2019-12-30 Nr. AB-24312-3-61-3-02299-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. D. K. (M. D. K.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Legislator headnote
AI generated2019-12-30 Nr. AB-24312-3-61-3-02299-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas M. D. K. (M. D. K.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau ir – Lukiškių TI-K), 30 000 Eur ir 3 000 Eur padarytai neturtinei žalai atlyginti dėl neteisėtų atsakovo veiksmų bei etapus.
Full text
Administracinės byla Nr
Administracinė byla Nr. A-3110-624/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02299-2018-6
Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1.
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gruodžio 30 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. D. K. (M. D. K.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas M. D. K. (M. D. K.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau ir – Lukiškių TI-K), 30 000 Eur ir 3 000 Eur padarytai neturtinei žalai atlyginti dėl neteisėtų atsakovo veiksmų bei etapus.
2. Pareiškėjas nurodė, kad atliko bausmę Lukiškių TI-K atskirais laikotarpiais nuo 2017 m. balandžio 22 d. iki 2018 m. liepos 11 d. Buvo laikomas kamerose, kurių plotas neatitiko minimalaus vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimų (vienam asmeniui tenkantis plotas siekė maždaug 1,5 kv. m., o bendras kamerų plotas nuo 6,43 kv. m iki 8,1 kv. m). Kameroje nebuvo pakankamai spintų asmeniniams daiktams susidėti, stalas buvo tik vienas, prie kurio atsisėsti galėjo tik du asmenys. Kamerose pilna tarakonų. Naudojantis sanitariniais mazgais pareiškėjui nebuvo užtikrinamas privatumas, kadangi tualetas buvo atskirtas sienele ne aukštesne nei 1,35 m aukščio. Kamerose apšvietimas buvo per stiprus (dėl šviesos jungiklių nebuvimo jo išjungti negalėjo), natūrali šviesa sunkiai patekdavo per langus, nevalomi langai, o dėl languose įstatytų grotų jų išsivalyti neturėjo galimybės. Lukiškių TI-K nebuvo užtikrinama pakankama ventiliacija, nebuvo įrengtos atskiros oro šalinimo sistemos, kamerose buvo drėgna ir tamsu, čiužiniai puvo, kamerose užsiveisdavo parazitai. Kamerose buvo rūkoma, todėl buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais. Švaraus oro kiekis, jo judėjimo greitis neatitiko higienos normų reikalavimų. Lukiškių TI-K patalpose nebuvo užtikrinama pakankama temperatūra, temperatūra buvo nuo 10 iki 14 °C, žiemos metu buvo šalta, o vasarą per karšta (temperatūra kamerose kartais pakildavo iki 40 °C). Dėl aukštos temperatūros trūko oro, buvo sunku kvėpuoti, buvo priverstas nuolat save vėsinti vandeniu. Tiekiamas maistas nėra tinkamas vartoti, jo energetinė vertė siekė nuo 1 300 iki 1 500 kcal. Nebuvo užtikrinami ilgalaikiai ir trumpalaikiai pasimatymai, skambučiai su savo šeimos nariais. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė gilius dvasinius sukrėtimus, neigiamus išgyvenimus, kurie pasireiškė baime, nerimu, emocine depresija, pažeminimu ir kitais nepatogumais.
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.
4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 24 d. iki 2018 m. liepos 13 d. Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybę naudotis teisėmis už kameros ribų. Pareiškėjui tenkantis plotas Lukiškių TI-K teisės aktų reikalavimus atitiko. Sanitarinis mazgas atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara. Už tvarką kameroje atsakingi Lukiškių TI-K laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmenys.
Lukiškių TI-K vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus atliko ir atlieka UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, UAB „Dezinfa“. Visose kamerose yra įrengti reikalingi baldai, inventorius. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Langų angoje įstatytos metalinės grotos, o langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu. Lukiškių TI-K apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose neturi.
Visose kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, atsižvelgiant į turimus resursus. Suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, todėl pilnai suremontuotose Lukiškių TI-K neretai tenka daryti pakartotinį remontą. Nuteistiesiems ilgalaikiai pasimatymai suteikiami pagal teisės aktų reikalavimus. Maistas skirtas suimtiesiems ir nuteistiesiems Lukiškių TI-K yra subalansuotas, atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas, o patiekalų kokybė yra tikrinama Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo.
Maistas yra gaminamas griežtai laikantis valgiaraštyje nustatytų patiekalų receptūros ir patiekalų technologinių aprašymų. Atsakingi Lukiškių TI-K asmenys pasirinktinai tikrina maisto svorį bei kokybę. Pagamintas maistas išduodamas griežtai laikantis higienos reikalavimų. Pareiškėjui yra nustatytas nedirbančio vyro valgiaraštis. Pareiškėjo skundas yra grindžiamas abstrakčiais teiginiais. Pareiškėjo prašymų, pareiškimų ar skundų dėl laikymo sąlygų neregistruota.
II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 750 Eur neturtinei žalai atlyginti.
6. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimo klausimus, pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.
7. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentų dėl privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimo pagrįstumą, vadovaudamasis Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punktu, pažymėjo, kad teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra pilnai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, jis yra matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje.
8. Teismas, apžvelgęs Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) išaiškinimus dėl kalinamų asmenų privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais užtikrinimo būtinumo, Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešimo duomenimis nustatė, kad atitinkamose kamerose buvo įrengtos užuolaidos, o kai kuriose kamerose sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Teismas atkreipė dėmesį, kad tualetą atskiriantis audeklas (užuolaida) nėra laikomas tinkamu tualeto įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nei vienoje iš kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, tualetas nebuvo įrengtas kaip atskira kabina su durimis, vertino, kad pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu galėjo būti pažeistas visą jo kalinimo laikotarpį, iš viso 243 paras.
9. Teismas, bylai aktualaus teisinio reglamentavimo kontekste įvertinęs bylos medžiagą, atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo argumentus dėl ploto normos neužtikrinimo, nepakankamos šviesos ir ventiliacijos, drėgmės, parazitų, langų ir grindų švaros, rūkymo kamerose, pasimatymų ir skambučių neužtikrinimo, netinkamos maisto kokybės, baldų trūkumo.
10. Teismas, vertindamas pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagrįstumą nustatyto pažeidimo kontekste, nenustatė, kad pareiškėjas būtų laikomas kitokiomis sąlygomis nei kiti asmenys. Taip pat nenustatė, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų išgyvenimų sunkumą.
11. Teismas, atsižvelgęs į laikotarpį, kuriuo pareiškėjui Lukiškių TI-K nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais – 243 paros, pažeidimo mastą, jo trukmę, formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiško pobūdžio pažeidimus, į tai, kad pareiškėjas be skunde nurodytų aplinkybių nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, skunde išdėstė nepagrįstus teiginius dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, taip pat į tai, kad pareiškėjas, darydamas nusikalstamas veikas, turėjo numatyti būsimas pasekmes, reikšmingą dalį laiko kameroje buvo laikomas vienas, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pareiškėjo patirtą neturtinę žalą įvertino 750 Eur suma.
III. 12. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
13. Atsakovo atstovas nurodo, kad teismas nemotyvavo, kodėl pareiškėjo pažeistai teisei apginti nepakanka vien pažeidimo pripažinimo, o priteista neturtinės žalos suma nepagrįsta jokiais objektyviais kriterijais. Teismas nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pareiškėjo pasekmių, išgyvenimų, o pareiškėjas nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ir psichines savybes, reikšmingas įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui.
14. Atsakovo atstovo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu, pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kuris lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Nenustačius neteisėtos veikos (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus išgyvenimus arba kitus analogiškus nepatogumus. Be to, pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų, pagrindžiančių jam padarytos neturtinės žalos faktą ir dydį. Todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Lukiškių TI-K veiksmų (neveikimo), neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo.
16. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Lukiškių TI-K ginčui aktualiu laikotarpiu 243 dienas neužtikrino pareiškėjui tinkamo privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais, ir nekonstatavęs kitų pareiškėjo nurodytų pažeidimų, įvertinęs pareiškėjo patirtų pažeidimų mastą bei trukmę, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendė, kad pareiškėjui priteistina neturtinė žala pinigais, kurią įvertino 750 Eur.
17. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde iš esmės neginčija teismo išvadų dėl nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau iš esmės nesutinka su teismo pareiškėjui parinktu neturtinės žalos atlyginimo būdu ir teigia, kad teismas sprendime nemotyvavo, kodėl šiuo atveju pažeistai teisei apginti nepakanka vien pažeidimo pripažinimo.
18. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
19. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja.
20. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016 ir kt.).
21. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, taip pat į EŽTT praktiką, pažymi, nors administracinėje byloje ir nėra pateikta duomenų, kad nagrinėjamu atveju būtent kalinimas pažeidžiant nustatytas kalinimo sąlygas pareiškėjui sukėlė sveikatos sutrikimus, kad tokiu būdu atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, išskyrė jį iš kitų subjektų, tačiau, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pažeidimo tęstinumą, į laikotarpį, kai nebuvo užtikrintas tinkamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais (243 paras), konstatuoja, jog dėl tokio pažeidimo pareiškėjas galėjo patirti neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, tik teisės pažeidimo pripažinimas nebūtų pakankamas būdas pareiškėjo pažeistai teisei apginti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjui pirmosios instancijos teismo nustatytas žalos atlyginimo dydis pinigais yra proporcinga ir adekvati kompensacija patirtai skriaudai atlyginti.
22. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Veslava Ruskan
Milda Vainienė