d3e8a6e8-87a3-456a-b0d7-bf240701b0cd · Kauno apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-16-667/2015Teisminio proceso Nr. 1-22-1-00138-2014-5Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3.2.; (S) 1.1.7.1.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.10.1.; 1.2.26.2.1; 2.1.15.3.3.2., 2.1.16.1.8.; 2.1.16.1.10.;2.3.6.4.5.; 2.4.1. KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 29 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius, sekretoriaujant Rasai Bičkienei, dalyvaujant prokurorei Vidai Viduolienei, kaltinamajam V. S., nukentėjusiajam N. Z., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje kaltinamasis V.

S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1. 1999-01-15 Jonavos r. apyl. teismo pagal anksčiau galiojusio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 str. 2 d., 3 d. – 4 m. 1 mėn. l/a. 2. 1999-02-24 Kauno apyl. teismo pagal anksčiau galiojusio BK 271 str. 2 d., 42 str. – 4 m. 1 mėn. l/a. 3. 2001-06-26 Jonavos r. apyl. teismo pagal anksčiau galiojusio BK 271 str. 2 d.

– 2 m. l/a. 4. 2001-11-20 Jonavos r. apyl. teismo pagal anksčiau galiojusio BK 271 str. 2 d., 3 d., 42 str. – 2 m. 2 mėn. l/a. 5. 2002-12-04 Jonavos r. apyl. teismo pagal anksčiau galiojusio BK 271 str. 3 d., 42 str. – 2 m. 1 mėn. l/a. 6. 2004-08-19 Kauno apyg. teismo pagal BK 180 str. 2 d.,– 4 m. l/a. 7. 2010-06-02 Jonavos r. apyl. teismo pagal BK 284 str. 1 d., – 6 mėn. l/a.8. 2014-03-07 Jonavos r. apyl. teismo pagal BK 140 str. 1 d., - 4 mėn. viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per teismo paskirtÄ laikÄ neatlygintinai iÅ¡dirbti po 20 val. per mėn. visuomenės labui (viso 80 valandų viešųjų darbų).9. 2015-05-22 Jonavos r. apyl. teismo pagal BK 140 str. 2 d., - 9 mėn. laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. bÅ«ti namuose, jei tai nesusiję su darbu, per 6 mėn. neatlygintinai iÅ¡dirbti 160 val. sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per 1 (vienÄ ) mėnesį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs,kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir n u s t a t ė : kaltinamasis V.

S. 2014-02-15 apie 5.00 val. bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, vieÅ¡oje vietoje, ant važiuojamosios kelio dalies prie Kęstučio ir S.Daukanto gatvių sankirtos, Kaune, įžūliu elgesiu – tyčia suduodamas vienÄ smÅ«gį galva nukentėjusiajam N. Z. į veidÄ bei spirdamas ne mažiau kaip du kartus į kairiÄ jÄ kojÄ , padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymÄ , grasindamas nukentėjusiajam rankoje laikomu peiliu, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , tai yra padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnio 1 dalyje.Kaltinamasis V.

S. kaltu prisipažino, parodė, kad 2014-02-15 jis su A. U. taksi automobiliu nuvažiavo į autobusų stotį ir taksistas paėmė 20 litų, vėliau važiavo atgal ir paėmė 25 litus. Susiginčijo dėl pinigų, dėl 5 litų. Buvo neblaivus, pajuto kaip kažkas sugriebė jį už rankų, o jis bandydamas iÅ¡sivaduoti trenkė, stÅ«mė, iÅ¡sitraukė peiliukÄ , kad jo nepultų. Nepažįstami buvo taksistai. Laikė už rankų. Pirma vyko konfliktas, vėliau jį griebė už rankų.

Jis bandė iÅ¡sivaduoti, spyrė deÅ¡ine koja į jį sulaikiusio asmens kojÄ ir trenkė su galva jam į smakrÄ . Su tuo asmeniu nieko nekalbėjo. IÅ¡siėmė peilį - plaÅ¡takę ir atsitraukinėjo, kad jo nepultų. Peilį turėjo iÅ¡ draugo. Pripažįsta, kad pasielgė blogai (t. 1, b.l. 155). Teismas, vadovaujantis BK 276 str., pagarsino kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose jis nurodė, kad 2014-02-15 apie 5.00 val. taksi automobiliu su draugu A. U. atvažiavo prie Kęstučio ir S.Daukanto gatvių sankirtos Kaune, kur norėjo nusipirkti valgyti.

Taksi vairuotojas, jo manymu, paprašė per daug pinigų, todėl kilo tarpusavio ginčas. VisÄ Å¡Ä¯ ginÄÄ sprendė ant važiuojamosios kelio dalies, iÅ¡lipę iÅ¡ taksi automobilio. Matė, kad aplinkui buvo nepažįstamų žmonių. Netrukus prie jo priėjo vyriÅ¡kis su kuriuo taip pat įvyko žodinis konfliktas, susistumdymas. Tuomet vyriÅ¡kiui galva smogė į galvÄ . Tada tas vyras jį sulaikė už rankų, jis spardėsi, kur ir kam pataikė – nežino. Po to mano, kad iÅ¡silaisvino ir iÅ¡ savo kairiosios galinės kelnių kiÅ¡enės iÅ¡sitraukė sulankstomÄ peilį „plaÅ¡takės“ tipo ir nukreipė į vyrÄ , Å¡aukdamas kad papjaus jei artinsis.

Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Detaliau įvykio aplinkybių paaiškinti negali, nes neprisimena dėl išgerto alkoholio kiekio. Peilį pirko prekyvietėje „Urmo bazė“. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. (t. 1, b.l.

44) Taip pat vėliau apklaustas nurodė, kad 2014-02-15 apie 5.00 val, jis taksi automobiliu, kartu su draugu A. U. atvažiavo prie Kęstučio ir S. Daukanto gatvių sankirtos Kaune, kur norėjo nusipirkti valgyti. Taksi vairuotojas, jo manymu, paprašė per daug pinigų, todėl kilo tarpusavio ginčas. VisÄ Å¡Ä¯ ginÄÄ sprendė ant važiuojamosios kelio dalies, iÅ¡lipę iÅ¡ taksi automobilio. Matė aplinkui daugiau jam nepažįstamų žmonių. Netrukus prie jo priėjo vyriÅ¡kis su kuriuo taip pat įvyko žodinis konfliktas, gal jie net ir apsistumdė, bet tiksliai neprisimena.

Tuomet, kiek prisimenu, jis vyriÅ¡kiui savo galva smogė jam į galvÄ , nežino kur pataikė. Mano, kad po to jį sulaikė už rankų ir jis spardėsi, kur ir kam pataikė - nežino. Po to mano, kad jis iÅ¡silaisvino ir iÅ¡ kairiosios galinės kelnių kiÅ¡enės iÅ¡sitraukė sulankstomÄ peilį „plaÅ¡taklės“ tipo, kurį nukreipė į vyrÄ , Å¡aukdamas kad papjaus, jei artinsis. Netrukus atvyko policijos pareigÅ«nai ir jį sulaikė, Detaliau paaiÅ¡kinti įvykio aplinkybių negali, kadangi neprisimena dėl iÅ¡gerto alkoholio kiekio.

Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (t. 1, b.l. 49). Pagarsinus šiuos parodymus kaltinamasis parodė, kad buvo neišsiblaivęs, todėl blogai papasakojo ikiteisminio tyrimo metu. Nesutinka su neturtine žala, prašo ieškinį atmesti. Gyvena iš pašalpos, specialybės neturi, baigęs 8 klases. Dirbo viešuosius darbus 2 mėnesius. Jonavoje darbų nėra, yra dirbęs miške. Dirbo neoficialiai miške pagalbiniu, šakas nukapojo (t. 1, b.l. 155). Papildomai vėliau parodė, kad palieka teismui spręsti dėl civilinio ieškinio dydžio (t. 2, b.l. 35).Nukentėjusysis N. Z. parodė, kad pagarsintuose kaltinamojo parodymuose daugiau tiesos nei kada teisme kaltinamasis V.

S. pasakoja. TÄ 2014-02-15 dienÄ buvo Å¡v. Valentino naktis, su žmona vaikščiojo po Kauno miestÄ , buvo blaivus, namo važiavo taksi ir pakliuvo į automobilių spÅ«stį. ties Daukanto ir Kęstučio gatvių sankirta stovėjo daug taksi automobilių, iÅ¡girdo per racijÄ praneÅ¡imÄ , kad taksistui grasina peiliu. Jis pats yra policijos pareigÅ«nas, dirba patruliu, todėl iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir nuėjo pažiÅ«rėti kas vyksta. Per racijÄ sakė, kad policija buvo iÅ¡kviesta. Buvo daug žmonių ir jis paklausė, kodėl neina pravažiuoti.

Kažkas pasakė, kad taksi keleivis grasina taksistui. Jis prie jo priėjo ir V. S. pasakė, kad apsiramintų ir važiuotų namo, griebė V. S. už rankų, tada V. S. galva jam trenkė į lÅ«pÄ , jÄ prakirto, po to N. Z. pastÅ«mė V. S.., jis atsitraukė ir iÅ¡sitraukęs peilį jam pagrasino, kad papjaus. Jo žmona atbėgo ir ėmė skirti juos. KeletÄ minučių taip stovėjo. Konflikto metu nukentėjusiajam buvo praskelta lÅ«pa, kaltinamasis dar įspyrė į kairę kojÄ ne mažiau 2 kartus, ko pasekoje jÄ turėjo operuoti.

Kaltinamajam nepasakė, kad yra policijos pareigÅ«nas, nes norėjo padaryti tvarkÄ kaip civilis. Tuo metu, kai priėjo prie V. S., jo rankose peilio nematė. Kai sustojo jų automobilis buvo apie 10 metrų nuo konfliktuojančių asmenų. Jis pirmiausia klausė, kas vyksta. Jis palaiko advokato suraÅ¡ytÄ civilinį ieÅ¡kinį, kuriame praÅ¡o jam priteisti iÅ¡ kaltinamojo 20000 Lt neturtinę žalÄ , mano, kad jam reikėtų kalbėti su kaltinamuoju, kiek jis galėtų jam sumokėti, nes patyrė neturtinę žalÄ .

Nukentėjusysis gal bÅ«tų susitaręs ikiteisminio tyrimo metu su kaltinamuoju V. S., jeigu jis bÅ«tų kalbėjęs su juo.. jo žmona nemiega naktį, nervinasi, todėl ieÅ¡kinys tokio dydžio. Policijoje dirba dvideÅ¡imt metų. Nežino, kodėl žmona tik po Å¡io įvykio pradėjo nervintis. Jis jai sakė likti maÅ¡inoje, ji iÅ¡lipo ir atėjo paskui jį. Grupė žmonių bandė su kaltinamuoju tartis dėl atlyginimo už važiavimÄ taksi, tačiau nepavyko. Neturtinė žala pasireiÅ¡kia it tuo, kad žmonai yra nemiga, jam buvo sukeltas skausmas.

Nedarbingumo pažymėjimo po Å¡io įvykio darbe neėmė, net ir po atliktos operacijos neėmė nedarbingumo, toliau dirbo gatvėje, nes yra mobilaus bÅ«rio vyriausias patrulis. PrieÅ¡ tai tarnavo greito reagavimo bÅ«ryje „Aras“. Po įvykio dėl sužalojimų į medikus nesikreipė, tik 2014-04 mėnesį tikrinosi sveikatÄ .. Galvojo, kad po Å¡io įvykio gal bÅ«s nebetinkamas dirbti , netekus darbo ieÅ¡kinį didintų. Jis kaltinamojo veiksmais buvo pažemintas žmonių akivaizdoje, pablogėjo reputacija, nes kaltinamasis rėkė, kad jį papjaus, nupjaus galvÄ , išžudys Å¡eimÄ .

Jis kaltinamajam leido jį pulti, nes moka apsiginti. Pats neskambino į policijÄ , nes girdėjo, kad policija jau iÅ¡kviesta, tik vėliau žmona pakartotinai kvietė policijÄ . Jam suduoti smÅ«giai koja buvo stiprÅ«s. Jis konflikto pradžioje S. rankose peilio nematė, jo nebuvo kai jis paėmė V. S. už rankų. Nespėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti kodėl konfliktuoja su taksistu, jis tik paėmė V. S. už riešų ir pasilenkė pažiÅ«rėti į jo rankas ar neturi peilio, tada kaltinamasis trenkė jam galva į smakrÄ ir prakirto lÅ«pÄ , nes jis nespėjo atsiloÅ¡ti.

Kraujas nebėgo, dantistė po to apžiÅ«rėjo jam dantį, tačiau gydyti nereikėjo. (t. 1, b.l. 155-156). Papildomai vėliau parodė, kad palieka teismui spręsti dėl civilinio ieÅ¡kinio dydžio (t. 2, b.l. 35).Liudytoja I. Z. parodė, kad 2014 metų vasario 15 dienos įvykį prisimena. Važiavo iÅ¡ miesto namo, gyvena Aleksote. Važiavo iÅ¡ centro Kęstučio gatve. Ä®sėdo prie Soboro ir turėjo važiuoti į AleksotÄ . Taksi vairuotojo nepažįsta, taksi maÅ¡ina buvo Å¡viesi. Vyras sėdėjo priekyje, o ji gale.

Negirdėjo apie konfliktÄ . Tiesiog ties Daukanto gatve buvo daug žmonių, minia apie 20 žmonių. Jie negalėjo pravažiuoti, nes buvo užtverta gatvė automobiliais. Priekyje buvo ir automobiliai, ir žmonės. Žmonės buvo prieÅ¡ automobilius. Sėdėjo kokias 5-10 minučių. Vyras iÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos, o taksistas nelipo. Kodėl vyras lipo, nesigilino. DienÄ jie daug kavinių aplankė. Alkoholio negėrė. Kada vyras iÅ¡lipo, ji liko automobilyje ir kalbėjo su taksistu. Toliau pamatė sÄ myšį, tada ir ji su taksistu iÅ¡lipome.

Žmonės kažkÄ aiÅ¡kinosi. IÅ¡ galo buvo viena maÅ¡ina. Matė apsuptÄ automobilį vidurį sankryžos. Policijos nebuvo. Vyras iÅ¡lipo pasižiÅ«rėti. Vyras negrįžo. Tada iÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos pažiÅ«rėti, kas vyksta. Pamatė, kad asmuo grasina jos vyrui su peiliu, asmuo buvo per žingsnį nuo jos vyro. Ä® miniÄ nelindo, vyras jau buvo išėjęs iÅ¡ minios. Pamatė, kad vyrÄ užpuolė kaltinamasis V. S. su peiliu. Sakė, kad baigtų. Atstumas buvo nedidelis apie 2-3 metrus.

Vyras nieko nesakė, buvo labai įsiutęs, toliau atvyko policija ir konfliktas baigėsi. Vyras pasakojo, kad asmuo su galva trenkė jam į smakrÄ , vėliau V. S. iÅ¡sitraukė peilį ir pradėjo grasinti. Vyras dirba policijoje patruliu, dirba jau apie 19 metų. Jai vyras nieko apie darbÄ nepasakoja. Supranta, kad vyro darbas pavojingas, žino, kad jo laukia pavojai. Nemato, kÄ jis dirba darbe. Žino, kad nusikaltėliai bÅ«na ginkluoti. Buvo kartu su juo, kai akivaizdžiai jam grėsė pavojus, labai iÅ¡sigando.

Vyras sportavo, dabar jau nebe. Å is įvykis jį paveikė tuo, kad tapo nervingas. Po Å¡io įvykio susidÅ«rė su pavojumi. Anksčiau negalvojo apie pavojus. Vyras toliau dirba policijoje. Nepamena, ar vyras ėmė nedarbingumo pažymėjimÄ . Bijo vaikščioti naktį, tamsiu paros metu. Pati nenukentėjo (t. 1, b.l. 156-159).Liudytojas A. U. parodė, kad su V. S. yra draugai, 2014-02-15 įvykį prisimena. IÅ¡ taksi automobilio iÅ¡lipo apie 5 val. ryto. Taksi važiavo su V. S., buvo mieste ir Å¡ventė Å v.

Valentino dienÄ . Buvo apsvaigę nuo alkoholio. IÅ¡lipo iÅ¡ taksi, jis liko prie maÅ¡inos rÅ«kyti, o prie V. S. prisistatė pilietis N. Z.. Konfliktas kilo dėl to, kad taksistas prieÅ¡ tai vežė už 15 litų, o važiuojant atgal tuo pačiu marÅ¡rutu jau už 30 litų. Kilo konfliktas, iÅ¡ pradžių apsižodžiavo, po to apsistumdė, bet jie sumokėjo tuos 30 litų ir pradėjo skirstytis. Kai sukonfliktavo buvo privažiavę daugiau nei 6 automobiliai, sustojo visi sankryžoje. Taksistai paklausė, kas atsitiko jie paaiÅ¡kino ir taksistai pradėjo skirstytis.

Tada atėjo nukentėjęs N. Z. ir pradėjo stumdytis su V. S., bandė juos skirti, iÅ¡skyrė. Po kažkieno žodžių jie pradėjo vėl ginčytis, tada vėl stumdėsi. Jie jau pradėjo eiti iÅ¡ tos vietos ir taksistai pradėjo skirstytis, kai atėjo pilietis N. Z., griebė V. už pečių ir jie susistumdė, jis kvietė eiti namo, bet kažkuris kažkÄ pasakė it tada vėl pradėjo stumdytis. Kažkas iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus, kai jie atvažiavo sulaikė juos ir nuvežė į komisariatÄ .

V. rankose peilio nematė (t. 1, b.l. 166-167).Liudytojas V. K. parodė, kad yra pensininkas, 2014 dirbo Centro PK budinčioje dalyje, nelabai pamena, kad buvo pristatytas asmuo, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose jis nurodė, kad dirbant Kauno apskrities VPK VTV OVS Centro grupės vyriausiuoju postiniu, 2014-02-15 apie 5.15 val., dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d., į operatyvaus valdymo poskyrį buvo pristatytas V. S.. Kadangi buvo gauti duomenys, kad V. S. nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo turėti peilį, jis skubiai atliko išorinę V.

S. apžiÅ«rÄ ir jo kelnių kiÅ¡enėje rado peilį-plaÅ¡takę, kurį iÅ¡ jo paėmė. PaimtÄ iÅ¡ V. S. peilį pateikė ikiteisminiame tyrime Nr. 22-1-000138-14 (t. 1, b.l.31, t. 2, b.l. 34).Liudytojas R. Ž. parodė, kad 2014-02-15 vežė kaltinamÄ jį ir dar du asmenis į centrÄ . Jie sustabdė jį ir vežė juos į centrÄ , vežė su „Opel Zafira“. Dirba „Inevoje“, automobilis buvo įmonės. Vežė į Kęstučio g., pradžioje nenorėjo atsiskaityti, važiavo lanku – Vytauto pr., į Žaliakalnį, po to nusileido į Kęstučio g.

Pradėjo Vytauto g. prie „Buities“, tada Parodos g. , Petrausko g. link Savanorių per., suko į dešinę, Žemaičių g., žemyn ir į Kęstučio g., lik kebabinės, Kęstučio – Daukanto g. sankryžoje sustojo prie šaligatvio šalia šviesoforo, įjungė avarinį. Pasakė mokėti 20 litų, jie pradėjo ginčytis, buvo išgėrę, pradėjo rėkauti, gale sėdintis ir tas iš užpakalio pradėjo jam smūgiuoti. Kaltinamasis pradėjo konfliktuoti ir jis iškvietė pagalbos, suvažiavo daug mašinų, tada kaltinamasis išsitraukė peilį.

Policijos nekvietė, keleivis jam sumokėjo. PolicijÄ kažkas kitas iÅ¡kvietė, policijos nesulaukė. Nematė kada kaltinamasis konfliktavo su nukentėjusiuoju, pilna buvo žmonių (t. 2, b.l. 34-35).Liudytojas M. A., pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus BPK 276 str. nustatyta tvarka, parodė, kad 2014-02-15 galimai apie 5 val., dirbdamas taksi vairuotoju, važiavo automobiliu „Mercedes Benz“ valst. nr. (duomenys neskelbtini), tamsiai mėlynos spalvos, Kęstučio gatve. Kaune, veždamas klientus - vyrÄ , kaip vėliau sužinojo jo vardÄ â€“ N., su žmona.

N. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, o moteris - ant galinės keleivio sėdynės, už vyro. Prie Kęstučio ir S.Daukanto g. sankirtos, Kaune, ant važiuojamosios kelio dalies, pamatė besibÅ«riuojančiÄ grupę asmenų. Jie trukdė eismui, todėl sustojo. Kiek viso asmenų, buvo, jis nežino, neskaičiavo. Jam sustojus, N. iÅ¡lipo iÅ¡ taksi automobilio, kaip suprato, kad iÅ¡siaiÅ¡kintų, kas vyksta, kodėl negalima pravažiuoti ir matė, kaip jis nuėjo grupės asmenų link.

Jis liko sėdėti taksi automobilyje, manydamas, kad viskas greitai ir taikiai iÅ¡sispręs, tačiau negalėjo su automobiliu stovėti prieÅ¡ pat pėsčiųjų, perėjÄ , todėl pavažiavo keletÄ metrų ir sustojo deÅ¡inėje važiuojamosios kelio dalies pusėje prieÅ¡ ten esantį visuomeninio transporto sustojimÄ . Tada iÅ¡ mano vairuojamo automobilio iÅ¡lipo moteris ir nuėjo asmenų grupės link. Jis liko automobilyje. Tačiau netrukus jis pats iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio pasidomėti, kas vyksta, ar keleiviai toliau tęs kelionę.

Priėjęs iki N.. galimai 5 m. atstumu iš dešiniosios jo pusės, jis pamatė, kad priešais jį, galimai 2 m. atstumu stovėjo vyriškis, kuris rankoje laikė peilį. Iš matyto vaizdo susidarė įspūdį, kad tai peilis plaštakės tipo, nes vyras rankoje jį vartė. Taip darydamas vyriškis šaukė necenzūriniais žodžiais, šaukė, kad papjaus. Vyriškis mojavo peiliu, nukreiptu į N., Matė, kad N. sulaikė vyriškį ir netrukus atvyko policijos pareigūnai. Matė, kad kraujuoja N. lūpa, tačiau kuriuo momentu ir kaip jį sužalojo, jis nematė.

VyriÅ¡kio apibÅ«dinti ir atpažinti negalėtų, kadangi neįsidėmėjo. Peilio apibÅ«dinti ir atpažinti negali, kadangi matė trumpÄ laiko tarpÄ . Detaliau paaiÅ¡kinti negali, kadangi viso įvykio nuosekliai nestebėjo, viskas įvyko labai greitai (t. 1, b.l. 28-29).IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. G391/14(02) matyti, kad N. Z. padaryta gleivinės nubrozdinimas ir pogleivio kraujosruva apatinėje lÅ«poje, virÅ¡utinio kairio pirmo danties panirimas, kairio kelio sumuÅ¡imas, padaryti dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje.

Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . (t. 1, b.l. 22-23).IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. 20-4-ISI-292 matyti, kad tirti pateiktas peilis yra buitinės – Å«kinės paskirties (t. 1, b.l. 36-37 )IÅ¡ pristatyto asmens testo alkoholiui protokolo matyti, kad V. S. 2014-02-15 05.27 val. nustatyta 2,71 promilių girtumas (t. 1, b.l. 41).Pagal BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

BK 284 straipsnio 1 dalyje apraÅ¡yta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiÅ¡kiasi bent vienu iÅ¡ įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiÅ¡kų alternatyvių bÅ«dų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandaliÅ¡kais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-303/2014). Pagal šį straipsnį veikos kvalifikuojamos ir tais atvejais, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko bÅ«tent vieÅ¡Ä jÄ vietÄ ir bÅ«dÄ , kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-7-62-489/2015).

Įžūliu elgesiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laikytini ir tie atvejai, kai kito (ų) asmens (ų) atžvilgiu panaudojamas fizinis smurtas. Taikant Å¡iÄ normÄ bÅ«tina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti vieÅ¡oje vietoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116-895/2015, 2K-7-62-489/2015).Å io nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iÅ¡ minėtų bÅ«dų demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai turi bÅ«ti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka.

Å ių padarinių konstatavimas kartu reiÅ¡kia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan.

Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė Å¡iuos padarinius, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-116-895/2015).Vertinant byloje surinktus įrodymus laikytina, kad byloje neginčijamai nustatyta aplinkybė, jog kaltinamasis V. S. savo elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

Remiantis nukentėjusiojo, liudytojų A. U., I. Z. R. Ž. parodymais, nes buvo sutrikdytas eismas, žmonės bÅ«riavosi gatvėje. Tai buvo padaryta vieÅ¡oje vietoje S. Daukanto ir Kęstučio gatvių sankirtoje.Nors kaltinamasis nurodo aplinkybę, kad jis gynėsi, tačiau konstatuoti bÅ«tinosios ginties aplinkybes turi bÅ«ti tenkinamos bÅ«tinosios ginties sÄ lygos. BÅ«tinoji gintis yra atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė tik tada, kai kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, yra pavojingas, realus ir akivaizdus.

Kėsinimosi pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatÄ , lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–545/2014, 2K-73-697/2015).Pažymėtina, kad liudytojo R.

Ž. parodymais V. S. vykdomas visuomenės rimties trikdymas ižūliu elgesiu, t.y. grasint peiliu ir koliojantis, buvo prasidėjęs dar iki nukentėjusiajam N. Z. prieinant prie kaltinamojo V. S.. Nors liudytojas A. U. nurodė, kad kaltinamasis neturėjo peilio, tačiau jo parodymai vertintini kritiškai, kadangi jis pats buvo neblaivus, ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad dėl šios aplinkybės detaliai įvykio neprisimena. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusysis N. Z. bandė nutraukti neteisėtus V. S. veiksmus, o pats kaltinamasis V.

S. grasino peiliu tiek taksi automobilio vairuotojui, tiek nukentėjusiajam N. Z.. Esant tokios aplinkybės teismas laiko, kad tiek pačiam V. S. tiek kitoms jo teisės negrėsė kėsinimasis, kuris būtų akivaizdus, realus, pavojingas. Neatmestina aplinkybė, kad kaltinamasis V. S. pats neadekvačiai vertino aplinkybes dėl to, kad buvo neblaivus, o vadovaujantis teismų praktika kėsinimasis turi būti realus, o ne egzistuojantis besiginančiojo vaizduotėje. Byloje nėra įrodymų, kad N. Z. būtų kėlęs grėsmę kitiems asmenims.

Pažymėtina ir tai, kad kaltinamojo V. S. įžūlus veiksmai pasireiÅ¡kė ne tik keikimusi necenzÅ«riniais žodžiais ir grasinimu peiliu, bet ir nežymiai sutrikdant nukentėjusiojo N. Z. sveikatÄ . Kaltinamasis V. S. nukentėjusįjį užsipuolė vieÅ¡oje vietoje, trenkė jam galva, kai toks elgesys visuomenėje yra nepateisinamas ir smerktinas.Teismas konstatuoja, kad yra byloje pilnai įrodyta, kad kaltinamasis V. S. padarė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikaltimÄ , dėl jo padarymo nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamÄ veikÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (BK 54 straipsnis): kaltinamasis teistas (t.1., b.l. 59-70, 73-97, 99-101, 104-106), administracine tvarka baustas (t.1., b.l. 109-111), lankėsi psichikos sveikatos centre, diagnozė: (duomenys neskelbtini) (t.1., b.l. 117), Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre neužregistruotas (t.1., b.l. 115), specialisto iÅ¡vada - atlikti teismo psichiatrinę ekspertizę nereikalinga (t. 1, b.l. 121).Visuma Å¡ių aplinkybių, apibÅ«dinančių padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kaltinamojo asmenybę, atsižvelgiant į tai, kad yra teistas už analogiÅ¡kas nusikalstamas veikas, kas laikytina dėsningu nusikalstamu elgesiu, duoda pagrindÄ manyti, kad BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ paskiriant sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – terminuotÄ laisvės atėmimÄ (BK 50 straipsnis).

Å iuo nuosprendžiu V. S. paskirta bausmė nesubendrinta su 2015-05-22 Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, kadangi nuosprendžio priėmimo metu Å¡is baudžiamasis įsakymas nėra įsiteisėjęs.Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad V. S. ankstesniu baudžiamuoju įsakymu paskirtÄ bausmę atliko, gailisi dėl savo veiksmų (t. 2, b.l. 36), mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atidedant bausmės vykdymÄ , tačiau kaltinamajam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės ir pareigos, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu.Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina (BPK 139 straipsnis) (t.1., b.l 55-56).

Dėl civilinio ieÅ¡kinioPagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ . Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis).Nukentėjusysis N. Z. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 20000 Lt (5792,40 EUR) neturtinės žalos atlyginimo (t.1., b.l. 13-15).CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Kiekvienu atveju spręsdamas, ar nukentėjusiam asmeniui padaryta žala, teismas privalo atsižvelgti ne tik į formaliai įstatyme numatytas sÄ lygas, bet ir į kitas aplinkybes. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ turi bÅ«ti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Å is kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintinÄ neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimÄ , reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ , aiÅ¡kinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiÅ¡kai suvienodinti teismų praktikos Å¡ioje srityje iÅ¡ esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumÄ , o individualioje byloje Å¡ie kriterijai, jų reikÅ¡mė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal teismų praktikÄ nusikalstama veika nežymiai sutrikdžius sveikatÄ , priteistų neturtinei žalai atlyginti sumų dydžiai svyruoja nuo 500 Lt (144,81 EUR) iki 1500 Lt (434,43 EUR) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–272–648/2015, 2K-201-697/2015, 2K-105-222/2015, 2K-104-139/2015, 2K-99-507/2015).Pagaliau, sprendžiant klausimÄ dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo bÅ«tina atsižvelgti ir į teisingumo kriterijų, kurio tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas, bei kuris įpareigoja, kad bÅ«tų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau taip pat turi bÅ«ti atsižvelgta į žalÄ padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209/2007).

Vertinant nukentėjusiojo N. Z. nurodytas aplinkybes dėl kurių jis praÅ¡o atlyginti neturtinę žalÄ , teismas atkreipia dėmesį, kad N. Z., dirbdamas eilę metų policijos pareigÅ«nu, su tokiomis situacijomis susiduria nuolatos. Pats nukentėjusysis teisme pripažino, kad dėl įvykio jis nepatyrė reikÅ¡mingų nepatogumų, t.y. tęsė darbinę veiklÄ , net ir po įvykio, parodė, kad tokie įvykiai jam įprasti. Nors ir nurodė, kad patirta traumÄ gali neigiamai atsiliepti jo, kaip policijos pareigÅ«no tarnybai, tačiau Å¡ios aplinkybės nepagrįstos jokiais konkrečiais įrodymais, tik prielaidomis.

BÅ«tina atkreipti dėmesį ir į tai, kad pats nukentėjusysis, neturėdamas pareigos, ne tarnybos metu ėmėsi iniciatyvos spręsti susidariusiÄ situacijÄ , vietoje to, kad kviestų ar sulauktų tarnyboje esančių policijos pareigÅ«nų, todėl neatmestina, kad jo paties veiksmai turėjo įtakos įvykio aplinkybėms, taip pat ir neturtinei žalai, atsirasti. I. Z. bÅ«sena Å¡ioje byloje nėra reikÅ¡minga, nes ji byloje nėra pripažinta nukentėjusiÄ ja. Teismas neneigia aplinkybės, kad dėl Å¡io įvykio nukentėjusysis N. Z. patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , tačiau nenustatyta priežastinio ryÅ¡io dėl kojų sumuÅ¡imo ir galimai atliktos kojų operacijos (jos nukentėjusysis nepagrindė jokias dokumentais), po jam padarytų sužalojimų nukentėjusysis toliau dirbo policijos patruliu, neturėjo nedarbingumo, todėl teismas mano, kad praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis - 20000 Lt (5792,40 EUR) yra nepagrįstai per didelis.

Todėl teismas laiko, kad nukentėjusiajam N. Z. priteistos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 150 EUR.Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilis, saugomas Kauno AVPK Kauno miesto Centro PK ( b.l. 39-40 ) – konfiskuotini kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankis (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas)Teismas, vadovaudamasis BPK 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304, 305, 307 straipsniais,n u s p r e n d ž i a :V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieniems) metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas:

1) bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, 2) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 100 (Å¡imtÄ ) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant per mėnesį atlikti nemažiau kaip 15 valandų nemokamų darbų, darbus atlikti per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.V. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.Civilinio ieÅ¡kovo N. Z. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.

Priteisti iÅ¡ V. S. 150 EUR (Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinės žalos atlyginimo N. Z. naudai.DaiktÄ , turintį reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilį, saugomÄ Kauno AVPK Kauno miesto Centro PK – konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankį.Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo priėmimo gali bÅ«ti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                        Alvydas Rimkevičius