2023-02-22 Nr. AB-4202-3-61-3-02476-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-330-575/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02476-2016-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.6.2; 18.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ir atsakovo L. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovams L. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Aplinkos apsaugos agentūra, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras (anksčiau valstybės įmonė Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centras „GIS-Centras“) dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, ginantis viešąjį interesą (toliau – ir pareiškėjas), 2016 m. birželio 15 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kurį vėliau dukart patikslino, prašydamas:

1.1. panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. 2.5-41-21743 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui L. B.“ (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria L. B. atkurtos nuosavybės teisės į 1,19 ha žemės sklype (Vilniaus r. sav., Zujūnų šen., Buivydiškių k., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); toliau – ir Sklypas Nr. 1) esančio 0,6123 ha valstybinės reikšmės paviršinio vandens telkinio-tvenkinio (pavadinimu Buivydiškių VII) dalį, ir įpareigoti L. B. grąžinti valstybei minėtą tvenkinio dalį, priteisti jam iš valstybės 5 969 Eur;

1.2. panaikinti Sprendimo dalį, kuria L. B. atkurtos nuosavybės teisės į 2,69 ha žemės sklype ((duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); toliau – ir Sklypas Nr. 2) esančio 0,2377 ha valstybinės reikšmės paviršinio vandens telkinio-tvenkinio (pavadinimu Buivydiškių VII) dalį, ir įpareigoti L. B. grąžinti valstybei minėtą tvenkinio dalį, priteisti jam iš valstybės 5 246 Eur.

2. Pareiškėjas tvirtino, kad Sklypai Nr. 1 ir Nr. 2 1995 m. sausio 31 d. buvo įtraukti į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Be to, remiantis Lietuvos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro (toliau – ir UETK) duomenimis iki 2018 m. vasario mėn., dalis Sklypo Nr. 1 pateko į Buivydiškių V tvenkinį, o dalis Sklypo Nr. 2 – į Buivydiškių IV tvenkinį. Minėti tvenkiniai įtraukti į UETK 2001 m. gruodžio 12 d. bei įrašyti į Valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių sąrašą (toliau – ir Sąrašas), patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1268. Per minėtus tvenkinius teka Sudervės (Sudarvės) upė, kuri taip pat yra valstybinės reikšmės upė (Vyriausybės 1998 m. sausio 10 d. nutarimas Nr. 22).

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad Georeferencinio pagrindo kadastro (toliau – ir GRPK) tvarkytojas valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centrą „GIS-Centras“ (toliau – ir GIS-Centras) 2016 m. nustatė, kad ties Sklypu Nr. 2 esantys vandens reguliatoriai suformuoja tvenkinio kranto liniją ir maitina Sudervės upę; nors dėl buvusios sausros vanduo kiek atsitraukęs, tačiau toliau matoma teritorija apaugusi vandens drėgmę mėgstančiais augalais, apsemta vandeniu. 2006 ir 2013 m. fiksuojant duomenis, į Sklypą Nr. 2 pateko 277 kv. m ploto nustatyto buv. Buivydiškių IV tvenkinio dalis, 2016 ir 2018 m., patikslinus tvenkinio ribą, – 2 377 kv. m ploto tvenkinio dalis. Vandens lygis dabartiniame Buivydiškių V tvenkinyje yra pažemėjęs dėl to, kad prie Buivydiškių IV ir Buivydiškių V tvenkinių esančiose vandens pralaidose išimti vandens lygį pakeliantys ir palaikantys mediniai šandorai. Remiantis patikrų duomenimis, taip pat Žuvininkystės tvenkinių rekonstrukcijos projekto (1963 m.) informacija, minėtų Buivydiškių IV ir Buivydiškių V tvenkinių vietoje GRPK įregistruotas vienas bendras tvenkinys, jam nesuteiktas pavadinimas. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas teigė, kad Buivydiškių V tvenkiniu laikomas vandens telkinys yra dalis tvenkinio, įregistruoto kaip Buivydiškių IV tvenkinys. Vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-5781-629/2016, Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra) sprendimu Buivydiškių V ir Buivydiškių IV tvenkiniai buvo pripažinti vienu tvenkiniu, kuriam suteiktas pavadinimas – Buivydiškių VII, šis tvenkinys įregistruotas UETK ir GRPK.

4. Pareiškėjas apžvelgė teisinį reglamentavimą, susijusį su tuo, kad valstybinės reikšmės vidaus vandenims priskirta žemė yra išimtinė Lietuvos Respublikos nuosavybė, tokie vandens telkiniai yra valstybės išperkami (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str., Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 6 str. 1 d. 6 p. ir 2 d., Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 14 str. 1 d., Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 6 str. 2 ir 4 d., 13 str. 1 p., Lietuvos Respublikos vandens įstatymo (toliau – ir Vandens įstatymas) (2000 m. liepos 26 d.–2003 m. balandžio 16 d. red.) 5 str.). Pažymėta ir tai, kad Sąrašas atlieka tik išviešinimo funkciją, todėl konkrečių objektų (šiuo atveju – Buivydiškių kaime ant Sudervės upės esančių tvenkinių) neįtraukimas į Sąrašą nepaneigia jų atitikimo Valstybinės reikšmės vandens telkinių aplinkosauginiams kriterijams, patvirtintiems Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2001 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 276 (toliau – ir Kriterijai). Ginčo vandens telkiniai taip pat nebuvo perduoti privačion nuosavybėn iki Vandens įstatymo įsigaliojimo, t. y. 1997 m. lapkričio 19 d. (Vandens įstatymo 4 str. 3 d.). Sprendimo priėmimo metu ginčo teritorija pateko į įregistruotų ir valstybinės reikšmės vidaus vandenims priskirtų tvenkinių (Buivydiškių IV ir Buivydiškių V) teritoriją, be to, buvę savininkai valdė tik žemę, o ne vandens telkinį (Atkūrimo įstatymo 16 str. 9 d. 9 p.), todėl nuosavybės teisės į Sklypus Nr. 1 ir Nr. 2 L. B. atkurtos pažeidžiant imperatyvias teisės aktų normas. Pareiškėjas akcentavo, jog panaikinus ginčijamą Sprendimo dalį, turėtų būti atkuriama buvusi iki jo priėmimo padėtis (taikytina restitucija natūra), o L. B. priteistina suma, proporcinga nuosavybėn įgyto valstybinės reikšmės tvenkinio daliai: už Sklypą Nr. 1 – 5 969 Eur (11 600 Eur x 0,6123 ha / 1,19 ha), už Sklypą Nr. 2 – 5 246 Eur (59 372 Eur x 0,2377 ha / 2,6900 ha).

5. Pareiškėjas, siekdamas pagrįsti savo teisę kreiptis į teismą, nurodė, kad valstybė yra suinteresuota valstybinės reikšmės vidaus vandenų apsauga, todėl valstybinės reikšmės vandenų perleidimas privačion nuosavybės susijęs su viešuoju interesu. Daliai valstybinės reikšmės vandens telkinio esant privačioje nuosavybėje, ateityje kils problemų dėl vandens telkinių būklės gerinimo priemonių taikymo (Europos Sąjungos (toliau – ir ES) struktūrinių fondų finansinė parama teikiama tik šias priemones įgyvendinant patikėjimo teise naudojamoje valstybinėje žemėje), valstybė negalės pasiekti vandensaugos tikslų, nėra garantuojamas vandens telkinio išsaugojimas ir kt., juolab kad iš pateiktų dokumentų matyti, jog L. B. jau daro įtaką tvenkinio likimui, t. y. ėmėsi veiksmų siekdamas išregistruoti tvenkinius iš Sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 teritorijos, teigdamas, kad po sutvarkymo darbų pelkės ginčo vietoje nebeegzistuoja. Be to, tinkamas viešojo administravimo, valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas statybų srityje taip pat yra viešasis interesas.

6. Atsakovas L. B. atsiliepime į pareiškėjo patikslintą pareiškimą prašė šį pareiškimą atmesti, taip pat spręsti klausimą dėl Aplinkos apsaugos agentūros piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, aplaidaus ir galbūt nusikalstamo savo funkcijų vykdymo.

7. L. B. teigė, kad pareiškėjo keliamas ginčas jau buvo išspręstas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimu byloje Nr. I-5781-629/2016, kuriuo patenkintas L. B. skundas, t. y. Agentūra įpareigota UETK panaikinti Buivydiškių V tvenkinio registraciją Sklype Nr. 1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2018 m. sausio 9 d. nutartimi byloje Nr. A-1497-261/2017 patvirtino pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kad Sklype Nr. 1 nėra tvenkinio. Atsižvelgiant į tai, su tuo susijęs pareiškėjo reikalavimas neturėtų būti nagrinėjamas teisme (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 4 p.). L. B. pabrėžė, kad Sklype Nr. 2 taip pat nėra jokio vandens telkinio, tuo labiau valstybinės reikšmės. Jo vertinimu, Agentūra tik formaliai įvykdė teismo sprendimą, jam priklausančiame žemės sklype vietoj Buivydiškių V tvenkinio įregistruodama Buivydiškių IV tvenkinį, o nuo 2018 m. kovo mėn. – Buivydiškių VII tvenkinį. Pastarasis tvenkinys nėra įtrauktas į Sąrašą. Nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties priėmimo iki 2018 m. kovo mėn. UETK buvo net tris kartus keičiama valstybinės reikšmės Buivydiškių tvenkinių vieta, plotai, numeriai ir registracijos kodai, nors, pagal Vandens įstatymą, tokia teisė suteikta tik Vyriausybei.

8. L. B. atkreipė dėmesį į tai, kad nuosavybės teisės 2006 m. jam buvo atkurtos pagal Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 parengtą Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, kuris buvo suderintas su Aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus regiono apsaugos departamentu, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos agentūra ir patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3267-41 (toliau – ir Žemėtvarkos projektas). Pagal minėtą projektą, Sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 teritorijoje nenurodyti jokie vandens telkiniai ar pelkės. Vilniaus apskrities viršininkas, priimdamas sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, privalėjo vadovautis minėtu projektu. L. B. neaišku, kokiais duomenimis pareiškėjas grindžia savo reikalavimus, kadangi Agentūros pateikti Buivydiškių tvenkinių registracijos duomenys ir plotai be jokio pagrindo nuolat kaitaliojami. Be to, pareiškėjas nepagrįstai vadovaujasi Vandens įstatymo redakcija, galiojusia nuo 2009 m. gruodžio 28 d. iki 2016 m. liepos 31 d., nors nuosavybės teisės į ginčo sklypus atkurtos 2006 m.

9. L. B. pastebėjo ir tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytos prašomų grąžinti žemės sklypų dalys. GIS-Centras nevykdo kadastrinių matavimų, o jo pateikti duomenys neatitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 695 redakcija) (toliau – ir Kadastro nuostatai), reikalavimų. Iki šiol nebuvo atlikti matavimai, niekas nebendravo nei su L. B., nei su jo atstovais, nesupažindino su kainų skaičiavimu ir neatliko kitų veiksmų, numatytų Kadastro nuostatuose. Sklype Nr. 1 iki šiol nėra kartografuota šlapia pieva su krūmais, GIS-Centras 2015 m. kovo 13 d. rašte įvardijama kaip pelkė (pelkės nėra UETK objektai).

10. L. B. įsitikinimu, aplinkybę, kad Sklype Nr. 1 nėra jokio valstybinės reikšmės tvenkinio, patvirtina ir tai, jog dalis šio sklypo patenka į kultūros paveldo – buvusio Buivydiškių dvaro – teritoriją, kurioje statyba negalima. L. B. iniciatyva ir lėšomis su Kultūros vertybių apsaugos departamentu buvo suderintas planas, pagal kurį vietoj užpelkėjusios ir apleistos teritorijos numatyta iškasti 0,47 ha tvenkinį (statybos leidimo Nr. 0573). Šiuo metu darbai sustabdyti dėl prokuratūros iniciatyva administracinėje byloje pritaikytų apribojimų. Sklype Nr. 2 buvo parengtas žemės sklypo vertikalinio išplanavimo ir sutvarkymo projektas, 2009 m. vasario 20 d. gautas statybos leidimas Nr. 0194. Pagal šį statybos leidimą buvo atlikta 90 proc. darbų, kurie sustabdyti prasidėjus bylai. Atlikus patikrinimus, jokie pažeidimai nenustatyti, jokių pastabų negauta. Sklype Nr. 2 esanti 0,21 ha užpelkėjusi dalis yra atskirta nuo Sudervės upės, kuri apsauginėmis žemės dalimis iš abiejų pusių yra G. K. priklausančiame žemės sklype. L. B. kilo abejonių ir dėl pareiškėjo teiginių apie nepakankamą vandens lygį tvenkinyje pagrįstumo, nes neaišku, kokiu projektu ir kodėl pareiškėjas vadovaujasi, jo minimas 1963 m. Buivydiškių žemės ūkio technikumo tvenkinių ir statybos projektas nebuvo pradėtas įgyvendinti.

11. L. B. įsitikinimu, pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 30 dienų terminą, kuris šiuo atveju taikytinas pagal analogiją. Pareiškėjas į teismą dėl tariamo viešojo intereso gynimo kreipėsi praėjus daugiau nei 12 metų, nors galėjo tai padaryti iki 2006 m. vasario 17 d. Pareiškėjas nenurodė termino praleidimo priežasčių ir neprašė jį atnaujinti.

12. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepime į pareiškėjo patikslintą pareiškimą prašė šį pareiškimą atmesti.

13. NŽT akcentavo, kad nuosavybės teisės šiuo atveju buvo atkurtos pagal Žemėtvarkos projektą. Žemėtvarkos projekto plane pažymėtas tvenkinys, esantis Sklypo Nr. 1 pietinėje pusėje (kitoje kelio pusėje, nesiribojantis su šiuo žemės sklypu), ir tvenkinys, esantis Sklypo Nr. 2 rytinėje pusėje (besiribojantis su šiuo žemės sklypu). Minėti žemės sklypai suformuoti atliekant kadastrinius matavimus, kadastro duomenų nustatymo data – 2006 m. vasario 7 d. Nei žemės sklypų kadastro duomenų formoje, nei žemės sklypų planuose M 1:2000 esančioje žemės naudmenų eksplikacijoje nėra duomenų apie vandens telkinius (pažymėtos pievos, želdiniai).

Duomenys apie tai, kad tam tikrą dalį žemės sklypų ploto sudaro žemė, užimta vandens telkiniais, nebuvo įrašyti ir į Nekilnojamojo turto kadastrą. 2001 m. Lietuvos Respublikos topografiniame žemėlapyje M 1:10 000 ginčo žemės sklypuose sutartiniu ženklu pažymėta pelkė, ne tvenkinys. Iš Lietuvos erdvinės informacijos portale pateiktų Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10000 skaitmeninių rastrinių ortofotografinių žemėlapių ORT10LT (toliau – ir ORT10LT), sudarytų 2005–2006 m., 2009–2010 m. ir 2012–2013 m., matyti, kad ginčo žemės sklypuose nėra jokio vandens telkinio.

Tvenkinys nėra pažymėtas ir Aplinkos apsaugos agentūros administruojamame Vandens telkinių interaktyviame žemėlapyje (su topografinio pagrindo M 1:50 000 (VEKT) ir paviršinių vandens telkinių geoduomenų (PAV) sluoksniais). Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje (be ortofoto sluoksnio) ir Lietuvos Respublikos adresų registro objektų interaktyviajame žemėlapyje (REGIA) ginčo žemės sklypuose nenurodytas joks vandens telkinys. Tvenkinys ginčui aktualioje teritorijoje nepažymėtas nei Vilniaus rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiajame plane, patvirtintame Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. T3-193, nei Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiajame plane, patvirtintame Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. T3-571.

Nors dalis Sklypo Nr. 1 patenka į Kultūros vertybių registre įregistruotos nekilnojamosios kultūros vertybės – Buivydiškių dvaro sodybos – teritoriją, Kultūros paveldo centro 2011 m. rugpjūčio 3 d. parengtame Buivydiškių dvaro sodybos apibrėžtų teritorijos ribų plane ginčui aktualioje teritorijoje nei tvenkiniai, nei kanalai nėra pažymėti. Net ir šiuo metu UETK žemėlapyje šalia ginčo žemės sklypų nėra pažymėti jokie valstybinės reikšmės tvenkiniai. NŽT taip pat pastebėjo, kad pareiškėjas nenurodė, kokiu būdu buvo apskaičiuota Sklypo Nr. 2 ploto dalis, į kurią patenka valstybinės reikšmės tvenkinio dalis, nepateikė jokio tokių skaičiavimų pagrindimo ar įrodymų.

NŽT nuomone, anksčiau minėtos aplinkybės patvirtina, jog ginčui aktualioje teritorijoje Sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 privatizavimo metu nebuvo valstybinės reikšmės tvenkinių, todėl Vilniaus apskrities viršininkas, Sprendimu atkurdamas nuosavybės teises L. B., nepažeidė pareiškėjo nurodytų teisės normų.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centras „GIS-Centras“ atsiliepime į pareiškėjo patikslintą pareiškimą prašė teismo spręsti savo nuožiūra.

15. GIS-Centras paaiškino, kad jo veikla nėra susijusi su tvenkinių tikslių ribų nustatymu. Atliekant GRPK erdvinių duomenų rinkinio objektų (įskaitant tvenkinių ribas) atnaujinimą, vietovėje stabilių objektų padėtis nustatoma ir GRPK erdvinių duomenų rinkinyje pažymima su ne didesne nei 2,2 m paklaida. Nurodė, jog ginčo tvenkinių šachtinės pertekliaus vandens pralaidos buvo apžiūrėtos 2016 m. spalio 13–14 d. ir 2018 m. balandžio 4–5 d. patikrų metu. 2016 m. spalio 13–14 d. patikros metu Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas pastebėjo, kad šachtinėse pertekliaus vandens pralaidose išimti vandens lygį pakeliantys ir palaikantys uždoriai („šandorai“). GIS-Centras teigė, kad visi GRPK erdviniame duomenų rinkinyje kaupiami objektai nurodyti GRPK erdvinių duomenų rinkinio specifikacijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 3D-850.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepime į pareiškėjo patikslintą pareiškimą prašė šį pareiškimą tenkinti.

17. Aplinkos ministerija pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą dėl 2016 m. gegužės 23 d. teismo sprendimo, 2018 m. sausio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1497-261/2017 padarė išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad UETK nurodytas Sklype Nr. 1 esantis tvenkinys ir Sąraše kaip Buivydiškių V įtvirtintas tvenkinys nėra tas pats tvenkinys. Vykdydama 2016 m. gegužės 23 d. teismo sprendimą, Agentūra iš Sklypo Nr. 1 teritorijos išregistravo Buivydiškių V tvenkinį, tačiau jame nustatė kito tvenkinio – Buivydiškių VII – dalį. Buivydiškių VII tvenkinys, į kurį patenka ginčo žemės sklypų dalys, yra ant valstybinės reikšmės upės – Sudervės, todėl ginčo žemės sklypų dalys, kurios patenka į pastarąjį tvenkinį, išimtine nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei ir nuosavybės teisės į jas neatkurtinos (Konstitucijos 47 str., Žemės įstatymo 6 str. 1 d. 6 p. ir 2 d., Vandens įstatymo 4 str. 2 d. 3 p., Atkūrimo įstatymo 13 str.). Aplinkos ministerija atkreipė dėmesį į tai, kad Sprendimo priėmimo metu UETK buvo registruoti duomenys, pagal kuriuos ginčo žemės sklypų dalys pateko į Buivydiškių IV ir Buivydiškių V tvenkinius, minėti tvenkiniai įrašyti į Sąrašą, patvirtintą 2003 m. spalio 14 d. nutarimu. Taigi, Vilniaus apskrities viršininkas, priimdamas tokį Sprendimą, pažeidė imperatyvias teisės aktų nuostatas, todėl Sprendimas pripažintinas negaliojančiu, taikytina restitucija natūra.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepime į pareiškėjo patikslintą pareiškimą prašė šį pareiškimą tenkinti.

19. Agentūra tvirtino, kad Buivydiškių tvenkinys atitinka Kriterijus, nes jis įrengtas ant Sudervės upės, kuri Vyriausybės 1998 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. 22 įrašyta į valstybinės reikšmės upių sąrašą. Kriterijai, pagal kuriuos paviršiniai vandens telkiniai būtų priskiriami valstybinės reikšmės paviršiniams vandens telkiniams, įstatyminiu lygmeniu buvo įtvirtinti 2009 m. gruodžio 17 d. įstatymu Nr. XI-580 pakeitus Vandens įstatymo 4 straipsnį. Be to, Buivydiškių tvenkinys nebuvo perduotas privačion nuosavybėn iki Vandens įstatymo įsigaliojimo, t. y. 1997 m. lapkričio 19 d. (Vandens įstatymo 4 str. 3 d.). Agentūra paaiškino, kad į ginčo žemės sklypus patenkantis Buivydiškių tvenkinio plotas buvo apskaičiuotas naudojant kompiuterinę programą ArcGIS. UETK esantys Buivydiškių tvenkinio ribų grafiniai duomenys buvo analizuojami ir lyginami su Sklypo Nr. 1 plane pateiktomis sklypo ribomis bei riboženklių taškų koordinatėmis. Įvykdžiusi 2016 m. gegužės 23 d. teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. I-5781-629/2016 ir įvertinusi teismų nustatytas aplinkybes dėl Buivydiškių V ir Buivydiškių IV tvenkinių vietos pagal UAB „Sweco hidroprojektas“ pateiktą dokumentaciją, Agentūra padarė išvadą, kad vietoj minėtų tvenkinių turi būti įregistruotas vienas tvenkinys. Buivydiškių IV tvenkinio vieta yra kairėje Tvenkinių ir Ąžuolo gatvių pusėje, kurioje esantis tvenkinys pagal UETK neturėjo pavadinimo ir identifikavimo kodo, o tvenkinio pavadinimas Buivydiškių V turi būti priskirtas Buivydiškių III tvenkiniui. Agentūra akcentavo, kad Sprendimo priėmimo metu Sudervės upė buvo įrašyta į Sąrašą, taigi, atkuriant nuosavybės teises į teritoriją, kurią užėmė Buivydiškių tvenkinys, nebuvo atsižvelgta į imperatyvias teisės aktų normas (Konstitucijos 47 str., Žemės įstatymo 6 str. 1 ir 2 d., Vandens įstatymo 4 str. 1 d., Žemės reformos įstatymo 14 str. 1 d. 1 p., Atkūrimo įstatymo 13 str., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.7 str.) ir pažeistas viešasis interesas. Agentūra sutiko su pareiškėjo pozicija, kad dėl valstybinės reikšmės vandens telkinių ar jų dalių perleidimo privačion nuosavybėn valstybės institucijoms kils problemų įgyvendinant vandens telkinių būklės gerinimo priemones ir kt.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

21. Kultūros paveldo departamentas nurodė, kad dalis Sklypo Nr. 1 patenka į nekilnojamosios kultūros vertybės – Buivydiškių dvaro sodybos – teritoriją, todėl žemės ir statybų darbai šioje sklypo dalyje turi būti derinami su Kultūros paveldo departamentu.

II. 22. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 7 d. sprendimu pareiškėjo pareiškimą atmetė.

23. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. lapkričio 21 d. nutartimi pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinius skundus tenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 7 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

24. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad byloje negalima padaryti vienareikšmės išvados, ar Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. 2.5-41-21743 nuosavybės teisės buvo atkurtos į žemę, apimant ir dalį valstybinės reikšmės tvenkinių. Pirmosios instancijos teismas neišnaudojo visų galimų ir leistinų įrodymų rinkimo būdų, todėl padarė nepakankamai pagrįstą išvadą, jog Sprendimu atkuriant nuosavybės teises į atkurtiną žemę nebuvo įtraukta dalis valstybinės reikšmės vandens telkinio. Pirmosios instancijos teismas rinko, vertino ir analizavo duomenis apie ginčo teritorijoje esančių tvenkinių pavadinimus bei jų užimamus plotus, bet per praėjusį laikotarpį tvenkinių pavadinimai keitėsi, taip pat keitėsi tvenkinių plotai, kas yra natūralu įvertinant tvenkinių, kaip inžinierinių struktūrų, specifiką, t. y. kad juose vandens lygis, o kartu ir vandens užimamas plotas gali kisti, priklausomai nuo vandens lygį palaikančių įrenginių būklės ir jų reguliavimo. Todėl pirmosios instancijos teismo naudoti tvenkinių identifikavimo metodai nebuvo tikslūs.

25. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atkreipė dėmesį, jog Sąraše yra nurodytas dar vienas tvenkinių identifikacinis požymis, t. y. tvenkinio užtvankos atstumas nuo žiočių. Šis identifikacinis požymis yra pakankamai stabilus, mažai ar visai nekintantis, todėl, sprendžiant kilusį ginčą, šis identifikacinis požymis turi būti įvertintas ir analizuojamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais. Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, pats arba pavesdamas pareiškėjui, kuris turi pareigą įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą, pasitelkdamas būtinus specialistus, turėtų rinkti įrodymus dėl ginčo tvenkinių užtvankų atstumo iki žiočių ir tokiu būdu identifikuoti valstybinės reikšmės vandens telkinių sąraše nurodytus tvenkinius ir priklausomai nuo to spręsti dėl Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. sausio 18 d. sprendimo.

26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais, susijusiais su teisinių santykių stabilumu ir viešojo intereso gynimo, nurodydamas, kad bylose, kuriose ginamas viešasis interesas, ginčijant galbūt neteisėtus aktus ir jų pagrindu atsiradusios nuosavybės perleidimo sandorius, kuriems likus galioti būtų nepaisoma konstitucinių teisinės valstybės imperatyvų, kai iš ne teisės atsirastų teisė, viešasis interesas užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą nusveria interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą.

III. 27. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 23 d. sprendimu tenkino pareiškėjo pareiškimą, t. y. panaikino Sprendimo dalis, kuriomis L. B. atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio valstybinės reikšmės paviršinio vandens telkinio-tvenkinio (pavadinimu Buivydiškių VII) 0,6123 ha dalį ir žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio valstybinės reikšmės paviršinio vandens telkinio-tvenkinio (pavadinimu Buivydiškių VII) 0,2377 ha dalį, įpareigojo L. B. grąžinti Lietuvos Respublikai minėtas žemės sklypų 0,6123 ha ir 0,2377 ha dalis bei priteisė jam iš Lietuvos Respublikos atitinkamai 5 969 Eur ir 5 246 Eur.

28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. spalio 7 d. nutartimi atsakovo NŽT apeliacinį skundą atmetė, atsakovo L. B. apeliacinį skundą tenkino iš dalies, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 23 d. sprendimo dalį, kuria L. B. iš valstybės priteista 11 215 Eur kompensacija, ir šią bylos dalį perdavė tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 23 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

29. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas ginčo tvenkinių vietą, pagrįstai vadovavosi identifikacijos požymiu – tvenkinių atstumu nuo žiočių. Teismas privalėjo taikyti šį identifikacinį požymį (ABTĮ 148 str. 2 d.). Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Sprendimo priėmimo metu į ginčo teritoriją pateko valstybinės reikšmės paviršiniai vandens telkiniai. Tai matyti ir iš Žemėtvarkos projekto. GRPK ir UETK tvarkytojų (GIS-Centro ir Agentūros) atliktų matavimų duomenų bei paaiškinimų pagrindu padaryta pagrįsta išvada, kad labiausiai nuo upės žiočių nutolęs yra šiuo metu UETK įregistruotas Buivydiškių VII tvenkinys, kuris atitinka Sąraše esančių Buivydiškių IV ir Buivydiškių V tvenkinių vietą. Buivydiškių VII tvenkinio užtvankos vieta – 7,4 km, o Sąraše nurodyta Buivydiškių IV tvenkinio vieta pagal atstumą nuo užtvankos – 7,3 km, Buivydiškių V tvenkinio – 7,35 km. LVAT sutiko su tuo, kad neatitikimai yra neesminiai dėl skirtingų metodų atstumui nustatyti taikymo.

30. LVAT pagrįstais pripažino pareiškėjo argumentus, kuriais grindžiama pozicija dėl vandens telkinio ploto, patenkančio į ginčo žemės sklypus, apskaičiavimo. Tokioje, kaip susiklosčiusi šioje byloje, faktinėje situacijoje, kai neteisėtai perduoto nuosavybėn valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinio ribos Sprendimo priėmimo metu nebuvo apibrėžtos atlikus kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose valstybinėje koordinačių sistemoje, vandens telkinys identifikuotinas pagal jo dislokaciją ir dydį. Pagal duomenis iš GRPK ir UETK, į Sklypą Nr. 1 patenka 6 123 kv. m apjungto tvenkinio (buvusių Buivydiškių IV ir V dalis), o į Sklypą Nr. 2 – 2 377 kv. m apjungto tvenkinio (buvusio Buivydiškių IV dalis). Pažymėta, jog GIS-Centras šiuo aspektu yra byloje paaiškinęs (2018 m. balandžio 10 d. raštas Nr. (9.25)GRPK_S-21), kad plotinių figūrų ploto reikšmė (plotas) apskaičiuojama pagal plotą ribojančių laužčių, sudarančių uždarą poligoną, viršūnių (posūkio taškų) erdvines plokštumines koordinates; naudojamas standartinis programinės įrangos ESRI ArcGIS Desktop plotų skaičiavimo algoritmas; tvenkinio plotas, patenkantis į ginčo žemės sklypus, apskaičiuotas tokiu pat būdu kaip ir kadastriškai matuojami žemės sklypų plotai. UETK ir GRPK esantys duomenys jų, kaip įrodymų šioje byloje, patikimumo aspektu vertintini kaip atspindintys tikrąją reikalų padėtį ir jais pagrįstai remiamasi. Tuo tarpu atsakovo L. B. argumentus, kad Buivydiškių IV tvenkinys yra kairėje Tvenkinių ir Ąžuolo gatvių pusėje, kurioje esantis tvenkinys šiuo metu neturi pavadinimo, o Buivydiškių V tvenkinys priskirtinas tvenkiniui, kuris pagal šiuo metu UETK suteiktą pavadinimą yra Buivydiškių III tvenkinys, LVAT pripažino nepagrįstais, nes, kaip teisingai nurodė pareiškėjas, tvenkinys, esantis kairėje Tvenkinių gatvės pusėje, nėra ant Sudervės upės, be to, Žemėtvarkos projekto ištraukoje, pateiktoje kartu su NŽT 2016 m. birželio 21 d. atsiliepimu į pareiškimą, ant Buivydiškių kaime esančių tvenkinių nėra nurodyti numeriai.

31. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas darė išvadą, kad Buivydiškių IV ir V tvenkiniai, įregistravus juos kaip vieną tvenkinį – Buivydiškių VII, patenka į Sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 ribas, yra ant valstybinės reikšmės upės Sudervė (Sudarvė), taigi būtent šie tvenkiniai yra valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinys (Vandens įstatymo 4 str. 2 d. 3 p., Kriterijų 3 p.), į kurį negalėjo būti atkurtos nuosavybės teisės. Vandens įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, jog Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės paviršiniai vandens telkiniai. Vadovaujantis Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punktu, Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės vidaus vandenims. Valstybinės reikšmės vidaus vandenys – neprivatizuojami (Žemės reformos įstatymo 14 str. 1 p.). Todėl Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. 2.5-41-21743 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui L. B.“ dalis, kuria L. B. atkurtos nuosavybės teisės į 1,19 ha žemės sklype (adresas Vilniaus r. sav., Zujūnų šen., Buivydiškių k., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio 0,6123 ha valstybinės reikšmės paviršinio vandens telkinio-tvenkinio (pavadinimu Buivydiškių VII) dalį, ir šio Sprendimo dalis, kuria L. B. atkurtos nuosavybės teisės į 2,69 ha žemės sklype (adresas (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio 0,2377 ha valstybinės reikšmės paviršinio vandens telkinio-tvenkinio (pavadinimu Buivydiškių VII) dalį, pripažintos neteisėtomis ir naikintinomis.

32. Dėl restitucijos taikymo ir kompensacijos priteisimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovui L. B. priteistinos kompensacijos dydžio, rėmėsi VĮ Registrų centro duomenimis apie žemės vidutines rinkos vertes, kurios, viena vertus, ne visada atspindi tikrąją turto rinkos vertę, todėl kiekvienu atveju teismo turi būti vertinamos individualiai, kita vertus, taikytos vertės jų nustatymo laiko požiūriu nesutampa su turto nusavinimo (praradimo) laikotarpiu. Tai, kad, kaip sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, tarp šalių nėra ginčo dėl turto rinkos kainos ir L. B. priteistinos piniginės sumos, nelaikytina pagrindu netaikyti rinkos vertės nustatymo taisyklės. O tai, įvertinant situacijos procesinį specifiškumą, kad kompensacijos priteisimo klausimas sprendžiamas teismo ex officio (pagal pareigas), savo ruožtu suponuoja teismo procesinę pareigą aktyviai veikti renkant valstybei grąžinamo turto rinkos vertę jo grąžinimo metu patvirtinančius duomenis, inter alia (be kita ko, įskaitant) pasitelkti specialistus arba skirti teismo ekspertizę, jei tam yra objektyvi būtinybė ir procesinės sąlygos (ABTĮ 56 str. 4 d., 60 ir 61 str.). Kadangi apeliacinės instancijos teismas šioje proceso stadijoje negali išspręsti kompensacijos dydžio nustatymo klausimo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria L. B. iš valstybės priteista 11 215 Eur kompensacija, ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

IV. 33. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 12 d. sprendimu pareiškėjo pareiškimą tenkino iš dalies, įpareigojo L. B. grąžinti valstybei nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, adresu Vilniaus r. sav., Zujūnų šen., Buivydiškių k., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kurią sudaro 0,6123 ha valstybinės reikšmės paviršinis vandens telkinys-tvenkinys (pavadinimu Buivydiškių VII) ir jam iš valstybės priteisė 28 865,57 Eur, taip pat įpareigojo L. B. grąžinti valstybei nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kurią sudaro 0,2377 ha valstybinės reikšmės paviršinis vandens telkinys-tvenkinys (pavadinimu Buivydiškių VII) ir jam iš valstybės priteisė 2 032,37 Eur.

34. Teismas nustatė, kad Sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės į L. B. tenkančią buvusio savininko V. A. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 4,37 ha žemės, buvusios Šalkiškių kaime, Vilniaus rajone, Vilniaus apskrityje, grąžinant vietoj turėtos 1,48 ha žemės, lygiavertį bendrą 3,88 ha žemės sklypą žemės ūkio paskirčiai, esantį Buivydiškių k., Zujūnų sen., Vilniaus raj.

35. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, pažymėjo, jog teismas, spręsdamas dėl priteistinos kompensacijos dydžio, negali remtis tik VĮ Registrų centro duomenimis apie žemės vidutines rinkos vertes, kurios, viena vertus, ne visada atspindi tikrąją turto rinkos vertę, todėl kiekvienu atveju teismo turi būti vertinamos individualiai, kita vertus, taikytos vertės jų nustatymo laiko požiūriu nesutampa su turto nusavinimo (praradimo) laikotarpiu. Protingai kompensacijai nustatyti teismas turi įvertinti ir tai, ar žemės sklype yra nuosavybės teise priklausančių statinių, kuriais naudotis reikalingas žemės sklypas taip pat priteisiant kompensaciją vertintinas ir infliacijos poveikis ir vertintinos aplinkybės dėl asmeninės bei socialinės padėties.

36. Teismo vertinimu, L. B. sąžiningumas šioje byloje yra neginčijamas, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas, nes nustatyta, jog L. B. nežinojo ir negalėjo žinoti ar numanyti apie aplinkybes, susijusias su galimais administracinių aktų prieštaravimu imperatyvioms Atkūrimo įstatymo nuostatoms, dėl kurių sandoris galėtų būti pripažintas negaliojančiu. Byloje nustatyta, kad L. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko V. A. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 4,37 ha žemės, buvusios Šalkiškių kaime, Vilniaus rajone, Vilniaus apskrityje, vietoj turėtos 1,48 ha žemės, perduodant nuosavybėn lygiavertį bendrą 3,88 ha žemės sklypą žemės ūkio paskirčiai, esantį Buivydiškių kaime, Zujūnų seniūnijoje, Vilniaus rajone, Vilniaus apskrityje, todėl teismas laikė, kad L. B. yra sąžiningas įgijėjas ir atsakovų veiksmai neturėjo įtakos jo, kaip ginčo sklypo įgijėjo, sąžiningumui. Atsižvelgęs į tai, kad L. B. laikytinas sąžiningu įgijėju, o aplinkybių, kurioms esant yra galimas nekilnojamojo daikto išsireikalavimas natūra, nenustatyta, teismas sprendė, kad ginčijamo žemės sklypo restitucija natūra negalima, o pagal CK 6.146 straipsnį tais atvejais, kai restitucija natūra neįmanoma, ji atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Apskaičiuojant piniginio ekvivalento dydį taikomos kainos, galiojusios tuo metu, kai pareiškėjas gavo tai, ką privalo grąžinti.

37. Pareiškėjas nurodė, jog per 13 metų ginčo žemės sklypuose atliko įvairius darbus: Sklype Nr. 1 atlikti kadastriniai matavimai, padaryta topografinė nuotrauka, šlapioje ir krūmais apaugusioje dalyje, esančioje kultūros vertybės teritorijoje, gautos sąlygos ir parengtas bei suderintas 2008 m. liepos 1 d. tvenkinio 0,41 ha kasimo projektas Nr. 0573, atlikti geologiniai tyrinėjimai gręžiniais, nesant jokio vandens ar tvenkinio, 2013 m. pradėtas ir 2015 m. baigtas viso 1,19 ha teritorijos išplanavimo projektas, suderintas ir sustabdytas pareiškėjo teismui pateiktu pareiškimu bei prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, stabdant disponavimą žemės sklypu ir jo valdymą; Sklype Nr. 2 atlikti kadastriniai matavimai, padaryta sklypo topografinė nuotrauka, parengtas ir patvirtintas 2009 m. žemės sklypo vertikalinio planavimo ir sutvarkymo projektas, išduotas statybos leidimas Nr. 0194, iki pareiškėjo pareiškimo padavimo teismui teritorijoje atlikta 90 proc. darbų, Vilniaus rajono savivaldybė 2013 m. išdavė sąlygas sklypo detalaus išplanavimo projekto rengimui, projektas suderintas, bet dėl teisminio proceso nėra galimybės jį pateikti tvirtinimui. L. B. ginčo sklypų priežiūrą vykdo nuo 2006 m., darbų atlikimas pareikalavo didelių piniginių lėšų, laiko ir fizinio darbo. Pagal turimus dokumentus, minėtiems darbams atlikti sumokėta 37 000 Eur. Visi atlikti darbai žymiai padidino ginčo žemės sklypų vertę. Pagal nepriklausomo vertintojo (UAB NILL NILL) turto vertinimo ataskaitą Nr. N1906S14, nurodytos grąžinti Sklypo Nr. 1 dalies vertė 2019 m. birželio 11 d. buvo 56 100 Eur, Sklypo Nr. 2 dalies – 23 000 Eur.

38. Teismas atkreipė dėmesį, jog valstybė įpareigotina turto įgijėjams, iš kurių turtas natūra grąžintinas valstybei, atlyginti jų patirtas šio turto įsigijimo išlaidas, kurios neturėtų viršyti sandorių sudarymo metu turto rinkos kainos. Pagal byloje esančius VĮ Registrų centro duomenis 1, 19 ha sklypo vidutinė rinkos vertė 2006 m. vasario 23 d. (Nekilnojamojo turto registre įregistruota) buvo 19 187 Eur (66 249 Lt), 2016 m. birželio 15 d. – 11 600 Eur. Tuo tarpu remiantis L. B. pateikta 2019 m. birželio 17 d. turto vertinimo ataskaita Nr. N1906S14 viso vertinamo nekilnojamojo turto rinkos vertė, vertės nustatymo dieną, t. y. 2019 m. birželio 11 d., yra 79 100 Eur (Sklypo Nr. 1 vertė – 56 100 Eur, Sklypo Nr. – 23 000 Eur).

Teismas pažymėjo, jog šiuo atveju tikslinga remtis ne 2006 m. nustatyta vidutine rinkos verte, kadangi žemės sklypuose buvo atlikti pagerinimai taip pat valstybė ilgą laiką nesiėmė veiksmų dėl kompensacijos L. B., todėl teismas rėmėsi 2019 m. birželio 17 d. turto vertinimo ataskaitos duomenimis. Taip pat teismas atmetė NŽT argumentus, jog šiuo atveju turėtų būti nesiremiama pateikta turto vertinimo ataskaita, nes joje pateikti duomenys negali būti laikomi besąlygiškai objektyviais (turto vertinimo ataskaitą pateikęs asmuo, t. y. turto savininkas, yra suinteresuotas didesnės turto vertės nustatymu, NŽT atstovai neturėjo galimybės dalyvauti turto vertinime), taip pat neatsižvelgta į svarbią aplinkybę, jog grąžintinos žemės sklypų dalys tariamai užimtos tvenkinio (faktiškai šiuo metu yra užpelkėjusios), grąžintinos žemės sklypų dalys nėra įvertintos atskirai, nenustatyta šių dalių geografinė padėtis, šiuo atveju turto vertinimo ataskaita yra laikoma teisinga, kol Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – ir Turto ir verslo pagrindų įstatymas) 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 str. 1 d.).

Byloje nėra duomenų, kad Turto vertinimo ataskaita Nr. N1906S1 būtų nuginčyta, taip pat nėra faktinių duomenų ir įtikinamų argumentų, leidžiančių abejoti jos turiniu. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika iš valstybės priteistina suma (už 0,6123 ha valstybinės reikšmės tvenkinio plotą) skaičiuotina nuo įsigyto sklypo šiuo metu apskaičiuotos vidutinės rinkos vertės – 56 100 Eur x 0,6123 ha (valstybinės reikšmės tvenkinys) / 1,19 ha = 28 865,57 Eur. Tokiu būdu L. B. priteistina suma, proporcinga jo nuosavybėn įgyto valstybinės reikšmės tvenkinio daliai, t. y. 28 865,57 Eur.

Tuo tarpu, L. B. iš valstybės priteistina suma (už 0,2377 ha valstybinės reikšmės tvenkinio plotą) skaičiuotina nuo įsigyto sklypo šiuo metu apskaičiuotos vidutinės rinkos vertės – 23 000 x 0,2377 ha (valstybinės reikšmės tvenkinys) / 2,6900 ha = 2 032,37 Eur. Tokiu būdu L. B. priteistina suma, proporcinga jo nuosavybėn įgyto valstybinės reikšmės tvenkinio daliai, t. y. 2 032,3 Eur.

39. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjo ginčijamas Sprendimas, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės į L. B. tenkančią buvusio savininko V. A. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 4,37 ha žemės, buvusios Šalkiškių kaime, Vilniaus rajone, Vilniaus apskrityje, vietoj turėtos 1,48 ha žemės, perduodant nuosavybėn lygiavertį bendrą 3,88 ha žemės sklypą žemės ūkio paskirčiai, esantį Buivydiškių kaime, Zujūnų seniūnijoje, Vilniaus rajone, Vilniaus apskrityje, dalys, kuriuose yra valstybinės reikšmės tvenkinys, esantis ant valstybinės reikšmės Sudervės upės, pažeidė imperatyvias aukščiau minėtas teisės aktų nuostatas, todėl yra pagrindas Sprendimą panaikinti.

V. 40. Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, ginantis viešąjį interesą, apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 12 d. sprendimo dalį dėl L. B. priteistos kompensacijos dydžio, nustatant, kad iš valstybės jam priteistina suma yra 31 200 Eur, o kitą teismo sprendimo dalį panaikinti.

41. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

41.1. Teismas sprendimo aprašomojoje dalyje nurodė, kad atsižvelgiant į LVAT 2020 m. spalio 7 d. nutartį, šioje byloje ginčo dalykas yra priteistinos kompensacijos dydis, tačiau toliau pasisakė, jog sklypo restitucija natūra negalima, o rezoliucinėje dalyje įpareigojo L. B. grąžinti žemės sklypų dalis, tokiu būdu padarydamas priešingą išvadą nei buvo nurodyta aprašomojoje dalyje, ir priimdamas sprendimą, kurio negalėjo priimti. Teismas negalėjo iš naujo nagrinėti ir priimti sprendimo dėl restitucijos taikymo / netaikymo, nes toks reikalavimas šioje byloje jau buvo išnagrinėtas ir sprendimas priimtas bei įsiteisėjęs. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 23 d. sprendimu įpareigojo L. B. grąžinti valstybei nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, adresu Vilniaus r. sav., Zujūnų sen., Buivydiškių k., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kurią sudaro 0,6123 ha valstybinės reikšmės paviršinis vandens telkinys-tvenkinys (pavadinimui Buivydiškių VII) ir įpareigojo L. B. grąžinti valstybei nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kurią sudaro 0,2377 ha valstybinės reikšmės paviršinis vandens telkinys-tvenkinys (pavadinimu Buivydiškių VII). Ši sprendimo dalis LVAT 2020 m. spalio 17 d. palikta galioti. LVAT patvirtino, kad Sprendimo dalis, kuria L. B. atkurtos nuosavybės teisės į 1,19 ha žemės sklype, esančio 0,6123 ha valstybinės reikšmės paviršinio vandens telkinio-tvenkinio (pavadinimu Buivydiškių VII) dalį, ir šio sprendimo dalis, kuria L. B. atkurtos nuosavybės teisės į 2,69 ha žemės sklype, esančio 0,2377 ha valstybinės reikšmės paviršinio vandens telkinio-tvenkinio (pavadinimu Buivydiškių VII) dalį, yra neteisėtos ir naikintinos.

41.2. Teismas netinkamai nustatė atsakovui L. B. priteistinos kompensacijos dydį. Nustatydamas priteistinos sumos dydį, teismas rėmėsi L. B. pateikta 2019 m. birželio 17 d. turto vertinimo ataskaita Nr. N1906S14. Teismas sprendė, kad L. B. ataskaitoje nurodyta apskaičiuota Sklypo Nr. 1 vertė (56 100 Eur) yra viso 1,19 ha sklypo vertė, o Sklypo Nr. 2 vertė (23 000 Eur) yra viso 2,6900 ha sklypo vertė, tačiau teismas neteisingai vertino ataskaitoje nurodytas šias dvi vertes, laikydamas jas viso sklypo verte. Ataskaitoje ir galutinėje išvadoje dėl turto rinkos vertės (L. B. ataskaitos 33 psl.) yra nurodyta, kad 56 000 Eur vertė yra žemės sklypo 6123/11900 dalies vertė, ataskaitoje įvardinama trumpiniu Sklypo dalis Nr. 1, o 23 000 Eur vertė yra žemės sklypo 2377/26900 dalies vertės, ataskaitoje įvardinama trumpiniu Sklypo dalis Nr. 2. Teismas, skaičiuodamas sumas, priteistinas L. B., ataskaitoje nustatytą sumą už grąžinamą plotą, nepagrįstai dar kartą skaičiavo proporcingai grąžintai valstybei žemės daliai nuo bendro sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sklypo, kurio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ploto, tokiu būdu proporcingai sklypo plotui grąžintinos žemės dalies nustatytas vertes nepagrįstai dar kartą mažindamas tai pačiai grąžinamų žemės sklypų dalių proporcijai.

41.3. Teismas nevertino visų administracinėje byloje pateiktų įrodymų ir sprendimo nemotyvavo. Teismas atmetė NŽT argumentus, jog turėtų būti nesiremta L. B. pateikta turto vertinimo ataskaita Nr. N1906S1, nurodė, kad ji yra laikoma teisinga, kol Vyriausybės įgaliota atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 str. 1 d.), byloje taip pat nėra faktinių duomenų ir įtikinamų argumentų, leidžiančių abejoti jos turiniu. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, NŽT pateikė prašymą atidėti byloje paskirtą teismo posėdį, kad NŽT galėtų atlikti nepriklausomą valstybei grąžintų žemės sklypų dalių vertinimą, siekiant nustatyti realią šių žemės sklypų dalių rinkos vertę. NŽT 2021 m. lapkričio 8 d. pateikė UAB „STIVVF“ atliktą Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 21102457, kurioje buvo nurodyta, jog žemės sklypo (vertinamas plotas 0,6123 ha) rinkos vertė 2020 m. spalio 7 d. yra 21 900 Eur, o žemės sklypo (vertinamas plotas 0,2377 ha) rinkos vertė 2020 m. spalio 7 d. yra 9 300 Eur, bendra vertė sudaro 31 200 Eur. Tačiau teismas nevertino NŽT pateiktos ataskaitos ir joje nurodytos turto vertės bei neatsižvelgė į proceso šalių pateiktus atsiliepimus (nuomones) dėl NŽT pateiktos ataskaitos ir joje nurodytos vertės teisingumo. Pareiškėjo manymu, teismas turėjo vertinti abi ataskaitas ir nurodyti argumentus, kodėl nesiremia ir nesivadovauja verte, nurodyta vienoje iš ataskaitų. Pareiškėjo įsitikinimu, VĮ Registrų centro nurodytos vidutinės sklypų rinkos vertės taip pat yra aktualios vertinant ataskaitose nustatytas sklypų vertes ir apsprendžiant tinkamos ir protingos kompensacijos dydį, kuris neturėtų ženkliai skirtis nuo VĮ Registrų centro skelbiamo masinio vertinimo metu nustatytos vidutinės rinkos vertės. Šių argumentų teismas taip pat nevertino. Nepagrįsta L. B. ataskaitoje nurodyta žemės dalių vertė, o NŽT ataskaitoje nustatyta vertė yra artimesnė VĮ Registrų centro nustatytai vidutinei rinkos vertei.

41.4. Teismas nenurodė atsakovo L. B. nuosavybės teisių į ginčo sklypus praradimo dienos ir todėl neteisingai rėmėsi L. B. ataskaita, kuri buvo surašyta 2019 m. birželio 17 d. Pareiškėjo vertinimu, atsakovo L. B. nuosavybės teisių į ginčo sklypų dalis praradimo diena laikytina 2020 m. spalio 7 d. (LVAT nutarties priėmimo data). NŽT ataskaitoje pateiktas vertinimas 2020 m. spalio 7 d. atitinka laiką, kada turtą prarado atsakovas L. B. ir pasirinkus palyginamuosius variantus iš sandorių, sudarytų panašiu laiku, o L. B. ataskaitoje nustatyta rinkos vertė apskaičiuota vertės nustatymo dieną, t. y. 2019 m. birželio 11 d., ir naudojant per 36 mėn. įvykusių turto sandorių kainas. Atsižvelgiant į tai, kad galbūt L. B. užsakymu atliktam turto vertinimui įtakos turėjo pasirinktas vertinimo laikotarpis, o NŽT pateiktos ataskaitos retrospektyvinis vertinimas 2020 m. spalio 7 d. yra pagrįstas turto praradimo atskaitos momentu, todėl nėra tikslinga remtis L. B. ataskaitos vertinimu, kuris, be kita ko, atliktas neįvertinus 2020 m. laikotarpio po kovo mėnesio, kada buvo paskelbtas karantinas ir tuo metu vykusio nekilnojamojo turto sandorių nuosmukio (NŽT ataskaitos 16 psl.). Be to, L. B. pateiktas vertinimas yra atliktas komerciniais tikslais, o NŽT atlikto turto vertinimo tikslas – rinkos vertės nustatymas žemės dalių grąžinimo valstybei datai, vykstant teismo procesui. NŽT pateiktos ataskaitos vertintojas atsižvelgė į tai, kad vertinamas turtas plėtros galimybių neturi, todėl buvo renkamasi iš sandorių, kurių vieneto pardavimo kainos yra žemės už bendrą analizuojamų sandorių kainų vidurkį. Į šias aplinkybes L. B. ataskaitoje nebuvo atsižvelgta. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teigimu, L. B. ataskaitoje buvo netinkamai pasirinkti lyginamieji objektai ir tai turėjo įtakos ženkliai didesnei turto vertei nustatyti.

41.5. Nors valstybei grąžintos 1,19 ha Žemės sklypo Nr. 1 0,6123 ha ploto dalis ir 2,69 ha ploto Žemės sklypo Nr. 2 0,2377 ha ploto dalis yra vandens telkinio dalys, tačiau pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, kuri įregistruota VĮ Registrų centre, nustatyta žemės ūkio. Žemės ūkio pagrindinės naudojimo paskirties žemės sklypo vertė ženkliai skiriasi nuo vandenų, juo labiau nuo tvenkinių vertės, todėl teismas, priteisdamas kompensaciją atsakovui, į tai turėtų atsižvelgti į kompensacijos dydį mažinti.

41.6. Visos rinkos vertės priteisimas už pagal restituciją grąžinamų sklypų dalis reikštų neteisėtai įgijusio sklypų dalis atsakovo L. B. nepagrįstą praturtėjimą, nes žemės sklypai, kuriuose yra valstybinės reikšmės vandens telkinio dalys, atsakovui buvo perduoti neatlygintinai. Tai reiškia, kad jis, įgydamas nuosavybės teisę į ginčo objektus, turto įsigijimo išlaidų nepatyrė.

41.7. Nustatant kompensacijos dydį, turi įtakos L. B. veiksmų vertinimas (sąžiningumas). Ginčo tvenkinio – Buivydiškių VII, hidrotechnikos statiniai buvo neprižiūrėti: šachtinėse pertekliaus vandens pralaidose yra išimti vandens lygį pakeliantys ir palaikantys uždoriai, todėl galbūt yra pažemėjęs vandens lygis tvenkinyje ir yra mažesnis nei projektinis normalus patvankos lygis. L. B. darė įtaką tvenkinio likimui, žinodamas, kad dalis jo valdomų žemės sklypų yra užimtos vandens telkiniu, siekė išregistruoti tvenkinius iš savo nuosavybės teise valdomų žemės sklypų.

42. Atsakovas L. B. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 12 d. sprendimą, įpareigojant L. B.: 1) grąžinti valstybei nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, adresu Vilniaus r. sav., Zujūnų sen., Buivydiškių k., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kurią sudaro 0,6123 ha valstybinės reikšmės paviršinis vandens telkinys-tvenkinys (pavadinimu Buivydiškių VII) ir jam iš valstybės priteisti 56 100 Eur; 2) grąžinti valstybei nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kurią sudaro 0,2377 ha valstybinės reikšmės paviršinis vandens telkinys-tvenkinys (pavadinimu Buivydiškių VII) ir jam iš valstybės priteisti 23 000 Eur. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti iš valstybės 31 536 Eur patirtus nuostolius, 15 000 Eur patirtą neturtinę žalą ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

43. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

43.1. Teismas neteisingai nustatė grąžinamų valstybei sklypų dalių rinkos vertę. Teismas teisingai ir pagrįstai vadovavosi į byla pateikta 2019 m. birželio 17 d. turto vertinimo ataskaita Nr. N1906S14, kurioje valstybei grąžinamų žemės sklypo dalių rinkos vertė yra 79 100 Eur (Sklypo Nr. 1 vertė – 56 100 Eur, Sklypo Nr. – 23 000 Eur), todėl teismas turėjo priteisti šioje ataskaitoje nurodytą grąžintino valstybei turto rinkos vertę, t. y. 79 100 Eur. Minėtoje ataskaitoje nustatyta ne visų atsakovo L. B. valdomų žemės sklypų rinkos vertė, o tik valstybei grąžinamų žemės sklypų dalių vertė. Viso žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vidutinė rinkos vertė nebuvo nustatyta. Minėtoje ataskaitoje nurodyta, kad 56 100 Eur suma nustatyta už valstybei grąžinamą 0,6123 ha žemės sklypo dalį, kurios vertė yra 56 100 Eur. Teismas, skaičiuodamas priteistinos kompensacijos dydį, klaidingai šią sumą (56 100 Eur) laikė viso sklypo, o ne grąžintinos sklypo dalies verte. Taip pat nebuvo nustatyta žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vidutinė vertė. Pagal ataskaitą valstybei grąžinamos 0,2377 ha žemės sklypo dalies vertė yra 23 000 Eur, todėl L. B. iš valstybės priteistina suma (už 0,2377 ha valstybinės reikšmės tvenkinio plotą, grąžinamą valstybei) sudaro 23 000 Eur.

43.2. Teismas visiškai nesprendė atsakovo L. B. patirtų nuostolių dėl valstybei grąžinamų žemės sklypų dalių. Atsakovas per 13 metų nuo nuosavybės atkūrimo atliko žemės sklypų pagerinimus, kurie pareikalavo didelių piniginių išlaidų, laiko ir fizinio darbo. Į bylą pateikti rašytiniai paaiškinimai ir papildomi įrodymai patvirtina pareiškėjo 31 536 Eur dydžio patirtus nuostolius. Atsakovo veiksmai atkuriant nuosavybes teises atitinka sąžiningo įgijėjo standartui, tai reikštų, kad jis, įgydamas turtą sąžiningai, negali prisiimti neigiamų padarinių naštos rizikos, todėl tokiu atveju daikto išsireikalavimas jam teisingai neatlyginus tiek išreikalaujamo daikto rinkos vertės, tiek ir patirtų išlaidų, nekalbant jau apie patirtus nuostolius (negautas pajamas) už neparduotu žemės sklypus, kurių projektai jau buvo praktiškai padaryti, bus neproporcinga našta.

43.3. Dėl NŽT atstovų tinkamai neatliktų veiksmų dėl nuosavybės teisių į šiuo metu valstybei grąžinamas žemės sklypų dalis, L. B. patyrė ne tik tiesioginius nuostolius (31 536 Eur), bet ir neturtinę žalą. Būdamas senyvo amžiaus, jis 2016 m. pradžioje buvo įtrauktas į teisminius procesus, patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, nuolatinį stresą, prarado pasitikėjimą valstybinėmis institucijomis ir jų priimamais sprendimais, stipriai pašlijo sveikata, kuriuos jis įvertino 15 000 Eur.

43.4. Teismas visiškai nesprendė klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovui L. B., nors pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimas buvo tenkintas iš dalies.

44. Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, ginantis viešąjį interesą, atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

45. Pareiškėjas atsiliepime nurodo:

45.1. Pareiškėjas sutinka su atsakovo pozicija, kad ginčijamu teismo sprendimu priteista suma apskaičiuota klaidingai, tačiau nesutinka, kad priteisiant kompensaciją atsakovui L. B., turi būti vadovaujamasi 2019 m. birželio 17 d. turto vertinimo ataskaita Nr. N1906S14. Teismas nepagrįstai nevertino NŽT pateiktos ataskaitos ir joje nurodytos turto vertės bei neatsižvelgė į proceso šalių pateiktus atsiliepimus (nuomones) dėl NŽT pateiktos ataskaitos ir joje nurodytos vertės teisingumo. Pareiškėjas nesutinka su L. B. ataskaitoje nurodyta žemės dalių verte, kaip priteistina atsakovui L. B. kompensacija už valstybei grąžintas 0,6123 ha ir 0,2377 ha vandens telkinio dalis ir kuri bendrai sudaro 79 100 Eur (56 100 + 23 000). NŽT ataskaitoje nustatyta vertė yra artimesnė VĮ Registrų centro nustatytai vidutinei rinkos vertei, o ne ženkliai ją viršija kaip L. B. pateiktoje ataskaitoje. Pagal viešai prieinamą informaciją VĮ Registrų centro tinklalapyje dabartinė vidutinė viso žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rinkos vertė nustatyta masinio vertinimo metu (nuo 2021 m. sausio 1 d.) sudaro 12 100 Eur, o viso žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)– 51 200 Eur. Pareiškėjo manymu, VĮ Registrų centro nurodytos vidurinės sklypų rinkos vertės taip pat yra aktualios vertinant ataskaitose nustatytas sklypų vertes ir apsprendžiant tinkamos bei protingos kompensacijos dydį, kuris neturėtų ženkliai skirtis nuo VĮ Registrų centro skelbiamo masinio vertinimo metu nustatytos vidutinės rinkos vertės.

45.2. Taip pat teismas nenurodė atsakovo L. B. nuosavybės teisių į ginčo sklypus praradimo dienos ir todėl neteisingai rėmėsi L. B. ataskaita, kuri buvo surašyta 2019 m. birželio 17 d. Pareiškėjo vertinimu, atsakovo L. B. nuosavybės teisių į ginčo sklypų dalis praradimo diena laikytina 2020 m. spalio 7 d. (LVAT nutarties priėmimo diena). NŽT ataskaitoje pateiktas vertinimas 2020 m. spalio 7 d. atitinka laiką, kada turtą prarado atsakovas ir pasirinkus palyginamuosius variantus iš sandorių, sudarytų panašiu laiku - 2019 m. antro pusmečio–2020 m. pirmo pusmečio, o atsakovo ataskaitoje nustatyta rinkos vertė apskaičiuota vertės nustatymo dieną (2019 m. birželio 11 d.) ir naudojant per 36 mėn. įvykusių turto sandorių kainas. Atsižvelgiant į tai, kad galbūt L. B. užsakymu atliktam turto vertinimui įtakos turėjo pasirinktas vertinimo laikotarpis, o NŽT pateiktos ataskaitos retrospektyvinis vertinimas 2020 m. spalio 7 d. yra pagrįstas turto praradimo ataskaitos momentu, todėl nėra tikslinga remtis L. B. ataskaitos vertinimu, kuris, be kita ko, atliktas neįvertinus 2020 m. laikotarpio po kovo mėnesio, kada buvo paskelbtas karantinas ir tuo metu vykusio nekilnojamojo turto sandorių nuosmukio. Be to, atsakovo užsakytas ir pateiktas vertinimas yra atliktas komerciniais tikslais (nuosavybės teisės perleidimo tikslu), o NŽT – rinkos vertės nustatymas žemės dalių grąžinimo valstybei datai, vykstant teismo procesui. Negana to, L. B. ataskaitoje netinkamai pasirinkti lyginamieji objektai ir tai turėjo įtakos ženkliai didesnei turto vertei nustatyti.

45.3. Nors valstybei grąžintos 1,19 ha ploto Žemės sklypo Nr. 1 0,6123 ha ploto dalis ir 2,69 ha ploto Žemės sklypo dalis Nr. 2 0,2377 ha ploto dalis yra vandens telkinio dalys, tačiau pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, kuri įregistruota VĮ Registrų centre, nustatyta žemės ūkio. Atitinkamai atsakovų ataskaitose žemės sklypų dalių vertė yra apskaičiuota kaip žemės ūkio pagrindinės naudojimo paskirties, vertė. Tuo tarpu L. B. atskaitoje nenurodyta, kad vertinamos dalys yra užimtos vandens telkiniu, nors iš ataskaitos priedų, akivaizdu, kad vertinama teritorija yra užimta vandens telkiniu-tvenkiniu.

45.4. Pagal CK 4.7 straipsnio 2 dalį valstybinei išimtine nuosavybe priklausantys objektai yra išimti iš civilinės apyvartos, tai reiškia, kad jie negali būti nuosavybės teisių perleidimo sandorių dalykas, šių objektų perleidimas iš valstybės dispozicijos yra draudžiamas. Ginčo sklypai nėra civilinės apyvartos objektai, sandorių dėl tokių žemės sklypų pirkimo–pardavimo rinkoje iš esmės negalėtų būti sudaroma. Tokiu atveju ir pareiga valstybei atlyginti sumą, proporcingą grąžintinų valstybe žemės sklypų daliai, užimtai vandens telkiniu, apskaičiuotą pagal atsakovo L. B. prašomą sumą, pasirenkant palyginamuosius objektus įvertinus jų vietą kaip vieną paklausiausių ir esančių šalia vandens telkinių bei nepaisant to, jog valstybei išimtine nuosavybe esantis tvenkinys negali būti nuosavybės perleidimo objektu, neturi būti perkeliama. Ji yra aiškiai nepagrįsta ir neadekvati esamai situacijai. Visos rinkos vertės priteisimas už pagal restituciją grąžinamas sklypų dalis taip pat reikštų neteisėtai įgijusio sklypų dalis atsakovo L. B. nepagrįstą praturtėjimą, nes žemės sklypai, kuriuose yra valstybinės reikšmės vandens telkinio dalys, L. B. buvo perduoti neatlygintinai.

45.5. Pareiškėjas nesutinka dėl atsakovo prašomos atlyginti 31 536 Eur sumos dėl atliktų žemės darbų sklypuose Nr. 1 ir Nr. 2 ir mano, kad atsakovo patirti nuostoliai dėl išlaidų planuojant statybas ginčo žemės sklypuose bei vykdant įsiteisėjusio teismo sprendimo dalį ar patirta neturtinė žala neturi ir negali būti atlyginta šioje byloje. Patenkinus atsakovo prašymus dėl prašomų priteisti nuostolių atlyginimo ir / ar neturtinės žalos, neatitiktų restitucijos tikslo ir teisiškai nepagrįstai išplėstų restitucijos taikymo apimtį šioje administracinėje byloje. Tai, kad atsakovas vykdė žemės darbus, t. y. įgyvendino 1,19 ha teritorijos detalaus išplanavimo projektą, pradėjo žemės tvarkymo darbus negavus projekto patvirtinimo, negali būti aplinkybe atlyginti dėl tokių darbų patirtas išlaidas. Išlaidos, patirtos dėl žemės sklypų kadastrinių matavimų, sklypų topografinių nuotraukų, taip pat negali būti atlyginamos, kadangi L. B. nurodytą laikotarpį žemės sklypus visa apimtimi valdė ir naudojosi, o valstybei priteista tik žemės sklypų dalis, didžiosios žemės sklypų dalys ir toliau lieka L. B. nuosavybe. Todėl kadastriniai matavimai ir su jais susijusios išlaidos buvo ir išlieka objektyviai pagrįstos bei neatlygintinos.

45.6. Kadangi tvenkinio teritorija buvo netinkama statybai, užliejama vandeniu ir apaugusi vandenį mėgstančia augalija, nustatytas akivaizdus L. B. siekis pakeisti teritorijos faktinę būklę. Bylos duomenys vienareikšmiškai patvirtino, kad buvo daroma įtaka saugomam gamtos objektui, tvenkiniui ir jo riboms.

45.7. Atsakovas reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo turi teisę reikšti kitame procese atsakovais nurodydamas tinkamus asmenis, kurie pagal pareikštą reikalavimą turėtų atsakyti. Nagrinėjamos bylos dalyku nėra žalos atlyginimas, nes tokie reikalavimai proceso teisės normų nustatyta tvarka nėra pareikšti.

46. Atsakovas L. B. atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

47. Atsakovas atsiliepime nurodo:

47.1. Atsakovas sutinka su pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad teismas, skaičiuodamas priteistinas sumas už grąžinamą valstybei plotą, proporcingai sklypo plotui grąžintos žemės dalies nustatytas vertes nepagrįstai dar kartą mažino tai pačiai grąžinamų žemės sklypų dalių proporcijai. 2019 m. birželio 17 d. turto vertinimo ataskaitoje Nr. N1906S14 nustatyta ne visų atsakovo L. B. valdomų žemės sklypų rinkos vertė, o tik valstybei grąžinamų žemės sklypų dalių vertė. Atsakovo nuomone, grąžintino valstybei turto rinkos vertė yra 79 100 Eur.

47.2. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad teismas nevertino visų administracinėje byloje pateiktų įrodymų ir sprendimo nemotyvavo, taip pat nesutinka su teismo konstatuotomis aplinkybėmis, kad byloje nėra duomenų, jog turto vertinimo ataskaita Nr. N1906S14 būtų nuginčyta ir kad nėra faktinių duomenų bei įtikinamų argumentų, leidžiančių abejoti jos turiniu. Teismas pagrįstai vadovavosi minėtos ataskaitos duomenimis, bet neteisingai apskaičiavo kompensacijos sumą. Teismas negalėjo vadovautis NŽT pateikta 2021 m. lapkričio 8 d. ataskaita, kurioje valstybei grąžinamo turto vertė nustatyta ne sprendimo grąžinti žemės sklypų dalis valstybei priėmimo dienai (2019 m. gegužės 23 d.), o 2020 m. spalio 7 d., t. y. teismo sprendimo, kuriuo LVAT grąžino bylą nagrinėti iš naujo. Be to, pats pareiškėjas iš esmės pripažįsta ir patvirtina, kad 2019 m. gegužės 23 d. sprendimu žemės sklypai (Nr. 1 ir Nr. 2) buvo grąžinti valstybei, tokiu būdu teismas pagrįstai vadovavosi atsakovo L. B. pateikta 2019 m. birželio 17 d. turto vertinimo ataskaita Nr. N1906S14. VĮ Registrų centro nurodyta vertė, atsakovo vertinimu, visiškai neatitinka faktinės turto vertės ir prieštarauja teismų praktikai sprendžiant kompensacijos dydžio klausimą grąžinimo atveju. Viešame registre pateikti duomenys atlieka išviešinimo, bet ne realią vertę nustatančią funkciją.

47.3. Ginčo žemės sklypams (Nr. 1 ir Nr. 2) jau nuo 2011–2013 m. yra išduotos sąlygos ir sąvadas detaliesiems išplanavimo projektams rengti gyvenamųjų mažaaukštės statybos namų statybai. Šie detalieji planai buvo parengti ir suderinti su visomis institucijomis dar 2015 m., bet dėl prasidėjusių procesų teismuose jų tvirtinimo terminas pasibaigė 2020 m. spalio 7 d.

48. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinius skundus prašo pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti, pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 12 d. sprendimo dalį dėl L. B. priteistinos kompensacijos dydžio, nustatyti, kad kompensacija priteistina remiantis NŽT ataskaitoje nustatyta turto verte – 31 200 Eur ir šį dydį mažinti, o atsakovo L. B. apeliacinį skundą atmesti.

49. Atsakovas NŽT atsiliepime nurodo:

49.1. Sutiktina su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentu, kad teismas iš esmės negalėjo iš naujo nagrinėti ir priimti sprendimo dėl restitucijos taikymo / netaikymo natūra, nes toks reikalavimas šioje administracinėje byloje jau yra išnagrinėtas. LVAT 2020 m. spalio 7 d. nutartimi panaikino tik Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 23 d. sprendimo dalį dėl priteistos kompensacijos dydžio ir šią bylos dalį perdavė tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tačiau kita Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 23 d. sprendimo dalis dėl restitucijos taikymo, t. y. dėl žemės sklypų dalių grąžinimo valstybei, palikta galioti ir įsiteisėjo. Taigi teismas neturėjo jokio pagrindo priimti sprendimo dėl reikalavimų, dėl kurių jau yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas.

49.2. Teismas neteisingai įvertino L. B. ataskaitoje nurodytas ginčo žemės sklypų vertes. Ataskaitoje yra nustatytos grąžinamų valstybei žemės sklypų dalių vertės, o ne visų žemės sklypų (įskaitant dalis, kurios lieka L. B. nuosavybėj) vertės, todėl teismas nepagrįstai priteistinos kompensacijos dydį skaičiavo proporcingai nuo ataskaitoje pateiktų verčių. Taip pat teismas be pagrindo visiškai nevertino NŽT pateiktos turto vertinimo ataskaitos ir joje nurodytos turto vertės. NŽT turto vertinimo ataskaita laikytina patikimesniu įrodymu nei atsakovo L. B. ataskaita. NŽT ataskaitoje nurodyta turto vertė yra artimesnė masinio vertinimo būdu nustatytai turto vertei, o L. B. ataskaitoje nustatyta turto vertė ženkliai viršija masinio vertinimo būdu nustatytą turto vertę. NŽT ataskaitoje nustatyta turto vertė, buvusi turto grąžinimo valstybei dieną (2020 m. spalio 7 d.), o L. B. ataskaitoje nustatyta vertė, buvusi prieš daugiau nei metus iki žemės sklypų dalių grąžinimo valstybei dienos. NŽT ataskaita rengta siekiant nustatyti turto rinkos vertę turto grąžinimo valstybei datai teismo procese, o L. B. ataskaita rengta komerciniais tikslais. Taigi, nustatant L. B. priteistinos kompensacijos dydį, teismas turėjo remtis NŽT ataskaita ir šį dydį dar mažinti atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes.

49.3. Byloje nustatyta, kad valstybei grąžinamas žemės sklypų dalis sudaro vandens telkiniai, nors žemės sklypų naudojimo paskirtis – žemės ūkio, t. y. grąžinamas žemės sklypų dalis neįmanoma naudoti pagal žemės sklypo paskirtį, grąžinamų žemės sklypų dalių konfigūracija (netaisyklinga forma, siaura juosta) dar labiau apsunkina šių žemės sklypų dalių, kaip atskirų plotų, naudojimą pagal paskirtį. Taip pat atsižvelgtina į paties atsakovo L. B. veiksmus: jis darė neigiamą įtaką valstybinės reikšmės vandens telkiniui – hidrotechnikos statiniai neprižiūrėti, tvenkinys užpelkėjęs ir jis siekė išregistruoti tvenkinį bei susidariusią pelkę iš savo nuosavybės teise valdomų žemės sklypų, keitė ginčo teritorijos reljefą, užpylė gruntu ir atliko kitus veiksmus siekiant sunaikinti natūralią ginčo teritorijos būseną bei vykdyti gyvenamųjų namų statybą. Visa tai sudaro pagrindą mažinti priteistinos kompensacijos dydį.

49.4. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams diena laikytina 2019 m. gegužės 23 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui nusprendus grąžinti žemės sklypų dalis valstybei. Vilniaus apygardos administraciniam teismui priėmus 2019 m. gegužės 23 d. sprendimą, jis neįsiteisėjo, nes buvo apskųstas, ir tik išnagrinėjus apeliacinį skundą ir priėmus LVAT 2020 m. spalio 7 d. nutartį. Taigi žemės sklypų dalių grąžinimo valstybei diena laikytina teismo sprendimo įsiteisėjimo diena – 2020 m. spalio 7 d.

49.5. Teismas, remdamasis L. B. ataskaita, padarė akivaizdžią skaičiavimo klaidą ir neįvertino, kad joje nustatyta ne visų atsakovo valdomų žemės sklypų rinkos vertė, o tik valstybei grąžinamų žemės sklypų dalių vertė.

49.6. L. B. nurodomi 31 356 Eur vertės darbai buvo atlikti visuose žemės sklypuose, kurių dalys grąžintos valstybei, tačiau ne išskirtinai tik valstybei grąžintose šių žemės sklypų dalyse, todėl L. B. nurodyta pinigų suma visiškai neparodo jo praradimų dėl valstybei grąžintų žemės sklypų dalių. Valstybei grąžinama tik maža dalis bendro L. B. valdomų žemės sklypų ploto. Be to, turto vertinamoje ataskaitoje yra nustatoma turto vertė atsižvelgiant į jų esamą būklę, todėl atsakovo nurodomi nuostoliai jau yra įvertinti turto vertinimo ataskaitoje ir įskaičiuoti į kompensaciją.

49.7. Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo byloje pareikštas nebuvo ir teismas tokio reikalavimo nenagrinėjo, todėl toks reikalavimas negali būti reiškiamas ir apeliaciniame skunde.

49.8. Nors L. B. teigia, kad teismas nesprendė jo patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimo, bet šiuo atveju pareiškėjo pareiškimas yra iš esmės patenkintas, taigi teismo sprendimas yra priimtas atsakovo nenaudai, todėl atsakovas L. B. neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

50. Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija atsiliepime į apeliacinius skundus prašo pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti, o atsakovo L. B. apeliacinį skundą atmesti.

51. Aplinkos ministerija nurodo, kad LVAT 2020 m. spalio 7 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 23 d. sprendimo dalį, kuria L. B. iš valstybės priteista 11 215 Eur kompensacija, ir šią bylos dalį perdavė tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. Taigi kita Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 23 d. sprendimo dalis yra įsiteisėjusi, todėl teismas negalėjo dar kartą spręsti dėl įpareigojimo L. B. grąžinti valstybei atitinkamų sklypų dalis.

52. Kadangi atsakovui L. B. priteistinos kompensacijos dydis nesusijęs su Aplinkos ministerijos teisėmis ar pareigomis ir neturės įtakos Aplinkos ministerijos teisėms ir pareigoms, todėl trečiasis suinteresuotas asmuo prašo dėl L. B. priteistinos kompensacijos dydžio spręsti teismo nuožiūra.

53. Aplinkos ministerijos vertinimu, L. B. priteisus kompensaciją už valstybei grąžinamo žemės sklypo dalis pagal turto vertę turto praradimo dienai, nepagrįstas ir atmestinas jo apeliacinio skundo reikalavimas priteisti iš valstybės atsakovo L. B. naudai 31 536 Eur patirtus nuostolius. L. B. nurodytos išlaidos neturėtų būti vertinamos kaip nuostoliai priteistini L. B..

54. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme L. B. rašytiniuose paaiškinimuose neturtinė žala buvo nurodoma 5000 Eur, o apeliaciniame skunde tariamos neturtinės žalos dydžio pokytis niekaip nepagrindžiamas. Byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių, kad L. B. nurodomi sveikatos sutrikimai nebuvo pasireiškę anksčiau, t. y., kad šie sveikatos sutrikimai yra išimtinai nulemti NŽT sprendimų atkurti nuosavybės teises į išimtinę valstybinę nuosavybę, kurie įsiteisėjusiu teismo sprendimu panaikinti ir išimtinė valstybinė nuosavybė grąžinta valstybei.

55. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį nagrinėti teismo nuožiūra. Kalėjimų departamentas atsiliepime palaiko poziciją, išdėstytą pirmosios instancijos teisme.

56. Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą nagrinėti ir sprendimą priimti savo nuožiūra.

57. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centras „Gis-centras“ atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo teismo spręsti savo nuožiūra.

58. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centras „Gis-centras“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo teismo spręsti savo nuožiūra.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

VI. 59. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl savininkui priteistinos kompensacijos dydžio, panaikinus apskrities viršininko sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir pritaikius restituciją.

60. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas įpareigojo L. B. grąžinti valstybei nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalį

61. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, be kita ko, nusprendė „Įpareigoti L. B. grąžinti valstybei nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, adresu Vilniaus r. sav., Zujūnų šen., Buivydiškių k., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kurią sudaro 0,6123 ha valstybinės reikšmės paviršinis vandens telkinys-tvenkinys (pavadinimu Buivydiškių VII)“ ir „įpareigoti L. B. grąžinti valstybei nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kurią sudaro 0,2377 ha valstybinės reikšmės paviršinis vandens telkinys-tvenkinys (pavadinimu Buivydiškių VII)“.

62. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas šioje administracinėje byloje 2019 m. gegužės 23 d. priimtu sprendimu, be kita ko, nusprendė įpareigoti L. B. grąžinti valstybei nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, adresu Vilniaus r. sav., Zujūnų šen., Buivydiškių k., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kurią sudaro 0,6123 ha valstybinės reikšmės paviršinis vandens telkinys-tvenkinys (pavadinimu Buivydiškių VII) ir įpareigojo L. B. grąžinti valstybei nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kurią sudaro 0,2377 ha valstybinės reikšmės paviršinis vandens telkinys-tvenkinys (pavadinimu Buivydiškių VII). Ši Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 23 d. sprendimo dalis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartimi buvo palikta galioti ir pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo buvo perduota tik ta bylos dalis, kuria L. B. iš valstybės priteista kompensacija. Būtent tai ir sudaro nagrinėjamos bylos apimtį. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas negalėjo iš naujo nagrinėti ir priimti sprendimo dėl restitucijos taikymo ar netaikymo natūra, nes toks reikalavimas šioje administracinėje byloje jau yra išnagrinėtas, sprendimas priimtas ir įsiteisėjęs. Todėl ši Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 12 d. sprendimo dalis panaikinama.

Dėl L. B. iš valstybės priteistinos kompensacijos dydžio

63. Apeliantas Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, ginantis viešąjį interesą, teigia, kad teismas netinkamai nustatė atsakovui L. B. priteistinos kompensacijos dydį. Atsakovas L. B. taip pat nesutinka su teismo priteistos kompensacijos suma ir mano, kad priteistina suma turėtų būti 79 100 Eur.

64. Vertindama abiejų apeliantų argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad dėl ginčo žemės sklypo rinkos vertės yra pateikti skirtingi įrodymai, kuriuose ginčo žemės vertė reikšmingai skiriasi. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos remiasi UAB „STIVVF“ atlikta Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 21102457. Atsakovas L. B. remiasi UAB „NILL NILL“ Turto vertinimo ataskaita Nr. N1906S14. Esant prieštaringiems įrodymams byloje, apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas priteistos kompensacijos dydį, remiasi UAB „STIVVF“ atlikta Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 21102457. Kaip matyti iš šios ataskaitos turinio, turto vertintojas V. K. atliko žemės sklypo (vertinamas plotas 0,6123 ha), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo (vertinamas plotas 0,2377 ha), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), retrospektyvinį vertinimą 2020 m. spalio 7 d. datai ir nurodė, kad žemės sklypo (vertinamas plotas 0,6123 ha) rinkos vertė 2020 m. spalio 7 d. yra 21 900 Eur, o žemės sklypo (vertinamas plotas 0,2377 ha) rinkos vertė 2020 m. spalio 7 d. yra 9 300 Eur. Bendra vertė sudaro 31 200 Eur. Šios ataskaitos 40 puslapyje vertintojas V. K. nurodė, kad vertinamas turtas plėtros galimybių neturi. Šią vertintojo išvadą patvirtina tai, kad vertinamų sklypų dalys patenka į Buivydiškių tvenkinio teritoriją, todėl vertinimas turtas rinkos požiūriu nėra patrauklus (ataskaitos 44 puslapis), bei prie ataskaitos pridėta vaizdinė medžiaga. Todėl vertintojas pagrįstai vadovavosi sandoriais, kurių vieneto pardavimo kainos yra žemesnės už bendrą analizuojamų sandorių kainų vidurkį. UAB „NILL NILL“ ataskaitoje esančios nuorodos, kad yra įžvelgiamos turto plėtros galimybės nėra tinkamai motyvuotos, pasirinktų vertinimui sandorių žemės sklypai iš esmės tinkami plėtrai ir pernelyg skiriasi nuo ginčo žemės. Be to, UAB „NILL NILL“ ataskaitoje nenurodyta, kad vertinamos dalys yra užimtos vandens telkiniu, nors iš ataskaitos priedų akivaizdu, jog vertinama teritorija iš esmės yra užimta vandens telkiniu - tvenkiniu.

65. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, VĮ Registrų centro nurodytos vidutinės sklypų rinkos vertės taip pat yra aktualios vertinant ataskaitose nustatytas sklypų vertes. Disproporcija tarp VĮ Registrų centro nurodytos vidutinės sklypų rinkos vertės ir UAB „NILL NILL“ ataskaitoje nurodytos sumos yra pernelyg didelė ir kelia pagrįstų abejonių.

66. Pažymėtina, kad atsakovo L. B. nuosavybės teisių į ginčo sklypų dalis praradimo diena laikytina 2020 m. spalio 7 d., kuomet įsiteisėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis. UAB „STIVVF“ ataskaitoje pateiktas vertinimas 2020 m. spalio 7 d. datai atitinka laiką, kada nuosavybės teises į ginčo žemę prarado atsakovas L. B.. Be to, UAB „STIVVF“ ataskaitoje parinkti palyginamieji variantai iš sandorių, sudarytų panašiu laiku (2019 m. II pusmečio–2020 m. I pusmečio), o UAB „NILL NILL“ ataskaitoje nustatyta rinkos vertė apskaičiuota vertės nustatymo dieną, t. y. 2019 m. birželio 11 d., ir naudojant per 36 mėnesius įvykusių turto sandorių kainas ir neįvertinus 2020 m. laikotarpio po kovo mėnesio, kada buvo paskelbtas karantinas ir tuo metu vykusio nekilnojamojo turto sandorių nuosmukio (ataskaitos Nr. 21102457 16 lapas).

67. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nėra įrodytas atsakovo L. B. nesąžiningumas ir nėra pagrindo patenkinti prokuroro prašymą mažinti UAB „STIVVF“ ataskaitoje nurodytas ginčo žemės sklypo vertes. Taip pat nėra pagrindo skirti ekspertizę, nes pateiktos ataskaitos nėra lygiavertės ir apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo abejoti ataskaitoje Nr. 21102457 nurodytomis vertėmis. Todėl atsakovui L. B. iš Lietuvos Respublikos valstybės priteisiama 31 200 Eur.

Dėl atsakovo L. B. prašymų priteisti patirtus nuostolius, turto pagerinimo išlaidas, neturtinę žalą

68. Atsakovas L. B. prašo priteisti patirtus nuostolius, turto pagerinimo išlaidas susijusias su ginčo žemės sklypų dalimis, kurioms pritaikyta restitucija. Dėl šio prašymo teisėjų kolegija pažymi, kad rengiant UAB „STIVVF“ ataskaitą ginčo žemės sklypai buvo apžiūrėti vietoje ir į ginčo žemės sklypų pagerinimą iš esmės atsižvelgta UAB „STIVVF“ atskaitoje. Todėl priteisti papildomas sumas, susijusias su įvertintomis žemės sklypų dalimis (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), įvertintas plotas 0,6123 ha, ir unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)įvertintas plotas 0,2377 ha) nėra pagrindo.

69. Kaip matyti iš apelianto L. B. argumentų, jis prašo priteisti ir nuostolius, turto pagerinimo išlaidas, siedamas juos ne tik su ginčo žemės sklypų dalimis, bet ir su visais sklypais, kita žeme, kuriai restitucija netaikyta. Taip pat prašo priteisti neturtinę žalą.

70. Dėl šių prašymų teisėjų kolegija pažymi, jog nors įstatymai suteikia teisę kiekvienam asmeniui kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų, numatytų ABTĮ 23, 24 ir kituose straipsniuose. Visų pirma, asmuo, inicijuojantis teismo procesą, privalo pateikti nustatytos formos skundą. Reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui išvardyti ABTĮ 24 bei 25 straipsniuose. Pagal šiuos reikalavimus, skundas turi būti suformuluotas konkrečiai, tiksliai ir aiškiai (2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012). Teismas gali suteikti efektyvią galimai pažeistų teisių gynybą tik tuo atveju, kai besikreipiantis asmuo aiškiai formuluoja savo reikalavimą (2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalį kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus. Skundo sudedamosios dalys yra: skundo dalykas – pareiškėjo reikalavimas, ir pagrindas – aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (2007 m. kovo 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A17-217/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 1(11), 2007 m.). Reikia pabrėžti, kad skundo reikalavimas turi būti reiškiamas tinkamam atsakovui. Pažymėtina, kad teismas gali atmesti skundą, jei jis pareikštas netinkamam atsakovui, o pakeisti netinkamą atsakovu tinkamu galima tik pareiškėjo sutikimu.

71. Kaip matyti iš bylos medžiagos, įstatymo numatytos formos skundo dėl turto pagerinimo išlaidų dėl kitos žemės, kuriai restitucija netaikyta, ir žalos priteisimo atsakovas L. B. nėra pateikęs. ABTĮ nėra įtvirtinta priešpriešinio reikalavimo pareiškimo galimybė. Dėl atsakovui L. B. pasiliekančių žemės sklypų dalių ribų patikslinimo ar sklypų atidalinimo tenkančios su jo nuosavybėje likusių žemės sklypų suformavimu išlaidų naštos atlyginimo galėtų būti reikalaujama žalos atlyginimo CK 6.271 straipsnio pagrindu iš tų valstybės institucijų, dėl kurių neteisėtų veiksmų atsakovas patyrė žalą. Bylų dėl valstybės civilinės atsakomybės nagrinėjimui yra nustatytos atitinkamos taisyklės ir procesas. Savo skundą atsakovas L. B. formuluoja rašytiniuose paaiškinimuose ir apeliaciniame skunde iš esmės pažeisdamas ABTĮ reikalavimus. Akivaizdu, kad aukščiau paminėti prašymai nėra susiję su administracinės bylos nagrinėjimo dalyku ir šių reikalavimų nagrinėjimui ir sprendimo priėmimui turi būti pradėtas kitas teismo procesas. Atsakovas L. B. reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo turi teisę reikšti kitame procese atsakovais nurodydamas tinkamus asmenis, kurie pagal pareikštą reikalavimą turėtų atsakyti. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija šioje byloje nesprendžia atsakovo L. B. prašymų priteisti nuostolius, turto pagerinimo išlaidas dėl žemės nesusijusios su restitucijos taikymu, atlyginti žalą.

72. Apeliantas L. B. prašo priteisti ir teismo išlaidas, taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesprendė L. B. patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimo. Dėl teismo išlaidų teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimas yra iš esmės patenkintas, o atsakovas L. B. viso teisminio proceso metu kategoriškai nesutiko su pareiškimu, t. y. su jam priklausančių žemės sklypų dalių grąžinimu valstybei, taigi teismo sprendimas yra priimtas atsakovo L. B. nenaudai ir todėl L. B. šioje byloje neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

73. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies neteisingai įvertino įrodymus, netinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo spendimas pakeičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio viešąjį interesą, apeliacinį skundą patenkinti.

Atsakovo L. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 12 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą patenkinti.

Priteisti atsakovui L. B. iš Lietuvos Respublikos valstybės 31 200 Eur.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan