2022-03-09 Nr. AB-8823-3-61-3-04356-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1445-525/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04356-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. I. S. A. (K. I. S. A.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. I. S. A. (K. I. S. A.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas K. I. S. A. (toliau – ir pareiškėjas, Užsienietis, prieglobsčio prašytojas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2021 m. spalio 15 d. sprendimą Nr. 21S31849 (toliau – ir Sprendimas), ir Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. 6K-1465 (toliau – ir Komisijos sprendimas); bei įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo.

2. Pareiškėjas nurodė tokius skundo argumentus:

2.1. Pareiškėjas pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nurodydamas, jog (duomenys neskelbtini) jis aktyviai dalyvavo organizuojant demonstracijas prieš vyriausybines organizacijas, dėl to patyrė persekiojimus, grasinimus nužudyti. Artimi bendražygiai buvo nužudyti, o grasintojai yra konkretūs partijos (duomenys neskelbtini) nariai, grasinimai yra realūs, o baimė pagrįsta, todėl dėl aktyvios pilietinės pozicijos pareiškėjas negalėjo jaustis saugus kilmės šalyje.

2.2. Migracijos departamento Komisija priimdama Komisijos sprendimą nemotyvavo, kodėl nebuvo skirtas žodinis skundo nagrinėjimas, nors pareiškėjas išreiškė tokį norą ir pateikė motyvus. Būtinumas sudaryti prieglobsčio prašytojui teisę būti išklausytam yra fundamentali skaidraus ir teisingo proceso garantija. Pareiškėjo nedalyvavimas skundo nagrinėjime galėjo nulemti nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą.

2.3. Pareiškėjas nurodė konkrečias individualias aplinkybes, dėl kurių jis negali pasilikti kilmės šalyje. Informaciją apie jo kilmės šalį patvirtina oficiali informacija apie ją. (duomenys neskelbtini) yra paplitę nužudymai dėl dalyvavimo politinėje ir demostracijų veiklose. Pareiškėjo negalėjimas pateikti įrodymų apie patirtus individualius persekiojimus ir grasinimus, kitokį smurtą arba grasinimus, kurių dar negalėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės.

3. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Pareiškėjo pasakojimas apie dalyvavimą protestuose yra abstraktus, nedetalus, nenuoseklus, pasakodamas apie protestus jis nesileido į detales, vengė tikslių, konkrečių atsakymų, jo atsakymai buvo bendro pobūdžio. Jis taip pat neįvardino konkrečių datų, kada tariamai dalyvavo protestuose, nepaaiškino, koks jo vaidmuo buvo demonstracijose. Pirminės apklausos metu pareiškėjas teigė, kad buvo protestų organizatorius, tačiau Migracijos departamento apklausoje apie tai nepasakojo, detalių nepateikė. Labai tikėtina, kad pareiškėjui yra žinomos jo kilmės valstybės aktualijos, įskaitant informaciją apie aktualią protestų bangą bei jos kontekstą.

3.2. Pareiškėjo pasakojimas iš dalies nesuderinamas su kilmės valstybės informacija, pagal kurią joje dėl vykusių protestų buvo persekiojami žinomi aktyvistai, organizatoriai ir protestuose pagrindinį vaidmenį atliekantys žmonės. Tyrimo metu nebuvo nenustatyta aplinkybių, leidžiančių pareiškėją priskirti prie asmenų, kurie, remiantis kilmės valstybės informacija, susiduria su padidinta persekiojimo grėsme. Pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje, nes nebuvo sulaikytas protestuose savo kilmės šalyje, nebuvo pareikšti kaltinimai. Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 19 d. pateikė prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Šiais veiksmais pareiškėjas patvirtina, kad jam negresia persekiojimas kilmės valstybėje ir paneigia savo skundo argumentus dėl jam kylančių grėsmių kilmės šalyje.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 25 d. sprendimu pareiškėjo Karraro Ihsano Shahheedo Alfatlawi skundą atmetė.

5. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

5.1. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 24 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. 2021 m. rugpjūčio 24 d. vyko pirminė Užsieniečio apklausa. Užsienietis 2021 m. spalio 13 d. Migracijos departamente apklausos metu nurodė, kad kilmės valstybėje 2019 m. spalio 1 d. vyko protestas, kurio metu dalyvavo asmenys bandantys gauti valstybinį darbą, pabaigus studijas. Užsienietis išvyko iš (duomenys neskelbtini), nes protestų aktyvistai ten yra persekiojami. Apklausos metu Užsienietis pažymėjo, jog 2021 m. gegužės 9 d. jam buvo pagrasinta telefonu ir laiškais. Jis 2021 m. liepos 13 d. pasiskundė (duomenys neskelbtini) miesto apeliaciniam teismui. Prieš Užsienietį buvo pradėtas tyrimas dėl protestų organizavimo. Todėl, grįžimo atveju jis būtų nužudytas bei grėstų pavojus jo šeimai.

5.2. Atsakovas Migracijos departamentas, įvertinęs visus pateiktus dokumentus ir informaciją, 2021 m. spalio 15 d. Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką penkis metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

5.3. Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 2 d. su skundu kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydamas panaikinti 2021 m. spalio 15 d. sprendimą ir įpareigoti nagrinėti jį iš naujo dėl prieglobsčio suteikimo, tačiau Migracijos departamento 2-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas, įvertinęs 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlio statuso (toliau – ir Konvencija) 12 straipsnio 1 dalies, Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies nuostatas, konstatavo, kad šios teisės normų nuostatos suteikia pagrindą konstatuoti, kad pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, kad prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, atitinkamo tikėjimo išpažinimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių (persekiojimas dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų), taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio.

7. Teismas pažymėjo, kad tyrimo, kuris atliekamas siekiant nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba to paties įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą, tvarka reglamentuota Tvarkos aprašo 116 punkte. Teismas nurodė, kad Migracijos departamentas, remdamasis nustatytais faktais bei prieglobsčio prašytojo byloje surinkta informacija, turėjo įvertinti duomenų visumą ir pareiškėjo teiginių, nepatvirtintų rašytiniais įrodymais, patikimumą remdamasis Tvarkos aprašo 116 punkte nustatytais kriterijais.

8. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginį, jog atsakovas tik subjektyvių prielaidų pagrindu nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija nepatvirtina, jog pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas, kadangi tyrimas buvo atliktas paviršutiniškai, nevertinant asmeninių pareiškėjo savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, pažymėjo, kad Migracijos departamento byloje pateikti duomenys įrodo, jog atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atliktos apklausos, detaliai analizuoti ir įvertinti visi jo nurodyti argumentai, Migracijos departamentas atsižvelgė į pareiškėjo asmenybę bei kilmės valstybės situaciją. Atsakovas apklausose siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojo pateikto prašymo suteikti prieglobstį.

9. Teismas vertino, kad pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jo paties subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais įrodymais, bei pažymėjo, kad individualios asmeninės grėsmės grįžti į kilmės šalį atsakovas nenustatė, teismui tokių įrodymų nepateikta. Teismas sutiko, kad Migracijos departamentas, remdamasis pateikta medžiaga, neturėjo pagrindo konstatuoti, kad yra pagrįsta tikimybė, kad grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai – kankinimai arba mirties bausmė, t. y. konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

10. Teismas akcentavo, jog 2021 m. lapkričio 19 d. pareiškėjas pateikė prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. VSAT 2022 m. sausio 5 d. elektroniniu paštu informavo, kad pareiškėjas 2022 m. sausio 2 d. išvyko į kilmės valstybę. Toks pareiškėjo elgesys, t. y. prašymo savanoriškai išvykti pateikimas ir savanoriškas išvykimas iš šalies suponuoja išvadą, kad kilmės valstybėje pareiškėjo gyvybei ar sveikatai pavojus negresia. Tokiais veiksmais pareiškėjas patvirtina, kad jam kilmės valstybėje negresia persekiojimas ir paneigia skundo argumentus dėl jam kylančių grėsmių (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Įstatymo 86 straipsnio 1 dalimi bei Konvencijos dėl pabėgėlio statuso 1 straipsnio A dalyje įtvirtintomis pabėgėlio statuso suteikimo nuostatomis, tam kad asmeniui būtų suteiktas pabėgėlio statusas, turi būti įvykdytos visos nurodytos pabėgėlio statuso taikymo nuostatos in corpore (visi), o viena iš jų yra tai, kad asmuo turi būti už savo kilmės valstybės ribų. Pareiškėjui grįžus į savo kilmės valstybę, jis neatitinka minėtos privalomos sąlygos, todėl ir šiuo pagrindu pareiškėjo skundas negali būti tenkinamas.

III. 11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo tenkinti jo skundą ir panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 sausio 25 d. sprendimą; panaikinti Migracijos departamento 2021 m. spalio 15 d. sprendimą Nr. 21S31849; taip pat panaikinti Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. 6K-1465 ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

12. Pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas skunde pirmosios instancijos teismui nurodytais, argumentais, papildomai pažymint:

12.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų reikalavimų.

12.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui negresia individualaus pobūdžio persekiojimas, taip pat nepagrįsti atsakovo argumentai, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodomąją reikšmę turinčių dokumentų, o tik netikslų pasakojimą. Pareiškėjas kilmės valstybėje yra priskirtinas padidintos rizikos grupei, kaip politinės opozicijos aktyvistas ir protestuotojas, nes dalyvavo demonstracijoje, todėl jam yra gresmė saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą.

12.3. Pareiškėjas pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes dėl jo priklausymo (duomenys neskelbtini) etninei grupei ir jų diskriminavimo, bei nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog (duomenys neskelbtini) diskriminacija ir nepritapimas kilmės valstybėje yra dėl jų tautinės / religinės priklausomybės, konstatuotinas pabėgėlio statuso kriterijaus egzistavimas, kurio pagrindu pareiškėjui turėjo būti suteiktas prieglobstis.

12.4. Pareiškėjo prieglobsčio prašyme nurodytos priežastys negali būti laikomos ekonominėmis, nes gali būti sąlygotos daugelio kitų aplinkybių, kaimo ir genties tradicijų, religinių įsitikinimų, policijos ir valdžios institucijų neveiklumo, nusikalstamumo ir bendrai nesaugios situacijos šalyje. Atsakovas neatliko jokios informacijos paieškos ir vertinimo, kiek tai susiję su ekonomine šalies padėtimi, todėl neatskyrė momento tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo.

12.5. Pareiškėjui prieglobstis nesuteiktas nepagrįstai, nes atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, rinkti aktualią ir naujausią informaciją apie kilmės valstybę.

13. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais motyvais:

13.1. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja iš esmės tas pačias aplinkybes ir papildomai nurodo, jog pareiškėjas 2021 m. lapkričio 19 d. pateikė prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, tokiais veiksmais patvirtindamas, kad persekiojimas kilmės valstybėje jam negresia. 2021 m. gruodžio 15 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 21S49286, kuriuo nusprendė pripažinti Migracijos departamento 2021 m. spalio 15 d. sprendimo Nr. 21S31849 rezoliucinės dalies 2 – 4 punktus netekusiais galios; grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. 2022 m. sausio 2 d. pareiškėjas Migracijos departamento sprendimą įvykdė ir išvyko į kilmės valstybę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 15 d. sprendimo „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos“ Nr. 21S31849, teisėtumo ir pagrįstumo, bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

16. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

17. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. proceso šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjo prašymas netenkinamas.

18. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

19. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

20. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

21. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, kad prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Ženevos konvencijos 1 straipsnio a dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

22. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

23. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

24. Remiantis EŽTT praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07).

25. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, kad Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

26. LVAT 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011 konstatuota, kad pagal Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje (ginčo metu – Įstatymo 83 str. 2 d.) įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Pagal Tarybos direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti.

27. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą teisme nustatančios taisyklės įtvirtintos ABTĮ 56 straipsnyje. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

28. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamu nėra pakankamos pripažinti, kad toks persiekiojimas yra realus. Pareiškėjo individuali situacija nepatvirtina galimo persekiojimo dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Todėl pagrįstai buvo pripažinta, kad pareiškėjo nurodoma situacija neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytu kriterijų, būtinų suteikti pabėgėlio statusą. Tai įrodo ir pareiškėjo savanoriškas išvykimas į kilmės šalį 2022 m. sausio 2 d., jog persekiojimas ar gresmė gyvybei kilmės šalyje negresia.

29. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo abstraktūs teiginiai dėl kilmės valstybėje tariamai gresiančio pavojaus, nesant kitų grėsmę pagrindžiančių duomenų ir aplinkybių, nėra pakankami pripažinti galimai galinčią kilti grėsmę. Prašymo dėl prieglobsčio pateikimo ir nagrinėjimo Migracijos departamente metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškėjas nenurodė duomenų, patvirtinančių, kad kilmės valstybėje pareiškėjas buvo persekiojamas ir kad bus persekiojamas jį grąžinus į kilmės šalį ar pareiškėjas patirs sąlygas, atitinkančias Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtinta kankinimo draudimą. Tai patvirtina ir pareiškėjo savanoriškas išvykimas į kilmės šalį.

30. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą išnagrinėjo pilnai ir atsakė į visus skundo argumentus. Teismo išvados yra aiškios ir pakankamos teismo sprendimui priimti, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų bei klaidų nėra, todėl nustatytas faktines aplinkybes vertinti kitaip, nei kaip įvertino pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo. Teismas tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, todėl naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo K. I. S. A. (K. I. S. A.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė