2022-12-07 Nr. AB-30059-3-62-3-00660-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-667-520/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00660-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas D. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovo atstovas), 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK, nuo 2020 m. balandžio 17 d. iki 2020 m. rugpjūčio 12 d. ir nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d. iki 2020 m. rugsėjo 8 d. jis buvo perkeltas iš Pravieniškių PN-AK 1 sektoriaus į 2 sektorių nesuteikiant jam čiužinio, antklodės, pagalvės ir indų. Pareiškėjas nurodė, kad perkėlimo metu turėtus daiktus (čiužinį, antklodę, pagalvę ir indus) jis privalėjo grąžinti, tačiau nauji daiktai jam nebuvo suteikti, todėl jam teko miegoti ant geležinių gultų be patalynės, su drabužiais, pasitiesus savo asmeninius rankšluosčius ir kitus daiktus. Jam pasiskundus administracija davė patalynę, tačiau indais neaprūpino.

3. Pareiškėjas nurodė, kad neturėdamas indų ir pagal įstaigos taisykles negalėdamas jų įsigyti buvo priverstas indus skolintis iš kitų nuteistųjų, o nepavykus jų gauti likdavo nevalgęs ir turėdavo pirkti maistą įstaigos parduotuvėje už savo asmenines lėšas. Miegant su drabužiais jam stipriai paūmėjo odos liga, kuria jis serga. Pareiškėjo teigimu, Pravieniškių PN-AK administracija nereagavo į jo skundus, atsakydavo į juos psichologiniu spaudimu. Dėl neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią diskomfortu, fiziniu skausmu, sveikatos pablogėjimu, orumo pažeminimu, dvasinėmis kančiomis.

4. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

5. Atsakovo atstovas paaiškino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatomis nuteistieji gali įsigyti ir turėti plastikinių arba medinių stalo indų (lėkštę, dubenėlį sriubai, šaukštą, puodelį, šakutę, peilį). Tokius stalo indus nuteistieji gali įsigyti ir turėti ir įstaiga neprivalo nuteistųjų jais aprūpinti. Atsakovo atstovas nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 12 d. pareiškėjui buvo išduotas plastikinių indų komplektas.

6. Atsakovo atstovas taip pat paaiškino, kad visiems nuteistiesiems uždarosios zonos patalpose išduodamas čiužinys, antklodė ir pagalvė. Patalynė vadovaujantis Taisyklių 23 punktu yra išduodama tik dienotvarkėje nustatytu miego laiku.

7. Atsakovo atstovas tvirtino, kad pareiškėjas neįrodė būtinųjų sąlygų atsakovo atstovo civilinei atsakomybei kilti, t. y. neįrodė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų bei kad dėl neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginama pinigais, taip pat priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų bei patirtos neturtinės žalos, todėl pareiškėjo skundas yra visiškai nepagrįstas.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu pareiškėjo D. S. skundą atmetė.

9. Teismas iš Pravieniškių PN-AK 2 sektoriaus pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus nustatė, kad pareiškėjui 2020 m. kovo 12 d. paskirta nuobauda perkėlimas iš paprastosios grupės į drausmės grupę penkiems mėnesiams.

10. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo“ patvirtintų Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo normų (toliau – ir Aprūpinimo normos) 3 punktu suimtajam (nuteistajam) atvykus į laisvės atėmimo vietą, jam nemokamai išduodamas čiužinys, pagalvė ir antklodė, jei suimtasis (nuteistasis) neturi nuosavos patalynės, jam papildomai išduodama paklodė, užvalkalas pagalvei ir užvalkalas antklodei. Aprūpinimo normų 1 priede nurodyta, kad patalynė – antklodė, čiužinys, pagalvė, patalynės komplektai (paklodė, užvalkalai antklodei ir pagalvei) ir rankšluostis.

11. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, jog visiems nuteistiesiems uždarosios zonos patalpose yra išduodamas čiužinys, antklodė ir pagalvė, pareiškėjas minkštuoju inventoriumi buvo aprūpintas tinkamai. Teismas nurodė neturintis pagrindo abejoti tokiais atsakovo atstovo pateiktais duomenimis. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo paaiškinimai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, todėl vertino juos kritiškai. Teismas nurodė, kad teismo posėdyje pareiškėjas teigė, jog visą ginčo laikotarpį jam nebuvo išduotas čiužinys, pagalvė, antklodė, tačiau skunde teismui buvo nurodoma, jog pareiškėjui pasiskundus pataisos įstaigos administracijai jam buvo išduotas čiužinys su antklode. Be to, iš Pravieniškių PN-AK 2020 m. birželio 19 d. rašto Nr.7-2908, pateikto pareiškėjui atsakant į jo skundą, nustatyta, kad pataisos įstaigos administracija, patikrinusi pareiškėjo skunde nurodytą aplinkybę dėl minkštojo inventoriaus, nustatė, jog čiužinys, pagalvė ir antklodė pareiškėjui buvo išduoti. Teismas nurodė, jog Taisyklių 23 punkte (ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2021 m. gegužės 26 d.) buvo numatyta, kad nuteistiesiems, atliekantiems Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalyje (ginčui aktuali 2019 m. birželio 27 d. Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies redakcija) nurodytą nuobaudą, patalynė, čiužinys, pagalvė ir antklodė išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Teismas pažymėjo, jog atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad čiužinys, pagalvė ir antklodė pareiškėjui nebuvo išduodama tik dienos metu. Teismas vertino, kad jokie byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad patalynė nebuvo išduodama dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas sprendė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas minkštuoju inventoriumi buvo aprūpintas tinkamai, todėl nėra pagrindo konstatuoti Pravieniškių PN-AK veiksmų neteisėtumo.

12. Vertindamas skundo argumentus, susijusius su indų neišdavimu, teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas pranešime nurodė, jog kamerų tipo patalpose bausmę atliekantiems nuteistiesiems maistas pristatomas šilumą palaikančiuose induose. Maisto porcijos dalinamos valgyklos induose (dubenėliuose, lėkštėse), pateikiami reikalingi stalo įrankiai (šaukštas, puodukas, šakutė, peilis). Po maitinimo stalo indai bei įrankiai surenkami. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu bausmę atliko drausmės grupės sąlygomis ir pagal Taisyklių 22 punktą neturėjo teisės įsigyti ir turėti plastikinių arba medinių stalo indų. Teismas nurodė neturintis pagrindo abejoti atsakovo atstovo nurodytais duomenimis, nes jie visiškai atitinka Vidaus tvarkos taisyklių 22 punkte įtvirtintus apribojimus nuteistiesiems, kurie bausmę atlieka drausmės grupės sąlygomis, t. y. po valgio indai ir stalo įrankiai pagrįstai yra paimami. Teismas pažymėjo, jog teisės aktai nenumato pataisos įstaigai pareigos nuteistuosius aprūpinti plastikiniais indais. Teismas, atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti Pravieniškių PN-AK veiksmų neteisėtumo.

13. Teismas konstatavo, kad ginčo situacijos teisinis reglamentavimas ir byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai suponuoja išvadą, jog pareiškėjo skundo argumentai dėl jo netinkamų laikymo sąlygų yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl šie argumentai nevertintini kaip lėmę neturtinės žalos atsiradimą. Teismas nurodė, kad nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, t. y. nesant visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 str., 88 str. 1 p.).

III. 14. Pareiškėjas D. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

15. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino jo (pareiškėjo) skunde nurodytų aplinkybių, jog jo (pareiškėjo) perkėlimo iš Pravieniškių PN-AK 1 sektoriaus į 2 sektorių metu pareiškėjas jam išduotą inventorių turėdavo grąžinti ir ginčas kyla būtent dėl pareiškėjo skunde nurodyto inventoriaus nesuteikimo pareiškėjui atliekant bausmę Pravieniškių PN-AK 2 sektoriuje.

16. Pareiškėjas teigia, kad Pravieniškių PN-AK 1 sektoriuje jam išduotą inventorių jis grąžino 2020 m. balandžio 17 d. perkėlimo į pataisos įstaigos 2 sektorių metu ir 2020 m. rugpjūčio 21 d. perkėlimo į pataisos įstaigos 2 sektorių metu, o naujo inventoriaus 2 sektoriuje negavo.

17. Pareiškėjas paaiškina, kad Pravieniškių PN-AK sudaro 3 sektoriai, esantys skirtingose vietose ir turintys atskirus sandėlius. Atsakovo atstovas pateikė tik bendro pobūdžio informaciją, kuri atitinka kalinimo laikotarpius nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d. iki 2020 m. balandžio 17 d. ir nuo 2020 m. rugpjūčio 12 d. iki 2020 m. rugpjūčio 21 d., tačiau jis dėl šių laikotarpių neturi nusiskundimų. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo atstovas nepateikė 2020 m. balandžio 17 d. materialinio aprūpinimo kortelės ir 2020 m. rugpjūčio 21 d. materialinio aprūpinimo kortelės. Šiomis dienomis jis buvo perkeliamas iš Pravieniškių PN-AK 1 sektoriaus į 2 sektorių ir būtent 2 sektoriuje jam nebuvo suteiktas reikiamas inventorius.

18. Pareiškėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog jis (pareiškėjas) buvo maitinamas įdedant maistą į įstaigos indus, ir paaiškina, kad atliekant bausmę kamerų tipo patalpose nuteistieji yra maitinami tokiu būdu: prie kameros prieina ūkio dalies darbuotojas ir tik nuteistajam davus savo indus įdeda į juos maistą. Pareiškėjas nurodė, kad pagal Taisyklių 22 punktą jis negalėjo įsigyti ir turėti savo indų.

19. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių išsiaiškinti visas bylos aplinkybes, atsisakė apklausti liudytojus, neišreikalavo iš atsakovo materialinio aprūpinimo kortelių dėl ginčo laikotarpių nuo 2020 m. balandžio 17 d. iki 2020 m. rugpjūčio 12 d. ir nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d. iki 2020 m. rugsėjo 8 d.

20. Pareiškėjas teigia pateikęs į bylą įrodymus, patvirtinančius, kad lankėsi laisvės atėmimo vietų ligoninėje, kur jam buvo diagnozuota odos liga, nurodo, kad 2020 m. rugpjūčio 21 d. po pokalbio su psichologais buvo įtrauktas į (duomenys neskelbtini) įskaitą, tačiau psichologinės pagalbos nesulaukė.

21. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Taisyklių 23 punktu, nurodydamas, kad pareiškėjui buvo paskirta Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalyje numatyta nuobauda. Pareiškėjas teigia, kad nuobauda jam nebuvo paskirta, jis tik buvo perkeltas iš paprastos grupės į drausmės grupę.

22. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

23. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjas nenurodė argumentų ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą. Atsakovo atstovas mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir pagrįstai sprendė, kad byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų. Atsakovo atstovas vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas ir apeliacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo šį sprendimą panaikinti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 24. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo D. S. skundo reikalavimas priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir procesines palūkanas iš Lietuvos valstybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį dėl jam neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK, pagrįstumas ir teisėtumas.

25. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atstovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nepripažino pagrįstomis ir įrodytomis pareiškėjo išsakytų pretenzijų dėl jam neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų (dėl neišduotų čiužinio, antklodės ir pagalvės; miegojimo ant geležinių gultų su rūbais, pasitiesus rankšluosčius ir kitus asmeninius daiktus; negalėjimo turėti gyvenamojoje patalpoje asmeninių indų). Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, t. y. vienos iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, nurodytų CK 6.271 straipsnyje, pareiškėjo skundą atmetė.

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo dėl to, kad priimtas neteisingas sprendimas. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, susijusiomis su tuo, kad pareiškėjas nuo 2020 m. balandžio 17 d. iki 2020 m. rugpjūčio 12 d. ir nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d. iki 2020 m. rugsėjo 8 d. buvo aprūpintas pagal materialinio buitinio aprūpinimo tvarką, t. y. kad jam atvykus į Pravieniškių PN-AK 2 sektorių jam buvo išduoti čiužinys, antklodė, pagalvė (pareiškėjo teigimu, šis inventorius jam nebuvo išduotas 2020 m. balandžio 17 d. ir 2020 m. rugpjūčio 21 d.); taip pat kad jam buvo išduoti indai (pareiškėjo teigimu, atsakovo atstovas jam indų nedavė, o savo indų neleido turėti). Pareiškėjas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė apklausti liudytojus, neišreikalavo iš atsakovo informacijos, neįpareigojo pateikti 2020 m. balandžio 17 d. ir 2020 m. rugpjūčio 21 d. materialinio buitinio aprūpinimo kortelių.

27. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Teismas gali klysti tiek faktinėms bylos aplinkybėmis taikydamas netinkamas materialiosios teisės normas, tiek proceso teisės normas. Apeliacinės instancijos teismo teisės yra nustatytos ABTĮ.

28. Materialiųjų teisės normų pažeidimas yra pagrindas panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą (ABTĮ 147 str.). Proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 str. 1 d.). Taip pat pirmosios instancijos teismo sprendimas gali būti panaikintas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, ir byla perduota nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 144 str. 1 d.). Pabrėžtina, kad ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje yra nurodyti tokie proceso teisės normų pažeidimai, kurie iš esmės reiškia, kad pirmosios instancijos teisme apskritai nebuvo tinkamo proceso. Apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs apskųstą teismo sprendimą, turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo, jeigu: 1) sprendimas panaikinamas dėl ABTĮ 146 straipsnyje nurodytų pagrindų; 2) bylos aplinkybėms išaiškinti būtina surinkti daug naujų įrodymų; 3) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ne visus byloje pareikštus reikalavimus.

29. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti konstatuota, kad neišaiškintos bylos aplinkybės, o joms išaiškinti būtina surinkti daug naujų įrodymų; kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ne visus byloje pareikštus reikalavimus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas dėl ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Dėl to nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

30. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pareikštu skundo reikalavimu, įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes (skundo pagrindą), dėl kurių buvo prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimą, sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra išaiškinęs, jog pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje R. T. prieš Ispaniją ir H. B. prieš Ispaniją; 1998 m. vasario 19 d. sprendimą Higgins ir kiti prieš Prancūziją). EŽTT praktikoje pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją).

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė apklausti liudytojus, tačiau nenurodo šių liudytojų bei nenurodo aplinkybių, kurias konkretūs liudytojai nurodytų ir kurios yra teisiškai reikšmingos šiai bylai išnagrinėti (ABTĮ 59 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas 2021 m. balandžio 7 d. nutartimi atsakovo atstovą įpareigojo pateikti visą medžiagą, susijusią su pareiškėjo skundo reikalavimais. Pareiškėjas 2021 m. birželio 3 d. pirmosios instancijos teisme gautame atsikirtime į atsakovo atstovo atsiliepimą prašė išreikalauti „materialinio buitinio aprūpinimo kortelę“ ir atsakovo atstovas 2021 m. birželio 9 d. pateikė „Suimtojo (nuteistojo) materialinio aprūpinimo kortelę“. Pareiškėjas nenurodo jokių argumentų, kad jis teikė konkrečius duomenis apie tai, kad buvo ir kitos materialinio buitinio aprūpinimo kortelės, t. y. 2020 m. balandžio 17 d. ir 2020 m. rugpjūčio 21 d. materialinio buitinio aprūpinimo kortelės, kurias turėjo išreikalauti pirmosios instancijos teismas. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad nebuvo išreikalauta informacija, tačiau tai yra abstraktus ir deklaratyvus argumentas, nes nėra nurodyta kokią konkrečią informaciją pagal pareiškėjo prašymą (-us) turėjo išreikalauti pirmosios instancijos teismas. Taigi nagrinėjamu atveju nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, susijusias su įrodymų surinkimu tam, jog būtų nustatytos šiai bylai išnagrinėti teisiškai reikšmingos aplinkybės.

32. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl ginčo esmės suponuoja išvadą, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatant ginčui teisiškai reikšmingus faktus.

33. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

34. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar pareiškėjui buvo išduoti čiužinys, antklodė ir pagalvė, rėmėsi tiek pareiškėjo skunde ir teismo posėdyje nurodytomis aplinkybėmis, tiek ir atsakovo atstovo atsiliepime į skundą nurodytomis aplinkybėmis, vadovavosi Aprūpinimo normų 3 punktu, nustatančiu, kad suimtajam (nuteistajam) atvykus į laisvės atėmimo vietą, jam nemokamai išduodamas čiužinys, pagalvė ir antklodė, jei suimtasis (nuteistasis) neturi nuosavos patalynės, jam papildomai išduodama paklodė, užvalkalas pagalvei ir užvalkalas antklodei. Taip pat pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjui 2020 m. kovo 12 d. paskirta nuobauda perkėlimas iš paprastosios grupės į drausmės grupę penkiems mėnesiams, vadovavosi Vidaus tvarkos taisyklių 23 punktu, nustatančiu, kad nuteistiesiems, atliekantiems tokio pobūdžio nuobaudą, patalynė, čiužinys, pagalvė ir antklodė išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Būtent šioje byloje atsakovo atstovas ir nurodė, jog čiužinys, pagalvė ir antklodė pareiškėjui, kuris buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas, nebuvo išduodama tik dienos metu. Tai reiškia, kad pareiškėjui tuo laikotarpiu, kai jis buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas drausmės grupėje, nuolatiniam naudojimui nebuvo išduotas minėtas inventorius, t. y. patalynė buvo surenkama ir išduodama jam tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui.

35. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas situaciją, kai patalynė, čiužinys, pagalvė ir antklodė išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui, yra konstatavęs, jog nuostata, kad patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui, taikoma visiems be išimties nuteistiesiems, kuomet asmuo buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas, patalynė iš jo galėjo būti surenkama ir išduodama jam tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui (žr., pvz., 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2131-629/2020; 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2769-662/2020; kt.).

36. Pažymėtina, kad byloje pateikti įrodymai, jog pareiškėjui 2020 m. kovo 12 d. paskirta nuobauda perkėlimas iš paprastosios grupės į drausmės grupę penkiems mėnesiams už įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymą (b. l. 21). Byloje yra duomenys, kad pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 21 d. buvo perkeltas į 2 sektorių, o 2020 m. rugsėjo 8 d. išvyko į Vilniaus pataisos namus, išvykdamas iš 1 sektoriaus į 2 sektorių ir iš 2 sektoriaus į Vilniaus pataisos namus pareiškėjas grąžino atsakovo atstovui visus išduotus daiktus: patalynę ir indus (b. l. 54).

37. Suimtojo (nuteistojo) materialinio aprūpinimo kortelėje nurodyta, kad pareiškėjui 2019 m. rugpjūčio 12 d. ir 2020 d. rugpjūčio 13 d. išduoti antklodė, čiužinys, pagalvė, taip pat plastikinių indų komplektas (b. l. 42). Atsakovo atstovo 2020 m. birželio 19 d raštu Nr.7-2908 (b. l. 25–27) buvo atsakyta pareiškėjui į jo skundus dėl laikymo sąlygų 2 sektoriaus uždarosiose patalpose, nurodyta, kad patikrinus informaciją dėl pareiškėjo teiginio, kad jam oficialiai neišduotas minkštasis inventorius, nustatyta, kad pareiškėjas yra aprūpintas antklode, pagalve ir čiužiniu, taip pat nustatyta, kad pareiškėjui 2019 m. rugpjūčio 12 d. buvo išduotas plastikinių indų komplektas.

38. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti daroma išvada, kad jam kamerų tipo patalpose patalynė nebuvo išduodama dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Pažymėtina, kad šiuo aspektu jis nėra teikęs skundų atsakovo atstovui. Pareiškėjas 2020 m. gegužės 24 d. skunde skundėsi tuo, kad nėra aprūpintas tinkamu minkštuoju inventoriumi ir atvykus į įstaigą jam oficialiai nebuvo išduotas minkštasis inventorius (b. l. 27). Be to, iš pareiškėjo šioje byloje teikto skundo matyti, kad jam buvo išduotas čiužinys su antklode.

39. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai taip pat nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad nepagrįsti skundo argumentai, jog pareiškėjui nebuvo išduoti indai ir dėl to jis negalėjo pilnavertiškai maitintis bei turėjo papildomai pirkti iš Pravieniškių PN-AK parduotuvės maistą.

40. Vadovaujantis Vidaus tvarkos taisyklių 22 punktu, nustatyta, kad pareiškėjas neturėjo teisės įsigyti ir turėti plastikinių arba medinių stalo indų, po valgio indai ir stalo įrankiai turėjo būti paimami. Įvertinus atsakovo atstovo pateiktus duomenis, kaip buvo užtikrintas pareiškėjo maitinimas, konstatuota, kad nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovo atstovo veiksmai buvo neteisėti dėl to, kad pareiškėjas nebuvo aprūpintas indais.

41. Atsakovo atstovas pateikė duomenis (b. l. 40), kad kamerų tipo patalpose bausmę atliekantiems nuteistiesiems maistas pristatomas šilumą palaikančiuose induose; maisto porcijos dalijamos valgyklos induose (dubenėliuose, lėkštėse), pateikiami reikalingi stalo įrankiai (šaukštas, puodukas, šakutė, peilis); po maitinimo stalo indai bei įrankiai surenkami, valgyklos indus plauna viešosios įstaigos „Bruneros“ valgyklos darbuotojai, o nuosavus indus – nuteistieji; nuteistajam pageidaujant maistas gali būti tiekiamas valgyklos induose.

42. Apibendrinant šioje byloje nustatytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjo apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl ginčo, pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos byloje nustatytais faktais ir surinktų įrodymų visetu, laikantis ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies reikalavimų, padarytos išsamiai ir visapusiškai įvertinus tiek pareiškėjo skunde ir teismo posėdyje nurodytas aplinkybes, tiek atsakovo atstovo atsikirtimus, byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Gintaras Kryževičius

Dalia Višinskienė