d3e6d57f-17cd-4675-9c07-04e221990495 · Å akių rajono apylinkės teismas

NUORAÅ ASBaudžiamoji byla Nr. N1-1-876/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-65346-2015-5Procesinio sprendimo kategorija 2.3.2.2.3 (S) Å AKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2017 m. kovo 24 d. Å akiai Å akių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, nagrinėdama baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje E. T., L. V. kaltinami padarę nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 178 str. 3 d., n u s t a t ė: E. T. ir L. V. kaltinami tuo, kad 2015 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ dienÄ ir valandÄ , (duomenys neskelbtini), garažų masyve, esančiame už (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje surastu raktu atrakinęs V.

T. priklausančio garažo duris, įsibrovė į garaÅ¾Ä , iÅ¡ ten pagrobė V. T. priklausantį automobilį Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 2500 Eur, o iÅ¡ garaže esančioje spintelėje buvusių dviejų piniginių, pagrobė V. T. priklausančius 400 Eur grynųjų pinigų, tuo padarė jam 2900 Eur turtinę žalÄ .Be to, E. T. ir L. V. kaltinami tuo, kad 2015 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ dienÄ ir valandÄ , (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, įsibrovė į UAB "Daimeksa" priklausantį pastatÄ , kuriame dirbtuves nuomojasi Å akių rajono savivaldybės administracijos Å akių seniÅ«nija, iÅ¡ ten pagrobė Å akių rajono savivaldybės administracijos Å akių seniÅ«nijai priklausantį automobilį GAZ SAZ 3507, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kurio likutinė vertė 507,99 Eur, tuo Å akių rajono savivaldybės administracijos Å akių seniÅ«nijai padarė 507,99 Eur turtinę žalÄ .Be to, E. T. ir L. V. kaltinami tuo, kad 2015 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ dienÄ ir valandÄ , (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje su, nuplėšę pakabinamÄ spynÄ , įsibrovė į A. F. S. priklausantį garaÅ¾Ä , esantį garažų masyve už (duomenys neskelbtini), iÅ¡ ten pagrobė A.

F. S. priklausantį automobilį N. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 500 Eur, tuo A. F. S. padarė 500 Eur turtinę žalÄ .Be to, E. T. ir L. V. kaltinami tuo, kad 2015 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ dienÄ ir valandÄ , (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, iÅ¡ nesaugomos UAB "Daimeksa" teritorijos pagrobė UAB "Naujoji prekyba" priklausantį automobilį MAN 18.222, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) kurio likutinė vertė 5231,43 Eur, tuo UAB "Naujoji prekyba" padarė 5231,43 Eur turtinę žalÄ .Be to, E. T. ir L.

V. kaltinami tuo, kad 2015 m. gruodžio 12 d. naktį, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, įsibrovė į UAB "Daimeksa" priklausantį pastatÄ , kuriame dirbtuvių patalpas nuomojasi UAB "Greičio forma", iÅ¡ ten pagrobė UAB "Greičio forma" priklausantį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 800 Eur, tuo UAB "Greičio forma" padarė 800 Eur mitinę žalÄ .Be to, E. T. ir L. V. kaltinami tuo, kad 2015 m. gruodžio 12 d. naktį, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, iÅ¡ nesaugomos UAB "Daimeksa" teritorijos kiemo pagrobė didelės vertės svetimÄ turtÄ - UAB "Euromedis" priklausantį automobilį MAN TGZ 18.440, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 16000 Eur, tuo UAB "Euromedis" padarė 16000 Eur turtinę žalÄ .Kaltinamajame akte nurodoma, kad Å¡iuose E. T. ir L. V. veiksmuos yra požymių nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 178 str. 3 d.Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. reikalavimų, todėl byla grÄ Å¾intina prokurorui. Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, nes jame prokuroras suformuluoja kaltinimÄ , pagal kurį vyksta bylos nagrinėjimas teisme, t. y. tokiu bÅ«du apibrėžiamos bylos nagrinėjimo teisme ribos (BPK 23 straipsnis, 255 straipsnio 1dalis).

Kaltinamasis aktas turi atitikti BPK 219 straipsnio reikalavimus, nes, prieÅ¡ingu atveju, byla perduotina prokurorui (BPK 234 straipsnio 2dalis, 254 straipsnio 3 dalis). Tačiau ne bet kokie kaltinamojo akto trÅ«kumai suteikia pagrindÄ bylÄ grÄ Å¾inti prokurorui. Nustatyti kaltinamojo akto trÅ«kumai turi iÅ¡ esmės neatitikti BPK 219 straipsnio reikalavimų. Pagal formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ , byla prokurorui gali bÅ«ti perduodama tik esant 3 sÄ lygų visumai: kaltinamojo akto turinys neatitinka BPK 219 straipsnyje nurodytų Å¡io procesinio dokumento turinio reikalavimų; kaltinamojo akto trÅ«kumai yra tokie, kurių negalima iÅ¡taisyti nagrinėjant bylÄ teisme, ir kaltinamojo akto trÅ«kumai trukdo teismui nagrinėti bylÄ (kasacinė nutartis Nr. 2K-222/2013).

Kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, bÅ«das, padariniai ir kt.) (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas) (kasacinė nutartis Nr. 2K-319/2014). IÅ¡ nusikalstamos veikos apraÅ¡ymo turi bÅ«ti aiÅ¡kios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iÅ¡ kurių sprendžiama apie nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimÄ .

Nusikalstama veika turi bÅ«ti apraÅ¡yta iÅ¡samiai ir kartu glaustai, nurodant tas faktines aplinkybes, kurios reikÅ¡mingos Å¡iÄ veikÄ kvalifikuoti. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių iÅ¡dėstymÄ lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi bÅ«ti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra bÅ«tini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamÄ jį įstatymÄ (kasacinė nutartis Nr. 2K-88-942/2016).Teismas sprendžia, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyti suformuluoto kaltinimo trÅ«kumai patvirtina, jog kaltinimo turinys iÅ¡ esmės neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, turi tokių trÅ«kumų, kurių negalima iÅ¡taisyti bylÄ nagrinėjant teisiamajame posėdyje ir jie trukdo teismui nagrinėti bylÄ .Å akių rajono apylinkės teismo 2016-06-10 nutartimi baudžiamoji byla su gautu kaltinamuoju aktu buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (3 t., b. l. 3-17).

Tai parodo, kad teismas, perduodamas bylÄ nagrinėti teisiamajame posėdyje, nenustatė kliūčių bylÄ nagrinėti teisme. Tačiau, tokia aplinkybė nereiÅ¡kia, jog nagrinėjant bylÄ teisiamajame posėdyje negali bÅ«ti nustatyta, jog kaltinamasis aktas iÅ¡ esmės neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ir byla grÄ Å¾inta prokurorui. Pažymėtina, kad vykdydamas teisingumÄ , teismas nėra saistomas proceso dalyvių nuomonės tam tikru byloje sprendžiamu klausimu, ikiteisminio tyrimo nagrinėjimo metu surinktų įrodymų, nes konstitucinė teismo priedermė yra visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡irti visÄ bylos medžiagÄ ir priimti teisingÄ sprendimÄ .

Teismas, siekdamas objektyviai, iÅ¡samiai iÅ¡tirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesÄ , turi įgaliojimus imtis visų BPK numatytų priemonių, kad bÅ«tų nustatytos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos bylos aplinkybės.Esant bÅ«tinybei kaltinime iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės ir jų kvalifikacija gali bÅ«ti keičiamos nagrinėjant bylÄ instancine tvarka, tiek prokuroro praÅ¡ymu, tiek nagrinėjančio teismo iniciatyva ir tokiu bÅ«du nėra pažeidžiama kaltinamojo teisė į gynybÄ (kasacinė nutartis Nr. 2K-469-648/2015).

Tiek pagal nacionalinių teismų, tiek pagal tarptautinių teismų formuojamÄ praktikÄ tokiu atveju aktualu tik tai, kad apie pakeistÄ kaltinimÄ Ä¯statymo nustatyta tvarka bÅ«tų praneÅ¡ta kaltinamajam ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams, užtikrinant teisę žinoti kaltinimÄ , teisę į gynybÄ , kitų tinkamo teisinio proceso principų įgyvendinimÄ (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-1/2014). BPK 256 str. nurodoma, kad teismas tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali bÅ«ti pakeistos iÅ¡ esmės skirtingomis, arba yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodyta veika gali bÅ«ti perkvalifikuojama, apie tokias galimybes nedelsdamas praneÅ¡a nagrinėjimo teisme dalyviams.

Å iame straipsnyje nėra nurodoma, kokia forma (raÅ¡ytine ar žodine nutartimi) turi bÅ«ti praneÅ¡ama. Atsižvelgdamas į formuojamÄ praktikÄ teismas Å¡io bylos nagrinėjimo metu priėmė 2016-10-25 ir 2017-02-10 nutartis, kuriuose proceso dalyvius informavo apie tai, kad kaltinime pateiktos faktinės aplinkybės gali bÅ«ti keičiamos, taip pat informavo, jog gali keistis veikų kvalifikacija. (3 t., b.l. 98, 139-144). Neatsižvelgiant į tai, teismas laiko, kad ir numačius galimybę keisti faktines aplinkybes, ar jų kvalifikavimÄ , net ir ėmusis priemonių keisti kaltinimÄ , Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje pagal BPK 256 straipsnio nuostatas visų esančių nustatytų kaltinamojo akto trÅ«kumų iÅ¡taisyti teisme keičiant kaltinimÄ nėra galimybės. Teismas laiko, kad Å¡ioje byloje pagal kaltinime nurodytÄ nusikalstamos veikos apraÅ¡ymÄ kyla bÅ«tinybė iÅ¡ naujo atlikti kaltinamajame akte apraÅ¡ytų faktinių aplinkybių tyrimÄ , iÅ¡dėstyti faktines aplinkybes taip, iÅ¡ kurių bÅ«tų aiÅ¡ku, kokie asmenys, kokiomis konkrečiai aplinkybėmis, kokius veiksmus ir kokiu tikslu atliko, pagal BK nurodyti jų neteisėtų veiksmų teisinę kvalifikacijÄ .

Atsižvelgiant į kaltinamųjų veiksmų tikslÄ naujai įvertinti kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų kvalifikacijÄ , atsižvelgiant į posėdžių metu kaltinamųjų nurodytas įvykių aplinkybes vertinti nusikalstamų veikų tęstinumÄ . Ä®statymų leidėjas bylÄ nagrinėjančiam teismui nesuteikia teisės už prokurorÄ suformuluoti kaltinimÄ . Tokiu bÅ«du bÅ«tų paneigta ikiteisminio tyrimo, kaip vienos iÅ¡ baudžiamojo proceso stadijos, esmė. Pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ teisme gali bÅ«ti tik pakeistos kaltinime nurodytos veikos esminės faktinės aplinkybės ir jos kvalifikacija, kÄ teismas pagal galimybes padarė 2017-02-10 nutartimi, tačiau Å¡iuo atveju tai nėra pakankamas veiksmas, siekiant byloje priimti teisingÄ sprendimÄ .

Kaip minėta, nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių iÅ¡dėstymÄ lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi bÅ«ti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra bÅ«tini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamÄ jį įstatymÄ .Kaltinamajam akte nurodoma, kad kaltinamieji E. T. ir L. V. yra kaltinami pagal BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d. , 178 str. 2 d., 178 str. 3 d. Tai yra dėl 6 atskirų nusikalstamų veikų.

Kaltinimuose nurodoma, kad asmenys bendrininkų grupe 2015 m. lapkričio mėn. pagrobė 4 transporto priemones, o 2015 m. gruodžio mėn. 12 d. naktį pagrobė 2 transporto priemones. Kaltinimuose nėra nurodoma tiksli įvykio data ir laikas, konstatuojama, jog tyrimo metu tiksliai nenustatyta dienÄ ir valandÄ . Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis E. T. savo kaltę pripažino, o L. V. kaltę pripažino teisme bei davė iÅ¡samius parodymus. Posėdžio metu kaltinamieji paaiÅ¡kino, kad automobilius jie pasiimdavo tikslu pasivažinėti.

Pasivažinėję automobilius pastatydavo į tÄ pačiÄ vietÄ iÅ¡ kurios paimdavo. Pirmame kaltinime nurodyto automobilio neapgadino, pastatė atgal į garaÅ¾Ä . Dėl kituose trijuose kaltinimuose nurodytų automobilių vagysčių nurodė, kad visais tais automobiliais naudojosi vienÄ naktį. E. T. norėjo pasivažinėti automobiliu GAZ, L. V. norėjo sunkvežimiu. Sprendė pasiimti kelis automobilius, kad galėtų kiekvienas vairuoti. Vėliau užklimpus N. M. bei sugedus GAZ automobiliams bandė juos sunkvežimiu partempti į garaÅ¾Ä .

Dėl 2015 m. gruodžio 12 d. pagrobtų automobilių kaltinamieji nurodė, kad vienas iÅ¡ jų iÅ¡ garažo iÅ¡sivarė automobilį VW Passat (kurį vėliau pastatė atgal), o kitas užsivedė sunkvežimį. Abiem automobiliais važinėjo tuo pačiu metu. Å ie kaltinamųjų parodymai akivaizdžiai parodo, kad kaltinamajame akte neteisingai nurodomos įvykio aplinkybės. Pirmiausia ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatomos aplinkybės ir renkami įrodymai, kurie patvirtintų, jog veikos buvo galimai tęstinės, ar kad per vienÄ naktį pasinaudojus dviem, ar trim automobiliais tai gali bÅ«ti kvalifikuojama kaip bendrininkų grupėje padarytas vienas nusikaltimas (du kaltininkai vienu metu naudojosi dviem automobiliais).

Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo analizuojami, tiriami ir renkami įrodymai, kurie patvirtintų kaltininkų tyčiÄ , jos kryptingumÄ , kas leistų tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas. Be to, kaltininkai nurodydami įvykio aplinkybes teigė, kad automobiliais jie naudojosi tikslu – pasivažinėti. Å iuo atveju kaltinime nėra nurodytas nusikalstamų veikų tikslas. Ikiteisminio tyrimo metu Å¡is nusikalstamos veikos požymis nebuvo tiriamas bei nebuvo vertinama tikslo įtaka nusikalstamų veikų kvalifikavimui, nors teismas laiko, kad tai yra vienas iÅ¡ svarbiausių sudėties požymių, turinčių įtakos teisingam veikos kvalifikavimui.

Teismų praktikoje yra aiÅ¡kinama, kad nors motyvas ir tikslas nėra tiesioginiai vagystės nusikalstamos veikos nurodyti požymiai, tačiau jų nustatymas padeda atskirti vagystę nuo į jÄ panaÅ¡ių, bet kitokiÄ prasmę turinčių veiksmų. Pažymėtina, kad vagystės kaip turto pagrobimo apibrėžimo įstatymas nepateikia, todėl teismų praktikoje remiamasi tradiciÅ¡kai nusistovėjusia Å¡ios nusikalstamos veikos teisės doktrina. Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas padaromas pasisavinimo tikslu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-326/2010, 2K-440/2009, 2K-228/2013, 2K-517-303/2015).

Teismų praktikoje tokio pobÅ«džio bylose nuosekliai pasisakoma dėl negalimumo remtis vien tik objektyviosiomis aplinkybėmis užvaldant svetimÄ turtÄ , bet pabrėžiamas bÅ«tinumas nustatyti ir subjektyviÄ sias aplinkybes, t. y. kaip asmuo suvokė savo veiksmus, kokius padarinius numatė ir kokio tikslo siekė. Kasacinėje praktikoje kaip vagystei bÅ«dingos tyčios pavyzdžiai dažnai nurodoma tai, kad kaltininkas neabejotinai suvokė, jog paima svetimÄ daiktÄ , numatė, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavÄ , ir to norėjo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2012, 2K-282/2012) arba kad kaltininkas suvokė, jog jis neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimÄ turtÄ , kad dėl tokių jo veiksmų padaroma turtinė žala kitam asmeniui, ir to norėjo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6/2012).

Todėl nustačius neteisėtÄ svetimo turto paėmimÄ , bet nenustačius tyčios, nukreiptos į negrįžtamÄ svetimo turto užvaldymÄ ir atitinkamos žalos nukentėjusiajam padarymÄ , gali bÅ«ti laikoma, kad veika neatitinka turto pagrobimo požymių. Jeigu kaltininkas akivaizdžiai nori pasinaudoti daiktu tik laikinai, turi tikslÄ vėliau jį grÄ Å¾inti arba kitaip nesiekia jo pasisavinti, tokia veika nesudaro visų Å¡io nusikaltimo sudėties požymių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-122/2012, 2K-108/2013). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. sausio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63-648/2016).

Å iuo atveju atsižvelgiant į teismų praktikÄ bei nustačius, jog kaltininkų tikslas buvo ne užvaldyti svetimÄ turtÄ , o tik juo laikinai pasinaudoti, inkriminuojant BK 178 str. 2 d. ikiteisminio tyrimo metu turi bÅ«ti surinkta įrodymų, kurie patvirtintų, jog kaltininkai turtÄ norėjo pasisavinti. Å iuo atveju kaltinime apskritai nėra nurodytas kaltinamųjų nusikalstamų veikų tikslas, Å¡is veikų požymis nebuvo tiriamas, tad teismas laiko, kad kaltinime nenurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Dėl to teismas negali nustatyti teisingo nusikalstamų veikų kvalifikavimo. Taip pat kaltinamajame akte aiÅ¡kiai, glaustai ir suprantamai neatskleistas turtinės žalos padarymo bÅ«das, jos dydis bei padariniai kiekvienam iÅ¡ reikalavimus byloje pareiÅ¡kusių asmenų. Kaltinamajame akte nurodoma, kad nusikalstamomis veikomis padaryta 2900 Eur 507,99 Eur, 500 Eur,5231, 43 Eur, 800 eur, 16000 Eur turtinės žalos. Pagal kaltinimÄ galima suprasti, kad žalos yra nurodytos tokio dydžio, kokia yra nustatyta pasinaudotų automobilių vertė.

Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad visi automobiliai nebuvo užvaldyti, o nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai pateikė ieškinius 400 Eur žalai ( 1 t., b.l. 29), 100 Eur žalai (1 t., b.l. 64), 100 Eur žalai (1 t., b.l. 107), 210 Eur (1 t., b.l. 159), 1433,73 Eur (2 t., b.l. 21).  Iš bylos duomenų matyti, kad civiliniai ieškiniai yra pateikti dėl automobilių apgadinimo ar išvažinėto turto. Tačiau kaltinamajame akte nurodytuose kaltinimuose nėra nurodoma, dėl kokių kaltinamųjų veiksmų atsirado civiliniuose ieškiniuose nurodytų žalų dydžiai, kaltinimuose nenurodyti žalų dydžiai, dėl kurių yra pateikti civiliniai ieškiniai.

Byloje nėra surinkta duomenų, kurie patvirtintų, ar dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų atsirado prašomos priteisti žalos, ar šios žalos atsirado dėl šiame kaltinime inkriminuotų nusikalstamų veikų. Taip pat byloje iš dalies nėra dokumentų, kurie patvirtintų prašomus priteisti žalų dydžius. Šiuo atveju kaltinamajame akte nurodomos žalos, tai yra automobilių vertės, dėl kurių nėra reiškiami reikalavimai. Tuo tarpu civiliniuose ieškiniuose nurodyti žalų dydžiai netirti, nenurodyti kaltinamųjų veiksmai, dėl kurių atsirado žala, šie veiksmai nėra teisiškai įvertinti. 2017-02-10 nutartimi (3 t., b.l. 139-144) teismas nurodė, kad kaltinamųjų veiksmai gali būti kvalifikuojami pagal BK 187 str. 1 d., tačiau teismas neturi galimybės atlikti tyrimo ir nustatyti tikslių žalų atsiradimo aplinkybių.

Atsižvelgiant į nurodytÄ teismas mano, kad kaltinamajame akte nenurodytos tikslios veikų aplinkybės (kuriÄ naktį, kurie automobiliai pagrobti), nenurodytas ir neiÅ¡tirtas veikų tikslas, nenurodyta teisinga žala. Nustačius tikslius nurodytus požymius tikėtina, jog gali iÅ¡ esmės keistis veikų aplinkybės, kvalifikavimas, nusikalstamų veikų požymiai. Akivaizdu, kad nurodyti trÅ«kumai yra esminiai, nes nustačius nusikalstamų veikų sekÄ , tęstinumÄ , tikslias padarymo aplinkybes, taip pat iÅ¡tyrus veikų padarymo tikslÄ bei tiksliÄ Å¾alÄ , gali keistis ne tik faktinės aplinkybės, tačiau gali iÅ¡ esmės keistis nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, gali atsirasti poreikis formuluoti naujus kaltinimus, bei bÅ«tinybė iÅ¡ naujo teisiÅ¡kai įvertinti kaltinamųjų nusikalstamų veikų kvalifikacijÄ .

Taip pat gali atsirasti bÅ«tinybė kaltinamųjų veiksmų vertinti pagal kitus BK straipsnius (pvz. BK 187, 284 str. ir pan.). Apibendrinus tai, kad iÅ¡dėstyta, spręstina, kad teismas pats neturi jokių procesinių galimybių paÅ¡alinti anksčiau aptartų trÅ«kumų. Nustatytų kaltinamojo akto trÅ«kumų visuma leidžia konstatuoti, kad jie iÅ¡ esmės neatitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, jų negalima iÅ¡taisyti teisme ir jie trukdo bylÄ nagrinėti teisme. Nurodytos aplinkybės kliudo teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį.

Teismas mano, kad nesant aiÅ¡kaus kaltinimo pažeidžiama kaltinamųjų teisė žinoti, kuo jie yra kaltinami, jų teisė į gynybÄ . Kaip minėta, kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas. Pagal kaltinime apibrėžtas ribas vyksta bylos nagrinėjimas teisme. Aptariamoje byloje pagal E. T. ir L. V. suformuluotÄ kaltinimÄ nėra aiÅ¡kios bylos nagrinėjimo teisme ribos. Kaltinamajame akte nurodyti faktai kelia pagrįstas abejones dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamÄ jį įstatymÄ .

Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Nagrinėjamu atveju darytina vienareikÅ¡miÅ¡ka iÅ¡vada, kad dėl aptartų kaltinimo trÅ«kumų yra apsunkintas bylos nagrinėjimas teisiamajame posėdyje bei apsunkinta ir kaltinamųjų teisė į gynybÄ . IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad teismas priėmė dvi nutartis, kuriose tikslino kaltinime nurodytas faktines aplinkybes bei nusikalstamų veikų kvalifikavimÄ . Neatsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad net ir Å¡iais procesiniais sprendimais negalėjo visiÅ¡kai paÅ¡alinti kaltinamojo akto trÅ«kumų ir priimti galutinį teisingÄ sprendimÄ , kuris atspindėtų tikslias ir teisingas įvykių aplinkybes bei bÅ«tų teisingai teisiÅ¡kai įvertintas kaltinamųjų elgesys.

Kaltinamieji turi teisę žinoti, kuo jie konkrečiai kaltinami. Priešingu atveju, gali atsirasti pagrindas konstatuoti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalies, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1dalies bei BPK 44 straipsnio 7dalies nuostatų pažeidimus. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1S-87-165/2016). Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 3 d., 256 str. 2 d. str., n u t a r i a:

BaudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. N1-1-876/2017, kurioje E. T., L. V. kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 178 str. 3 d. perduoti Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«rai. Nustatyti 2 mėnesių terminÄ , skaičiuojamÄ nuo nutarties įsiteisėjimo, nurodytiems trÅ«kumams paÅ¡alinti.Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui skundÄ paduodant Å akių rajono apylinkės teismui.

Teisėja                                                                                                                                  Judita Sungailaitė .