d3d86e31-ef98-478a-bc8b-e91777ddc816 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-33833-934/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26214-2014-1Procesinio sprendimo kategorijos: 63.3., 116.5.1., 116.5.2. (S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 4 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo BAB bankas Snoras ieÅ¡kinį atsakovei E. J. dėl skolos priteisimo, n u s t a t ė : IeÅ¡kovas BAB bankas Snoras kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės 1243,75 Lt negrÄ Å¾into kredito, 813,96 Lt delspinigių, 12 procentų metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Procesiniai dokumentai atsakovei E. J. buvo įteikti vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du.

Atsakovė teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieÅ¡kinį. Apie atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikimo pasekmės atsakovei iÅ¡aiÅ¡kintos. Esant Å¡ioms aplinkybėms ir ieÅ¡kovo praÅ¡ymui priimti sprendimÄ už akių, yra pagrindas bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka, nepraneÅ¡us Å¡alims apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ ir atsakovės atžvilgiu priimti sprendimÄ už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis).IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Teismas, priimdamas sprendimÄ už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimÄ , t. y.

įsitikina, kad pasitvirtinus ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų turiniui, bÅ«tų pagrindas priimti tokį sprendimÄ (CPK 285 straipsnio 2 dalis).IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad ieÅ¡kovas su atsakove 2010-03-25 sudarė Naudojimosi pirkimo iÅ¡simokėtinai kortele sutartį Nr. SL100319L990001 (toliau – Sutartis), pagal kuriÄ atsakovei buvo suteiktas 3200,00 Lt dydžio kredito limitas. Minėta Sutartimi atsakovė įsipareigojo jai suteiktÄ ir panaudotÄ kreditÄ grÄ Å¾inti iki 2015-03-31, kiekvieno mėnesio 20 dienÄ mokant 160,00 Lt dydžio mėnesines įmokas, tol kol bus grÄ Å¾inta visa paimta kredito suma (Sutarties 4.3, 4.5 punktai).

Atsakovė taip pat įsipareigojo už naudojimÄ si kreditu mokėti 19,95 proc. dydžio metines palÅ«kanas. Praleidus mėnesio įmokos mokėjimo, kredito pabaigos datos ar kitus Sutartyje numatytus terminus, atsakovė įsipareigojo mokėti 0,25 proc. dydžio delspinigius nuo visų nesumokėtų sumų už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ (Sutarties 4.14 punktas). Atsakovė pagal Sutartį nevykdė prisiimtų įsipareigojimų, todėl ieÅ¡kovas 2013-11-14 vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė su atsakove sudarytÄ Sutartį anksčiau termino.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles.

Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį, prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Vadovaujantis CK 6.881 straipsnio 1 dalimi, kredito gavėjas privalo grÄ Å¾inti gautÄ sumÄ kreditoriui, todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistina 1243,75 Lt negrÄ Å¾into kredito (CK 1.138, 6.4, 6.38, 6.63, 6.200, 6.205,6.256, 6.870, 6.873, 6.874, 6.881, 6.886 straipsniai).CK 6.258 straipsnio 1 dalis numato, kad už prievolės neįvykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ kaltoji Å¡alis privalo mokėti netesybas (baudÄ , delspinigius).

Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, jeigu netesybos aiÅ¡kiai per didelės arba prievolė iÅ¡ dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. CK 6.71 straipsnio 3 dalis nustato, kad už prievolės įvykdymo termino praleidimÄ gali bÅ«ti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvienÄ termino praleidimo dienÄ . Netesybų, taigi ir delspinigių, teisinė prigimtis yra ta, kad tai yra ne tik prievolės įvykdymo užtikrinimo bÅ«das, bet ir sutartinės civilinės atsakomybės forma.

Teismas turi teisę sumažinti netesybas tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo vykdymo, jeigu jos yra aiÅ¡kiai per didelės arba prievolė iÅ¡ dalies įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 2 dalis). Ä®statyme sÄ voka „aiÅ¡kiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) nėra apibrėžta (CK 6.258 straipsnio 3 dalis), todėl teismai kiekvienu atveju nagrinėdami konkrečias situacijas turi vertinti, ar netesybos nėra per didelės. Tam tikrais atvejais teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad 0,02 % dydžio delspinigiai pakankamai kompensuoja nukentėjusiajai Å¡aliai patirtus nuostolius dėl netinkamo prievolės įvykdymo pagal sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-866/2002, 2003-08-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003, 2005-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005, 2006-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2006).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , delspinigių dydis vertintinas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dį, ar nebuvo susitarimo taikyti iÅ¡imtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties Å¡alių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine iÅ¡raiÅ¡ka) vienu atveju gali bÅ«ti pripažintas tinkamu, o kitu – aiÅ¡kiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali bÅ«ti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikÅ¡tų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi bÅ«ti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Pagal Sutarties specialiosios dalies sÄ lygas atsakovė, laiku nesumokėjusi nustatytos sumos, įsipareigojo mokėti 0,25 % dydžio delspinigius už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ .

IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 813,96 Lt nesumokėtų delspinigių.Nors Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad Å¡alių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iÅ¡ anksto nustatytais bÅ«simais kreditoriaus nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010), tačiau, teismo vertinimu, 0,25 proc. per dienÄ delspinigių norma vartojimo santykiuose, kuriuose kredito gavėjas yra silpnesnioji Å¡alis, yra per didelė ir sudaro pagrindÄ praÅ¡omus priteisti delspinigius sumažinti (CK 6.73 straipsnio 2 dalis).

Todėl teismas, remdamasis CK 6.258 straipsnio 3 dalyje ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ , taip pat į tai, jog paskolos yra suteikiamos komerciniais tikslais, ieÅ¡kovas yra verslo subjektas, užsiimantis komercine veikla, siekiantis pelno, o atsakovė yra vartotoja, kuri vartojimo kredito sutartį su ieÅ¡kovu sudarė prisijungimo bÅ«du pagal standartines sutarčių sÄ lygas, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sÄ lygų ir jas derinti, t.y.

Å¡alys sutarčių sudarymo momentu buvo nelygiavertėje padėtyje, todėl praÅ¡omi priteisti delspinigiai mažintini iki 2010-10-22 Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyto dydžio delspinigių normos, t.y. iki 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ . Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas, vykdydamas paskolų teikimo Å«kinę-komercinę veiklÄ , turi pareigÄ tinkamai įvertinti bei prisiimti su tokia veikla susijusiÄ rizikÄ , neperkeldamas jos jo teikiamų paslaugų vartotojams.IeÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistini delspinigiai, apskaičiuoti už 180 dienų laikotarpį, t.y. 111,94 Lt nesumokėtų delspinigių (1243,75 Lt X (0,05/100) X 180).

Todėl siekiant užtikrinti prievolės Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės 813,96 Lt nesumokėtų delspinigių tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant iÅ¡ atsakovės 111,94 Lt nesumokėtų delspinigių.Dėl procesinių palÅ«kanų. IeÅ¡kovas, remdamasis Sutarties specialiosios dalies ir bendrosios dalies 4.16 punkto sÄ lygomis, taip pat praÅ¡o iÅ¡ atsakovės priteisti 12 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Pažymėtina, kad pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį iÅ¡ skolininko priteisiamos palÅ«kanos, kurios vadinamos procesinėmis. Pagrindas priteisti Å¡ias palÅ«kanas yra asmenine skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismÄ . Per bylinėjimosi laikÄ skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iÅ¡ to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo Å¡ios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palÅ«kanas, kurios vertinamos kaip minimalÅ«s kreditoriaus nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , CK 6.37 straipsnio 2 dalis, nustatanti skolininko prievolę mokėti procesines palÅ«kanas, turi bÅ«ti sistemiÅ¡kai taikoma su CK 6.210 straipsniu, nustatančiu palÅ«kanų dydį. Pažymėtina, kad procesinių palÅ«kanų paskirtis yra skatinti skolininkÄ kuo greičiau įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2010), jos negali bÅ«ti priemonė vienai iÅ¡ Å¡alių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos Å¡alies sÄ skaita.

Nustatant palÅ«kanas Å¡alių susitarimu, iÅ¡lieka grėsmė, kad ekonomiÅ¡kai stipresnė Å¡alis (pavyzdžiui, bankas) gali siekti nesÄ Å¾iningai pasinaudoti savo pranaÅ¡esne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palÅ«kanas. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad susitarimų dėl palÅ«kanų vertinimas susijęs su vieÅ¡o intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palÅ«kanų normos gali peraugti į lupikavimÄ , o tai prieÅ¡tarautų vieÅ¡ajai tvarkai. Todėl teismas turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palÅ«kanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iÅ¡ esmės Å¡alių interesų pusiausvyros (CK 6.228 straipsnis), ar jis neprieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5 straipsnis, 6.37 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-10-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001; 2003-09-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003).

Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, taip pat atsižvelgdamas į susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ bei į tai, kad Å¡i sutartis yra sudaryta tarp fizinio asmens ir juridinio asmens – banko (verslininko, savo veiklos profesionalo), kuriam nei paskolos sutarties, nei skundžiamo sprendimo priėmimo metu bankrotinė situacija, suponuojanti vieÅ¡Ä jį interesÄ ginti jo kreditorius, dar nebuvo aktuali, Å¡alys sudarė vartojimo sutartį pagal paskolos davėjo iÅ¡ anksto paruoÅ¡tas sÄ lygas, t. y. tipinę sutartį, skirtÄ nevienkartiniam naudojimui, paskola suteikta atsakovės vartojamiesiems poreikiams tenkinti, daro iÅ¡vadÄ , kad praÅ¡omos priteisti procesinės 12 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už panaudotÄ ir negrÄ Å¾intÄ kreditÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo yra pernelyg didelės, todėl jos sumažintinos iki įstatyminio – 5 procentų dydžio (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-01-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-85/2011;

Vilniaus apygardos teismo 2012-06-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-814-464/2012). Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistinos 5 procentų metinės palÅ«kanos už priteistÄ 1355,69 Lt sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t.y. 2014-08-11, iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo. Teismo vertinimu, 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų dydis yra pakankama ieÅ¡kovo, kaip kreditoriaus teisėtų interesų užtikrinimo priemonė, atitinkanti kreditoriaus teisėtus lÅ«kesčius dėl prievolės pažeidimo ir užtikrinanti minimalių nuostolių atlyginimÄ (CK 1.5 straipsnis, 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktÄ yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, valstybei iÅ¡ atsakovės priteistinas 72,00 Lt žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis).Teismo turėtos paÅ¡to iÅ¡laidos nevirÅ¡ija 10 Lt, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“).  Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a :

             Priimti sprendimÄ už akių ir ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies.             Priteisti iÅ¡ atsakovės E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1243,75 Lt negrÄ Å¾into kredito, 111,94 Lt delspinigių, 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos 1355,69 Lt sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2014-08-11 dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, ieÅ¡kovo BAB bankas Snoras, juridinio asmens kodas 112025973, naudai. Priteisti iÅ¡ atsakovės E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 72,00 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai.

Å i suma turi bÅ«ti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (į. k. 188728721) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ AB banke „Swedbank“, įmokos kodas 5660.           Sprendimas už akių per trisdeÅ¡imt dienų gali bÅ«ti ieÅ¡kovo skundžiamas apeliaciniu skundu   Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Sprendimas už akių negali bÅ«ti atsakovės skundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu. Atsakovė per dvideÅ¡imt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiÅ¡kimÄ , atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo.

Teisėjas                                                                                                                 Žilvinas Terebeiza