2019-05-15 Nr. AB-11300-3-62-3-00057-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1238-756/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00057-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, ir Laisvės atėmimo vietų ligoninei (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl nutarimo, sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. K. (V. K.) kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL) direktoriaus 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimą Nr. LVB-PER-209 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (toliau – ir Nutarimas); 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. 2S-6892 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas); 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, 750 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2016 m. lapkričio 14 d., jis buvo nuvestas į 11 korpuso pasivaikščiojimo kiemelį, kuriame, vaikščiodamas virš pusantros valandos, užsinorėjo į tualetą. Pareiškėjas kvietė pareigūnus, tačiau jų nebuvo. Virš pasivaikščiojimo kiemelio pastebėjęs vaizdo kamerą, jis mosavo į jos objektyvą, tačiau pareigūnai nepasirodė. Tuomet pareiškėjas pradėjo daužyti duris, kurios nebuvo užrakintos ir atsidarė. Jis nuėjo į 11 korpusą, kuriame pareigūnų taip pat nebuvo. Atlikęs gamtinius reikalus, peržiūrėjo vaizdo kameras, mėgino telefonu iškviesti pareigūnus. Po kurio laiko grįžęs į pasivaikščiojimo kiemelius, jis buvo pasitiktas pareigūnų ir nuvestas iki jo gyvenamosios patalpos. Pareiškėjas pareigūnams išreiškė savo nepasitenkinimą dėl jų nebuvimo lauke, saugumo neužtikrinimo, sąlygų pasinaudoti tualetu nesudarymo bei ilgo pareiškėjo laikymo pasivaikščiojimo kiemelyje. Vėliau dėl įvykio būrio viršininkas pasiūlė pareiškėjui parašyti pasiaiškinimą. 2016 m. lapkričio 16 d. pareiškėjas išvyko į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą (toliau – ir Lukiškių TI-K), kuriame 2016 m. lapkričio 23 d. pareigūnai uždarė jį į kamerų tipo patalpas 15 parų. Susipažinęs su LAVL 2016 m. lapkričio 16 d. drausmės komisijos teikimu dėl nubaudimo ir nutarimu, pastebėjo, kad dokumentinė medžiaga, kuria remiantis pareiškėjas buvo nubaustas, yra sufabrikuota, o Nutarimas nepagrįstas. Dėl Nutarimo pareiškėjas pateikė skundą Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), tačiau jis aplinkybes vertino formaliai ir šališkai, pritardamas LAVL argumentams ir drausminės nuobaudos nepanaikino. Dėl nepagrįstai ir neteisėtai skirtos nuobaudos vykdymo pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus, dvasines kančias, nepilnavertiškumo jausmą, orumo pažeminimą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad 2016 m. lapkričio 14 d. apie 16 val. 30 min. Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai užfiksavo pareiškėjo drausmės pažeidimą dėl įstaigos turto sugadinimo - apie 16 val. 30 min. pareiškėjas atplėšė 11D 3/p korpuso pasivaikščiojimo kiemelio sienos skardą. Minėtas drausmės pažeidimas buvo užfiksuotas Tarnybinių pranešimų apie nuteistųjų, suimtųjų padarytus režimo reikalavimo pažeidimus registre Nr. 49-PR-234 (bylos indeksas 8.48) (LAVL Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnų tarnybiniai pranešimai Nr. 49-PR-234( 1 )/2016-11-14 ir Nr. 49-PR-234(2)/2016-11-14). 2016 m. lapkričio 16 d. įvyko Drausmės komisijos posėdis, kurio metu buvo svarstytas pareiškėjo padarytas drausmės pažeidimas, užfiksuoti jo paaiškinimai, jog patys pareigūnai neuždarė pasivaikščiojimo kiemelio durų, todėl jis išėjo pasivaikščioti, inventoriaus negadino. Drausmės komisija 2016 m. lapkričio 16 d. teikimu Nr. 1-PR-673 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ LAVL direktoriui siūlė pareiškėjui skirti nuobaudą - perkėlimą į kamerų tipo patalpas 5 paroms. LAVL direktorius, atsižvelgęs į padaryto pažeidimo aplinkybes, surinktą medžiagą, pareiškėjo paaiškinimus, Drausmės komisijos teikimą dėl nuobaudos skyrimo bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 142 straipsniu, 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. NB-PR-209 pareiškėjui skyrė drausminę nuobaudą - perkėlimą į kamerų tipo patalpas 15 parų.

5. LAVL direktoriaus 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimas Nr. NB-PR-209 priimtas teisėtai, pareiškėjui skirta nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį, todėl nėra teisinio pagrindo ginčijamą nutarimą naikinti. Kalėjimų departamento sprendime aiškiai išdėstyti motyvai ir teisės aktų nuostatos, kurių pagrindų Kalėjimų departamentas pripažino, kad LAVL direktoriaus 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimas Nr. NB-PR-209 yra pagrįstas ir teisėtas, todėl pagrįstai pripažinta, kad pareiškėjui skirtos nuobaudos panaikinti ar sušvelninti nėra pagrindo.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

7. Kalėjimų departamentas, ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2016 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. 2S-6892 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ priėmė sprendimą, kad LAVL direktorius 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. NB-PR-209 nuobaudą - perkėlimą į kamerų tipo patalpas 15 parų - pareiškėjui skyrė pagrįstai. Kalėjimų departamentas, kaip centrinė viešojo administravimo institucija, pareiškėjo 2016 m. lapkričio 25 d. skundą išnagrinėjo tinkamai. Skundžiamas Kalėjimų departamento Sprendimas buvo priimtas nepažeidus teisės aktų reikalavimų, jame nurodyta apskundimo tvarka. Šis sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio įtvirtintus reikalavimus, yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas.

II. 8. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 10 d. sprendimu pareiškėjo V. K. skundą atmetė.

9. Teismas nustatė, kad faktą, jog 2016 m. lapkričio 14 d. apie 16 val. 30 min. 11 korpuso pasivaikščiojimo kiemelyje Nr. 2, pasivaikščiojimo gryname ore metu, jis atplėšė skardinės pertvaros apatinę dalį ir pro ją išlindo į pasivaikščiojimo kiemelių koridorių patvirtino LAVL Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnų M. L. ir R. D. tarnybinių pranešimų duomenys. Taip pat teismas pažymėjo, jog Kauno apygardos administraciniame teisme yra išnagrinėta administracinė byla Nr. I-1083-414/2017 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-00121-2017-8), kurioje pareiškėjas kėlė ginčą dėl LAVL direktoriaus 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo „Dėl žalos atlyginimo išieškojimo iš suimtojo (nuteistojo)“ Nr. LVB-PR-210, kuriuo nutarta išieškoti iš pareiškėjo 38 Eur materialinei žalai, padarytai LAVL, atlyginti teisėtumo ir pagrįstumo. Minėtas nutarimas buvo priimtas dėl to, jog pareiškėjas 2016 m. lapkričio 16 d. 11 korpuso pasivaikščiojimo kiemelyje Nr. 2, pasivaikščiojimo gryname ore metu atplėšė skardinės pertvaros apatinę dalį - sugadino įstaigos turtą ir padarė materialinę žalą LAVL. Administracinėje byloje Nr. I-1083-414/2017 teisme buvo apklausti LAVL pareigūnai R. D. ir M. L., kurie nurodė, jog pasivaikščiojimo kiemelyje Nr. 2 pareiškėjas buvo vienas, šis kiemelis prieš į jį įvedant pareiškėją buvo patikrintas ir jis buvo tvarkingas, visos patalpos buvo naujai suremontuotos. Pasivaikščiojimo kiemeliai, kai jais naudojasi nuteistieji yra rakinami, taip buvo ir pareiškėjo atveju. Pasivaikščiojimo kiemelis Nr. 2 nuo koridoriaus atskirta metaline skarda, kuri buvo pritvirtinta iš koridoriaus pusės, todėl pareiškėjas iš pasivaikščiojimo kiemelio Nr. 2 pusės išspyrė skardos apatinę dalį (išlenkė) į koridoriaus pusę ir per atsivėrusį tarpą išlindo. M. L. taip pat nurodė, kad vaizdo stebėjimo sistema neapima visų pasivaikščiojimo kiemelių, todėl jokių objektyvių duomenų pasivaikščiojimo kiemelyje Nr. 2 nebuvo užfiksuota. Teismas, išanalizavęs administracinėje byloje esančius įrodymus, sprendė, kad byloje yra pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti visapusiškai pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas buvo pagrįstai nubaustas už teisės aktuose nustatytų imperatyvių pareigų tyčinį nevykdymą.

10. Teismo vertinimu, tiek ginčijamas Nutarimas, tiek Kalėjimų departamento Sprendimas visiškai atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, pareiškėjui drausminė nuobauda buvo paskirta nepažeidžiant imperatyvių BVK nuostatų, todėl ginčijamu Nutarimu paskiriant pareiškėjui nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas 15 parų, o ne 5 paroms.

11. Kalėjimų departamento Sprendimo turinio analizė patvirtino, kad pareiškėjo skundas dėl Nutarimo buvo išnagrinėtas išsamiai - buvo įvertintos visos režimo pažeidimo padarymo aplinkybės, taip pat ir nuobaudos atitikimas BVK nuostatoms, duotas išsamus atsakymas, nurodyta apskundimo tvarka. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad panaikinti Nutarimo ir Kalėjimų departamento Sprendimo nėra pagrindo.

III. 12. Pareiškėjas V. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 10 d. sprendimą ir priimti naują – jo skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Nei teismui, nei atsakovui pareiškėjas nenurodė, kad jis buvo uždarytas į kiemelį Nr. 2, tokių faktinių duomenų nepateikė ir atsakovas. Pareiškėjo teigimu, atsakovas tyčia neišsaugojo pasivaikščiojimo kiemelių vaizdo įrašo. Jis neneigia, kad matė sulankstytą skardą, tačiau nurodo, jog per ją nebūtų įmanomą išlipti ar ją sulankstyti be įrankių.

12.2. Pareigūnų teiginiai, jog tuo metu jie buvo išėję atsivesti kitų kalinamųjų, yra nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.

12.3. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo suteikta teisė apsiginti bei susipažinti su įtarimo medžiaga, taip pat nebuvo sudarytos sąlygos dalyvauti drausmės komisijoje.

12.4. Teismas nesiaiškino aplinkybių, kodėl LVAL direktorius priėmė Nutarimą nubausti pareiškėją žymiai griežčiau.

13. Atsakovas LAVL atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

14. Atsakovas mano, jog teismas objektyviai išanalizavo pareiškėjo ir atsakovo argumentus, pateiktus įrodymus bei priimtą sprendimą išsamiai pagrindė galiojančiomis teisės normomis, teismų praktika, todėl priimtas teismo sprendimas yra objektyvus, pagrįstas bei teisingas.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

16. Kalėjimų departamento nuomone, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino laikydamasis ABTĮ nuostatų. Teismas vadovavosi ABTĮ 56 straipsniu ir priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pažymi, jog visi pareiškėjo argumentai yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. LVB-PER-209, kuriuo nuspręsta pareiškėją V. K. perkelti į kamerų tipo patalpas 15 parų, teisėtumas ir pagrįstumas. Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti Kalėjimų departamento 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. 2S-6892 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ ir priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LVAL, 750 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

18. Pirmosios instancijos teismas, įvertinės byloje esančią medžiagą, liudytojų parodymus, konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 4 punktą, todėl pareiškėjui Nutarimu nuobauda buvo paskirta pagrįstai. Konstatavęs pareiškėjui paskirtos nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas Kalėjimų departamento Sprendimą taip pat pripažino pagrįstu.

19. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, jog jis nebuvo uždarytas į pasivaikščiojimo kiemelį Nr. 2, jis negalėjo sulankstyti minėtame kiemelyje esančios skardos, jam nebuvo sudarytos sąlygos dalyvauti drausmės komisijos posėdyje, taip pat teismas nesiaiškino aplinkybių dėl pareiškėjui paskirtos nuobaudos griežtumo.

20. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

21. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog Kauno apygardos administraciniame teisme 2017 m. rugsėjo 22 d. buvo išnagrinėta byla pagal pareiškėjo V. K. skundą dėl LAVL direktoriaus 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo „Dėl žalos atlyginimo išieškojimo iš suimtojo (nuteistojo)“ Nr. LVB-PER-210, kuriuo nutarta išieškoti iš pareiškėjo 38 Eur materialinei žalai, padarytai LAVL, atlyginti teisėtumo ir pagrįstumo. Ši byla buvo užbaigta galutine ir neskundžiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartimi. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-2764-422/2018 (teisminio proceso Nr. A-2764-442/2018) buvo nagrinėjamas klausimas dėl pareiškėjo civilinės atsakomybės. Minėtoje administracinėje byloje buvo nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 14 d. apie 16.30 val. 11 korpuso pasivaikščiojimo kiemelyje Nr. 2 pasivaikščiojimo gryname ore metu pareiškėjas atplėšė skardinės pertvaros apatinę dalį, ją sulankstė ir pro pertvaros apačią pateko į pasivaikščiojimo kiemelių koridorių, kur ir buvo aptiktas. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytinos prejudiciniais faktais, kurie nenagrinėtini iš naujo, todėl minėtos aplinkybės laikytinos įrodytomis.

22. Nagrinėdama pareiškėjui V. K. paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnyje numatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos. Pagal BVK 110 straipsnio 1 dalies 4 punktą Laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo tausoti pataisos įstaigos, o jeigu nuteistasis mokosi,- ir švietimo ar profesinio mokymo įstaigos turtą. Už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos BVK 142 straipsnyje nurodytos nuobaudos, iš kurių viena yra perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki 15 parų (BVK 142 str. 1 d. 4 p.).

23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija akcentuoja, kad nuteistiesiems apskundus sprendimą dėl nuobaudos paskyrimo, bylą nagrinėjančiam teismui turi būti pateikiami išsamūs įrodymai, jog šie asmenys iš tiesų atliko teisės aktais draudžiamą veiką; be to, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos taisyklę asmens kaltę turi įrodyti būtent nuobaudą skirianti institucija, o pagal bendrąjį in dubio pro reo (bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai) principą visi neaiškumai traktuojami asmens, kuriam yra inkriminuojami pažeidimai, naudai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1233/2014). Sprendžiant dėl nuobaudų, nustatytų BVK 142 straipsnyje, paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus; asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2891-575/2016).

24. Įvertinusi bylos duomenis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-2764-442/2018 nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje yra pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti visapusiškai pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas buvo pagrįstai nubaustas už teisės aktuose nustatytų imperatyvių pareigų tyčinį nevykdymą. Pareiškėjui nuobauda (perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki 15 parų) buvo paskirta neviršijant įgaliojimų, ji atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjui LAVL direktoriaus 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimas Nr. LVB-PER-209„Dėl nuteistojo nubaudimo“ pagrįstas ir teisėtas. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo naikinti ginčijamus LAVL Nutarimą ir Kalėjimų departamento Sprendimą.

25. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visumą byloje surinktų įrodymų, pareiškėjo paaiškinimus, pateiktus teismo posėdžio metu. Nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nesilaikė ABTĮ nuostatų ir teismų praktikoje suformuotų taisyklių dėl įrodymų vertinimo.

26. Neturtinės žalos atlyginimo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad viešoji (valstybės) atsakomybė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.). Tam, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

27. Nustatęs, kad nuobauda pareiškėjui buvo skirta pagrįstai, teismas taip pat konstatavo nesant vienos iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės atsidavimo sąlygų, t. y. neteisėtų Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiksmų, todėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, kurios atsiradimas siejamas su nuobaudos skyrimu ir vykdymu, pagrįstai netenkino.

28. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškinęs ir taikęs materialiosios bei procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė