2019-09-11 Nr. AB-17098-3-61-3-02184-2017-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-700-492/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02184-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija: 22.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos darbuotojų profesinei sąjungai (trečiasis suinteresuotas asmuo – V. D.) dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – Administracija) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir Profesinė sąjunga) 2017 m. birželio 14 d. raštą Nr. R-8 „Dėl nesutikimo skirti siūlomą tarnybinę nuobaudą“ (toliau – Raštas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Administracijos Personalo departamentas atliko galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl Administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus 2-ojo kontrolės poskyrio vyriausiojo specialisto Vitalijaus Denisovo. 2017 m. birželio 1 d. išvadoje Administracijos direktorei pasiūlė skirti šiam valstybės tarnautojui tarnybinę nuobaudą – papeikimą ir Administracijos direktorė 2017 m. birželio 6 d. šiam siūlymui pritarė. Atsižvelgdamas į tai, kad V. D. nurodė, jog yra Administracijos viešosios tvarkos darbuotojų profesinės sąjungos valdybos narys, Personalo departamentas 2017 m. birželio 8 d. raštu kreipėsi į nurodytą Profesinę sąjungą su prašymu pateikti motyvuotą sprendimą dėl (ne)sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą šiam specialistui. Atsakovas 2017 m. birželio 14 d. Raštu atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą.

3. Pareiškėjas nurodė, jog Administracijos direktorius, norėdamas tinkamai organizuoti darbą, turi taikyti tarnybinę atsakomybę tais atvejais, kai tarnautojas padaro tarnybinį nusižengimą – neatlieka ar netinkamai atlieka jam pavestas funkcijas. Tačiau šiuo atveju, Profesinei sąjungai nepagrįstai užkirtus kelią asmeniui taikyti tarnybinę atsakomybę, yra ne tik paneigiamas tarnybinės atsakomybės neišvengiamumo principas, tačiau toks tarnautojo pareigų neatlikimo (pareigų neatlikimo faktai konstatuoti Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje) toleravimas užkerta kelią tinkamai organizuoti administracijos darbą ir užtikrinti kokybišką institucijos funkcijų atlikimą. Skundžiamu Raštu paneigiama pareiškėjo teisė ir pareiga vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybė reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus, pažeidžiamas ir tarnautojų lygybės principas.

4. Rašte pateikiami teiginiai neatitinka tikrovės ir yra nepagrįsti. Administracijoje V. D. neveikė kaip Profesinės sąjungos renkamojo organo narys. Apie pastarojo buvimą profesinės sąjungos nariu Savivaldybės administracija sužinojo prasidėjus teisminiam procesui administracinėje byloje Nr. eI-2163-331/2017. Ginčijamame Rašte nurodoma trečiojo suinteresuotojo asmens veikla, net jei ir būtų reali, nepatvirtina, kad jis veikė kaip Profesinės sąjungos narys ir atstovas. Jei ir teikė V. D. skundus, galimai, juos teikė kaip pavienis valstybės tarnautojas, gindamas savo interesus, o ne kaip Profesinės sąjungos valdybos narys, ginantis Profesinės sąjungos narių teises ir teisėtus interesus.

5. Pareiškėjui kyla įtarimų, kad Profesinė sąjunga realios veiklos, numatytos įstatuose, nevykdo. Iki bylos su trečiuoju suinteresuotuoju asmeniu iškėlimo jokių priemonių Profesinės sąjungos tikslams ir uždaviniams vykdyti nesiėmė. Profesinė sąjunga buvo įsteigta išimtinai joje esančių narių nepagrįstam apsaugojimui nuo tarnybinės atsakomybės. Tokiu atveju būtų galima spręsti apie piktnaudžiavimą suteiktomis teisėmis, kuris neturėtų būti ginamas. Be to, iš VĮ „Registrų centras“ išrašo matyti, kad profesinė sąjunga turi 7 valdybos narius, tačiau šioje informacijoje nepateikiama, kiek Administracijos darbuotojų ją įsteigė, ar Profesinės sąjungos valdyba buvo išrinkta, ar paskirta.

6. Atsakovo nesutikimas V. D. skirti tarnybinę nuobaudą yra nepagrįstas ir neteisėtas – Profesinė sąjunga nepateikė jokių argumentų, patvirtinančių teiginius, kad nuobaudos skyrimas būtų susijęs su pastarojo veikla minėtoje sąjungoje. Pareiškėjas pabrėžė, kad V. D. tarnybinę nuobaudą siūloma skirti už sistemingą pavedamų užduočių nevykdymą, tiesioginio vadovo pavedimų nepaisymą, t. y. už tai, kad V. D. nepagrįstai vilkino e. darbuotojo posistemėje „REDMINE“ jam suformuluotos užduoties Nr. 17406 vykdymą, taip pat pažeidė tarnybinę subordinaciją ir nevykdė tiesioginio vadovo pavedimo – 2017 m. balandžio 12 d. nepagrįstai atsisakė supažindinti tiesioginį vadovą Ž. J. su atlikto patikrinimo medžiaga ir surinktais įrodymais. Be to, V. D. be teisinio pagrindo vengė vykdyti savo tiesiogines pareigas, t. y. 2017 m. balandžio mėnesio pradžioje (tiksli data nenustatyta), gavus žodinį pranešimą apie galimai J. P. netinkamai pasodintas tujas, nesiėmė jokių veiksmų gautam pranešimui užfiksuoti ir jo pagrindu pradėti patikrinimą. V. D. netinkamai ir nepilnai įvykdė per Administracijos informacinę dokumentų valdymo sistemą „@vilys” suformuluotą užduotį Nr. 46281034, nes iki nurodyto užduoties termino pabaigos įkėlė tik dalį dokumentų į IVS „@vilys“ ir neatliko minėtoje užduotyje pavestų atlikti konkrečių veiksmų. Šias aplinkybes patvirtina Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus elektroniniai pranešimai, kurių pagrindu pradėti tarnybiniai tyrimai, pranešimas V. D. apie galimą tarnybinį nusižengimą ir tyrimo pabaigoje surašyta Tarnybinio tyrimo išvada. Nė viename iš dokumentų veika, kuria kaltinamas V. D., nėra siejama su jo naryste Profesinėje sąjungoje.

7. Atsakovas Profesinė sąjunga atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjas nesilaikė ir pažeidė proceso reikalavimus, susijusius su jo pareiškimo, kuriuo prašoma sutikimo skirti darbuotojui tarnybinę nuobaudą, motyvavimo ir pagrindimo pateikimu. Pareiškėjas, pasak atsakovo, 2017 m. birželio 8 d. rašte nurodė siūlomą Profesinės sąjungos valdybos nariui taikyti tarnybinę nuobaudą – papeikimą už painiai suformuluotą sudėtinį tarnybinį nusižengimą, tačiau nepateikė jokių tarnybinį nusižengimą patvirtinančių ir pagrindžiančių įrodymų. Pareiškėjas teismui pateikė selektyviai atrinktą rašytinę medžiagą, sudarančią pagrindą tarnybinei trečiojo suinteresuotojo asmens atsakomybei. Atsakovo manymu, toks pareiškėjo elgesys, kai Profesinei sąjungai nepateikiami jokie prašyme nurodytas aplinkybes detalizuojantys ir pagrindžiantys įrodymai, teismo turi būti įvertintas kaip neatitinkantis teisinio reguliavimo ir teismų praktikos, todėl sudaro pagrindą pareiškėjo skundą atmesti.

9. Atsakovo nuomone, nagrinėjamoje byloje pareiškėjas turi įrodyti, kad egzistuoja aiškus ir rimtas atitinkamos valdžios institucijos įstatymais jai priskirtų uždavinių vykdymo sutrikdymas, t. y. turi pagrįsti ne abstrakčiai nurodydamas įstatymuose vykdomas funkcijas, o susieti jas su tarnybinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui inkriminuojamu tarnybiniu nusižengimu.

10. Administracijos 2017 m. birželio 1 d. tyrimo dėl Vitalijaus Denisovo tarnybinio nusižengimo išvadoje nurodomas pirminis tarnybinis nusižengimas, kad jis nepagrįstai vilkino užduoties Nr. 17406 dėl J. P. 2017 m. vasario 20 d. skundo (A. C. atžvilgiu) atlikimą. Atsakovas pabrėžė, jog tyrime ne tik painiojama administracinės procedūros ir administracinės (nusižengimų) teisenos samprata, tačiau vadovaujamasi vien tik formaliu pagrindu – pradelsta daugiau dienų nei leidžia teisės aktai. Pareiškėjas teismui pateikė gausią medžiagą, nuslepiant, kad J. P. 2017 m. gegužės 8 d. raštu išreiškė V. D. padėką už gerą aptarnavimo kokybę, profesionalumą ir operatyvumą bei tuo pačiu išreiškė nusiskundimus dėl Vitalijaus Denisovo tiesioginio vadovo Ž. J. nepriimtino elgesio.

11. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas Profesinei sąjungai nepateikė jokių įrodymų, kad A. C. teikė V. D. žodinį pranešimą ar raštišką pranešimą. A. C. negali nurodyti konkrečios datos, kada tai vyko. A. C. ir J. P. konfliktuoja, o J. P. buvo pateikęs skundą dėl A. C. veiksmų. V. D. A. C. atžvilgiu surašė administracinio nusižengimo protokolą. V. D. dirba kartu su kolega S. P. ir pastarojo niekas neprašė duoti paaiškinimų dėl tokių aplinkybių. Atsakovas nurodė, jog A. C. nedelsiant nesikreipė raštu su pareiškimu į Administraciją dėl minėtų aplinkybių.

12. Nagrinėjamoje situacijoje pareiškėjas nepaaiškino ir neįrodė, koks interesų realus pažeidimas egzistuoja, be vienintelio noro realizuoti tarnybinės atsakomybės ir susijusias psichologinio spaudimo (mobingo) Vitalijaus Denisovo atžvilgiu priemones.

13. V. D. yra tiek Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus 2-ojo kontrolės poskyrio vyriausiasis specialistas, tiek Profesinės sąjungos valdybos narys nuo 2013 m. lapkričio 26 d. Pareiškėjas apie Profesinės sąjungos egzistavimą žinojo po įsteigimo nuo 2014 metų. V. D. asmeniniu pagrindu teikė pareiškimus ir skundus valstybės institucijoms, kuriuose atsispindėjo ir Profesinės sąjungos narių bei netgi kitų Administracijos darbuotojų interesai ir jiems daromas neigiamas poveikis, kuriems buvo reikalingos gynimo priemonės. Profesinė sąjunga palaikė Vitalijaus Denisovo pareiškimus ir skundus pateiktus ikiteisminio tyrimo institucijoms, Valstybinei darbo inspekcijai, Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, jo viešus pasisakymus.

14. Valstybinė darbo inspekcija 2016 m. gruodžio 19 d. raštu pateikė išvadas dėl darbo sąlygų ir mikroklimato neužtikrinimo (Administracija turi imtis papildomų veiksmų dėl darbuotojų darbo sąlygų ir psichologinio klimato gerinimo).

15. Vitalijaus Denisovo skundo pagrindu Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija atliko tyrimą ir 2017 m. kovo 29 d. sprendime pripažino, kad Administracija tarnybiniuose automobiliuose sumontuotos geografinės padėties nustatymo įrangos pagalba surinktus asmens duomenis tvarkė pažeidžiant Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimus. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcija 2017 m. gegužės 16 d. sprendimu dar kartą patvirtino, kad Administracija Vitalijaus Denisovo teises pažeidė, nesilaikant Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 18 str. 1 d., 27 str. 1 d., 3 str. 1 d. 2 p. reikalavimų, kadangi tarnybiniuose automobiliuose sumontuotos vaizdo-garso įrašymo ir vietos identifikavimo įrangos naudojimo duomenys buvo prieinami neįgaliotiems asmenims bei pareiškėjo asmens duomenys (garso įrašai) buvo tvarkomi nesilaikant privalomos procedūros.

16. Vilniaus apygardos prokuratūros 2015 m. gegužės 22 d. nutarime, priimtame ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 10-9-00475-14, nurodomi Administracijos taikyti mobingo veiksmai tiek Vitalijaus Denisovo, tiek kitų Administracijos darbuotojų atžvilgiu.

17. Atsakovo manymu, pareiškėjo veiksmai Vitalijaus Denisovo atžvilgiu prejudiciniais teismų sprendimais jau yra pripažinti kaip pažeidžiantys asmens lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo ir kitus valstybės tarnybos principus.

18. Pareiškėjo noras taikyti V. D. tarnybinės atsakomybės nuobaudas turi tendencingumo ir sistemiškumo požymių, kadangi tai jau devintas inicijuotas tarnybinio nusižengimo tyrimo procesas nuo 2014 metų. Administracinėje byloje Nr. eI-2163-331/2017 teismas pripažino kaip neteisėtą Administracijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 19 d. įsakymą Nr. 41-765 „Dėl tarnybinės nuobaudos V. D. skyrimo“ ir jį panaikino. Minėtoje byloje liko neišspręstas klausimas, jog V. D. patyrė iš pareiškėjo aukštesnės hierarchijos darbuotojų ir jiems pavaldžių asmenų sistemingą neigiamą psichologinį poveikį dėl jo asmens ir atliekamų pareigų.

II. 19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Profesinės Sąjungos Rašte pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą V. D..

20. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Administracijos Personalo departamentas 2017 m. birželio 8 raštu Nr. A51-37657/17(3.3.2.4-EM4) kreipėsi į Profesinę sąjungą su prašymu skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą V. D.. Profesinė sąjunga 2017 m. birželio 14 d. Raštu nurodė Administracijai, jog V. D., gindamas Viešosios tvarkos skyriaus valstybės tarnautojų teises ir teisėtus interesus nuo Viešosios tvarkos skyriaus vadovybės terorizavimo skiriant juos patruliuoti pėsčiomis per šalčius ir karščius su tam nepritaikyta apranga, nuo Viešosios tvarkos skyriaus vadovybės vykdomo netinkamo Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojų veiklos kasmetinio vertinimo, veikdamas prieš Viešosios tvarkos skyriaus vadovybės vertimą nepagrįstai bausti asmenis, surašant kuo daugiau administracinės teisės pažeidimo protokolų, prieš Viešosios tvarkos skyriaus vadovybės vykdomus Viešosios tvarkos skyriaus valstybės tarnautojų persekiojimus ir bandymus susidoroti su Profesinės sąjungos nariais, 2014 m. birželio 16 d. kreipėsi į Vilniaus apylinkės prokuratūrą.

Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Viešosios tvarkos skyriaus vadovybės veiksmų, kuris 2015 m. kovo 26 d. buvo nutrauktas neįžvelgus pilnos nusikaltimo sudėties, tačiau buvo nustatyta tarnybinio nusižengimo požymių turinti veika. Gindamas Viešosios tvarkos skyriaus valstybės tarnautojų interesus prieš vadovybės savivalę dėl valstybės tarnautojų tarnybiniuose automobiliuose įdiegtos vaizdo stebėjimo bei garso įrašymo įrangos naudojimo persekiojant valstybės tarnautojus, V. D. Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai parengė 2015 m. liepos 14 d., 2016 m. spalio 24 d., 2016 m. gruodžio 12 d. ir 2017 m. gegužės 9 d. raštus.

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija konstatavo Administracijos pareigos elgtis sąžiningai ir kitus pažeidimus. Gindamas Viešosios tvarkos skyriaus valstybės tarnautojų teisę į saugias darbo sąlygas ir tinkamo psichologinio klimato darbe užtikrinimą, V. D. 2016 m. gruodžio 19 d. raštu kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją, kuri Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pareiškė atitinkamas pastabas dėl psichologinio klimato darbe gerinimo ir nustatė įpareigojimus dėl kitų pažeidimų pašalinimo. Dėl tokio aktyvaus dalyvavimo Profesinės sąjungos veikloje, V.

D. vadovybės yra persekiojamas, nors ir dirba labai gerai, tačiau per kasmetinius valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimus jo tarnybinė veikla yra vertinama netinkamai. V. D. yra diskriminuojamas ir tą patvirtina administracinių teismų sprendimai. Susipažinus su Personalo departamento 2017 m. gegužės 11 d. pranešimu apie tarnybinį nusižengimą Nr. A164-52/17, su Vitalijaus Denisovo rašytiniu paaiškinimu ir esant liudytoju šių įvykių, dėl kurių pastarajam pareikštas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą, akivaizdžiai matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus 2-ojo kontrolės poskyrio vyriausiasis specialistas ir Profesinės sąjungos valdybos narys V.

D. jokio tarnybinio nusižengimo nepadarė. Atsakovo manymu, tai eilinis Administracijos noras išgąsdinti siekiant palaužti trečiąjį suinteresuotąjį asmenį psichologiškai, kad jis atsisakytų ginti Profesinės sąjungos narių teises ir jų teisėtus interesus. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, atsakovas atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą.

21. Teismas pastebėjo, kad Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnyje įtvirtintos garantijos neatima galimybės inicijuoti ir atlikti tarnybinius patikrinimus minėtų asmenų atžvilgiu. Taip pat, šios garantijos nereiškia, jog aktyvūs profesinės sąjungos valdybos narys (rašantis įvairius skundus, teikiantis pasiūlymus ar atliekantis kitus veiksmus) negali padaryti tarnybinio nusižengimo ar padaręs tarnybinį nusižengimą būtų atleidžiamas nuo tarnybinės atsakomybės (ji nebūtų taikoma).

22. Teismui pateiktame skunde Administracija nurodė, kad atsakovo atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui apriboja vadovui įgyvendinti tarnybinės drausmės užtikrinimo funkciją, pažeidžia visų pareigūnų lygybės principą ir viešąjį interesą. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija ir trečiojo suinteresuoto asmens teisinis statusas bei įstaigos, kurioje jis eina pareigas, specifika sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad atsakovo atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia Administracijos interesus (pavyzdžiui, pareiškėjas kaltinamas tuo, jog skundus išnagrinėdavo ne laiku, neišsamiai, dalies pranešimų neregistruodavo).

23. Teismas nurodė, kad iš atsakovo pateiktų dokumentų matyti, jog V. D. buvo aktyvus asmuo (teikė skundus įvairioms valstybės institucijoms), tačiau minėti dokumentai nepatvirtina, jog jis veikė Profesinės sąjungos vardu.

24. Teismo vertinimu, Profesinės sąjungos 2017 m. birželio 14 d. Rašte Nr. R-8 nurodytos aplinkybės dėl viešosios tvarkos darbuotojų teisių ir interesų gynimo nėra pagrįsti. Iš atsakovo pateiktų raštų ir kitokio pobūdžio dokumentų matyti, jog Vitalijaus skundai buvo teikiami dėl jo teisių galimo pažeidimo (pavyzdžiui, „pareiškėjas skunde nurodė, kad 2015 pareiškėjui baigus darbą <...>“, „Pareiškėjas taip pat pastebėjo, kad 2015 m. gruodžio 8 d. buvo sekamas visas jo darbas<...>“, „gautas Jūsų skundas dėl patiriamos įtampos, streso, patyčių <...>, kuriame jūs dirbate)“. Nors iš Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2017 m. gegužės 16 d. rašto Nr. 3R-217(2.13-1.) matyti, jog pareiškėjas skunde kalbėjo apie Viešosios tvarkos skyriaus valstybės tarnautojus, tačiau pats skundas buvo paduotas jo vardu. Taigi, tai nepatvirtina, jog tarnybinė nuobauda skiriama dėl narystės Profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo Profesinės sąjungos nariams arba dėl veiklos Profesinėje sąjungoje. Teismo vertinimu, net ir tai, jog asmuo priklauso profesinei sąjungai, aktyviai joje veikia ir panašiai, per se nereiškia, jog būtent dėl to tarnybinė nuobauda skiriama. Atsakovo nurodytos aplinkybės yra per abstrakčios, kurios leistų daryti išvadą, jog tarnybinė nuobauda yra susijusi su dalyvavimu Profesinės sąjungos veikloje. Teismas sutinka su atsakovo teiginiu, jog pareiškėjas žinojo apie Profesinės sąjungos egzistavimą, tačiau byloje nėra pateiktų akivaizdžių duomenų, jog pareiškėjas iš viso veikė Profesinėje sąjungoje, atstovavo Profesinės sąjungos narius ir pan.

25. Teismas pažymėjo, jog Administracijai iš esmės nekyla pareiga atsakovui pagrįsti trečiajam suinteresuotam asmeniui ketinamos taikyti nuobaudos teisėtumo. Atitinkamai, Profesinė sąjunga net ir neturi teisės vertinti, ar pagrįstai ketinama taikyti tarnybinę nuobauda (išskyrus aspektą, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl veiklos profesinėje sąjungoje). Vis dėlto, iš skundžiamo atsakovo rašto akivaizdu, jog jam užteko duomenų įvertinti inkriminuojamą pažeidimą ir tik atsiliepime į skundą iškėlė klausimą dėl patvirtinančių įrodymų nepateikimo, nors tokių dokumentų net ir neprašė.

26. Administracijos Personalo departamento 2017 m. birželio 1 d. tarnybinio tyrimo išvada Nr. A164-63/17(3.4.53-PD3) patvirtina, jog tarnybinę nuobaudą norima skirti dėl to, jog V. D. pažeidė teisės aktuose įtvirtintus skundo nagrinėjimo terminus (užduoties Nr. #17406), nepateikė tiesioginiam vadovui prašytos pateikti medžiagos (užduoties Nr. #18119), neužfiksavo A. C. žodinio pranešimo, suformuluotą užduotį įvykdė nepilnai ir netinkamai, neatliko konkrečių suformuluotų veiksmų (užduoties Nr. 46281034). Teismo vertinimu, minėtoje išvadoje nurodyti galimi tarnybiniai pažeidimai yra išdėstyti pakankamai konkrečiai ir neleidžia daryti prielaidos, jog tarnybinės nuobaudos skyrimas yra susijęs su veikla Profesinėje sąjungoje. Be to, Administracijos 2017 m. birželio 8 d. rašte nurodyti pažeidimai, kuriais buvo kaltinamas V. D., buvo išdėstyti pakankamai adekvačiai ir aiškiai, jog atsakovas galėtų suprasti pažeidimo, kuriuo kaltinamas trečiasis suinteresuotas asmuo, esmę.

27. Tiek skundžiame atsakovo Rašte, tiek ir atsiliepime į skundą keliami klausimai dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo, tačiau, tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas pažymėjo, jog aplinkybės, ar pagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda, galės būti išnagrinėtos tik skundžiant Administracijos įsakymą, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda (jeigu toks bus priimtas).

28. Teismas konstatavo, jog atsakovas viršijo jo kompetencijai priskirtus įgaliojimus, nes, neturėdamas teisinio pagrindo, vertino galimai padaryto tarnybinio nusižengimo faktą, atliko patikrinimo metu nustatytų aplinkybių įvertinimą. Be to, nepagrįstai pasisakė, kad ketinama skirti nuobauda yra susijusi su veikla Profesinėje sąjungoje.

29. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašymas yra pagrįstas, todėl tenkinamas. Teismas nusprendė Profesinės sąjungos 2017 m. birželio 14 d. raštą Nr. R-8, kuriame išreikštas atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, panaikinti kaip neteisėtą.

III. 30. Atsakovas Profesinė sąjunga apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

31. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Administracijai priskirtą pareigą pateikti Profesinei sąjungai motyvuotą prašymą su įrodymais. Teismas sprendime remiasi tarnybinio tyrimo išvada, o ne Administracijos 2017 m. birželio 8 d. prašymu. Atsakovas nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 45 „Dėl darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, taikymo teismų praktikoje“ (toliau – Nutarimas) 15.2 punktą. Tarnybinio tyrimo išvadoje nurodyti visi surinkti įrodymai ir įvertinti duomenys dėl tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių, tačiau jie nebuvo pateikti Profesinei sąjungai, kaip to reikalauja teismų praktika.

32. Pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl Administracijos pareigos įrodyti, kad Profesinės sąjungos nesutikimas iš esmės pažeidžia jos interesus, tačiau teismas darbdavio interesų pažeidimo nenustatė ir apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais apie drausmės užtikrinimo funkciją, lygybės principą ir viešąjį interesą. Tokie teismo teiginiai paneigia Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnyje numatytą profesinių sąjungų renkamojo organo narių darbo teisių garantiją. Atsakovas, remdamasis Nutarimo 15.3 punktu, nurodo, kad Administracija nepateikė ir neįrodė savo interesų pažeidimo dėl Profesinės sąjungos nesutikimo.

33. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė, kokį Administracijos interesų pažeidimą sudaro tai, kad už pradelstą J. P. skundo išnagrinėjimo terminą, pats J. P. raštu V. D. išreiškė padėką už gerą aptarnavimo kokybę. Teismas ignoravo tai, kad atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl Vitalijaus Denisovo neužfiksuoto A. C. žodinio pranešimo nebuvo surinkti šias aplinkybes patvirtinantys ar paneigiantys įrodymai (nebuvo prašoma S. P. pateikti paaiškinimų).

34. Teismas nurodė, kad Profesinė sąjunga nesutikimą turi teisę naudoti tik kaip priemonę apsaugoti savo narius nuo diskriminacijos dėl narystės profesinėje sąjungoje, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų iš esmės nevertino ir ignoravo. Atsakovas akcentuoja, kad V. D. į kitas institucijas kreipėsi, gindamas visų Profesinės sąjungos narių ir kitų Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojų teises, teisėtus interesus bei viešuosius valstybės tarnybos interesus. Atsakovas prašo prijungti rašytinus dokumentus (Vitalijaus Denisovo skundus), papildančius byloje esančius rašytinius įrodymus.

35. Atsakovas nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1799-662/2015, kurioje pripažinti pareiškėjo veiksmai pažeidžiančiais asmens lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo ir kitus valstybės tarnybos principus.

36. Profesinė sąjunga atkreipia dėmesį į tai, kad tarnybinės atsakomybės neišvengiamumo principą pareiškėjas taiko tik V. D. ir pats pareiškėjas nepaiso visų tarnautojų lygybės principo. Tai patvirtina 2017 m. liepos 11 d. raštas Valstybės tarnybos departamentui.

37. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad Vitalijaus Denisovo atžvilgiu yra inicijuotas devintas tarnybinio nusižengimo tyrimo procesas. Siekdamas įvertinti šią aplinkybę, atsakovas prašo išreikalauti iš Administracijos dokumentus, patvirtinančius pas pareiškėją dirbantį (-ius) asmenį (-is), kuriam (-iems) nuo 2014 m. iki 2018 m. inicijuoti ar atlikti bent penki-šeši tarnybinio nusižengimo patikrinimai.

38. Atsakovo vertinimu, šiurkštūs Administracijos visų tarnautojų lygybės principo pažeidimai, tendencingas ir intensyvus asmens persekiojimas, keliant nepagrįstas tarnybinio nusižengimo bylas, taip pat akivaizdus piktnaudžiavimas tarnybinės atsakomybės institutu turi piktnaudžiavimo tarnyba bei trukdymo profesinės sąjungos veiklai požymių.

39. Atsakovas taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

40. Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

41. Pareiškėjas nurodo, kad Profesinės sąjungos nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, susijusi su darbdavio teise nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjus darbuotojo, negali būti taikytina. Atsakovas remiasi bendrosios kompetencijos teismams skirtais išaiškinimais, nors byla nagrinėjama administraciniame teisme. Pareiškėjas pabrėžia, kad byloje yra ginčijamas nesutikimas skirti asmeniui tarnybinę nuobaudą, o ne nesutikimas atleisti iš darbo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsakovo nurodytoje praktikoje atsakovo nurodytos išvados dėl įrodymų pateikimo nepadarė, o atsakovo apeliacinio skundo išvada, kad tarnybinio tyrimo išvados pateikimo reikalauja susiklosčiusi teismų praktika, yra nepagrįsta ir klaidinanti.

42. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo teiginiais, kad teismas vertino tik tarnybinio tyrimo išvadą. Teismas sprendime nurodė, kad Administracijos 2017 m. birželio 8 d. rašte pažeidimai, kuriais buvo kaltinamas trečiasis suinteresuotas asmuo, buvo išdėstyti pakankamai adekvačiai ir aiškiai, jog atsakovas galėtų suprasti pažeidimo, kuriuo kaltinamas trečiasis suinteresuotas asmuo, esmę. Be to, Administracijos 2017 m. birželio 8 d. rašte buvo pasiūlyta kreiptis dėl papildomos informacijos dėl galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo aplinkybių pagal nurodytus kontaktus.

43. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad su skundu pateikus tarnybinio tyrimo medžiagą, atsakovas vis tiek nesivadovauja pateikta medžiaga, bet remiasi išimtinai savo turimais dokumentais. Atsakovas tik deklaratyviai teigia, kad dokumentų apie tarnybinį tyrimą neturėjimas pažeidė jo teises ir neleido spręsti apie diskriminaciją ir mobingą Vitalijaus Denisovo atžvilgiu.

44. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo teiginiais, kad pareiškėjas neįrodė savo intereso pažeidimo. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimais, taip pat argumentavo, kad skundžiamu Raštu yra paneigiama pareiškėjo teisė ir pareiga vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybė reaguoti į pavaldžių darbuotų veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus, pažeidžiamas ir tarnautojų lygybės principas. Pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat išsamiai pasisakė.

45. Atsakovo apeliaciniame skunde teiginiai apie interesų pažeidimą dėl pradelsto J. P. skundo išnagrinėjimo termino, dėl nepakankamų įrodymų apie neužfiksuotus A. C. pranešimus, yra klaidinantys ir neatitinkantys tikrovės. Atsakovui yra žinoma, už kokius konkrečius pažeidimus trečiajam suinteresuotam asmeniui ketinama skirti nuobaudą, taip pat surinkta pakankamai įrodymų (tarnybinio tyrimo išvados 4 puslapis).

46. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad Vitalijaus Denisovo skundai galėjo turėti įtakos ir kitų asmenų teisėms ir pareigoms, vis dėlto nelaikė, kad ši aplinkybė patvirtina, kad V. D. veikė Profesinės sąjungos vardu. Atsakovo pozicija, kad V. D. veikė Profesinės sąjungos vardu, laikytina gynybine pozicija, siekiant apsaugoti V. D. nuo tarnybinės atsakomybės.

47. Atsakovo prašomi prijungti dokumentai buvo rengti 2014-2016 m., todėl nėra pagrindo prijungti šių dokumentų. Atsakovas šių įrodymų neteikė pirmosios instancijos teismui ir nelaikė šių dokumentų reikšmingais bylos nagrinėjimui. Iš atsakovo nurodomų dokumentų matyti, kad kiekvienu atveju V. D. yra nepatenkintas savo padėtimi Administracijoje, o kitus darbuotojus nurodo tik stiprindamas poziciją, kad sudarytų įspūdį, jog neteisingai elgiamasi ne tik su juo. Be to, nei vienu atveju V. D. neatskleidžia, kad yra Profesinės sąjungos narys ir gina galimai pažeistas Profesinės sąjungos narių teises.

48. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad administracinėje byloje Nr. eI-2163-331/2017 V. D. laikosi pozicijos, kad Administracija siekia susidoroti išimtinai su V. D..

49. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. D. atsiliepime į apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu sutinka, prašo apeliacinį skundą tenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir pareiškėjo skundą atmesti.

50. V. D. atkreipia dėmesį į tai, jog žiniasklaidoje buvo nurodyti Vilniaus miesto savivaldybėje vykstantys įvykiai, susiję su Administracijos vadovės ir jos pavaduotojų atleidimu iš darbo. Tai parodo, kokiais metodais veikė Administracija, jai vadovaujant jau atleistiems vadovams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 51. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Profesinės sąjungos 2017 m. birželio 14 d. rašto Nr. R-8, kuriame atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą V. D., pagrįstumo ir teisėtumo.

52. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą ir panaikino Profesinės sąjungos 2017 m. birželio 14 d. raštu Nr. R-8 pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus 2-ojo kontrolės poskyrio vyriausiajam specialistui V. D., padarė išvadą, kad tarnybinės nuobaudas skyrimas nėra susijęs su darbuotojo naryste bei veikla profesinėje sąjungoje ar dėl jų atstovavimo profesinės sąjungos nariams.

53. Atsakovas Profesinė sąjunga, apeliaciniu skundu nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašydamas jį panaikinti bei pareiškėjo prašymo netenkinti, nurodė, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė Administracijai priskirtą pareigą pateikti Profesinei sąjungai motyvuotą prašymą su įrodymais, Administracija neįrodė, kad atsakovo atsisakymu buvo pažeistas jos interesas, V. D., siųsdamas raštus institucijoms, atstovavo Profesinę sąjungą.

54. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai.

Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Pažymėtina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, iš esmės sutikdama pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir su dalimi padarytų išvadų, plačiau pasisako tik tais aspektais, kurie akcentuojami apeliaciniame skunde.

55. Profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad profesinės sąjungos atstovauja profesinės sąjungos nariams santykiuose su darbdaviu, jo įgaliotuoju atstovu bei gina savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus. Šia norma profesinėms sąjungoms suteikta teisė, kartu nustatyta pareiga atstovauti savo nariams santykiuose su darbdaviu bei teisių pažeidimo atvejais ginti šias teises įstatymų nustatyta tvarka.

56. Profesinių sąjungų narių darbo teisių garantijas reglamentuojančio Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams, t. y. darbuotojams, išrinktiems į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąją ir (arba) valdymo instituciją, laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamosios ir (arba) valdymo institucijos sutikimas. Minėtoje įstatymo nuostatoje įtvirtintos darbuotojo – įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nario – darbo teisių garantijos tikslas yra užtikrinti tiems nariams atitinkamą laisvę, nepriklausomumą nuo darbdavio, išvengti galimų darbdavio teisės skirti tarnybinę nuobaudą darbuotojui piktnaudžiavimų, taip pašalinant darbdaviui nepalankius ir su juo konfliktuojančius profesinių sąjungų lyderius.

57. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, išaiškino, kad profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedūros pagrįstumą ir teisėtumą, profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais. Profesinė sąjunga, mananti, jog tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, turi nurodyti faktus, leidžiančius daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Kitaip tariant, ji turi pagrįsti šio ryšio tikimybę. Tik tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga nurodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje.

58. Minėtoje nutartyje remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2012 konstatuota, kad teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tik nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2012 buvo vadovaujamasi iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos darbo kodekso 134 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad teismas gali panaikinti profesinės sąjungos atsisakymą duoti sutikimą atleisti darbuotoją, jei darbdavys įrodo, jog šis sprendimas iš esmės pažeidžia jo interesus.

59. Pažymėtina, kad teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus ir nustatę, jog yra aplinkybių, leidžiančių daryti pagrįstą prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojui dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, t. y. aplinkybių, kurios suponavo atsakovo (profesinės sąjungos) nuostatą, kad darbdavio siekis skirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos nariui yra susijęs su jo veikla profesinėje sąjungoje, ginant profesinės sąjungos narių teises, pripažįsta pagristu profesinės sąjungos atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2378/2012).

60. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama ir tai, kad: reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamųjų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje; šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamojo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga; ši apsaugos garantija negali būti supriešinta su institucijos (kurioje tarnauja profesinės sąjungos renkamojo organo narys – darbdavio) teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamojo organo nariai, palyginus su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamajame organe (pvz., 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011).

61. Teisėjų kolegija, minėtame kontekste aptardama apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, įvertino byloje pateiktus įrodymus. Iš apeliacinio skundo argumentų galima daryti išvadą, kad atsakovas siekia iš esmės įvertinti tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatytų pažeidimų ir numatomos vyriausiajam specialistui V. D. skirti nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau šios aplinkybės nepatenka į nagrinėjamos bylos dalyką, jos gali būti nagrinėjamos tik tuo atveju, jei tretiesiems suinteresuotiems asmenims bus paskirtos tarnybinės nuobaudos ir jos bus ginčijamos.

62. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarnybinę nuobaudą norima skirti dėl to, jog V. D. pažeidė teisės aktuose įtvirtintus skundo nagrinėjimo terminus, nepateikė tiesioginiam vadovui prašytos pateikti medžiagos, neužfiksavo A. C. žodinio pranešimo, suformuluotą užduotį įvykdė nepilnai ir netinkamai, neatliko konkrečių suformuluotų veiksmų. Nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad V. D. tarnybinė atsakomybė numatyta taikyti už galimą jo tiesioginių pareigų neatlikimą, ir nėra jokių duomenų, kad faktai, kurie nurodomi kaip tarnybinės atsakomybės taikymo pagrindas (t. y. objektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė), būtų kaip nors susiję su vyriausiojo specialisto veikla Profesinėje sąjungoje ar atstovaujant profesinės sąjungos narius, ginant jų teises.

63. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus, kuriais yra grindžiama atsakovo pozicija dėl pareiškėjo siekimo skirti tarnybinę nuobaudą V. D. dėl jo aktyvios narystės Profesinėje sąjungoje, pirmiausia atkreipia dėmesį, kad atsakovo nurodomos aplinkybės ir byloje pateikti duomenys nepatvirtina, jog pareiškėjo nustatytas tarnybinis pažeidimas yra susijęs su trečiojo suinteresuoto asmens veikla Profesinėje sąjungoje. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo pateiktų raštų ir kitokio pobūdžio dokumentų nustatė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo skundus teikė kaip pavienis valstybės tarnautojas, gindamas iš esmės savo interesus, o ne kaip Profesinės sąjungos valdybos narys, ginantis Profesinės sąjungos narių teises ir teisėtus interesus, o atsakovo nurodomos aplinkybės, kad trečiasis suinteresuotas asmuo yra darbe diskriminuojamas, skiriamas atlikti užduotis su jam priešiškais darbuotojais, jam nuolatos inicijuojamos patikrinimo procedūros, yra per abstrakčios, kad būtų galimybė daryti išvadą, jog tarnybinė nuobauda yra susijusi su dalyvavimu Profesinės sąjungos veikloje. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo byloje pateiktus įrodymus neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo nesutikti su minėta pirmosios instancijos teismo išvada, nes iš pateiktų trečiojo suinteresuoto asmens skundų, pranešimų valstybės institucijomis, matyti, kad iš esmės pareiškėjas siekė apginti savo asmeninius interesus, susijusius su jo tarnyba, taip pat siekė apginti valstybės ir valstybės tarnybos autoritetą, visuomenės ir žmogaus teises ir teisėtus interesus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės patvirtina tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo V. D. yra aktyvus asmuo, tačiau iš pateiktų skundų, pranešimų negalima daryti išvados, kad pareiškėjas kreipėsi į institucijas, kaip Profesinės sąjungos atstovas, ginantis Profesinės sąjungos narių interesus.

64. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo pozicija, jog pareiškėjas neįrodė esminio savo interesų pažeidimo Profesinei sąjungai atsisakius sutikti skirti tarnybinę nuobaudą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija ir trečiojo suinteresuoto asmens teisinis statusas bei įstaigos, kurioje jis eina pareigas, specifika sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad atsakovo atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia Administracijos interesus (pavyzdžiui, pareiškėjas kaltinamas tuo, jog skundus išnagrinėdavo ne laiku, neišsamiai, dalies pranešimų neregistruodavo). Teisėjų kolegijos vertinimu, drausmės užtikrinimas valstybės tarnautojo atžvilgiu gali būti vertinamas kaip tinkamo tarnybos funkcijų ir įgaliojimų, kurias valstybės institucija (darbdavys) privalo atlikti, įgyvendinimo priemonė, atitinkanti imperatyvų esminio darbdavio intereso pažeidimo reikalavimą. Todėl laikytina, kad pareiškėjas įrodė, jog Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą V. D. iš esmės pažeidžia jo interesus.

65. Dėl atsakovo argumentų, kad Profesinei sąjungai nebuvo pateikta tarnybinio tyrimo išvada, pažymėtina, kad Administracijos Personalo departamento 2017 m. birželio 8 d. rašte, kuriuo buvo kreiptasi į Profesinę sąjungą dėl (ne)sutikimo skirti siūlomą tarnybinę nuobaudą V. D., atsakovui buvo nurodytos esminės aplinkybės, nustatytos tarnybinio tyrimo išvadoje, pasiūlyta prireikus papildomos informacijos dėl galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo aplinkybių kreiptis nurodytais kontaktais. Iš atsakovo 2018 m. birželio 14 d. rašto matyti, kad atsakovui nebuvo kliūtis nagrinėjamu atveju priimti sprendimą, nesant pateiktos tarnybinio tyrimo išvados.

66. Dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo apeliacinės instancijos teismui išreikalauti iš pareiškėjo papildomus įrodymus – dokumentus (duomenis), patvirtinančius Administracijoje dirbant kitą asmenį, kuriam nuo 2014 m. iki 2018 m. buvo inicijuoti ar atlikti bent 5–6 tarnybinio nusižengimo patikrinimai, – akcentuotina, kad esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovui buvo apribota teisė teikti prašymus išreikalauti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Be to, atsakovas nepaaiškino, dėl kokių priežasčių jis tokio pobūdžio prašymo nebuvo pareiškęs nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymo išreikalauti naujus įrodymus.

67. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Netenkinus apeliacinio skundo reikalavimų atsakovas teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą neįgyja.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė