d3e34ee077ba11e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A502-1962/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00349-2011-4

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų L. Ž. ir A. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų L. Ž. ir A. Ž. skundą atsakovui Prienų rajono savivaldybės administracijai dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjai L. Ž. ir A. Ž. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydami priteisti jiems iš Prienų rajono savivaldybės administracijos po 6 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Skunde (t. I, b. l. 43-46, 87-100, 191-197) pareiškėjai paaiškino, kad vadovaujantis Prienų rajono savivaldybės Urbanistikos ir architektūros tarnybos 2006 m. rugpjūčio 3 d. išduotu statybos leidimu Nr. L-66, Vilniaus gatvėje, Jiezne, Prienų rajone, šalia jų gyvenamojo namo buvo nutiesta požeminė elektros linija. Kabelinės linijos statybos projektą pagal akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „VST“ 2006 m. sausio 3 d. išduotas technines sąlygas parengė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Elektros darbai“, parengtas projektas 2006 m. gegužės 18 d. buvo apsvarstytas Prienų rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos posėdyje.

Nuolatinė statybos komisija rekomendavo statybos leidimą išduoti (2006 m. gegužės 18 d. protokolas Nr. KP-67). 2006 m. gegužės 18 d. protokolą suderino AB “VST“ Prienų skyriaus inžinierius, nors tokių įgalinimų jis neturėjo, nebuvo sumokėta 100 Lt įmoka už statybos leidimą, todėl statybos leidimas Nr. L-66 išduotas nepagrįstai, neteisėta pati statyba ir 2006 m. lapkričio 29 d. elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo aktas-pažyma Nr. 6808. Šio energetinio inžinierinio statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą pasirašė taip pat įgalinimų neturintis asmuo.

Pareiškėjai pažymėjo, kad Nuolatinė statybos komisija, patikrinusi statytojo pateiktą projekto „Vandentiekio ir buitinio nuotakyno plėtra Jiezno mieste ir Strazdiškių kaime, Prienų rajono savivaldybėje“ techninį projektą, 2010 m. birželio 16 d. protokolu Nr. KP-96 nusprendė išduoti statybos leidimą statiniams: vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklams Jiezno mieste ir nuotekų šalinimo tinklams Strazdiškių kaime, Prienų rajono savivaldybėje. Tačiau statytojas nesumokėjo 100 Lt įmokos už statybos leidimą, nebuvo atlikta projekto ekspertizė, vandentiekio ir kanalizacijos linija turėjo eiti gatvės viduriu, Visuomenės sveikatos centras turėjo nustatyti didesnę apsaugos zoną, statybos leidimui turėjo pritarti neįgaliųjų organizacija, todėl 2010 m. birželio 16 d. statybos leidimas Nr. L-96 buvo išduotas nepagrįstai.

Išduodant statybos leidimą Nr. L-96 privalėjo būti atsižvelgta į tai, jog už kelio važiuojamosios dalies jau yra nutiestas 10 kV požeminis kabelis PVC vamzdyje, statybos metu kabelis buvo gniuždomas, galėjo būti pažeista jo izoliacija prie geležinių vartų pareiškėjų namų valdoje. Dėl neteisėtų veiksmų išduodant statybos leidimus Nr. L-66 ir L-96 pareiškėjai negali naudotis vandeniu, yra nesaugūs, sutrikdyta jų sveikata.

Atsakovas Prienų rajono savivaldybės administracija su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepime (t. I, b. l. 107-109) paaiškino, kad Nuolatinė statybos komisija, patikrinusi statytojo pateiktą projekto „Vandentiekio ir buitinio nuotakyno plėtra Jiezno mieste ir Strazdiškių kaime, Prienų rajono savivaldybėje“ techninį projektą, 2010 m. birželio 16 d. protokolu Nr. KP-96 nusprendė išduoti statybos leidimą vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklams Jiezno mieste ir nuotekų šalinimo tinklams Strazdiškių kaime, Prienų rajono savivaldybėje. Visų institucijų, dalyvavusių šioje komisijoje, t. y. Prienų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus, Statybos ir ekonominės plėtros skyriaus, Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyriaus, Kauno visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno VSC Prienų skyriaus, AB „VST“ Kauno regiono, AB „VST“ Kauno regiono Prienų skyriaus, UAB „Prienų vandenys“, AB „TEO LT“, VĮ „Kauno regiono keliai“, Jiezno seniūnijos atstovai pritarė minėto statinio statybai.

Prienų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius 2010 m. birželio 16 d. minėtam statiniui išdavė statybos leidimą Nr. L-96, galiojantį iki 2020 m. birželio 16 d. Atsakovas pažymėjo, kad 2009 m. sausio 8 d. UAB „Statybos ekspertizė“ projekto bendrosios ekspertizės akte Nr. 01-09/67 yra nurodyta, jog techninis projektas atitinka privalomuosius dokumentus ir statybos techninius reglamentus. Taip pat yra patvirtintas 2008 m. gruodžio 18 d. projektavimo sąlygų sąvadas Nr. S1-209, kuriame nurodytos visos reikalingos atitinkamų institucijų pateiktos techninės sąlygos.

Vandentiekio ir buitinio nuotakyno plėtros Jiezno mieste ir Strazdiškių kaime, Prienų rajono savivaldybėje darbai yra atliekami pagal parengtą statinio projektą ir išduotą statybos leidimą. Statybos darbai vykdomi teisėtai, laikantis visų saugos reikalavimų ir remiantis minėtais dokumentais, kurie priimti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktų. Vandentiekio ir buitinio nuotakyno plėtros Jiezno mieste ir Strazdiškių kaime darbai vykdomi pagal 2010 m. birželio 16 d. išduotą statybos leidimą Nr. L-96, kuris yra galiojantis ir nenuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka.

Pareiškėjai nepagrindė savo reikalavimų ir neįrodė, kad Prienų rajono savivaldybės administracijos veiksmai yra neteisėti ir jie sukėlė žalą. Be to, pareiškėjai nepateikė įrodymų, patvirtinančių patirtos neturtinės žalos faktą.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimu pareiškėjų L. Ž. ir A. Ž. skundą atmetė kaip nepagrįstą (t. II, b. l. 96-100).

Teismas nurodė, kad atsakovo neteisėtus veiksmus pareiškėjai sieja su, jų manymu, neteisėtai išduotu statybos leidimu Nr. L-66, kuriuo 2006 m. rugpjūčio 3 d. leista 10/0,4 kV kabelinės linijos statyba Vilniaus g., Jiezno m., Jiezno sen., Prienų r., ir statybos leidimu Nr. L-96, kuriuo 2010 m. birželio 16 d. leista vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų plėtra Jiezno mieste ir Strazdiškių kaime, Prienų rajono savivaldybėje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas palieka skundą nenagrinėtą, jeigu teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties administracinio ginčo. Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis nustatęs, kad pareiškėjai yra iškėlę administracinę bylą Nr. I-1045-480-2011 atsakovui Prienų rajono savivaldybės administracijai dėl neturtinės žalos, padarytos statybos leidimo Nr. L-66 išdavimu, atlyginimo, šiuo atveju apsiribojo statybos leidimo Nr. L-96 teisėtumo nagrinėjimu.

Kaip matyti iš statybos leidimo Nr. L-96, vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų Jiezno mieste ir nuotekų šalinimo tinklų Strazdiškių kaime, Prienų rajono savivaldybėje, statytojas ir užsakovas yra Prienų rajono savivaldybės administracija. Prienų rajono savivaldybės tarybos 2010 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. T3-74 nuspręsta atleisti Prienų rajono savivaldybę nuo valstybės rinkliavos už leidimų statybai išdavimą, kai statytojas ar užsakovas yra pati savivaldybė, todėl nepagrįstas pareiškėjų argumentas, jog statytojas nesumokėjo 100 Lt įmokos už statybos leidimą.

Taip pat nepagrįsta aplinkybė, kad nebuvo atlikta projekto ekspertizė, nes tokia ekspertizė buvo atlikta ir pateikta išvada, jog techninis projektas atitinka privalomuosius dokumentus ir statybos techninius reglamentus bei rekomenduojamas tvirtinti. Ekspertizės išvada taip pat patvirtina, kad vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Jiezno mieste, tačiau ne Vilniaus gatvės viduriu, o Vilniaus gatvės pusėje su porine namų numeracija, atitinka privalomuosius dokumentus ir statybos techninius reglamentus. Kauno visuomenės sveikatos centro statinio projektavimo dokumentų vertinimo 2010 m. birželio 10 d. vertinimo pažymoje Nr. 67-831(15) nurodyta, kad projektuojamiems vandentiekio ir nuotekų tinklams nustatytos apsaugos zonos, kurių ribos atžymėtos brėžiniuose (po 5 m į abi puses nuo vamzdžio ašies).

Pateikti vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų brėžiniai atitinka galiojančius reikalavimus. Pažymoje pateikta vertinimo išvada, jog techninis projektas atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus. Teismas su tokia vertinimo išvada sutiko. Atsižvelgiant į tai, kad projektuojamos vandentiekio linijos skersmuo yra 110 milimetrų, o projektuojamos buitinių nuotekų linijos skersmuo yra 200 milimetrų, padaryta išvada, jog pagrįstai apsaugos zona buvo nustatyta po 5 metrus nuo vamzdynų ašies (Specialių žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, 197 p.).

Pareiškėja teismo posėdyje teigė, jog statybos leidimo išdavimui turėjo pritarti neįgaliųjų organizacija, išduodant statybos leidimą Nr. L-96 turėjo būti atsižvelgta į tai, jog už kelio važiuojamosios dalies jau yra patiestas 10 kV požeminis kabelis PVC vamzdyje, statybos metu kabelis buvo gniuždomas, galėjo būti pažeista jo izoliacija prie geležinių vartų pareiškėjų namų valdoje, tačiau jokių konkrečių teisės aktais ar nustatytais faktais pagrįstų įrodymų, patvirtinančių nurodytų aplinkybių pagrįstumą, nepateikė.

Apibendrindamas išdėstytus motyvus teismas pripažino, kad byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių atsakovo neteisėtus veiksmus išduodant statybos leidimą Nr. L-96, o nenustačius vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, nekyla prievolė atlyginti žalą.

III. Pareiškėjai L. Ž. ir A. Ž. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jų skundą tenkinti.

Apeliacinis skundas (t. II, b. l. 105-110) iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais, kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodoma, kad:

1. Vilniaus gatvė priskirtina drėgno grunto teritorijoms, todėl 5 metrų apsaugos zona yra nepakankama.

2. Vandentiekio ir vamzdyno magistralė nutiesta nesilaikant projekto, t. y. Vilniaus gatvės porinės namų numeracijos pusėje, todėl vandens apsaugos zona prie pareiškėjų namo (duomenys neskelbtini), Jieznas, sumažėjo iki 3 metrų.

3. UAB „Kelda“, atstatydama gatvės asfalto dangą, naudojo sunkiąją techniką, kuria buvo pažeista elektros kebelio izoliacija. Tai, kad kebelis duoda įžemėjimus, liudija pareiškėjų valdoje nykstantys medžiai.

4. Statybos leidimą Nr. L-96 išdavė neįgaliotas asmuo – Prienų rajono savivaldybės administracija, nors ši funkcija priskirta apskrities viršininko administracijos kompetencijai.

5. Dėl Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei statinių naudojimo priežiūros nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 370, 23.2 punkto bei statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 15.3 punkto nesilaikymo buvo pažeistos pareiškėjų nuosavybės teisės, teisė į saugią aplinką, suvaržyta galimybė prisijungti prie vandentiekio ir kanalizacijos, pakenkta pareiškėjų sveikatai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Tikrinamoje administracinėje byloje pareiškėjai prašo priteisti iš Prienų rajono savivaldybės neturtinę žalą, kurią jie patyrė dėl neteisėtų Prienų rajono savivaldybės administracijos veiksmų – 2010 m. birželio 16 d. statybos leidimo Nr. L-96 naujo neypatingo statinio (vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų Jiezno mieste) statybai išdavimo.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ar savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės ar savivaldybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad nukentėję asmenys turi teisę į žalos atlyginimą, jei tenkinamos trys sąlygos: nustatyti neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšys. Šios trys valstybės ir (ar) savivaldybės atsakomybės atsiradimo sąlygos yra kumuliacinės ir vienos iš jų nebuvimo pakanka prašymui dėl žalos atlyginimo atmesti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A525-1355/2010, A62-1119/2011 ir kt.).

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos, t. y. bet kokie viešosios teisės subjektai, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valdžios institucijos (jos pareigūnų) veiklos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės ar savivaldybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime inter alia pabrėžė, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, jog valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Teisėjų kolegija, patikrinusi L. Ž. ir A. Ž. iškeltą bylą faktiniu ir teisiniu aspektu, nenustatė, kad Prienų rajono savivaldybės administracija, veikdama pareiškėjų nurodytu būdu, galėjo pažeisti įstatymus ar kitus teisės aktus bei viršyti savo kompetencijos ribas.

Ginčo veiksmų atlikimo metu (2010 m. birželio 16 d.) aktualios Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) redakcijos 23 straipsnio 5 dalies 2 punktas įtvirtino, kad statybos leidimą išduoda savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), o atsižvelgiant į 2010 m. liepos 1 d. numatomą apskričių viršininkų administracijų likvidavimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12, 14, 15, 16, 22, 23, 23-1, 25, 27, 28, 32, 33, 34, 35, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 45 straipsniu įstatymu statybos valstybinės priežiūros funkcijas nuo 2010 m. sausio 1 d. perėmė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos įstatymo 27 str.). Todėl nėra jokio pagrindo pritarti pareiškėjams, jog administracinis aktas (statybos leidimas Nr. L-96) yra neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas.

Administracinės bylos medžiaga patvirtina, kad Kauno apygardos administracinis teismas nuodugniai, kruopščiai ir atidžiai ištyrė pareiškėjų nurodytas aplinkybes, susijusias su statybos leidimo išdavimo procedūros teisėtumu. Kadangi teisėjų kolegija visiškai sutinka su 2011 m. gruodžio 1 d. sprendime išdėstytu teisinių santykių įvertinimu, šiais klausimais plačiau nepasisako, akcentuodama, kad L. Ž. ir A. Ž. neatliko jiems tenkančios pareigos įrodyti, jog ginčo statinys buvo suprojektuotas nesilaikant vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonoms privalomų reikalavimų. Jų teiginiai, kad nagrinėjamu atveju nustatyta 5 metrų pločio žemės juosta į abi puses nuo vamzdyno ašies yra aiškiai nepakankama, laikytini prielaidomis. Bylos esmės nekeičia ir apeliaciniame skunde nurodomi priekaištai dėl statytojo (Prienų rajono savivaldybės administracijos) pasitelktų rangovų darbo.

Apibendrinant išdėstytus motyvus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog nepasitvirtinus pagrindinei savivaldybės deliktinės atsakomybės sąlygai – Prienų rajono savivaldybės administracijos 2010 m. birželio 16 d. išduoto statybos leidimo Nr. L-96 neteisėtumui, reikalavimas dėl žalos, kildinamos iš šio savivaldybės administravimo subjekto akto, atlyginimo negali būti tenkinamas. Todėl pareiškėjų apeliacinis skundas atmestinas, o Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Pareiškėjų L. Ž. ir A. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Virgilijus Valančius

Virginija Volskienė