d3d9980b-063f-40ef-a8d0-2e75cdb82281 · Lietuvos apeliacinis teismas

Byla Nr

   Byla Nr. 1S-191/2010

Procesinio sprendimo kategorija

2.1.16.1.2.2

                Â

                                                             Â

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 2010 m. rugsėjo

27 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Ražinskaitė,

sekretoriaujant Agatai Minkel,      dalyvaujant prokurorei Nomedai Ožkutytei,    teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo suimto įtariamojo A. Å . gynėjo skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria įtariamajam A. Å . kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams.

          Teisėja, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir iÅ¡nagrinėjusi skundÄ , n u s t a t ė :

A. Å . įtariamas tuo, kad padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 5, 7

punktuose, t. y. pasikėsino nužudyti du žmones kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, o būtent:

2009 m. liepos 27 d., apie 1.10 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas organizuota grupe asmenų, pasiskirsčiusių vaidmenimis, su P. M., L. R., E. D., V. B., E. P., G. M.,

V. Č., E. J. (a. k. XXXXXXXXXXXX, N. B., E. R., A. K.,

E. J. (a. k. XXXXXXXXXXXX, M. B., G. C., A. M., L. G.,

P. S., Q. M., N. B., I. D., G. L., R. K., M. N., A. G., turėdamas tikslÄ nužudyti E. Ž. bei L. Ž., kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du – esant galimybei sužaloti įvykio vietoje tuo metu buvusius kitus asmenis, panaudodamas automatinį Å¡aunamÄ jį ginklÄ , bendrais veiksmais su P. M., L. R., E. D., V. B., E. P., G. M., V. Č.,

E. J. (a. k. XXXXXXXXXXXX, N. B., E. R., A. K., E. J. (a. k. XXXXXXXXXXXX, M. B., G. C., A. M., L. G., P. S.,

Q. M., N. B., I. D.,

G. L., R. K., M. N., A. G. padarydamas E. Ž. dvi

šautines žaizdas, tyčia pasikėsino nužudyti E. Ž. ir L. Ž., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių,

nepriklausančių nuo jo valios, nes E. Ž. buvo laiku suteikta kvalifikuota medicinos pagalba, o į L. Ž. nepataikė, ir ši, padidinusi automobilio greitį, iš įvykio vietos nuvažiavo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso

(toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka 2009 m. gruodžio 9 d. A. Š. laikinai sulaikytas. Kauno miesto apylinkės teismo

2009 m. gruodžio 10 d. nutartimi jam paskirta karomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams. Vėlesnėmis to paties teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas.Â

Skundžiama Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartimi A. Å . suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams. Teismas nurodė, jog yra duomenų, kad įtariamasis padarė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ . Pagrindai, kuriais remiantis paskirtas bei pratęstas suėmimas, neiÅ¡nyko. Yra pakankamas pagrindas manyti, jog bÅ«damas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo

pareigūnų, prokuroro ir teismo bei daryti naujus nusikaltimus                       (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir

3 punktai), nes jo nesaisto tvirti socialiniai ryÅ¡iai, jis įtariamas padaręs labai sunkų nusikaltimÄ , anksčiau tris kartus teistas, jam skirti teismo įpareigojimai pagal Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymÄ .   Â

Ä®tariamojo A. Å . gynėjas skunde nurodo, kad nutartis nepagrįsta. Sprendžiant klausimÄ , ar yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo skyrimo ar pratęsimo pagrindas, sankcijoje numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės nereikėtų pernelyg sureikÅ¡minti. PrieÅ¡ingai, kiekvienu konkrečiu atveju teismas turėtų aiÅ¡kintis, ar jos pakanka padaryti iÅ¡vadai, jog įtariamasis gali pasislėpti. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne viename sprendime pabrėžė, kad teismai bei kitos valstybinės institucijos privalo suimtų asmenų baudžiamÄ jį persekiojimÄ organizuoti taip, jog jų laisvės suvaržymas nesant apkaltinamojo nuosprendžio truktų kiek įmanoma trumpiau, o slėpimosi pavojus neturėtų bÅ«ti nustatomas vertinant vien tik gresiančios bausmės griežtumÄ .

Nusikalstama veika, kuriÄ padaręs įtariamas A. Å ., padaryta 2009 m. liepos 27 d., o jis sulaikytas tik 2009 m. gruodžio 9 d.

Ikiteisminiame tyrime aptariamus įvykius gana plačiai nušvietė žiniasklaida, tačiau A. Š., net žinodamas

apie vykstantį ikiteisminį tyrimÄ , neiÅ¡vyko iÅ¡ Lietuvos ir niekur nepasislėpė, nes nesijautė esÄ s kuo nors nusikaltęs. Dėl to manymas, kad

parinkus Å¡velnesnę už suėmimÄ kardomÄ jÄ priemonę jis pasislėps, tėra tik spėjimas, prieÅ¡taraujantis

faktinėms aplinkybėms.

Ä®tariamasis turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , nors oficialiai nedirbo, tačiau pajamų gaudavo kitais bÅ«dais ir jos nesusijusios su nusikalstama veikla. Neatliekamas joks ikiteisminis tyrimas, kurio duomenys leistų galvoti, jog A. Å . turi nusikalstamu bÅ«du gautų pajamų. Jis vertėsi naudotų transporto priemonių prekyba, nors Å¡io užsiėmimo nebuvo įteisinęs. Ä®tariamasis neįregistravęs santuokos, tačiau turi du mažamečius vaikus, kuriais nuolat rÅ«pinasi, dalyvauja juos auklėjant, o tai liudija, kad jo socialiniai ryÅ¡iai su Lietuva yra pakankamai glaudÅ«s. Be dviejų mažamečių vaikų, jam tenka rÅ«pintis savo motina, kuri turi gana rimtų sveikatos problemų.Â

Nėra pagrindo teigti, jog tik

suėmimas gali užkirsti keliÄ daryti naujas nusikalstamas veikas. A. Å . teistas, tačiau Å¡is faktas nepakankama priežastis toliau laikyti jį suimtÄ . Paskutinį kartÄ jis teistas beveik

prieÅ¡ trejus metus ir tik už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ . Dėl to manymas, kad gali padaryti bent vienÄ iÅ¡ BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, tėra prielaida. Ikiteisminio tyrimo

medžiagoje trÅ«ksta nekeliančių abejonių faktinių duomenų, liudijančių apie A. Å . prisidėjimÄ prie jam inkriminuojamo nusikaltimo, todėl

griežčiausios procesinės prievartos priemonės taikymas tokį ilgÄ laiko tarpÄ yra nepateisinamas ir prieÅ¡tarauja BPK 11 straipsnyje deklaruojamam proporcingumo principui taikant procesinės prievartos priemones.

BPK 176 straipsnis reikalauja ikiteisminį tyrimÄ atlikti per kuo trumpiausius terminus. Žmogaus teisių ir pagrindinių

laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio       1 dalyje pabrėžiama, jog kiekvienas asmuo, kuriam

pareikÅ¡tas bet koks baudžiamasis kaltinimas, turi teisę, kad jo bylÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ lygybės ir vieÅ¡umo sÄ lygomis teisingai iÅ¡nagrinėtų

pagal įstatymÄ Ä¯steigtas nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas. PanaÅ¡i nuostata įtvirtinta              BPK 44 straipsnio 5 dalyje. BPK 127 straipsnyje pabrėžiama,

jog suėmimas negali būti taikomas ilgiau kaip šešis mėnesius. Tik dėl ypatingo bylos sudėtingumo

ar didelės apimties tas terminas gali bÅ«ti pratęstas. Nutartyje nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas yra didelės apimties ir sudėtingas, tačiau ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai nesugebėjo per ilgÄ suėmimo laikotarpį baigti tyrimo, nors jis pradėtas dar iki kardomosios priemonės A. Å . paskyrimo. Per paskutinį suėmimo pratęsimo laikotarpį su juo nebuvo atliekami jokie veiksmai. Tai rodo, jog tokio ilgo kalinimo negalima pateisinti nei didele tyrimo apimtimi, nei ypatingu sudėtingumu. Ä®tariamojo gyvenimo draugė turi galimybę sumokėti už A. Å . užstatÄ . Be to, daugumai kitų įtariamųjų Å¡ioje byloje paskirtos Å¡velnesnės kardomosios priemonės.

Gynėjas skundu prašo nutartį panaikinti.

Teismo posėdyje prokurorė praÅ¡o įtariamojo A. Å . gynėjo skundÄ atmesti.

Įtariamojo A. Š. gynėjo skundas atmetamas. Atkreipiamas dėmesys, kad skundo turinys iš esmės identiškas ankstesniam, į kurį išsamiai atsakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. birželio 29 d. nutartimi.

BPK 122 straipsnyje detaliai nurodyta, kada gali bÅ«ti skiriama kardomoji priemonė – suėmimas. 2009 m. gruodžio 10 d. skiriant A. Å . suėmimÄ ir vėliau

jį pratęsiant įstatymas nepažeistas.                                        Â

Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog

A. Å . galėjo padaryti jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ

veikÄ . Tokie duomenys užfiksuoti įtariamųjų E. J., V. B. ir kitų asmenų apklausos protokoluose, įslaptintų

liudytojų apklausos protokoluose.

Suėmimas A. Š. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.

A. Å . įtariamas pasikėsinęs padaryti labai sunkų (BK 11 straipsnio 6 dalis) nusikaltimÄ , už kurį pagal galiojančius įstatymus numatyta tik ilgalaikė ir griežta laisvės atėmimo bausmė. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai ,,kitų aplinkybių“ sÄ vokai, kurios gali pakakti skirti ar pratęsti suėmimÄ tuo pagrindu, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo. Gynėjas skunde teisingai nurodo, jog tokia nuomonė suformuota teismų praktikoje.Â

AukÅ¡tesnysis teismas sutinka su skundžiamos nutarties iÅ¡vada, kad paleistas iÅ¡ suėmimo įtariamasis, suvokdamas gresiančios atsakomybės bei bausmės neiÅ¡vengiamumÄ ir siekdamas to iÅ¡vengti, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo. Pagal pateiktÄ Ä¯tarimÄ Ä¯statymo sankcija numato terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę iki

20 metų arba laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos. Dėl to teismui pripažinus jį kaltu, grėstų labai griežta bausmė. Jau pats įtarimo sunkumas ir gresiančios bausmės dydis yra pakankamas pagrindas taikyti pačiÄ griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę, todėl, esant tokiam įtarimui, papildomi motyvai pratęsti suėmimo terminÄ BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu nereikalingi.

EŽTT formuoja teismų praktikÄ , jog vieÅ¡asis interesas, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Ä®vertinus nusikaltimo, kuriuo įtariamas A. Å ., pobÅ«dį ir sunkumÄ , vieÅ¡asis interesas yra neabejotinai svarbesnis.

Kita vertus, skunde minimos aplinkybės, kad įtariamasis turi du mažamečius vaikus, kuriais rÅ«pinasi, nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , sergančiÄ motinÄ ir pan., reikÅ¡mingos nustatant, ar įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo, tačiau siekiant užtikrinti vieÅ¡ojo intereso apsaugÄ negali bÅ«ti vertinamos kaip iÅ¡imtinai prioritetinės ir sÄ lygojančios paskirtos kardomosios priemonės naikinimÄ Å¡iuo pagrindu.

Beje, gynėjas skunde netiesiogiai pripažįsta, jog A. Š. pragyvenimo šaltinis – vertimasis naudotų transporto

priemonių prekyba Å¡ios veiklos neįteisinus, prieÅ¡tarauja įstatymui. Tai rodo, kad bÅ«damas laisvėje įtariamasis sÄ moningai pažeidinėjo teisės normas ir nuo valstybės slėpė savo pajamas, tokiu elgesiu paneigdamas esÄ s sÄ Å¾iningas pilietis, kuriuo valstybė gali pasitikėti.

PagrįstÄ teismo manymÄ , jog A. Å . darys naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, sÄ lygoja tai, kad jis anksčiau teistas. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog jis teistas už tyčinius nusikaltimus, taip pat ir iÅ¡vardintus Å¡ioje teisės normoje, bei, turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ , įtariamas pasikėsinęs padaryti labai sunkų nusikaltimÄ .

Negalima neatkreipti dėmesio, kad A. Å . buvo skirti teismo įpareigojimai pagal Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymÄ . Tai rodo jo ryÅ¡ius su asmenimis, galinčiais sudaryti visuomenei nesaugiÄ aplinkÄ .        Â

Išdėstyti motyvai leidžia teigti, jog per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko pagrindai, dėl kurių A. Š. paskirta bei pratęsta griežčiausia kardomoji priemonė.

BPK 11 straipsnyje numatyta, kad procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų.

Suėmimas kaip kardomoji priemonė suvaržo įtariamojo teises, tačiau šiuo atveju be teisių

suvaržymo negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, o A. Š. teisės suvaržytos, nepažeidžiant gynėjo skunde minimo

proporcingumo principo.

Negalima sutikti su gynėjo skundo argumentu, jog suėmimas trunka nepagrįstai ilgÄ laikÄ .

BPK 122 straipsnyje nurodyti tik bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sÄ lygos, taikomi tęsiant suėmimo terminÄ iki Å¡eÅ¡ių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminÄ ilgiau nei Å¡eÅ¡iems mėnesiams, be bendrųjų, yra bÅ«tini ir specialÅ«s suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis (BPK 127 straipsnio 2 dalis).

IÅ¡ ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad tiriamÄ nusikalstamÄ veikÄ pasikėsinta padaryti organizuota grupe, kurioje yra 25 įtariamieji, taigi byloje bÅ«tina atlikti daugybę ikiteisminio tyrimo veiksmų. Dėl Å¡ių aplinkybių atliekamas ikiteisminis tyrimas laikomas sudėtingu ir didelės apimties, atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų kiekis adekvatus ikiteisminio tyrimo trukmei, todėl skundžiama nutartimi A. Å . suėmimo terminas pagrįstai pratęstas ilgiau nei Å¡eÅ¡iems mėnesiams. Tai, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas prieÅ¡ keturis mėnesius iki A. Å . sulaikymo, dėl iÅ¡dėstytų motyvų esmės nekeičia. Aptariamas BPK straipsnis numato galimybę, esant sudėtingai ir didelės apimties bylai, suėmimo terminÄ pratęsti iki aÅ¡tuoniolikos mėnesių, o A. Å . suėmimo terminas tęsiasi žymiai trumpiau ir maksimalios trukmės nesiekia.

Skunde įtariamojo gynėjas teigia, jog per paskutinį suėmimo pratęsimo laikotarpį su           A. Š. nebuvo atliekami jokie veiksmai.

Atkreipiamas dėmesys, kad BPK 127 straipsnio 7 dalies nuostatos nesieja būtinumo atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus per paskutinius du mėnesius su konkrečiu įtariamuoju. Svarbu, jog būtų atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, pvz. apklausiami kiti įtariamieji, liudytojai, skiriamos užduotys objektams tirti ir pan.

IÅ¡ pateiktos medžiagos matyti, kad per laikotarpį, praėjusį po ankstesnio suėmimo termino pratęsimo, tiriant nusikaltimÄ atlikta nemažai ikiteisminio tyrimo veiksmų: 2010-08-03 atliktas balistinis tyrimas ir 2010-08-11 gauta Å¡io tyrimo specialisto iÅ¡vada; 2010-08-06 atliktos kratos įtariamųjų E. J., I. D., A. D.,

A. K., G. L. gyvenamosiose vietose; 2010-08-13 atliktas įtariamojo M. B. psichofiziologinis tyrimas (tyrimas poligrafu) ir 2010-09-03 gauta jo iÅ¡vada; 2010-08-31 gauti AB „Lietuvos draudimo“ raÅ¡tai dėl civilinių ieÅ¡kinių. Â

Ikiteisminio tyrimo negalima užbaigti, nes gauti dar penkių įtariamųjų – G. M., L. G., P. M., A. G. ir N. B. sutikimai atlikti jų psichofiziologinį tyrimÄ . Tokį tyrimÄ planuojama atlikti artimiausiu metu.

Nėra duomenų, kad ikiteisminis tyrimas vilkinamas. Atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai pateisina suėmimo laiko trukmę ir atitinka BPK 127 straipsnio 2 dalies, Konvencijos nuostatas bei EŽTT suformuluotus kriterijus, į kuriuos bÅ«tina atsižvelgti, sprendžiant proceso (taip pat ir procesinių prievartos priemonių) trukmės pagrįstumÄ .

IÅ¡dėstyti motyvai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog A. Å . suėmimas pratęstas pagrįstai.

Teismo sprendimas pratęsti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę atitinka teisingumo, humaniÅ¡kumo ir kitus bendruosius teisės principus, nes kuo sunkesnė nusikalstama veika tiriama, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali bÅ«ti pateisintas.

Teismo nutartimi suėmimo terminas pratęstas tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs BPK. Šios procedūros nepažeidžia nei

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimÄ ir namų

areÅ¡tÄ arba pratęsiant suėmimo terminÄ â€œ nuostatų, nei tarptautinių teisės aktų.

Pratęsiant suėmimÄ siekiama užtikrinti įtariamojo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ ikiteisminį tyrimÄ ir bylos nagrinėjimÄ teisme, taip pat užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms. Å velnesne kardomÄ ja priemone nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

Gynėjas skunde nurodo, kad įtariamojo gyvenimo draugė turi galimybę sumokėti už         A. Å . užstatÄ .

Atkreipiamas dėmesys, jog teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs skundÄ dėl suėmimo termino pratęsimo ikiteisminio tyrimo stadijoje, gali atmesti skundÄ arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį pratęsti suėmimo terminÄ , bet negali pakeisti pratęstos kardomosios priemonės kita kardomÄ ja priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 ,,Dėl teismų praktikos skiriant suėmimÄ ir namų areÅ¡tÄ arba pratęsiant suėmimo terminÄ â€œ 26 punktas).

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu, n u t a r i a :

Suimtojo A. Å . gynėjo skundÄ atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėja                              Â

                                                                                    Violeta Ražinskaitė