d3d1f754-bebe-4047-9f68-afac8aef0dfa · Kauno apygardos administracinis teismas

                                                   Administracinė byla Nr. I-1638-406/2017                                                         Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00654-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2; 55.1 (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugsėjo 8 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas,sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. V. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas S. V. skundu, kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 5-7) nurodė, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo gydomas nuo 2014 m. gruodžio 9 d. iki 2015 m. gegužė 26 d. netinkamomis, antisanitarinėmis sÄ lygomis, pažeidžiant teisės aktais reglamentuotÄ gyvenamojo ploto normÄ .

Akcentavo, jog palatose, kuriose jis atliko bausmę, plotas buvo nuo 7 kv. m iki 19 kv. m, be to dar buvo ir baldai bei kiti įrenginiai, užimantys kameros plotÄ . Patalpose buvo Å¡alta, drėgna, nebuvo užtikrintas tinkamas natÅ«ralus patalpų apÅ¡vietimas, kas kenkė regėjimui. Taip pat pažymėjo, kad gyvenamosiose patalpose rÅ«kantieji nuteistieji buvo laikomi su nerÅ«kančiais asmenimis. Dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų tarp nuteistųjų dažnai kildavo konfliktinės situacijos. PareiÅ¡kėjas remiasi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsniu, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nurodo, kad dėl neteisėtų Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiksmų (neveikimo) patyrė neturtinę žalÄ , t. y. dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius ir emocinius sukrėtimus, pažeminimÄ , Å¡iÄ Å¾alÄ kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų.

Prašė skundÄ tekinti ir priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ .Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundÄ (b. l. 9-12) nurodė, kad ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2014 m. gruodžio 9 d. iki 2014 m. gruodžio 22 d., nuo 2015 m. vasario 21 d. iki 2015 m. kovo 4 d., nuo 2015 m. gegužės 7 d. iki 2015 m. gegužės 21 d., nuo 2015 m. rugpjūčio 3 d. iki 2015 m. rugpjūčio 5 d. ir nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d. iki 2015 m. rugpjūčio 19 d. pareiÅ¡kėjas buvo gydomas Chirurginio (Bendrojo) skyriaus kamerų tipo palatose Nr. 18, Nr. 24, Nr.

23. Pažymėjo, kad statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma asmenų, įstaigoje nevedama, kadangi galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja. Atsakovo atstovas negali daryti įtakos atvykstančiųjų asmenų skaičiui, kadangi ligoninėje yra teikiamos stacionarinio gydymo paslaugos visiems to reikalaujantiems nuteistiesiems ir suimtiesiems. Teigė, jog palatose, kuriose gydėsi pareiškėjas, natūralus apšvietimas buvo užtikrinamas per gyvenamųjų patalpų langus, oro temperatūra bei santykinė oro drėgmė atitiko tuo metu galiojusių higienos normų reikalavimus.

PaaiÅ¡kino, jog pagal teisinį reglamentavimÄ nėra numatyta nuteistuosius skirstyti į rÅ«kančiųjų ir nerÅ«kančiųjų kameras, kadangi draudimas galioja visoje Laisvės atėmimo vietų ligoninės teritorijoje ir patalpose. PareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ nėra pagrįstas jokiais įrodomÄ jÄ galiÄ turinčiais įrodymais, jo teiginiai yra abstraktaus pobÅ«džio, nepagrįstas priežastinis ryÅ¡ys. Prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas teismui pateikė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais laikant jį Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau ir – LAVL) netinkamomis, antisanitarinėmis, orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis.Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar LAVL arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios Institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindžia aplinkybėmis, kad LAVL jam nebuvo užtikrintas teisės aktais reglamentuotas minimalus gyvenamasis plotas.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.4 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LAVL negali bÅ«ti mažesnis kaip 5,1 kv. m. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant palatos plotÄ , taigi darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį palatos plotÄ , visas jos plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus.

Kadangi objektyvių duomenų apie LAVL konkrečiu pareiÅ¡kėjo buvimo tam tikroje palatoje metu buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios palatos, kurioje gyveno pareiÅ¡kėjas, gyvenamÄ jį plotÄ padalinant iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus.IÅ¡ į bylÄ pateiktos medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėjas LAVL buvo gydomas Å¡iais laikotarpiais: nuo 2014 m. gruodžio 9 d. iki 2014 m. gruodžio 22 d., nuo 2015 m. vasario 21 d. iki 2015 m. kovo 4 d., nuo 2015 m. gegužės 7 d. iki 2015 m. gegužės 21 d., nuo 2015 m. rugpjūčio 3 d. iki 2015 m. rugpjūčio 5 d. ir nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d. iki 2015 m. rugpjūčio 19 d.

Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas kelia ginÄÄ dėl jam tinkamų kalinimo sÄ lygų nesuteikimo LAVL laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 9 d. iki 2015 m. gegužės 26 d., todėl Å¡is laikotarpis ir nagrinėtinas.Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2014 m. gruodžio 9 d. iki 2014 m. gruodžio 22 d. buvo laikomas Chirurgijos (Bendrojo) skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 18 (b. l. 9). Palatos Nr. 18 plotas buvo 7,33 kv. m, įrengtos 4 miegamosios vietos (2 dviejų aukÅ¡tų lovos), todėl pareiÅ¡kėjui palatoje teko 1,83 kv. m (7,33/4) ploto (b. l. 13).

Nuo 2015 m. vasario 21 d. iki 2015 m. kovo 4 d. pareiškėjas buvo laikomas Chirurgijos (Bendrojo) skyriaus kamerų tipo palatoje Nr.

24. Å ios palatos plotas buvo 21,25 kv. m ir įrengtos 8 miegamosios vietos (2 vieno aukÅ¡to lovos ir 3 dviejų aukÅ¡tų lovos), todėl pareiÅ¡kėjui palatoje teko 2,65 kv. m (21,25/8) ploto (b. l. 13). PareiÅ¡kėjas nuo 2015 m. gegužės 7 d. iki 2015 m. gegužės 21 d. bausmę atlikinėjo Chirurgijos (Bendrojo) skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 23, kurios plotas buvo 8,80 kv. m, įrengtos 4 miegamosios vietos (2 dviejų aukÅ¡tų lovos), todėl pareiÅ¡kėjui palatoje teko 2,2 kv. m (8,80/4) ploto (b. l. 19).Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimÄ ir faktinius bylos duomenis, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui gydantis LAVL ginčui aktualiu laikotarpiu 41 parÄ , nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į tinkamas gydymo sÄ lygas LAVL.

Å iuo aptariamu atveju vieÅ¡ojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nes ligoninė veikė pažeisdama teisės aktų reikalavimus dėl vienam asmeniui tenkančios minimalios gyvenamojo ploto normos, nesvarbu, jog tokios sÄ lygos galėjo susidaryti dėl nuo įstaigos nepriklausančių aplinkybių. PareiÅ¡kėjas teigia, kad LAVL gyvenamosiose patalpose buvo Å¡alta, drėgna, nebuvo užtikrintas natÅ«ralus apÅ¡vietimas.Laisvės atėmimo vietų patalpų įrengimo reikalavimai yra nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 76:2010), galiojusi iki 2015 m. lapkričio 1 d., kuri aktuali Å¡io ginčo nagrinėjimui.Higienos normos HN 76:2010 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Pagal Higienos normos HN 76:2010 24 punktÄ jei neveikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus.

Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 26 punktÄ gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. Byloje esančiu Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. rugpjūčio 19 d. patikrinimo aktu Nr. 13(15.3)-PA-1934 konstatuota, kad LAVL 24-oje kameroje - palatoje oro temperatÅ«ra buvo 27,6 °C, santykinė oro drėgmė 64 proc., vėdinimas užtikrinamas natÅ«raliai per langus, dėl vėdinimo užtikrinimo kameroje-palatoje Nr. 23 pažymėta ir Vilniaus visuomenės sveikatos 2015 m. birželio 30 d. patikrinimo akte Nr. 13(15.3)-PA-1652 (b. l. 18-20, 21-22).

Taigi Vilniaus visuomenės sveikatos centro minėtuose patikrinimo aktuose pareiÅ¡kėjo nurodytų pažeidimų dėl temperatÅ«ros neatitikties, drėgmės nebuvo nustatyta. Teismas neturi pagrindo abejoti tokio patikrinimo objektyvumu. PareiÅ¡kėjas jokių kitų duomenų, paneigiančių LAVL pateiktus duomenis, teismui nepateikė. PareiÅ¡kėjas nepateikė skundų, kad dėl netinkamų laikymo sÄ lygų jis kreipėsi į administracijÄ . Neginčijo atsakovo pateiktų duomenų. Atsižvelgus į tai, Å¡ie pareiÅ¡kėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.Pagal Higienos normos HN 76:2010 22 punkto reikalavimus gyvenamosiose patalpose turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai.

NatÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas turi bÅ«ti 0,5 proc. IÅ¡ į bylÄ pateiktų foto nuotraukų matyti, kad natÅ«ralus apÅ¡vietimas palatose užtikrinamas per įrengtus langus (b. l. 29-30). Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipiÄ sis į įstaigos administracijÄ dėl palatose buvusios tamsos su praÅ¡ymu įjungti dieninį apÅ¡vietimÄ , ar kad toks pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas nebÅ«tų tenkintas. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamo natÅ«ralaus apÅ¡vietimo nepagrįsti ir atmestini.Kaip neturinės žalos atsiradimo pagrindÄ pareiÅ¡kėjas nurodė rÅ«kančių nuteistųjų laikymÄ kartu su nerÅ«kančiais asmenimis.

Pažymėtina, jog teisės aktai nenumato nuteistuosius skirstyti į rÅ«kančius ir nerÅ«kančius. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnyje numatytas Tabako gaminių vartojimo ribojimas. Å io straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikoje rÅ«kyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama visose sveikatos priežiÅ«ros įstaigose ir Å¡ių įstaigų teritorijose. Taigi pataisos įstaigos administracija turi pareigÄ užtikrinti, kad asmenys jose bÅ«tų laikomi sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis, taip pat, kad asmenys nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad LAVL informacija apie draudimÄ rÅ«kyti yra iÅ¡kabinta (b. l. 25, 26, 27, 28), todėl vertintina, kad įstaiga tinkamai įgyvendina šį draudimÄ . Atsižvelgiant į tai, jog pagal teisinį reglamentavimÄ LAVL nuteistiesiems rÅ«kyti yra draudžiama ir negali bÅ«ti rÅ«koma, todėl pareiÅ¡kėjas, matydamas, kad nuteistieji pažeidinėja nustatytas kalinimo normas, turėjo kreiptis į LAVL administracijÄ dėl rÅ«kymo, tačiau pareiÅ¡kėjas nėra kreipęsis į įstaigos administracijÄ dėl to, kad kiti nuteistieji rÅ«kytų LAVL ar dėl to, kad jiems bÅ«tų paskirtos nuobaudos už režimo nesilaikymÄ .

Taigi byloje nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų nesilaikęs teisės aktų reikalavimų, todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjo teiginiai, atmestini kaip neįrodyti.IÅ¡samiai bei visapusiÅ¡kai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sÄ lygų analizę, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad LAVL ginčo laikotarpiu 41 parÄ neužtikrino pareiÅ¡kėjui teisės aktais reglamentuotos minimalios vienam asmeniui tenkančios gyvenamojo ploto normos, todėl konstatuotina, kad LAVL pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti laikomam tinkamomis sÄ lygomis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktikÄ , pažymėjo, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009).CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). PareiÅ¡kėjas nurodė, jog dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė 1 500 Eur dydžio neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė iÅ¡gyvenimais, diskomfortu ir pan.

Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ . Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Nagrinėjamu atveju spręstina, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad dėl byloje konstatuoto pažeidimo bÅ«tų pablogėjusi pareiÅ¡kėjo sveikata ar atsiradusios kitos tokio masto pasekmės, kurias bÅ«tų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo argumentus dėl priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiÅ¡kėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažįsta, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygos buvo nežmoniÅ¡kos ar pažeidžiančios pareiÅ¡kėjo orumÄ , jo sveikatÄ ir gerovę, o elgesys su pareiÅ¡kėju galėtų bÅ«ti vertinamas kaip kankinimas.

Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų (dėl nepakankamo gyvenamojo ploto palatose), pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t. y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ . Teismas nagrinėjamos administracinės bylos kontekste įvertinęs pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės pažeidimo mastÄ ir trukmę (41 parÄ pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinta reglamentuota ploto norma), tai, kad šį ginčo laikotarpį pareiÅ¡kėjas minėtomis sÄ lygomis buvo laikomas atskirais laiko tarpais, atsižvelgęs į formuojamÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ (pvz., Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. kovo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2108-575/2016 priteisė pareiÅ¡kėjui 550 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ už jo kalinimÄ 78 paras Laisvės atėmimo vietų ligoninės kamerose, kuriose jam teko 1,93-3,78 kv. m ploto), bei valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), nesant byloje duomenų, kad dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų bÅ«tų pakenkta pareiÅ¡kėjo fizinei sveikatai, ar, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeisti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertina 350 Eur suma, kuri priteistina iÅ¡ atsakovo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo S. V. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui S. V. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės vietų atėmimo ligoninės, 350 Eur neturtinei žalai atlyginti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                Gintaras Čekanauskas