nepripažino, tačiau jo kaltę įrodo byloje esančių įrodymų visuma - nukentėjusiojo G. K. parodymai, nuteistojo D. B. bei liudytojų parodymai, taip pat kiti byloje esantys daiktiniai ir rašytiniai įrodymai.

21. IÅ¡ byloje esančių vaizdo įrašų nustatyta, kad į (duomenys neskelbtini) patalpas iÅ¡ lauko atėjo nuteistieji D. B. ir T. K., abu užėjo į patalpÄ , esančiÄ prieÅ¡ais pareigÅ«nų tarnybinį kabinetÄ . 18:29:32 prasiverė pareigÅ«nų tarnybinio kabineto durys, į 2-o bÅ«rio patalpas įbėgo nuteistasis D. U., kuris pamatęs iÅ¡ tarnybinio kabineto išėjusį pareigÅ«nÄ G. K. apsisuko link lauko. 18:29:35 pareigÅ«nas G. K. pasisuko į lauko pusę, tuomet iÅ¡ patalpos, esančios prieÅ¡ais pareigÅ«nų tarnybinį kabinetÄ , pasirodo nuteistasis T.

K. ir iÅ¡ nugaros rankomis apkabinęs G. K. laiko, pasirodo nuteistasis D. B. (už nuteistojo T. K.) nugaros, nuo lauko pusės įbėga nuteistasis D. U. neÅ¡inas paketu, nuteistasis D. B. su nuteistuoju T. K. pareigÅ«nÄ G. K. prispaudžia prie sienos, leisdami nuteistajam D. U. prabėgti. Matyti, kad nuteistasis D. B. atÅ¡oka nuo pareigÅ«no G. K. ir nuteistojo T. K., G. K. bando atsimuÅ¡ti rankomis nuo nuteistojo T. K., nuteistasis D. B. užsimoja kumščiu į pareigÅ«nÄ G. K., tačiau iÅ¡kart nuleidžia rankÄ , nuteistasis T.

K. atsistoja nuo grindų ir agresyviai nusiteikęs eina link pareigÅ«no G. K., kuris deÅ¡ine ranka atstumia nuo savęs nuteistÄ jį T. K., nuteistasis D. B. patraukia nuteistÄ jį T. K. nuo pareigÅ«no. 18:29:52 pareigÅ«nas G. K. nuskubėjo į pareigÅ«nų tarnybinį kabinetÄ , o nuteistieji T. K. ir D. B. pasiÅ¡alino link 2-o bÅ«rio gyvenamųjų patalpų. G. K. išėjo iÅ¡ tarnybinio kabineto, užrakino duris, tuo metu įbėgo pareigÅ«nai ir bėgo link 2-o bÅ«rio gyvenamųjų patalpų (1 t., b. l. 122-124, 125, 127).

22. Ä®vertinus bylos aplinkybes, teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių dėl nuteistojo T. K. kaltės pasiprieÅ¡inus valstybės tarnautojui. Ä®rodymų visuma patvirtina, kad T. K. įvykdė nusikalstamÄ veikÄ , t. y. siekdamas, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis D. U. galėtų pabėgti nuo pareigÅ«nų su po permetimo paimtu paketu, pasiprieÅ¡ino savo pareigas ėjusiam valstybės tarnautojui – Pataisos namų Saugumo valdymo skyriaus jaunesniajam specialistui G. K., t. y. T. K. tyčia panaudodamas fizinę jėgÄ , laikė apglėbęs pareigÅ«nÄ iÅ¡ nugaros per pečius, po ko T. K. parvertė nukentėjusįjį ant žemės ir neleisdamas nukentėjusiajam atsistoti ir sulaikyti bėgantį nuteistÄ jį D. U., nukentėjusiajam G. K. sukėlė fizinį skausmÄ . Taigi, nuteistojo T. K. veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 286 straipsnį.

23. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad T. K. nenaudojo fizinio smurto pasiprieÅ¡indamas valstybės tarnautojui paneigti bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtomis ir nustatytomis aplinkybėmis. IÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų dėl nuteistojo kaltės ir tėra nuteistojo savaip pateikiama įrodymų interpretacija. Tai, kad teismas padarė kitokias iÅ¡vadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimÄ nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo iÅ¡vados. Tokiu bÅ«du, apeliacinio skundo motyvai, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino įrodymus ar padarė iÅ¡vadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, yra nepagrįsti, todėl atmetami.

24. Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės rÅ«Å¡ies ir dydžio pagrįstumÄ , matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į T. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos pobÅ«dį – padarytas vienas nesunkÅ«s nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), į kaltės formÄ ir rūšį, – nusikalstama veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, į nusikalstamos veikos stadijÄ , – nusikaltimas baigtas; į nuteistojo asmenybę, ? anksčiau teistas 16 kartų už įvairių nusikalstamų veikų padarymÄ (2017 m. teistas už analogiÅ¡kÄ nusikaltimÄ pagal BK 286 straipsnį), nusikalstamÄ veikÄ padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, neatlikęs nuosprendžiu paskirtos bausmės, pataisos įstaigos charakterizuojamas neigiamai, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu padarė 83 vidaus tvarkos pažeidimus, 18 kartų baustas drausminėmis nuobaudomis, turi galiojančių nuobaudų, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (T.

K. kaltės pripažinimÄ teismas nelaikė visiÅ¡ku ir nuoÅ¡irdžiu), o atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas bendrai su nuteistuoju D. B. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25. Nuteistasis ir jo gynėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino T. K. prisipažinimo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kadangi T. K. savo kaltę pripažino, papasakojo įvykio aplinkybes, nuoširdžiai gailisi bei atsiprašė nukentėjusiojo.

26. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. VisiÅ¡kas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytÄ veikÄ duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi Å¡ios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besÄ lygiÅ¡kai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Tais atvejais, kai kaltininkas duoda tik iÅ¡ dalies teisingus parodymus, arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimÄ nusikalstamos veikos padaryme, taip siekiant suÅ¡velninti savo baudžiamÄ jÄ atsakomybę, toks prisipažinimas negali bÅ«ti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

27. Taigi, Å¡i aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiÅ¡kimus dėl kaltės pripažinimo. Prisipažinimas įvykdžius nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ , pagal praneÅ¡imo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktÄ pagalbÄ ir pan.

28. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis T. K. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino, duoti parodymus atsisakė, o bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu savo kaltę pripažino. Tačiau T. K. duodamas parodymus savo veiksmų nevertino kritiÅ¡kai, taip pat jo parodymai neatitiko faktinių bylos aplinkybių bei iÅ¡ dalies prieÅ¡taravo kitų proceso dalyvių parodymams. Kaip matyti, T. K. neigė, kad jis panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, tvirtino, kad nukentėjusįjį pargriovė netyčia, nors bylos duomenimis Å¡ios faktinės aplinkybės buvo nustatytos.

29. Tokie prieÅ¡taringi T. K. parodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis nuoÅ¡irdžiai nesigaili dėl padarytos nusikalstamos veikos, o prisipažino tik formaliai, tikėdamasis, kad jam bÅ«tų paskirta Å¡velnesnė bausmė. Å iuo aspektu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad „kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-163/2014).

30. Vien tas faktas, kad T. K. pareiÅ¡kė pripažįstantis kaltę, negali bÅ«ti atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kadangi asmuo nepripažino esminių nusikalstamos veikos aplinkybių – Å¡iuo atveju nepripažino veikęs tiesiogine tyčia. Apygardos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju T. K. prisipažinimas dėl padarytos nusikalstamos veikos ir formalus nukentėjusiojo atsipraÅ¡ymas teisme, neatitinka BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto sÄ lygos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė T. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

31. Ä®vertinus nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, nusikalstamos veikos padarymo sunkumÄ ir pobÅ«dį bei kitas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam T. K. skyrė griežčiausiÄ sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį - laisvės atėmimÄ . Paskirtos bausmės dydis yra žemesnis, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (paskirta 1 metai, o BK 286 straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki 3 metų), nelaikytinas aiÅ¡kiai per griežtu ar neteisingu. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks bausmės dydis yra adekvatus ir proporcingas T. K. padarytam nusikaltimui bei atitinka bausmės tikslus bei paskirtį.

32. Apeliaciniame skunde nuteistasis T. K. taip pat praÅ¡o laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti Marijampolės pataisos namuose Kybartų sektoriuje arba PravieniÅ¡kių pataisos namų 2 –ajame sektoriuje, kadangi Vilniaus pataisos namuose turi priešų, kurie gali jam pakenkti. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pagrindo tenkinti tokį praÅ¡ymÄ nėra. Pažymima, kad BK 50 straipsnio 3 dalies nuostata 2020 m. liepos 1 d. neteko galios. Netekus galios BK 50 straipsnio 3 dalies nuostatai, kuria vadovaujantis bausmės atlikimo pataisos įstaigos parinkimas buvo baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjusio teismo diskrecinė teisė, ir įsigaliojus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) pakeitimo 2019 m. birželio 27 d. Nr. XII–2264 įstatymui, nuteistieji bausmes konkrečioje įstaigoje atlieka pagal kriterijus, nustatytus BVK 62, 71, 83, 90 straipsniuose.

33. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog T. K. veiksmuose yra visi bÅ«tini BK 286 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, o bausmių skyrimo taisyklės pažeistos nebuvo. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apylinkės teismo iÅ¡vadų nepaneigia, skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo T. K. apeliacinį skundÄ atmesti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Albinas Antanaitis Giedrius Endriukaitis ArÅ«nas PaÅ¡tuolis