d3f4e685-2ea3-4675-a714-e890352c00f3 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

AdmAdministracinė byla Nr. I-5649-426/2015                      Proceso Nr. 3-61-3-05242-2014-3                    Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 13 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja RÅ«ta Miliuvienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. K. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo A. K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl kompensacijos neturtinei žalai atlyginti priteisimo,IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , teisėjan u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas A. K. kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė), 200 000 Lt kompensacijÄ neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–4). Pagrįsdamas savo reikalavimÄ paaiÅ¡kino, kad nuo 2009-05-06 iki 2014-05-30 buvo gydomas Ligoninės bendro skyriaus palatose pažeidžiant higienos normas reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, nes 21,25 m2 patalpose kartu buvo gydomi 9–10 asmenų.

AnalogiÅ¡ki pažeidimai buvo padaryti pareiÅ¡kėjui nuo 2011-08-10 iki 2014-05-30 gydantis Ligoninės Chirurgijos skyriuje, nes palatos buvo perpildytos.Taip pat pažymėjo, kad palatose buvo prasta ventiliacija, drėgmė, netinkamas apÅ¡vietimas, kartas vanduo tiekiamas nebuvo visai, atskirose palatose tiekiamas tik 2 kartus per dienÄ , sienos pažeisto pelėsio, tualetuose nebuvo klozeto, kriauklė surÅ«dijusi. Pažymi, kad į pasivaikščiojimus buvo iÅ¡vedamas tik 1 valandai.PareiÅ¡kėjas tvirtina, jog dėl atsakovės neteisėtų veiksmų buvo kalinamas nežmoniÅ¡komis, antisanitarinėmis, žiauriomis sÄ lygomis, patyrė neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinę depresijÄ , t. y. patyrė neturtinę žalÄ , todėl yra visos sÄ lygos Lietuvos valstybės civilinei atsakomybei kilti.

Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujanti Ligoninė su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti (b. l. 12–16). Pagrįsdama savo pozicijÄ paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas Ligoninėje atskirais laikotarpiais buvo gydomas 2009–2014 m. Pažymi, jog statistika, kiek konkrečioje palatoje kas dienÄ gydoma nuteistųjų ir/ar suimtųjų, Ligoninėje nevedama, nes galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja. Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos normoje HN 76:2010), patvirtintoje Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241, ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose nėra nustatomos.

Tačiau Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas Ligoninės kamerose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m.Pabrėžė, kad Ligoninė negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir/ar nuteistųjų asmenų skaičiui, nes turi suteikti stacionarios asmens sveikatos priežiūros paslaugas visiems to reikalaujantiems nuteistiesiems ir/ar suimtiesiems.

Dėl šios priežasties minėtuose teisės aktuose nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo būti viršytos. Taip pat, Ligoninė nuteistiesiems ir/ar suimtiesiems privalo užtikrinti izoliacijos reikalavimus, nustatytus Bausmių bei Suėmimo vykdymo įstatymuose. Todėl, siekiant užtikrinti pagrindines nuteistųjų teises, šie nepatogumai (dėl ploto normų vienam asmeniui), neturėtų būti vertinami kaip dideli pareiškėjo teisių pažeidimai. Be to, Ligoninės administracija visada stengiasi pagal galimybes paskirstyti pacientus į palatas, atsižvelgiant į minėtas rekomendacijas dėl ploto normų vienam asmeniui.Pažymi, kad Ligoninės chirurgijos ir vidaus ligų skyriuose yra sudaryta galimybė laisvu nuo medicininių procedūrų metu nuo 6 iki 22 val. vakaro būti gryname ore.

Todėl ploto neatitikimas teisės aktų reikalavimams buvo kompensuojamas sudarant pareiškėjui galimybę pajudėti lokaliniame sektoriuje. Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Tvarkos taisyklės), patvirtintų Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 35.5 p., sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Palatose esantys sanitariniai mazgai atitiko minėto punkto reikalavimus, o Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenumato, kad unitazas ar klozetas būtų uždengti.

Nurodo, kad Ligoninės patalpų remontas atliekamas pagal poreikį, nepažeidžiant higienos normų reikalavimų. Ligoninės pacientų maudymasis organizuojamas vadovaujantis Tvarkos taisyklių 258 p. nuostatomis, t. y. ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u; gauti Å¡variÄ patalynę. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatomis, Laisvės atėmimo vietų ligoninė yra patvirtinusi dušų lankymo grafikÄ , pagal kurį pacientams suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u kartÄ per savaitę.

Å is grafikas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 p. reikalavimus, nustatančius, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė praustis visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 p. numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Čia laikomiems asmenims draudžiama rÅ«kyti gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.

Å i informacija iÅ¡kabinta visose Ligoninės palatose ir bendro naudojimo patalpose, iÅ¡kabinti įspėjamieji užraÅ¡ai ir/ar ženklai, įspėjantys apie draudimÄ rÅ«kyti. Pabrėžė, jog Tabako kontrolės įstatymas nenumato galimybės skirstyti į rÅ«kančiųjų ir nerÅ«kančiųjų kameras, o Å¡iame įstatyme nustatyti draudimai galioja visoje Ligoninės teritorijoje.Ligoninės patalpų deratizavimo ir dezinsekcijos darbams atlikti sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“.Ligoninė pabrėžė, kad sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, jog Ligoninės darbuotojai veikė neteisėtai, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Pažymi, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas neturtinės žalos atlyginimui nėra pagrįstas jokiais įrodymais. ApibÅ«dindamas tariamai patirtÄ Å¾alÄ pareiÅ¡kėjas apsiribojo faktais, nepagrįstais teiginiais, samprotavimais. Be to, skundas pateiktas praleidus Civilinio kodekso 1.125 str. 8 d. nustatytÄ ir reikalavimams dėl neturtinės žalos priteisimo taikytinÄ 3 metų terminÄ , kurį praÅ¡oma taikyti.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.IÅ¡ skunde nurodytų aplinkybių ir motyvų matyti, kad A. K. savo reikalavimÄ grindžia tuo, jog nuo 2009–2014 m. atskirais laikotarpiais jis Ligoninėje buvo gydomas ir kalinamas sÄ lygomis, neatitinkančiomis higienos normų, nes vienam asmeniui tenkantis kameros plotas nesiekė normatyvinių reikÅ¡mių, taip pat nebuvo užtikrinti kitų higienos teisės normų reikalavimai (kamerose nebuvo palaikoma tinkama drėgmė, ventiliacija, apÅ¡vietimas prastas, ne visÄ laikÄ tiekiamas karÅ¡tas vanduo, netinkamai įrengti tualetai, kriauklė surÅ«dijusi, sienos apipeliję).PareiÅ¡kėjo teigimu, Å¡iais pažeidimais jam buvo sukelti neigiami dvasiniai iÅ¡gyvenimai, patyrė emocinę depresijÄ , todėl minėtos aplinkybės pripažintinos neturtine žala.

Pagal Civilinio kodekso 1.125 str. 8 d. reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Civilinio kodekso 1.126 str. 2 d. nustatyta, kad ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. A. K. teismui skundÄ , kuriame praÅ¡oma priteisti 2009–2014 m. dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patirtÄ Å¾alÄ , pateikė tik 2014-12-05, t. y. reikalavimų daliai ženkliai, apie 2 metus, praleidęs Civilinio kodekso 1.125 str. 8 d. numatytÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kurį praÅ¡o taikyti atsakovės atstovė.Vertinant pareiÅ¡kėjo keliamo ginčo pobÅ«dį pažymėtina, kad tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinę, jog įgyvendinant teisinės valstybės principÄ turi bÅ«ti užtikrinamas teisinių santykių stabilumas, kuris nebÅ«tų užtikrintas, jei teisinių santykių subjektai neribotÄ laikÄ negalėtų bÅ«ti tikri, ar dėl tarp jų praeityje susiklosčiusių teisinių santykių nebus inicijuojamas teisminis ginčas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-11-04 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A261-1790/2008; 2008-07-25 nutartis, priimta adm. b.

Nr. A146-335-08; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-08-23 nutartis, priimta civ. b.            Nr. 3K-3-344/2011 ir kt.). Taip pat akcentuota, kad asmuo privalo tinkamai rÅ«pintis savo teisių gynyba, sÄ Å¾iningai naudotis įstatymo nustatytomis procesinėmis teisėmis, tame tarpe ir skundo teismui padavimo teise, tuo tarpu esant neapdairiam, nerÅ«pestingam ir pasyviam paties suinteresuoto asmens elgesiui, jo galimai pažeistos teisės negali bÅ«ti ginamos ir jis turi prisiimti visÄ su tuo susijusiÄ rizikÄ .

Pabrėžiama, jog tais atvejais, kai teisės pažeidimas egzistavo ir asmuo tai suvokė, tačiau nesiėmė priemonių pažeistai teisei ginti, galima konstatuoti, kad civilinių teisinių santykių stabilumas, kaip didesnė vertybė, turi bÅ«ti iÅ¡saugota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-31 nutartis civ. b.         Nr. 3K-3-27/2011 ir kt). Kaip minėta, A. K. skundas toje dalyje, kurioje praÅ¡oma priteisti nuo 2009-05-06 iki 2011-12-04 pareiÅ¡kėjo nurodytÄ neturtinę žalÄ , yra pateiktas praleidus tokiems reikalavimams taikytinÄ ir Civilinio kodekso 1.125 str. 8 d. numatytÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Byloje esančiais įrodymais nenustatyta jokių aplinkybių, kurias vertinant galima bÅ«tų teigti, jog Å¡is terminas praleistas dėl objektyvių ir nuo pareiÅ¡kėjo valios nepriklausiusių priežasčių. Atsižvelgus į tai, darytina iÅ¡vada, kad atsakovės atstovės praÅ¡ymas taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ tenkintinas, o, sprendžiant pareiÅ¡kėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo pagrįstumÄ ir teisėtumÄ , vertintini ir analizuotini Ligoninės veiksmai nuo 2011-12-05.Civilinio kodekso 6.271 str. 1 d. sakoma, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.).Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti yra bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ Civilinio kodekso 6.246– 6.249 str.:

žalÄ , neteisėtÄ veikÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos sÄ lygos civilinei atsakomybei kilti. Nesant vienos iÅ¡ įstatyme numatytų sÄ lygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas. Visos civilinės atsakomybės kilimo sÄ lygos turi bÅ«ti nustatytos tiek turtinės tiek neturtinės žalos atveju.Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. sakoma, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Teismų praktikoje pažymėta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-05-17 nutartis civ. b.      Nr. 3K-3-337/2006 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog ta aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 6.271 str. 1 d. nuostata, jog žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, visiÅ¡kai neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-01-06 nutartis              Nr. A502-1774/2010, 2011-01-31 nutartis Nr. A756-116/2011, 2010-10-11 nutartis Nr. A756-122/2010 ir kt.).

Tai pat pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo        2007-06-26 sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).Taigi, sprendžiant ginÄÄ , bÅ«tina įvertinti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas A. K. nurodytu atveju.Suėmimo vykdymo įstatymo 5 str. 3 d. nurodyta, kad vykdant suėmimÄ , draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Bausmių vykdymo kodekso 7 str. 1 d. įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiÅ¡kiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Lietuvos higienos normos „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma) 6 p. numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.Kadangi analizuojamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų, taip pat yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 str., kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukelia Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (2000-10-26 sprendimas byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001-07-24 sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ ). Dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų pažeidimų, susijusių su patalpų plotu Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau vadinama – nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ reglamentuoja Tvarkos taisyklės (ginčo atveju aktuli redakcija, įsigaliojusi nuo 2010-04-30), kurių 111.4 p. nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali bÅ«ti mažesnis kaip 5,1 kv. m.Ligoninė teismui pateiktame atsiliepime iÅ¡ esmės pripažįsta, kad pareiÅ¡kėjui jo gydymo metu galėjo bÅ«ti neužtikrintas minimalus plotas.

Taip pat pabrėžė, kad negali įtakoti atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir nuteistųjų asmenų skaičiaus, nes privalo suteikti stacionariÄ sveikatos priežiÅ«rÄ visiems to reikalingiems nuteistiesiems ir suimtiesiems. Taip pat patvirtino, kad negali nurodyti, kiek buvo laikoma asmenų kartu su pareiÅ¡kėju konkrečioje palatoje, nes neveda tokios statistikos. Pažymėjo, kad palatos galėjo bÅ«ti perpildytos dėl objektyvių priežasčių.Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai liudija, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas Ligoninėje nuo 2012-12-19 iki 2014-05-30 atskirais laikotarpiais iÅ¡ viso buvo gydomas 30 dienų (b. l. 13).

Teismui pateiktame atsiliepime Ligoninė patvirtino, kad negali nurodyti, kiek buvo laikoma asmenų kartu su pareiÅ¡kėju konkrečioje palatoje, nes neveda tokios statistikos. Pažymėjo, kad palatos galėjo bÅ«ti perpildytos dėl objektyvių priežasčių.Vertinant aptartas aplinkybes, pažymėtina, kad įrodinėjimo naÅ¡tÄ sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Ä®rodinėjimo naÅ¡ta pirmiausia apima pareigÄ pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naÅ¡tos aspektas). Å i pareiga pagal bendrÄ jÄ taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 4 d., įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Šia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis gali rinkti įrodymus savo iniciatyva (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 4 d.). Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes. Tokiu atveju, sprendimas priimamas tos šalies, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas), nenaudai, (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-03-18 nutartis adm. b.

Nr. A1-203/2005, 2007-03-15 nutartį adm. b. Nr. A17-301/2007). Teismų praktikoje analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose taip pat ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, atsižvelgus į kilusio ginčo pobÅ«dį, pareiÅ¡kėjo statusÄ , pareiga paneigti skundo teiginius, susijusius su teisės aktų pažeidimu, tenka atsakovei (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-02-02 nutartis adm. b. Nr. A492-176/2013 ir kt.)Atsižvelgus į aptartoje teismų praktikoje pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, taip pat teismui konstatavus, kad atsakovė jokių argumentų bei įrodymų, paneigiančių A.

K. nurodytas aplinkybes, bei patvirtinančių, jog palatose, kuriose jis buvo laikomas, vienam asmeniu tenkantis kamerų plotas atitiko normines vertes, nepateikė, pripažintina, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie jo teisių pažeidimÄ dėl per mažo vienam asmeniui tenkančio kamerų (palatų) ploto iÅ¡ esmės yra pagrįsti. Toks, analogiÅ¡kos aptartai, teisinės situacijos vertinimas ir aiÅ¡kinimas ne kartÄ pateiktas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2013-07-09 nutartis adm. b. Nr. A822-1427/2013; 2013-02-11 nutartis adm. b.

     Nr. A662-410/2013 ir kt.).Taigi, A. K. teiginiai apie netinkamas laikymo sÄ lygas nepaneigti jokiais byloje esančiais įrodymais, todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui gydantis Ligoninėje, buvo pažeista jo teisė į minimalų 5,1 m2 gyvenamÄ jį plotÄ . Nors Ligoninė ir nurodo, kad siekė užtikrinti gydomų nuteistųjų pagrindines teises, teismo vertinimu, tai nepaÅ¡alina atsakovės atsakomybės už nustatytus pažeidimus. Kita vertus, pažymėtina ir tai, jog, kaip nurodo atsakovė, pareiÅ¡kėjui buvo sudaryta galimybė nuo 6 val. ryto iki 22 val. vakaro, laisvu nuo medicininių procedÅ«rų metu, bÅ«ti gryname ore Chirurgijos ir Vidaus ligų skyriaus lokaliniuose sektoriuose.

Todėl pripažintina, kad pareiÅ¡kėjo nurodytÄ kamerų ploto stygių, taip pat judėjimo laisvės ribojimÄ , iÅ¡ dalies kompensavo suteikta galimybė pasivaikščioti lauke, gryname ore.Ä®vertinus visas aplinkybes, atsižvelgus į pažeidimų trukmę, aptarti pažeidimai negali bÅ«ti vertinami kaip vienkartiniai ar trumpalaikiai, t. y. tokio pobÅ«džio, iÅ¡ kurių negali bÅ«ti kildinama neturtinė žala. Be to, ta aplinkybė, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d., ne kartÄ konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje V.

S. prieÅ¡ LietuvÄ ).Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas toje dalyje, kurioje neturtinė žala kildinama iÅ¡ netinkamų jo laikymo sÄ lygų Ligoninėje, t. y. pažeidžiant normatyvines vienam asmeniui tenkančias gyvenamojo ploto normas, iÅ¡ esmės yra pagrįsti. Dėl kitų pareiÅ¡kėjo nurodytų pažeidimų. Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 27 p. nuostatas Å¡alto ir karÅ¡to vandens tiekimo sistema privalo bÅ«ti įrengta ne kamerose palatose, o maitinimo įmonėje, sanitarinėje Å¡varykloje, duÅ¡inėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje.

Taigi, pareiškėjo motyvai, kuriais neturtinė žala yra grindžiama karšto vandens tiekimo į palatas neužtikrinimu, yra atmestini. Be to, joks teisės aktas nenormuoja sanitarinių mazgų (prausyklų, tualetų) skaičiaus įrengimo pataisos įstaigose. Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjas skunde paaiškino, kad naudotis tualetu jam buvo sunku dėl stuburo ligos, taigi dėl objektyvių aplinkybių, kurios niekaip nėra sietinos su Ligoninės neteisėtais veiksmais. Teismo vertinimu, kitos A.

K. nurodytos aplinkybės (sienų pažeidimas pelėsiu, praustuvės netinkama bÅ«klė (surÅ«dijusi), netinkamas apÅ¡vietimas, tualeto klozetas be dangčio), iÅ¡ kurių pareiÅ¡kėjas kildina jam padarytÄ neturtinę žalÄ , yra grindžiamos ne teismui teikiamais įrodymais, o bendro pobÅ«džio teiginiais. PrieÅ¡ingai, Ligoninės teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad palatos, taip pat ir santechniniai mazgai 2012 m. ir 2014 m. buvo remontuojami, 2013-07-29 iÅ¡duotas leidimas–higienos pasas liudija, kad Ligoninės patalpos atitinka higienos normų reikalavimus (b. l. 17, 55–67).                          Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad nagrinėtoje skundo reikalavimo dalyje Ligoninės administracija neatliko jokių neteisėtų veiksmų, iÅ¡ kurių galėtų bÅ«tų kildinama pareiÅ¡kėjo nurodyta neturtinė žala.

IÅ¡nagrinėjus visus byloje esančius įrodymus, pareiÅ¡kėjo patirtų pažeidimų trukmę ir jų mastÄ , pripažintina, kad, kalėdamas tokiomis sÄ lygomis (mažo ploto kamerose palatose), A. K. patyrė esminių nepatogumų ir dvasinių kančių, kurios, net ir atsižvelgus į galimybę laisvu nuo medicininių procedÅ«rų metu bÅ«ti gryname ore Chirurgijos ir Vidaus ligų skyriaus lokaliniuose sektoriuose, virÅ¡ijo įprastus kalinimo sÄ lygojamus suvaržymus. Todėl pripažintina, jog egzistuoja visos sÄ lygos valstybės civilinei atsakomybei kilti: neteisėti institucijos veiksmai – kalinimas pažeidžiant teisės aktais numatytÄ vienam asmeniui skiriamÄ plotÄ , žala – pareiÅ¡kėjas dėl to patyrė esminių nepatogumų ir kančių, tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos.

Taigi, A. K. reikalavimas dėl piniginės kompensacijos priteisimo už kalinimÄ netinkamomis sÄ lygomis iÅ¡ esmės yra pagrįstas. Tačiau, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti 200 000 Lt (57 924 Eur) piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė.Teismas, vertindamas A. K. patirtų pažeidimų mastÄ bei trukmę, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ligoninės, priteistina 200 Eur kompensacija patirtai neturtinei žalai atlyginti.Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įst. 85–87 str., 88 str. 1, 5 p., 127 str., 129 str., teismas n u s p r e n d ė :

PareiÅ¡kėjo A. K. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti A. K. naudai iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 200 Eur (du Å¡imtus eurų) kompensacijÄ neturtinei žalai atlyginti.KitÄ skundo reikalavimo dalį atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                                                               RÅ«ta Miliuvienė