d3f14b2e-c04f-4a5b-a3bf-8416f700f082 · Vilniaus apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-563-898/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15924-2022-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7; 1.1.9.8. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 9 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Gabijai Alsytei, dalyvaujant prokurorei Alai Petrenko, asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Y.

K., gynėjai advokatei Silvai Mardosaitei, vertėjai Virginijai Peterienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo Y. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. nuosprendžio, kuriuo Y. K., padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ? BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, perduotas laiduotojo M.

D. atsakomybėn pagal laidavimÄ 1 (vieneriems) metams be užstato, ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi, 72 straipsnio 5 dalimi, Y. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: draudimas naudotis specialia teise ? teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, terminÄ skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2022 m. gegužės 7 d.; turto konfiskavimas – priteista iÅ¡ nuteistojo Y. K. automobilio „Cadilac STS“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 3530 (trys tÅ«kstančiai penkis Å¡imtai trisdeÅ¡imt) Eur valstybės naudai. Kardomosios priemonės – dokumento (Baltarusijos Respublikos vairuotojo pažymėjimas) paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas bei raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Ä®siteisėjus nuosprendžiui, asmens dokumentÄ â€“ Baltarusijos Respublikos vairuotojo pažymėjimÄ , nuspręsta perduoti Užsienio reikalų ministerijos konsuliniam departamentui.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. Y. K. vairavo motorinę transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,80 promilių neblaivumas, o bÅ«tent: jis, 2022 m. gegužės 7 d., apie 9.20 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Cadilac STS“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARJK-0165 (patikros sertifikato Nr. 1539929) buvo nustatytas 1,80 promilių girtumo laipsnis. Šie Y. K. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 2811 straipsnio 1 dalyje. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai 2. Apeliaciniu skundu apeliantas Y. K. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. nuosprendį: sumažinti konfiskuotino automobilio „Cadilac STS“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertę iki 2250 Eur. 2.1.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi vien automobilių rinkos vertę Lietuvoje nustatinėjančios VÅ¡Ä® „Emprekis“ vertinimu. Y. K. nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad BK 72 straipsnio 5 dalies aspektu sprendžiant dėl konfiskuotino automobilio vertės nustatymo paprastai yra taikomas transporto priemonės rinkos vertės kriterijus, t. y. tokio automobilio vertė yra nurodoma pagal vidutinę tokios transporto priemonės rinkos kainÄ , už kuriÄ galėtų bÅ«ti parduodamas turtas, todėl, konfiskuotinos transporto priemonės vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma, už kuriÄ galėtų bÅ«ti įsigytas/parduotas analogiÅ¡kas automobilis rinkoje, o į pirkėjo mokamÄ kainÄ yra įskaičiuotas ir PVM.

Todėl rinkoje toks automobilis negalėtų bÅ«ti parduotas už tÄ apskaičiuotÄ kainÄ , nes jį reikia remontuoti. 2.2. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantas pateikė užsakymo paraiÅ¡kÄ -sutartį Nr. 56 „(duomenys neskelbtini)“, iÅ¡ kurios matyti, jog automobilis „Cadilac Seville“, pagamintas 2002 metais, buvo su esminiais defektais, t. y. automobiliui reikėjo variklio remonto, vien variklio išėmimas ir įdėjimas, variklio ardymas, remontas bei surinkimas kainuotų 1280 Eur. 2.3. Skunde pažymima, jog konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles.

Remiantis teismų praktika, bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymÄ apie tokios rÅ«Å¡ies transporto priemonės vidutinę vertę (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-222/2019, 2K-100-684/2019). Taigi, nors atitinkama pažyma baudžiamojoje byloje yra, tačiau automobilio „Cadilac STS“ valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė buvo vertinama kaip važiuojanti, normaliai funkcionuojanti transporto priemonė. 2.4. Apelianto teigimu, kaip seka iš teismų praktikos, įprastai teismo posėdžio metu apklausiamas koks nors iš nepriklausomų ekspertų, kuris prieš vertindamas automobilio rinkos vertę, prieš tai apžiūrėjo automobilį, automobilio vertinime taikomas lyginamosios vertės metodas, palyginami ne mažiau kaip trys aktyvioje rinkoje esantys tokio modelio automobiliai, išvedama vidutinė rinkos kaina lyginant, kai automobilis techniškai tvarkingas, be žymesnių apgadinimų.

Šioje byloje automobilio „Cadilac“ variklis (pagrindinis automobilio mechanizmas) yra su aiškiais ir esminiais defektais. Todėl nustatyta automobilio rinkos vertė yra per didelė. 2.5. Apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad Lietuvoje jam suteiktas prieglobstis, yra bedarbis, materialinė padėtis šiuo metu yra labai prasta.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir argumentai Apeliacinis skundas atmetamas 4. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. IÅ¡ pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nėra ginčijama nuteistojo Y. K. kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas bei paskirta bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise, todėl Å¡ie klausimai iÅ¡samiau nevertinami.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu nustatyta konfiskuotino turto vertę atitinkančia pinigų suma ir praÅ¡o jÄ sumažinti atsižvelgiant į jo pateiktÄ skundÄ bei pažymÄ . Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ nuosprendį bei pateiktÄ apeliacinį skundÄ , konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, susijusius su transporto priemonės vertės nustatymu, todėl Y. K. apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.

5. Konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Remiantis teismų praktika, bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymÄ apie tokios rÅ«Å¡ies transporto priemonės vidutinę vertę (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-222/2019, 2K-100-648/2019).

6. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad Y. K. vairuotas automobilis „Cadilac STS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė turėtų bÅ«ti konfiskuojamas ir atsižvelgęs į tai, kad VÄ® „Regitra“ duomenų bazėje nepavyko surasti kam priklauso automobilis (b. l. 34), nusprendė vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ Y. K. automobilio vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ ? 3530 Eur, kuriÄ nustatė pagal byloje pateiktÄ VÅ¡Ä® „Emprekis“ pažymÄ .

Jokių kitų duomenų, apie tai, kad konfiskuotino automobilio vertė, nurodyta VÅ¡Ä® „Emprekis“ pažymoje, neatitiktų jo realios rinkos vertės, byloje nebuvo, tokio klausimo dėl konfiskuotinos automobilio vertės pirmosios instancijos teisme nekėlė nei pats kaltinamasis, nei jo gynėja advokatė. PraÅ¡ymas sumažinti konfiskuotinÄ pinigų sumÄ apeliaciniame skunde grindžiamas prie skundo pridedama (duomenys neskelbtini) Užsakymo paraiÅ¡ka-sutartimi Nr. 56 (toliau ? ParaiÅ¡ka), kurioje nurodyta, jog automobilio „Cadilac STS“ variklio remonto ir kiti darbai kainuos 1280 Eur, neskaičiuojant detalių vertės, praÅ¡oma Å¡ia suma sumažinti priteistÄ konfiskuotinÄ pinigų sumÄ .

Ši paraiška sudaryta 2022 m. sausio 17 d. (b. l. 113). Teisėjų kolegijos vertinimu šiuo konkrečiu atveju toks prašymas negali būti tenkinamas.

7. Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad turto tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tÄ pinigų sumÄ , už kuriÄ galėtų bÅ«ti parduodamas turtas (kuriÄ mokėtų pirkėjas) jo vertinimo dienÄ . Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kuriÄ galėtų bÅ«ti įsigytas (parduotas) analogiÅ¡kas automobilis rinkoje (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Turto rinkos vertės iÅ¡aiÅ¡kinimas, numatytas Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 punkte, kuriame teigiama, jog turto arba verslo rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kuriÄ galėtų bÅ«ti perduotas turtas arba verslas jo vertinimo dienÄ , sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtÄ arba verslÄ ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po Å¡io turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio Å¡alys veikia dalykiÅ¡kai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų.

To paties įstatymo 2 straipsnio 11 punktas numato, jog turto arba verslo vertė – turto arba verslo naudingumo tam tikru metu matas, nustatytas pagal atitinkamÄ turto arba verslo vertinimo metodÄ , kurio taikymo procedÅ«ros ir tvarka nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje. Svarbu yra tai, kad automobilio rinkos vertė ir iÅ¡ieÅ¡kotina pinigų suma sutaptų.

8. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto skundo argumentais ir praÅ¡ymu sumažinti konfiskuotino turto vertę atsižvelgiant į paminėtÄ pateiktÄ ParaiÅ¡kÄ bei tai, jog rinkoje toks automobilis negalėtų bÅ«ti parduotas už pirmosios instancijos teismo nustatytÄ vertę, nes jį reikia remontuoti. Pažymėtina, jog nusikalstamÄ veikÄ Y. K. padarė 2022 m. gegužės 7 d., t. y. po minėtos ParaiÅ¡kos iÅ¡davimo praėjus 4 mėnesiams. Tai rodo, jog automobiliu po Å¡ios ParaiÅ¡kos gavimo Y.

K. galėjo naudotis ir naudojosi. Nors Paraiškoje ir buvo konstatuota, jog automobiliui reikalingi variklio remonto darbai, tačiau jokių duomenų apie tai, ar šie darbai buvo atlikti, ar jie buvo būtini, ar už juos realiai buvo sumokėta ? byloje nėra. Po sukelto eismo įvykio apžiūrint transporto priemonę buvo nustatyta, jog nežymiai apgadintas tik priekinis bamperis (b. l. 19-22), jokių kitų sugadinimų neužfiksuota. Visos šios aplinkybės rodo, jog transporto priemonės techninė būklė buvo gera ir tinkama eksploatacijai.

9. Pažymėtina, jog teismų praktikoje sprendžiant turto konfiskavimo klausimÄ , konfiskuotino turto vertė nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu, o kai tokių duomenų byloje nėra – pagal pažymÄ apie tokios rÅ«Å¡ies transporto priemonės vidutinę vertę. Nustatant konfiskuotino turto vertę rinkos vertės nenusako kaÅ¡tai už automobiliui reikalingus remonto darbus, juo labiau kaÅ¡tai už reikalingus transporto priemonės remonto darbus neiÅ¡skaičiuojami iÅ¡ pagal autoserviso ParaiÅ¡kÄ nustatytų reikalingų remonto darbų savikainos, todėl nėra įmanoma iÅ¡ automobilio nustatytos rinkos vertės atimti apelianto nurodomÄ pinigų sumÄ .

Jokių kitų įrodymų, jog konfiskuotinos transporto priemonės vidutinė rinkos vertė būtų mažesnė, nei nustatyta 3530 Eur VšĮ „Emprekis“ pažymoje, byloje nėra. Tokių įrodymų nepateikė ir apeliantas, todėl mažinti išieškotino turto vertę nėra pagrindo.

10. Teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliacinio skundo teiginiais, jog įprastai teismo posėdžio metu apklausiamas koks nors iš nepriklausomų ekspertų, kuris, prieš vertindamas automobilio rinkos vertę, prieš tai apžiūrėjo automobilį, automobilio vertinime taikomas lyginamosios vertės metodas. Tokie veiksmai atliekami proceso šalių prašymu, jei teismui kyla abejonių dėl konfiskuotino turto rinkos vertės nustatymo, o šiuo konkrečiu atveju tokių prašymų pirmosios instancijos teisme apeliantas nekėlė, abejonių dėl konfiskuotino turto rinkos vertės nebuvo, tad nebuvo pagrindo teismui savo iniciatyva spręsti dėl nepriklausomų ekspertų kvietimo.

11. Apeliantas taip pat praÅ¡o priteistÄ iÅ¡ieÅ¡kotinÄ sumÄ mažinti nurodydamas, jog jo materialinė padėtis yra sunki, jog turi nuolatinį leidimÄ gyventi Lietuvoje, jog jo pajamos yra mažos, jog turi pabėgėlio statusÄ . Tačiau teisėjų kolegija pastebi, jog jokių duomenų, patvirtinančių apelianto nurodomÄ sunkiÄ materialinę padėtį, byloje nėra pateikta, taip pat jų nepateikta ir su apeliaciniu skundu. Be to, tokios nurodomos aplinkybės nėra pagrindas netaikyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo ar Å¡ios pinigų sumos sumažinimui.

12. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatų ir nekonfiskavo automobilio „Cadilac STS“. Paminėto įstatymo nuostata numato tai, jog kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo bÅ«ti konfiskuojamas visais atvejais. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi vien tik VÄ® „Regitra“ duomenimis, padarydamas iÅ¡vadÄ , jog nėra galimybės nustatyti automobilio „Cadilac STS“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) tikrojo savininko. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog dar ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis Y. K. parodė, kad jo vairuotas automobilis yra jo paties, jog jį nusipirko žiemÄ iÅ¡ vokiečio tiesiogiai, jam pervedė pinigus, su juo pasirašė pirkimo pardavimo sutartį, lietuviai padėjo automobilį tralu parsivežti, Lietuvoje to automobilio neregistravo, tik užsidėjo kitos tokios pačios maÅ¡inos turėtus baltarusiÅ¡kus numerius ir važinėjosi po LietuvÄ (b. l. 57). Taip pat byloje yra pateikti Y.

K. automobilio įsigijimÄ patvirtinantys dokumentai (b. l. 27-33). Taigi, akivaizdu, jog tikrasis automobilio savininkas yra bÅ«tent Y. K., o VÄ® „Regitra“ pažyma nėra nuosavybės faktÄ nustatantis dokumentas. VÄ® „Regitra“ duomenų bazėje registruojami atitinkami juridiniai faktai apie transporto priemones ir jų savininkus, o vien transporto priemonės neužregistravimas minėtoje duomenų bazėje, dar nereiÅ¡kia, jog asmuo nėra tikrasis privalomai registruotino turto savininkas. Tačiau, atsižvelgdama į tai, jog byloje nėra prokuroro skundo, o remiantis BPK 320 straipsnio 4 dalimi nuteistojo, iÅ¡teisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali bÅ«ti pabloginta daugiau, negu to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija negali priimti kitokio sprendimo ir konfiskuoti automobilį „Cadilac STS“.

Todėl, nesant pagrindų praÅ¡omos priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos mažinimui, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas. Pastebėtina ir tai, jog apeliantas turi galimybę jam grÄ Å¾intÄ ir jo nuosavybės teise valdomÄ automobilį „Cadilac STS“ parduoti ir tokiu bÅ«du padengti iÅ¡ieÅ¡kotinÄ konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ . Dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

13. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. spalio 7 d. pažyma Nr. APD-2022-10451 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, iÅ¡laidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 143,33 Eur už Y. K. suteiktÄ antrinę valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ .

14. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, teismas, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjamu atveju Å¡ioje baudžiamojoje byloje bÅ«tinybę skirti nuteistajam gynėjÄ numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų apie Y. K. sunkiÄ materialinę padėtį, kad asmuo yra darbingo amžiaus, kad skundas paduotas jo paties iniciatyva, į tai, kad jo apeliacinis skundas netenkinamas, proceso iÅ¡laidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priteistinos iÅ¡ Y. K.. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Y. K. apeliacinį skundÄ atmesti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymÄ atlyginti proceso iÅ¡laidas tenkinti ir priteisti iÅ¡ už Y.

K. 143,33 Eur (vienÄ Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt tris eurus, 33 ct) už jam suteiktÄ antrinę valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ . Å i nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai ArÅ«nas Budrys Eglė Gruodienė Jurgita Kolyčienė