d3cfa587-b9ca-44ba-96c6-e5d3b075a2df · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-22760-918/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17291-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.6.1., 3.2.6.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 30 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, sekretoriaujant Alinai Stabinskaitei, ieÅ¡kovo atstovui advokatui Pauliui Bružui, atsakovui Ž. M., atsakovo atstovui advokatui Gintarui Algirdui Peredniui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo N. Ž. ieÅ¡kinį atsakovui Ž.

M. dėl padarytos žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovas N. Ž. ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Ž. M. 5 861 Eur žalos, 5 procentų metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir atlyginti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad 2020 m. gegužės 6 d. su atsakovu Ž. M. metų laikotarpiui sudarė automobilio Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. 2020 m. gegužės 9 d.

įvykusio eismo įvykio metu, dėl atsakovo Ž. M. kaltės, buvo apgadintas ieÅ¡kovui priklausantis automobilis. Padarytai žalai nustatyti ieÅ¡kovas atliko turto vertinimÄ . IÅ¡ 2020 m. gegužės 19 d. Transporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. 20-505-02 (toliau – Ataskaita) matyti, kad neapgadintos transporto priemonės rinkos vertė su PVM 2020 m. gegužės 15 d. yra 7 228 Eur; transporto priemonės atkÅ«rimo (remonto) kaÅ¡tai su PVM 2020 m. gegužės 15 d. yra 12 677, Eur; transporto priemonės likutinė vertė su PVM 2020 m. gegužės 15 d. yra 1 737 Eur.

Kilnojamojo turto vertintojo Ataskaitos iÅ¡vadoje nurodyta, kad apgadintos transporto priemonės atstatymas iki buvusios prieÅ¡ apgadinimÄ techninės bÅ«klės bei eksploatacinių savybių ekonomiÅ¡kai yra netikslinga. IeÅ¡kovas, remdamasis minėta ataskaita apskaičiavo, kad žalos dydį sudaro transporto priemonės rinkos vertės su PVM ir transporto priemonės likutinės vertės su PVM skirtumas, t. y. 5 491 Eur. Be to, po eismo įvykio atsakovas iÅ¡ nuomojamo automobilio iÅ¡montavo taksometrÄ Microtax-06 Nr. 124595, kurio vertė yra 200 Eur, taip pat atsakovas turi atlyginti ir už turto vertinimÄ 170 Eur.

IeÅ¡kovas atsakovui siuntė 2020 m. gegužės 21 d. pretenzijÄ praÅ¡ydamas atlyginti padarytÄ Å¾alÄ automobiliui, tačiau atsakovas su ieÅ¡kovu neatsiskaitė. IeÅ¡kovo nuomone, atsakovui kilo pareiga atlyginti žalÄ , susijusiÄ su turto sugadinimu ir turėtas iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas pateikė 2020 m. liepos 31 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, iÅ¡ kurios matyti, kad ieÅ¡kovas automobilį Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė už 1 500 Eur, kas atitinka transporto priemonės likutinę vertę nustatyta turto vertinimo Ataskaitoje.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas praÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti visa apimtimi, paaiÅ¡kino procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. IeÅ¡kovo atstovas papildomai paaiÅ¡kino, kad siekiant nustatyti padarytÄ Å¾alÄ , ieÅ¡kovas kreipėsi į ekspertÄ G. V., tačiau po turto vertinimo ataskaitoje nurodytos likutinės transporto priemonės vertės ir transporto priemonės atstatymo vertės didelis skirtumas, todėl remontÄ daryti neapsimoka finansiÅ¡kai. Be to nurodė, kad eksperto iÅ¡vadoje transporto priemonės rida yra 152577, o transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje – 15700, ji ženkliai skiriasi.

Toks ridos skirtumas galėjo atsirasti dėl klaidos sutartyje, nes automobilis nebuvo tvarkytas, tačiau, ridos skirtumai įtakos neturi, o teismas turi remtis specialistų iÅ¡vadomis, o ne Å¡alių nuomone. Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad nuomos sutartyje jis yra nurodytas kaip automobilio valdytojas metams laiko. Po įvykusio eismo įvykio atsakovas pareiÅ¡kė iniciatyvÄ sutvarkyti transporto priemonę ir grÄ Å¾inti jÄ savininkui tokiÄ , kokiÄ ir iÅ¡sinuomojo.

Nurodo, kad pareiÅ¡kus norÄ geranoriÅ¡kai iÅ¡spręsti situacijÄ , nei ieÅ¡kovas, nei jo atstovas, nebandė tartis, ir pateikė neadekvačiÄ ataskaitÄ . Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovas nori pasipelnyti iÅ¡ atsakovo. Atsakovas planavo automobilį pateikti ekspertizei, tačiau ieÅ¡kovas iÅ¡ automobilių stovėjimo aikÅ¡telės paėmė automobilį. Atsakovo įsitikinimu, ieÅ¡kovas nori pasipelnyti iÅ¡ atsakovo dėl susiklosčiusios situacijos. Teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovas prašė ieÅ¡kinį atmesti ir atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovas papildomai nurodė, kad pateiktame vaizdo įraÅ¡e matyti, kad ieÅ¡kovas atidaręs automobilio kapotÄ pasakė, kad viskas yra matyti, pats tikrino vairÄ , stabdžius, viskas buvo gerai, automobilis buvo eksploatuojamas. Atsakovo nuomone, vertinimo ataskaitoje automobilio atstatymo suma nustatyta apskaičiuojant pagal naujausias detales. Atsakovas sutinka, kad automobilio vertė buvo 7 228 Eur, bet nesutinka su likutine verte ir mano, kad automobilį buvo galima parduoti už 5 000 Eur, o ne už 1 500 Eur. Atsakovo atstovas teismo posėdyje papildomai nurodė, kad automobilis nebuvo taip sudaužytas, kaip kad yra nurodyta vertinimo ataskaitoje, be to, nėra aiÅ¡ku, kaip transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje atsirado kita rida, iÅ¡ ko galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , kad automobilis dar po auto įvykio buvo eksploatuojamas.

Mano, kad ieÅ¡kovas neįrodė žalos dydžio. Nurodė, kad atsakovas sutinka sumokėti 2 000 Eur dydžio žalÄ . Teismas k o n s t a t u o j a : Bylos medžiaga nustatyta, kad Å¡alys 2020 m. gegužės 6 d. sudarė automobilio nuomos sutartį Nr. 200506/1, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas 2020 m. gegužės 6 – 2021 m. gegužės 6 d. laikotarpiui N. Ž. iÅ¡nuomojo atsakovui Ž. M. automobilį Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame esančiÄ Ä¯rangÄ â€“ taksometrÄ , plafonÄ ir kortelių skaitytuvÄ (Sutarties 1.1, 2.1 p.).

Byloje nėra ginčo, kad 2020 m. gegužės 9 d. dėl atsakovo Ž. M. kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas ir ieškovui priklausantis Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Po įvykio atsakovo iniciatyva automobilis buvo nugabentas į aikštelę. Automobilis buvo apžiūrėtas turto vertintojo, 2020 m. gegužės 19 d. sudaryta transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 20-505-02. Šioje ataskaitoje nurodyta, kad transporto priemonės rinkos vertė 2020 m. gegužės 15 d. buvo 7 228 Eur, transporto priemonės atkūrimo kaštai 12 677 Eur, transporto priemonės likutinė vertė 1 737 Eur.

Sutarties 3.2.6 punktu atsakovas įsipareigojo kuo įmanoma greičiau atlyginti nuostolius, jei automobilis nuvertėjo dėl nuomininko kaltės, taip pat nuostolius dėl visiÅ¡ko ar dalinio automobilio sugadinimo pagal tos dienos rinkos vertę, jei tai nėra draudiminis įvykis. IÅ¡ pateikto susiraÅ¡inėjimo matyti, kad abiem Å¡alims pritrÅ«ko bendradarbiavimo siekiant įvertinti žalos dydį iki kreipimosi į teismÄ dienos. Vis dėlto pažymėtina, kad atsakovas, vartodamas netinkamas teisines sÄ vokas, deklaratyviai žadėjo atlikti žalos vertinimÄ , kita vertus, ieÅ¡kovo atstovas, bÅ«damas profesionalus teisininkas, turėjo suprasti, kad atsakovas teisines sÄ vokas vartoja buitine prasme.

Taigi, teismas sprendžia, kad abiem Å¡alims pritrÅ«ko kooperavimosi, tačiau Å¡alių bendradarbiavimo stoka iÅ¡ esmės nelemia pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pagrįstumo. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Deliktinė civilinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys ir kaltė, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (CK 6.246–6.250 straipsniai).

Sprendžiant dėl deliktinės civilinės atsakomybės, ieÅ¡kovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktÄ , jos dydį ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančiÄ neteisėtus veiksmus, kaip vienÄ iÅ¡ bÅ«tinų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų, deliktinė civilinė atsakomybė atsiranda ne tik neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), bet ir pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Å i specialioji deliktinės atsakomybės norma yra bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai iÅ¡raiÅ¡ka deliktų teisėje. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiga atsakingam asmeniui visiÅ¡kai atlyginti žalÄ , padarytÄ asmeniui ar turtui, o įstatymų nurodytais atvejais – ir neturtinę žalÄ . Pagal generalinio delikto taisyklę deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindas yra bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos.

Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina. Å ioje normoje įtvirtintas vadinamasis protingo, apdairaus, rÅ«pestingo elgesio standartas, pagal kurį kiekvieno žalÄ padariusio asmens veiksmai vertinami jų atitikties nurodytiems standartams aspektu, o nukrypimas nuo Å¡io standarto lemia asmens veiksmų neteisėtumÄ ir kaltės egzistavimÄ . Pripažįstama, kad asmens elgesys neatitinka atidaus ir rÅ«pestingo asmens elgesio standarto, kai asmuo nėra tiek atidus ir rÅ«pestingas, kiek esant analogiÅ¡koms aplinkybėms bÅ«tų galima protingai reikalauti iÅ¡ apdairaus asmens.

Jeigu tokiu neteisėtu elgesiu padaroma žalos kitam asmeniui ar turtui, kuriÄ su neteisėtais asmens veiksmais sieja priežastinis ryÅ¡ys, tai sudaro pagrindÄ iÅ¡ atsakingo asmens reikalauti žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017). Nustačius asmens neteisėtus veiksmus, kaip bendros pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimÄ , kurie lėmė žalos (nuostolių) atsiradimÄ , asmens kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Procesinė pareiga paneigti kaltę tenka už žalÄ atsakingam asmeniui, jei jis, siekdamas iÅ¡vengti civilinės atsakomybės, remiasi kaltės ar atitinkamos kaltės formos nebuvimu. Byloje nėra ginčo, kad ieÅ¡kovui žala padaryta dėl atsakovo neatsargių neteisėtų veiksmų, dėl atsakovo kaltės 2020 m. gegužės 9 d. (duomenys neskelbtini), atsakovui vairuojant ieÅ¡kovui priklausančiÄ transporto priemonę ir kliudžius stovinčiÄ transporto priemonę Mazda3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Ä®vykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Nesant ginčo dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo bei kaltės, Å¡i aplinkybė laikytina nustatyta. Pagal CK 6.247 straipsnyje įtvirtintÄ priežastinio ryÅ¡io sampratÄ atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalÄ , privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus. Nuostolių dydis įrodinėjamas Å¡alių teikiamais įrodymais, o įrodymai renkami rungtyninio proceso metu. Å ioje byloje ieÅ¡kovas žalos dydį įrodinėjo pateikta į bylÄ turto vertinimo ataskaita. IeÅ¡kovas nurodė, kad transporto priemonę dėl jos sugadinimų pobÅ«džio ir galimos remonto darbų kainos remontuoti ekonomiÅ¡kai netikslinga, todėl prašė priteisti žalos, kurios dydį apskaičiavo iÅ¡ transporto priemonės apskaičiuotos vidutinės rinkos vertės (iki įvykio) minusavus apskaičiuotÄ likutinę vertę.

Atsakovas, nesutikdamas su ieÅ¡kinio reikalavimu dėl praÅ¡omos priteisti žalos dydžio, pateikė savo iniciatyva sudarytÄ sÄ matÄ dėl remonto iÅ¡laidų. Nors Å¡ioje sÄ matoje nurodyta galima remonto darbų kaina yra mažesnė nei ieÅ¡kovo pateikta, tačiau vis tiek virÅ¡ija turto vertintojo nustatytÄ transporto priemonės rinkos vertę (iki įvykio). Nors ieÅ¡kovas teismo posėdyje nurodė, kad transporto priemonės sugadinimai buvo mažesni nei užfiksuota turto vertinimo ataskaitoje, taip pat abejojo pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta transporto priemonės kaina, tačiau savo abejonių jokiai įrodymais nepagrindė.

Pažymėtina, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo pateikto vaizdo įraÅ¡o teismas neturi galimybių įvertinti padarytos žalos apimties, nes tam reikalingos specialios techninės žinios. Teismas atsakovui proceso metu keletÄ kartų siÅ«lė apsvarstyti ekspertizės skyrimo galimybę, iÅ¡aiÅ¡kino įrodinėjimo pareigÄ (t. y. kokias aplinkybes, nesutikdamas su ieÅ¡kiniu, turėtų įrodinėti), tačiau atsakovas, nepaisant to, kad jam teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba ir atitinkamai bÅ«tų apmokėtos ekspertizės iÅ¡laidos, atsisakė teikti praÅ¡ymÄ dėl ekspertizės skyrimo.

Pažymėtina, kad atsakovas tik deklaratyviai nurodė, kad transporto priemonės apgadinimai faktiÅ¡kai buvo ne tokie, kaip kad užfiksuoti turto vertinimo ataskaitoje, tačiau nenurodė, kokie konkretÅ«s apgadinimai užfiksuoti netinkamai. Atsakovas pripažino, kad turto vertinimo ataskaitoje užfiksuotos transporto priemonės nuotraukos sutampa su jo vairuotos transporto priemonės iÅ¡vaizda. Ä®vertinęs Å¡alių pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovas įrodė dėl transporto priemonės sugadinimo atsiradusio žalos faktÄ ir dydį.

Ieškovas iš esmės neginčijo, kad transporto priemonės vidutinė rinkos vertė iki eismo įvykio buvo 7 228 Eur. Dar daugiau, nuomos sutarties 1.6 punkte nurodyta, kad transporto priemonės ir joje esančios įrangos vertė yra 8 500 Eur. Tiek ieškovo, tiek atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, kad transporto priemonės atkūrimo (remonto) kaštai viršija transporto priemonės atkūrimo vertę (ieškovo pateiktais duomenimis – atkūrimo kaštai sudaro 12 677 Eur, atsakovo pateiktais duomenimis – 10 257,35 Eur).

Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, jog turto vertintojas transporto priemonės likutinę vertę – 1 737 Eur nustatė netinkamai. Atvirkščiai, į bylÄ pateikta transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis patvirtina, kad transporto priemonė buvo parduota už 1 500 Eur sumÄ . Å i sutartis yra nenuginčyta, galiojanti, teismas neturi pagrindo abejoti Å¡io sutarties tikrumu ar teisėtumu. Aplinkybė, kad Å¡ioje sutartyje nurodyta transporto priemonės rida skiriasi nuo ridos, nurodytos turto vertinimo ataskaitoje, teismo įsitikinimu, teisinės reikÅ¡mės, atsakovui nepateikus jokių kitų įrodymų apie kitokiÄ , nei nurodo ieÅ¡kovas, transporto priemonės likutinę vertę.

IÅ¡ nurodytų aplinkybių teismas daro iÅ¡vadÄ , kad žalos dėl transporto priemonės sugadinimo dydis yra 5 491 Eur, t. y. suma, gauta iÅ¡ transporto priemonės likutinės vertės (7 228 Eur) minusavus transporto priemonės likutinę vertę (1 737 Eur). CK 6.249 str. 4 d. 2 p. numatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos iÅ¡laidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. IeÅ¡kovas pateikė duomenis apie170 Eur sumÄ , sumokėtÄ už turto vertinimo ataskaitos parengimÄ .

Atsakovas Å¡ios ieÅ¡kinio reikalavimų dalies neginčijo, įrodymų, paneigiančių ieÅ¡kovo patirtų iÅ¡laidų žalos dydžiui nustatyti nepateikė. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 5 661 Eur žalos atlyginimas (CK 6.246 -6.249 str., CPK 178 str.). IeÅ¡kovas nurodo, kad atsakovas iÅ¡ transporto priemonės iÅ¡montavo taksometrÄ Microtax-06 Nr. 124595. Nors atsakovas parengiamajame teismo posėdyje kėlė klausimÄ dėl įrodymų, kurie patvirtintų, jog bÅ«tent atsakovas iÅ¡montavo taksometrÄ , tačiau jokių aplinkybių, susijusių su taksometro palikimu automobilyje, neįrodinėjo.

IÅ¡ transporto priemonės nuomos sutarties turinio matyti (Sutarties 1.1 p.), kad atsakovui taksometras buvo suteiktas. 2020 m. gegužės 15 d. turto vertintojui apžiÅ«rint transporto priemonę, ir apraÅ¡ant transporto priemonės įrangÄ , taksometras neužfiksuotas, apie tai aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodyta vertintojo suraÅ¡ytame transporto priemonės apžiÅ«ros akte. IeÅ¡kovas pateikė duomenis apie tai, kad taksometras Microtax-06 Nr. 124595 buvo įsigytas ir sumontuotas 2020 m. kovo 30 d. už 200 Eur sumÄ .

Atsakovas neginčijo aplinkybių dėl taksometro kainos, taip pat teismo posėdyje neginčijo ir aplinkybių, kad taksometras yra grÄ Å¾intas ieÅ¡kovui. Å i ieÅ¡kovo reikalavimo dalis kvalifikuotina kaip reikalavimas grÄ Å¾inti be pagrindo įgytÄ turtÄ , atlyginant jo vertę pinigais (CK 6.237 str. 1-3 d.). Atsakovui nepateikus įrodymų, kad grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui jo suteiktÄ taksometrÄ , taip pat nenustačius aplinkybių, suteikiančių pagrindÄ spręsti, kad atsakovas turi teisinį pagrindÄ naudotis ieÅ¡kovui priklausančiu taksometru, taip pat nenustačius CK 6.241 str. nurodytų aplinkybių, tenkintina ir Å¡i ieÅ¡kinio reikalavimų dalis, t. y. ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 200 Eur suma už ieÅ¡kovui negrÄ Å¾intÄ taksometrÄ Microtax-06 Nr. 124595 (CPK 178 str.).

Apibendrinant, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 5661 Eur žalos atlyginimo ir 200 Eur kompensacija už be pagrindo įgytÄ turtÄ , iÅ¡ viso 5 861 Eur įsiskolinimÄ . CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos (5 861 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 18 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos.

CPK 93 str. 1 d. numatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. IeÅ¡kovas pateikė duomenis, jog patyrė 1 632 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro 132 Eur žyminis mokestis (5 b. l.), 1 500 Eur iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ . Nurodytos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija maksimalių rekomenduotinų dydžių, be to, teismo vertinimu, yra pagrįstos ir bÅ«tinos, todėl, ieÅ¡kinį tenkinus, Å¡ios iÅ¡laidos ieÅ¡kovui priteistinos iÅ¡ atsakovo (CPK 93 str. 1 d.).

Byloje patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 str., 96 str. 6 d.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: Ieškinį tenkinti. Priteisti iš atsakovo Ž.

M., a. k. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovo N. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 5 661 Eur (penki tÅ«kstančiai Å¡eÅ¡i Å¡imtai Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt vienas euras) žalos atlyginimo, 200 Eur (du Å¡imtai eurų) kompensacijÄ už be pagrindo įgytÄ turtÄ ., 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (5 861 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2020-06-18) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 1632 (tÅ«kstantis Å¡eÅ¡i Å¡imtai trisdeÅ¡imt du eurai) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundÄ per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Aistė Petrevičienė