2018-05-17 Nr. AB-9845-3-61-3-00973-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-357-1062/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00973-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauen Craft“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauen Craft“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui (trečiasis suinteresuotas asmuo: viešoji įstaiga „Žaliasis taškas“) dėl rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Kauen Craft“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) 2018 m. kovo 22 d. teismui pateikė skundą, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2018 m. vasario 23 d. pranešimą Nr. (38-19)-VR-1.7-1497 (toliau – ir Pranešimas) „Dėl VšĮ „Žaliasis taškas“ išrašytų patvirtinimų apie pakuočių atliekų sutvarkymą“, taip pat taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Pranešimo galiojimą iki kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 27 d. nutartimi nusprendė atsisakyti priimti pareiškėjo UAB „Kauen Craft“ skundą.

Teismas nustatė, kad Pranešime nurodyta, jog 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. VR-19.3-2 buvo patvirtintas VšĮ „Žaliasis taškas“ patikrinimo aktas Nr. VR-19.2-63, kuriame nurodoma, jog išrašyti patvirtinimai nuo sprendimo priėmimo dienos yra laikomi netekusiais galios. Pareiškėjui teisines pasekmes sukėlė būtent 2018 m. vasario 22 d. sprendimas Nr. VR-19.3-2, o skundžiamas 2018 m. vasario 23 d. pranešimas Nr. (38-19)-VR-1.7-1497 buvo informacinio pobūdžio ir negalėjo būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundą atsisakyta priimti, o klausimas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nesvarstytas.

III. Pareiškėjas UAB „Kauen Craft“atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas tvirtina, kad viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuriuo nustatoma konkreti, pakankamai apibrėžta priemonė – įpareigojimas, gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) įtvirtinta tvarka. Pranešime atsakovas pareiškėjui nustatė konkrečią, pakankamai apibrėžtą priemonę – įpareigojimą iki 2018 m. balandžio 20 d. apsiskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, todėl toks pranešimas gali būti skundžiamas. Teismas nepagrįstai pripažino, kad pareiškėjas skundžia informacinio pobūdžio pranešimus. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-1549-208/2018 priėmė nagrinėti skundą dėl Departamento 2017 m. gruodžio 19 d. pranešimo Nr. (38-19)-VR-1.7-9547 „Dėl VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašytų patvirtinimų apie pakuočių sutvarkymą“. Pastarojoje nutartyje vertintas pranešimas yra tapatus pranešimui, skundžiamam nagrinėjamoje byloje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekė, kad būtų panaikintas atsakovo 2018 m. vasario 23 d. pranešimas Nr. (38-19)-VR-1.7-1497.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nustatęs, kad Pranešimas negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

Pareiškėjas nesutinka su tokia teismo išvada ir tvirtina, kad jo skundas turi būti priimtas.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, bet ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011; 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015). Taigi, šiuo atveju pirmiausiai būtina nustatyti, ar ginčijamas aktas pareiškėjui sukelia teisines pasekmes.

Departamentas 2018 m. vasario 23 d. pranešimu Nr. (38-19)-VR-1.7-1497 (b. l. 27) pareiškėją informavo, kad jis 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. VR-19.3-2 panaikino VšĮ „Žaliasis taškas“ Bendrovei išrašytus patvirtinimus apie pakuočių atliekų sutvarkymą, išrašyti patvirtinimai nuo sprendimo priėmimo dienos yra laikomi netekusiais galios; vadovaujantis Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-213, 17.2 punktu, pareiškėjo prašyta iki 2018 m. balandžio 20 d. apskaičiuoti ir susimokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Teisėjų kolegija, įvertinusi šio rašto turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šis raštas pareiškėjui jo nurodytų teisinių pasekmių nesukelia. Šiuo raštu nėra apskaičiuotas ir nurodomas sumokėti mokestis, jis neapsprendžiama pareiškėjo, kaip mokesčio mokėtojo, mokestinių prievolių apimties. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokios pozicijos laikėsi ir kitų analogiško pobūdžio raštų atžvilgiu (žr., pvz., 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-164-520/2018, 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-165-525/2018, 2018 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-160-520/2018, 2018 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-386-1062/2018).

Pagal nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, mokesčių mokėtojui netikslinant (atsisakius patikslinti) deklaracijos, mokesčių administratorius, siekdamas paneigti mokesčio mokėtojo pateiktos deklaracijos duomenų teisingumą, privalo atlikti mokestinį patikrinimą ir priimdamas sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo apskaičiuoti mokesčius (žr., pvz., 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-202-602/2017). Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pateikęs vertinimą dėl mokesčio administratoriaus veiksmų, kai mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojas netinkamai užpildo deklaraciją (žr., pvz., 2016 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-858/2016, 2017 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-33-438/2017), kuris suponuoja, kad ir tokiais atvejais yra atliekamas mokestinis patikrinimas, užbaigiamas sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kuriame apskaičiuojami ir nurodomi sumokėti mokesčiai. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjo nurodomos teisinės pasekmės, kurias jis sieja su Departamento 2018 m. vasario 23 d. raštu Nr. (38-19)-VR-1.7-1497, kils / gali kilti iš kitų būsimų Departamento vykdomų administracinių procedūrų. Tiesioginę įtaką atitinkamiems Departamento veiksmams, pavyzdžiui, mokestiniam patikrinimui, mokestinės nepriemokos apskaičiavimui, jos išieškojimui, turi ne Pranešimas, o Departamento 2018 m. vasario 22 d. sprendimas Nr. VR-19.3-2. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl šio pranešimo.

Atsakydama į pareiškėjo teiginius apie egzistuojantį precedentą, t. y. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-1549-208/2018, teisėjų kolegija pabrėžia, jog, pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalį, vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Nagrinėjamoje byloje keliamu klausimu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs išsamią ir vienodą praktiką, nuo kurios nukrypti šiuo atveju nėra jokio pagrindo. Aplinkybė, kad žemesnės instancijos teismas kitoje byloje priėmė nagrinėti UAB „Kauen Craft“ skundą dėl savo esme tapataus Pranešimui administracinio akto, nėra teisiškai reikšminga, todėl atskirojo skundo argumentai šiuo aspektu atmetami.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauen Craft“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė