d3d5c62d-42bf-4dfd-a640-98bf3e2ba13d · Vilniaus apygardos teismas

                                                         Civilinė byla Nr. 2A-1461-619/2011Teisminio proceso Nr. 2-01-3-05971-2011-2                                                 Procesinio sprendimo kategorija: 77.4.4; 121.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2012 m. vasario 21 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Dalios Kačinskienės, Virginijaus Kairevičiaus, kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Andrutės Kalinauskienės, kolegijos posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apeliantės S. L. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės G.

S. ieÅ¡kinį atsakovei S. L. (B.) dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, valstybės institucija iÅ¡vadai duoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius, Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ ,n u s t a t ė:IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovė (jos dukra) neleidžia matytis ir bendrauti su anÅ«ku A. B., su kuriuo jÄ sieja stiprÅ«s emociniai ryÅ¡iai. Anksčiau atsakovė jokių kliūčių bendrauti su anÅ«ku, dalyvauti jo auklėjime nedarė.

IeÅ¡kovė dalyvavo jam gimstant, padėjo juo rÅ«pintis, parvesdavo iÅ¡ vaikų darželio į savo namus. Vėliau atsakovė uždraudė bendrauti ir matytis su anÅ«ku. IeÅ¡kovė turi pedagogo kvalifikacijÄ , įgÅ«džių ir noro matytis, bendrauti su anÅ«ku ir juo rÅ«pintis. Prašė teismo nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ : susitikimai kiekvieno mėnesio kiekvienÄ savaitę trečiadienį nuo 16. 30 val. vakaro iki 19 val. vakaro paimant anÅ«kÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini),Vilniuje arba kitos gyvenamosios vietos, kur jie gyvens, o motinai jį pasiimant, susitikimai kiekvieno mėnesio kiekvienÄ savaitę nuo penktadienio 16. 30 val. iki Å¡eÅ¡tadienio 17 val. vakaro paimant anÅ«kÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini),Vilniuje arba kitos gyvenamosios vietos, kur jie gyvens, vienÄ savaitę kasmetinių vasaros atostogų metu anÅ«kas praleistų nuo 10 val. ryto iki 19 val. vakaro atsakovei jį pasiimant iÅ¡ ieÅ¡kovės gyvenamosios vietos (b.l.1-2,47-48 ).

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė nurodė, kad sutiktų savo vaikaitį į susitikimus pati paimti jį iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir jį grÄ Å¾inti (b.l.47).Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad nenori motinai leisti bendrauti su jos sÅ«numi, nes ji anÅ«kÄ moko netinkamo elgesio. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovas nurodė, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas vaiko interesais, tačiau ieÅ¡kovės praÅ¡oma nustatyti bendravimo tvarka per dažna (b.l. 15-16, 47-48).

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Teismas įpareigojo atsakovę sudaryti sÄ lygas ieÅ¡kovei bendrauti su vaikaičiu A. B., gim. 2007-02-17, tokia tvarka: ieÅ¡kovė bendrauja su savo vaikaičiu du kartus per mėnesį, t. y. kas antrÄ penktadienį – Å¡eÅ¡tadienį, pradedant rugsėjo mėnesio antruoju penktadieniu, paimdama vaikaitį penktadienį 16.30 val. iÅ¡ jo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) Vilniuje arba kitos vaikaičio gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indama vaikaitį po penktadienio einantį Å¡eÅ¡tadienį 17 val.

į vaikaičio gyvenamÄ jÄ vietÄ . Taip pat ieÅ¡kovė bendrauja su vaikaičiu vienÄ savaitę (7 kalendorines dienas) vasarÄ vaikaičio atostogų metu iÅ¡ anksto, prieÅ¡ penkiolika dienų (15 dienų) suderinusi datÄ su atsakove, paimdama vaikaitį 10 val. ryto iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indama vaikaitį tos pačios dienos 19 val. vakaro į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ , t. y. vaikui nakvojant jo gyvenamojoje vietoje. Teismas sprendimÄ motyvavo tuo, kad ieÅ¡kovė, kuri yra nepilnamečio A. B. senelė, t.y. artima giminaitė, remiantis CK 3.161 str. 3 d., CK 3.172 str., 3.176 str., turi teisę bendrauti su anÅ«ku, teismas nenustatė, kad toks bendravimas prieÅ¡tarautų vaiko interesams, nes ji yra charakterizuojama teigiamai, turi darbo patirtį ikimokyklinio ugdymo pedagogikos srityje, jos gyvenamojoje vietoje yra sudarytos tinkamos sÄ lygos bÅ«ti nepilnamečiui vaikui (b.l.17, 20). Teismas konstatavo, kad atsakovės teiginiai, kad ieÅ¡kovė daro neigiamÄ Ä¯takÄ jos nepilnamečiui sÅ«nui yra neįrodyti. IeÅ¡kovės reikalavimus tenkino iÅ¡ dalies, atsižvelgdamas į vaiko amžių, Å¡iuo metu egzistuojančius Å¡eimyninius santykius tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės, kitas byloje nustatytas aplinkybes.

Apeliaciniu skundu atsakovė S. L. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovei uždrausti visiÅ¡kai matytis su jo sÅ«numi A. B., uždrausti ieÅ¡kovei G. S. lankytis netoli vaikų lopÅ¡elio – darželio „Žvangutis“, esančio Rinktinės gt. 38A, jo darbo metu, uždrausti ieÅ¡kovei lankytis netoli jos namų, kur gyvena kartu su sÅ«numi bei atlyginti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Skunde nurodė, kad jos motina jau nuo pirmos teismo sprendimo priėmimo dienos nesilaiko sprendime nustatytos bendravimo su sÅ«numi tvarkos, nes 2011-09-05 d. apie 11 val. ryto atėjo į sÅ«naus lankomÄ lopÅ¡elį – darželį „Žvangutis“ ir pareikalavo auklėtojos leisti jai pasimatyti su anÅ«ku, meluodama, kad susitarė su darželio direktore dėl susitikimo su vaikaičiu.

Taip pat iÅ¡ savo telefono skambino į jos tėvo mobilų telefonÄ , teigdama, kad nuo pirmadienio ji pasiims sÅ«nų, neva turėdama inspektorės raÅ¡tiÅ¡kÄ leidimÄ , dėl Å¡io įvykio ji parašė praÅ¡ymÄ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininkui, tikėdamasi policijos pagalbos apsaugant jos sÅ«nų bei jÄ pačiÄ nuo motinos terorizavimo. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovės pastovÅ«s reikalavimai leisti jai susitikti su jos sÅ«numi kitu nei teismo nustatytu laiku, grasinimai tiek jai, tiek sÅ«nui, trukdo atsakovei normaliai ir ramiai dirbti, be streso vystytis ir augti jos vaikui.

IÅ¡ to matyti, kad ieÅ¡kovė nesilaikys teismo nustatyto bendravimo grafiko, ko pasekoje praÅ¡o teismo priimti naujÄ sprendimÄ ir uždrausti ieÅ¡kovei visiÅ¡kai matytis su anÅ«ku. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė nurodė (b.l. 99), kad atsakovė iÅ¡ esmės nepateikė nei vieno įrodymais pagrįsto argumento, dėl ko reikėtų panaikinti teismo priimtÄ sprendimÄ . IeÅ¡kovė yra charakterizuojama teigiamai, senelės bendravimas atitinka vaiko interesus, jos namuose yra vieta, skirta vaiko žaislams, jo ugdymui, bendravimas su artimais giminaičiais yra labai svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiÅ¡kai ir harmoningai raidai.

Priimtas teismo sprendimas neprieÅ¡tarauja įstatymui, Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikai. Todėl prašė apeliacinį skundÄ atmesti, o teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . 2012 01 23 d. pateikė teismui praÅ¡ymÄ prijungti prie bylos naujus įrodymus: Vaikų teisių apsaugos skyriaus 2011 04 29 d. aktÄ , A. G. praneÅ¡imÄ , 2011 10 13 d. praÅ¡ymÄ Vaiko teisių skyriui, 2011-04-04 d. praÅ¡ymÄ ProkuratÅ«rai ir su tuo susijusiÄ medžiagÄ , jos iÅ¡silavinimÄ patvirtinančio diplomo kopijas, Vaiko teisių apsaugos tarnybai adresuotus raÅ¡tus bei susiraÅ¡inėjimÄ su tarnyba, fotonuotraukas.Apeliacinis skundas atmestinas.

IeÅ¡kovės praÅ¡ymas prijungti naujus raÅ¡ytinius įrodymus prie bylos netenkintinas, nes ieÅ¡kovė nenurodė priežasčių dėl kurių Å¡ie įrodymai negalėjo bÅ«ti priimti pirmosios instancijos teisme, nėra įrodyta, kad pirmosios instancijos teismas juos atsisakė priimti ar Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau, todėl ieÅ¡kovei grÄ Å¾intini jos pateikti 2012 01 23 d. papildomi raÅ¡ytiniai įrodymai ir foto nuotraukos (CPK 314 str.).Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str.

įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo iÅ¡ esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui panaikinti. Bylos duomenys tvirtina, jog ieÅ¡kovė yra atsakovės motina, jos sÅ«naus senelė. IÅ¡ Liteko sistemos duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimu nutraukta bendru sutikimu santuoka S. B. ir D. B., santuokoje gimusio jų sÅ«naus A.

B. a/k (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatyta su motina S. B.. Vaiko ir tėvo pasimatymams konkretus grafikas nėra nustatytas. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino dalinai, konstatavęs, kad A. B. bendravimas su senele atitinka vaiko interesus ir įstatymo nuostatas. Atsakovė su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir praÅ¡o jį panaikinti apeliacine tvarka, motyvuodama iÅ¡ esmės tik tuo, kad ieÅ¡kovė nesilaiko teismo sprendime nustatytos tvarkos, t.y. atėjo į sÅ«naus lankomÄ darželį ir paprašė pasimatyti su anÅ«ku, raÅ¡o jai telefonines žinutes, praÅ¡o jai leisti susitikti kitu metu, trukdo normaliai ir ramiai dirbti.

Tačiau teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, todėl skundÄ atmeta kaip nepagrįstÄ . CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, apibrėžiančioje vaikų teises, įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje suformuluotas principas, kad visapusiÅ¡ka ir darni vaiko raida galima augant Å¡eimoje, jaučiant meilę ir supratimÄ : Å¡ios konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta vaiko teisė bÅ«ti globojamam tėvų; 9 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas iÅ¡skirti vaikÄ su jo tėvais, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai reikalinga vaiko interesais; 9 straipsnio 3 dalyje nurodyta teisė nuolat bendrauti su iÅ¡skirtais tėvais, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais.

Šiame straipsnyje taip pat detalizuojama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta vaiko teisė į šeimos ryšius bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatos dėl valstybės pagarbos šeimos gyvenimui. Visos išvardytos vaiko teisės gali būti ribojamos tik tada, jeigu kenkia paties vaiko interesams. Giminystės ryšiams ir šeimai stiprinti nustatyta įstatymo ginama vaiko teisė bendrauti su kitais giminaičiais: konkretūs šios teisės įgyvendinimo būdai nurodyti CK 3.172, 3.176 ir kituose straipsniuose.

CK 3.172 straipsnyje vaikams garantuojama teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais, o tėvams (jų nesant – globėjams, rÅ«pintojams) nustatyta pareiga sudaryti tokio bendravimo sÄ lygas. CK 3.176 straipsnyje nustatyta tvarka, kuria sprendžiami ginčai dėl vaiko galimybės bendrauti su artimaisiais giminaičiais, t. y. nustatytas artimųjų giminaičių ir vaiko bendravimo teisės priverstinio įgyvendinimo mechanizmas. IeÅ¡kovė yra senelė iÅ¡ vaiko motinos pusės. Vaiko tėvai yra iÅ¡siskyrę, gyvena atskirai.

Vaikų motina (atsakovė) nesutinka, kad vaikai palaikytų ryšį su senele. IeÅ¡kovė, kreipdamasi į teismÄ dėl įpareigojimo vaikų motinÄ (atsakovę) sudaryti sÄ lygas bendrauti su vaikaičiu, nurodė, kad jÄ ir vaikaitį sieja artimas ryÅ¡ys ir kad jų bendravimas daro teigiamÄ Ä¯takÄ jo auklėjimui. Artimųjų giminaičių bendravimas su vaiku yra galimas, jeigu tai neprieÅ¡tarauja vaiko interesams. Ä®statyme nekonkretinama, kokia padėtis ar veiksmai laikytini prieÅ¡ingais vaikų interesams, dėl kurių galėtų bÅ«ti ribojamas bendravimo teisės įgyvendinimas.

Kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į vaikų brandÄ , susidariusiÄ padėtį ir artimųjų giminaičių poelgius, jų gyvenimo bÅ«dÄ ir kitas konkrečias aplinkybes, sprendžiama, ar bendravimas atitinka vaikų interesus. Vaiko teisę į Å¡eimos ryÅ¡ius saugo ir nacionaliniai įstatymai. YpatingÄ Å¡eimos svarbÄ pabrėžia Konstitucijos 38 straipsnis, nustatantis, kad Å¡eima yra visuomenės ir valstybės pagrindas (Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalis), o valstybė saugo ir globoja Å¡eimÄ , motinystę, tėvystę ir vaikystę (Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis).

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje pabrėžiama, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardÄ , pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į Å¡eimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryÅ¡ius ir jų iÅ¡saugojimÄ . Minėta, jog vaikas turi teisę bendrauti ir matytis su asmenimis, su kuriais jį sieja Å¡eimos ryÅ¡iai. Vaiko bendravimas su artimaisiais giminaičiais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiÅ¡kai ir harmoningai raidai, todėl turi bÅ«ti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryÅ¡ius ne tik su tėvais, bet ir su kitais artimais asmenimis, priklausančiais vadinamajai „iÅ¡plėstinei Å¡eimai“.

IeÅ¡kovės parodymus, kad jos tarpusavio ryÅ¡iai su vaikaičiu buvo artimi, patvirtina bylos duomenys, liudytojos V. S. parodymai (b.l. 47, 57-58), atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad bendravimas bÅ«tų prieÅ¡ingas ir žalingas jos sÅ«nui, todėl teismo iÅ¡vada, kad bendravimas su vaiku atitinka jo interesus ir yra teisinis pagrindas nustatyti bendravimo tvarkÄ yra pagrįsta. Apeliacinio skundo argumentai, kad ieÅ¡kovė nesilaiko teismo sprendimo nustatytos bendravimo tvarkos, pastoviai reikalauja susitikti su anÅ«ku kitu laiku nei nustatyta teismo sprendimu, Å¡iuo atveju neturi įtakos teismo priimto sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Kadangi remiantis CPK 312 str. apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, todėl apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti atsakovės reikalavimai uždrausti ieÅ¡kovei matytis su jos sÅ«numi, uždrausti lankytis netoli vaikų lopÅ¡elio darželio, lankytis netoli ieÅ¡kovės namo apeliacinės instancijos teisme nėra svarstytini.

Pažymėtina, kad teisiniai santykiai, dėl kurių yra kilęs ginčas, yra tęstinio pobÅ«džio, pasikeitus faktinėms aplinkybėms yra galimas Å¡io ginčo naujas sprendimas. Be to, bendrauti su artimaisiais giminaičiais yra vaiko teisė, kuriÄ turi užtikrinti vaiko tėvai (CK 3.172 straipsnis). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybių visumÄ , sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir sprendžia, kad nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ (CPK 263 str., 329-330 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str., n u t a r i a: Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 5 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                              Andrutė Kalinauskienė                                                                                                                                                                     Dalia Kačinskienė                                                                                                                                                           Virginijus Kairevičius