d3f1c70f-6e26-40ff-9c88-ddffbce8a2a0 · Vilniaus apygardos teismas

? Apeliacinė byla Nr. 1A-93-873/2020 Teisminio proceso Nr. 1-02-5-00069-2019-5 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 29 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Julitos Dabulskytės - Raizgienės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Ievai Janulevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Dainiui Vilimui, gynėjai advokatei Ilonai Ivašauskaitei, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės L.

F., vertėjui Omarui Adi, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Tomo Songailos (toliau – prokuroras) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. nuosprendžio, kuriuo L. F., padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 300 straipsnio 2 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla nutraukta.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė 1. Sirijos Arabų Respublikos pilietis L. F., padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 2 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla nutraukta dėl to, kad L. F. laikė, gabeno ir panaudojo žinomai netikrÄ dokumentÄ : jis 2019 m. birželio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bÅ«damas Graikijoje, Atėnų mieste, iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens už 4000 Eur įgijęs žinomai netikrÄ ÄŒekijos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ D.

D., gimusio (duomenys neskelbtini)., vardu, jÄ laikė prie savęs ir gabeno iki 2019 m. birželio 16 d., 12.35 val., kai atskridęs reisu Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Atėnų į Vilnių, Vilniaus oro uosto pasienio užkardos pasienio kontrolės punkte, esančiame RodÅ«nios kelias 2, Vilniuje, jÄ panaudojo, pateikdamas dokumentų patikrinimo metu Vilniaus oro uosto pasienio užkardos pareigÅ«nui. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. nuosprendį pakeisti, panaikinat jo dalį, kurioje L.

F., padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 2 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla nutraukta. Pripažinti L. F. kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam areÅ¡tÄ 39 (trisdeÅ¡imt devynioms) paroms. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. F. skirti galutinę bausmę – areÅ¡tÄ 26 (dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡ioms) paroms. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į L. F. paskirtÄ bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ (26 dienas), vienÄ kardomojo kalinimo dienÄ prilyginant vienai areÅ¡to parai, ir laikyti L.

F. atlikusiu jam paskirtÄ areÅ¡to bausmę. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 2.1. Prokuroro nuomone, skundžiamo nuosprendžio dalis, kurioje L. F., pripažintas padariusiu nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 2 dalyje, ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės bei baudžiamoji byla nutraukta, yra neteisėta, nepagrista, todėl yra keistina. Kita Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalis yra teisėta, pagrista ir neskundžiama. 2.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad sprendimas atleisti L.

F. nuo baudžiamosios atsakomybės ir nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ grindžiamas BK 291 straipsnio 2 dalimi. Atkreipiamas dėmesys, kad BK 291 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai perėjo Lietuve Respublikos valstybės sienÄ , tai yra, pagal BK 291 straipsnio 2 dalį atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės gali bÅ«ti tik asmuo, kuriam inkriminuojamas BK 291 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas. Pažymima, kad L. F. kaltinamas padaręs BK 300 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstama veikÄ , BK 291 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas jam inkriminuojamas nėra, todėl, prokuroro manymu, nėra jokio pagrindo atleisti L.

F. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 2 dalį ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti, remiantis BK 291 straipsnio 2 dalimi. 2.3. Prokuroras nurodo, jog faktinėmis aplinkybėmis nepagrįsti teismo motyvai, kuriais argumentuoja aplinkybę, kad Vilniaus oro uosto pasienio užkardos pareigÅ«nui pateikdamas žinomai netikrÄ ÄŒekijos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai patekdamas į Lietuvos Respublikos teritorijÄ , L. F. siekė pasinaudoti prieglobsčio teise Lietuvos Respublikoje.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis L. F. parodė, jog naudodamasis netikra Čekijos Respublikos asmens tapatybės kortele Nr. (duomenys neskelbtini) jis siekė patekti į Vokietijos Federacinę RespublikÄ arba OlandijÄ , nes ten turi pažįstamų, norėjo ten gyventi, taip pat paskui norėjo pasikviesti savo Å¡eimÄ , prieÅ¡ingai, teisiamojo posėdžio metu apie karo veiksmus Sirijoje, siekį pasinaudoti prieglobsčio teise saugioje valstybėje nenurodė. Pasak prokuroro, teismo sprendimas remtis bÅ«tent teisiamojo posėdžio metu duotais L.

F. parodymais, jo ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kinimų vertinimas nuosprendyje nėra motyvuotas. 2.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad BK 291 straipsnio 2 dalies taikymÄ teismas grindžia ir tarptautinių teismų praktikos dėl 1951 m. liepos 28 d. Ženevoje priimtos Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 31 straipsnio 1 dalimi, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro apžvalgos nuostatomis, tačiau įvertinus faktines bylos aplinkybes prokuroras daro iÅ¡vadÄ , jog jas taikyti Å¡ioje byloje nėra pagrindo.

Pasak prokuroro, neginčytina, jog Sirijoje L. F. realiai grėsė pavojus jo fiziniam saugumui ar laisvei, tačiau 2019 m. birželio 16 d. praneÅ¡ime apie klastotę esanti informacija, paties L. F. ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai patvirtina, jog L. F. į Lietuvos RespublikÄ 2019 m. birželio 16 d. atvyko ne iÅ¡ Sirijos. IÅ¡ Sirijos L. F. vyko į TurkijÄ , po penkių mėnesių į GraikijÄ , vėliau iÅ¡ Graikijos į Lietuvos RespublikÄ . Prokuroras daro iÅ¡vadÄ , kad L.

F. į Lietuvos RespublikÄ atvyko ne iÅ¡ Sirijos - valstybės, kurioje gresia pavojus jo fiziniam saugumui arba laisvei. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad L. F., iÅ¡ Sirijos atvykęs į GraikijÄ - Europos SÄ jungos Å¡alį, nepasinaudojo savo teise į prieglobstį, o ten už piniginį atlygį įgijęs jam žinomai netikrÄ ÄŒekijos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko į Lietuvos RespublikÄ . 2.5. Apeliaciniame skunde pabrėžiama dar viena teismų praktikoje dėl Konvencijos 31 straipsnio 1 dalyje nurodomų sÄ lygų, kurioms esant turi bÅ«ti taikomas prieglobsčio praÅ¡ytojų nebaudimas - įvažiavęs į Å¡alį, kurioje jis ruoÅ¡iasi praÅ¡yti prieglobsčio, turi nedelsdamas prisistatyti valdžios institucijoms.

Atkreipiamas dėmesys, kad pateikti praÅ¡ymÄ suteikti prieglobstį L. F. turėjo galimybę Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punkte, tačiau to nepadarė, o šį praÅ¡ymÄ pateikė tik 2019 m. rugpjūčio 1 d. 2.6. Prokuroras nurodo, kad nuosprendyje teismas BK 291 straipsnio 2 dalį pritaikė nesant Å¡ioje teisės normoje numatyto teisinio pagrindo, argumentai, kuriais grindė Å¡ios teisės normos taikymÄ , neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl Å¡is nuosprendis keistinas panaikinant jo dalį, kurioje L.

F., padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 2 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla nutraukta, priimant Å¡ioje dalyje naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį.

3. Atsiliepimo į apeliacinį skundÄ nepateikta. Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jo gynėja prašė skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.

4. Apeliaciniame skunde nekeliamas atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens kaltės, veikos kvalifikavimo klausimas. Pats atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo savo kaltės neginčijo. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

5. Esminis ginčas Å¡ioje byloje kyla dėl to, jog L. F., pripažintas padariusiu nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 2 dalyje, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės bei baudžiamoji byla nutraukta. Prokuroro manymu, nėra jokio pagrindo atleisti L. F. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 2 dalį ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti, remiantis BK 291 straipsnio 2 dalimi. Pasak prokuroro, L. F. kaltinamas padaręs BK 300 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , BK 291 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas jam inkriminuojamas nėra, todėl nėra pagrindo atleisti L. F. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 2 dalį ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti, remiantis BK 291 straipsnio 2 dalimi. Teisėjų kolegija su prokuroro pozicija dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nesutinka.

6. BK 291 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ . To paties straipsnio 2 dalies nuostatos taip pat numato, kad nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Å¡io straipsnio 1 dalį atleidžiamas užsienietis, kuris neteisėtai atvyko į Lietuvos RespublikÄ turėdamas tikslÄ pasinaudoti prieglobsčio teise. L. F., atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, Å¡ioje byloje BK 291 straipsnio 2 dalis inkriminuota nebuvo.

7. Nagrinėjamo apeliacinio skundo kontekste pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl L. F. baudžiamosios atsakomybės taikymo už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , pagrįstai vadovavosi 1951 m. liepos 28 d. Jungtinių Tautų Konvencija dėl pabėgėlių statuso (toliau – Konvencija), kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika (ratifikuota Lietuvos Respublikos 1997 m. sausio 21 d. įstatymu Nr. VIII-85). Konvencijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nebaudimo nuostata, kad susitariančiosios valstybės neskiria nuobaudų už neteisėtÄ Ä¯važiavimÄ ar neteisėtÄ buvimÄ jų teritorijoje pabėgėliams, kurie, atvykę iÅ¡ teritorijos, kur jų gyvybei ar laisvei grėsė 1 straipsnyje numatytas pavojus, įvažiuoja į Å¡ių valstybių teritorijÄ arba yra joje be leidimo, jeigu jie patys nedelsdami prisistato valdžios institucijoms ir iÅ¡samiai paaiÅ¡kina savo neteisėtÄ Ä¯važiavimÄ ar buvimÄ .

Nebaudimo nuostata, įtvirtinta 1951 m. liepos 28 d. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 31 straipsnio 1 dalyje, taikytina ir prieglobsčio praÅ¡ytojams, kurie siekdami gauti prieglobstį, pagrįstai pažeidžia įstatymÄ , o bÅ«tent, prieglobsčio praÅ¡ytojas, bandydamas patekti į saugiÄ valstybę, pasinaudoja suklastotais dokumentais. Ginčui reikÅ¡minga Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro Tarptautinių ir Europos standartų, kuriais reglamentuojamas prieglobsčio praÅ¡ytojų nebaudimas už neteisėtÄ atvykimÄ arba buvimÄ , prieglobsčio praÅ¡ytojų, ypač specifinių poreikių grupių, pavyzdžiui, vaikų, sulaikymas, amžiaus vertinimas bei galimybė gauti informacijos, konsultavimas ir prieglobsčio procedÅ«ra, apžvalga (toliau – JTVPRK apžvalga).

Joje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog „sÄ voka „neteisėtas įvažiavimas“, inter alia, aprėpia atvykimÄ ar įvažiavimÄ naudojantis netikrais ar padirbtais dokumentais, naudojimÄ si kitais apgaulės arba neteisėto atvykimo bÅ«dais, įskaitant atvykimÄ Ä¯ valstybės teritorijÄ , padedant kontrabandininkams arba nelegaliems prekiautojams. IÅ¡aiÅ¡kinta, jog pagrįsta baimė bÅ«ti persekiojamam yra savaime laikoma pateisinama neteisėto atvykimo priežastimi. Be to, gali susiklostyti ir kitos faktinės aplinkybės, kuriomis neteisėtas įvažiavimas ar buvimas bÅ«tų pateisinamas.

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad L. F. yra Sirijos Arabų Respublikos, šalies, kurioje vyksta kariniai veiksmai, pilietis. L. F. nurodė, kad iš Sirijos išvyko, nes joje vyksta karas, jis pats nenorėjo kariauti, norėjo gyventi ramioje šalyje. Taip pat nurodė, jog visi Sirijos piliečiai nori pabėgti, kadangi vyksta karas (b. l. 141-142). Analogiškai L. F. paaiškino Vilniaus apygardos teisme. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apklausa ikiteisminio tyrimo metu nebuvo išsami ( b. l. 61-62), vertintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tikslino asmens parodymus teisiamajame posėdyje.

Nagrinėjant bylÄ apeliacine instancija iÅ¡ Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Prieglobsčio skyriaus buvo gautas Sirijos Arabų Respublikos piliečio L. F. praÅ¡ymas suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje. PraÅ¡ymas grindžiamas tuo, kad L. F. yra Å¡aukiamas atlikti privalomÄ jÄ tarnybÄ , dėl vykstančio karo Sirijoje yra grėsmė jo gyvybei. Taip pat nurodoma, kad L. F. dvejus metus buvo namuose, niekur neiÅ¡eidamas, baimindamasis bÅ«ti sustabdytas Sirijos režimo.

Nors ikiteisminio tyrimo metu L. F. apie karo veiksmus Sirijoje, siekį pasinaudoti prieglobsčio teise saugioje valstybėje nenurodė, tačiau atsižvelgiant į tai, jog L. F. kilmės Å¡alyje vyksta karo veiksmai, akivaizdu, kad dėl to kyla realus pavojus jo gyvybei ir laisvei. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, jog nagrinėjamu atveju L. F. buvo susiklosčiusios ypatingos aplinkybės, dėl kurių jis buvo priverstas vykti į užsienio Å¡alį, kurioje siekė gauti tarptautinę apsaugÄ , atitinkamai, remtis suklastotais kito asmens vardu iÅ¡duotais dokumentais.

Kariniai veiksmai, vykstantys kilmės Å¡alyje, aukÅ¡tesnės instancijos teismo vertinimu, laikytini pateisinama neteisėto atvykimo į Å¡alį, kurioje buvo siekiama pasinaudoti prieglobsčio teise, priežastimi. L. F. nusikalstami veiksmai, kurių jis ėmėsi vykdamas į saugiÄ Å¡alį, tai yra, kad siekdamas patekti į Lietuvos Respublikos teritorijÄ , pareigÅ«nams pateikė suklastotÄ asmens tapatybę patvirtinantį dokumentÄ â€“ Čekijos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ D.

D. vardu, pripažįstami veiksmais, kurių imtis kaltinamasis buvo priverstas dėl kilmės valstybėje susiklosčiusių ypatingų aplinkybių.

9. Prokuroras nurodo, jog L. F. kaltinamas padaręs BK 300 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , BK 291 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas jam inkriminuojamas nėra, todėl nėra pagrindo atleisti L. F. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 2 dalį ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti, remiantis BK 291 straipsnio 2 dalimi. Pažymėtina, jog remiantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, asmenims, neteisėtai atvykusiems į Å¡alį, ieÅ¡kant tarptautinės apsaugos – prieglobsčio, nuobaudos už neteisėtÄ Ä¯važiavimÄ ar neteisėtÄ buvimÄ jos teritorijoje, netaikomos. Nagrinėjamu atveju, neteisėto atvykimo į Å¡alį ir suklastoto asmens dokumento turėjimas yra tarpusavyje susiję, kadangi tai buvo bÅ«das asmeniui, kuris ieÅ¡ko prieglobsčio, iÅ¡vykti iÅ¡ savo Å¡alies ir kreiptis dėl tarptautinės apsaugos.

10. Prokuroras atkreipia dėmesį į Konvencijos 31 straipsnio 1 dalyje nurodomas sÄ lygas, kurioms esant turi bÅ«ti taikomas prieglobsčio praÅ¡ytojų nebaudimas - įvažiavęs į Å¡alį, kurioje jis ruoÅ¡iasi praÅ¡yti prieglobsčio, turi nedelsdamas prisistatyti valdžios institucijoms. Pasak prokuroro, pateikti praÅ¡ymÄ suteikti prieglobstį L. F. turėjo galimybę Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punkte, tačiau to nepadarė, o šį praÅ¡ymÄ pateikė tik 2019 m. rugpjūčio 1 d.

11. Pažymėtina, kad prokuroro apeliuojamas Konvencijos 31 straipsnyje įtvirtintas „nedelsiamo prisistatymo“ kriterijus yra aptartas JTVPRK apžvalgoje, kurioje nurodyta, jog tarptautinėje teisėje nenustatytas įpareigojimas asmeniui praÅ¡yti tarptautinės apsaugos pasitaikius pirmai tinkamai progai. Be to, netgi tais atvejais, kai pareiÅ¡kėjas tyčia vengia pateikti praÅ¡ymÄ , pavyzdžiui, todėl, kad norėtų praÅ¡yti prieglobsčio kitoje valstybėje, kurioje yra apsistoję jo giminaičiai ar draugai, Å¡is nedelsimas nebÅ«tinai rodo, kad pareiÅ¡kėjo poreikis gauti tarptautinę apsaugÄ yra nepagrįstas. Minėtoje JTVPRK apžvalgoje nurodyta, jog taikant „nedelsiamo prisistatymo“ aspektÄ , reikia atsižvelgti į tai, kad skubaus prisistatymo sÄ voka yra santykinė, skubumas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, taip pat ir nuo galimybės pasikonsultuoti.

12. Vilniaus apygardos teismui pateikti duomenys patvirtina, jog Sirijos Arabų Respublikos pilietis L. F. raÅ¡tu kreipėsi dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje 2019 m. liepos 31 d. (gauta 2019 m. rugpjūčio 1 d.), nors į Lietuvos RespublikÄ pateko 2019 m. birželio 16 d. Kaip matyti iÅ¡ L. F. paaiÅ¡kinimų, jis jau oro uoste sustabdžiusiems pareigÅ«nams nurodė savo pilietybę, jo mobilaus ryÅ¡io telefone buvo Sirijos Arabų Respublikos piliečio paso nuotrauka. Europos Žmogaus Teisių Teismo galutiniame 2019 m. kovo 11 d. sprendime M.

A. ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ (peticijos Nr. 59793/17), analogiÅ¡kai, atkreiptas dėmesys, jog pareiÅ¡kėjai prisistatė pasieniečiams, pateikė tapatybę patvirtinančius dokumentus ir neslėpė fakto, jog neturi vizų, ar kitų dokumentų, suteikiančių teisę atvykti į LietuvÄ . Pažymėtina, kad L. F. nemoka lietuvių kalbos, anglų kalba nekalba laisvai, todėl jo galimybės nedelsiant kreiptis prieglobsčio buvo ribotos. Jis buvo sulaikytas atvykimo dienÄ ( b. l. 33-34), po to jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (b. l. 41-42), paleistas jis buvo 2019 m. liepos 11 d. (b. l. 44-45).

SkundÄ nagrinėjantis teismas daro iÅ¡vadÄ , kad asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, praÅ¡ymÄ dėl prieglobsčio pateikė per pateisinamÄ laikÄ .

13. Prokuroras nurodo, kad L. F. į Lietuvos RespublikÄ atvyko ne iÅ¡ Sirijos - valstybės, kurioje gresia pavojus jo fiziniam saugumui arba laisvei. Pasak prokuroro, iÅ¡ Sirijos L. F. vyko į TurkijÄ , po penkių mėnesių į GraikijÄ , tačiau ten nepasinaudojo savo teise į prieglobstį, o už piniginį atlygį įgijęs jam žinomai netikrÄ ÄŒekijos asmens tapatybės kortelę atvyko į Lietuvos RespublikÄ .

14. Konvencijos 31 straipsnis taikomas visiems asmenims, kurie praÅ¡o suteikti tarptautinę apsaugÄ , atvykusiems tiesiogiai iÅ¡ teritorijos, kur jų gyvybei ar laisvei grėsė 1951 m. Konvencijos 1 straipsnyje numatytas pavojus. L. F. apygardos teisme paaiÅ¡kino, jog į TurkijÄ jis pabėgo be dokumentų, ten negalėjo oficialiai dirbti, nes galėjo bÅ«ti sugrÄ Å¾intas į kilmės Å¡alį. Turėjo tikslÄ pasiekti saugiÄ Å¡alį, vyko ne savarankiÅ¡kai, o buvo vežamas kontrabandininkų, pats nepriėmė sprendimų. JTVPRK apžvalgoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sÄ vokos „tiesiogiai“ nederėtų suprasti pažodžiui, nes nereikalaujama, kad pabėgėliai be jokio sustojimo atkeliautų iÅ¡ savo kilmės Å¡alies. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nors L. F. bÅ«damas Graikijoje nepasinaudojo savo teise į prieglobstį, tačiau tai, įvertinus jo vykimo aplinkybes, galimybę gauti informacijÄ , iÅ¡vykimo tikslÄ , neÅ¡alina jo, kaip prieglobsčio praÅ¡ytojo, statuso.

15. Pastebėtina, kad apygardos teismas nesprendžia, ar L. F. prieglobsčio praÅ¡ymas turi bÅ«ti tenkinamas. Kaip jau minėta, L. F. pateikė praÅ¡ymÄ dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, Å¡iuo metu sprendimas dėl praÅ¡ymo nėra priimtas. Nagrinėjamu atveju esminis ginčas kilo dėl to, ar yra pagrindas L. F. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 2 dalį ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumÄ , teisinį reglamentavimÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡iuo atveju buvo bÅ«tinosios sÄ lygos, numatytos 1951 m. liepos 28 d.

Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 31 straipsnio 1 dalyje, leidžiančios atleisti L. F. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jam nutraukti. Aplinkybė, jog asmeniui nebuvo inkriminuotas straipsnis, numatantis atsakomybę už neteisėtÄ sienos kirtimÄ , neÅ¡alina asmens teisės pasinaudoti tarptautinio teisės akto, kurį yra ratifikavusi Lietuva, suteikiama apsauga. Nuoroda į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 2 dalį yra perteklinė, Å¡ioje dalyje nuosprendis tikslintinas, įtakos skundžiamo nuosprendžio teisėtumui tai neturi.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas galioti, apeliacinis skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Tomo Songailos apeliacinį skundÄ atmesti. Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. nuosprendį, rezoliucinėje dalyje paÅ¡alinant nuorodÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 2 dalį.

Teisėjai Arūnas Bartkus Julita Dabulskytė – Raizgienė Nijolė Žimkienė