d3ee865f-2017-4e06-8228-4bec849c86ba · Lietuvos apeliacinis teismas

IeÅ¡kovas Donatas Å ulcas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 9 485 Lt turtinės žalos ir 3 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. rugsėjo 19 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Alės Bukavinienės, ArtÅ«ro Driuko ir Viginto ViÅ¡inskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apeliantų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro bei A.

T., M. M., A. O., J. P., S. N., Č. T., Č. T., M. B., Z. R., J. J., I. M., D. B., K. V., J. K., R. M., L. M., V. K., M. V., H. V., T. V. ir H. J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 29 d. sprendimo sujungtoje civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , ieÅ¡kinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijai (teisių perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos) ir uždarajai akcinei bendrovei „Start Vilnius“ (ankstesnis pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „Šiaurės miestelis“) dėl administracinių aktų panaikinimo, nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir statinių nugriovimo bei pagal ieÅ¡kovų A.

T., M. M., A. O., J. P., S. N., Č. T., Č. T., M. T. (teisių perėmėjai: M. B., Z. R. ir J. J.), I. M., D. B., K. V., J. K., R. M., L. M., V. V. (teisių perėmėjai: V. K., M. V. ir H. V.), T. V. ir H. J. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl administracinių aktų panaikinimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir valstybės įmonė Registrų centras.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė UAB „Start Vilnius“ yra Vilniaus miesto savivaldybės valdoma bendrovė. Å iam asmeniui priklauso 31 įvairios paskirties statinys (kontrolės postas, slėptuvė, garažai, pirtis, sargybos bÅ«stinė, kareivinės, kiaulidė, valgykla ir pan.), esantis buvusiame Vismaliukų poligone; statinių užimta žemė priklauso Lietuvos Respublikai. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2009 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 30-729 pavedė Miesto plėtros departamentui organizuoti 30 ha teritorijos Å¡alia Vismaliukų g. 18 detaliojo plano rengimÄ , kurio tikslas – sklypo ribų ir ploto, paskirties naudojimo bÅ«do ir pobÅ«džio nustatymas.

Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija 2009 m. gruodžio 4 d. iÅ¡davė Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktÄ , kuriame nurodė, jog nenustatė esminių detaliojo plano projekto rengimo, derinimo ir vieÅ¡umÄ užtikrinančių procedÅ«rų bei teritorijų planavimÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2009 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 30-2183 patvirtino teritorijos detalųjį planÄ ir jo sprendinius, pagal kuriuos numatyti 1,08 ha ir 23,29 ha ploto kitos paskirties žemės sklypai.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2009 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 30-2231 suformavo Å¡iuos žemės sklypus ir nustatė jų duomenis, o Vilniaus apskrities virÅ¡ininkas 2010 m. sausio 25 d. priėmė įsakymÄ Nr. 2.3-661-(01) dėl sklypų suformavimo ir įregistravimo. Vilniaus apskrities virÅ¡ininkas 2010 m. vasario 25 d. įsakymais iÅ¡nuomojo Å¡iuos žemės sklypus UAB „Start Vilnius“; 2010 m. kovo 15 d. nurodytų įsakymų pagrindu buvo sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys.

IeÅ¡kovas generalinis prokuroras kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas:

1) įpareigoti atsakovÄ UAB „Start Vilnius“ nugriauti 18 jam nuosavybės teise priklausančių statinių, esančių buvusiame Vismaliukų poligone (toliau – ir ginčo statiniai);

2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. balandžio 24 d., 2009 m. gruodžio 14 d. 2009 m. gruodžio 22 d. įsakymus ir Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. sausio 25 d., 2010 m. vasario 25 d. įsakymus;

3) pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento valstybinės žemės nuomos sutartis.IeÅ¡kovas nurodė, kad, 2005 m. gruodžio 28 d. atlikus buvusiame poligone esančių statinių apžiÅ«rÄ , paaiÅ¡kėjo, jog ginčo statiniai yra fiziÅ¡kai nusidėvėję ir nebetinkami naudojimui. 2006 m., 2008 m. taip pat konstatuota, kad ginčo statiniai neprižiÅ«rimi, negali bÅ«ti naudojami pagal paskirtį, keliÄ grėsmę žmonėms ir aplinkai, nėra tikslinga skirti lėšų jų remontui ar rekonstrukcijai.

Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija 2006 m. įpareigojo UAB „Start Vilnius“ organizuoti nusidėvėjusių, avarinės bÅ«klės ir naudojimui pagal paskirtį netinkamų statinių nugriovimÄ . IeÅ¡kovo teigimu, po to, kai statiniai kompetentingų institucijų buvo pripažinti netinkamais naudoti ir turinčiais aiÅ¡kių avarinės bÅ«klės požymių, jų savininkas privalėjo statinius suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti. Tačiau jokie remonto, rekonstrukcijos darbai, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, nebuvo atlikti; dėl to statinių bÅ«klė neatitinka esminių statiniams keliamų reikalavimų, kurių laikymasis privalomas siekiant juos naudoti pagal paskirtį.

Be to, UAB „Start Vilnius“ statiniai nustatyta tvarka nėra ir nebuvo pripažinti tinkamais naudoti, todėl Å¡is atsakovas negali naudoti statinių ne tik dėl jų nusidėvėjimo, bet ir dėl to, kad neturi tokios teisės. Tik suremontuoti ar rekonstruoti ir pripažinti tinkamais naudoti statiniai užtikrintų atsakovui statinio naudotojo statusÄ . Pasak ieÅ¡kovo, didžiÄ jÄ dalį statinių UAB „Start Vilnius“ valdo nuo 1998 m., kitÄ dalį – nuo 2006 m., tačiau per šį laikotarpį statiniai nebuvo ir nėra naudojami, jų bÅ«klė blogėja, o atsakovo veiksmai liudija, kad statiniai pagal paskirtį nebus naudojami ir ateityje.

Kadangi ginčo statiniai yra susidėvėję ir nebetinkami tolimesniam naudojimui, keliÄ grėsmę žmonėms ir aplinkai, jie, remiantis Statybos įstatymu, turi bÅ«ti nugriauti, o jų teisinė registracija turi bÅ«ti panaikinta. IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2010 m. gegužės 25 d. iÅ¡vadÄ UAB „Start Vilnius“ statinių tiesioginė naudojimo paskirtis, nurodyta Nekilnojamojo turto registre, neatitinka detaliuoju planu numatyto teritorijos naudojimo bÅ«do – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, naudojimo pobÅ«džio – pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos.

Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ detalieji planai rengiami, kai žemės sklypai formuojami prie naudojamų statinių. Todėl tam, kad detaliojo plano rengimas nagrinėjamu atveju atitiktų įstatymus, turėjo bÅ«ti konstatuotas statinių naudojimo faktas, o turint duomenų apie statinių bÅ«klę, kompetentingos institucijos, spręsdamos detaliojo plano rengimo poreikį, privalėjo teisės aktų nustatyta tvarka pareikalauti, jog statiniai bÅ«tų ne tik retkarčiais užlopomi, bet suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti.

Tik nustačius faktÄ apie statinių naudojimÄ pagal paskirtį, galėjo bÅ«ti sprendžiamas klausimas apie statinių eksploatavimui bÅ«tino žemės sklypo suformavimÄ . Kadangi žemės sklypai detaliuoju planavimu suformuoti prie faktiÅ¡kai nenaudojamų statinių, tai detalusis planas negalėjo bÅ«ti rengiamas ir tvirtinamas. Tuo remiantis, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. balandžio 24 d. ir 2009 m. gruodžio 14 d. įsakymai naikintini. IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktÄ valstybinės žemės sklypai iÅ¡nuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris bÅ«tinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį.

Ginčo nuomos sutarčių sudarymo metu žemės sklypai neatitiko keliamų reikalavimų, nebuvo naudojami pagal paskirtį, todėl UAB „Start Vilnius“ neįgijo teisės jų iÅ¡sinuomoti. Remiantis tuo, Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2010 m. vasario 25 d. įsakymai naikintini, o nuomos sutartys pripažintinos negaliojančiomis. IeÅ¡kovai A. T., M. M., A. O. ir kt. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 14 d. ir 2009 m. gruodžio 22 d.

įsakymus.IeÅ¡kovai nurodė, kad yra pretendentai atkurti nuosavybės teises į buvusio Vismaliukų rėžinio kaimo žemę. Lietuvos Respublikos Seimas dar 2005 m. yra konstatavęs, kad Vismaliukų poligonas turi bÅ«ti grÄ Å¾intas buvusiems savininkams, kad jis nėra reikalingas visuomenės interesus tenkinančiai veiklai. Nepaisant Å¡ių aplinkybių, taip pat palankių kitų valstybės institucijų iÅ¡vadų, nuosavybės teisių atkÅ«rimas yra nepateisinamai vilkinamas. IeÅ¡kovų teigimu, patvirtintas detalusis planas prieÅ¡tarauja įstatymų leidėjo valiai, Teritorijų planavimo įstatymui, Vilniaus apskrities teritorijos bendrajam planui.

Suplanuota teritorija yra neproporcinga joje esančiam užstatymo tankiui ir intensyvumui, ji prieÅ¡tarauja nuostatai, kad statiniams gali bÅ«ti priskiriami tik tokie žemės sklypai, kurie bÅ«tini esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 29 d. sprendimu ieÅ¡kinius atmetė, priteisė iÅ¡ Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros atsakovui UAB „Start Vilnius“ 3 000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti.Teismas nustatė, kad 1,08 ha ploto ginčo žemės sklypas nepatenka į buvusio Vismaliukų rėžinio kaimo teritorijÄ , todėl sprendė, jog ieÅ¡kovai neturi teisės ginčyti su Å¡iuo sklypu susijusius aktus ir nuomos sutartį.

Teismas, nagrinėdamas reikalavimÄ dėl statinių nugriovimo, nurodė, kad pagal Statybos įstatymÄ vienas iÅ¡ pagrindų nugriauti statinį yra tuomet, kai statinys arba jo dalis yra fiziÅ¡kai nusidėvėję ir kelia grėsmę žmonėms bei aplinkai ir Å¡is pavojus nepaÅ¡alinamas per vieÅ¡ojo administravimo subjektų, atliekančių statinių naudojimo priežiÅ«rÄ , nustatytÄ laikÄ ; statybos valstybinę priežiÅ«rÄ atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, kuriai ir yra priskirta funkcija kreiptis į teismÄ dėl statinio nugriovimo.

Teismas nustatė, kad, atlikus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pavedimÄ dėl statinių techninės bÅ«klės įvertinimo, 2005 m. gruodžio 28 d. sudarytame statinių apžiÅ«ros akte buvo nurodyta, jog dėl netinkamo naudojimo ir blogos priežiÅ«ros 14 iÅ¡ 23 atsakovui UAB „Start Vilnius“ priklausančiuose statiniuose ir 3 iÅ¡ 5 Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiuose statiniuose nustatyta galimos avarinės bÅ«klės požymių, Å¡ie statiniai yra fiziÅ¡kai nusidėvėję ir tolimesniam naudojimui netinkami.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2006 m. rugpjūčio 25 d. nurodė Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijai įpareigoti dalį statinių su aiÅ¡kiais avarinės bÅ«klės požymiais nugriauti, o kitus statinius, keliančius grėsmę aplinkai ir žmonėms, – sutvarkyti; Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija Å¡iuos veiksmus įpareigojo atlikti atsakovÄ UAB „Start Vilnius“. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2009 m. gegužės 26 d. naudojamų statinių techninės priežiÅ«ros ir naudojimo priežiÅ«ros patikrinimo akte pažymėjo, kad buvo apžiÅ«rėti visi statiniai, bei nurodė vykdyti stebėjimus, imtis priemonių apsaugoti statinių konstrukcijas, esant reikalui nedelsiant imtis remonto, sutvarkyti pavojų keliančias konstrukcijas; atsakovo UAB „Start Vilnius“ 2009 m. liepos 1 d. raÅ¡tas patvirtina, kad akto nurodymai buvo įvykdyti.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2010 m. gegužės 11 d. taip pat pateikė generaliniam prokurorui iÅ¡vadÄ dėl teritorijos Å¡alia Vismaliukų g. 18 detaliojo plano, kurioje nurodė, kad: statinių naudojimo priežiÅ«ros vykdytojai savo funkcijas atlieka teisės aktų nustatyta tvarka; atsakovas UAB „Start Vilnius“ 2008-2009 m. patikrinimo aktų reikalavimus vykdo; detaliojo planavimo tikslai ir planuojamai teritorijai taikomas reikalavimas, vadovaujantis bendrojo plano sprendiniais, atitinka teisės aktų reikalavimus.

Teismas, įvertinęs Å¡iuos įrodymus, konstatavo, kad po 2005 m. gruodžio 28 d. statinių bÅ«klės patikrinimo atsakovas UAB „Start Vilnius“ yra paÅ¡alinęs ir įvykdęs valstybinę statybos priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos nurodymus dėl jam nuosavybės teise priklausančių statinių, todėl nėra pagrindo įpareigoti atsakovÄ Å¡iuos statinius nugriauti. Teismas atmetė ieÅ¡kovų argumentÄ , kad atsakovo UAB „Start Vilnius“ statiniai nenaudojami pagal paskirtį, todėl žemės sklypai prie jų negalėjo bÅ«ti formuojami.

Teismas nurodė, kad Statybos įstatyme „naudojimo“ sÄ voka yra siejama su esminių statinio reikalavimų pagrindu sukurto statinio savybių panaudojimu naudotojo poreikiams tenkinti. Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksÄ (toliau – CK) savininkas visas savo teises – valdymo, naudojimo ir disponavimo – įgyvendina laisva valia, nes tai yra absoliuti jo teisė. Tai, kokiu bÅ«du jis naudoja savo daiktÄ , negali bÅ«ti konkrečiai apibrėžta ir nustatyta. Teismo vertinimu, atsakovas UAB „Start Vilnius“ pateikė įrodymus, kad statinius naudoja: jie yra saugomi, nuomojami; patys ieÅ¡kovai nurodo, jog ginčo teritorijoje buvo atliekamas filmavimas;

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2009 m. gegužės 26 d. naudojamų statinių techninės priežiÅ«ros ir naudojimo priežiÅ«ros patikrinimo akto priede užfiksuota, kad dalis statinių yra naudojami. Naudojimo faktÄ patvirtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gegužės 20 d. nutarimÄ Nr. 464 žemės sklypuose ketinama vykdyti mokslo ir technologijų parkų plėtrÄ . Teismas taip pat atmetė ieÅ¡kovų argumentÄ , kad atsakovo UAB „Start Vilnius“ statiniams buvo nepagrįstai suformuotas per dideli (neproporcingi) žemės sklypai, nes statiniai užima tik maÅ¾Ä jų dalį.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintas Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės yra parduodami ar iÅ¡nuomojami sklypai, kurių ribos ir plotai pažymėti detaliuose planuose, ir tokio dydžio, kuris bÅ«tinas esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamo turto registre įraÅ¡ytÄ tiesioginę paskirtį. Teismo nuomone, teisės aktai nenurodo ir neapibrėžia, kokio bÅ«tent dydžio sklypas turi bÅ«ti formuojamas konkrečiam statiniui eksploatuoti.

Nors generalinis prokuroras ir ginčija sklypų dydį, tačiau nenurodo ir nepagrindžia, kokio ploto sklypai turėtų bÅ«ti nustatyti atsakovo UAB „Start Vilnius“ statiniams eksploatuoti.Teismas nesutiko su ieÅ¡kovais, kad teritorijos detalusis planas prieÅ¡tarauja Teritorijų planavimo įstatymui ir Vilniaus apskrities teritorijos bendrajam planui. Teismo nuomone, nustačius, kad statiniai yra naudojami, nėra pagrindo konstatuoti Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio pažeidimÄ . Vien pretendentų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , buvimas nesuponuoja pareigos atsisakyti derinti ar tvirtinti detalųjį planÄ .

Be to, minėta, ieÅ¡kovai negali pretenduoti į 1,08 ha ploto žemės sklypÄ , nes jis neįėjo į buvusio rėžinio kaimo teritorijÄ . Teismas nurodė, kad ginčijamo detaliojo planavimo tikslas – sklypo ribų ir ploto, paskirties naudojimo bÅ«do ir pobÅ«džio nustatymas. Bylos duomenimis, atsakovas UAB „Start Vilnius“ buvusio kaimo teritorijoje nuosavybės teise valdo 31 pastatÄ (pramonės ir sandėliavimo objektai), tačiau Å¡ių statinių eksploatavimui sklypai nebuvo suformuoti.

Taigi, teismo nuomone, jokie kiti byloje surinkti įrodymai nepaneigia iÅ¡vados, kad Å¡iuo atveju detalusis planas buvo rengiamas su tikslu suformuoti žemės sklypus prie naudojamų statinių, registruotų Nekilnojamojo turto registre, nekeičiant žemės naudojimo bÅ«do ir pobÅ«džio, nenumatant naujo užstatymo. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusiÄ miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grÄ Å¾inant natÅ«ra tik laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę turėtoje vietoje.

Nagrinėjamu atveju žemė, kurios detalusis planas ginčijamas, nėra laisva – ji užimta UAB „Start Vilnius“ nuosavybės teise valdomais statiniais, todėl Å¡i žemė laikoma iÅ¡perkama valstybės ir joje negali bÅ«ti formuojami sklypai nuosavybės teisių atkÅ«rimui. Teismo nuomone, tik detaliojo teritorijų planavimo procesÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas galėtų bÅ«ti pagrindas naikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 14 d.

įsakymÄ , tačiau tokių pažeidimų nenustatyta. Teismas nurodė, kad detalusis planas buvo parengtas vadovaujantis Vilniaus miesto bendruoju planu. Akivaizdu, kad Vilniaus miesto bendrasis planas neprieÅ¡tarauja Vilniaus apskrities teritorijos bendrajam planui, todėl pastarajam neprieÅ¡tarauja ir ginčijamas detalusis planas. Teismo vertinimu, kadangi detalusis planas buvo rengiamas turint tikslÄ suformuoti žemės sklypus esamų statinių naudojimui, nenumatant keisti nustatyto privalomo teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo, todėl jis, remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d.

įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių 58.3 punktu, pagrįstai rengtas supaprastinta tvarka. Remdamasis tuo, teismas atmetė ieÅ¡kovų argumentÄ apie rengiamo detaliojo plano vieÅ¡o svarstymo su visuomene procedÅ«rų pažeidimÄ â€“ buvo taikoma supaprastinta visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese tvarka. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieÅ¡kovų nurodomoje Lietuvos Respublikos Seimo 2005 m. liepos 7 d. rezoliucijoje „Dėl piliečių nuosavybės teisių į žemės, esančių Vilniaus mieste, Vismaliukuose, atkÅ«rimo“ iÅ¡dėstytos aplinkybės negali bÅ«ti laikomos neįrodinėtinomis aplinkybėmis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio prasme.

TokiÄ rezoliucijÄ teismas vertino kaip Seimo nuomonę atskiru klausimu (Lietuvos Respublikos Seimo statuto 182 str.), o ne norminį aktÄ , kaip vienÄ iÅ¡ raÅ¡ytinių bylos įrodymų.Teismas, spręsdamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ , pažymėjo, kad pagrindinis bylos reikalavimas – nugriauti statinius – buvo pareikÅ¡tas generalinio prokuroro, todėl atsakovo UAB „Start Vilnius“ iÅ¡laidas priteisė iÅ¡ Generalinės prokuratÅ«ros. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai Apeliantas generalinis prokuroras praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ tenkinti apelianto ieÅ¡kinį.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:1. Dėl ginčo statinių nenaudojimo pagal paskirtį, detaliojo plano neteisėtumo ir nuomos sutarčių negaliojimo. Teismas privalėjo nustatyti, ar statiniai naudojami pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį, tačiau to nepadarė. Sprendime neteisingai taikytos materialinės teisės normas, apibrėžiančios statinio naudojimo sÄ vokÄ , neteisingai įvertinti įrodymai dėl statinių naudojimo, nepagrįstai remtasi tik UAB „Start Vilnius“ pateiktais įrodymais.

Tai, kad statiniai saugomi, kuriam laikui sudaryta statinių užimamos teritorijos apsaugos sutartis, kai kurie statiniai trumpam laikui iÅ¡nuomojami filmavimui, varžyboms ar žaidimams, nepatvirtina jų naudojimo pagal paskirtį. Tokio fakto nepatvirtina ir aplinkybė, kad ginčo sklypuose ketinama vykdyti mokslo ir technologijų parkų plėtrÄ . Apeliantas pateikė akivaizdžius įrodymus, kad ginčo statiniai ne tik nėra naudojami, bet ir dėl savo nusidėvėjimo nėra tinkami naudoti, tačiau teismas juos ignoravo.

UAB „Start Vilnius“ neįrodė, kad naudoja statinius ar ketina naudoti pagal jų tiesioginę paskirtį, taip pat neįrodyta, kad atsakovas naudoja visus žemės sklypuose esančius statinius. Teismas, padaręs nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl statinių naudojimo, kartu neteisingai sprendė dėl suformuotų žemės sklypų dydžio, – nustačius dalies statinių nebetinkamÄ naudojimÄ , žemės, reikalingos jiems eksploatuoti, poreikis akivaizdžiai sumažėtų. Kadangi UAB „Start Vilnius“ statinių pagal paskirtį nenaudojo ir nesiekė naudoti, todėl detalusis planas negalėjo bÅ«ti rengiamas Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu – turint tikslÄ formuoti žemės sklypus prie naudojamų statinių – ir tvirtinamas, taip pat negalėjo bÅ«ti suteikiami žemės sklypai jų naudojimui.

Situacija, kuomet UAB „Start Vilnius“ teigia, kad ginčo žemės sklypai jam reikalingi statinių naudojimui, tačiau šių statinių realiai nenaudoja, pažeidžia valstybės, kaip žemės savininkės, interesus ir negali būti laikoma absoliučios atsakovo nuosavybės teisės ribojimu.2. Dėl ginčo statinių nugriovimo. Teismas neteisingai konstatavo, kad UAB „Start Vilnius“ pašalino statinių trūkumus, nes tokių įrodymų nėra. Atsakovo 2009 m. liepos 31 d. rašte nurodyti atlikti darbai nelaikytini remontu ar rekonstrukcija Statybos įstatymo prasme.

3. Dėl vieÅ¡ojo intereso ribų. Teismas nepagrįstai susiaurino vieÅ¡ojo intereso ribas. Apeliantas gina ne tik vieÅ¡Ä jį interesÄ , susijusį su nuosavybės teisių atkÅ«rimu, bet ir vieÅ¡Ä jį interesÄ , susijusį su valstybės turto racionaliu panaudojimu bei tinkamu valstybės institucijų ir pareigÅ«nų funkcijų vykdymu.

4. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo. CPK nenumato tokio bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, kai jos priteisiamos priklausomai nuo pareikÅ¡to reikalavimo reikÅ¡mės. SÄ lygų, kurioms esant bÅ«tų galima nesilaikyti bendrųjų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, teismas nenustatė. Be to, reikalavimas dėl statinių nugriovimo ir reikalavimas panaikinti detalųjį planÄ yra savarankiÅ¡ki, todėl gali bÅ«ti ir buvo vertinami atskirai. Apeliantai A. T., M. M., A. O. ir kt. praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ tenkinti apeliantų ieÅ¡kinį.

Apeliantų nuomone, teismas nevertino, kokio dydžio žemės sklypas yra būtinas UAB „Start Vilnius“ statiniams tinkamai naudoti pagal jų paskirtį. Toks klausimas turėjo būti sprendžiamas kompleksiškai, derinant apeliantų, kaip pretendentų atkurti nuosavybės teises į ginčo žemės sklypo dalį, ir UAB „Start Vilnius“ interesus. To nepadarius, ieškinio atmetimas yra nepagrįstas. Apeliantai pažymi, kad jų nuosavybės teisių atkūrimo klausimo sprendimas buvo vilkinamas, nors buvęs Vismaliukų poligonas nebuvo reikalingas visuomenės poreikiams;

Å¡ias aplinkybes yra konstatavusios ir valstybės institucijos, tačiau teismas dėl to visiÅ¡kai nepasisakė, taip pažeisdamas objektyvumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo principÄ . Teismas net nesvarstė, kad ginčo teritorija yra Å¡alia gyvenamosios nedidelio aukÅ¡tingumo statybos, miÅ¡ko masyvo pakraÅ¡tyje, todėl jos priskyrimas sandėliavimo bei pramonės objektams yra neteisėtas ir neracionalus, galintis pažeisti gyventojų interesus į saugiÄ ir sveikÄ aplinkÄ . Apeliantų vertinimu, aplinkybė, kad detalusis planas buvo rengiamas supaprastinta tvarka, kuomet teritorija yra buvusio rėžinio kaimo ribose bei teisme spręstas ginčas dėl įpareigojimo suplanuoti Å¡iÄ teritorijÄ (jos dalį) nuosavybės teisių atkÅ«rimui, parodo piktnaudžiavimÄ teisėmis ir valdžia.

Apeliantai taip pat pateikia argumentus dėl statinių nenaudojimo pagal paskirtį ir šio fakto reikšmės, kurie iš esmės yra analogiški nurodytiems generalinio prokuroro skunde. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo atmesti apeliacinius skundus.Atsakovo teigimu, teisės aktai nereikalauja, kad, formuojant žemės sklypus prie esamų statinių, būtų privalu atsižvelgti, ar statiniai tuo metu yra faktiškai naudojami; reikia įvertinti tik tai, kokio dydžio sklypai yra reikalingi statinių eksploatavimui.

Atsakovas pažymi, kad pagal Statybos įstatymÄ tik jis, kaip statinių naudojimo priežiÅ«rÄ vykdanti institucija, turėjo teisę įpareigoti UAB „Start Vilnius“ nugriauti statinius, o Å¡io reikalavimo neįvykdžius – kreiptis į teismÄ . Tokio atsakovo įpareigojimo ir jo neįvykdymo, kaip sÄ lygos generaliniam prokurorui kreiptis į teismÄ , nebuvo. Generalinis prokuroras, reikalaudamas nugriauti statinius, neįvertina, kad Å¡iuo metu statinių bÅ«klė yra pasikeitusi. Taip pat neįvertinama, kad kol nebuvo patvirtintas detalusis planas ir žemės sklypai nebuvo iÅ¡nuomoti, tol UAB „Start Vilnius“ neturėjo galimybių įgyvendinti savo, kaip savininko, teisių, įskaitant teisę nugriauti statinius ar juos rekonstruoti.

Atsakovo nuomone, nors apeliantai teigia, kad žemės sklypai yra pernelyg dideli, tačiau nenurodo ir nepagrindžia, kokio ploto turėtų bÅ«ti formuojami sklypai UAB „Start Vilnius“ statiniams eksploatuoti. Detaliuoju planu suformuota teritorija iÅ¡ esmės atitinka buvusio poligono generalinį planÄ ir poligonui priskirtÄ plotÄ . Atsakovo teigimu, teisės aktai neįpareigoja tvirtinant detalųjį planÄ atsižvelgti į pretendentų atkurti nuosavybės teises teisėtus lÅ«kesčius ir interesus; tai pripažįstama ir teismų praktikoje.

Atsakovas pažymi, kad argumentai dėl detaliojo plano prieÅ¡taravimo Vilniaus apskrities teritorijos bendrajam planui, yra nepagrįsti. Å iuo atveju jokia teritorija nebuvo prijungta prie užstatytų teritorijų, o buvo suformuoti sklypai esamų statinių eksploatavimui; to Å¡is bendrasis planas nedraudžia. Atsakovas UAB „Start Vilnius“ praÅ¡o atmesti apeliacinius skundus.Atsakovo teigimu, generalinis prokuroras nepagrįstai statinių naudojimo sÄ vokÄ aiÅ¡kina per kasdienės faktinės Å«kinės veiklos vykdymo požymius, statinių bÅ«klę; tokia sÄ voka turi bÅ«ti aiÅ¡kinama remiantis CK daiktinės teisės normomis.

Statinių įregistravimas Nekilnojamojo turto registre reiÅ¡kia jų naudojimo prezumpcijÄ . Atsakovas pažymi, kad reikalavimas nugriauti teisėtai įgytus statinius, kai jų savininkas nepažeidinėja jokių teisės aktų, prieÅ¡tarauja konstituciniam nuosavybės neliečiamumo principui, protingumui. Atsakovo nuomone, Å¡ioje byloje buvo svarbu įvertinti konkuruojančius vieÅ¡uosius interesus: nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , statinių savininko teisę į žemės sklypÄ , nuosavybės neliečiamumÄ , Vilniaus gyventojų interesus, integruoto mokslo, studijų ir verslo centro plėtrÄ , statybų teisėtumÄ .

Tai teismas padarė tinkamai, tuo tarpu generalinis prokuroras pasirinko ginti tik vienÄ iÅ¡ nurodytų interesų – nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ . Atsakovas taip pat nurodo, kad jis yra vieÅ¡asis juridinis asmuo, žemės sklypai buvo iÅ¡nuomoti ne tik kaip bÅ«tini sklypai esamiems statiniams eksploatuoti, bet ir kaip bÅ«tini sklypai konkretiems vieÅ¡iesiems tikslams (sostinės reikmėms, valstybės investicinėms programoms). Atsakovas atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovai nesumokėjo žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ , todėl skundas negali bÅ«ti nagrinėjamas.

Atsakovas taip pat nurodo kitus argumentus, kurie iš esmės atitinka išdėstytus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiliepime. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prašo atmesti apeliacinius skundus. Atsakovas pažymi, kad, išnuomojat valstybinės žemės sklypus, nėra teisiškai reikšminga sklypuose esančių statinių būklė – svarbu, jog statiniai egzistuotų faktiškai. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prašo tenkinti apeliacinius skundus.Trečiojo asmens teigimu, vyraujanti Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių tiesioginė naudojimo paskirtis neatitinka detaliuoju planu numatyto teritorijos naudojimo būdo ir pobūdžio.

Apeliantas generalinis prokuroras ir apeliantai A. T., M. M., A. O. ir kt. prašo tenkinti apeliacinius skundus. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Teisėjų kolegijos vertinimu, teisingas ginčo išsprendimas visų pirma yra susijęs su tinkamu nuosavybės teisės esmės aiškinimu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinta, kad nuosavybė neliečiama, kad nuosavybės teises saugo įstatymai, kad nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama.

CK 4.37 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiančioje nuosavybės teisės turinį ir Å¡ios teisės įgyvendinimo ribas, įtvirtinta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti. Pagal CK 4.39 straipsnio 1 dalį nuosavybės teisė gali bÅ«ti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo. CK 4.93 straipsnio, reglamentuojančio savininko teisių apsaugÄ , 2-4 dalyje numatyta, kad niekas neturi teisės paimti iÅ¡ savininko nuosavybę prievarta, iÅ¡skyrus įstatymų numatytus atvejus, taip pat reikalauti, jog savininkas prieÅ¡ savo valia sujungtų savo nuosavybę su kito savininko nuosavybe, kad nuosavybė iÅ¡ savininko prieÅ¡ jo valiÄ neatlygintinai gali bÅ«ti paimta tik teismo sprendimu ar nuosprendžiu, kad nuosavybė visuomenės poreikiams gali bÅ«ti paimama tik teisingai atlyginant.

Dėl ginčo statinių nugriovimoStatybos įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas vienas iÅ¡ statinių nugriovimo atvejų – statinys nugriaunamas, kai statinys arba jo dalis yra fiziÅ¡kai susidėvėję ir kelia grėsmę žmonėms bei aplinkai ir Å¡is pavojus nepaÅ¡alinamas per vieÅ¡ojo administravimo subjektų, atliekančių statinių naudojimo priežiÅ«rÄ , nustatytÄ laikÄ . Taigi statinio nugriovimui aptariamu atveju bÅ«tina nustatyti visas Å¡ias sÄ lygas: pirma, statinys (jo dalis) yra fiziÅ¡kai susidėvėję, antra, statinys (jo dalis) kelia grėsmę žmonėms bei aplinkai, trečia Å¡i grėsmė nėra paÅ¡alinama per kompetentingų institucijų nustatytÄ terminÄ .

Teisėjų kolegija pažymi, kad aptariamas reglamentavimas siejamas su netinkamu statinio savininko nuosavybės teisės įgyvendinimu. Tačiau, atsižvelgiant į konstitucinį nuosavybės neliečiamumo principÄ , ar egzistuoja aukščiau nurodytos statinio nugriovimo sÄ lygos, turi bÅ«ti vertinama pagal sprendimo dėl bÅ«tinumo nugriauti statinį priėmimo metu egzistuojančias faktines aplinkybes, o ne pagal ankstesnius savininko veiksmus (neveikimÄ ).Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo, kad generalinis prokuroras ginčo statinių susidėvėjimÄ ir grėsmę žmonėms bei aplinkai iÅ¡ esmės sieja su 2005 m. gruodžio 28 d. statinių apžiÅ«ros akte užfiksuotomis aplinkybėmis (t. 1, b. l. 27-33).

Tačiau prokuroras neįrodė, kad Statybos įstatyme numatytos bÅ«tinosios sÄ lygos statiniui nugriauti egzistavo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu (CPK 178 str.). PrieÅ¡ingai, byloje esantys įrodymai leidžia daryti kitokiÄ iÅ¡vadÄ . Pavyzdžiui, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2009 m. gegužės 26 d. naudojamų statinių techninės priežiÅ«ros ir naudojimo priežiÅ«ros patikrinimo akte nurodyta, kad: dauguma atvejų statinių konstrukcijų deformacijų neužfiksuota; kai kurių statinių (jų dalių) pažeidimas grėsmės žmonėms ir aplinkai nekelia; grėsmę keliÄ tik garažų medinių vartų rėmai, vieno statinio galinė siena (t. 1, b. l. 45-47).

Akte savininkui nustatyti įpareigojimai paÅ¡alinti užfiksuotÄ statinių keliamÄ pavojų, stebėti jų bÅ«klę, vykdyti reikalingus tvarkymo, remonto darbus; UAB „Start Vilnius“ 2009 m. liepos 31 d. raÅ¡tu informavo Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcijÄ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ apie akto pagrindus atliktus darbus (t. 1, b. l. 48). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2010 m. gegužės 25 d. iÅ¡vadoje, pateiktoje generaliniam prokurorui, nurodyta, kad statinių savininkas vykdo 2008-2009 m. statinių patikrinimų aktų reikalavimus, taiko priemones žmonėms, aplinkai ir statiniams apsaugoti (t. 1, b. l. 79-81).

Taigi aptariamas pagrindas nugriauti ginčo statinius nebuvo įrodytas. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad UAB „Start Vilnius“ priklausančių visų statinių ar dalies jų nenaudojimas, naudojimas ne pagal tiesioginę paskirtį, savaime nesudaro pagrindo įpareigoti atsakovÄ juos nugriauti. Tokios iÅ¡vados negali pakeisti ir ta aplinkybė, kad nuosavybės teisė į žemę, užimamÄ Å¡ių statinių, galėtų bÅ«ti atkurta ankstesniems žemės savininkams (jÄ valdžiusiems iki žemės nacionalizacijos), jei ji nebÅ«tų užstatyta (statiniai bÅ«tų nugriauti).

PrieÅ¡ingų statinio savininko ir buvusio žemės savininko interesų suderinimo klausimÄ sprendžia Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymas. Pagal šį įstatymÄ buvusiam savininkui nuosavybės teisė į užstatytÄ Å¾emę grÄ Å¾inant Å¡iÄ Å¾emę natÅ«ra nėra atkuriama, o jo teisės užtikrinamos taikant kitus mechanizmus. Dėl detaliojo plano ir žemės sklypų nuomos sutarčių panaikinimoTeisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiamÄ ginÄÄ , be kita ko, komplikuoja žemės, kurios detalusis planas ginčijamas, ir joje esančių statinių ankstesnė paskirtis – poligonas.

Teritorijoje esantys statiniai iÅ¡ esmės yra karinio pobÅ«džio, savo funkciniais ryÅ¡iais ir bendra paskirtimi sudaro vienÄ kompleksÄ , be to, statiniai, kurių nemaža dalis yra po žeme, iÅ¡sidėstę po visÄ teritorijÄ (t. 1, b. l. 93-211; t. 2, b. l. 1-108, 144). Ginčo teritorijos detalusis planas rengtas remiantis Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusi detaliojo planavimo metu) 22 straipsnio 1 dalies 7 punkto įtvirtintu pagrindu – kai žemės sklypai formuojami prie naudojamų statinių.

Å iuo atveju Å¡alys nesutaria, kÄ reiÅ¡kia normoje vartojama statinių naudojimo sÄ voka. Generalinio prokuroro nuomone, statinių naudojimas turi bÅ«ti siejamas su jų naudojimu pagal tiesioginę statinių paskirtį, nurodytÄ vieÅ¡ame registre. Tuo tarpu atsakovu manymu, naudojimas turi bÅ«ti aiÅ¡kinamas plačiau, atsižvelgiama į nuosavybės teisės absoliutų pobÅ«dį.Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl detaliojo planavimo pagrįstumo aptariamu pagrindu, esminė reikÅ¡mė turi bÅ«ti suteikiama ne tam, ar statiniai buvo naudojami pagal paskirtį ar ne pagal jÄ , taip pat, ar statiniai apskritai tuo metu buvo faktiÅ¡kai naudojami, o tai, ar savininkas su statiniais elgėsi kaip su savo nuosavybe, t. y. savininkas juos prižiÅ«rėjo, rÅ«pinosi, jų turėjimas atitiko savininko interesus.

Kolegijos nuomone, tik nustačius, kad savininkas nesirūpino statiniais, buvo abejingas jų likimui, būtų pagrindas konstatuoti, jog detalusis planavimas nagrinėjamu atveju buvo pradėtas nepagrįstas. Tokios išvados grindžiamos žemiau pateikiamais argumentais.Pirma, minėta, nuosavybės teisę savininkas įgyvendina savo nuožiūra, o pastarosios ribas apibrėžia imperatyvas nepažeisti įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų. Iš to darytina išvada, kad savininko valia neįgyvendinti nuosavybės teisės ar atskirų jos dalių, jeigu tai neperžengia leidžiamos savininko nuožiūros ribų, neturėtų jam sukelti jokių neigiamų padarinių.

Antra, pačia bendriausia prasme naudojimo teisė, kaip nuosavybės teisės į daiktÄ turinio sudėtinė dalis, – tai teisė naudoti daikto savybes naudotojo reikmėms tenkinti (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos turto areÅ¡to aktų registro 2 str. 6 d.). Å i teisė nėra siejama tik su daikto naudojimu tai paskirčiai, kuriai jis yra sukurtas, – daikto naudojimo bÅ«das priklauso nuo savininko valios. Nagrinėjamu atveju pačiame Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 7 punkte minima statinio naudojimo sÄ voka nereikalauja statinio naudojimo pagal vieÅ¡ame registre nurodytÄ jo paskirtį.

Tuo tarpu Statybos ir Žemės įstatymai, kuriais savo pozicijÄ grindžia generalinis prokuroras, reglamentuoja visiÅ¡kai skirtingus teisinius santykius, todėl jais remtis kilusiame ginče nėra pagrindo. Pagal byloje surinktus įrodymus atsakovo UAB „Start Vilnius“ tiek pradedant detalųjį planavimÄ , tiek plano rengimo metu ir po jo negalima laikyti abejingu ir nerÅ«pestingu statinių savininku. Tai patvirtina, be kita ko, minėta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2010 m. gegužės 25 d. iÅ¡vada, sudarytos teritorijoje apsaugos, tvarkymo, statinių nuomos ir priežiÅ«ros sutartys (t. 1, b. l. 79-81; t. 3, b. l. 49-154; t. 6, b. l. 46-84).

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo, jog detalusis planas pradėtas rengti pagrįstai. Pažymėtina, kad nors statinys yra žemės priklausinys, statinio turėjimas suteikia jo savininkui tam tikras teises į statinio užimamÄ Å¾emę. Tokios žemės naudojimas nuomos teise suteikia statinio savininkui daugiau galimybių įgyvendinti savo nuosavybės teisę. Minėta, pagal Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymÄ nagrinėjamu atveju nuosavybės teisės buvusiems savininkams į užimtÄ Å¾emę grÄ Å¾inant Å¡iÄ Å¾emę natÅ«ra negali bÅ«ti atkuriamos, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ginčijamas detalusis planas pažeidžia apeliantų teises.

Rengiant detalųjį planÄ aptartu Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu atveju, planas vieÅ¡ai svarstomas supaprastinta tvarka (22 str. 8 d.); pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Å¡ios tvarkos buvo laikytasi. Tuo tarpu apeliantų nurodomas vilkinimas atkurti nuosavybės teise nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, taip pat nesudaro pagrindo netaikyti supaprastintos detaliojo plano rengimo, derinimo, vieÅ¡o svarstymo ir tvirtinimo tvarkos. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka, kad detalusis planas prieÅ¡tarauja Vilniaus apskrities teritorijos bendrajam planui apeliantų nurodomu aspektu – ginčo teritorijoje buvo suformuoti du žemės sklypai esamų pastatų naudojimui, teritorija nebuvo prijungta prie užstatytų teritorijų gyvenamosios statybos tikslais.

Apeliaciniuose skunduose ginčijamas ir statiniams suformuotų bei iÅ¡nuomotų žemės sklypų plotas, teigiant, kad jis yra neproporcingas esamam užstatymui. Kolegija su tokia pozicija nesutinka. Visų pirma pažymėtina, kad, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, apeliantai nenurodė ir nepagrindė, kokio dydžio, jų nuomone, turi bÅ«ti aptariami žemės sklypai. Antra, minėta, statiniai sudaro vienÄ kompleksÄ , yra iÅ¡sidėstę po visÄ teritorijÄ . Žemės sklypai suformuoti atsižvelgiant į buvusio poligono generalinį planÄ (t. 1, b. l. 166; t. 2, b. l. 144).

Teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad suformuoti sklypai yra aiÅ¡kiai per dideli, kad jų konfigÅ«racija galėjo bÅ«ti kitokia.Generalinis prokuroras, ginčydamas atsakovo UAB „Start Vilnius“ teisę iÅ¡sinuomoti žemės sklypus, remiasi Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostata bei teigia, kad tiek sklypai, tiek juose esantys statiniai nebuvo naudojami. Tačiau, kolegijos vertinimu, iÅ¡ prokuroro nurodomos normos turinio matyti, kad statinių naudojimas, jų bÅ«klė nėra siejama su teise į sklypų nuomÄ â€“ svarbus pats statinio egzistavimas.

Tuo tarpu statinių naudojimas pagal paskirtį siejamas su išnuomojamo žemės sklypo ploto nustatymu, o dėl šios aplinkybės jau yra pasisakyta aukščiau. Kita vertus, kolegija yra konstatavusi ir tai, kad atsakovas įgyvendino nuosavybės teisę į jam priklausančius statinius. Dėl bylinėjimosi išlaidųTeisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija priteisti atsakovo UAB „Start Vilnius“ patirtas bylinėjimosi išlaidas tik iš Generalinės prokuratūros.

Apeliantai A. T., M. M., A. O. ir kt. su skundu kreipėsi į administracinį teismÄ , o bylos buvo sujungtos ir nagrinėtos bendrosios kompetencijos teisme dėl to, kad prokuroro reikalavimai buvo platesni (a. b. Nr. A556-1472/2012, l. 145-156, 159-160). Å ie apeliantai, prieÅ¡ingai nei generalinis prokuroras, tiesioginių reikalavimų atsakovui UAB „Start Vilnius“ nereiÅ¡kė. Esant tokioms aplinkybėms, kolegijos nuomone, atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas ir iÅ¡ apeliantų A. T., M. M., A. O. neatitiktų teisingumo principo.

Teisėjų kolegija, apibendrindama iÅ¡dėstytÄ , konstatuoja, kad pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ apeliantų nurodytais argumentai nėra, todėl sprendimÄ palieka nepakeistÄ , o apeliacinius skundus atmeta. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Palikti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 29 d. sprendimÄ nepakeistÄ . TeisėjaiAlė Bukavinienė ArtÅ«ras Driukas Vigintas ViÅ¡inskis