d3d480fe-eebd-4038-8c43-ebe0e14928b5 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-1104-1072/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24730-2020-3 Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.5; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.2. (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 14 d. Ukmergė Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų teisėja Eglė Venckienė, sekretoriaujant Loretai Dvilevičienei, dalyvaujant prokurorui D. Ž., kaltinamajam R. J., nukentėjusiajai T. D., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R.

J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, bedarbis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, teistas: 1) 2014 m. vasario 14 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams; 2) 2015 m. sausio 26 d.

Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio pagrindu paskirtos bausmės vykdymÄ atidedant dviejų metų laikotarpiui; 3) 2017 m. gegužės 17 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalis, 641 straipsnį - 2 metais laisvės atėmimo, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio pagrindu paskirtos bausmės vykdymÄ atidedant dviejų metų laikotarpiui; 4) 2017 m. rugsėjo 13 d.

Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 ir 64 straipsnį-2 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 5) 2018 m. kovo 16 d. Vilniaus regiono apylinkės Ukmergės rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, 9 mėnesiais laisvės atėmimo, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 3 d. pagrindu, galutinė subendrinta bausmė paskirta du metai ir šeši mėnesiai laisvės atėmimo. 2019 m. lapkričio 25 d.

Kauno apylinkės teismo nutartimi prieÅ¡ terminÄ paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos, neatlikęs 9 mėn. laisvės atėmimo bausmės, skaičiuojant 2019 m. spalio 10 d., teistumai neiÅ¡nykę ir nepanaikinti, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 straipsnį. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Teismo nustatytos aplinkybės Kaltinamasis R. J. 2020 m. birželio 23 d. apie 23.10 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, bÅ«damas neblaivus (nustatytas 3,24 promilių girtumas), tyčia tampė savo sugyventinei T.

D. už plaukų ir vienÄ kartÄ Ä¯spyrė į deÅ¡inę blauzdÄ , tokiu neteisėtu bÅ«du padarydamas nukentėjusiajai T. D. nubrozdinimus ir kraujosruvas kakle ir kraujosruvÄ deÅ¡inėje blauzdoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Å iais savo veiksmais R. J. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalyje. II. Byloje surinkti įrodymai Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. J. kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino pilnai, gailėjosi dėl jos padarymo ir paaiÅ¡kino, jog jis su sugyventine T.

D., su kuria gyvena ketverius metus, 2020 m. birželio 23 d. apie 20.00 val., palikę dukras namuose prižiÅ«rėti kaimynei J. S., nuėjo pas T. D. tėvÄ G. D. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), Å¡vęsti Joninių. Ten vartojo alkoholį kartu su G. D., jo sugyventine S., giminaičiu A. A.. Kieme buvo ir S. vaikai. Vakare susipyko su T., nes ji nenorėjo eiti namo, tada jis jÄ suėmė už plaukų ir tempė, po to įspyrė į kojÄ ir išėjo. Netinkamai elgėsi, nes buvo pavartojęs alkoholio.

Iki įvykio jis gėrė kelias dienas, gal porÄ dienÄ prieÅ¡ įvykį buvo sukonfliktavęs su sugyventine, nes ji priekaiÅ¡tavo dėl gėrimo, tuomet jam trÅ«ko kantrybė ir jis jai suėmė už kaklo. T. neÅ¡aukė, nesakė, kad skauda, nesiskundė, policijos nekvietė, jie susitaikė. Jis sugyventinės už savo netinkamÄ elgesį atsiprašė, užsikodavo, ieÅ¡ko darbo, praÅ¡o neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, nori gyventi kartu su T. D. ir auginti dukras. Teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai neprieÅ¡tarauja ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo R.

J. duotiems parodymams (t. 1., b. l. 120-122, 126-128). Nežiūrint kaltinamojo kaltės pripažinimo dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo, jo kaltė yra pilnai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu liudytojų duotais parodymais bei kita rašytine ir teismo posėdžio metu ištirta byloje esančia medžiaga. Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji T. D. parodė, kad 2020 m. birželio 23 d. apie 23.10 val. su vaikais buvo jos tėvo G. D. namuose, (duomenys neskelbtini). Kieme šventė Jonines, vartojo alkoholį.

Kieme įvyko žodinis konfliktas su sugyventiniu R. J., po ko jis jai tempė už plaukų. Jai buvo nemalonu, liepė paleisti. Tuomet R. J. spyrė jai į deÅ¡inės kojos blauzdÄ , kojÄ skaudėjo. Konflikto niekas nematė, tik girdėjo, kaip ji Å¡aukė. Atėjo tėvas, ji pasiskundė jam, kad sugyventinis smurtavo, todėl G. D. iÅ¡kvietė policijÄ . Sugyventinis alkoholį vartojo ne visada. Grįžęs iÅ¡ kalėjimo buvo užsikodavęs pusei metų, po to pradėjo iÅ¡gėrinėti. PrieÅ¡ įvykį gėrė kelias dienas.

Gal dvi dienos iki įvykio pyko ant R. J. dėl iÅ¡gėrinėjimo, apsižodžiavo abu savo namų kieme, tuomet jis jai suėmė už kaklo, ji iÅ¡traukė galvÄ iÅ¡ jo rankų, dėl ko matyt atsirado mėlynės. Mėlynės jai atsiranda labai greit. Å io konflikto niekas nematė. R. J. jos nesmaugė, jai neskaudėjo, todėl niekam nesiskundė, policijos nekvietė, į gydytojus nesikreipė. Atvykusiems pareigÅ«nams nurodė, kad R. J. jÄ smaugė dienÄ prieÅ¡ tai, nes buvo pikta ant jo. Su sugyventiniu susitaikė, jis jos atsiprašė (t. 1., b. l. 29-31).

Teisiamojo posėdžio metu duoti nukentėjusiosios T. D. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių neprieštarauja ikiteisminio tyrimo metu jos duotiems parodymams (t. 1., b. l. 29-31, 35-36). Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad kieme stovi pavėsinė, ūkinis pastatas, skalbinių džiovykla. Kiemo pievoje įrengti gėlynai, stovi vaikiškas pripučiamas baseinėlis su vandeniu. Pasak nukentėjusiosios, prie šio baseinėlio ir įvyko smurtas artimoje aplinkoje.

Iš įvykio vietoje nieko nerasta, nieko nepaimta (t. 1., b. l. 16-17). Iš VšĮ Ukmergės ligoninė gydytojo įrašo matyti, kad 2020 m. birželio 24 d. 00.55 val. pacientės T. D. apžiūros metu nustatyti nubrozdinimai ir mėlynės kaklo srityje bei patinimas ir ryškėjanti hematoma dešinėje kojoje (t. 1., b. l. 47). Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patrulio V. P. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nustatyta, kad 2020 m. birželio 23 d. 23 val. 15 min. buvo gautas pranešimas iš G.

D., jog jo dukrÄ T. D. sumušė sugyventinis R. J. adresu (duomenys neskelbtini). Ir išėjo į miestelį Å¡vęsti Joninių. Ä®vykio vietoje nustatyta, jog apie 23 val. 00 min. bÅ«damas neblaivus R. J. vartojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ T. D., sukėlė fizinį skausmÄ , po įvykio pasiÅ¡alino. Abu asmenys neblaivÅ«s. Nukentėjusioji nurodė, jog smurtÄ sugyventinis vartojo ir dienÄ prieÅ¡ tai, nurodė, kad smaugė (t. 1., b. l. 22-26). IÅ¡ alkotesterio kvito rodmenų nustatyta, kad 2020 m. birželio 24 d. apie 00.00 val.

T. D. nustatytas neblaivumas – 1,83 promilės etilo alkoholio (t. 1., b. l. 25). IÅ¡ alkotesterio kvito rodmenų nustatyta, kad 2020 m. birželio 23 d. apie 00.37 val. R. J. nustatytas neblaivumas – 3,24 promilės girtumas (t. 1., b. l. 26). IÅ¡ kitų objektų apžiÅ«ros protokolo nustatyta, kad teismo medicinos specialistas pateikė iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiajai T. D. padaryti nubrozdinimai ir kraujosruvos kakle, kraujosruva deÅ¡inėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais, galimai aptariamų įvykių metu ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1., b. l. 49-50).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatÄ . Objektyviai jis pasireiÅ¡kia fizinio smurto prieÅ¡ asmenį naudojimu (muÅ¡imu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryÅ¡iu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant Å¡ių konkrečių padarinių, bet sÄ moningai leidžiant jiems atsirasti.

MuÅ¡imas ar kitoks smurtavimas gali pasireikÅ¡ti poveikiu į žmogaus kÅ«nÄ siekiant sukelti fizinį skausmÄ , tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali bÅ«ti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti raÅ¡ytiniai įrodymai (specialisto iÅ¡vados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojÅ«tis turi bÅ«ti taip iÅ¡reikÅ¡tas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmÄ arba turi bÅ«ti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).

Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatÄ , sistemÄ neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmÄ (BK 140 straipsnis). Fizinio skausmo sukėlimas artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Kaltinamasis R. J. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios neneigė, jog 2020 m. birželio 23 d. konflikto metu tyčia tampė sugyventinę T.

D. už plaukų ir galimai spyrė į kojÄ , buvo girtas, todėl tiksliai negali nurodyti įvykio aplinkybių. Kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiosios T. D. parodymai, bei tokie objektyvÅ«s duomenys, esantys byloje, kaip alkotesterio rodmenys, kad R. J. nustatytas 3,24 promilės girtumas (t. 1., b. l. 26), gydytojo iÅ¡raÅ¡as (t. 1., b. l. 47)., taip pat kitų daiktų apžiÅ«ros protokolas, kuriame teismo medicinos specialistas pateikė iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiajai T. D. padaryti nubrozdinimai ir kraujosruvos kakle, kraujosruva deÅ¡inėje blauzdoje galimai aptariamų įvykių metu ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1., b. l. 49-50).

Ä®vertinęs byloje esančius įrodymus, tiek atskirai, tiek jų visetÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamu atveju, be kaltinamojo prisipažinimo yra surinkta pakankamai duomenų pagrįsti kaltinamojo R. J. kaltę, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamajame akte nurodyta, kad R. J. veiksmais – tempiant už plaukų ir spiriant į kojÄ 2020 m. birželio 23 d. apie 23.10 val., nukentėjusiajai T. D. padaryta kraujosruva kakle. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji parodė, kad Å¡i kraujosruva atsirado kelios dienos prieÅ¡ įvykį kitomis aplinkybėmis, dėl jos ji fizinio skausmo nepatyrė, teismas abejoti nukentėjusiosios parodymais neturi pagrindo, kitų objektyvių aplinkybių, paneigiančių jos versijÄ , byloje nėra, todėl Å¡i aplinkybė iÅ¡ kaltinimo Å¡alintina.

Toks kaltinime nurodytų aplinkybių pakeitimas teisme galimas, nes jos nėra iÅ¡ esmės skirtingos kaltinamajame akte nurodytos veikos faktinėms aplinkybėms (BPK 256 straipsnis). IV. Dėl bausmės skyrimo BK 140 straipsnio 2 dalis numato sankcijÄ už joje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ vieÅ¡ieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsiprašė nukentėjusiosios, savo noru atlygino padarytÄ Å¾alÄ (t. 1., b. l. 64-65, 66, t. 2., b. l. 16) (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas nustatė dvi kaltinamojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Skirdamas bausmę R. J., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas Å¡eimos nario (sugyventinės) sveikatai. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis R. J. teisiamas Å¡eÅ¡tÄ kartÄ (t. 1., b. l. 75-83), visos ankstesnės veikos padarytos esant neblaivumo bÅ«senos, o už jas paskirtos bausmės neatgrasė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

Atkreiptinas dėmesys, jog ne kartÄ padarytas nusikaltimas žmogaus sveikatai, be to, laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas du kartus, nei karto R. J. nepateisino teismo pasitikėjimo. 2019 m. lapkričio 25 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi iÅ¡ įkalinimo įstaigos paleistas lygtinai, neatlikęs 9 mėn. laisvės atėmimo bausmės, skaičiuojant 2019 m. spalio 10 d., skiriant įpareigojimus neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val. ir neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, ir konstatavus, kad yra pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals (t. 1., b. l. 86-88).

Nuteistasis dėl jam skiriamų bausmių už ankstesnius nusikaltimus iÅ¡vadų nepadarė, savo gyvenimo bÅ«do nepakeitė, nes lygtinio paleidimo iÅ¡ įkalinimo įstaigos laikotarpiu vartojo alkoholį ir padarė naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , taigi nusikalstamas veikos daromos intensyviai, piktnaudžiaujama teismo pasitikėjimu. Baustas administracine tvarka (t. 1., b. l. 70-74), į gydytojo psichiatro ir priklausomybių ligų įskaitas neįraÅ¡ytas (b. l. 120), bedarbis (t. 1., b. l. 69). Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pateikė pažymÄ , jog 2020 m. rugpjūčio 7 d. kreipėsi į ligoninę dėl priklausomybės ligų gydymo (t. 2., b. l. 19).

Tačiau, teismo nuomone, R. J. kreipimasis į psichiatrÄ dėl gydymosi nuo alkoholizmo, nagrinėjamu atveju, yra formalus, nesavalaikis, juo siekiama suÅ¡velninti padėtį. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus R. J. griežčiausiÄ sankcijoje numatytÄ bausmę – laisvės atėmimÄ , kitos bausmės rÅ«Å¡ies skyrimas formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbÄ baudžiamajam įstatymui bei sudarytų sÄ lygas pakartotiniam nusikalstamas veikas padariusio asmens nusikalstamumui, tokiu bÅ«du neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių pobÅ«džio.

Byloje nenustatyta tam tikrų iÅ¡skirtinių aplinkybių, dėl kurių R. J. negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės, o vien nuteistojo interesas iÅ¡vengti adekvačių padarytai nusikalstamai veikai neigiamų padarinių, negali bÅ«ti laikomas prerogatyva prieÅ¡ įstatyme numatytus bausmės skyrimo tikslus. Vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, įvertinant nustatytas lengvinančias ir sunkinančias atsakomybę aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkybes, apibÅ«dinančias nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad padaryta nežymi žala sveikatai, žala atlyginta, su nukentėjusiÄ jÄ susitaikė, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad R.

J. skirtina bausmė mažesnė, nei sankcijoje nustatytas jos vidurkis, tai yra, 8 mėnesius laisvės atėmimo. Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 2 straipsnio 5 punkte nustatyta, jog probacija – tai sÄ lyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiÅ«ra. Lygtinio paleidimo metu asmuo realios laisvės atėmimo bausmės neatlieka, yra paleidžiamas į laisvę, tačiau neatliktos bausmės laikotarpiu vykdoma probuojamo asmens priežiÅ«ra, kurios metu jis turi laikytis nustatytų įpareigojimų.

Jei asmuo pažeidžia jam nustatytas sÄ lygas, lygtinis paleidimas gali bÅ«ti panaikinamas ir jis gali bÅ«ti grÄ Å¾inamas į įkalinimo įstaigÄ toliau atlikti laisvės atėmimo bausmės. Vienas iÅ¡ lygtinio paleidimo panaikinimo pagrindų – naujo nusikaltimo padarymas neatliktos bausmės laikotarpiu. Tokiu atveju asmuo nėra laikomas atlikusiu bausmę, jo laisvėje iÅ¡bÅ«tas laikas nėra įskaitomas į bausmės laikÄ ir neatlikta pagal ankstesnįjį teismo nuosprendį paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis subendrinama su nauju nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 64 straipsnio nuostatas.

Kaip nustatyta iÅ¡ bylos medžiagos, 2019 m. lapkričio 25 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi R. J. iÅ¡ įkalinimo įstaigos paleistas lygtinai, skaičiuojant 2019 m. spalio 10 d. neatlikęs 9 mėn. laisvės atėmimo bausmės. IÅ¡ Ä®tariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro matyti, kad R. J. paleistas iÅ¡ PravieniÅ¡kių pataisos namų 2019 m. gruodžio 4 d. (t. 1., b. l. 82), tai yra, neatlikęs 7 mėnesių ir 6 dienų laisvės atėmimo bausmės. NusikalstamÄ veikÄ R.

J. padarė 2020 m. birželio 23 d. Taigi nusikaltimÄ R. J. padarė bÅ«damas lygtinai paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos, todėl galutinė bausmė jam skirtina remiantis BK 64 straipsniu ir taikant dalinį bausmių sudėjimo principÄ . Skirtina Å¡iuo nuosprendžiu bausmės dalis yra didesnė, todėl prie jos yra pridėtina 2018 m. kovo 16 d. Vilniaus regiono apylinkės Ukmergės rÅ«mų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, R. J. taikytas laikinas sulaikymas nuo 2020 m. birželio 24 d. 00 val. 30 min. iki 2020 m. birželio 25 d. 15 val. 42 min. (t. 1., b. l. 110-112, 113-114), tai yra, dvi dienos, įskaitytinas į paskirtÄ bausmę, vienÄ sulaikymo dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 722 straipsnio pagrindu teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui. Atsižvelgiant į kaltinamojo R. J. asmenybę, padarytos veikos pobÅ«dį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant per du metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iÅ¡klausyti visÄ Å¡ių programų kursÄ (BK 722 straipsnis).

V. Civiliniai ieÅ¡kiniai Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksÄ kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už pastarųjų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieÅ¡kinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai).

Civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡kyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį 18,80 eurų sumai, kadangi tokio dydžio žalÄ Privalomojo sveikatos draudimo fondas patyrė dėl nukentėjusiojo T.

D. gydymo sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje (t. 1., b. l. 54-55). ŽalÄ kaltinamasis atlygino ikiteisminio tyrimo metu (t. 1., b. l. 66), todėl Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl civilinio ieÅ¡kinio atsisakymo (t. 2., b. l. 16). Esant Å¡ioms aplinkybėms, civilinės ieÅ¡kovės atsisakymas civilinio ieÅ¡kinio priimtinas ir byla dalyje dėl Vilniaus teritorinė ligonių kasos ieÅ¡kinio nutrauktina (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas). VI. Kiti klausimai 2020 m. birželio 25 d. nutarimu R.

J. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (b. l. 130-132), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikintina. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : R. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje bei paskirti jam 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti 2018 m. kovo 16 d.

Vilniaus regiono apylinkės Ukmergės rÅ«mų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį – 3 mėnesius, ir paskirti R. J. galutinę subendrintÄ 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose, jos pradžiÄ skaičiuojant nuo sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikino sulaikymo laikÄ nuo 2020 m. birželio 24 d. 00 val. 30 min. iki 2020 m. birželio 25 d. 15 val. 42 min., tai yra dvi dienas, vienÄ sulaikymo dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 722 straipsniu, paskirti R. J. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimÄ probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 2 (du) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iÅ¡klausant visÄ Å¡ių programų kursÄ . 2020 m. birželio 25 d. nutarimu R. J. skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieÅ¡kinio atsisakymÄ priimti ir baudžiamÄ jÄ bylÄ dalyje dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieÅ¡kinio nutraukti. Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mus. Teisėja Eglė Venckienė