d3f69bcb-4ea7-4545-86ae-a0364b02e25b · Regionų administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-2890-243/2018Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00157-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3(S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 14 d.Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėja Vida Stonkuvienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vaidai DamaÅ¡ienei, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. T. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas E. T. skundu teismo praÅ¡o priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ po 50 Eur už kiekvienÄ parÄ praleistÄ Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos apskrities VPK) areÅ¡tinėje laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 15 d. iki 2018 m. vasario 2 d., dėl pažeistos jo teisės kalėti tinkamomis sÄ lygomis. Teigia, jog areÅ¡tinės kamerų langus ir grotas iÅ¡ lauko aklinai dengia neskaidraus plastiko lakÅ¡tai, dėl to neįmanoma iÅ¡kiÅ¡ti į laukÄ TV kabelio ar antenos, be to, tokiu bÅ«du trukdoma patekti Å¡viesai ir orui į kamerÄ .

Nurodo, jog neiÅ¡kiÅ¡us TV kabelio ar antenos nėra galimybės matyti daugelio TV kanalų, taip pat valstybinių, be to, kamerose nėra įrengta radijo taÅ¡ko ar lizdų TV antenoms, todėl tokiu bÅ«du areÅ¡tinėje laikomiems asmenims apribojama gauti informacijÄ . AreÅ¡tinės kamerose įrengtos vaizdo stebėjimo kameros gali stebėti ne tik gyvenamÄ jÄ , bet ir sanitarinio mazgo zonÄ , tokiu bÅ«du pažeidžiamas areÅ¡tinėje laikomų asmenų privatumas. Tvirtina, kad vaizdo stebėjimas kamerose įrengtas neteisėtai.

Teigia, kad areÅ¡tinės kamerų viduje nėra vidaus tvarkos taisyklių – yra tik koridoriuje prie kameros durų, tačiau jos dažnai neduodamos susipažinti, nenurodytas įsakymas, kuriuo patvirtintos Å¡ios taisyklės. AreÅ¡tinėje laikomiems asmenims ne visada iÅ¡duodami rankÅ¡luosčiai, iÅ¡duodamos blogos pagalvės – labai minkÅ¡tos ir mažos. Teigia, kad jam neleista pasimatyti su Å¡eimos nariais. PareiÅ¡kėjo teigimu, nežmoniÅ¡kos gyvenimo sÄ lygos, žeminančios jo orumÄ , sukėlė jam nepatogumų, todėl patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina po 50 Eur už kiekvienÄ parÄ .

Konkrečios žalos atlyginimo sumos už praÅ¡omÄ laikotarpį nenurodė.Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o atmesti jį kaip nepagrįstÄ . Argumentuoja, jog nėra teisinio pagrindo konstatuoti pažeidimus, nes Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento 2017 m. gegužės 19 d. atlikto patikrinimo metu nebuvo nustatyta pažeidimų, susijusių su rankÅ¡luosčių neiÅ¡davimu, netinkamomis pagalvėmis ir kt.

Nurodo, jog vaizdo stebėjimo kameros įrengtos teisėtai, taip, kad sanitarinio mazgo patalpa nebÅ«tų stebima ir kad pareiÅ¡kėjui buvo suteikta galimybė pasimatyti su artimaisiais. Pažymi, jog pareiÅ¡kėjas jo laikymo areÅ¡tinėje metu areÅ¡tinės virÅ¡ininkui buvo teikęs praÅ¡ymÄ dėl to, kad areÅ¡tinės pareigÅ«nas nedavė jam konservų dėžučių atidarymo įrankių, kuris teisės aktų nustatyta tvarka buvo iÅ¡nagrinėtas. Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui E. T. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, CK 6.271 straipsnio pagrindu pagrįstumo nustatymas.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas.

Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje teisės normoje įtvirtinta vieÅ¡oji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo – valstybė.

Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad Å¡io delikto padarymas suponuoja griežtÄ civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina). Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo:

1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013, kt.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, pareiÅ¡kėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi bÅ«ti neteisėti – prieÅ¡tarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigÄ ir ar objektyviai jÄ Ä¯vykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali bÅ«ti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog neteisėtumas, kaip vieÅ¡osios atsakomybės kilimo sÄ lyga, galėtų pasireikÅ¡ti tik tada, kai bÅ«tų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.).

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl vieÅ¡osios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad vieÅ¡osios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi bÅ«ti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad vieÅ¡oji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu bÅ«du, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl Å¡ios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Teismas spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad asmenys, kuriems ribojama (atimta) laisvė, turi specifinį teisinį statusÄ , todėl jų asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas (2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013; 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013 ir kt.; mutatis mutandis dėl suimtojo teisinio statuso žr. 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013).

Apibrėždamas laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų statusÄ , Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas akcentuoja Europos Žmogaus Teisių Teismo iÅ¡skiriamus nuteistųjų teisinės padėties ypatumus. Administracinėje byloje Nr. A822-1114/2013 teisėjų kolegija nurodė, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ Ä¯kalinimo įstaigose, atsižvelgiant į Å¡ių įstaigų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 4451/70).

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1967 m. liepos 11 d. sprendimas byloje K.H.C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ asmens įprastam gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Dickinson prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, Nr. 44362/04) (2013 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1114/2013).IÅ¡ Klaipėdos apskrities VPK VieÅ¡osios tvarkos tarnybos areÅ¡tinės virÅ¡ininko 2018 m. kovo 16 d. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, jog pareiÅ¡kėjas areÅ¡tinėje laikytas 62 paras, kamerose kuriose vienam asmeniui kameros plotas (atmetus sanitarinio mazgo plotÄ ) buvo didesnis nei 5 kv. m., atitinkamais laikotarpiais nuo 2017 m. vasario 15 d. iki 2018 m. vasario 2 d. (b. l. 22-23).

Nurodyti atsakovės atstovo pateikti duomenys nepaneigti.PareiÅ¡kėjas patirtÄ neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, kad Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinėje įrengti plastiko lakÅ¡tai ant areÅ¡tinės kamerų iÅ¡orinių grotų, kurie trukdo į laukÄ iÅ¡kiÅ¡ti televizijos antenas ir dėl Å¡ių plastiko lakÅ¡tų į kamerÄ patenka mažai natÅ«ralios Å¡viesos, be to, areÅ¡tinėje nebuvo iÅ¡duoti rankÅ¡luosčiai, pagalvės buvo netinkamos miegui.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 67 straipsnis nustato, kad nuteistųjų laikino palikimo kardomojo kalinimo vietose ir nuteistųjų perkėlimo iÅ¡ pataisos įstaigų į kardomojo kalinimo vietas pagrindus ir tvarkÄ , taip pat esančių kardomojo kalinimo vietose nuteistųjų teisinę padėtį nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas.

Suėmimo vykdymo įstatyme nustatytos kardomosios priemonės – suėmimo (kardomojo kalinimo) vykdymo tvarkos ir sÄ lygų įgyvendinimÄ , taip pat suimtųjų ir pagal Suėmimo vykdymo įstatymÄ jiems prilyginamų asmenų bei kitų suimtojo statuso neturinčių asmenų, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, gali bÅ«ti laikomi teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinėse (toliau – areÅ¡tantai), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ nustato Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. balandžio 3 d.

įsakymu Nr. 1V-247 (Taisyklių 1 punktas). Apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų ir policijos komisariatų areÅ¡tinėse dirbančių policijos pareigÅ«nų bei kitų darbuotojų teises ir pareigas, taip pat policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų apsaugos ir priežiÅ«ros tvarkÄ nustato Policijos areÅ¡tinių apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcija (toliau – Instrukcija), patvirtinta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 5-V-139. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015) nustato tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areÅ¡tinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių (toliau – laisvės atėmimo vietų), teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių (toliau – policijos areÅ¡tinės) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus.Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kiekvienam suimtajam nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė; suimtieji gali naudotis savo patalyne (iÅ¡skyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), jeigu to pageidauja. Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių (galiojusios iki 2017 m. balandžio 3 d.), patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356, 80 punkte nustatyta, jog policijos areÅ¡tinių kamerose turi bÅ«ti užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus sanitarijos ir higienos reikalavimus, o 82 punkte – kad policijos areÅ¡tinėje laikomi asmenys aprÅ«pinami minkÅ¡tuoju inventoriumi (čiužiniais, pagalvėmis, antklodėmis) bei lovos skalbiniais (dviem paklodėmis, užvalkalais, dviem rankÅ¡luosčiais); lovos skalbiniai turi bÅ«ti keičiami pagal jų užterÅ¡tumÄ , tačiau ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

Higienos normos HN 134:2015 13 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomi asmenys turi bÅ«ti apgyvendinti tik gyvenamosiose patalpose. Higienos normos HN 134:2015 14 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx. Higienos normos HN 134:2015 42 punkte nustatyta, jog draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų nedezinfekuotÄ , neiÅ¡skalbtÄ (neiÅ¡valytÄ ) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankÅ¡luosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims.

Lovos skalbiniai ir rankÅ¡luosčiai (jeigu jais aprÅ«pinama) turi bÅ«ti keičiami atsižvelgiant į jų užterÅ¡tumÄ , bet ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę (Higienos normos HN 134:2015 43 punktas).IÅ¡ byloje pateikto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2017 m. gegužės 24 d. patikrinimo akto Nr. PA.3-230(16.3.187.3.12) turinio matyti, kad 2017 m. gegužės 19 d. atliktas areÅ¡tinės gyvenamųjų patalpų Nr. 17 (ginčo laikotarpiu Å¡ioje patalpoje buvo laikomas ir pareiÅ¡kėjas) ir Nr. 19 patikrinimas, kurio metu nenustatyta pažeidimų (b. l. 27-28).

Patikrinimo akte nurodyta, jog areštinės gyvenamosiose patalpose yra natūralus apšvietimas, sudaryta galimybė išvėdinti patalpas per langus, įrengta mechaninė patalpų vėdinimo sistema, saugumui užtikrinti areštinės gyvenamosiose patalpose iš išorės pusės ant langų yra apsauginės uždangos iš skaidraus plastiko, areštinėje naudojami lovų čiužiniai, pagalvės nesuplyšę, antklodės švarios ir nesmirdinčios. Iš Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės viršininko 2018 m. kovo 16 d. tarnybinio pranešimo ir prie jo pridėtų išduotos patalynės apskaitos lapų matyti, kad pareiškėjui minkštasis inventorius, t. y., rankšluosčiai, antklodės užvalkalai, pagalvė užvalkai buvo išduoti nustatyta tvarka (b. l. 24, 55-56).

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo teiginius dėl areÅ¡tinės kamerų neatitikties higienos normoms paneigia byloje esantys įrodymai ir nėra pagrindo manyti, kad sÄ lygos patikrintose kamerose ir kitose kamerose, kuriose laikytas pareiÅ¡kėjas, galėjo iÅ¡ esmės pasikeisti ar bÅ«ti kitokios nei konstatuota patikrinimo akte. PareiÅ¡kėjas reikalavimÄ priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ grindžia ir tuo, kad jam buvo apribota galimybė gauti naujausiÄ informacijÄ , nes nebuvo galimybės per areÅ¡tinės langus iÅ¡kiÅ¡ti televizoriaus antenos kabelio ir dėl to jis negalėjo matyti dalies televizijos kanalų, taip pat nebuvo įrengti radijo taÅ¡kai ar lizdai televizijos antenoms.

Suėmimo vykdymo įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad suimtiesiems leidžiama naudotis už asmeninėse sÄ skaitose turimus pinigus įsigytais ar perduotais Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais elektros prietaisais ir kitais daiktais. Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių (galiojusios iki 2017 m. balandžio 3 d.), patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356, 7.20 punkte buvo nustatyta, kad policijos areÅ¡tinėje laikomi asmenys turi teisę naudotis giminaičių arba artimųjų perduotais neÅ¡iojamaisiais televizoriais (kurių įstrižainė ne didesnė kaip 41 cm), radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais, virintuvais (esant tam bÅ«tinoms techninėms sÄ lygoms).

Å iuo metu galiojančiose Taisyklėse (galiojančios nuo 2017 m. balandžio 4 d.) dėl to nieko nepasisakoma. IÅ¡ tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad areÅ¡tinėse nėra numatyti lizdai televizijos antenoms, tačiau yra sudarytos sÄ lygos antenos kabelį iÅ¡kiÅ¡ti pro langÄ , kad asmenys, laikomi areÅ¡tinėje, žiÅ«rėdami televizorių matytų norimus televizijos kanalus. Pažymėtina, jog nei higienos norma, nei Taisyklės taip pat nereikalauja, kad areÅ¡tinėse privalomai bÅ«tų įrengti lizdai televizijos ar radijo antenoms, todėl tai įvertinus, pareiÅ¡kėjo teiginiai apie tai, kad nebuvo sudaroma galimybė žiÅ«rėti televizijÄ ar klausytis radijo, laikytini nepagrįstais.

PareiÅ¡kėjas privatumo pažeidimÄ taip pat sieja su vaizdo stebėjimo kamerų įrengimu areÅ¡tinės patalpose. IÅ¡ Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2016 m. liepos 20 sprendimo Nr. 2R-4788-(9.1-1) matyti, jog vaizdo duomenų tvarkymas Klaipėdos apskrities VPK atitinka teisės aktų reikalavimus, o iÅ¡ tarnybinio praneÅ¡imo duomenų matyti, jog vaizdo stebėjimo kameros areÅ¡tinėje įrengtos taip, kad asmens stebėjimas nežemintų žmogaus orumo, nes vaizdo stebėjimas nevykdomas sanitarinio mazgo patalpose.

Teismas neturi pagrindo nesivadovauti Å¡iais duomenimis. Konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistas pareiÅ¡kėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Be to, visiÅ¡kas privatumas atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo teisinį statusÄ nėra įmanomas dėl objektyvių priežasčių ir absoliutaus privatumo laisvės atėmimo vietoje pareiÅ¡kėjas negali tikėtis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-616-146/2016). PareiÅ¡kėjui teigiant, jog nebuvo supažindintas su areÅ¡tinės vidaus tvarkos taisyklėmis, pažymėtina, jog Suėmimo vykdymo įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatorių vidaus tvarkos apraÅ¡ai tvirtinami Å¡ių įstaigų direktorių įsakymais; suimtieji pasiraÅ¡ytinai supažindinami su jų teisėmis, pareigomis ir draudimais.

Instrukcijos 18 punkte nustatyta, kad į policijos areštinę uždaromus asmenis policijos areštinės vadovo (jo nesant – policijos areštinės budėtojo) funkcijas atliekantis pareigūnas pasirašytinai supažindina su policijos areštinės vidaus tvarkos taisyklėmis, išaiškina vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo padarinius. Iš prie tarnybinio pranešimo pridėtų į areštinę uždaromo (uždaryto) asmens apžiūros ir kratos protokolo matyti, jog pareiškėjas patvirtino (pasirašė), kad susipažino su areštinės vidaus tvarkos taisyklėmis (b. l. 45-54).

Tarnybiniame pranešime taip pat pažymėta, jog pareiškėjas buvo supažindintas su areštinės vidaus tvarkos taisyklėmis, kurios iškabintos visose areštinės kamerose (b. l. 23). Teismo vertinimu, pareiškėjo teiginiai, dėl jo nesupažindinimo su areštinės vidaus tvarkos taisyklėmis, laikytini nepagrįstais. Pareiškėjui nurodant, kad jam nebuvo leista pasimatyti su artimaisiais giminaičiais, pažymėtina, jog Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija suimtajam leidžia pasimatyti, jeigu nėra gautas suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinis nurodymas neleisti suimtajam pasimatyti.

Taisyklių 30 punkte nurodyta, jog areÅ¡tanto pasimatymus su giminaičiais ir kitais asmenimis organizuoja policijos areÅ¡tinės vadovo (jo nesant – policijos areÅ¡tinės (policijos komisariato) budėtojo) funkcijas atliekantis pareigÅ«nas. Å ių taisyklių 31 punkte nustatyta, kad jei pasimatymÄ suteikti atsisakoma, policijos areÅ¡tinės vadovo (jo nesant – policijos areÅ¡tinės (policijos komisariato) budėtojo) funkcijas atliekantis pareigÅ«nas suraÅ¡o tarnybinį praneÅ¡imÄ , kuriame nurodo atsisakymo suteikti pasimatymÄ motyvus; raÅ¡ytinio praÅ¡ymo suteikti pasimatymÄ ir tarnybinio praneÅ¡imo dėl atsisakymo suteikti pasimatymÄ kopijas už pasimatymų organizavimÄ atsakingas pareigÅ«nas grÄ Å¾ina praÅ¡ymÄ Ä¯teikusiam asmeniui; apie pasimatymo suteikimÄ ar atsisakymo jį suteikti faktÄ pažymima policijos areÅ¡tinių vidaus administravimo informacinėje sistemoje.

IÅ¡ tarnybinio praneÅ¡imo ir prie jo pridedamų dokumentų (b. l. 22-25, 29-41) matyti, kad pareiÅ¡kėjÄ areÅ¡tinėje lankydavo artimieji, galimybė pasimatyti su artimaisiais pareiÅ¡kėjui bÅ«davo suteikiama teisės aktų nustatyta tvarka. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjui buvimo Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinėje metu nebÅ«tų leista pasimatyti su artimaisiais, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad jo teisė į pasimatymus buvo pažeista.Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatyta pareiÅ¡kėjo E. T. nurodomų neteisėtų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities VPK, veiksmų ar neveikimo laikant jį areÅ¡tinėje laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 15 d. iki 2018 m. vasario 2 d.

Nenustačius institucijos neteisėtų veiksmų kaip vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, nėra teisinio pagrindo kilti vieÅ¡ajai civilinei atsakomybei, todėl kitų sÄ lygų civilinei atsakomybei kilti egzistavimas plačiau nenagrinėtinas. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas ABTÄ® 88 straipsnio 1 punkto pagrindu nenustačius bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-88 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : atmesti pareiÅ¡kėjo E. T. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

Sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mams arba apeliacinės instancijos teismui. Teisėja                                                                                                                Vida Stonkuvienė