d3e4e005-712a-476f-aef4-39400ec978c2 · Utenos rajono apylinkės teismas

Dėl piniginiųmokėjimų pagal preliminariÄ jÄ sutartįCivilinė byla Nr.2-110-356/2011teisminio proceso Nr.2-50-3-01421-2010-1procesinio sprendimo kategorijos: 42.5; 42.8;42.9; 113.1; 116.1; (S)                                                                           UTENOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS                              S P R E N D I M A S                    LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                                      2011 m. birželio 23 d.

                                             Utena, Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, dalyvaujant atsakovo G. M. atstovui advokatui Vytautui Sketeriui, o ieÅ¡kovui G. L. ir jo atstovei advokatei Ingai MaskoliÅ«naitei, atsakovui G. M. nedalyvaujant, apie posėdį praneÅ¡ta, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo G.

L. ieÅ¡kinį atsakovui G. M. dėl avanso, už atsakovo butÄ sumokėtų mokesčių ir palÅ«kanų ir priteisimo n u s t a t o : IeÅ¡kovas G. L. prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 20.000,00 Lt avansÄ , 2.595,93 Lt ieÅ¡kovo už atsakovo butÄ sumokėtų mokesčių, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo 22.595,93 Lt skolos sumos už laikotarpį nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei visas jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas ir jo atstovė, praÅ¡ydami ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai, paaiÅ¡kino, kad Å¡alių sudarytos preliminariosios sutarties pagrindu ieÅ¡kovas atsakovui notarės akivaizdoje perdavė 5 tÅ«kstančius 2 ir 5 litų monetomis bei 15 tÅ«kstančių litų po 500,00 Lt banknotais.

Kadangi su atsakovu buto pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, todėl atsakovas privalo grÄ Å¾inti avansÄ . Be to, ieÅ¡kovas už atsakovÄ Ä¯vykdė prievoles paslaugų tiekėjams – sumokėjo 2.595,93 Lt skolÄ už Å¡ilumos ir elektros energijÄ , todėl praÅ¡o priteisti tokiÄ sumÄ iÅ¡ atsakovo. PraÅ¡o priteisti visas ieÅ¡kovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsakovas G. M. ieÅ¡kinį pripažino iÅ¡ dalies. Atsakovas ir jo atstovas paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas po preliminariosios sutarties pasiraÅ¡ymo jam automobilyje, o ne notarės biure, perdavė dėžutę su monetomis, kurių jis neperskaičiavo, 15 tÅ«kstančių litų banknotais jam ieÅ¡kovas niekada nedavė.

Jis jaučiasi kaltas dėl to, kad neperskaičiavo gautų monetų, o jas perdavė dukrai, kuri jam sakė, jog nusipirko sau bÅ«stÄ Biržuose. Gali bÅ«ti, kad buvo susidarę skolos už butÄ . IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.  RaÅ¡ytinis įrodymas - Turto areÅ¡to aktų registro iÅ¡raÅ¡as (13-15 b.l.) patvirtina, kad atsakovas yra savininkas 2 kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kad butas yra areÅ¡tuotas (pirmÄ kartÄ â€“ 2006-07-13).Kitas raÅ¡ytinis įrodymas – Utenos rajono 3-ojo notaro biuro notarės N. K. 2007-05-03 patvirtinta sutartis (9 b.l.), patvirtina, kad Å¡ios bylos Å¡alys susitarė dėl minėto buto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ateityje, t.y. iki 2007-06-03, už 45.000,00 Lt.

Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės yra reglamentuotos LR CK 6.193 – 6.195 straipsniuose bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentuose konkrečiose bylose. Pagal teismų praktikÄ , esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sÄ lygų, sutartis aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu. Be to, sutarties sÄ lygos aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes.

AiÅ¡kinant sutartį taip pat atsižvelgiama į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Visos abejonės dėl sutarties sÄ lygų (jei sÄ lygos neaiÅ¡kios, dviprasmiÅ¡kos) aiÅ¡kinamos tas sÄ lygas pasiÅ«liusios Å¡alies nenaudai ir jas priėmusios Å¡alies naudai (LR CK 6.193 str. 4 d.).LR CK 6.165 straipsnyje įtvirtinta preliminariosios sutarties samprata. Tai Å¡alių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sÄ lygomis Å¡alys įsipareigoja ateityje sudaryti kitÄ â€“ pagrindinę – sutartį.

Preliminariosios sutarties pagrindiniai bruožai yra Å¡ie: pirma, aiÅ¡kus Å¡alių susitarimas ateityje sudaryti kitÄ â€“ pagrindinę – sutartį; antra, Å¡alių susitarimas dėl bÅ«simos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sÄ lygų aptarimas; trečia, terminas, per kurį turi bÅ«ti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, Å¡io susitarimo įforminimas raÅ¡ytine forma (LR CK 1.73 str. 1 d. 7 p., 6.159 str., 6.165 str. 1, 2 d.).AiÅ¡kinant Å¡ios bylos Å¡alių sudarytos sutarties sÄ lygas, jos sudarymo tikslÄ , konkrečius Å¡alių atliktus veiksmus, yra pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių 2007-05-03 sudaryta sutartis atitinka visus preliminariosios sutarties požymius, nes iÅ¡ jos turinio aiÅ¡kiai matyti Å¡alių susitarimas ateityje sudaryti sutartyje įvardyto turto pirkimo-pardavimo sutartį Å¡iame susitarime jų iÅ¡ anksto aptartomis sÄ lygomis už nustatytÄ kainÄ (LR CK 6.165 str. 1 d.).

IÅ¡Â sutarties 1 punkto turinio matyti, kad pagrindinė buto, esančio Smėlio g. 5-28, Utena, pirkimo-pardavimo sutartis privalėjo bÅ«ti sudaryta iki 2007-06-03 (LR CK 6.165 str. 3 d.), tačiau 2007-06-01 sutarties Å¡alys padarė raÅ¡ytinį susitarimÄ (iÅ¡dėstytas raÅ¡tu antroje sutarties lapo pusėje ir Å¡alių pasiraÅ¡ytas), kad pirkimo-pardavimo sutartis bus pasiraÅ¡yta po dokumentų įforminimo, netaikant konkrečios datos. Sutarties Å¡alims padarius tokį raÅ¡ytinį patvarkymÄ , pripažintina, kad pagal Å¡iÄ preliminariÄ jÄ sutartį ( LR CK 6.165 str. 3 d., 5d. nuostatos) pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį Å¡alys privalėjo sudaryti per 1 metus, t.y. iki 2008-06-01.

Å ioje byloje Å¡alys neginčijo fakto, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis iki minėto termino sudaryta nebuvo, kad prievolė sudarytį pagrindinę sutartį pasibaigė 2008-06-01.IÅ¡ LR CK 6.165 straipsnyje pateiktos preliminariosios sutarties sampratos akivaizdu, kad preliminariÄ ja sutartimi nesukuriama piniginė prievolė, t. y. prievolė, kurioje pinigai atlieka mokėjimo–atsiskaitymo funkcijÄ , tačiau sutarties laisvės principas, galiojantis ir ikisutartiniuose santykiuose, leidžia Å¡alims susitarti dėl bet kokių sÄ lygų, neprieÅ¡taraujančių imperatyviosioms įstatymo normoms, vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei.

Taigi, nors susitarimas dėl pinigų perdavimo kitai Å¡aliai yra už preliminariosios sutarties ribų LR CK 6.165 straipsnio 1 dalyje pateikiama siaurÄ ja jos sampratos reikÅ¡me, tačiau toks perdavimas jokiu bÅ«du nereikÅ¡ prieÅ¡taravimo imperatyvams, įskaitant ir LR CK 6.165 straipsnio 1 dalį. Pagal preliminariÄ jÄ sutartį perduodami pinigai gali turėti keletÄ reikÅ¡mių ir atlikti kitas, ne mokėjimo ir atsiskaitymo, funkcijas, nes įsipareigojimo neįvykdymo atveju kyla civilinė atsakomybė, todėl perduodamų pinigų reikÅ¡mė teismų praktikoje yra vertinama preliminariosios sutarties kontekste, atsižvelgiant į tikruosius Å¡alių ketinimus, jų atliktus veiksmus ir t.t.

Kaip matyti iš šalių sutarties 2 p. turinio, yra nurodyta, kad ieškovas prieš pasirašant sutartį sumoka 20 tūkstančių litų, kad tokiu būdu siekia įrodyti, kad pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis bus sudaryta ir įvykdyta laiku. Sutartimi šalys neaptarė, kad šie sumokėti pinigai bus įskaityti į mokėjimus tuo atveju, jei bus sudaryta pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis.Sutarties 3p. šalys susitarė, kad tuo atveju, jei viena ar kita šalis nepagrįstai vengs sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, ji privalės atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius.

Jeigu nepagrįstai vengs akceptantas (ieÅ¡kovas) sudaryti pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį, jis neteks visų oferentui (atsakovui) sumokėtų pinigų. Jeigu oferentas nepagrįstai vengs sudaryti sutartį, jis turės grÄ Å¾inti akceptantui dvigubai tiek, kiek sumokėjo akceptantas.Taigi Å¡alys susitarė sumokėti 20 tÅ«kstančių litų tam, kad užtikrintų pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymÄ bei susitarė dėl neigiamų pasekmių Å¡alims, jei kuri nors iÅ¡ jų vengtų sudaryti sutartį.Nors Å¡alys ir nesudarė pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties, tačiau neprašė Å¡iÄ preliminariÄ jÄ sutartį pripažinti pagrindine buto pirkimo-pardavimo sutartimi, neprašė vienas kito atžvilgiu taikyti sutarties 3p. numatytas sutarties neįvykdymo pasekmes.Atsakovas pripažįsta, kad jis turi pareigÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui tai, kÄ pagal sutartį gavo iÅ¡ jo, nes buto pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta nebuvo, o prieÅ¡ sudarant preliminariÄ jÄ sutartį jis suprato, kad butas bus parduodamas už 45 tÅ«kstančius litų, o ieÅ¡kovo žadėti sumokėti 20 tÅ«kstančių litų bus įskaityti į buto kainÄ .Kadangi atsakovas neginčijo ieÅ¡kovo nurodyto fakto, kad sutartyje nurodyta pinigų sumÄ turėtų bÅ«ti vertinama kaip avansas, pažymėtina, kad įrodyti Å¡ių pinigų sumokėjimÄ asmeniÅ¡kai bÅ«simam pardavėjui, o ne kuriam kitam asmeniui, yra bÅ«simo pirkėjo (ieÅ¡kovo), o ne pardavėjo (atsakovo) pareiga (LR CK 6.314 straipsnis, LR CPK 178 straipsnis).Å ioje byloje kilo ginčas dėl to, ar buvo tinkamai įvykdyta ieÅ¡kovo prievolė pagal 2007-05-03 preliminariosios sutarties 2 punktÄ perduoti atsakovui iki sutarties pasiraÅ¡ymo 20.000,00 Lt (9 b.l.).IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad pinigus – 20.000,00 Lt (5 tÅ«kstančius monetomis po 2 ir 5 litus bei 15 tÅ«kstančių banknotais po 500,00 Lt) atsakovui perdavė sutarties pasiraÅ¡ymo momentu notarės akivaizdoje.

Nurodė, kad pinigus skaičiavo ne tik jis su atsakovu, bet ir notarės padėjėjas, kad monetos buvo sudėtos tokio dydžio dėžutėje „kaip nuo batų“, jie jas ant notarės stalo sudėliojo po 10 ir taip perskaičiavo. Pinigų perdavimo faktÄ , ieÅ¡kovo teigimu, taip pat matė atsakovo žentas E. Č., nes jis tuo metu buvo notaro biure. Nurodydamas faktines aplinkybes, ieÅ¡kovas nebuvo nuoseklus, nes vienÄ kartÄ nurodė, kad monetos buvo po 5 litus (tokias monetas jis renka), o kitÄ kartÄ nurodė, kad buvo tiek po 5 Lt, tiek ir po 2 Lt (45, 84 b.l.).Kaip matyti iÅ¡ Å¡alių sutarties 2 p. turinio, yra nurodyta, kad ieÅ¡kovas prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį sumoka 20 tÅ«kstančių litų.

Liudytojais apklausti notarė N. K. ir jos padėjėjas E. K. paaiÅ¡kino (84-86 b.l.), kad tai yra jų preliminariosios sutarties parengtas tekstas, kad žodis „sumoka“ reiÅ¡kia, kad pinigai buvo sumokėti, tačiau jie netikrina tokio fakto, o tik paklausia sutarties Å¡alių, ar jie patvirtina tokį faktÄ buvus, tada atskiro prieraÅ¡o, kad pinigus gavo, nebedaro, nes laiko, kad Å¡alys pasiraÅ¡o už visas sutarties sÄ lygas vienÄ kartÄ . Tiek notarė, tiek jos padėjėjas nurodė, kad jiems ieÅ¡kovas yra labiau matytas, žinomas, negu atsakovas, galimai ieÅ¡kovas yra lankęsis notaro biure ne vienÄ kartÄ .

Ieškovas nurodė, kad notarė N. K. yra labai gera notarė. Duodama parodymus notarė N. K. tai teigė, kad ji visiškai nesikiša į klientų tarpusavio santykius dėl atsiskaitymo, nes notarai neturi teisės kontroliuoti, tai teigė, kad net netvirtina sutarties, kol neatsiskaitoma, jeigu kyla abejonių dėl atsiskaitymo, ir pasiekia, kad būtų atsiskaityta. Liudytojai notarė N. K. ir jos padėjėjas E. K. nepatvirtino ieškovo nurodyto fakto, kad jų akivaizdoje šiuo konkrečiu atveju būtų buvę skaičiuojami ir perduodami pinigai, kad E. K. būtų padėjęs pinigus skaičiuoti.

Tokio fakto, kad bÅ«tų skaičiuojamos monetos, liudytojai nepamena.Atsakovas paaiÅ¡kino, kad jam po sutarties pasiraÅ¡ymo ieÅ¡kovas automobilyje, o ne pas notarę biure, davė ieÅ¡kovo nurodyto dydžio dėžutę su monetomis, kurių jis neperskaičiavo, o atidavė dukrai. Atsakovas mano, kad dėžutė galėjo sverti apie 5 kg., jis jÄ nešėsi prispaudęs ranka prie Å¡ono, kad dėžutėje buvo nemažai monetų jis suprato, nes jÄ neÅ¡ant monetos žvangėjo. Liudytoju apklaustas buvęs atsakovo žentas E. Č. (128 b.l.) teigė, kad jis buvo nuvykęs į notaro biurÄ , nes nuvežė ten atsakovÄ , pro pravertas duris jis matė kaip ant stalo Å¡alys skaičiavo pinigus, kad po to atsakovas išėjo neÅ¡inas 2 perÅ¡viečiamais maiÅ¡eliais, kurių viename, jis tai matė, buvo įvairios monetos (po 1, 2, 5 litus), o kitame – banknotai po 50 Lt, 100 Lt, spėja, kad pinigų atsakovas galėjo turėti ir kelnių kišėnese.

Jis atsakovÄ pavežė tik iki namo, o pats iÅ¡ karto iÅ¡važiavo, nes dar turėjo kitų reikalų, todėl jam nėra žinoma, kur atsakovas padėjo pinigus: visus atidavė savo dukrai I. Č. ar kažkur juos paslėpė.Vertinant liudytojo E. Č. parodymus pažymėtina, kad pastarasis, į kiekvienÄ jam užduodamÄ klausimÄ atsakydamas, kad nepamena, nežino, nes seniai tas buvo, stengėsi patvirtinti ieÅ¡kovo nurodytus faktus apie pinigų skaičiavimÄ notarės kabinete, apie tai, kad bÅ«tent ten atsakovui buvo duoti grynieji pinigai ne tik monetomis, bet ir banknotais.

Tačiau jo parodymai prieÅ¡tarauja tiek ieÅ¡kovo nurodytiems faktams, tiek liudytojų N. K. bei E. K. parodymams, todėl vertintini kritiÅ¡kai, nes jis, jei matė, kÄ atsakovas rankose turėjo iÅ¡eidamas iÅ¡ notarės kabineto, turėjo, pagal ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimÄ , matyti dėžutę tokio dydžio „kaip nuo batų“, o ne perÅ¡viečiamÄ maiÅ¡elį su monetomis, o taip pat matyti banknotus po 500 Lt, o ne po 50 ir 100 litų. Kad monetos, kurių jam perdavimo fakto po sutarties pasiraÅ¡ymo atsakovas neginčija, buvo sudėtos į ieÅ¡kovo nurodyto dydžio dėžutę, patvirtino ne tik atsakovas, bet ir liudytoja I.

Č.. Taigi, jeigu atsakovui monetos bÅ«tų buvę perduotos notarės kabinete, liudytojas E. Č. bÅ«tų matęs minėtÄ dėžutę, o ne maiÅ¡elį su monetomis. Kad liudytojo E. Č. parodymai apie pinigų skaičiavimÄ ir perdavimÄ notarės kabinete yra iÅ¡galvoti, patvirtina ir tai, kad liudytojas teigia netgi matęs monetas po 1, 2, 5 litus, kurias atsakovas neva nešėsi perÅ¡viečiamame maiÅ¡elyje.Liudytoja apklausta atsakovo dukra I. Č. (111-112 b.l.) paaiÅ¡kino, kad atsakovas į namus parsinešė tik dėžutę su metaliniais pinigais, buvo monetos po 5 litus, banknotų nematė, jie monetų neperskaičiavo.

IÅ¡ tų pinigų jai atsakovas davė apie 1.000,00 Lt.Siekiant nustatyti pinigų – 20 tÅ«kstančių litų atsakovui perdavimo faktÄ , teismas taip pat vertina kitus Å¡alių ir liudytojų nurodytus faktus, susijusius su Å¡alių ir liudytojų I. Č., E. Č. veiksmais iki pasiraÅ¡ant sutartį ir po jos pasiraÅ¡ymo.Atsakovas nurodė, kad iniciatyva parduoti jo butÄ , jo nuomone, buvo jo dukros I. Č., nes ji teigė, kad jos Å¡eima turi finansinių problemų. Liudytoja I. Č. savo ruožtu teigė, kad buto pardavimo iniciatorius buvo jos sutuoktinis (Å¡iuo metu jų santuoka nutraukta) E. Č., nes jis turėjo skolų ir jam reikėjo „dingti iÅ¡ Lietuvos“.

Jos žodis, jog atsakovas važiuotų pas notarÄ sudaryti sutarties, buvo lemiamas, jÄ tÄ dienÄ sutuoktinis E. Č. sumušė dėl to, kad ji lieptų atsakovui važiuoti pasiraÅ¡yti sutarties. Liudytoja taip pat nurodė, kad ne pats atsakovas davė skelbimÄ apie buto pardavimÄ , kad atvykęs ieÅ¡kovas derėjosi dėl buto pardavimo ne su atsakovu, kaip buto savininku, o su E. Č.. Tiek liudytoja I. Č., tiek ieÅ¡kovas nurodė, kad E. Č. jau buvo paėmęs iÅ¡ kitų asmenų rankpinigius už tÄ patį atsakovo butÄ .Liudytojas E. Č. kategoriÅ¡kai paneigė smurtavęs prieÅ¡ sutuoktinę, nurodė, kad ne jis, o I.

Č. buvo buto pardavimo iniciatorė, kad jis, gali bÅ«ti, kÄ nors ir kalbėjo su ieÅ¡kovu ta tema, tačiau ieÅ¡kovas derėjosi tik su atsakovo dukra, liudytojas neigė, kad jis bÅ«tų paėmęs užstatus iÅ¡ kitų asmenų už tÄ patį atsakovo butÄ .Atsakovas nurodė, kad jis davė dukrai pinigus – monetas, kurias jam davė ieÅ¡kovas, o dukra jam sakė, kad už Å¡iuos pinigus jos Å¡eima įsigijo bÅ«stÄ Biržuose. Liudytojai I. ir E. Č. paneigė kÄ nors įsigiję už atsakovo duotus pinigus, nes, I.

Č. teigimu, jai davė apytiksliai tik 1 tÅ«kstantį. Patikrinus vieÅ¡ajame registre duomenis (86, 113 b.l.) nenustatyta, kad liudytojai po preliminariosios sutarties sudarymo bÅ«tų įgiję kokį nors gyvenamÄ jį bÅ«stÄ ar kitokį turtÄ .Liudytoja I. Č. pripažino, kad buvo toks planas parduoti atsakovo butÄ , tačiau jis nepavyko, nes žadėtų 20 tÅ«kstančių litų niekas negavo, todėl, jos nuomone, atsakovas buvo apgautas.IeÅ¡kovas, prieÅ¡ užduodamas klausimÄ liudytojai I. Č., jai pareiÅ¡kė, kad „ JÅ«s puikiai atsimenat, bet ir aÅ¡ atsimenu, mes dviese žinome tÄ reikalÄ , apie kurį aÅ¡ nepasakysiu, čia yra ne baudžiamoji byla, kai bus baudžiamoji byla, tada aÅ¡ pasakysiu tÄ sakinį“.

IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad I. Č., prieÅ¡ iÅ¡vykdama į užsienį, atsiuntė jam mobiliuoju telefonu žinutę, kuria reikalavo iÅ¡ jo dar 3 tÅ«kstančių litų ir nurodė, kad prieÅ¡ingu atveju jis negaus buto, todėl jis mano, kad ji jį apgavo. Liudytoja paneigė siuntusi tokio turinio žinutę. IeÅ¡kovas, prieÅ¡ užduodamas klausimÄ liudytojui E. Č., jam pareiÅ¡kė, kad „gaila, kad dabar mes kalbam teisme, o ne lauke, bet čia yra tik civilinis teismas dėl skolos pripažinimo <......> butÄ saugoti nebėra prasmės, reikia saugoti save, ir man reikia saugoti save, kÄ aÅ¡ darau <......> sakydami tiesÄ saugome save nuo visų“.IeÅ¡kovas taip pat yra nurodęs, kad „jie“ reikalavo užstatui 25 tÅ«kstančių litų, o jis tuo metu tiek neturėjo.

IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad pinigus davė atsakovo vaikams, o jie jais pasinaudojo, todėl atsakovÄ praÅ¡o dabar pinigus grÄ Å¾inti.Liudytojos I. Č. nuomone, ieÅ¡kovas ketino butÄ Ä¯sigyti itin pigiai, todėl jis elgėsi nesÄ Å¾iningai ir neapdairiai, nes net nekreipė dėmesio ir neiÅ¡siaiÅ¡kino, ar butÄ bÅ«tų galima parduoti, nes atsakovas tuo metu turėjo nepilnametę dukrÄ ir bÅ«tų reikėję leidimo, nekreipė dėmesio ir į skolas už butÄ . RaÅ¡ytinis įrodymas - Turto areÅ¡to aktų registro iÅ¡raÅ¡as (13-15 b.l.) patvirtina, kad atsakovui priklausantis 2 kambarių butas 2006-07-13 buvo areÅ¡tuotas, o atsakovui turint nepilnametę dukrÄ , bÅ«tų buvo reikalingas teismo leidimas.Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo, atsakovo ir liudytojų E. ir I.

Č. parodymų, buvo planuojama atsakovui, su kuo jis pats sutiko, nupirkti kitame rajone namÄ ar butÄ už 25 tÅ«kstančius litų. Taigi atsakovui buvo ketinama nupirkti bÅ«stÄ ne už 45 tÅ«kstančius litų, kiek buvo žadama sumokėti už jo butÄ , o tik už 25 tÅ«kstančius litų. Be to, ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad jis susitarė su „KupiÅ¡kio globos sekretore“, kad duotų sutikimÄ butÄ parduoti, nes ketino butÄ pirkti atsakovo nepilnametės dukros vardu.Vertindamas minėtus įrodymus, teismas atsižvelgia į liudytojų parodymus bei į raÅ¡ytinius įrodymus, patvirtinančius faktus apie atsakovo sveikatos bÅ«klę sutarties pasiraÅ¡ymo metu.

Liudytoja I. Č. paaiÅ¡kino, kad jos tėvas tuo metu buvo „neprotaujantis“, nes be saiko vartojo alkoholį, buvo nuolat žalojamas kitų asmenų. Liudytojas E. Č. taip pat nurodė, kad atsakovas tuo metu vedė asocialų gyvenimo bÅ«dÄ . IÅ¡raÅ¡as iÅ¡ medicininių dokumentų (55 b.l.) patvirtina, kad atsakovas vartojo alkoholį, ko pasėkoje buvo sukelta CNS degeneracija, kad nuo 2009-01-30 jis gyvena Utenos pensionate. Pažymėtina, kad atsakovas ieÅ¡kovÄ yra apibÅ«dinęs kaip sukčiauti linkusį asmenį, tokie duomenys yra užfiksuoti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-12-14 nuosprendyje, kuriuo ieÅ¡kovas buvo nuteistas pagal LR BK 214 str. 1d., 215 str. 1d. ir 182 str. 1d., nes neteisėtai naudojosi atsakovo mokėjimo kortele (93-95 b.l.).

Ä®vertinęs įrodymų, gautų iÅ¡ keleto įrodinėjimo priemonių visetÄ bei juos skyrium, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad vien tik įraÅ¡as Å¡alių sutarties 2 punkte, kad akceptantas (ieÅ¡kovas) sumoka 20 tÅ«kstančių litų prieÅ¡ pasiraÅ¡ant Å¡iÄ sutartį, atsakovui savo paraÅ¡u nepatvirtinus pinigų gavimo, nepatvirtina fakto, kad tikrai ieÅ¡kovas asmeniÅ¡kai atsakovui, kaip bÅ«simam buto pardavėjui, iki pasiraÅ¡ant sutartį sumokėjo avansÄ â€“ 20 tÅ«kstančių litų.Ä®rodymų visetas duoda pagrindÄ pripažinti buvus atsakovo nurodytÄ faktÄ , t.y., kad ieÅ¡kovas po sutarties pasiraÅ¡ymo jam perdavė tik dėžutę („dydžio kaip nuo batų“) su monetomis.IeÅ¡kovo nurodytas faktas, kad asmeniÅ¡kai atsakovui notarės biure perdavė ne tik dėžutę su monetomis, bet dar ir 15 tÅ«kstančių litų banknotais po 500 Lt, neįrodytas (LR CK 6.314 straipsnis, LR CPK 178 str.).Kaip minėta, atsakovas teigia monetų, buvusių jam ieÅ¡kovo perduotoje dėžutėje, neperskaičiavęs. Jų nurodė neskaičiavusi ir jo dukra I.

Č.. Apie tai, kokios monetos dėžutėje buvo, ieÅ¡kovas yra nurodęs, kad buvo ir po 2 ir po 5 litus, I. Č. nurodė, kad buvo po 5 litus. Pats ieÅ¡kovas teigė, kad dėžutė galėjo sverti apie 1 kg, ar daugiau, atsakovas nurodė, kad svėrė apie 5 kilogramus, kitÄ kartÄ nurodė, kad svėrė virÅ¡ kilogramo. Kaip matyti iÅ¡ atsakovo paaiÅ¡kinimų, atsakovas manė jam perduotoje dėžutėje buvus 20 tÅ«kstančių litų tik todėl, kad jam buvo žadama tokia pinigų suma, kad jis jaučiasi kaltas dėl to, kad monetų neperskaičiavo.

Remiantis vieÅ¡ai Lietuvos banko internetiniame puslapyje www.lb.lt skelbiamais oficialiais duomenimis, 5 Lt monetos matmenys: skersmuo - 27,50 mm, storis - 2,35 mm, masė - 10,10 g. Taigi 5 tÅ«kstančiai litų (1.000 5 litų monetų) svertų 10 kg, 100 gr. Kad dėžutė galėjo tiek sverti, niekas, net pats ieÅ¡kovas, nenurodė. Juo labiau nėra duomenų, kad dėžutė su monetomis bÅ«tų svėrusi 40 kg. (20 tÅ«kstančių litų), nors atsakovas ir manė dėžutėje galimai esant tokiÄ sumÄ .Liudytoja I.

Č., kuri pripažino, kad jai atsakovas iÅ¡ tos dėžutės davė apie 1 tÅ«kstantį litų, nurodė, kad dėžutėje galėjo bÅ«ti iki 3 tÅ«kstančių litų, bet ne daugiau.Nors ieÅ¡kovas nurodė, kad liudytojai I. ir E. Č., kai ieÅ¡kojo tinkamo atsakovui bÅ«sto, buvo kažkam davę užstatÄ apie 12 tÅ«kstančių litų, liudytojas E. Č. nurodė, kad gal kažkam ir davė, tačiau tik apie 1 tÅ«kstantį litų.Daugiau įrodymų, kurie galėtų tiksliau patvirtinti, kiek dėžutėje buvo pinigų, nėra.

Pažymėtina, kad atsakovas neperskaičiuodamas gautų monetų elgėsi labai neapdairiai ir savo rizika. Nustatant asmeniÅ¡kai atsakovui ieÅ¡kovo perduotų monetomis pinigų kiekį, teismas atsižvelgia į atsakovo nurodytÄ didžiausiÄ svorį – 5 kg, liudytojos I. Č. nurodytÄ galimÄ didžiausiÄ sumÄ â€“ 3 tÅ«kstančius litų, kas pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, turint mintyje 5 litų monetas, bÅ«tų 2.500,00 Lt (2.500 Lt : 5 Lt = 500 monetų x 10,1 g. = 5050 g.). AvansÄ arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumÄ sumokėjusi Å¡alis turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti juos visais atvejais, iÅ¡skyrus tuos, kai iÅ¡ preliminariosios sutarties turinio galima daryti iÅ¡vadÄ apie Å¡ios sutarties Å¡alių susitarimÄ dėl atsakomybės už Å¡ioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymÄ netesybų forma.

TokiÄ sankcijÄ sutartyje nustačius, reikalavimas grÄ Å¾inti tokias pinigų sumas negali bÅ«ti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas prieÅ¡prieÅ¡iniu vienarÅ«Å¡iu reikalavimu taikyti netesybas ( CK 6.130 straipsnio 1 dalis).Å iuo konkrečiu atveju, minėta, Å¡alys nereikalavo vienas kito atžvilgiu taikyti sankcijas ir pripažino, kad pinigai, kurie buvo perduoti asmeniÅ¡kai atsakovui preliminariosios sutarties pagrindu, nors ja ir nebuvo aptarta, turėjo bÅ«ti įskaitomi į mokėjimus sudarant pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį.Minėta, kad pinigai pagal preliminariÄ jÄ sutartį perduodami tam tikram tikslui.

Jeigu Å¡is tikslas nėra pasiekiamas, t. y. pagrindinė sutartis nesudaryta, laikytina, kad pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, taigi jų gali bÅ«ti reikalaujama pagal LR CK 6.237 straipsnį. Remiantis LR CK 6.237 str. 1-2 dalių nuostatomis, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui, ieÅ¡kinį dalyje dėl avanso grÄ Å¾inimo tenkinant iÅ¡ dalies, priteistina 2.500,00 Lt, kitoje dalyje ieÅ¡kinys dėl avanso grÄ Å¾inimo atmestinas, nes neįrodytas (LR CPK 178 str.).IeÅ¡kovas taip pat prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 2.595,93 Lt jo už atsakovÄ sumokėtų mokesčių: 499,75 Lt už elektros energijÄ , 2.096,18 Lt už Å¡ilumos energijÄ .IeÅ¡kovas pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad 2008-06-04 ieÅ¡kovas sumokėjo 367,22 Lt už elektros energijÄ pagal skaitiklio, esančio (duomenys neskelbtini), rodmenis (nuo 2354 iki 3620, viso už 1266 kWh) ir 132,53 Lt pagal skaitiklio rodmenis (nuo 1153 iki 1610, viso už 457 kWh) (22, 28 b.l.), kad 2008-06-04, 2008-04-17, 2009-01-07 sumokėjo dalimis UAB „Utenos Å¡ilumos tinklai“ viso 2.093,86 Lt (24-27 b.l.).

AB „Rytų skirstomieji tinklai“ raÅ¡tas (43 b.l.) paaiÅ¡kina, kad 2007-11-05 atlikus skaitiklių rodmenų nuraÅ¡ymÄ bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2007-03-09 iki 2007-11-05 susidariusi 367,22 Lt skola.UAB „Utenos Å¡ilumos tinklai“ raÅ¡tas (42 b.l.) paaiÅ¡kina, kad butui, esančiam (duomenys neskelbtini), buvo tiekiama Å¡ilumos energija, 2.096,18 Lt skola susidarė laikotarpiu nuo 2007-08-01 iki 2008-11-01, skola buvo priteista.IÅ¡ Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-12-14 nuosprendžio (93 -95 b.l.) matyti, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) apsigyveno 2008-09-18.Nėra neginčijamų įrodymų, kad elektros energija atsakovo bute buvo naudojama ieÅ¡kovo interesais, skola, minėta, susidarė nuo 2007-03-09, skolos faktas užfiksuotas 2007-11-05. Teismas vertina, kad ieÅ¡kovas, apmokėdamas AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ir UAB „Utenos Å¡ilumos tinklai“ viso 2.595,93 Lt mokesčių, įvykdė atsakovo prievolę Å¡iems energijos tiekėjams, pastarieji tokį įvykdymÄ priėmė.

Pagal LR CK 6.50 str. 3d. nuostatas trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Atsakovas neprieÅ¡taravo dėl to, kad ieÅ¡kovas už jį sumokėjo susidariusias skolas minėtoms įmonėms, prievolių įvykdymÄ patvirtina ieÅ¡kovo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai. IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje tenkintinas visiÅ¡kai ir iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistina 2.595,93 Lt (LR CK 6.50 str., 6.383 str., 6.388 str., 6.391 str.). IeÅ¡kovas taip pat pareiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo 22.595,93 Lt skolos sumos už laikotarpį nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Pagal LR CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

LR CK 6.210 str. 1 d. nustato, kad skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas.  Taigi ieÅ¡kovo praÅ¡omas priteisti palÅ«kanas ir jų dydį (5 proc.) reglamentuoja įstatymai, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas laikytinas pagrįstu, teisėtu, įrodytu, tačiau tenkintinas iÅ¡ dalies (dėl skolos sumos, nuo kurios skaičiuojamos palÅ«kanos, ir dėl laikotarpio, nuo kurio skaičiuojama), iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ â€“ 5.095,93 Lt nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2010-09-02) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (LR CK 6.210 str. 2 d.), kitoje dalyje ieÅ¡kinys dėl palÅ«kanų priteisimo atmestinas.

             IeÅ¡kovas turėjo viso 1.316,00 Lt iÅ¡laidų advokatės pagalbai apmokėti (7, 21,33 b.l.): 500,00 Lt už dokumento – ieÅ¡kinio suraÅ¡ymÄ , 116,00 Lt už dokumento – ieÅ¡kinio suraÅ¡ymÄ didinant ieÅ¡kinio reikalavimus, 700,00 Lt už atstovavimÄ ir dokumento suraÅ¡ymÄ . IeÅ¡kinį apmokėjo viso 678,00 Lt žyminiu mokesčiu (6, 20 b.l.).IeÅ¡kovo turėtų iÅ¡laidų advokatės pagalbai apmokėti dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio“ numatytais maksimaliais dydžiais: 8.2p. (už ieÅ¡kinį – 2.400,00 Lt), 8.18 p. (už vienÄ atstovavimo teisme valandÄ - 120,00 Lt), pripažintina, kad ieÅ¡kovo realiai patirtos ir pagrįstos dokumentais iÅ¡laidos (1.316,00 Lt) advokatės pagalbai apmokėti buvo bÅ«tinos, jų dydis atitinka protingumo kriterijus.Atsakovo, kuriam Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-01-10 sprendimu Nr. (1.2)-SP3-010P buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, atstovas pateikė minėtos institucijos 2011-05-23 pažymÄ Nr.549, kuri patvirtina, kad už antrinės teisinės pagalbos atsakovui suteikimÄ Å¡ioje civilinėje byloje iÅ¡laidos yra 550,00 Lt (126 b.l.). IeÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies, paskirstytinos bylinėjimosi iÅ¡laidos (LR CPK 93 str., 96 str., 98 str., 99 str.).

IeÅ¡kinys patenkintas - 23 proc., o atmestas - 77 proc. ( 22.595,93 Lt - 5.095,93 Lt = 17.500,00 Lt), todėl iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistina – 153,00 Lt žyminio mokesčio, 302,68 Lt iÅ¡laidų advokatės pagalbai apmokėti (LR CPK 93 str., 98 str.).IÅ¡ ieÅ¡kovo į valstybės biudžeto pajamas priteistina 27,00 Lt (77 proc. iÅ¡laidų) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 423,00 Lt iÅ¡laidų už antrinės pagalbos atsakovui suteikimÄ (LR CPK 88 str. 1d. 3p., 96 str., 99 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti iÅ¡ atsakovo G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2.500,00 Lt avanso, 2.595,93 Lt mokesčių už Å¡ilumos ir elektros energijÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ â€“ 5.095,93 Lt už laikotarpį nuo 2010-09-02 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 302,68 Lt iÅ¡laidų advokatės pagalbai apmokėti, 153,00 Lt žyminio mokesčio.Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo G.

L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ 27,00 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 423,00 Lt iÅ¡laidų už antrinės pagalbos atsakovui suteikimÄ .Ä® valstybės biudžetÄ priteistas iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas - 5660), ir iÅ¡laidas už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ (įmokos kodas - 5630 ) privalu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ â€žSwedbank“, AB, banko kodas 73000, įrodymÄ pateikti teismui ).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundÄ paduodant per Utenos rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                  Vijolė Vitienė