d3d06ed9-e8ec-4393-bb4a-a7d79609bdf5 · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-1107-253/2018 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-13957-2016-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.1.5.1.1; 2.6.16.8; 3.1.7.6; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 6 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ŽydrÅ«no BertaÅ¡iaus, Mariaus Dobrovolskio, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Urbo slėnis“ dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, Neringos miesto savivaldybė, biudžetinė įstaiga KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko direkcija, Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerija ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Urbo slėnis“ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, Neringos miesto savivaldybė, biudžetinė įstaiga KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko direkcija ir Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerija.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos patikslintu ieÅ¡kiniu prašė: pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2005 m. kovo 23 d. Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko įsakymÄ Nr. 13.6-1077 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) įregistravimo ir nuomos“; pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2005 m. balandžio 4 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N23/2005-0065;

įpareigoti atsakovę per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo jėgomis ir lėšomis paÅ¡alinti pastatÄ â€“ sargo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), poilsio pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitÄ inžinerinį statinį – antžeminę automobilių saugyklÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad detaliuoju planu, patvirtintu Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. 150 „Dėl sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutarčiai dėl infrastruktÅ«ros plėtojimo“ buvo suprojektuotas valstybinės žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), jo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo bÅ«das ir pobÅ«dis – rekreacinė teritorija, autokempingui įrengti ir eksploatuoti. 2005 m. balandžio 4 d. su UAB „Astmaris“ buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N23/2005-0065 (toliau ir Nuomos sutartis), pagal jÄ iÅ¡nuomota 0,2573 ha dalis minėto žemės sklypo, esamiems statiniams, t. y. pastatui – sargo nameliui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui – sargo nameliui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitam inžineriniam statiniui – kiemo aikÅ¡telei (maÅ¡inų stovėjimo aikÅ¡telei S-1207 kv.m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitam inžineriniam statiniui – kiemo aikÅ¡telei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatuoti.

Nuomos sutartimi buvo išnuomotas minėtas žemės sklypas, kurio naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos, statiniams eksploatuoti. UAB „Astmaris“ 2005 m. lapkričio 8 d. valstybinės žemės sklype esančius statinius pardavė atsakovei.

3. IeÅ¡kovė teigė, kad yra sÄ lygos taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalį ir pripažinti negaliojančia 2005 m. balandžio 4 d. nuomos sutartį. Ginčijamos nuomos sutarties sudarymo metu galiojusioje CK 6.551 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta, kad valstybinė žemė iÅ¡nuomojama ne aukciono bÅ«du, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais.

Ieškovė rėmėsi Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies redakcijoje, galiojusioje nuomos sutarties sudarymo metu, numatytomis nuostatomis, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui).

Detali valstybinės žemės nuomos tvarka nustatyta Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Taisyklės), jų 28 punktas taip pat atkartoja išvardintų teisės aktų nuostatas. Be to, Taisyklėse nustatyta, kad išnuomojami naudojami žemės sklypai, užstatyti asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (Taisyklių 28.1 papunktis);

žemės sklypai iÅ¡nuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris bÅ«tinas žemės sklype esantiems statiniams ar įrengimams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ Å¡ių statinių ar įrenginių tiesioginę paskirtį (Taisyklių 30.11 papunktis). IeÅ¡kovė taip pat rėmėsi Nuomos sutarties sudarymo metu galiojusios Žemės naudojimo bÅ«dų turinio apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d.

įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl Žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“, 19 ir 20 punktų nuostatomis, taip pat Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“, patvirtinto 2003 m. birželio 11 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 289, 9 dalies 13 punkto nuostata, kad aikštelė pagal naudojimo paskirtį yra priskiriama prie kitų inžinerinių statinių, neturinčių aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, kuris tarnauja pagrindiniam daiktui.

4. IeÅ¡kovė teigė, kad, vadovaujantis nurodytomis teisės normomis, žemės sklypas, kuriame yra atsakovės statiniai, galėjo bÅ«ti suformuotas ir iÅ¡nuomotas tik paplÅ«dimiams, stovyklavietėms, apžvalgos aikÅ¡telėms, turistinėms, sporto trasoms ir kitiems objektams, reikalingiems gyventojų trumpalaikiam poilsiui organizuoti, eksploatuoti. Pagal teisės aktus, reglamentuojančius disponavimÄ valstybine žeme, valstybinę žemę galima iÅ¡nuomoti tik statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įraÅ¡ytÄ paskirtį, tad Å¡iuo atveju atsakovei priklausiančių statinių paskirtis nesuderinama su žemės sklypo naudojimo bÅ«du, neatitiko numatyto teritorijos panaudojimo bÅ«do, todėl nuomos sutartis negalėjo bÅ«ti sudaryta.

IeÅ¡kovė nurodė ir tai, kad aikÅ¡telė yra neturinti aiÅ¡kios funkcinės priklausomybės statinys, o Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos sutartis negali bÅ«ti sudaryta dėl statinio, neturinčio aiÅ¡kios funkcinės priklausomybės. IeÅ¡kovės teigimu, vadovaujantis CK 4.105 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir teismų praktika, praradus teisę naudotis žemės sklypu, turi bÅ«ti taikomos teisės naudotis žemės sklypu praradimo pasekmės, kurių sÄ raÅ¡as yra baigtinis, t. y. asmeniui gali bÅ«ti suteikiama teisė kitu teisėtu bÅ«du naudotis žemės sklypu, o Å¡ios teisės nesuteikus, asmuo turi žemės sklype esančius statinius arba nusikelti, arba nusigriauti.

Žemės sklypuose esant atsakovės statiniams, ieškovė negali tinkamai disponuoti valstybine žeme.

5. Atsakovė UAB „Urbo slėnis“ pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį. Juo prašė įpareigoti ieÅ¡kovę sudaryti terminuotÄ 0,2761 kv. m valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo bÅ«das – rekreacinės teritorijos, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, leidžiant žemės sklype statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus, jeigu tokia statyba ar rekonstrukcija neprieÅ¡tarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui, nustatant nuomos terminÄ iki 2050 m. balandžio 4 d.

6. Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovės statiniai kaip nekilnojamieji daiktai atsirado daug anksčiau nei ieÅ¡kovės patikėjimo teise valdomas žemės sklypas, Å¡is buvo suformuotas Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. 150, todėl teisės aktų nuostatos statinių savininko teises gina prioritetiÅ¡kai prieÅ¡ žemės sklypo savininkÄ . Taigi ir fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais užstatyta valstybinė žemė turi bÅ«ti iÅ¡nuomojama ne aukciono bÅ«du.

Pažymėjo, kad atsakovės statiniai yra sukurti teisėtai, įregistruoti vieÅ¡ajame registre ir jokių pretenzijų dėl jų atsiradimo, stovėjimo ir eksploatavimo nuo pat statinių sukÅ«rimo momento iki Å¡iol žemės sklype Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kovė nereiÅ¡kia. IeÅ¡kovės pareigÄ iÅ¡nuomoti žemės sklypÄ atsakovei patvirtina Taisyklių nuostatos, nustatančios, kad pagal Taisykles parduodami ir iÅ¡nuomojami valstybinės žemės sklypai, užstatyti statiniais ar įrenginiais ir naudojami Å¡iems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti (2.2 punktas) bei kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos visais kitais atvejais parduoda ir iÅ¡nuomoja naudojamus valstybinės žemės sklypus (2.1.3 punktas).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. balandžio 4 d. sprendimu nuspręsta: nutraukti civilinės bylos dalį dėl ieÅ¡kovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2005 m. kovo 23 d. Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko įsakymÄ Nr. 13.6-1077 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) įregistravimo ir nuomos“; ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį ir atsakovės UAB „Urbo slėnis“ prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti; laikinÄ sias apsaugos priemones, teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti; priteisti atsakovei UAB „Urbo slėnis“ iÅ¡ ieÅ¡kovės 11 227,21 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti; priteisti trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, Neringos miesto savivaldybei iÅ¡ ieÅ¡kovės 1 870,38 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti.

8. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 29 straipsnyje nustatytÄ terminÄ administraciniam aktui skųsti, todėl, vadovaujantis ABTÄ® 103 straipsnio 8 punktu, civilinės bylos dalis dėl ieÅ¡kovės reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2005 m. kovo 23 d. Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko įsakymÄ Nr. 13.6‑1077 nutrauktina, be to, ieÅ¡kovė praleido CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir, nenustačius aplinkybių, dėl kurių Å¡is terminas turėtų bÅ«ti atnaujintas, yra pagrindas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimo dėl 2005 m. balandžio 4 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N23/2005-0065 pripažinimo negaliojančia netenkinti.

9. Teismas nustatė, kad ginčijamo administracinio akto ir Nuomos sutarties sudarymo metu ir žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis buvo kita, ir atsakovei nuosavybės teise priklausančių statinių – sargo namelių pagrindinė naudojimo paskirtis buvo kita, o kiemo aikÅ¡telių – kiti inžineriniai statiniai (kiemo įrenginiai). Esminė sÄ lyga iÅ¡nuomoti valstybinę žemę ne aukciono bÅ«du yra žemės nuomos bÅ«tinybė tam, kad statinių savininkai galėtų naudotis jiems priklausančiais statiniais pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį.

Pažymėta, kad joks teisės aktas imperatyviai nenustato, jog valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo metu žemės sklypo naudojimo bÅ«das ir pobÅ«dis turi sutapti su statinių naudojimo bÅ«du. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad žemės sklypas buvo iÅ¡nuomotas ne tik kiemo aikÅ¡telėms naudoti pagal jų pagrindinę naudojimo paskirtį, bet ir dviem statiniams – sargo nameliams, kurie negali bÅ«ti priskirtini prie inžinerinių tinklų, laikinųjų statinių ar neturinčių aiÅ¡kios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba Å«kinės veiklos pobÅ«džio statinių.

Å ie statiniai yra savarankiÅ¡ki vieÅ¡ajame registre įregistruoti nekilnojamojo turto objektai, o 2005 m. sausio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. VB7-265 kiemo aikÅ¡telė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta kaip pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausinys. Konstatuota, kad valstybinė žemė buvo iÅ¡nuomota visam statinių kompleksui, t. y. dviem sargo nameliams ir dviem kiemo aikÅ¡telėms, naudoti pagal jų pagrindinę naudojimo paskirtį. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog ginčijamas administracinis aktas ir valstybinės žemės nuomos sutartis buvo sudaryti pažeidžiant imperatyvias teisės normas.

10. Atsižvelgęs į tai, kad valstybinės žemės nuomos santykiai tęsiasi ir atsakovė turi teisėtÄ pagrindÄ naudotis jai nuosavybės teise priklausančiais statiniais, teismas netenkino ieÅ¡kovės reikalavimo paÅ¡alinti atsakovei priklausančius statinius. Pasisakydamas dėl atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo teismas pripažino, kad esant galiojančiai valstybinės žemės nuomos sutarčiai, nėra teisinio pagrindo pakartotinai spręsti klausimÄ dėl įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 11. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo 2018 m. balandžio 4 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ tenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, o atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. IeÅ¡kovė apeliacinė skundÄ grindžia tokiais argumentais: 11.1. Teismas klaidingai pritaikė ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Bendrasis 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas ginčyti nuomos sutartis turi bÅ«ti skaičiuojamas ne nuo nuomos sutarties sudarymo momento, o nuo sužinojimo, t. y. 2010 m. liepos 1 d. nusprendus, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas, ieÅ¡kovė praÅ¡o jį atnaujinti, nes ieÅ¡kovė neturėjo objektyvių galimybių sužinoti apie ydingÄ nuomos sutartį anksčiau, be to, Å¡ioje byloje siekiama apginti valstybės interesus ir užtikrinti tinkamÄ disponavimÄ valstybine žeme. 11.2.

Nuomos sutarties sudarymo metu pažeistos imperatyvios teisės normos. Nuomos sutartimi buvo išnuomotas Žemės sklypas, kurio pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo būdas ir pobūdis – rekreacinė teritorija, autokempingui įrengti ir eksploatuoti. Žemės sklypas, kuriame yra atsakovės statiniai, galėjo būti suformuotas ir išnuomotas tik paplūdimiams, stovyklavietėms, apžvalgos aikštelėms, turistinėms, sporto trasoms ir kitiems objektams, reikalingiems gyventojų trumpalaikiam poilsiui organizuoti, eksploatuoti.

Pagal teisės aktus, reglamentuojančius disponavimÄ valstybine žeme, jÄ galima iÅ¡nuomoti tik statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įraÅ¡ytÄ paskirtį. Atsakovei priklausančių statinių paskirtis nesuderinama su žemės sklypo naudojimo bÅ«du, neatitiko numatyto teritorijos panaudojimo bÅ«do, todėl Nuomos sutartis negalėjo bÅ«ti sudaryta, t. y. nebuvo galima formuoti ir iÅ¡nuomoti Žemės sklypo, kurio paskirtis – kita, naudojimo bÅ«das – rekreacinės teritorijos, o Žemės sklype esantys statiniai – inžinerinės paskirties. 11.3.

Ieškovė nesutinka su teismo išvada, kad atsakovės statiniai yra savarankiški viešajame registre įregistruoti nekilnojamojo turto objektai. Ieškovė nurodo, kad aikštelė yra neturintis aiškios funkcinės priklausomybės statinys, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos sutartis negali būti sudaryta dėl statinio, neturinčio aiškios funkcinės priklausomybės. Valstybinės žemės sklypas buvo išnuomotas dėl statinių, neturinčių aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, nors imperatyvūs teisės aktai draudžia išnuomoti be aukciono valstybinę žemę tokiems statiniams eksploatuoti. 11.4.

IeÅ¡kovė nesutinka su iÅ¡ jos priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų pagrįstumu. IeÅ¡kovės nuomone, atsakovė neįgijo teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . TokiÄ atsakovės teisę pripažinus, bylinėjimosi iÅ¡laidų suma turėtų bÅ«ti sumažinta, nes atsakovė faktiÅ¡kai patyrė mažiau iÅ¡laidų, nei apskaičiuota teismo sprendime. Be to, ieÅ¡kovės nuomone, trečiasis asmuo Neringos miesto savivaldybė neturi teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

12. Atsiliepimu atsakovė UAB „Urbo slėnis“ praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti atsakovei iÅ¡ apeliantės visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė sutinka su teismo iÅ¡vadomis dėl skundo padavimo ir ieÅ¡kinio senaties terminų taikymo. Atsakovė nesutinka su ieÅ¡kovės nurodomu teisės normų interpretavimu. Atsakovės įsitikinimu, CK 6.551 straipsnio 2 dalyje, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, Taisyklių 2.2., 30.11 papunkčiuose įtvirtinta nuostata dėl valstybinės žemės sklypo suformavimo ir nuomos procedÅ«rų, susijusių su statinių ar įrenginių tiesiogine paskirtimi ir formuojamu valstybinės žemės sklypu reiÅ¡kia, kad nuosavybės teise valdomų statinių ar įrenginių tiesioginė paskirtis lemia tik naujai formuojamo valstybinės žemės sklypo dydį, tačiau nepasisakoma dėl naujai suformuoto žemės sklypo tikslinės naudojimo paskirtis, bÅ«do ar pobÅ«džio.

Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracija, priimdama ginčijamÄ Ä¯sakymÄ ir sudarydama Nuomos sutartį, teisės aktų reikalavimų nepažeidė, kadangi žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis yra kita, o atsakovei nuosavybės teise priklausančių statinių pagrindinė naudojimo paskirtis taip pat buvo kita. IeÅ¡kovė neginčija ir nepraÅ¡o pripažinti negaliojančiu 2002 m. rugsėjo 16 d. Neringos savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 150 dėl detaliojo plano patvirtinimo. Atsakovė sutinka su teismo iÅ¡vada, kad žemės sklypas buvo iÅ¡nuomotas ne tik kiemo aikÅ¡telėms naudoti pagal jų pagrindinę naudojimo paskirtį, bet ir dviem statiniam pastatams – sargo nameliams.

Atsakovei priklausantys statiniai sudaro vienÄ kompleksÄ , turi aiÅ¡kiÄ funkcinę priklausomybę ir apibrėžtÄ naudojimÄ , kadangi skirti rekreacijai, susiję su poilsiautojų poilsiu autokempinge, ir Å¡ie statiniai nėra tarnaujantys jokiam kitam daiktui. Atsakovė, pasisakydama dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, teigia, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos yra pagrįstos ir ne per didelės. Atsakovės įsitikinimu, ieÅ¡kovei taip pat kyla pareiga atlyginti ir atsakovės iÅ¡laidas už prieÅ¡ieÅ¡kinio parengimÄ , kadangi jo parengimas ir pateikimas bÅ«tent į Å¡iÄ civilinę bylÄ buvo bÅ«tinas, siekiant apginti atsakovės nuosavybės teises į statinius, patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimų tenkinimo atveju.

13. Atsiliepimu trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Neringos miesto savivaldybė praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti iÅ¡ apeliantės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime trečiasis asmuo sutinka su teismo iÅ¡vadomis dėl senaties termino taikymo. Nurodo, kad jokio, esminio ar neesminio, nesuderinamumo tarp žemės sklypo ir statinių paskirties Nuomos sutarties sudarymo metu nebuvo. Tiek Nuomos sutarties sudarymo metu, tiek Å¡iuo metu atsakovei nuosavybės teise priklausė ne tik inžineriniai statiniai – kiemo aikÅ¡telės, bet ir pastatai.

Taigi Nuomos sutartis buvo sudaryta visam nekilnojamojo turto kompleksui, susidedančiam iÅ¡ savarankiÅ¡kų statinių ir jų priklausinių, eksploatuoti. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo nurodo, kad trečiasis asmuo palaikė atsakovės pozicijÄ . Nors atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis buvo atmestas, tačiau atsakovė pripažintina laimėjusi bylÄ , nes atsakovė pasiekė savo tikslÄ iÅ¡saugoti žemės sklypo nuomos teisę ir jai priklausančių statinių valdymo teisę. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 14. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

15. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ (CPK 321, 322 straipsniai).

16. IÅ¡ byloje esančių Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad UAB „Astmaris“ nuosavybės teise priklausė pastatas – sargo namelis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – sargo namelis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo aikÅ¡telė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 87/100 dalys kiemo aikÅ¡telės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apskrities virÅ¡ininkas 2005 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 13.6-1077 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) įregistravimo ir nuomos“ įpareigojo Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjÄ VÄ® Registrų centro Klaipėdos filialui teikti duomenis apie žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) jam įregistruoti Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos vardu, taip pat iÅ¡nuomojo 0,2761 ha valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį, sudarančiÄ 0,2573 ha, UAB „Astmaris“ 12 metų laikotarpiui kitai paskirčiai pagal priedÄ .

Nustatyta, kad 2005 m. balandžio 4 d. tarp Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko, ir UAB „Astmaris“ pasiraÅ¡yta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N23/2005-0065, pagal jÄ UAB „Astmaris“ iÅ¡nuomota žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,2761 ha, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, sudaranti 0,2573 ha, 12 metų laikotarpiui, terminÄ skaičiuojant nuo sutarties sudarymo dienos. Tarp UAB „Astmaris“ ir UAB „Urbo slėnis“ 2005 m. lapkričio 8 d. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 5723 anksčiau nurodyti nekilnojamojo turto objektai (du pastatai – sargo nameliai ir dvi kiemo aikÅ¡telės) ir žemės sklypo nuomos teisė, kylanti iÅ¡ 2005 m. balandžio 4 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N23/2005-0065, perleisti atsakovei UAB „Urbo slėnis“.

Dėl senaties termino 17. Nustatyta, kad ieÅ¡kovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos 2016 m. spalio 21 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl 2005 m. kovo 23 d. priimto administracinio teisės akto – Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko įsakymo Nr. 13.6-1077 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) įregistravimo ir nuomos“ ir 2005 m. balandžio 4 d. sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N23/2005-0065 nuginčijimo. Byloje atsakovė UAB „Urbo slėnis“ ir trečiasis asmuo Neringos miesto savivaldybė pareiÅ¡kė praÅ¡ymus taikyti ieÅ¡kinio senatį.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad minėti ieÅ¡kinio reikalavimai pareikÅ¡ti praleidus ir procedÅ«rinį ABTÄ® 29 straipsnyje nustatytÄ terminÄ administraciniam aktui ginčyti, ir ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pareikÅ¡ti.

18. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai pritaikė ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Å iÄ pozicijÄ ieÅ¡kovė grindžia argumentais, kad bendrasis 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas ginčyti nuomos sutartis turi bÅ«ti skaičiuojamas ne nuo nuomos sutarties sudarymo momento, o nuo sužinojimo apie jÄ dienos, t. y. 2010 m. liepos 1 d. Teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentÄ atmeta kaip nepagrįstÄ .

19. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės nurodomu ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo pradžios momentu. Å iuo atveju reikalavimui pripažinti negaliojančia nuomos sutartį taikytinas bendrasis deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

20. Apeliantė sužinojimo apie praÅ¡omÄ pripažinti negaliojančia nuomos sutartį momentÄ sieja su 2010 m. liepos 1 d., t. y. kai, likvidavus apskričių virÅ¡ininkų administracijas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos buvo priskirtos valstybinės žemės patikėtinio funkcijos. Kaip tai teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. 248 „Dėl apskričių virÅ¡ininkų administracijų likvidavimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1787 „Dėl apskričių virÅ¡ininkų administracijų likvidacinių komisijų sudarymo ir veiksmų likviduojant apskričių virÅ¡ininkų administracijas“ pripažinimo netekusiu galios“ 5.2 papunktyje nustatyta, jog po to, kai bus likviduotos apskričių virÅ¡ininkų administracijos, esant ginčams dėl apskričių virÅ¡ininkų priimtų sprendimų dėl valstybinės žemės sandorių, nuosavybės teisių į žemę, miÅ¡kus, vandens telkinius atkÅ«rimo, valstybei teismuose atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip.

Ä®statyme įtvirtinta taisyklė, jog prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieÅ¡kinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 1.128 straipsnis). Teisės aktų pagrindu Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos perėmė Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos teises ir pareigas ginčuose dėl Å¡ios apskrities virÅ¡ininko priimtų sprendimų dėl valstybinės žemės sandorių. Taigi aplinkybė, kad ginčijamÄ nuomos sutartį sudarė ne Å¡iuo metu valstybei atstovaujanti Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, vadovaujantis CK 1.128 straipsniu, nekeičia ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo taisyklių.

Kadangi ieÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti negaliojančia 2005 m. balandžio 4 d. sudarytÄ valstybinės žemės nuomos sutartį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovė praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ Å¡iam reikalavimui pareikÅ¡ti.

21. Apeliantė nurodo, kad praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas turėtų bÅ«ti atnaujintas, pripažinus, jog jis praleistas dėl svarbių priežasčių. IeÅ¡kovė nurodo, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos neturėjo objektyvių galimybių anksčiau sužinoti apie ginčijamÄ nuomos sutartį, be to, byloje siekiama apginti valstybės interesus ir užtikrinti tinkamÄ disponavimÄ valstybine žeme. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės nurodytos aplinkybės nepripažintinos svarbiomis ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastimis.

22. Pirma, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir atsižvelgė į pačios ieÅ¡kovės nuo 2010 m. liepos 1 d. iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo atliktus veiksmus. Nors apeliantė teigia, kad neturėjo objektyvių galimybių anksčiau sužinoti apie nuomos sutartį, tačiau Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos įstatymu priskirta kompetencija organizuoti ir vykdyti valstybinę žemės naudojimo kontrolę (Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 9 punktas).

Bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovė, perėmusi apskričių virÅ¡ininkų administracijų teises ir pareigas ir vykdydama valstybinę žemės naudojimo kontrolę, ne tik iki ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos neginčijo nuomos sutarties, tačiau ir nutarė pakeisti 2005 m. balandžio 4 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N23-2005-0065, susitarimu nustatant ilgesnį sutarties galiojimo terminÄ . Nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 8 d. pasiraÅ¡ytas Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, ir UAB „Urbo slėnis“ susitarimas Nr. 13SŽN‑163‑(14.13.55.) „Dėl 2005 m. balandžio 4 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N23/2005-0065 pakeitimo“, jame nustatyta, kad nuomininkė pagal sutartį yra UAB „Urbo slėnis“, numatyta, kad žemės sklypas iÅ¡nuomojamas 45 metų laikotarpiui nuo Å¡io susitarimo sudarymo dienos ir numatyta, kad iÅ¡nuomojamo žemės sklypo naudojimo bÅ«das – rekreacinės teritorijos.

Šis 2015 m. rugsėjo 8 d. pasirašytas susitarimas byloje neginčijamas.

23. Antra, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė neginčija pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų, jog ieÅ¡kovė yra praleidusi procedÅ«rinį terminÄ ginčyti nuomos sutarties sudarymo pagrindu buvusį administracinį aktÄ , pagrįstumo. IeÅ¡kovės ieÅ¡kiniu praÅ¡omo pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2005 m. kovo 23 d. Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko įsakymo Nr. 13.6-1077 priėmimo metu galiojusi ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalies nuostata, be kita ko, numatė, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (praÅ¡ymas) administraciniam teismui paduodamas per vienÄ mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar praneÅ¡imo apie veiksmÄ (neveikimÄ ) įteikimo suinteresuotai Å¡aliai dienos.

AnalogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ieÅ¡kovės kreipimosi į teismÄ metu galiojančioje ABTÄ® 29 straipsnio 1 dalies redakcijoje. Vadovaujantis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi, skundo padavimo terminas negali bÅ«ti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo praėjo daugiau kaip deÅ¡imt metų. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ABTÄ® 103 straipsnio 8 punktu ir pagrįstai nutraukė bylos dalį dėl ieÅ¡kovės reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2005 m. kovo 23 d.

Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko įsakymÄ Nr. 13.6-1077. ReikÅ¡minga tai, kad minėtame 2005 m. kovo 23 d. Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko įsakyme nuspręsta iÅ¡nuomoti valstybinės žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) dalį, sudarančiÄ 0,2573 ha, UAB „Astmaris“ 12 metų terminui kitai paskirčiai pagal priedÄ , kuriame nustatytos esminės nuomos sutarties sÄ lygos.

24. Teisėjų kolegija nesutinka su ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentais, kad yra teisinis pagrindas praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje nenustatyta, jog ieÅ¡kovė praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ dėl svarbių priežasčių. IeÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo sudaro pagrindÄ ieÅ¡kinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovei praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ , o byloje esant pareikÅ¡tam praÅ¡ymui taikyti ieÅ¡kinio senatį, yra teisinis pagrindas netenkinti ieÅ¡kinio reikalavimo dėl 2005 m. balandžio 4 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N23/2005-0065 pripažinimo negaliojančia.

Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia 25. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu 2005 m. balandžio 4 d. valstybinės žemės nuomos sutartį prašė pripažinti negaliojančia ir CK 1.80 straipsnio pagrindu, kaip prieÅ¡taraujančiÄ imperatyvioms įstatymo normoms. CK 1.80 straipsnio 1 dalis nustato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Vadovaujantis CK 1.78 straipsnio 5 dalimi, reikalavimÄ dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikÅ¡ti bet kuris suinteresuotas asmuo; niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktÄ teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva).

CK 1.80 straipsnyje įtvirtintas sandorio negaliojimo pagrindas taikytinas konstatavus sÄ lygų visumÄ : pirma, teisės norma yra imperatyvi; antra, ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintÄ imperatyvÄ ir Å¡io pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas.

26. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad atsakovei UAB „Urbo slėnis“ priklausančių statinių paskirtis nesuderinama su 2005 m. balandžio 4 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi išnuomoto žemės sklypo naudojimo būdu, neatitiko numatyto teritorijos panaudojimo būdo, todėl nuomos sutartis negalėjo būti sudaryta. Ieškovė iš esmės laikosi pozicijos, kad sudarant nuomos sutartį pažeistos valstybinės žemės išnuomojimo ne aukciono būdu numatančios įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatos.

27. Nuomos sutarties sudarymo metu galiojusios redakcijos Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas, be kita ko, numatė, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui).

Nuomos sutarties sudarymo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 28.1 papunktyje taip pat nurodyta, jog išnuomojami naudojami žemės sklypai, užstatyti asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui.

Taigi aktualu tai, ar atsakovei priklausantys pastatai pateko į Žemės įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytas iÅ¡imtis, nesudariusias pagrindo valstybinę žemę iÅ¡nuomoti be aukciono. Nuomos sutarties sudarymo metu galiojusios redakcijos Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte taip pat numatyta nuostata, kad žemės sklypai iÅ¡nuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris bÅ«tinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį.

28. Bylos duomenimis nustatyta, kad Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. 150 „Dėl sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutarčiai dėl infrastruktūros plėtojimo“ buvo patvirtintas detalusis planas, kuriuo buvo suprojektuotas naujas valstybinės žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), ir nustatyta šio žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo būdas– rekreacinė teritorija, naudojimo pobūdis – teritorija autokempingui. 2005 m. balandžio 4 d. valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodyta žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė;

žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis – rekreacinė teritorija, autokempingui įrengti ir eksploatuoti. Taigi Nuomos sutartyje nustatyta žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, taip pat jo naudojimo būdas ir pobūdis atitinka Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. 150 patvirtintame detaliajame plane numatytus duomenis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog šis detalusis planas yra galiojantis.

29. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl atsakovės statinių kvalifikavimo. Apeliaciniame skunde dėstomais motyvais ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės teigia, kad aikÅ¡telė yra neturintis aiÅ¡kios funkcinės priklausomybės statinys, o imperatyvÅ«s teisės aktai draudžia iÅ¡nuomoti be aukciono valstybinę žemę tokiems statiniams eksploatuoti. Apeliantė teigia, kad atsakovei priklausančios aikÅ¡telės nebuvo ir nėra naudojamos kaip savarankiÅ¡ki daiktai. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė UAB „Urbo slėnis“ su nurodytais apeliantės argumentais nesutinka ir laikosi pozicijos, kad iÅ¡nuomoto žemės sklypo naudojimo pobÅ«dis atitiko atsakovės statinių paskirtį. Atsakovė taip pat nurodo, kad jai priklauso statinių kompleksas, o net aikÅ¡teles (automobilių stovėjimo aikÅ¡teles) atskiriant nuo pastato, jos vis tiek turi bÅ«ti vertinamos kaip turinčios aiÅ¡kiÄ funkcinę priklausomybę ir apibrėžtÄ naudojimÄ .

30. RaÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovei UAB „Urbo slėnis“ nuosavybės teise priklausantys statiniai yra suformuoti kaip nekilnojamojo turto objektai ir įregistruoti vieÅ¡ajame registre. 2005 m. balandžio 4 d. valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo metu visi statiniai priklausė nuomos sutartį sudariusiai UAB „Astmaris“. Vėliau visi minėti statiniai, kartu su žemės sklypo nuomos teise, buvo perleisti UAB „Urbo slėnis“. Byloje esančioje 2005 m. sausio 6 d. pastato ir kitų statinių pirkimo–pardavimo sutartyje, kuria UAB „Astmaris“ įsigijo nekilnojamÄ jį turtÄ , nurodyta, kad parduodamas pastatas – sargo namelis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniu – kitais statiniais (inžineriniais) – kiemo statiniais (maÅ¡inų stovėjimo aikÅ¡telė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini).

Apeliantė akcentuoja, kad minėtas raÅ¡ytinis įrodymas patvirtina aplinkybę, jog kiemo aikÅ¡telė yra kito statinio priklausinys. Tačiau minėto raÅ¡ytinio įrodymo turinys taip pat sudaro pagrindÄ pripažinti, kad parduodami statiniai buvo vertinti kaip kompleksas.

31. Šiuo atveju Nuomos sutartimi žemės sklypas buvo išnuomotas jame esant ne tik kiemo aikštelėms, bet ir dviem pastatams – sargo nameliams. Apeliaciniame skunde ieškovė, dėstydama motyvus dėl atsakovei priklausančių statinių kvalifikavimo, nenurodė nesutikimo motyvų su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog pastatai – sargo nameliai, negali būti priskirtini prie inžinerinių tinklų, laikinųjų statinių ar neturinčių aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinių.

32. Nuomos sutarties sudarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 patvirtinto Žemės naudojimo būdų turinio aprašo 20 punkte nurodyta, kad kitos paskirties žemės sklypai, kurių naudojimo būdas rekreacinės teritorijos, skirti paplūdimiams, stovyklavietėms, apžvalgos aikštelėms, turistinėms ir sporto trasoms ir kitiems objektams, kurie reikalingi gyventojų trumpalaikiam poilsiui organizuoti (paplūdimiai, stovyklavietės, apžvalgos aikštelės, turistinės ir sporto trasos, gelbėjimo stotys, laikini pastatai šiems objektams aptarnauti).

33. Nuomos sutarties sudarymo metu žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis buvo kita; šiuo metu atsakovei nuosavybės teise priklausančių pastatų – sargo namelių pagrindinė naudojimo paskirtis buvo kita, o kiemo aikštelių paskirtis buvo kiti inžineriniai statiniai (kiemo įrenginiai). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje esančiais Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pastatas – sargo namelis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2016 m. gegužės 5 d. viešajame registre įregistruotas kaip poilsio pastatas, pagrindinė naudojimo paskirtis – poilsio.

34. Kaip minėta anksčiau, Nuomos sutartyje dėl žemės sklypo naudojimo būdo ir pobūdžio pažymėta, kad tai rekreacinė teritorija, autokempingui įrengti ir eksploatuoti. Tokie duomenys numatyti ir Neringos savivaldybės tarybos patvirtintame detaliajame plane. Taigi žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis sietas su žemės sklypo naudojimu automobilių kempingui (t. y. trumpalaikio poilsio stovyklai). Įvertinusi apeliacinio skundo motyvus teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis, kad valstybinė žemė buvo išnuomota visam statinių kompleksui, t. y. dviem sargo nameliams ir dviem kiemo aikštelėms, naudoti pagal jų pagrindinę naudojimo paskirtį.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nenustatyta teisinio pagrindo konstatuoti, jog ginčijama valstybinės žemės nuomos sutartis buvo sudaryta pažeidžiant imperatyvias teisės normas. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme 35. Apeliaciniu skundu ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atsakovei UAB „Urbo slėnis“ iš ieškovės priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Ieškovė teigia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atsakovei priteistas nepagrįstai, taip pat nesutinka su atsakovės bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumu.

36. Atsakovė UAB „Urbo slėnis“ prašė priteisti ir pagrindė 11 227,21 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, jas sudaro 31 Eur žyminis mokestis, 291 Eur iÅ¡laidos už antstolės faktinių aplinkybių konstatavimÄ ir 10 905,21 Eur atstovavimo iÅ¡laidos. IÅ¡ apeliacinio skundo argumentų matyti, kad apeliantė iÅ¡ esmės nesutinka su atsakovės iÅ¡laidų, turėtų advokato teisinei pagalbai apmokėti, dydžiu.

37. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Byloje ieÅ¡kovė buvo pareiÅ¡kusi ieÅ¡kinį, o atsakovė UAB „Urbo slėnis“ buvo pareiÅ¡kusi prieÅ¡ieÅ¡kinį. Nors tiek ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio, tiek atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio materialiniai reikalavimai atmesti, tačiau nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovė visiÅ¡kai neįgijo teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Atsižvelgiant į tai, kad byla buvo iÅ¡kelta ieÅ¡kovės iniciatyva, taip pat į bendrÄ jÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo taisyklę, darytina iÅ¡vada, kad atmetus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimus, atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su atsikirtimu į ieÅ¡kinį, atlyginimÄ .

38. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė UAB „Urbo slėnis“ byloje teikė ne tik atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, jame iÅ¡dėstydama atsikirtimus į ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimus, tačiau ir pateikė ir prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame buvo pareikÅ¡ti savarankiÅ¡ki atsakovės materialiniai reikalavimai dėl nuomos sutarties sudarymo ir iÅ¡plečiamos teisminio ginčo ribos, darytina iÅ¡vada, kad, atmetus atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus, atsakovės su Å¡iuo procesiniu dokumentu susijusios bylinėjimosi iÅ¡laidos neturi bÅ«ti priteisiamos iÅ¡ prieÅ¡ingos Å¡alies, t. y. ieÅ¡kovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

IÅ¡ byloje esančios 2017 m. balandžio 18 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros duomenų nustatyta, kad už prieÅ¡ieÅ¡kinio parengimÄ atsakovė patyrė 1 573 Eur iÅ¡laidų. Atsižvelgiant į apeliantės ginčijamÄ su prieÅ¡ieÅ¡kiniu susijusiÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų dalį, anksčiau nurodytų motyvų pagrindu sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės nepagrįstai priteistos nurodytos 1 573 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos, dėl to atsakovei priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos mažintinos apeliantės ginčijamu dydžiu.

39. CPK 98 straipsnio 1 dalis, be kita ko, numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pažymėtina, kad, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d.

įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatÅ«ros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raÅ¡tu Nr. 141 nauja redakcija iÅ¡dėstytose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

40. Svarbu tai, kad ne visos faktiÅ¡kai Å¡alių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali bÅ«ti pripažįstamos pagrįstomis. Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio dydį atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialiųjų žinių reikalingumÄ , ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ , advokato darbo laiko sÄ naudas ir kitas svarbias aplinkybes.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad Rekomendacijų nuostatose neribojama Å¡alių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet Å¡alys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatÄ , kad teismas negalės bylÄ laimėjusiai Å¡aliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, iÅ¡skyrus iÅ¡imtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panaÅ¡iais atvejais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009).

41. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , remdamasis Rekomendacijose numatytu bÅ«du apskaičiuotais maksimaliais dydžiais, pripažino, kad pagal atsakovės atliktus veiksmus byloje, maksimali atsakovei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma sudaro 9 023,08 Eur. Ä®vertinęs bylos sudėtingumÄ ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovei priteistinas visų 11 227,21 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė teigia, kad atsakovė, atlikdama konkrečius nurodytus procesinius veiksmus, faktiÅ¡kai patyrė mažesnes sÄ naudas.

Atsižvelgdama į anksčiau nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ bei kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, konkrečioje byloje nenustačiusi pagrindo virÅ¡yti Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius, teisėjų kolegija remiasi pirmosios instancijos teismo pagal Rekomendacijose numatytÄ tvarkÄ apskaičiuota maksimalia atsakovei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma (9 023,08 Eur) ir pasisako dėl apeliantės argumentų dėl nurodytų bylinėjimosi iÅ¡laidų realumo ir pagrįstumo.

42. Nustatyta, kad atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsakovė nurodė, jog priedų sÄ raÅ¡Ä ir atsiliepimo priedus pateiks atskiru raÅ¡ytiniu pareiÅ¡kimu. Atsakovė priedus pateikė 2016 m. gruodžio 12 d. praÅ¡ymu dėl atsiliepimo priedų pateikimo. Atsižvelgiant į tai, kad priedai turi bÅ«ti pateikiami kartu su pateikiamu procesiniu dokumentu (CPK 111 straipsnio 2 dalies 6 punktas), taip pat į tai, kad skundžiamame sprendime už atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį apskaičiuotas maksimalus įkainis, darytina iÅ¡vada, kad apskaičiuojant bendrÄ maksimaliÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ nepagrįstai įtrauktos 77,19 Eur iÅ¡laidos už minėtÄ praÅ¡ymÄ .

43. Ä®vertinus tai, kad atsakovė turi procesinę teisę teikti procesinį praÅ¡ymÄ dėl termino atsiliepimui pateikti pratęsimo, atsiliepimo į ieÅ¡kinį apimtį, tai pat tai, kad apeliantės argumentai dėl atsakovės netinkamo darbo organizavimo grindžiami tik prielaidomis, apeliacinio skundo argumentai dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų už 2016 m. lapkričio 11 d. praÅ¡ymÄ dėl termino pratęsimo nepagrįstumo atmestini. Tačiau nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 13 d. ataskaitos duomenys patvirtina apeliantės nurodytas aplinkybes, jog už nurodytÄ praÅ¡ymÄ Ä¯ sÄ skaitÄ Ä¯traukta 48,40 Eur suma. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad į bendrÄ maksimaliÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ nepagrįstai įtrauktos 260,36 Eur (308,76 Eur – 48,40 Eur) iÅ¡laidos už minėtÄ praÅ¡ymÄ .

44. Skundžiamame teismo sprendime už 2017 m. birželio 26 d. praÅ¡ymÄ dėl įrodymų pridėjimo prie bylos nurodytas maksimalus 329,12 Eur įkainis. Bylos duomenimis, nurodytu praÅ¡ymu teismui pateiktas antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Ä®vertinus tokio praÅ¡ymo apimtį ir turinį, taip pat duomenis, kad į atsakovės pateiktÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų ataskaitÄ 2017 m. birželio 26 d. įtrauktos 193,60 Eur iÅ¡laidos, susijusios su antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo organizavimu, pripažintina, kad į bendrÄ maksimaliÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ nepagrįstai atskirai įtrauktos 135,52 Eur (329,12 Eur – 193,60 Eur) iÅ¡laidos už minėtÄ praÅ¡ymÄ dėl įrodymų pridėjimo prie bylos.

45. Skundžiamame teismo sprendime apskaičiuojant bendrÄ maksimaliÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ Ä¯traukta 670,69 Eur suma už 2017 m. lapkričio 21 d. ir 2017 m. lapkričio 29 d. praÅ¡ymus dėl mediacijos, taip pat įtraukta 340,32 Eur suma už 2018 m. sausio 9 d. praÅ¡ymÄ dėl trečiojo asmens atstovo dalyvavimo pripažinimo bÅ«tinu, be to, įtraukta 340,32 Eur suma už 2018 m. kovo 16 d. praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, iÅ¡ viso už nurodytus praÅ¡ymus įtraukta 1 351,33 Eur suma.

Atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidų 2018 m. kovo 15 d. duomenys patvirtina apeliantės nurodytas aplinkybes, kad ataskaitoje nenurodyta, jog už 2018 m. sausio 9 d. praÅ¡ymo ir 2018 m. kovo 16 d. praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo (pastebėtina, kad 2018 m. kovo 15 d. ataskaitoje iÅ¡laidos už kitus vėlesnėmis datomis rengtinus dokumentus buvo įtrauktos) suraÅ¡ymÄ buvo iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita. Taip pat, minėtos ataskaitos duomenimis, už 2017 m. lapkričio 21 d. praÅ¡ymo dėl teisminės mediacijos skyrimo ir už 2017 m. lapkričio 29 d. praÅ¡ymo dėl trečiojo asmens dalyvavimo mediacijoje pripažinimo bÅ«tinu parengimÄ Ä¯traukta po 72,60 Eur, t. y. iÅ¡ viso 145,20 Eur.

Esant Å¡iems duomenims, kad atsakovė į bylÄ teikė procesinius praÅ¡ymus, tačiau faktinės iÅ¡laidos yra mažesnės, pripažintina, kad į bendrÄ maksimaliÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ nepagrįstai įtrauktos 1 206,13 Eur ((670,69 Eur + 340,32 Eur + 340,32 Eur) – 145,20 Eur) iÅ¡laidos už minėtus praÅ¡ymus.

46. Pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas bendrÄ maksimaliÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , įtraukė 407,78 Eur sumÄ už 2017 m. sausio 3 d., 2017 m. vasario 7 d., 2017 m. balandžio 27 d., 2017 m. lapkričio 22 d. ir 2018 m. sausio 9 d. praÅ¡ymus dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo. Apeliantė teigia, kad už atsakovės procese pareikÅ¡tus nurodyto turinio praÅ¡ymus turi bÅ«ti atlyginama maksimali 121 Eur (5 x 24,20 Eur) suma. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidų ataskaitoje įtraukta 24,20 Eur suma už 2017 m. rugsėjo 12 d. praÅ¡ymÄ , sutinka su apeliantės nurodytu įkainiu, taip pat, atsižvelgdama dar ir į minėto praÅ¡ymo parengimÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad į bendrÄ maksimaliÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ nepagrįstai įtrauktos 262,58 Eur (407,78 Eur – (6 x 24,20 Eur)) iÅ¡laidos.

47. Apeliantė pažymi, kad į atsakovės advokatui mokamas sumas buvo įtraukta suma už susitikimÄ su kitu asmeniu, kuris nėra advokatas. Taip pat apeliantė nurodo, kad atsakovė, siekdama ginÄÄ iÅ¡spręsti taikiai ir dėl to atidedant teismo posėdžius, prisidėjo prie bylinėjimosi iÅ¡laidų padidėjimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidų ataskaitos duomenis, taip pat tai, kad ne visos atsakovės nurodytos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priimant skundžiamÄ teismo sprendimÄ buvo įtrauktos į pagal Rekomendacijose numatytÄ tvarkÄ apskaičiuotÄ bendrÄ maksimaliÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad kiti ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo dar labiau mažinti pirmosios instancijos teismo apskaičiuotas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

48. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismo pagal Rekomendacijose numatytÄ tvarkÄ apskaičiuota maksimali atsakovei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų už atstovavimÄ suma (9 023,08 Eur) mažintina iÅ¡ viso 3 514,78 Eur (1 573 Eur + 77,19 Eur + 260,36 Eur + 135,52 Eur + 1 206,13 Eur + 262,58 Eur), t. y. iki 5 508,30 Eur. Pripažintina, kad atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinas 5 830,30 Eur (31 Eur + 291 Eur + 5 508,30 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme atlyginimas.

49. Apeliantė taip pat nesutinka su trečiojo asmens Neringos miesto savivaldybės patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimu iÅ¡ ieÅ¡kovės. Apeliantė teigia, kad minėtas trečiasis asmuo buvo įtraukas atsakovės pusėje pagal atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį. Bylos duomenimis, trečiasis asmuo Neringos miesto savivaldybė į bylÄ Ä¯traukta ieÅ¡kovės patikslintame ieÅ¡kinyje, dar iki atsakovei pareiÅ¡kiant prieÅ¡ieÅ¡kinį. IÅ¡ trečiojo asmens Neringos miesto savivaldybės atsiliepimo į atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį turinio matyti, kad Å¡is trečiasis asmuo laikėsi pozicijos, jog patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimai pripažinti negaliojančiais administracinį aktÄ ir Nuomos sutartį nepagrįsti ir netenkinti, o teismui nutarus tenkinti patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, turėtų bÅ«ti tenkintinas ir prieÅ¡ieÅ¡kinis.

Esant nurodytoms aplinkybėms sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad trečiasis asmuo Neringos miesto savivaldybė bylos nagrinėjimo metu palaikė atsakovės pozicijÄ dėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu reiÅ¡kiamų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai bei CPK 47 straipsnio 2 dalį, numatančiÄ trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , konstatuotina, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos trečiajam asmeniui Neringos miesto savivaldybei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistos pagrįstai.

Dėl bylos procesinės baigties 50. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiÅ¡kino ir bylos faktinėms aplinkybėms pritaikė materialinės teisės normas, nepažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų, dėl to priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ dėl Å¡alių byloje pareikÅ¡tų reikalavimų. Tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ tarp Å¡alių.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistas nepagrįstai didelis bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas, Å¡i pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina, sumažinant atsakovei UAB „Urbo slėnis“ iÅ¡ ieÅ¡kovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos priteistÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ iki 5 830,30 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo 51. IeÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmetus, jai tenka pareiga atlyginti kitos Å¡alies turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovė UAB „Urbo slėnis“ pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės apeliacinės instancijos teisme turėtų 1 996,50 Eur iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ atlyginimÄ . Vadovaujantis Rekomendacijų 7, 8.11 punktais, maksimalus dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ sudaro 1 150,24 Eur. Kadangi atsakovės praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos virÅ¡ija Rekomendacijos nustatyta tvarka apskaičiuotÄ maksimalų dydį, o pagrindo virÅ¡yti šį dydį nenustatyta, atsakovei UAB „Urbo slėnis“ iÅ¡ ieÅ¡kovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos priteistinas 1 150,24 Eur pagrįstomis pripažintų bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimas (CPK 98 straipsnis).

52. Trečiasis asmuo Neringos miesto savivaldybė pateikė praÅ¡ymÄ priteisti 375,71 Eur iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ atlyginimÄ . Å ios iÅ¡laidos pagrįstos raÅ¡ytiniais įrodymais, nėra pernelyg didelės, dėl to, atsižvelgiant į tai, kad Å¡is trečiasis asmuo byloje palaikė atsakovės pozicijÄ , priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės (CPK 47 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. balandžio 4 d. sprendimÄ pakeisti. Sumažinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Urbo slėnis“ iÅ¡ ieÅ¡kovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ iki 5 830,30 Eur. KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Urbo slėnis“ iÅ¡ ieÅ¡kovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 1 150,24 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimÄ .

Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, Neringos miesto savivaldybei iÅ¡ ieÅ¡kovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 375,71 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimÄ . Teisėjai ŽydrÅ«nas BertaÅ¡ius Marius Dobrovolskis Albina Pupeikienė