2018-09-07 Nr. AB-15339-3-62-3-00222-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-760-552/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00222-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) 2016 m. sausio 29 d. įsakymą Nr. 20-TE-72 (toliau – ir Įsakymas), kuriuo jam skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Įsakymas neteisėtas, priimtas pažeidžiant tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą. Tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo skirta už Kauno AVPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo, patvirtinto Kauno AVPK viršininko 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 20-V-1536, 7.1, 7.2, 7.14, 7.16 papunkčių pažeidimus, nors 2016 m. sausio 22 d. Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 20-IS-22 (toliau – ir Išvada) buvo siūloma skirti tarnybinę nuobaudą už Kauno AVPK Kriminalistinių tyrimų valdybos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo, patvirtinto Kauno AVPK viršininko 2014 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 20-V-1362 (2015 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. 20-V-293 redakcija), 7.10 papunkčio pažeidimą. Taigi tarnybinė nuobauda skirta už pažeidimus, dėl kurių neatliktas tarnybinis tyrimas, kaltinimas pareiškėjo atžvilgiu suformuluotas abstrakčiai, nenurodant, kokių konkrečių veiksmų jis neatliko, kokie konkretūs teisės aktai reglamentuoja jų atlikimą, be to, jis su minėtais teisės aktais nebuvo supažindintas.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad tarnybinė nuobauda jam buvo paskirta už tai, kad jis netinkamai organizavo ir nepakankamai kontroliavo pamainos pareigūnų darbą – neužtikrino, kad 2015 m. gruodžio 26 d. (švenčių dieną) dirbę Kauno AVPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pareigūnai dėvėtų tvarkingą uniforminę aprangą, būtų ginkluoti šaunamaisiais ginklais ir turėtų būtinas specialiąsias priemones, jų naudojami tarnybiniai automobiliai būtų švarūs. Pareiškėjo teigimu, prieš skiriant nuobaudą nebuvo atliktas išsamus, objektyvus, kvalifikuotas tyrimas, nenurodyta, kokiais objektyviais ir subjektyviais požymiais remiantis buvo konstatuotas tarnybinis pažeidimas, kokia jo kaltės forma, kuo kaltė pasireiškė, neatskleista padaryto tarnybinio nusižengimo sudėtis, neištirtos esminės aplinkybės, susiję su jam inkriminuojamais pažeidimais: kaip pareiškėjas turėjo elgtis, jei būtų pastebėjęs, kad kiti statutiniai pareigūnai, patys turintys pareigą laikytis uniformos dėvėjimo taisyklių, atvyksta į tarnybos pamainą netinkama uniformos komplektacija (šiuo atveju – ne su baltais marškiniais), kuo apskritai pasireiškė netinkamas jų uniformos dėvėjimas; neanalizuota kokia tvarka ir būdu turėjo būti užtikrinama tarnybinių automobilių švara, kuomet pareigūnai nuolat jais naudojasi ir vyksta į įvykių vietas, esančias kaimo vietovėse. Pareiškėjas sutiko, kad jei pareigūnai 2015 m. gruodžio 26 d. atlikto patikrinimo metu neturėjo šaunamojo ginklo, specialiųjų priemonių, nevilkėjo švenčių dieną būtinų baltų marškinių, jie galėjo padaryti pažeidimą, tačiau neužtraukiantį tarnybinės atsakomybės, juo labiau pareiškėjo atžvilgiu. Be to, pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė susipažinti su Išvada iš karto po jos patvirtinimo, tokiu būdu buvo pažeista jo teisė Išvadą apskųsti, suvaržyta teisė gintis nuo kaltinimo. Priimant Įsakymą, nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo ankstesnę tarnybinę veiklą, tarnybos vadovų įvertinimus, jo tarnybos stažą.

4. Pareiškėjas nurodė, kad Išvadoje konstatuota, jog jis padarė tarnybinį nusižengimą, dėl to Įsakymu jam paskirta nuobauda – pastaba, todėl nagrinėjant skundą dėl tarnybinės nuobaudos jam paskyrimo, turėtų būti įvertinta ir 2016 m. sausio 20 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 20-IS-17, kurioje konstatuota, kad jis padarė tarnybinį nusižengimą ir, nors nuobauda nepaskirta, tačiau tai gali būti laikoma sprendimu, pažeidžiančiu jo teises ir įtakojusiu tarnybinės nuobaudos paskyrimą. Be to, nepagrįstai ir neteisėtai konstatuotas tarnybinis nusižengimas turi tiesioginę įtaką vertinant pareiškėjo tarnybinę veiklą, taigi sukelia jam teisines pasekmes. 2016 m. sausio 20 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 20-IS-17, faktu, kad pareiškėjo atžvilgiu jau buvo atliktas tarnybinis patikrinimas buvo remiamasi ir Išvadoje, kurios pagrindu priimtas skundžiamas Įsakymas. Pareiškėjo teigimu, pažeidžiant jo teises, nesujungti į vieną du jo atžvilgiu beveik vienu metu atlikti tarnybiniai patikrinimai.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad su atsakovo priimtu papildomu įsakymu dėl tarnybinės nuobaudos patikslinimo jis nebuvo supažindintas teisės aktų nustatyta tvarka, minėto įsakymo negalima laikyti galiojančiu administraciniu aktu, nes jis be datos, nepasirašytas Kauno AVPK vadovo. Pareiškėjo nuomone, tarnybinis tyrimas atliktas nekompetentingai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 32 ir 33 straipsnių, Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 17, 22, 23, 26, 34 punktų reikalavimus, todėl tarnybinė nuobauda turi būti panaikinta.

6. Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į skundą su skundu nesutiko.

7. Atsakovas nurodė, kad, vadovaudamasis Statuto 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Išvada, Kauno AVPK viršininkas (duomenys neskelbtini) R. M. ir (duomenys neskelbtini) E. Ž. skyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą. Pareiškėjui tarnybinė nuobauda – pastaba, skirta už Kauno AVPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo, patvirtinto Kauno AVPK viršininko 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 20-V-1536, 7.1, 7.2, 7.14, 7.16 papunkčių pažeidimus, nors Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Kauno AVPK Kriminalistinių tyrimų valdybos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo, patvirtinto Kauno AVPK viršininko 2014 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 20-V-1362, 7.10 punkto reikalavimus. Rengiant Įsakymą buvo padaryta techninė klaida, nurodant ne tą pareigybės aprašymo redakciją ir ne tuos pareigybių aprašymų papunkčius, tačiau tai nekeičia fakto, kad pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą, kuris buvo nustatytas atliekant patikrinimą, surašant Išvadą. Tarnybinė nuobauda pareiškėjui skirta už tai, kad jis, eidamas pamainos (duomenys neskelbtini) pareigas, netinkamai organizavo ir nepakankamai kontroliavo pamainos pareigūnų E. Ž., D. V., A. U. darbą, neužtikrindamas, kad 2015 m. gruodžio 26 d. (švenčių dieną) dirbę Kauno AVPK Kriminalinės policijos pareigūnai dėvėtų tvarkingą uniforminę aprangą ir būtų ginkluoti šaunamaisiais ginklais bei turėtų specialiąsias priemones, jog jų naudojami tarnybiniai automobiliai būtų švarūs. Techninė klaida buvo ištaisyta Kauno AVPK viršininkui priėmus 2016 m. balandžio 21 d. šioje byloje ginčijamo Įsakymo patikslinimą.

8. Atsakovas nurodė, jog tarnybinis patikrinimas buvo atliktas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, Išvadoje buvo nurodyti objektyvūs duomenys apie E. Ž., D. V., A. U. ir R. M. tarnybinius nusižengimus. Pareiškėjo veiksmai pasireiškė jo pareigybės aprašymo 7.10 punkto reikalavime išdėstytų veiksmų neatlikimu, t. y. neveikimu, todėl tarnybinė nuobauda buvo skirta pagrįstai ir nėra pagrindo jos panaikinti.

II. 9. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimu pareiškėjo R. M. skundą atmetė.

10. Teismas nurodė, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas (Statuto 33 str. 1 d., Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. sausio 1 d.) (toliau – ir Tvarkos aprašas) 3 p.).

11. Teismas nustatė, kad Įsakymo 1.1 papunkčiu komisarui inspektoriui Kauno AVPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus (toliau – ir Kauno AVPK KP NVRS) (duomenys neskelbtini) R. M. tarnybinė nuobauda – pastaba, skirta už Kauno AVPK KP NVRS (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo, patvirtinto Kauno AVPK viršininko 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 20-V-1536, 7.1, 7.2, 7.14, 7.16 papunkčių pažeidimus.

12. Teismas nustatė, kad atsakovas atsiliepime ir teismo posėdžio metu pripažino, jog Įsakyme buvo techninė klaida – nurodyta ne ta pareigybės aprašymo redakcija ir ne tie papunkčiai, o Įsakyme turėjo būti nurodytas 2014 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 20-V-1362 (2015 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. 20-V-293 redakcija) patvirtinto pareigybės aprašymo 7.10 papunkčio pažeidimas. Teismas pažymėjo, kad 2016 m. balandžio 21 d. Kauno AVPK viršininko įsakymu Nr. 20-TE-359 šioje byloje ginčijamas Įsakymas buvo atitinkamai patikslintas. Teismas vertino, kad pareiškėjo argumentai, jog minėtas įsakymas negaliojantis, nes be datos ir parašo, yra nepagrįsti, nes 2016 m. balandžio 21 d. įsakymas pasirašytas Kauno AVPK viržininko D. Ž. tos pačios dienos elektroniniu parašu. Teismas pažymėjo, kad įsakymas dėl nuobaudos patikslinimo byloje nėra ginčijamas, nors teismas šią teisę pareiškėjui išaiškino.

13. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Išvadoje yra nurodyta, jog pareiškėjas padarė Kauno AVPK Kriminalistinių tyrimų valdybos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo, patvirtinto Kauno AVPK viršininko 2014 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 20-V-1362, 7.10 punkto pažeidimą (2015 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. 20-V-293 redakcija), jame išdėstytos faktinės aplinkybės būtent dėl 7.10 punkto pažeidimo (dėl pareiškėjo netinkamo operatyvinių grupių darbo organizavimo ir kontroliavimo), 7.10 punkto pažeidimas taip pat nurodytas 2016 m. sausio 14 d. Pranešime dėl tarnybinio nusižengimo, su minėtais dokumentais pareiškėjas supažindintas iki ginčijamo Įsakymo priėmimo dienos, sprendė, jog pareiškėjui ginčijamu Įsakymu skirta tarnybinė nuobauda – pastaba už pareigybės aprašymo 7.10 punkto reikalavimų pažeidimą. Teismas vertino, kad aplinkybė, jog atsakovas Įsakyme, nurodydamas teisinį pagrindą, suklydo, nesudaro pagrindo jo panaikinti, tai – atsakovo padaryta techninė klaida, kuri ištaisyta ir pareiškėjui dėl to nebuvo apsunkintos galimybės gintis nuo inkriminuoto tarnybinio pažeidimo.

14. Teismas nustatė, kad 2014 m. gruodžio 8 d. Kauno AVPK viršininko įsakymu Nr. 20-V-1362 (2015 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. 20-V-293 redakcija) patvirtinto Kauno AVPK Kriminalistinių tyrimų valdybos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 1 punkte nurodyta, jog Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus (duomenys neskelbtini) yra statutinis valstybės tarnautojas, o 7.10 punkte nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) organizuoja ir kontroliuoja pamainos operatyvinių grupių darbą.

15. Teismas nustatė, kad Išvadoje nurodyta, jog 2015 m. gruodžio 26 d. (duomenys neskelbtini) R. M., eidamas pamainos (duomenys neskelbtini) pareigas, tinkamai neorganizavo ir nepakankamai kontroliavo pamainos pareigūnų darbo, t. y. neužtikrino, kad minėtą (šventės) dieną dirbę Kauno AVPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pareigūnai A. U., D. V., E. Ž. dėvėtų tvarkingą uniforminę aprangą, būtų ginkluoti šaunamaisiais ginklais ir turėtų būtinas specialiąsias priemones, kad jų naudojami tarnybiniai automobiliai būtų švarūs, šiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Pareigybės aprašymo 7.10 punktą. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neginčijo aplinkybių, jog pareigūnai A. U., D. V., E. Ž. pagal tarnybinių funkcijų atlikimą jam buvo tiesiogiai pavaldūs, taip pat neginčijo, jog 2015 m. gruodžio 26 d. jie šventinę dieną pagal teisės aktų reikalavimus nedėvėjo šventinės uniformos, nebuvo ginkluoti šaunamaisiais ginklais, tarnybos metu neturėjo specialiųjų priemonių, D. V. ir E. Ž. naudojamas tarnybinis automobilis nebuvo švarus.

16. Teismas nustatė, kad minėtas aplinkybes patvirtina 2015 m. gruodžio 26 d. Kauno AVPK Imuniteto skyriaus vyresniojo tyrėjo A. B. 2015 m. gruodžio 26 d. surašytas Tarnybinis pranešimas Nr. 20-PR2-15157, kuriame nurodyta, jog 2015 m. gruodžio 26 d., vykdant 2015 m. gruodžio 23 d. Kauno AVPK viršininko įsakymą Nr. 20-V-1514, kartu su Kauno AVPK Patrulių rinktinės vadu G. G. jie tikrino pareigūnų blaivumą ir darbo drausmę, įskaitant ir dviejų grupių Kauno AVPK pareigūnų. Grupės, kuri naudojosi policijos automobiliu Citroen Berlingo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pareigūnas A. U. buvo uniformuotas, tačiau neturėjo šaunamojo ginklo, radijo stotelės, dujų, guminės lazdos (turėjo tik antrankius), tikrintojams nepasakė, kokiu radijo šaukiniu dirba, šventės dieną nevilkėjo baltų marškinių. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad patikrinus kitos grupės pareigūnų (E. Ž. ir V. V.) darbo drausmę, buvo nustatyta, jog jie neturėjo šaunamojo ginklo, radijo ryšio stotelės, specialiųjų priemonių (dujų, antrankių, guminės lazdos), šventės dieną policijos tarnybinę uniformą vilkėjo be baltų marškinių, jų naudojamas tarnybinis automobilis VW CADDY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo purvinas, nešvarus. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas pareigūnas G. G. šias aplinkybes patvirtino.

17. Teismas nustatė, kad Kauno AVPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjų E. Ž., D. V., A. U. pareigybės aprašymuose, su kuriais jie supažindinti pasirašytinai, 7.11 punkte nurodyta, kad tyrėjas atsako už jam priskirto tarnybinio transporto techninę būklę ir švarą, 8 punkte nurodyta, jog šias pareigas einantys valstybės tarnautojai tiesiogiai pavaldūs skyriaus viršininkui ir pamainos vyresniajam tyrėjui.

18. Teismas nustatė, kad 2015 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 20-V-988 tarnybinis automobilis VW CADDY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priskirtas Kauno AVPK Kriminalistinių tyrimų valdybos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pareigūnams, įskaitant E. Ž. ir V. V., minėti pareigūnai įpareigoti užtikrinti tarnybinių automobilių techninės būklės reikalavimų vykdymą (įsakymo 3.1 p.), taigi pareigūnai, kurie naudojosi tarnybiniu automobiliu, buvo atsakingi taip pat ir už jo švarą, o pareiškėjas Pareigybės aprašymo 7.1 punkto pagrindu minėtus pareigūnus turėjo kontroliuoti, kad naudojamas automobilis būtų techniškai tvarkingas, švarus, tačiau to tinkamai neatliko.

19. Teismas nustatė, kad Kauno AVPK Kriminalistinių tyrimų valdybos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus Vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 20-V-1426 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), 4 punkte yra numatyta, kad pamainos pareigūnams vadovauja ir už jiems pavestų uždavinių bei funkcijų vykdymą tiesiogiai atsako (duomenys neskelbtini) ar vykdantis jo funkcijas pareigūnas. Vidaus tvarkos taisyklių 5 punkte nurodyta, kad budėjimo metu pareigūnai dėvi tvarkingą uniforminę aprangą, turi būti ginkluoti šaunamaisiais ginklais. Tų pačių taisyklių 30 punkte įtvirtinta, jog poilsio ir švenčių dienomis Kauno AVPK Kriminalistinių tyrimų valdybos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pamainos (duomenys neskelbtini) įvertina baigiančios pamainos darbą, instruktuoja pamainą.

20. Teismas vertino, kad pamainos (duomenys neskelbtini) buvo atsakingas, jog budėjimo metu pamainos pareigūnai dėvėtų tvarkingą uniformą ir būtų ginkluoti šaunamaisiais ginklais ir turėtų specialiąsias priemones. Teismas nustatė, kad pareiškėjui tiesiogiai pavaldūs pareigūnai į budėjimą išvyko be ginkluotės, šventinę dieną nevykdė Vidaus tvarkos taisyklių 5 punkte įtvirtinto reikalavimo dėvėti tvarkingą uniformą. Teismo nuomone, statutinio pobūdžio santykiais grindžiamoje sistemoje į sąvoką „tvarkinga uniforma“ įeina ne tik išoriškai tinkamai atrodanti apranga, bet ir atitinkanti teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus. Tokia reikšmė žodžiui „tvarka“ yra priskiriama ir „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ (darna, sistemos buvimas, sutikimas su norma).

21. Teismas nurodė, kad Lietuvos policijos pareigūnų (kursantų) tarnybinės uniformos ir skiriamųjų ženklų dėvėjimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2015 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 5-V-277 (toliau – ir Taisyklės), nustato tarnybinės uniformos ir skiriamųjų ženklų dėvėjimo tvarką, kurios privalo laikytis policijos pareigūnai. Tarnybinę uniformą ir skiriamuosius ženklus policijos pareigūnai dėvi vykdami į tarnybą, iš tarnybos, tarnybos metu, per šventes, per renginius, rengiamus policijos sistemoje veikiančių profesinių sąjungų ar policijos asociacijų, ir kitais atvejais policijos įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens rašytiniu leidimu (1 ir 5 p.). Taisyklėse įtvirtinta, jog tarnybinė uniforma pagal paskirtį skirstoma į kasdieninę, išeiginę, specialiąją ir vakarinę. Valstybinių švenčių dienomis dėvima išeiginė uniforma (8 p., 9.1 p.). Prie išeiginės uniformos švenčių dienomis dėvimi išeiginiai marškiniai (Taisyklių 63, 87.1 p).

22. Teismas konstatavo, kad gruodžio 26 diena (antroji šv. Kalėdų diena) yra priskiriama prie valstybinių švenčių, todėl, vykdant Taisyklių nuostatas, 2015 m. gruodžio 26 d. pareigūnai privalėjo dėvėti išeiginius marškinius, tačiau minėtų reikalavimų pareiškėjui pavaldūs tyrėjai nesilaikė, o pareiškėjas pagal Pareigybės aprašymo 7.10 punktą, turėdamas pareigą organizuoti ir kontroliuoti pamainos operatyvinių grupių veiklą, to neatliko.

23. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą 2015 m. gruodžio 26 d. netinkamai organizuodamas ir nepakankamai kontroliuodamas jam pavaldžių pareigūnų veiklą, todėl jam pagrįstai buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad minėtas pareigas atlikti pareiškėjui būtų sutrukdę objektyvios priežastys, o pareiškėjas tą dieną dirbo iš pat ryto.

24. Teismas nustatė, kad pareiškėjas buvo raštu supažindintas su jo Pareigybės aprašymu, o atsakovas nurodė, jog su Vidaus tvarkos taisyklėmis pareiškėjas ir visi skyriaus pareigūnai buvo supažindinti 2015 m. sausio mėnesį susirinkimo metu. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas be ikiteisminio tyrimo veiksmų atliekant operatyvinės grupės funkcijas, vykdė ir administracines ((duomenys neskelbtini)) funkcijas, todėl turėjo pareigą susipažinti su teisės aktais, reglamentuojančiais jo ir jam pavaldžių pareigūnų veiklą, todėl aplinkybė, jog atsakovas nepateikė duomenų apie tai, kad su minėtais aktais pareiškėjas nebuvo supažindintas raštu, nesudaro pagrindo tarnybinės nuobaudos panaikinimui.

25. Teismas nustatė, kad pareiškėjas su tarnybinio patikrinimo medžiaga buvo supažindintas iki Įsakymo priėmimo, tai nurodė skunde. Tvarkos aprašas nenumato termino, iki kurio asmuo privalo būti supažindinamas su Išvada, nenumato atskiros minėto dokumento apskundimo tvarkos (aplinkybės dėl Išvados nepagrįstumo buvo išdėstytos skunde teismui ir nagrinėjamos kartu su aplinkybėmis dėl Įsakymo neteisėtumo). Todėl teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais šiuo skundo aspektu.

26. Teismas vertino, kad atsakovas atliko išsamų ir objektyvų tarnybinio nusižengimo tyrimą, jo rezultatus nurodydamas Išvadoje, kurioje pateiktas pakankamai konkretus ir aiškus pareiškėjo tarnybinio nusižengimo ir su juo susijusių aplinkybių vertinimas, įskaitant kaltės formos, jį charakterizuojančių duomenų vertinimą, jog tarnybinis nusižengimas padarytas neveikimu, t. y. darbo organizavimo ir kontrolės funkcijų tinkamu nevykdymu dėl aplaidumo.

27. Teismas sutiko su atsakovu, kad atsakovui nebuvo būtinybės priimti papildomus administracinius aktus konkretizuojant pareiškėjo veiksmus dėl jam pavaldžių pareigūnų kontrolės, nes pareiškėjas turėjo savarankiškai rasti sprendimo būdus, kaip tai atlikti. Šiuo aspektu teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2007 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-359/2007). Teismas pažymėjo, kad byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, jog pareiškėjas dėl minėtų aplinkybių būtų kreipęsis į administraciją su pasiūlymais, kaip atlikti šias administracinio pobūdžio pareigas, ar tarnybinės pagalbos.

28. Teismas vertino, kad tarnybinę nuobaudą skyrusi institucija atsižvelgė į tarnybinio nusižengimo pobūdį, jo padarymo priežastis, pareiškėjo kaltės laipsnį, asmenybę, kitas aplinkybes, įvertino tai, jog tarnybos metu pareiškėjas 10 kartų buvo skatintas, galiojančių tarnybinių nuobaudų neturėjo, charakterizuojamas teigiamai, tai patvirtina Išvada, todėl jam ir buvo skirta Statute numatyta pagal savo pobūdį ir pasekmes švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba (33 str. 2 d. 1 p.), kurios naikinti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

29. Teismas nurodė, kad pareiškėjas į bylą pateikė 2016 m. sausio 20 d. Tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 20-IS-17, iš kurios matyti, jog tarnybinis tyrimas buvo atliktas dėl tyrėjo E. Ž. veiksmų, susijusių su 2014 m. lapkričio 12 d. Kauno AVPK viršininko nurodymo Nr. 20-N-16 „Dėl asmenų pranešimų, prašymų priėmimo ir pažymų apie prarastus daiktus ir dokumentus išdavimo 1.1 ir 1.2 punktų tinkamo nevykdymo bei dėl pareiškėjo, kaip (duomenys neskelbtini), tinkamos kontrolės nebuvimo E. Ž. atžvilgiu (Pareigybės aprašymo 7.10 punkto reikalavimų nevykdymo). Kadangi byloje nėra ginčijama tarnybinė nuobauda, paskirta 2016 m. sausio 20 d. Tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 20-IS-17 pagrindu, teismas sprendė, kad pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai dėl minėto tyrimo aplinkybių yra perteklinio pobūdžio, todėl jų nesvarstė.

30. Teismas iš 2016 m. sausio 20 d. Tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 20-IS-17, nustatė, kad tarnybinis tyrimas buvo vykdomas dėl kito tarnybinio pažeidimo, kuris padarytas 2015 m. lapkričio 24 d. Kadangi minėtas ir byloje ginčijamas tarnybiniai pažeidimai nesusiję (jų padarymo laikas, dalykas, aplinkybės skirtingi), nebuvo pagrindo minėtų tarnybinių tyrimų sujungimui ir tyrimui kartu, todėl teismas pareiškėjo skundo argumentus dėl tarnybinių tyrimų sujungimo atmetė kaip nepagrįstus.

31. Teismas konstatavo, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta iš esmės laikantis skyrimo tvarkos ir įstatymo reikalavimų, pagal tarnybinio nusižengimo pobūdį ir pasekmes yra jiems adekvati, todėl nenustatė pagrindo naikinti ginčijamą Įsakymą pareiškėjo skunde nurodytais motyvais ir pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 32. Pareiškėjas R. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Kauno AVPK viršininko 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 20-TE-72 paskirtą tarnybinę nuobaudą – pastabą bei panaikinti 2016 m. sausio 20 d. tarnybinę išvadą Nr. 20-IS-17, kuria pripažinta, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą bei panaikinti šios išvados rezoliuciją, kuria patvirtinta išvada.

33. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai nevertino 2016 m. sausio 20 d. Tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 20-IS-17 teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ši jo skundo dalis liko neišnagrinėta. Pareiškėjas paaiškina, kad, teikdamas skundą, suformulavo prašymą įvertinti 2016 m. sausio 20 d. Tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 20-IS-17 teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau teismui nustačius skundo trūkumus, jog reikalavimas įvertinti šios išvados teisėtumą ir pagrįstumą yra perteklinis, iš teismo nutarties formuluotės suprato, kad šios išvados pagrįstumas ir teisėtumas bus tikrinamas sprendžiant klausimą dėl paskirtos nuobaudos pagal kitą – 2016 m. sausio 22 d. Tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 20-IS-22, kadangi pareiškėjui žinoma, kad tarnybinio patikrinimo išvados pagal teismų praktiką vertinamos kaip sprendimų, kuriais paskirtos tarnybinės nuobaudos, sudedamosios dalys. Pareiškėjas pažymi, kad pagal 2016 m. sausio 20 d. Tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 20-IS-17 jam tarnybinė nuobauda nebuvo paskirta, bet ja buvo remiamasi 2016 m. sausio 22 d. Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 20-IS-22. Taigi, buvo skundžiamos dvi tarnybinio patikrinimo išvados, tačiau teismas nepagrįstai pasisakė tik dėl vienos, nelogiškai argumentuodamas, kad 2016 m. sausio 20 d. Tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 20-IS-17 pagrindu paskirta nuobauda nėra ginčijama.

34. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jam Įsakymu neteisėtai paskirta nuobauda už pažeidimus, dėl kurių jo atžvilgiu nebuvo atliktas tarnybinis patikrinimas, kadangi Įsakyme nuobauda paskirta už Kauno AVPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo, patvirtinto Kauno AVPK viršininko 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 20-V-1536, 7.1, 7.2, 7.14, 7.16 papunkčių pažeidimus, nors Išvadoje siūloma skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą, už Kauno AVPK Kriminalistinių tyrimų valdybos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo, patvirtinto Kauno AVPK viršininko 2014 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 20-V-1362 (2015 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. 20-V-293 redakcija), 7.10 papunkčio pažeidimą. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas šių jo argumentų nevertino ir dėl jų sprendime nepasisakė, tačiau nurodė, kad buvo padaryta techninė klaida nurodant netinkamą pareigybės aprašymo redakciją ir papunkčius, pozicijos dėl techninės klaidos ištaisymo nepagrindė jokiais norminiais aktais, reglamentuojančiais apskųsto administracinio akto tikslinimą bylos nagrinėjimo metu.

35. Pareiškėjas pažymi, kad skundžiamas Įsakymas buvo pataisytas atidėjus 2016 m. balandžio 20 d. teismo posėdį. Pareiškėjas su jo patikslinimu susipažino tik 2016 m. birželio 1 d. įvykusio teismo posėdžio metu, turėjo galimybę pamatyti tik pirmąją patikslinančio įsakymo, kuris buvo be parašo ir datos, lapo pusę, todėl nematė, kad kitoje dokumento pusėje yra dokumento metaduomenys. Teismas paklausė, kodėl pareiškėjas nepateikė atsiliepimo dėl Įsakymo patikslinimo, tačiau patikslinimas jam atsakovo nebuvo įteiktas, nebuvo išaiškinta jo apskundimo teisė ir tvarka. Pareiškėjo nuomone, teismas jam tinkamai neišaiškino patikslinančio įsakymo ginčijimo teisės ir tvarkos. Atsakovas iki bylos nagrinėjimo teisme pabaigos nepateikė duomenų, kad Įsakymo patikslinimas jam buvo įteiktas, nors teismas buvo įpareigojęs tai atlikti. Patikslinančio įsakymo neįteikimas, jo apskundimo teisės ir tvarkos neišaiškinimas yra esminis nuobaudų skyrimo procedūros pažeidimas, todėl Įsakymas turi būti panaikintas.

36. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog jam einant pamainos (duomenys neskelbtini) pareigas, 2015 m. gruodžio 26 d. jis tinkamai neorganizavo ir nepakankamai kontroliavo pamainos pareigūnų darbo, t. y. neužtikrino, kad minėtą šventės dieną dirbę pavaldūs pareigūnai dėvėtų tvarkingą uniforminę aprangą, būtų ginkluoti šaunamaisiais ginklais ir tūrėtų būtinas specialiąsias priemones, jų naudojami tarnybiniai automobiliai būtų švarūs, t. y. pažeidė pareigybės aprašymą. Pareiškėjo teigimu, teismas savo nuožiūra plečiamai aiškino pavaldumo principą jo nenaudai, kadangi pareigūnai pavaldūs pirmiausiai skyriaus viršininkui, o pagal pareiškėjui galiojantį pareigybės aprašymą kiti pamainos pareigūnai jam tiesiogiai nepavaldūs, pareiškėjas su kitų pareigūnų pareigybių aprašymais nebuvo supažindintas, teismas neaptarė, kodėl pareiškėjas turėjo žinoti kitų pareigūnų pareigybių aprašymuose nurodytas jų pareigas ir pavaldumą.

37. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime neatskleidė jo padaryto tarnybinio nusižengimo sudėties, todėl nepagrįstai pripažinta, kad jis padarė tarnybinį nusižengimą. Nei teismo sprendime, nei Išvadoje nenurodytas tarnybinio nusižengimo padarymo laikas, ar pažeidimas tęstinis, kaip pasireiškė pareiškėjo kaltė, ko konkrečiai pareiškėjas nepadarė, nenustatyta, ką apskritai pareiškėjas veikė galimo pažeidimo padarymo metu ir kur jis buvo, t., y., ar tyrėjo realią galimybę užtikrinti, kad savarankišką atsakomybę turintys pareigūnai šventės dieną dėvėtų baltus marškinius, iš įvykių kaimo vietovėse, esant šlapdribai, grįžtų švariu tarnybiniu automobiliu, turėtų ginklus ir kitas priemones. Nesiaiškintos aplinkybės, ar visi pareigūnai turėjo leidimus ginklams, nenurodyta kokia dėl galimai padarytų pažeidimų kilo žala.

38. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas, sprendime konstatavęs, kad pareiškėjas netinkamai organizavo ir nepakankamai kontroliavo pavaldžių pareigūnų veiklą, teigdamas, kad nėra objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių jam tinkamai atlikti pareigas, neįvertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių apie jo darbo pobūdį, pamainų perėmimą, kad jis galėjo nematyti kitų pareigūnų, kadangi jie iš pat ryto išvyko į įvykius, pareiškėjas taip pat vyko į įvykius ir kt. Liko neįvertintos aplinkybės, kad pareiškėjas pateikė Pareigūnų budėjimo priėmimo-perdavimo žurnalą, kuriame Kauno AVPK Imuniteto skyriaus pareigūnas parašė ir pasirašė, kad 2016 m. gruodžio 26 d. tikrintojų pastabų nėra, tačiau vėliau surašė tarnybinį pranešimą. Nors pareiškėjas prašė patikrinimą atlikusį pareigūną iškvieti į teismo posėdį, jam neatvykus, teismas nesiėmė priemonių dėl pakartotinio jo kvietimo liudyti, nesiėmė priemonių išsiaiškinti pareiškėjo teisminio nagrinėjimo metu iškeltus klausimus. Pareiškėjas tvirtina, kad nebuvo pasirašytinai supažindintas su Vidaus tvarkos taisyklėmis, o teismas nepagrįstai remiasi atsakovo paaiškinimais, kad su šiomis taisyklėmis visi tarnautojai buvo supažindinti susirinkimo metu, nes šie teiginiai nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Teismo pozicija, kad pareiškėjas tam tikrose tarnybinėse situacijose turėjo rasti savarankiškus sprendimo būdus, yra interpretacinio pobūdžio, nes statutinio pareigūno veikla turi būti griežtai reglamentuota.

39. Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir neobjektyvus, netinkamai ir neišsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus bei padarė neteisingas išvadas, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A6-359/2007, nes bylų faktinės aplinkybės skirtingos, todėl teismo sprendimas turi būti panaikintas.

40. Atsakovas Kauno AVPK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

41. Atsakovas nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog pagal 2016 m. sausio 20 d. Tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 20-IS-17 pareiškėjui nebuvo paskirta tarnybinė nuobauda, šioje byloje ginčijama tarnybinė nuobauda su minėtoje išvadoje nustatytu tarnybiniu nusižengimu nesusijusi, todėl nebuvo pagrindo sujungti abiejų tarnybinių nusižengimų tyrimus.

42. Atsakovas paaiškino, kad nagrinėjant bylą teisme, buvo pastebėta Įsakyme padaryta techninė klaida, kuri buvo ištaisyta Kauno AVPK 2016 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 20-TE-72, šio dokumento kopija buvo pateikta teismui į bylą, pareiškėjas turėjo galimybę susipažinti su bylos medžiaga. Teismo posėdžio metu teismas pareiškėjui išaiškino, kad pateiktas Įsakymo patikslinimas ir pareiškėjas turi teisę ir galimybę patikslintą įsakymą skųsti teismui, tačiau pareiškėjas šia galimybe nepasinaudojo.

43. Atsakovas laikosi pozicijos, kad su Vidaus tvarkos taisyklėmis visi Kauno AVPK Kriminalistinių tyrimų valdybos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus darbuotojai buvo supažindinti 2015 m. sausio mėnesį įvykusio susirinkimo metu, be to, visi dokumentai skelbiami Kauno AVPK interneto svetainėje. Vidaus tvarkos taisyklių 4 punkte nurodoma, kad pamainos pareigūnams vadovauja ir už jiems pavestų uždavinių bei funkcijų vykdymą tiesiogiai atsako (duomenys neskelbtini) ar vykdantis jo funkcijas pareigūnas. Tokia pati funkcija įtvirtinta ir Kauno AVPK Kriminalistinių tyrimų valdybos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo 7.10 papunktyje, su minėtu pareigybės aprašymu pareiškėjas pasirašytinai supažindintas 2015 m. kovo 4 d. Pareiškėjas dėl išaiškinimo, kaip turėtų vykdyti savo funkcijas, nurodytas pareigybės aprašyme, nėra kreipęsis, todėl jo argumentai, kad jis nežinojo, kaip elgtis, vertintini kaip gynybinė pozicija. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo bylą ir priėmė pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 44. Byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjui, vidaus tarnybos statutiniam pareigūnui, paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo.

45. Byloje nustatyta, kad Kauno AVPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus (duomenys neskelbtini) R. M. Komisariato viršininko 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 20-TE-72 buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba už tai, kad jis 2015 m. gruodžio 26 d., eidamas pamainos (duomenys neskelbtini) pareigas, tinkamai neorganizavo ir nepakankamai kontroliavo pamainos pareigūnų darbo, t. y. neužtikrino, kad minėtą (šventės) dieną dirbę Kauno AVPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pareigūnai A. U., D. V., E. Ž. dėvėtų tvarkingą uniforminę aprangą, būtų ginkluoti šaunamaisiais ginklais ir turėtų būtinas specialiąsias priemones, kad jų naudojami tarnybiniai automobiliai būtų švarūs, šiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Pareigybės aprašymo 7.10 punktą.

46. Pareiškėjas su paskirta nuobauda nesutiko, todėl ją apskundė Kauno apygardos administraciniam teismui, kuris skundą atmetė, nurodęs, jog pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas yra įrodytas, jo veiksmai įvertinti tinkamai, o tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarka nepažeista .

47. Pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nurodydamas, kad teismas nepagrįstai nevertino 2016 m. sausio 20 d. Tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 20-IS-17 teisėtumo ir pagrįstumo, netinkamai išaiškino jo teisę ginčyti skundžiamą įsakymą patikslinantį įsakymą, neatsakė į jo skundo argumentus, susijusius su pažeidimų kvalifikavimu, plečiamai aiškino pavaldumo principą.

48. Pagal ABTĮ 136 straipsnį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė, teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai, jis privalo patikrinti visą bylą. Kita vertus, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT), taip pat ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2013 m. sausio 10 d. nutartį adm. byloje Nr. A444-341/2013; 2014 m. gegužės 14 d. nutartį adm. byloje Nr. A261-706/2014 ir kt.).

49. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi minėta praktika ir patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir byloje surinktus įrodymus, iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms bei skundžiamame sprendime nurodytiems argumentams.

50. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

51. Dėl apelianto nesutikimo su teismo atliktu įrodymų vertinimu teisėjų kolegija pažymi, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų teismui nėra privaloma ir negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle (ABTĮ 57 str. 6 d.). ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.). Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesinės teisės normų taikymo aspektais konstatuoja, kad teismas nustatė nagrinėjamai bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, jas ištyrė išsamiai ir visapusiškai, teismo išvadas dėl pareiškėjo skundo reikalavimų pagrindė teismo posėdyje ištirtų pagal minėtą įrodymų vertinimo taisyklę įrodymų visumos analize ir konkrečiomis teisės normomis

52. Apelianto argumentai, susiję su būtinybe tikrinti 2016 m. sausio 20 d. Tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 20-IS-17 teisėtumą ir pagrįstumą, nėra pagrįsti. Šis tarnybinis patikrinimas buvo atliktas dėl tarnybinių nusižengimų, nesusijusių su pareiškėjo 2015 m. gruodžio 26 d. padaryta veika ir neturėjo tiesioginės įtakos pareiškėjui paskirtai tarnybinei nuobaudai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė šiuos pareiškėjo argumentus pertekliniais ir nepatenkančiais į nagrinėjamo tarnybinio ginčo apimtį.

53. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir detaliai pasisakė dėl pareiškėjui, kaip (duomenys neskelbtini), tenkančios pareigų apimties ir teisingai konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) yra atsakingas už jam pavaldžių pamainos pareigūnų aprangos tvarkingumą, ekipiruotės pilnumą bei jų veiklos atitikimą teisės aktų reikalavimams. Nors pareiškėjas teigia, kad jis neturėjo galimybės tai padaryti, tačiau pagal Vidaus tvarkos taisyklių 30 punktą jis turėjo instruktuoti ir patikrinti pamainos pareigūnus prieš darbo pradžią ir imtis reikalingų priemonių, kad jų tarnybinė apranga atitiktų reikalavimams, pareigūnai būtų aprūpinti visa būtina įranga ir ginkluote. Tai pareiškėjas atliko aplaidžiai ir pagrįstai buvo patrauktas tarnybinėn atsakomybėn.

54. Teisėjų kolegija, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su neteisingu pareiginės instrukcijos redakcijos nurodymu skundžiamame įsakyme, pažymi, kad ši techninė klaida buvo tinkamai ištaisyta Kauno AVPK 2016 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 20-TE-72. Kaip matyti iš teismo posėdžio garso įrašo, pareiškėjui buvo išaiškinta jo teisė papildyti skundo reikalavimus, tačiau jis šia galimybe nepasinaudojo. Kita vertus, pareiškėjui inkriminuoto pažeidimo esmė, jo padarymo laikas, vieta ir faktinės aplinkybės nesikeitė, todėl darytina išvada, kad pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda už tas pačias veikas, apie kurias jis buvo informuotas pradėjus tarnybinį patikrinimą ir dėl kurių jis galėjo pasiaiškinti ir teikti įrodymus. Taigi neteisingas Kauno AVPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo redakcijos nurodymas skundžiamame įsakyme nelaikytinas esminiu procedūriniu pažeidimu, galinčiu lemti šio įsakymo neteisėtumą ir nepagrįstumą.

55. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai konstatavo, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta nepažeidžiant nuobaudos skyrimo tvarkos ir įstatymo reikalavimų, pagal tarnybinio nusižengimo pobūdį ir pasekmes yra jiems adekvati, todėl naikinti ginčijamą įsakymą pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pritartina ir teismo išvadai, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuri yra sudėtinė skundžiamo įsakymo dalis, yra nurodyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, būtini tarnybinei nuobaudai taikyti.

56. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas materialinės ir procesinės teisės normas byloje taikė teisingai, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a::

Pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą atmesti .

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan