d3cc0e06-edd8-4797-aff8-c81f14bdb45c · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-38-264/2018Teisminio proceso Nr. 2-09-3-01168-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.11.2; 2.6.11.5; 3.3.1.14; 3.3.1.20. (S) Kauno apygardos teismas S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 10 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja AuÅ¡ra Baubienė, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei,dalyvaujant apeliantės UAB „Druskininkų butų Å«kis“ atstovui advokatui V. P.,teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės UAB „Druskinikų butų Å«kis“ apeliacinį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1156-887/2017 pagal ieÅ¡kovės UAB „Druskininkų butų Å«kis“ ieÅ¡kinį atsakovei L.

J., tretieji asmenys O. K., J. K., J. L., M. L., dėl skolos priteisimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė patikslintame ieÅ¡kinyje prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 1 300,47 Eur skolÄ už suteiktas komunalines paslaugas, bylinėjimosi iÅ¡laidas. 2017 m. gegužės 24 d. teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė sumažino ieÅ¡kinio reikalavimus ir prašė iÅ¡ atsakovės priteisti 1 166,89 Eur skolÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kovė teikė paslaugas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, todėl atsakovei, kaip nekilnojamojo turto savininkei, kyla pareiga padengti iÅ¡laidas.Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutiko.

Nurodė, kad nuo buto įsigijimo atsakovė butu nesinaudojo. PirmÄ kartÄ pateko tik 2016 m. spalio 18 d., kai antstolė perdavimo - priėmimo aktu perdavė butÄ ir raktus, kadangi iki to laiko bute gyveno tretieji asmenys. Antstolė 2016 m. gegužės 31 d. iÅ¡keldinimo protokolu Nr. S-160010112 iÅ¡keldino Å¡iuos asmenis iÅ¡ atsakovei priklausančio buto, tačiau atsakovė dar privalėjo saugoti jų daiktus ir buto raktus gavo tik 2016 m. spalio 18 d. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 13 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Druskininkų butų Å«kis“ atsakovei L. J. 400 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų bei valstybei 37,76 Eur iÅ¡laidų už procesinių dokumentų įteikimÄ .Teismas ieÅ¡kovės 133,58 Eur ieÅ¡kinio dalies atsisakymÄ priėmė ir civilinę bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukė.Teismas nustatė, kad naujoji buto savininkė L. J. į butÄ laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 16 d. iki 2016 m. spalio 18 d. patekti negalėjo, juo nesinaudojo, kaip ir namo bendro naudojimo patalpomis bei jose esančia įranga.

Pastato eksploatavimo iÅ¡laidų ir paslaugų apmokėjimo sutartis su atsakove nebuvo sudaryta. FaktÄ , kad bute gyvenę tretieji asmenys nuo 2013 m. lapkričio mėnesio iki jų iÅ¡keldinimo – 2016 m. spalio 18 d. nesumokėjo ieÅ¡kovei už jos teikiamas paslaugas, patvirtino byloje esantys įrodymai. Be to, pati O. K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ji mokėjo mokesčius tik UAB „Litesko“, ieÅ¡kovei UAB ,,Druskininkų butų Å«kis“ mokesčius mokėjo iki buto pardavimo iÅ¡ varžytynių, po to nebemokėjo.Teismas nesutiko su ieÅ¡kovės pozicija, kad atsakovei pareiga mokėti už paslaugas atsirado nuo buto įsigijimo varžytynėse.

Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-330/2014, kadangi atsakovė ginčo laikotarpiu faktiÅ¡kai nesinaudojo nei butu, nei namo bendro naudojimo patalpomis. Teismas atkreipė dėmesį, kad, duomenų, jog nuo 2013 m. spalio 16 d. (įvyko varžytynės) iki 2016 m. lapkričio 29 d. (pateiktas ieÅ¡kinys) buvo iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos atsakovės L. J. vardu ir jai pateiktos apmokėjimui ieÅ¡kovė nepateikė.Teismas, nustatęs, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas netinkamai atsakovei L.

J., sprendė, kad atsakovais turėtų bÅ«ti bute faktiÅ¡kai gyvenę asmenys, iÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovės atstovei ieÅ¡kovės teisę kreiptis su praÅ¡ymu pakeisti netinkamÄ proceso Å¡alį tinkama (b. l. 67), ieÅ¡kovė nepasinaudojo savo teise ir netinkamos proceso Å¡alies nepakeitė tinkama. Todėl teismas, atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas reiÅ¡kiamas netinkamai atsakovei už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. spalio 18 d. atmetė ieÅ¡kinio reikalavimÄ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 45 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m birželio 13 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - tenkinti ieÅ¡kovės UAB „Druskininkų butų Å«kis“ ieÅ¡kinį ir priteisti iÅ¡ atsakovės L. J. 1 166,89 Eur dydžio skolÄ už suteiktas komunalines paslaugas; priteisti iÅ¡ atsakovės L. J. visas turėtas ieÅ¡kovės UAB „Druskininkų butų Å«kis“ bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: Teisinis bendrosios dalinės nuosavybės reguliavimas bei teismų praktikos nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014) leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiga atlyginti iÅ¡laidas, patirtas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektams prižiÅ«rėti, atnaujinti, kyla buto savininkui, dėl to laikytina, kad apeliantė pateikė reikalavimus tinkamai atsakovei.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismas iÅ¡aiÅ¡kindamas momentÄ , nuo kada pereina, tokiais atvejais, nuosavybės teisė į nekilnojamÄ jį daiktÄ yra nurodęs, kad LR CPK 715 str. numatyta, kad nuo turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto pasiraÅ¡ymo momento laikoma, kad yra tinkamai įvykdyta pareiga perduoti turtÄ pirkėjams ir jam pereina nuosavybės teisė į iÅ¡ varžytynių parduotÄ turtÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-01-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2003). Taigi, paminėta kasacinio teismo suformuota įstatymo taikymo taisyklė, leidžia konstatuoti, kad atsakovė po minėto varžytynių akto pasiraÅ¡ymo, neginčijamai tapo ne tik nekilnojamojo turto (buto) savininke, tačiau ir gyvenamojo namo, kuriame yra minimas butas, bendrosios dalinės nuosavybės subjektu.

BÅ«tent buto savininkui, o, ne faktiÅ¡kai gyvenančiam asmeniui, kyla pareiga atlyginti iÅ¡laidas, kurios susidarė, apeliantei vykdant bendrosios dalinės nuosavybės objektų priežiÅ«rÄ . Tretysis asmuo O. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog ginčo bute negyveno, nuomojosi kitÄ bÅ«stÄ , UAB „Litesko“ sÄ skaitas mokėjo, nes toks buvo susitarimas su atsakove. Trečiojo asmens nurodyta aplinkybė, kad tretysis asmuo mokėjo UAB „Litesko“ sÄ skaitas neįrodo atsakovės įrodinėjamÄ aplinkybę, kad bute faktiÅ¡kai gyveno tretieji asmenys.

Atsakovei pareiga atlyginti apeliantės patirtas išlaidas kyla iš įstatymo, kuris nenumato imperatyvaus reikalavimo sudaryti Pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartį, todėl aplinkybė, kad nebuvo sudaryta Pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartis nepanaikina atsakovei prievolės atlyginti apeliantės patirtas išlaidas. Atsakovei buvo žinomos aplinkybės, jog ankstesnių nekilnojamojo turto savininkų atžvilgiu buvo vykdomas priverstinis išieškojimas, buvo žinomi skolų dydžiai ir kreditoriai.

Tačiau atsakovė į apeliantę dėl tokios informacijos sužinojimo ar pateikimo, nesikreipė. Taip pat atsakovė žinodama, kad paslaugomis naudojasi tretieji asmenys, nesidomėjo galimais įsiskolinimais už suteiktas paslaugas, CPK nustatyta tvarka teismui neteikė reikalavimo dėl nuostolių/žalos priteisimo. Alytaus rajono apylinkės teismas nepateikė motyvų, teisinės argumentacijos, kodėl kasacinio teismo nuostatos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-330/2014 ratio decidendi turėtų bÅ«ti taikomos, sprendžiant šį ginÄÄ .

Vertinant, ar pagrįstai Alytaus rajono apylinkės teismas skundžiamÄ sprendimÄ grindė nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimta nutartimi, bÅ«tina įvertinti, kad iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje buvo keliamas materialiųjų teisės normų, reglamentuojančių Å¡ilumos vartojimo pirkimo – pardavimo santykius klausimas. Apeliantės reikalavimų materialinis pagrindas - LR CK 4 knygos nuostatos, reguliuojančios butų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teises ir pareigas.

IÅ¡ byloje pateiktos buhalterinės pažymos matyti, kad apeliantė neteikė reikalavimo, susijusio su suvartotos Å¡ilumos energijos įsiskolinimu. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendime nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. iÅ¡nagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-3-330/2014 nuostatos neturi bÅ«ti taikomos, nagrinėjant šį ginÄÄ , nes nesutampa ratio decidendi.Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nepateikta. Teismas k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str.). Å ioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė. Byloje kilęs ginčas ar buto savininkė, ar butu besinaudojęs buvęs buto savininkas ir jo Å¡eimos nariai turi ieÅ¡kovei padengti susidariusiÄ skolÄ už bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«rÄ 2013-11-01 – 2017-03-01 laikotarpiu.

Byloje nustatyta, kad atsakovei L. J. nuosavybės teise laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 16 d. (pagal 2013-10-16 buto pardavimo iÅ¡ varžytinių aktÄ ) iki 2017 m. kovo 15 d. (pardavus pagal 2017 m. kovo 15 d. pirkimo-pardavimo sutartį) priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad turto pardavimo iÅ¡ varžytinių aktas įsiteisėjo Kauno apygardos teismui priėmus 2014 m. gruodžio 8 d. nutartį civ. byloje Nr. 2A-2529-657/2014, o naujoji buto savininkė L. J. į butÄ laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 16 d. iki 2016 m. spalio 18 d. patekti negalėjo, nes ankstesnis turto savininkas su Å¡eimos nariais gera valia neiÅ¡sikėlė, todėl buvo iÅ¡keldinti priverstine tvarka ir butas perduotas atsakovei tik 2016 m. spalio 18 d. antstolės perdavimo-priėmimo aktu Nr. S-160018594.

Ieškinys pareikštas dėl ieškovės priskaitytų daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimo mokesčių, rinkliavų ir įmokų už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. kovo 1 d. Pirmosios instancijos teismas bylos dalį dėl 133, 58 Eur įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 18 d. iki 2017 m. kovo 1 d. nutraukė, nustatęs, jog atsakovė už teiktas komunalines paslaugas atsiskaitė. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad naujoji buto savininkė L.

J. į butÄ laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 16 d. iki 2016 m. spalio 18 d. patekti negalėjo, juo nesinaudojo, kaip ir namo bendro naudojimo patalpomis bei jose esančia įranga, kad su ja nebuvo sudaryta pastato eksploatavimo iÅ¡laidų ir paslaugų apmokėjimo sutartis, o butu faktiÅ¡kai naudojosi tretieji asmenys - buvęs buto savininkas ir jo Å¡eimos nariai. Apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai pritaria Å¡iems motyvams. Apeliantė skunde teigia, kad už ieÅ¡kiniu praÅ¡omÄ priteisti 1166, 87 Eur skolÄ yra atsakinga atsakovė, t.y.pareiga atlyginti iÅ¡laidas, patirtas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektams prižiÅ«rėti, atnaujinti, kyla bÅ«tent buto savininkui, o ne tretiesiems asmenims, dėl to laikytina, kad apeliantė pateikė reikalavimus tinkamai atsakovei.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė reikalavimus dėl 1300, 47 Eur skolos už suteiktas komunalines paslaugas priteisimo, kuriÄ sudaro: 540, 79 Eur eksploatacinės iÅ¡laidos, 156, 66 Eur už Å¡altÄ vandenį, 102, 61 Eur už karÅ¡tÄ vandenį, 211, 80 Eur už liftÄ , 74, 37 Eur laiptinių apÅ¡vietimÄ , 173, 24 Eur už šiluminio punkto priežiÅ«rÄ , 41 Eur  šalto vandens pardavimo kainÄ , už 2013 m. lapkričio 1 d. – 2017 m. kovo mėnesį, ginčo dėl jų apskaičiavimo bei dydžio byloje nėra (buhalterinė pažyma 1 t. b. l. 75-76).

Byloje nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nutraukta byla, atsakovei sumokėjus 133, 58 Eur įsiskolinimÄ už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 18 d. iki 2017 m. kovo 1 d.. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, ieÅ¡kovė pateikė Gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų apraÅ¡Ä , kuriame įvardinti pastato bendrojo naudojimo objektai (2t. b. l. 49-54). Pateikti įrodymai patvirtina, kad daugiabutis gyvenamasis namas turi bendrojo naudojimo objektus.

Ä®vertinus reikalavimÄ sudarančių mokesčių rūšį, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl buto savininkės, kaip dalinės nuosavybės teisės subjekto pareigos padengti iÅ¡laidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės iÅ¡laikymu (CK 4.82 straipsnis). CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bendraturtis privalo proporcingai savo daliai prisidėti prie iÅ¡laidų namui, tarp jų – bendrojo naudojimo objektams, iÅ¡laikyti, iÅ¡saugoti, atnaujinti, bÅ«tiniems pagerinimams atlikti.

Be to, remiantis CK 4.82 straipsnio 4 dalimi, butų ir kitų patalpų savininkai taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; 2014 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2014).

Å io subjekto, kaip bendraturčio, pareiga dalyvauti iÅ¡laikant bendrÄ jį turtÄ kyla iÅ¡ įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2003).Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad atsakovei pareiga atlyginti apeliantės patirtas iÅ¡laidas kyla iÅ¡ įstatymo, kuris nenumato imperatyvaus reikalavimo sudaryti Pastato eksploatavimo iÅ¡laidų ir paslaugų apmokėjimo sutartį, todėl aplinkybė, kad nebuvo sudaryta Pastato eksploatavimo iÅ¡laidų ir paslaugų apmokėjimo sutartis nepanaikina atsakovės kaip buto savininkės prievolės įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 str. 3 d.).

Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamam ginčui nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-330/2014 išdėstyta praktika, kadangi ratio decidendi nesutampa. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma.

Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2014). Pirmosios instancijos teismas šia kasacinio teismo praktika nesivadovavo, kuomet ginčo sprendimui taikė Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-330/2014, suformuluotus išaiškinimus.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-330/2014, suformuluotais sprendžiant ginÄÄ dėl įsiskolinimo paslaugų tiekėjui už patiektÄ Å¡ilumos energijÄ , kuomet buto savininkas, butÄ Ä¯gijęs iÅ¡ varžytynių, juo negalėjo naudotis dėl neteisėtų ankstesniųjų buto savininkų veiksmų, Å¡iems atsisakius iÅ¡sikelti iÅ¡ atsakovui nuosavybės teise perėjusio buto, konstatavo, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nustatęs pirmiau nurodytas aplinkybes (kad į butÄ tiekiamÄ Å¡ilumos energijÄ ir karÅ¡tÄ vandenį vartojo tretieji asmenys, su vienu iÅ¡ jų sudaryta Å¡ilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis, Å¡i sutartis nebuvo sudaryta su atsakovu – teisėtu buto savininku, kurio nuosavybės teises į butÄ neteisėtai suvaržė tretieji asmenys iki jų priverstinio iÅ¡keldinimo su antstolio pagalba), turėjo teisinį pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui (CPK 45 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne dėl skolos už komunalines paslaugas Å¡ių paslaugų tiekėjui priteisimo, bet dėl iÅ¡laidų, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės objekto iÅ¡laikymu, todėl nagrinėjamos bylos ir kasacinio teismo bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios vienos ar kitos normos taikymÄ , nėra tapačios.Apeliantės nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, buvo suformuluotos teisės taikymo taisyklės, sprendžiant ginÄÄ Â dėl daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės ir pareigos proporcingai apmokėti su bendruoju turtu susijusias iÅ¡laidas, kaip ir nagrinėjamo ginčo atveju.

IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija paminėtos bylos kontekste konstatavo, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų iÅ¡laidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams iÅ¡laikyti, iÅ¡saugoti, atnaujinti, jų bÅ«tiniems pagerinimams atlikti. Å iai taisyklei taikyti yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos iÅ¡laidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas aiÅ¡kindamas momento, nuo kada pereina, tokiais atvejais, nuosavybės teisė į nekilnojamÄ jį daiktÄ yra nurodęs, kad LR CPK 715 str. numatyta, kad nuo turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto pasiraÅ¡ymo momento laikoma, kad yra tinkamai įvykdyta pareiga perduoti turtÄ pirkėjams ir jam pereina nuosavybės teisė į iÅ¡ varžytynių parduotÄ turtÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-01-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2003).

Taigi, paminėta kasacinio teismo suformuota įstatymo taikymo taisyklė, leidžia konstatuoti, kad atsakovė po minėto varžytynių akto pasiraÅ¡ymo, neginčijamai tapo ne tik nekilnojamojo turto (buto) savininke, tačiau ir gyvenamojo namo, kuriame yra minimas butas, bendrosios dalinės nuosavybės subjektu. BÅ«tent buto savininkui, o, ne faktiÅ¡kai gyvenančiam asmeniui, kyla pareiga atlyginti iÅ¡laidas, kurios susidarė, apeliantei vykdant bendrosios dalinės nuosavybės objektų priežiÅ«rÄ .Apibendrinat tai, kas nurodyta pirmiau, daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines teisės normas bei kasacinio teismo praktikÄ dėl iÅ¡laidų bendrosios dalinės nuosavybės objektui iÅ¡laikyti, iÅ¡saugoti, atnaujinti priteisimo, todėl neteisingai sprendė, kad tinkamais atsakovais byloje yra tretieji asmenys (CPK 45 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos nėra susijusios su iÅ¡laidomis už atsakovės nuosavybės teise priklausančiam butui teiktas paslaugas (Å¡ilumos energijÄ , vandenį ir kt.), kai butu ir jomis faktiÅ¡kai naudojosi tretieji asmenys iki jų iÅ¡keldinimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovė, kaip buto savininkė, savo prievoles turėjo vykdyti tinkamai ir nustatytais terminais (CK 6.37 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis), nes draudžiama vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeisti jos įvykdymo sÄ lygas, iÅ¡skyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).

O prievolių nevykdant, reikalavimas priteisti skolÄ Â turėjo bÅ«ti tenkinamas visiÅ¡kai.        Dėl bylos procesinės baigties.Apeliacine tvarka įvertinus pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , konstatuojama, jog ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimas atmestas nepagrįstai, todėl apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieÅ¡kinys patenkinamas visiÅ¡kai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Tuo atveju, kai apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Byloje ieÅ¡kovė turėjo 39,01 Eur žyminio mokesčio iÅ¡laidų už ieÅ¡kinį ir 26, 26 Eur už apeliacinį skundÄ . IeÅ¡kinį ir apeliacinį skundÄ tenkinus visiÅ¡kai, Å¡ios iÅ¡laidos ieÅ¡kovei priteisiamos iÅ¡ atsakovės (CPK 79 straipsnio 1 dalis).Pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovės atstovas pateikė praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo bei raÅ¡ytinius įrodymus apie ieÅ¡kovės turėtas 2298, 32 Eur iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ (1 t. b. l. 138-143), o apeliacinės instancijos teisme apeliantės atstovas pateikė 2 praÅ¡ymus dėl ieÅ¡kovės turėtų 1210, 60 Eur iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ Â parengiant apeliacinį skundÄ bei atstovavimÄ Â priteisimo (2 t. b. l. 16-18, 77-79).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (aktuali redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio 8.2 punktas nustato, kad užmokesčio už ieÅ¡kinio paruoÅ¡imÄ maksimalus dydis neturėtų virÅ¡yti 2, 5 skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje be individualių įmonių, 8.11 punktas nustato, kad užmokesčio už apeliacinio skundÄ paruoÅ¡imÄ maksimalus dydis neturėtų virÅ¡yti 2, 5 skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje be individualių įmonių, bei 8.17 ir 8.19 punktai nustato, jog užmokesčio už vienÄ teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme valandÄ , praÅ¡ymų, susijusių su atstovavimu parengimÄ dydis neturėtų virÅ¡yti 0,1 skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje be individualių įmonių.

Bylos duomenys patvirtina, kad su ieÅ¡kovės atstovu advokatu P. M. teisinės pagalbos sutartis sudaryta 2016-12-30 (1 t. b. l. 55-57). Pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovės atstovas pateikė į bylÄ 2017-03-21, 2017-05-09 praÅ¡ymus dėl papildomų įrodymų prijungimo (1 t. b. l. 60-61, 124-125), 2017-04-03 pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio reikalavimų padidinimo (patikslintÄ ieÅ¡kinį) (1 t.b.l. 71-74), ieÅ¡kovės atstovė adv. padėjėja parengė baigiamÄ jÄ kalbÄ ir dalyvavo 2017-05-24 teismo posėdyje (trukmė – 2 val.).

IeÅ¡kovės atstovas advokatas P. M. parengė apeliacinį skundÄ , 1 praÅ¡ymÄ dėl raÅ¡ytinių įrodymų prijungimo apeliacinės instancijos teisme (2 t. b.l. 1-6, 44-45) bei dalyvavo 2018-04-19 teismo posėdyje (trukmė-1 val.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byla nėra didelės apimties, nesudėtinga, susipažinimas su civilinės bylos dokumentais, jų analizė laikytinas paties procesinio dokumento paruoÅ¡imo sudedamÄ ja dalimi, kelionė iÅ¡laidos ieÅ¡kovės iÅ¡laidos dėl pasirinkto atstovo iÅ¡ kito miesto nebuvo bÅ«tinos.

Nors apeliantės praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos už atstovavimÄ bei procesinių dokumentų parengimÄ pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nevirÅ¡ija leistinų maksimalių atlyginimo už advokato pagalbÄ dydžių, tačiau atsižvelgiant į ieÅ¡kovės atstovų atliktų procesinių veiksmų apimtį, sugaiÅ¡tÄ laikÄ , palyginus su atsakovės turėtomis bylinėjimosi iÅ¡laidomis (400 Eur -pirmosios instancijos teisme) bei pareikÅ¡to reikalavimo dydžiu yra neproporcingos ir aiÅ¡kiai per didelės. Todėl vadovaujantis CK 1. 5 str.

įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, apeliacinės instancijos teismas priteisia ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 500 Eur - už patikslinto ieÅ¡kinio, 300 Eur - už 2 praÅ¡ymų ir baigiamosios kalbos parengimÄ ) bei už advokato padėjėjos 2 val. atstovavimÄ 2017-05-24 teismo posėdyje - 65,82 Eur (0, 1 x 822,8 Eur x 2 val./80 proc.) (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) 2016 K4-822, 8 Eur).

Taip pat priteisia ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 684, 25 Eur už apeliacinio skundo, 88, 48 Eur-1 praÅ¡ymo parengimÄ bei  advokato atstovavimÄ Â 1 val. 2018 m. balandžio 19 d. teismo posėdyje - 85, 08 Eur (0, 1 x 850, 80 Eur) (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) 2017 K3- 850, 8 Eur, 2017 K4- 884, 8 Eur). Atsižvelgiant į Å¡ios nutarties 29 ir 33 punktuose nurodytus priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų pobÅ«dį bei dydžius, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei iÅ¡ viso priteistina 904,83 Eur (39, 01+500+300+65,82) bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų pirmosios ir 884,07 Eur (26, 26+684, 25+85,08 +88,48) apeliacinės instancijos teismuose (CPK 185 str.).

Pirmosios instancijos teismas turėjo 37, 76 Eur, o apeliacinės instancijos teismas - 33, 41 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų iÅ¡siuntimu ( pagrindas pažyma - 2 t.b.l. 12). Å ios iÅ¡laidos taip pat priteisiamos iÅ¡ atsakovės valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a: panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kinys ir paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos, ir dėl Å¡ios dalies priimti naujÄ sprendimÄ - tenkinti ieÅ¡kovės UAB „Druskininkų butų Å«kis“ ieÅ¡kinį.Priteisti iÅ¡ atsakovės L.

J. (asmens kodas - (duomenys neskelbtini) 1 166,89 Eur (vienÄ tÅ«kstantį Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus ir 89 ct) skolos ir 1788, 90 Eur (vienÄ tÅ«kstantį septynis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus ir 19 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose uždarajai akcinei bendrovei „Druskininkų butų Å«kis“ (juridinio asmens kodas – 152007157).Priteisti iÅ¡ atsakovės L. J. valstybei 71, 17 Eur (septyniasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ ir 17 ct) ) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi bÅ«ti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja                                                                 Aušra Baubienė