Legislator Case Law & Legislation
d3dcd8ae-40de-4623-be6b-4f99d208214d AI generated

d3dcd8ae-40de-4623-be6b-4f99d208214d · Vilniaus apygardos teismas

Case Number d3dcd8ae-40de-4623-be6b-4f99d208214d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MEFA“ ieškinį atsakovui J. S. dėl skolos priteisimo bei atsakovo J. S. priešieškinį dėl 2014 m. birželio 18 d. paskolos sutarties pakeitimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Ieškovė UAB „Mefa“ dokumentinio proceso tvarka pateikė teisme ieškinį prašydama priteisti iš atsakovo J.

Legislator headnote

AI generated

d3dcd8ae-40de-4623-be6b-4f99d208214d · Vilniaus apygardos teismas: Paskolos sutartį atsakovas pradėjo ginčyti tik 2017 metais, po sutarties pasiraÅ¡ymo praėjus trejiems metams. Be to, paskolos grÄ Å¾inimo terminas baigėsi 2014 m. gruodžio 30 d., todėl J. S. praleidęs paskolos gražinimo terminÄ , neturi jokio įstatyminio pagrindo reikalauti, kad bÅ«tų keičiami ar naikinami sutarties atitinkami punktai.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-448-640/2020 Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00544-2017-0 Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.1.;3.3.1.18.3. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 19 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Eglės Surgailienės, RÅ«tos Veniulytės-JankÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „Mefa“ ir atsakovo J.

S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MEFA“ ieškinį atsakovui J. S. dėl skolos priteisimo bei atsakovo J. S. priešieškinį dėl 2014 m. birželio 18 d. paskolos sutarties pakeitimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Ieškovė UAB „Mefa“ dokumentinio proceso tvarka pateikė teisme ieškinį prašydama priteisti iš atsakovo J.

S. ieÅ¡kovo UAB „Mefa“ naudai 2 896,20 Eur skolÄ , 4 778,73 Eur delspinigių, 810,94 Eur palÅ«kanų, 5 procentų procesines metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (17 174,47 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 8 688,60 Eur skolÄ pagal atsakovo iÅ¡duotÄ paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį ir bylinėjimosi iÅ¡laidas: 193 Eur žyminį mokestį ir 300 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų, taip pat taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti atsakovo turtÄ 17474,47 Eur sumai.

2. Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. preliminariu sprendimu ieÅ¡kovės reikalavimai buvo patenkinti, tačiau 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimu minėtas preliminarus sprendimas buvo panaikintas ir ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „MEFA“ atsakovo J. S. naudai priteisė 532 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sprendimui įsiteisėjus nutarta panaikinti Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – atsakovui J. S. priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, o jo nesant arba esant nepakankamai, atsakovui priklausančių piniginių lėšų areÅ¡tÄ .

3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 6 d. nutartimi Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. galutinio sprendimÄ , dalyje dėl iÅ¡ atsakovo J. S. ieÅ¡kovei UAB „Mefa“ priteistų 4 778,73 Eur delspinigių, 810,94 Eur palÅ«kanų, 5 procentų procesinės metinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2017 m. balandžio 13 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 8 688,60 Eur skolos pagal atsakovo iÅ¡duotÄ paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį ir bylinėjimosi iÅ¡laidų, panaikino bei nutarė perduoti Å¡iÄ bylos dalį iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kita Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. galutinio sprendimo dalis, kuria buvo atmestas ieÅ¡kovo reikalavimas dėl 289620 Eur skolos priteisimo palikta nepakeista.

4. Atsakovas J. S. 2017 m. lapkričio 6 d. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui ieÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Mefa“ dėl 2014 m. birželio 18 d. paskolos sutarties Nr. 201406/1-PS pakeitimo (civilinė byla Nr. e2-319-960/2019), kuriame prašė pakeisti 2014 m. birželio 18 d. paskolos sutarties Nr. 201406/1-PS sÄ lygas: pakeisti 2.3.8. punktÄ Ä¯raÅ¡ant tekstÄ â€ž0,02“ ir visÄ punktÄ iÅ¡dėstyti „2.3.8. už laiku negrÄ Å¾intÄ paskolÄ paskolos gavėjas moka paskolos davėjui 0,02 proc. nuo visos paskolos sumos delspinigius už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ â€œ; pakeisti 3.2 punktÄ Ä¯raÅ¡ant tekstÄ â€žviso 1000 litų už visÄ paskolos laikotarpį“ ir visÄ punktÄ iÅ¡dėstyti:

„3.2. palÅ«kanos yra apskaičiuojamos naudojant nekintamÄ metinę palÅ«kanų normÄ , kuri sudaro 10 proc. per visÄ sutarties galiojimo laikÄ ir sudaro viso 1000 litų už visÄ paskolos laikotarpį“; panaikinti 2014 m. birželio 18 d. paskolos sutarties Nr. 201406/1-PS sÄ lygÄ : punkte 2.3.7 nurodytas nuostatas „2.3.7 pažeidęs Å¡ios sutarties nors vienÄ iÅ¡ 2.3.1-2.3.6 punktų paskolos gavėjas ne ginčo tvarka sumoka paskolos davėjui 10000 litų baudÄ ir netiesioginius nuostolius, įskaitant tretiesiems asmenims turėtas iÅ¡laidas už tarpininkavimÄ susigrÄ Å¾inant įsiskolinimÄ , pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis, bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Civilinė byla Nr. e2-319-960/2019 pagal J. S. ieÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį buvo 2019 m. kovo 6 d. prijungta prie Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«muose nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-612-371/2019. 2019 m. balandžio 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų nutartimi nutarta laikyti, kad ieÅ¡kovė UAB „MEFA“ pateikė teismui ieÅ¡kinį, pareikÅ¡tÄ atsakovui J. S. dėl skolos priteisimo, o atsakovas J. S. pateikė teismui prieÅ¡ieÅ¡kinį Å¡ioje byloje dėl 2014 m. birželio 18 d. paskolos sutarties Nr. 201406/1-PS pakeitimo.

Atsakovas J. S. prašė ieškovės ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti visiškai.

5. Atsakovas J. S. nurodė, kad gavo 10 000 Lt paskolÄ , pasirašė dokumentus, t. y. paskolÄ ir vekselį, tačiau jų neskaitė, nes nesupranta lietuvių kalbos, o nuoraÅ¡o negavo. Pasiskolinęs pinigų, atsakovas 2014 m. lapkričio 29 d. gimtadienio metu E. M. grÄ Å¾ino 10 000 Lt, todėl palÅ«kanų ar delspinigių mokėti neprivalo. Be to, jis seseriai J. S., kuri gyveno su E. M., davė 2000 Lt, kurių neatsiėmė, todėl galima tÄ sumÄ užskaityti kaip palÅ«kanas už naudojimÄ si paskola.

6. IeÅ¡kovė UAB „Mefa“ ieÅ¡kinyje ir atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį tenkinti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, pagal paskolos sutartį taip pat buvo numatytos palÅ«kanos, delspinigiai bei paskolos užtikrinimo priemonė – neprotestuotinas paprastasis vekselis 30000 Lt (8688,60 Eur) sumai. IeÅ¡kovė pateiktu ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai 4778,73 Eur (16500 Lt) delspinigių, kurie paskaičiuoti pagal sutarties 2.3.8. punktÄ - 0,2 procentai nuo paskolos sumos už kiekvienÄ uždelsta dienÄ , t. y. už 825 dienas (nuo 2014 m. gruodžio 31 d. iki ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos), 810,94 Eur palÅ«kanų už 1022 dienas, kurios paskaičiuotos pagal sutarties 3.2 punktÄ (nuo 2014 m. birželio 18 d. iki ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos). 2014 m. birželio 18 d. pasiraÅ¡ytas neprotestuotinas paprastasis vekselis įsigaliojo sekančiÄ dienÄ po sutarties neįvykdymo, t. y. 2016 m. gruodžio 31 d.

Šis vekselis yra sutarties sudedamoji dalis, dėl to turi būti vykdomas.

7. Paskolos sutartį atsakovas pradėjo ginčyti tik 2017 metais, po sutarties pasiraÅ¡ymo praėjus trejiems metams. Be to, paskolos grÄ Å¾inimo terminas baigėsi 2014 m. gruodžio 30 d., todėl J. S. praleidęs paskolos gražinimo terminÄ , neturi jokio įstatyminio pagrindo reikalauti, kad bÅ«tų keičiami ar naikinami sutarties atitinkami punktai.

8. Atsakovas pasiraÅ¡ydamas paskolos sutartį turėjo teisę atsisakyti pasiraÅ¡yti paskolos sutartį arba reikalauti pakeisti sutarties sÄ lygas sutarties pasiraÅ¡ymo metu, arba sutarties galiojimo termino metu, tačiau delsė tai padaryti beveik trejus metus. Nors atsakovas teigia, kad nesuprato sutarties turinio, tačiau pats nurodė, kad yra verslininkas, skolinosi verslo reikmėms, jis pats pasirašė sutartį, su sutarties sÄ lygomis buvo supažindintas, pasiraÅ¡ytinai patvirtino, kad su sutartimis buvo supažindintas, jÄ suprato, dėl to turi vykdyti sutarties sÄ lygas.

9. J.S. laiku nesumokėjus 2896,20 Eur (10000 Lt) paskolos UAB „Mefa“ turėjo didelių nuostolių, nes neturėjo galimybės paskolintų pinigų panaudoti bendrovės veiklai vykdyti, o turėjo vykdyti juridinio asmens veiklÄ , mokėti darbuotojams darbo užmokestį. UAB „Mefa“ jau beveik tris metus negali naudotis J. S. paskolinta 2896,20 Eur (10000 LT) suma, todėl nesuprantamas atsakovo praÅ¡ymas palÅ«kanų dydį nustatyti ne didesnį 1000 litų.

10. IeÅ¡kovė nereikalauja pagal ieÅ¡kinį priteisti iÅ¡ atsakovo 10000 Lt baudos pagal sutarties 2.3.7. punktÄ , dėl to nėra tikslinga naikinti Å¡io sutarties punkto.

11. IeÅ¡kovės UAB „Mefa“ direktorius E. M. prašė ieÅ¡kinį patenkinti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. PaaiÅ¡kino, kad faktiÅ¡kai įmonė paskolų neteikia, tik vienÄ kartÄ paskolino pinigus fiziniam asmeniui – J. S.j. Paskolos sutartis buvo standartinė, kartu su buhaltere jÄ pakoregavo, apie jÄ pranešė VMI, tačiau tuo metu nežinojo, kad negalima susitarti ir dėl baudos, ir dėl netesybų, todėl baudos priteisti nepraÅ¡o. Apie 2000 Lt, kuriuos kaip teigia atsakovas, jis perdavė J. S. nieko nežinojo, apie tai jam niekas nieko nesakė. PirmÄ kartÄ apie Å¡iuos pinigus buvo užsiminta Å¡ioje nagrinėjamoje byloje. PalÅ«kanos turėjo bÅ«ti grÄ Å¾intos ne jam, kaip fiziniams asmenims, o juridiniam asmeniui UAB „Mefa“. 2015 metais J. S. buvo atvykęs pas jį praÅ¡ydamas atidėti paskolos sumokėjimo terminÄ , tuomet davė pastarajam 200 Lt, kuriuos paprašė perduoti seseriai J. S. kaip iÅ¡laikymÄ .

12. Atsakovas J. S. atsiliepime į ieÅ¡kinį palaikė savo anksčiau ieÅ¡kinyje, patikslintame ieÅ¡kinyje ir prieÅ¡ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytus argumentus ir reikalavimus. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 13. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. birželio 21 d. sprendimu nusprendė preliminarų sprendimÄ pakeisti – ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti – priteisti iÅ¡ atsakovo J. S. ieÅ¡kovės UAB „Mefa“ naudai 155,52 Eur palÅ«kanų pagal paskolos sutartį už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 18 d. iki 2014 m. gruodžio 30 d., 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo 155,52 Eur sumos nuo 2017 m. balandžio 12 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, kitÄ ieÅ¡kinio dalį: dėl 655,42 Eur palÅ«kanų priteisimo, 4778,73 Eur delspinigių ir 8 688,60 Eur skolos pagal vekselį priteisimo atmesti.

Taip pat, priteisti iÅ¡ atsakovo J. S. ieÅ¡kovės UAB „Mefa“ naudai 30 Eur atstovavimo iÅ¡laidų ir 2 Eur žyminio mokesčio, valstybės naudai 204 Eur žyminio mokesčio ir palikti laikinÄ sias apsaugos priemones iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

14. Nustatė, kad Å alčininkų rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimu atmestas ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl 10 000 Lt (2 896.20 Eur) priteisimo iÅ¡ atsakovo. Sprendimas Å¡ioje dalyje įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 6 d., todėl Å¡iuo metu nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo negali bÅ«ti vertinamos Å¡ios aplinkybės. IeÅ¡kovės UAB „Mefa“ direktoriui E. M., įvykdžiusiam atsakovo J. S. paskolos prievolę CK 6.50 straipsnio 1 dalies, pagrindu, remiantis Å¡io straipsnio 3 dalimi, 6.101 straipsnio 2 dalimi pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku, atsakovu J.

S. visa apimtimi, t. y. pagrindinė paskola, prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės - ieÅ¡kovės praÅ¡omų priteisti palÅ«kanų, delspinigių, kurie paskaičiuoti pagal paskolos sutarties 2.3.8., 3.2 punktus. Nuo paskolos sudarymo momento (2014 m. birželio 18 d.) iki paskolos grÄ Å¾inimo (2014 m. gruodžio 30 d.) atsakovas naudojosi ieÅ¡kovės pinigais, todėl ieÅ¡kovei už šį laikotarpį (196 k.d.) turi priklausyti pagal paskolos sutartį (10 000 Lt x 10 proc.: 365 d. x 196 d. = 536. 99 Lt (155.52 Eur) palÅ«kanų, Å¡ių palÅ«kanų suma (537 Lt) nurodyta ieÅ¡kovės pateiktoje formoje FR 0711A.

Tokiu bÅ«du darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė UAB „Mefa“ Å¡iuo metu neturi reikalavimo teisės atsakovui J. S. dėl palÅ«kanų, skaičiuojamų nuo 2014 m. gruodžio 31 d., priteisimo, taip pat delspinigių už netinkamai įvykdytÄ prievolę priteisimo 2014 m. birželio 18 d. sudarytos ir pasiraÅ¡ytos paskolos sutarties Nr. 201406/1-PS, pagrindu, o tai sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ atmesti ieÅ¡kovės UAB „Mefa“ ieÅ¡kinio dalį dėl 4778,73 Eur delspinigių, 655,42 Eur (810,94 Eur-155,52 Eur) priteisimo.

15. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje iÅ¡duotas ir Å¡alių pasiraÅ¡ytas neprotestuotinas paprastasis vekselis Å¡iuo atveju atliko sudarytos tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo paskolos sutartimi suteiktos pinigų sumos grÄ Å¾inimo (sutartinės prievolės įvykdymo) užtikrinimo funkcijÄ , nes Å¡iÄ aplinkybę abi Å¡alys patvirtino, paaiÅ¡kindamos, jog 30 000 Lt nurodytų vekselyje pinigų atsakovas iÅ¡ ieÅ¡kovės negavo. Kaip buvo minėta kreditoriaus (ieÅ¡kovės) reikalavimo teisė gauti iÅ¡ skolininko (atsakovo) dvigubÄ sumokėjimÄ pagal paskolos sutartį ir pagal vekselį yra apribota.

Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė gali reikalauti tik tiek, kiek jos iÅ¡ sandorio kilusi teisė pažeista ir kiek nustato įstatymas, t. y. neturi teisės iÅ¡ieÅ¡koti (priteisti) tos pačios pinigų sumos ir pagal paskolos (pirminį) sandorį, ir pagal vekselį, atlikusį to sandorio užtikrinimo funkcijÄ . Tai taip pat reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė pagal paskolos sutartį (pirminį sandorį) ir kaip vekselio turėtoja, skolininkui (atsakovui) neįvykdžius visos ar dalies prievolių pagal pirminį sandorį, turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis dėl visos ar dalies vekselyje nurodytos sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo (priteisimo), tačiau ne daugiau, negu atsakovas neįvykdė pagal pirminį sandorį, ir ne daugiau, negu nurodyta vekselyje.

16. IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad ieÅ¡kovė, pasibaigus vekselyje nurodytam terminui pas notarÄ dėl vykdomojo įraÅ¡o iÅ¡davimo nesikreipė. Vekselis buvo suraÅ¡ytas atlikti pagrindinės paskolos sutarties užtikrinimo funkcijÄ , todėl kreiptis į teismÄ su reikalavimu priteisti skolÄ pagal paskolos sutartį bei pagal vekselį, kuris užtikrino Å¡ios sutarties vykdymÄ ir kurio suma trigubai virÅ¡ijo paskolos sumÄ , leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės reikalavimas nepagrįstas ir neteisėtas. Taigi, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieÅ¡kovės reikalavimas dėl 8 688,60 Eur skolos pagal iÅ¡duotÄ paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį priteisimo iÅ¡ atsakovo J. S. nepagrįstas, neteisėtas, nes prieÅ¡tarauja Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nuostatoms bei suformuotai kasacinio teismo praktikai, todėl ieÅ¡kinį toje dalyje atmetė.

17. Teismo vertinimu, nors J. S. patvirtino, kad brolis J.S. perdavė jai 2000 Lt, kuriuos vėliau E. M. sutikimu panaudojo Å¡eimoms poreikiams, tačiau atsakovo pozicija Å¡iuo klausimu nėra nuosekli, t. y. jis teigdamas apie sumokėtÄ paskolÄ ir palÅ«kanas, tuo pačiu metu pagal prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus praÅ¡o pakeisti paskolos sutarties punktus, sumažinant palÅ«kanų sumÄ bei visas, nustatytas sutartyje netesybas. Tuo tarpu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendime, kuriuo iÅ¡ E. M.

E. M. buvo priteistas išlaikymas pagal J. S. ieškinį nėra nurodyta, jog būtent dėl šios pinigų sumos perdavimo teismas pripažintų, jog E. M. neturi išlaikymo įsiskolinimo už 2015-2017 metus (išskyrus 2017 m. sausio-vasario mėn.). Susirašinėjime tarp J. S. ir E. M. dėl „gautų iš brolio pinigų“) nėra nurodyta pinigų suma, o E. M. ir J. S. kartu negyveno nuo 2014 m pabaigos. Taigi, teismo vertinimu minėtos aplinkybės nepatvirtina aplinkybės, jog 2000 Eur buvo panaudoti E. M. ir J.

S. šeimos poreikių tenkinimui, nors buvo skirti tarp ieškovės ir atsakovo sudarytai paskolai.

18. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog teismų praktikoje palÅ«kanos, kaip mokestis už skolinimÄ , dar vadinamos pelno palÅ«kanomis, nes atlieka mokėjimo, t. y. užmokesčio už pinigų skolinimosi, funkcijÄ . Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad paskolos sutartis buvo sudaryta atsakovo iniciatyva, atsakovui turint gyvenimiÅ¡kos patirties ir galint suvokti paskolos suteikimo trumpam laikotarpiui sÄ lygas. Taip pat atsakovas patvirtino savo paraÅ¡o tikrumÄ paskolos sutartyje ir vekselyje, pasiraÅ¡yta buvo lietuvių kalba.

Pagal Lietuvos banko duomenis 2014 m. sausio-2014 m. gruodžio mėn. vidutinė palÅ«kanų norma sudarė apie 5 procentus, tačiau paskola buvo suteikta tik 6 mėnesiams, todėl faktiÅ¡kai palÅ«kanų norma galėjo bÅ«ti didesnė. CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnio 1 dalį, leidžia susitarimÄ dėl didesnių palÅ«kanų, jeigu toks susitarimas neprieÅ¡tarauja įstatymams ir sÄ Å¾iningumo bei protingumo principams. Be to, kyla pagrįstų abejonių, ar mažų 0,02 proc. (2 Lt į dienÄ ) delspinigių nustatymas skatintų atsakovÄ tinkamai vykdyti prievolę.

Taigi, teismas darė iÅ¡vadÄ , jog nustatyta paskolos sutartyje palÅ«kanų norma, delspinigių, baudos dydis nėra per didelis ir neprotingas, todėl atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestas kaip nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas 2017 m. balandžio 14 d. priimtÄ preliminarų sprendimÄ pakeitė - ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: priteisė iÅ¡ atsakovo J. S. ieÅ¡kovės naudai 155.52 Eur palÅ«kanų pagal paskolos sutartį už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 18 d. iki 2014 m. gruodžio 30 d., ieÅ¡kinio dalį dėl 655.42 Eur (810.94 Eur-155.52 Eur) palÅ«kanų priteisimo, 4778.73 Eur delspinigių ir 8 688.60 Eur skolos pagal vekselį priteisimo atmetė.

19. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies (1 proc. pareikÅ¡tų reikalavimų), todėl iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteistina 30 Eur atstovavimo iÅ¡laidų ir 2 Eur sumokėto žyminio mokesčio. IÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai priteistos atsakovo atstovavimo iÅ¡laidos (2943 Eurx99 proc. – atmesta ieÅ¡kinio dalis- 2913 Eur), tačiau atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestas, dėl to ieÅ¡kovė turi teisę į atstovavimo iÅ¡laidų patenkinimÄ iÅ¡ atsakovo (2950 Eur), abiejų Å¡alių atstovavimo iÅ¡laidos yra panaÅ¡aus dydžio, todėl Å¡ių iÅ¡laidų sumos Å¡alims užskaitomos ir nepriteisiamos.

Atsakovas už pateiktÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį sumokėjo 21 Eur žyminio mokesčio už pateiktÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, likusios 429 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas 2017 m. lapkričio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-46308-960/2017 buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo. PrieÅ¡ieÅ¡kinis buvo nagrinėtinas dokumentinio proceso tvarka, todėl iÅ¡ atsakovo valstybės naudai priteistina 204 Eur žyminio mokesčio (21 Eur+ 429 Eur/2-21 Eur).

20. Å alčininkų rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 12 d. nutartimi ieÅ¡kovės UAB „Mefa“ praÅ¡ymu taikė laikinÄ sias apsaugos priemonės ir areÅ¡tavo 17 174,47 Eur skolos sumai atsakovui J. S. priklausantį kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , o jo nesant arba esant nepakankamai, atsakovui priklausančios piniginės. IeÅ¡kinys patenkintas tik 155.52 Eur sumai, Å¡i suma maža, jos iÅ¡ieÅ¡kojimui nebÅ«tina taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, jog yra pagrindas laikinÄ sias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 21. Apeliantė UAB „Mefa“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimo dalį, bei priimti naujÄ sprendimÄ â€“ UAB „Mefa“ ieÅ¡kinį dėl 8688,60 Eur skolos pagal vekselį priteisimo iÅ¡ atsakovo J. S. tenkinti pilna apimtimi, taip pat priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

22. Apeliacinis skundas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais: 22.1. J. S. iÅ¡duotas 2014 m. birželio 18 d. neprotestuotinas paprastasis vekselis 8688,60 Eur atliko prievolės užtikrinimo funkcijÄ , todėl jokie pinigai nei grynaisiais pinigais, nei pavedimu pervesti atsakovui nebuvo. AnalogiÅ¡koje civilinėje byloje Nr. e3K-3-507-684/2018 taip pat buvo praleisti mokėjimo terminai, vekseliai tapo galiojančiais ir praleisti terminai vekselius pateikti notarui, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad pagal tokius vekselius arba skolos raÅ¡telius prievolės laikomos galiojančiomis ir atsakovas privalo atsiskaityti su ieÅ¡kovu.

Aplinkybė, kad kreditorius (vekselio gavėjas) nerealizavo vekselio Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatyta tvarka, įgyvendindamas teisę gauti savo reikalavimo patenkinimÄ ne teismo sprendimo pagrindu, o remdamasis supaprastinta notaro vykdomojo įraÅ¡o iÅ¡davimo tvarka, negali lemti vekselio davėjo pareigos sumokėti jame nurodytus pinigus pasibaigimo. 22.2. Tarp Å¡alių buvo pasiraÅ¡yta 2014 m. birželio 18 d. paskolos sutartis Nr. 201406/1-PS. Sutarties 3.3. punktas numatė, kad paskolos sumos ir priskaičiuotų palÅ«kanų grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovei užtikrinimui atsakovas pateikia ieÅ¡kovei NeprotestuotinÄ paprastÄ jį vekselį 8688,60 Eur (30000 LT) sumai, kuris yra sudėtinė ir neatskiriama paskolos sutarties dalis.

Sutarties 3.4. punktas numatė, kad atsakovui pilnai grÄ Å¾inus ieÅ¡kovei paskolos sumÄ su priskaičiuotomis palÅ«kanomis nustatytu terminu atsakovo pateiktas neprotestuotinas paprastas vekselis laikomas negaliojančiu ir ieÅ¡kovė įsipareigoja grÄ Å¾inti jį atsakovui. Atsakovas J. S. su UAB „Mefa“ nėra atsiskaitęs nei pagal 2014 m. birželio 18 d. paskolos sutartį Nr. 201406/1-PS, nei pagal atsakovo iÅ¡duotÄ 8688,60 Eur (30000 LT) vekselį. Skola už atsakovÄ buvo grÄ Å¾inta 2014 m. gruodžio 31 d., nors skolos sumokėjimo paskutinė diena buvo 2014 m. gruodžio 30 d.

Taigi, praleidus prievolės įvykdymo terminÄ , atsakovui J. S. atsirado pareiga sumokėti pinigų sumÄ , pagal jo paties iÅ¡duotÄ 2014 m. birželio 18 d. neprotestuotinÄ paprastÄ jį vekselį 8688,60 Eur (30000 LT) sumai. 22.3. E. M., pagal teismo iÅ¡vadas, nors ir sumokėjo UAB „Mefa“ 10000 LT sumÄ , tačiau jis niekada nebuvo paskolos gavėjas pagal 2014 m. birželio 18 d. Paskolos sutartį Nr. 201406/1-PS. E. M. niekada nebuvo gavęs iÅ¡ UAB „Mefa“ jokios 10000 LT paskolos, todėl E. M. negali bÅ«ti laikomas paskolos gavėju.

Paskolos gavėjas pagal sutarties 3.4. punktÄ buvo bÅ«tent atsakovas J. S., kuris paskolos nei UAB „Mefa“, nei E. M. niekada nebuvo grÄ Å¾inės nei visos nei dalies. 22.4. Atsakovas J. S. nėra niekada prašęs ieÅ¡kovės nei žodžiu, nei raÅ¡tu grÄ Å¾inti vekselį, tokio praÅ¡ymo ar reikalavimo nebuvo ir Å¡iÄ bylÄ nagrinėjant teisme, nei iÅ¡ atsakovo advokato, nei iÅ¡ pačio J. S.. Todėl darytina iÅ¡vada, kad J. S. supranta, jog nėra grÄ Å¾inės skolos ieÅ¡kovei, yra pažeidęs paskolos sutarties sÄ lygas, todėl supranta ir kad pas UAB „Mefa“ esantis Neprotestuotinas paprastasis vekselis – skolos raÅ¡telis yra galiojantis, todėl atsakovas privalo pagal šį dokumentÄ atsiskaityti su UAB „Mefa“. 22.5.

Atsakovas pažeidė 2014 m. birželio 18 d. Paskolos sutarties Nr. 201406/1-PS 3.3 ir 3.4 punktus. Todėl akivaizdu, atsakovo J. S. išduotas 2014 m. birželio 18 d. neprotestuotinas paprastasis vekselis 8688,60 Eur sumai tapo galiojantis. 22.6. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė ieškovui 155,52 Eur palūkanų pagal paskolos sutartį už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 18 d. iki 2014 m. gruodžio 30 d. ir pripažino, kad šios sumos atsakovas iki šios dienos UAB „Mefa“ nėra sumokėjęs, todėl laikytina, kad paskolos (paskolos su palūkanomis) gražinimo terminai buvo pažeisti dėl atsakovo kaltės. Todėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad UAB „Mefa“ neturi teisės ieškiniu reikalauti iš atsakovo J.

S. priteisti 8688,60 Eur (30000 Lt) sumos pagal atsakovo iÅ¡duotÄ 2014 m. birželio 18 d. neprotestuotinÄ paprastÄ jį vekselį, kadangi vekselis buvo tik paskolos užtikrinimo priemonė yra nepagrįstÄ ir prieÅ¡tarauja suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Taip pat tokios pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados prieÅ¡tarauja ir skundžiamam teismo sprendimui, kadangi Å alčininkų rajono apylinkės teismas 2019 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. e2-612-371/2019, konstatavo, kad atsakovas ieÅ¡kovei nesumokėjo palÅ«kanų, tai yra konstatavo, kad J.

S. pažeidė prievolę. 22.7. Pinigai buvo skolinti labai trumpam laikui, tai yra nuo 2014 m. birželio 18 d. iki 2014 m. gruodžio 30 d., todėl natÅ«ralu kad paskolos užtikrinimas vekseliu buvo ženkliai didesnis, nei pinigus skolinant tarkim 5 metams. Be to, vekselio suma neabejotinai buvo ir drausminė priemonė, kad J. S. 10000 LT paskolÄ 2014 m. gruodžio 30 d. tikrai grÄ Å¾intų UAB „Mefa“, tačiau kaip rodo Å¡i jau kelerius metus nagrinėjama civilinė bylÄ J. S. iki Å¡ios dienos taip ir neatsiskaitė su ieÅ¡kove.

Galų gale buvo vertinamas ir J. S. mokumas, tai, kad jis fizinis asmuo, neturintis kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Todėl negrÄ Å¾inus paskolos, pinigų iÅ¡sireikalavimas gali ilgai užtrukti, o ir iÅ¡sireikalauti pinigai nuvertėti. UAB „Mefa“ nurodo, kad bÅ«tent taip ir nutiko. Ä®vertinus nuosekliai visÄ laikotarpį ir atliktus veiksmus, vekselio suma jau yra per maža vertinant Å¡ių dienų ekonomikÄ ir kainas. 22.8. UAB „Mefa“ praleido įstatymo nustatytÄ paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminÄ , todėl neteko ir teisės notarui teikti raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ iÅ¡ieÅ¡koti pinigus iÅ¡ skolininko vykdomuoju įraÅ¡u, todėl pagrįstai savo teisėms ginti naudojosi teismine gynyba. 22.9.

Pirmosios instancijos teismas blogai paskaičiavimo abiejų Å¡alių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas ir nepagrįstai nusprendė, kad Å¡alių iÅ¡laidos už teisines paslaugas yra panaÅ¡aus dydžio. 22.10. Pirmosios instancijos teismas priimant galutinį sprendimÄ pagrįstai vertino 2950 Eur sumÄ , kaip UAB „Mefa“ patirtas iÅ¡laidas už advokato suteiktas teisines paslaugas, tačiau skaičiuodamas ieÅ¡kovės sumokėtus žyminius mokesčius, klaidingai nurodė, kad ji paduodama ieÅ¡kinį teisme sumokėjo tik 193 Eur žyminio mokesčio, kadangi nepridėjo 193 Eur sumokėto žyminio mokesčio apeliacinėje instancijoje.

Taigi, viso UAB „Mefa“ civilinėje byloje yra sumokėjusi 386 Eur žyminio mokesčio, todėl bÅ«tent Å¡iÄ sumÄ teismas turėjo vertinti proporcingai priteisiant jÄ iÅ¡ atsakovo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė iÅ¡ atsakovo UAB „Mefa“ naudai 2 Eur žyminio mokesčio, tačiau turėjo priteisti 4 Eur (vertinant, kad buvo patenkintas 1 proc. ieÅ¡kinio reikalavimų, o prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestas pilna apimtimi). 22.11. Nesutintina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad atsakovo atstovavimo iÅ¡laidos sudaro 2943 Eur.

PrieÅ¡ieÅ¡kinis civilinėje byloje Nr. e2-738-604/2017 nebuvo priimtas, todėl 600 Eur negali bÅ«ti priteisti (įskaičiuoti į bendrÄ priteistinų iÅ¡laidų sumÄ ). Galutiniame sprendime, vertinant patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ , bÅ«tent 532 Eur suma vertintina, kaip suma, patirta bylÄ nagrinėjant pirmÄ kartÄ pirmos instancijos teisme (civilinė byla Nr. e2-738-604/2017). Nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo pirmos instancijos teisme (civilinė byla Nr. e2-612-371/2019) atsakovo atstovas pateikė dvi sÄ skaitas faktÅ«ras 2019 m. kovo 6 d. sÄ skaita – faktÅ«ra 1123 Eur sumai ir 2019 m. balandžio 8 d. sÄ skaita – faktÅ«ra 170 Eur sumai už atstovavimÄ .

Apeliantė nurodo, kad nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo (civilinė byla Nr. e2-612-371/2019) atsakovo atstovui nereikėjo susipažinti su bylos medžiaga, nes jis atsakovÄ atstovavo ir pirmÄ kartÄ nagrinėjant bylÄ ; įrodymų vertinimo taip pat nereikė atlikti, nes visi įrodymai tie patys, kaip ir bylÄ nagrinėjant pirmÄ kartÄ ; procesinio dokumento (atsiliepimo) Å¡ioje byloje nereikėjo. Taigi tokios paslaugos, kurios suraÅ¡ytos sÄ skaitoje faktÅ«roje realiai suteiktos nebuvo. Atsakovo atstovas Å¡ioje byloje surašė vienÄ procesinį dokumentÄ â€“ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, kuris, beje, tenkintas tik mažoje dalyje.

Taip pat atstovavo atsakovÄ teismo posėdžiuose, todėl tik už Å¡ias realiai suteiktas teisines paslaugas galima skaičiuoti atlygį. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų 8.16 punktÄ už praÅ¡ymo suraÅ¡ymÄ maksimali suma gali bÅ«ti 58,24 Eur (728 Eur (III ketv. bruto)*0,4 koef.,80 proc., nes advokato padėjėjas). Už atstovavimÄ : 2019 m. sausio 4 d. – posėdis truko 25 minutes, todėl pagal Rekomendacijų 9 p. iÅ¡laidos nepriteistinos, 2019 m. vasario 7 d. posėdis truko 39 min, todėl maksimali priteistina suma yra 58,24 Eur (0,1*728*80 proc.), 2019 m kovo 6 d.– posėdis truko 18 min, todėl iÅ¡laidos nepriteistinos, 2019 m. balandžio 8 d.

– posėdis truko 2.24 val., todėl priteisiama suma gali bÅ«ti 116,48 Eur. Taigi, iÅ¡ visos 1123 Eur sumos yra pagrįsta tik maža 232,96 Eur dalis, kuri gali bÅ«ti skaičiuojama ir vertinama priimant galutinį teismo sprendimÄ . Prijungtoje byloje dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio (civilinė byla Nr. e2-4408-960/2018) atsakovas į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, susijusias su civiline byla Nr. e2-4408-960/2018. Taigi, viso realiai suteiktos teisinės paslaugos vertinamos 764,96 Eur (532+232,96 Eur), todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovo patirtos iÅ¡laidos atitinka Rekomendacijas ir laikomos pagrįstomis. 22.12.

BÅ«tent dėl to, kad J. S. laiku ir tinkamai neatsiskaitė su UAB „Mefa“, ieÅ¡kovė buvo priversta kreiptis į teismÄ dėl skolos priteisimo. Todėl teismas turėjo priteisti visas ieÅ¡kovės UAB „Mefa“ patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, t. y. 3336 Eur (2950 + 386), kaip tiesioginius UAB „Mefa“ patirtus nuostolius.

23. Atsakovas J. S. atsiliepime praÅ¡o atmesti UAB „Mefa“ apeliacinį skundÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

24. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais: 24.1. Vekselio pateikimo notarui terminai buvo praleisti. IeÅ¡kovės atstovai pripažino faktÄ , kad jokių piniginių lėšų pagal minėtÄ dokumentÄ â€“ neprotestuotinÄ paprastÄ jį vekselį sumoje 30000 litų atsakovui nemokėjo. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog skolos priteisimas pagal paskolos sutartį, kai vekselis buvo tik užtikrinimo priemonė yra teisiÅ¡kai negalimas. 24.2. Atsakovas (vekselio turėtojas), kuriam ieÅ¡kiniu pareikÅ¡ti iÅ¡ abstrakčios prievolės kylantys reikalavimai, gali remtis tikruoju tarp Å¡alių susiformavusiu teisiniu santykiu (sandoriu) ir įrodinėti iÅ¡ Å¡io teisinio santykio (sandorio) atsiradusios prievolės ar jos dalies pasibaigimÄ arba ginčyti jos galiojimÄ , pareikÅ¡damas savarankiÅ¡kÄ prieÅ¡prieÅ¡inį reikalavimÄ . 24.3.

Atsakovas įrodinėjo aplinkybes, kad gražino skolÄ E. M. UAB „Mefa“ direktoriui, kuris bÅ«tent formaliai kasos iÅ¡laidų orderiu ir įnešė lėšas į įmonės UAB „Mefa“ kasÄ , neįformindamas kaip atsakovo prievolės pagal paskolos sutartį pasibaigimo. Å ias aplinkybes konstatavo ir ankščiau bylÄ nagrinėję teismai. Atsakovas įsiteisėjusias teismo sprendimais įrodė, kad jo prievolė kreditoriui UAB „Mefa“ pasibaigė, UAB „Mefa“ teisės reikÅ¡ti reikalavimÄ dar ir pagal paskolos sutarties užtikrinimo priemonę vekselį nebeturėjo.

Taigi, ieÅ¡kovė elgiasi nesÄ Å¾iningai reikalaudama priteisti jai skolÄ pagal vekselį. 24.4. Civilinėje byloje Nr. E3K-3-507-684/2018 buvo keliamas klausimas dėl prievolių įskaitymo patvirtinimo, tokių klausimų deja Å¡ioje byloje nebuvo keliama, netgi teisinio santykio prasme, Å¡ioje byloje nagrinėta visiÅ¡kai kitokia situacija, kur ieÅ¡kovė pati patvirtino, kad atsakovo prievolė buvo įvykdyta trečiojo asmens ir pripažinta pasibaigusia ieÅ¡kovės atžvilgiu įsiteisėjusiais teismo sprendimais. 24.5.

NesÄ Å¾iningu pripažintinas ieÅ¡kovės elgesys, kai 2896,20 Eur prievolę ir palÅ«kanas ji užtikrina 2,5 karto didesne 8000,0 Eur suma - nurodyta vekselyje. Tai parodo ieÅ¡kovės siekį dėl nepagrįsto praturtėjimo atsakovo atžvilgiu, pastarajam praleidus mokėjimo terminÄ bent vienÄ dienÄ . Net darant prielaidÄ , kad ieÅ¡kovė turi reikalavimo teisę, ji formaliai turėjo reikÅ¡ti reikalavimÄ , negražintai paskolos daliai, o ne visai vekselyje nurodytai sumai, kuria buvo užtikrinta paskolos sutartis. 24.6.

Atsakovas įrodinėjo teisme aplinkybę, kad skolÄ ieÅ¡kovui gražino per ieÅ¡kovo direktorių E. M. ir tai padarė iki paskolos termino pabaigos dviem mokėjimais. Tačiau teismai pilnai Å¡ios aplinkybės neįvertino. 24.7. Pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į atsakovo nurodytas ir įrodytas aplinkybes dėl piniginių lėšų sumokėjimo 2014 m. lapkričio 29 d. UAB „Mefa“ direktoriui E. M. asmeniÅ¡kai, kur pinigus į įmonę pastarasis įmoka tik 2014 m. gruodžio 31 d.

įneÅ¡ant į bendrovės kasÄ . Tuo tarpu E. M. neįrodė, kad minėtas lėšas įnešė iÅ¡ savo asmeninių lėšų. Nepagrįsti ir teismo argumentai, kuriais atmesti įrodymai ir liudytojos J. S. parodymai, kad neįrodyta, jog 2000 LT kaip palÅ«kanas atsakovas perdavė ieÅ¡kovei per minėtÄ asmenį. 24.8. Atsakovas pirmiausia Å¡ioje byloje reiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį, teismui atsisakius jį priimti buvo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys teisme kitame mieste. Dėl ko atsakovas vėlgi patyrė papildomų iÅ¡laidų, taip pat teikti kiti papildomi dokumentai dėl bylos sustabdymo, atsakovo praÅ¡ymu atnaujinta sustabdyta byla ir ji atsakovo iniciatyva prijungta prie nagrinėjamos bylos, teiktas praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir kiti procesiniai dokumentai.

Bylos nagrinėjimas vyko kitame mieste, o ieÅ¡kovo atstovė neatvyko į vienÄ teismo posėdį, dėl ko buvo patirtos papildomos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

2. Atsakovas J.S. pateikė apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimo, praÅ¡ydamas sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-612-371/2019 panaikinti ir likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti; priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 25.1. Nurodo, jog nesutinka su skundžiamo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-612-371/2019 teismo motyvais, kad „IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad teismai pripažino faktÄ , jog atsakovo paskola ieÅ¡kovui grÄ Å¾inta trečiojo asmens E. M., procesiniuose sprendimuose nebuvo analizuojamos ir vertinamos atsakovo nurodytos aplinkybės, jog 2014 m. lapkričio 29 d. jis grÄ Å¾ino E. M. 10 000 Lt paskolÄ asmeniÅ¡kai perduodant pinigus ir galimai Å¡iuos pinigus E. M., kaip bendrovės UAB „Mefa“ direktorius 2014 m. gruodžio 31 d.

įnešė į bendrovės kasÄ . Tuo tarpu E. M. teigė, kad Å¡ie pinigai buvo jo asmeniÅ¡ki. Tačiau 2017 m. gruodžio 7 d. Å alčininkų rajono apylinkės teismo galutinio sprendimo dalis, kuria buvo atmestas ieÅ¡kovo reikalavimas dėl 10 000 Lt (2 896.20 Eur) priteisimo iÅ¡ atsakovo, nepakeista, sprendimas Å¡ioje dalyje įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 6 d., todėl Å¡iuo metu nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo negali bÅ«ti vertinamos Å¡ios aplinkybės.“. Teismas neteisingai vertino aplinkybes ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ nustatydamas, kad UAB „Mefa“ naudai priteistina 155.52 Eur palÅ«kanų pagal paskolos sutartį už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 18 d. iki 2014 m. gruodžio 30 d. 2 Teismas turėjo atsižvelgti į atsakovo nurodytas ir įrodytas aplinkybes dėl piniginių lėšų sumokėjimo 2014 m. lapkričio 29 d.

UAB „Mefa“ direktoriui E. M. asmeniÅ¡kai, kur pinigus į įmonę pastarasis įmoka tik 2014 m. gruodžio 31 d. įneÅ¡ant į bendrovės kasÄ . Aplinkybių, kad iÅ¡ asmeninių lėšų Å¡ias sumas įmokėjo trečiasis asmuo byloje ieÅ¡kovas neįrodė. O teisminio proceso metu, teismas atsisakė vertinti ir nustatinėti Å¡ias aplinkybes, nors atsakovo atstovai dėl to teismui argumentavo. 25.2. Atmestini teismo argumentai kaip nepagrįsti dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio atmetimo. Atsakovas pagrindė aplinkybes, kad jis buvo teisiÅ¡kai neiÅ¡prusęs, buvo pasitikėjimas ieÅ¡kovo atstovu sudarant sutartį, kur net savo egzemplioriaus atsakovas gavęs nebuvo, ekonomiÅ¡kai atsakovas buvo sudėtingoje situacijoje ir ieÅ¡kovas tuo naudojosi, pateikdamas itin nepalankias sutarties sÄ lygas, nustatytas vienaÅ¡aliÅ¡kai.

Taip pat akivaizdžiai ieÅ¡kovas veikė nesÄ Å¾iningai pareikÅ¡damas akivaizdžiai nepagrįstÄ ieÅ¡kinį ir taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones stambiai sumai, taip pat ieÅ¡kovui akivaizdžiai neturint reikalavimo teisės – dėl ko buvo praÅ¡oma skirti baudÄ už procesinių teisių pažeidimÄ , teismas Å¡io praÅ¡ymo nesprendė. Nepagrįsti ir teismo argumentai, kuriais atmesti įrodymai ir liudytojos J.S. parodymai, kad neįrodyta, kad 2000 litų kaip palÅ«kanas atsakovas perdavė ieÅ¡kovui per minėtÄ asmenį. 25.3.

Nepaisant to, kad atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį teismas atmetė, nebuvo pagrindo visa apimtimi atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas „užskaityti“ ir nepriteisti – tai yra 99 proc. iÅ¡laidų nepriteisiant atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo. Be to, prieÅ¡ieÅ¡kinis pareikÅ¡tas tik dėl 3 sutarties punktų keitimo – modifikavimo, dėl ko toks bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas pripažintinas prieÅ¡taraujančių teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principams, LR CPK nustatytiems reikalavimams.

3. IeÅ¡kovė su atsakovo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, jog apeliantas visÄ lapÄ pricitavęs Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutarties ir skundžiamo sprendimo motyvų – visiÅ¡kai nenurodo kokiu tikslu jis tai daro, nenurodo jokių teisinių argumentų, nesutikimo su teismų sprendimais motyvų, o tik abstrakčiai paraÅ¡o - teismas neteisingai vertino aplinkybes ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ nustatydamas, kad UAB „Mefa“ naudai priteistina 155,52 Eur palÅ«kanų pagal paskolos sutartį už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 18 d. iki 2014 m. gruodžio 30 d.

IÅ¡ tokio apelianto paraÅ¡ymo galima spręsti, kad jis nesutinka su priteistomis 155,52 Eur palÅ«kanomis, tačiau apie palÅ«kanų priteisimÄ apeliantas raÅ¡ys atskiroje pastraipoje. Todėl nėra aiÅ¡ku, kodėl apeliantas nesutinka su nurodyta teismo iÅ¡vada, kodėl pasak apelianto teismas neteisingai vertino aplinkybes ir kokias bÅ«tent aplinkybes. Apeliantas visiÅ¡kai nieko neargumentuoja. pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai nevertino aplinkybių susijusių su piniginių lėšų sumokėjimo 2014 m. lapkričio 29 d.

UAB „Mefa“ direktoriui E. M. asmeniÅ¡kai, kadangi tai ne Å¡ios bylos dalykas – byloje nesprendžiamas 10 000 litų grÄ Å¾inimo klausimas UAB „Mefa“, nes Å¡is klausimas jau yra iÅ¡spręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriame konstatuota, kad UAB „Mefa“ 10 000 litų gavo 2014 m. gruodžio 31 d. ne iÅ¡ atsakovo J. S.. Skundžiamo teismo sprendimo dalis dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio atmetimo yra motyvuota ir pagrįsta, todėl nėra jokio pagrindo keisti sprendimo Å¡ioje dalyje.

Be to, apeliantas net nenurodė savo motyvų, kodėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio turėtų bÅ«ti pakeista, nenurodė, kaip turėtų bÅ«ti pakeista, nenurodė kÄ neva blogai ar netinkamai padarė pirmosios instancijos teismas. Apelianto skundas Å¡ioje dalyje (beje, kaip ir visas skundas) yra visiÅ¡kai nemotyvuotas. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 4. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų. Dėl atsakovo apeliacinio skundo 5. Jeigu paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka CPK 306 ir 311 straipsniuose nurodytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti (CPK 316 straipsnio 1 dalis). Jeigu apeliantas per nustatytÄ terminÄ Ä¯vykdo nutartyje nurodytus reikalavimus, skundas laikomas paduotu pradinio padavimo dienÄ .

PrieÅ¡ingu atveju skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grÄ Å¾inamas jį padavusiam asmeniui (CPK 316 straipsnio 2 dalis).

6. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas J. S. pateikė apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimo, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 10 d. nutartimi nustatė Å¡io apeliacinio skundo trÅ«kumus ir terminÄ jiems paÅ¡alinti. Pastebėtina, kad apeliantas nei teismo nustatytu terminu, nei iki teismo posėdžio nustatytų trÅ«kumų nepaÅ¡alino, todėl atsakovo J. S. apeliacinis skundas laikomas nepaduotu ir yra grÄ Å¾inamas jį padavusiam asmeniui.

Dėl ieÅ¡kovės apeliacinio skundo 7. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atsisakyta priteisti skolÄ pagal vekselį ir paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Taigi, iÅ¡ esmės apeliacinėje instancijoje sprendžiamas byloje kilęs teisės normų taikymo ir aiÅ¡kinimo klausimas, sprendžiant dėl vekselio, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, galiojimo, pasibaigus įstatyme nustatytam jo pateikimo apmokėti terminui.

8. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 2014 m. birželio 18 d. ieÅ¡kovė UAB „Mefa“, atstovaujamas direktoriaus E. M., veikiančio pagal įmonės įstatus, ir atsakovas J. S. sudarė paskolos sutartį Nr. 201406/1-PS, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė UAB „Mefa“ įsipareigojo suteikti atsakovui J. S. sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ 10 000 Lt (2 896,20 Eur) dydžio paskolÄ , o atsakovas J. S. įsipareigojo suėjus paskolos terminui priimt grÄ Å¾inamÄ paskolos sumÄ ir priskaičiuotas palÅ«kanas grynais pinigais pagal kasos pajamų orderį.

Paskolos suma buvo suteikiama iki 2019 m. gruodžio 30 d., o atsakovas įsipareigojo mokėti 10 procentų palÅ«kanas už naudojimÄ si paskolos suma, o praleidus paskolos grÄ Å¾inimo terminÄ , mokėti ieÅ¡kovei 0,2 procento delspinigius nuo paskolos sumos už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ . Taip pat, Å¡alys susitarė, kad paskolos sumos ir priskaičiuotų palÅ«kanų grÄ Å¾inimo užtikrinimui atsakovas pateikia ieÅ¡kovei neprotestuotinÄ paprastÄ jį vekselį 8 688,60 Eur (30 000 Lt) sumai, kuris yra sudėtinė ir neatskiriama paskolos sutarties dalis.

9. Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mai 2017 m. gruodžio 7 d. sprendime konstatavo, kad prievolė sumokėti skolÄ pagal 2014 m. birželio 18 d. paskolos sutartį Nr. 201406/1-PS buvo įvykdyta 2019 m. gruodžio 31 d., todėl UAB „Mefa“ atsakovo J. S. atžvilgiu reikalavimo teisės dėl 2 896,20 Eur skolos nebeturi. Å i sprendimo dalis yra įsiteisėjusi.

10. Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mai 2019 m. birželio 21 d. sprendė klausimÄ dėl palÅ«kanų priteisimo pagal minėtÄ 2014 m. birželio 18 d. paskolos sutartį Nr. 201406/1-PS ir skolos pagal vekselį priteisimo. Sprendimu teismas priteisė iÅ¡ atsakovo J. S. ieÅ¡kovės UAB „Mefa“ naudai 155,52 Eur palÅ«kanų pagal paskolos sutartį už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 18 d. iki 2014 m. gruodžio 30 d., 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo 155,52 Eur sumos nuo 2017 m. balandžio 12 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, tačiau netenkino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimo dalyje dėl 655,42 Eur palÅ«kanų priteisimo, 4778,73 Eur delspinigių ir 8688,60 Eur skolos pagal vekselį priteisimo.

11. IeÅ¡kovė UAB „Mefa“ nesutinka su Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mai 2019 m. birželio 21 d. sprendimo dalimi dėl atmesto reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovo J. S. 8688,60 Eur skolÄ pagal vekselį ir bylinėjimosi iÅ¡laidų, todėl pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o minėtÄ sprendimo dalį panaikinti. Dėl vekselio kaip prievolės užtikrinimo priemonės 12. Vekselis – vertybinis popierius, kuris iÅ¡raÅ¡omas Å¡io įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį iÅ¡rašęs asmuo be sÄ lygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrÄ pinigų sumÄ vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam. Vekselis gali bÅ«ti įsakomasis arba paprastasis (Ä®PVÄ® 2 straipsnis). Paprastasis vekselis – vekselis, kurio davėjas be sÄ lygų įsipareigoja vekselio turėtojui sumokėti vekselyje įraÅ¡ytÄ sumÄ .

13. Ä®PVÄ® 72 straipsnyje nustatyta, kad visi reikalavimai pagal vekselį akceptantui gali bÅ«ti pareikÅ¡ti per trejus metus nuo mokėjimo termino dienos (1 dalis); vekselio turėtojas turi teisę pareikÅ¡ti reikalavimus indosantams ir davėjui per vienerius metus nuo nustatytu laiku įforminto protesto dienos, o kai vekselyje buvo sÄ lyga „grÄ Å¾inti be iÅ¡laidų“ ar „neprotestuotinas“, – nuo mokėjimo termino dienos (2 dalis). Ä®PVÄ® nenustatyta reikalavimų pagal vekselį pateikimo senaties terminų atnaujinimo, taigi vekselio turėtojas, praleidęs Å¡iuos terminus, netenka galimybės realizuoti vekselį, kaip vertybinį popierių, Ä®PVÄ® ir lydimuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka.

14. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal ĮPVĮ 55 straipsnio, kuris taikytinas ir paprastajam vekseliui (Ä®PVĮ 79 straipsnio 1 dalies 4 punktas), 1 dalies 3 punktÄ , kai pasibaigia nustatyti terminai pateikti apmokėti vekselį, kuriame įraÅ¡yta sÄ lyga „neprotestuotinas“, vekselio turėtojas netenka teisės pareikÅ¡ti reikalavimų jo davėjui, iÅ¡skyrus akceptavusįjį. Pastaroji įstatymo nuostata suponuoja iÅ¡vadÄ , kad kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neakceptuotÄ neprotestuotinÄ paprastÄ jį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusÄ ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių. Aplinkybė, kad yra praleistas terminas pateikti vekselį apmokėti, savaime nereiÅ¡kia, jog yra negaliojantis ar iÅ¡nykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo iÅ¡duotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo iÅ¡duotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentÄ gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimÄ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Praleidus įstatymo nustatytÄ paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminÄ ir netekus galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti ĮPVĮ nustatyta tvarka pagal notaro iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä ne ginčo tvarka, vekselis tampa paprastu skolos raÅ¡teliu, kuriuo, kaip raÅ¡ytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-716/2013; kt.).

15. Nagrinėjamu atveju, apeliantė apeliaciniame skunde pripažino, kad praleido įstatymo nustatytÄ paprastojo vekselio pateikimui apmokėti terminÄ , todėl neteko teisės notarui teikti raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ iÅ¡ieÅ¡koti pinigus iÅ¡ atsakovo vykdomuoju įraÅ¡u, tačiau nurodė, kad tai neužkerta kelio jai ginti teises naudojantis teismine gynyba. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Å¡iuo apeliantės argumentu, tačiau pažymi, jog sprendžiant tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ , ieÅ¡kovės pateiktas vekselis laikytinas paprastu raÅ¡ytiniu įrodymu ir dėl jo įrodomosios reikÅ¡mės spręstina pagal paskolos teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas, nes ieÅ¡kovė, teikdamas ieÅ¡kinį, nurodė, kad ginčo vekselis buvo iÅ¡duotas įforminant paskolÄ (paskolos teisinių santykių padarinys), ir kitokių faktinių aplinkybių, iÅ¡ kurių galėjo kilti vekselyje įtvirtinta prievolė, nenurodė.

16. Kasacinis teismas, siekdamas suvienodinti praktikÄ dėl vekselio, neturinčio vertybinio popieriaus statuso, įrodomosios reikÅ¡mės, suformulavo teisės aiÅ¡kinimo taisyklę, pagal kuriÄ tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trÅ«kumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iÅ¡ vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali bÅ«ti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besÄ lygiÅ¡kumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu raÅ¡ytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikÅ¡mės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-496/2019 32 punktas).

17. Apeliantė apeliaciniame skunde patvirtino, jog jokie pinigai atsakovui pagal vekselį suteikti nebuvo, tačiau nurodė, kad vekselis atlieka prievolės užtikrinimo funkcijÄ . Apeliantė tokiÄ skolos pagal vekselį iÅ¡ieÅ¡kojimo galimybę iÅ¡ esmės grindė Lietuvos Aukščiausiojo teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais civilinėje byloje Nr. e3K-3-507-684/2018. Å iuo atveju, apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį į tai, kad minėtos bylos faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo nagrinėjamoje byloje susiklosčiusių aplinkybių, todėl negalima jomis remtis kaip turinčiomis prejudicinę reikÅ¡mę.

Pažymėtina, kad nurodomoje byloje atsakovas užtikrino trečiojo asmens prievolę sumokėti ieÅ¡kovei 13 000 Eur už nepateiktas prekes, kurias pagal sutartį trečiasis asmuo turėjo pareigÄ pateikti ieÅ¡kovei, tačiau prievolės nevykdė nors pinigai buvo sumokėti. Tuo tarpu, nagrinėjamoje byloje pagrindinė prievolė buvo skola pagal paskolos sutartį, kuri buvo įvykdyta. Å i prievolė jau buvo sutartyje užtikrinta palÅ«kanomis, delspinigiais, bauda ir papildomai paprastuoju neprotestuotinu vekseliu, kurio suma, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas tris kartus virÅ¡ijo suteiktos paskolos sumÄ .

Taigi, nėra pagrindo šioje byloje remtis išaiškinimais pateiktais byloje Nr. e3K-3-648/2018.

18. Apeliantė teigia, kad skola pagal paskolos sutartį buvo grÄ Å¾inta praleidus terminÄ , tačiau prievolę įvykdė trečiasis asmuo, todėl atsakovas iki Å¡iol nėra atsiskaitęs su ieÅ¡kove pagal paskolos sutartį. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu apeliantės argumentu, nes įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatyta, kad prievolė pagal paskolos sutartį dalyje dėl skolos yra įvykdyta tinkamai, nors jÄ ir įvykdė trečiasis asmuo, todėl ieÅ¡kovė reikalavimo teisės atsakovui neturi.

19. Å iuo atveju, pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, jog ieÅ¡kovė gali reikalauti iÅ¡ atsakovės tik tiek, kiek jos iÅ¡ sandorio kilusi teisė pažeista ir kiek numato įstatymas, t. y. negalima reikalauti ir skolos, ir vekselio sumos. IÅ¡aiÅ¡kintina, jog tuo atveju, kai paprastasis vekselis atlieka prievolės įvykdymo užtikrinimo funkcijÄ , jo ryÅ¡ys su pagrindine prievole pasireiÅ¡kia tuo, kad pagrindinio sandorio teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai.

Vekselis, atlikdamas sandorio įvykdymo užtikrinimo funkcijÄ , kaip su pagrindine prievole (sandoriu) susijusi papildoma prievolė, galioja iki tol, kol nėra įvykdyta pagrindinė prievolė. Jei kyla ginčas dėl pagrindinės prievolės įvykdymo ir teismas nustato, kad pagrindinė prievolė įvykdyta (skola grÄ Å¾inta, mokėjimas atliktas, daiktas perduotas ar kt.), tai Å¡i aplinkybė yra teisinis pagrindas, dėl kurio vekselis, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, netenka galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015; 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346-969/2018, 75 punktas).

Kadangi kreditoriaus reikalavimo teisė yra apribota, jis iÅ¡ atsakingų už prievolės įvykdymÄ asmenų gali reikalauti tik tiek, kiek jo iÅ¡ konkretaus sandorio kilusi teisė pažeista ir kiek nustato įstatymas. Tai reiÅ¡kia, kad skolininkas (vekselio davėjas), iÅ¡duodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiÅ¡kai kitÄ , negu jo įsipareigojimas pagal tÄ teisinį santykį (tam tikrÄ sandorį), dėl kurio iÅ¡duodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį, reiÅ¡kia, kad kreditoriaus pasirinkimu jo reikalavimas gali bÅ«ti patenkinamas ne pradinės prievolės, o vekselio pagrindu, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad galima reikalauti ir vieno ir kito kartu.

20. Konkrečiu atveju, įsiteisėjusiais teismo sprendimais pripažinta, jog ieÅ¡kovė neturi reikalavimo teisės dėl 2014 m. birželio 18 d. paskolos sutarties Nr. 201406/1-PS sumos, nes ji buvo grÄ Å¾inta ieÅ¡kovei, taip pat, pagal sutartį iÅ¡ atsakovo priteista palÅ«kanų suma, todėl ieÅ¡kovė neturi teisės pagal minėtÄ 2014 m. birželio 18 d. sutartį reikalauti dar ir grÄ Å¾inti vekselio sumÄ . Taigi, nėra teisinio pagrindo pagal minėtÄ sutartį reikalauti ir vekselio įvykdymo.

Å iuo atveju atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė priteisi jos naudai iÅ¡ atsakovo 8688,60 Eur skola pagal 2014 m. birželio 18 d. vekselį, tačiau pripažino, jog tokios sumos niekada nėra pervedusi atsakovui. Tai reiÅ¡kia, kad atsakovė neturi savarankiÅ¡kos reikalavimo teisės į 8688,60 Eur skolÄ , todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės reikalavimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme 21.

LR CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Å io straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.

22. Apeliantė UAB „Mefa“ apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė byloje bylinėjimosi išlaidas. Pirmiausia, apeliantė sutiko su sprendimo dalimi, kuria buvo nustatyta, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra 2950 Eur, tačiau nurodė, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, kad ji paduodama ieškinį sumokėjo tik 193 Eur žyminį mokestį, nes nepridėjo 193 Eur sumokėto žyminio mokesčio apeliacinėje instancijoje.

Kaip nustatyta iÅ¡ LITEKO esančios bylos medžiagos, ieÅ¡kovė 2017 m. balandžio 6 d. teikdama ieÅ¡kinį sumokėjo 193,00 Eur žyminį mokestį civilinėje byloje Nr. e2-738-604/2017. Å ioje byloje pateiktus apeliacinį skundÄ , civilinėje byloje Nr. e2A-1456-431/2018 buvo sumokėtas dar 193,00 Eur žyminis mokestis. Taigi, sutiktina su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas skaičiuodamas sumokėtÄ Å¾yminį mokestį, nepriskaičiavo 193,00 Eur žyminio mokesčio, todėl nepagrįstai vietoje 4,00 Eur priteisė apeliantei tik 2,00 Eur.

23. Antra, apeliantė nesutinka, kad atsakovo atstovavimo iÅ¡laidos sudarė 2943,00 Eur. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas pagal atsakovo atliktus mokėjimo pavedimus, o ne pagal byloje pateiktas sÄ skaitas faktÅ«ras. Su tokiu argumentu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti, nes iÅ¡ skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas vertino bylinėjimosi iÅ¡laidas pagal pateiktas 2017 m. rugpjūčio 23 d. (1 132 Eur), 2019 m. kovo 6 d. (1123 Eur) ir 2019 m. balandžio 8 d. (170,00 Eur) PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, tačiau vadovaudamasis byloje pateiktais mokėjimo nurodymais, nepagrįstai sprendė, jog pagal Å¡ias sÄ skaitas patirta bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra ne 2424,00 Eur, o 2943,00 Eur.

24. Detaliai analizuojant pateiktas PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras, pastebėtina, kad apeliantė su 2017 m. rugpjūčio 23 d. sÄ skaita civilinėje byloje Nr. e2-738-604/2017 nesutinka tik dalyje dėl 600 Eur sumos, nes Å¡ioje byloje buvo atsisakyta priimti prieÅ¡ieÅ¡kinį už kurį paskaičiuotos Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį į tai, kad civilinėje byloje Nr. e2-738-604/2017 pateiktoje sÄ skaitoje faktÅ«roje ir jos detalizacijoje nurodoma 600 Eur suma yra ne vien už prieÅ¡ieÅ¡kinio, kurį parengė advokato padėjėjas parengimÄ , tačiau ir kitų procesinių dokumentų rengimÄ (prieÅ¡taravimų dėl sprendimo už akių, praÅ¡ymų).

Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – rekomendacijos), vien už prieÅ¡taravimų dėl sprendimo už akių parengimÄ maksimali priteistina suma galėjo bÅ«ti 569,63 Eur ((0,85*838,70) *80 proc.), tačiau atsakovo atstovas teikė ne tik prieÅ¡taravimus, o ir įvairius kitus praÅ¡ymus.

Taigi, nėra pagrindo sutikti su apeliante, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės 600 Eur sumÄ už prieÅ¡ieÅ¡kinio byloje parengimÄ , nes Å¡i suma buvo priteista ne už prieÅ¡ieÅ¡kinio parengimÄ , o už kitus procesinius praÅ¡ymus ar dokumentus pateiktus bylos nagrinėjimo eigoje. Å iuo atveju pažymėtina, kad sprendimas civilinėje byloje Nr.e2-738-604/2017 buvo panaikintas ir grÄ Å¾intas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo, todėl teismas spręsdamas bylinėjimosi klausimÄ minėto sprendimo neanalizuoja ir dėl jo papildomai nepasisako.

25. Apeliantė taip pat nesutinka su 2019 m. kovo 6 d. sÄ skaitoje nurodytos 1123,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimu, nes apeliantės nuomone, sÄ skaitoje nurodytos paslaugos nebuvo suteiktos. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog Å¡i sÄ skaita už teisines paslaugas atsakovui iÅ¡raÅ¡yta dėl konsultacijų, susipažinimo su bylos medžiaga, įrodymų vertinimo, procesinių dokumentų (atsiliepimo ir kt.) rengimo ir atstovavimo teisme. Å iuo atveju, sutiktina su apeliantės argumentais, jog bylÄ grÄ Å¾inus iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, atsakovo atstovui nereikėjo susipažinti su bylos medžiaga, rengti atsiliepimo ar iÅ¡ naujo vertinti įrodymų, tačiau negalima sutikti su tuo, jog atsakovui nebuvo teiktos jokios teisinės paslaugos, nes iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad atsakovas teikė praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių, papildomÄ medžiagÄ (((0,4*935,70 Eur)*2)*80 proc.), taip pat, pastebėtina, kad iki sÄ skaitos pateikimo teismui vyko 3 teismo posėdžiai.

Vienas iÅ¡ Å¡ių posėdžiu truko daugiau nei 39 minutes, todėl maksimali suma priteistina už atstovavimÄ Å¡iame posėdyje yra 74,86 Eur ((0.1*935,70)*80 proc.), tuo tarpu kiti du posėdžiai nevirÅ¡ijo 30 min. tačiau visiems Å¡iems posėdžiams turėjo bÅ«ti pasiruoÅ¡ta ir galimai dėl jų galėjo bÅ«ti teikiamos teisinės konsultacijos atsakovui, todėl galėjo susidaryti dar papildomos 280,71 Eur iÅ¡laidos (((0,1*935,7)* 3 val.) *80 proc.). Taigi, nesutiktina su pirmosios instancijos teismas iÅ¡vada, kad praÅ¡oma priteisti 1123,00 Eur suma nevirÅ¡ija rekomendacijose nurodytų sumų maksimumo, nes konkrečiu atveju maksimali suma, kuri galėjo bÅ«ti priteista pagal sÄ skaitÄ yra 898,28 Eur.

26. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡sprendė bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ byloje, todėl sprendimas Å¡ioje dalyje keistinas nurodant, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos sudaro 2200,28 Eur (1132 Eur+898,28 Eur+170 Eur). Tai reiÅ¡kia, kad atsakovo ir ieÅ¡kovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nėra lygios, todėl negali bÅ«ti įskaitytos ir ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovo turi bÅ«ti priteistina 753,72 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma.

Taip pat, keistina sprendimo dalis, kuria ieškovės naudai iš atsakovo priteista 2,00 Eur žyminio mokesčio suma, nurodant, jog priteistina 4,00 Eur žyminio mokesčio suma. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme 27. Atsižvelgdama į tai, kad iš esmės apeliantės skundas dėl materialaus reikalavimo yra atmestas ir tenkintas tik procesinio pobūdžio prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kolegija bylinėjimosi išlaidų apeliantei nepriteisia.

28. Atsakovas bylinėjimosi iÅ¡laidų įrodymų už atsiliepimo parengimÄ nepateikė, todėl teismas sprendžia, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme jam nėra priteistinos. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 316 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : atsakovo J. S. apeliacinį skundÄ laikyti nepaduotu ir grÄ Å¾inti jį padavusiam asmeniui. Uždarosios akcinės bendrovės „Mefa“ apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimÄ dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ atsakovo J. S.ieÅ¡kovės UAB „Mefa“ naudai, nurodant priteisti iÅ¡ atsakovo J. S. ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Mefa“ naudai 753,72 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ir 4 Eur žyminio mokesčio. Kitoje dalyje Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Å i nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos Teisėjai Andrutė Kalinauskienė Eglė Surgailienė RÅ«ta Veniulytė-JankÅ«nienė