2020-02-26 Nr. AB-4552-3-61-3-01320-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-268-261/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01320-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. Š. skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus galima nagrinėti teismo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. Š. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Turto arba verslo vertintojų garbės teismo (toliau – ir Garbės teismas) 2018 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. GT-5(18)-S (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda ir įpareigoti Garbės teismą iš naujo svarstyti drausminės nuobaudos pareiškėjui skyrimo klausimą arba sušvelninti paskirtą nuobaudą, skiriant papeikimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimu jam buvo paskirta Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 29 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta drausminė nuobauda – kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymas ir kvalifikacijos patikrinimas. Pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad rengdamas 2016 m. liepos 12 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. 07/07/16 ir 2016 m. rugsėjo 6 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. 01/09/16 (toliau – ir Ataskaitos) padarė techninio pobūdžio klaidų, tačiau paskirta drausminė nuobauda yra per griežta ir neatitinka pažeidimo pobūdžio, masto, yra neproporcinga ir sukelianti ekonomines pasekmes.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad padarytus pažeidimus jis pripažino, dėl jų gailėjosi, juos padarė per skubėjimą ir neatidumą. Rengdamas tipinėms priskirtas ataskaitas, kuriomis buvo atliekamas tipinių gyvenamosios paskirties, mažos vertės butų Panevėžyje vertinimas, pareiškėjas turto vertinimo atskaitų rengimui naudojo tekstą ir medžiagą, kuri buvo naudojama rengiant panašaus turto vertinimo ataskaitas, todėl nepakeitė Ataskaitose nurodomų palyginamųjų objekto šaltinio, o paliko įrašą, kad palyginamieji objektai paimti iš valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Registrų centras“, nors pareiškėjas naudojosi savo sukaupta palyginamųjų objektų duomenų baze. Pareiškėjas sąmoningai nesinaudojo VĮ „Registrų centras“ informacija, kadangi vertinant mažos vertės tipinius objektus, iš VĮ „Registrų centras“ informacijos negalima matyti neregistruotinos informacijos, kuri santykinai ženkliai veikia mažos vertės turtą – tokį, kaip pareiškėjo vertinti mažos vertės senos statybos butai Panevėžio mieste. VĮ „Registrų centras“ nėra pateikiama informacija apie buto vidaus būklę. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad Ataskaitose vertinto turto vertė buvo nustatyta palyginamuoju, o ne pajamų metodu, todėl faktiškai turto pajamų metodu nebuvo vertinta, o buvo pateikta tik pavyzdinė informacija. Dėl šios priežasties pareiškėjas sutiko su Garbės teismo išvadomis, kad Ataskaitose nėra pakankamai informacijos turto vertinimui pajamų metodu atlikti.

4. Pareiškėjas nurodė, kad, įvertinus padarytų pažeidimų turinį ir už juos skirtos sankcijos griežtumą, Sprendimu skirta nuobauda yra neproporcinga. Šiuo atveju tokia drausminė nuobauda galėjo būti skiriama tik šiurkščius ar esminius turto vertinimo ataskaitoms keliamų reikalavimų pažeidimus, kurie sukėlė rimtas neigiamas pasekmes tretiesiems asmenims. Šiuo atveju, tokios pasekmės nebuvo nustatytos. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad drausminės nuobaudos skyrimo laikotarpiu neturėjo jokių galiojančių drausminių nuobaudų, ginčijamos turto vertinimo Ataskaitos buvo rengtos informaciniais tikslais, jomis nebuvo atliekamas vertinimas įkeitimo tikslu, mokestiniu tikslu, nebuvo atliekamas vertinimas ginčo atveju, Ataskaitos nebuvo naudojamos jokiose valstybinėse institucijoje, patys vertinti objektai yra mažareikšmiai, vertintas turtas tipinis, Gautos pajamos už ataskaita buvo mažos, todėl pareiškėjo padaryti pažeidimai nesukėlė didelės žalos. Tyrimo metu pareiškėjas bendradarbiavo su tyrimą atliekančiomis institucijomis, gailėjosi ir pripažino pažeidimą, taip pat nėra gauta jokių skundu dėl pareiškėjo veiklos.

5. Pareiškėjas paaiškino, kad jis vykdo veiklą per mažąją bendriją „Kilna“, yra vienintelis narys ir darbuotojas, todėl jam netekus teisės verstis vertintojo veiklą, pareiškėjas praras vienintelį pragyvenimo šaltinį, tokiu būdu pareiškėjui kiltų neproporcingos padarytam pažeidimui pasekmės.

6. Atsakovas Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas, rengdamas kiekvieną iš tikrintų Ataskaitų, padarė po 6 analogiškus teisės aktų pažeidimus. Iš visų nustatytų pažeidimų, tik Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 14 punkte nustatyto reikalavimo pažeidimas laikytinas mažareikšmiu, dėl to daugybinių pažeidimų konstatavimas reiškia, kad asmeniui turėtų būti taikoma griežtesnė drausminė nuobauda nei įspėjimas ar papeikimas. Visi realiai įvykę sandoriai yra registruojami VĮ Registrų centro valdomame Nekilnojamojo turto registre. Kadangi šiuo atveju VĮ Registrų centre Vertintojo naudoti sandoriai nebuvo registruoti, darytina pagrįsta išvada, kad tokie sandoriai faktiškai neįvyko. Kaip nurodė pats pareiškėjas, abejose Ataskaitose vertinamo turto vertė buvo nustatyta lyginamuoju metodu, taigi, vertinto turto vertė abiem atvejais nustatyta vadovaujantis neegzistuojančiais duomenimis, taip pat atsakovas pažymėjo, kad Ataskaitose nebuvo pagrįsti ne vienas ar du naudoti dydžiai, o visi taikyti koeficientai. Ataskaitose taip pat buvo nustatyti ir kiti pažeidimai, kurie daro Ataskaitas neteisingomis, pažymėtina, kad tokie pažeidimai kartojosi abejose Ataskaitose, todėl negali būti laikyti techninio pobūdžio klaidomis.

8. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad Ataskaitos nesukėlė teisinių pasekmių. Nors Ataskaitose nurodoma, kad jos parengtos kitu tikslu, tačiau yra pateiktas užsakovės G. V. 2016 m. rugpjūčio 30 d. prašymas ir 2016 m. rugsėjo 1 d. techninė užduotis turto įvertinimui, kuriuose nurodoma, kad nekilnojamojo turto rinkos vertė bus nustatinėjama teisminiams ginčams. Kita ataskaita buvo parengta nuosavybės teisės perleidimo (paveldėjimo) tikslu. Šiuo tikslu parengtose Ataskaitose nustatyta vertė gali lemti mokesčių atsiradimą ir mokėtinų mokesčių sumas.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 7 d. sprendimu pareiškėjo S. Š. skundą atmetė.

10. Teismas, atsižvelgęs į bylos medžiagą, nustatė, kad:

10.1. Pareiškėjas 2016 m. liepos 12 d. parengė Nekilnojamojo daikto įvertinimo ataskaitą Nr. 07/07/16, taip pat 2016 m. rugsėjo 6 d. ataskaitą Nr. 01/09/16.

10.2. 2017 m. rugsėjo 11 d. Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. V1-228 nustatytas mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „Kilna“ veiklos planinio patikrinimo mastas. Jame nurodyta, kad patikrinimo objektas yra Ataskaitos.

10.3. 2017 m. spalio 16 d. raštu Nr. (1.15)D2-2908 Tarnyba kreipėsi į pareiškėją ir MB „Kilna“, prašydama pateikti paaiškinimus dėl Ataskaitų.

10.4. 2017 m. lapkričio 2 d. gauti MB „Kilna“ paaiškinimai dėl Ataskaitų.

10.5. 2017 m. lapkričio 30 d. gauti pareiškėjo paaiškinimai, kuriuose teigiama, kad duomenys, naudoti rengiant Ataskaitas, surinkti naudojantis vertintojo turimu archyvu.

10.6. 2017 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. (1.13)D2-3638 Tarnyba pakartotinai kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ Rinkos tyrimų ir duomenų analizės skyrių, prašydama pateikti informaciją apie konkrečius sandorius, kurie buvo naudojami pareiškėjo parengtose Ataskaitose.

10.7. 2017 m. gruodžio 15 d. buvo gautas VĮ Registrų centro atsakymas, kad tokių sandorių duomenų bazėje nėra.

10.8. 2017 m. gruodžio 19 d. Tarnyba raštu kreipėsi į vertintoją, pateikdama jam parengtų išvadų projektus.

10.9. 2018 m. sausio 4 d. Tarnyba išsiuntė vertintojui patikrinimo aktą.

10.10. 2018 m. sausio 5 d. teikimu Nr. GT1-3 Tarnyba kreipėsi į Garbės teismą dėl drausmės bylos pareiškėjui iškėlimo.

10.11. 2018 m. sausio 16 d. pareiškėjas informuotas apie drausmės bylos nagrinėjimo vietą ir laiką.

10.12. 2018 m. vasario 27 d. Garbės teismo posėdžio metu priimtas Sprendimas skirti pareiškėjui drausminę nuobaudą – kvalifikacijos pažymėjimo sustabdymą ir kvalifikacijos patikrinimą.

10.13. Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas, sudarydamas Ataskaitas, pažeidė Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punktą, numatantį, kad turto arba verslo vertinimo ataskaitoje turi būti nurodytas turto arba verslo vertės nustatymo pagrindimas, pateikiant turto arba verslo vertės skaičiavimus, taip pat nebuvo laikytasi Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl Turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos (toliau – ir Metodika) 30 punkto reikalavimų (Vertintojas vertindamas ataskaitoje nurodo surinktų ir naudotų duomenų šaltinius). Sudarant ataskaitas taip pat nebuvo laikytasi ir Metodikos nuostatų, kuriose nurodyta, jog taikant lyginamąjį metodą surenkama informacija apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius trisdešimt šešis mėnesius įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, prioriteto tvarka naudojant artimiausius vertinimo datai įvykusius sandorius (Metodikos 58.1 p.). Ataskaitose nebuvo nurodyta analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, pasirinkimo pagrindimo aplinkybės (Metodikos 62.2 p.), taip pat taikytos formulės ir atliktų skaičiavimų sekos bei rezultatai (Metodikos 62.4 p., 83.5 p.).

11. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl Sprendimo dalies, kuria pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda, pagrįstumo ir teisėtumo.

12. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo ir pareiškėjas pripažįsta, kad jis, rengdamas Ataskaitas, padarė pažeidimus, kuriuos nustatė Garbės teismas. Pareiškėjas nesutiko tik su jam paskirta nuobauda, teigdamas, kad ji neproporcinga padarytiems pažeidimams.

13. Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius, be kita ko, reglamentuoja Įstatymas (akto redakcija, galiojanti nuo 2017 m. birželio 28 d.). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, nors Įstatymas nenustato aiškių kriterijų, kuriais remiantis Garbės teismas turėtų vadovautis skirdamas švelnesnę ar griežtesnę drausminę nuobaudą, tačiau iš dalies šiuos kriterijus nustato Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1K-192 patvirtintų Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 36 punktas.

14. Teismas, įvertinęs minėtų teisės aktų nuostatas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotas taisykles, konstatavo, kad turto vertintojams keliami aukšti kvalifikacijos ir profesionalumo reikalavimai, Ataskaitos privalo atitikti teisės aktų nuostatas, o skaičiavimai būti tikslūs, pagrįsti ir aiškūs. Teismas pažymėjo, kad drausminė nuobauda turto vertintojui gali būti skiriama už aplaidžius, grubius ir esminiu pažeidimus, kurie sukelia neigiamas pasekmes bei yra nesuderinami su turto vertintojo veikla.

15. Teismas pabrėžė, kad nesutinka su pareiškėjo pozicija, jog jo padaryti pažeidimai nebuvo šiurkštūs ar esminiai, taip pat jais nebuvo sukelta žala užsakovams. Teismas akcentavo, kad Ataskaitos buvo rengtos pagal užsakovų prašymus, t. y. Ataskaitos buvo rengtos ne savitiksliai, informaciniu tikslu, kaip teigė pareiškėjas, tačiau nekilnojamųjų daiktų turto vertės nustatymas svarbus sprendžiant paveldėjimo klausimą taip pat teisminiuose ginčuose. Šios aplinkybės paneigė pareiškėjo teiginius, kad turtas pajamų metodu buvo įvertintas stengiantis pateikti užsakovams pavyzdinę informaciją apie tai, kiek galėtų būti vertas jų turtas, jeigu jis būtų nuomojamas pagal galimą rinkos kainą. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, jog, įvertinus turtą remiantis šiuo atveju neegzistuojančiais, VĮ Registrų centre neužregistruotais, duomenimis, kilo reali grėsmė nepatikimai ar neteisingai nustatyti turto vertę, kas turėtų tiesioginę ir neginčytiną įtaką vėlesniuose teisminiuose ginčuose, susijusiuose su vertintinu turtu (paveldėjimas, turto dalinimasis ar pan.).

16. Teismas nusprendė, kad pareiškėjo padaryti pažeidimai – Ataskaitose pateikta klaidinga informacija apie naudotų sandorių duomenų šaltinį, Ataskaitose nurodyti sandoriai, kurių nėra pagal VĮ Registro centro duomenis, Ataskaitose nepateiktos lyginamųjų objektų pasirinkimo pagrindimo aplinkybės, nepagrįstas pataisų apskaičiavimas – neabejotinai laikytini šiurkščiais bei turinčiais esminę reikšmę.

17. Teismas pabrėžė, kad Garbės teismas tinkamai įvertino turto vertintojo padaryto pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, galiojančių drausminių nuobaudų nebuvimą. Sprendime konstatuota, kad pareiškėjo Ataskaitose padaryti pažeidimai nėra atsitiktiniai, identiški pažeidimai nustatyti tiek 2016 m. liepos 12 d., tiek 2016 m. rugsėjo 6 d. Ataskaitose, todėl šie pažeidimai negali būti vertinami kaip atsitiktiniai ar techninio pobūdžio. Papildomai teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės, susijusios su tuo, kad jis pripažino kaltę ir gailisi, o turto vertinimas yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis, nepaneigia padarytų pažeidimų šiurkštumo, todėl neturi esminės reikšmės pasisakant dėl paskirtos nuobaudos.

III. 18. Pareiškėjas S. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir sušvelninti pareiškėjui paskirtą drausminę nuobaudą.

19. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad pareiškėjas Garbės teismo posėdžio metu pripažino klaidas, bendradarbiavo su Garbės teismui ir Tarnyba tiriant nustatytus pažeidimus, stengėsi teikti informaciją ir paaiškinti klaidų atsiradimo priežastis. Pareiškėjas nuoširdžiai gailisi dėl padarytų pažeidimų, peržiūrėjo savo atliktas ataskaitas. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į tai, kad nėra gauta jokių skundų dėl pareiškėjo veiklos, pareiškėjas nėra atlikęs neteisingo vertinimo.

20. Pareiškėjas prašo atsižvelgti į tai, kad jis vykdo veiklą per MB „Kilna“, yra vienintelis narys ir darbuotojas, todėl jam netekus teisės verstis vertintojo veiklą, pareiškėjas praras vienintelį pragyvenimo šaltinį ir bus priverstas bankrutuoti. Pareiškėjas neturi alternatyvaus pragyvenimo šaltinio, todėl pareiškėjui pritaikius su veiklos apribojimu susijusią nuobaudą, neįvertinus galimybės vertintojui paskirti mažiau griežtą nuobaudą, ne tik kad nebus pasiekti drausminei atsakomybei keliami tikslai, bet ir atsiras neproporcingi neigiami padariniai tiek pareiškėjui, kadangi pareiškėjui praradus vienintelį pragyvenimo šaltinį, tiek visuomenei –pareiškėjui netekus teisės verstis veikla, bus priverstas bankrutuoti pareiškėjo verslas.

21. Pareiškėjas prašo atsižvelgti ir į tai, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu Atsakovo atstovė nurodė ir pažymėjo, kad daugumos motyvų ir argumentų, kuriais remiantis pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda nėra, Akte nėra pateikta jokio pareiškėjo padarytų pažeidimų subjektyviosios pusės aplinkybių vertinimo, nevertinas ir žalos bei neteisėtų padarinių kriterijus, kas patvirtina pareiškėjo poziciją dėl esminių procedūrinių pažeidimų Garbės teismui priimant pareiškėjo ginčijamą aktą, kuriuo buvo paskirta drausminė nuobauda.

22. Pareiškėjas prašo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama teismų praktika turto vertintojų bylose, kai pabrėžiama, kad neištyrus ir neįvertinus nustatytų vertintojo padarytų pažeidimų sukeltų pasekmių, trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, žalos padarymo ir kt. esminių aplinkybių, neturėtų būti pripažįstama, kad asmeniui drausminė atsakomybė pritaikyta pagrįstai. Be to, turėtų būti įvertinta ir bendra Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama pozicija, kad asmenį baudžiant pirmą kartą, paprastai, nesant išimtinių aplinkybių, nėra būtina asmenį varžyti labiau, nei reikalinga prevencijos ir nubaudimo tikslams pasiekti, todėl yra būtina sušvelninti pareiškėjui skirtą drausminę nuobaudą – pakeisti Aktu paskirtą nuobaudą pareiškėjui skiriant papeikimą (Įstatymo 29 str. 4 dalies 2 punktas).

23. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

24. Tarnyba pažymi, kad drausminė nuobauda pareiškėjui buvo pritaikyta už Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto, Metodikos 30 punkto ir 58.1, 62.2, 62.4 ir 83.5 papunkčių pažeidimus. Visi nurodyti pažeidimai nustatyti abejose tikrintose Ataskaitose.

25. Tarnyba atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo atveju Ataskaitose buvo konstatuoti ypatingai grubūs pažeidimai. Vertinant turtą lyginamuoju metodu nebuvo laikomasi net pačios lyginamojo metodo esmės. Metodikos 58.1 papunktis numato, kad taikant lyginamąjį metodą surenkama informacija apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius trisdešimt šešis mėnesius įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, notaras, patvirtinęs nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandorį ar išdavęs paveldėjimo teisės liudijimą ir (ar) nuosavybės teisės liudijimą, privalo perduoti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pagrindinius sandorio duomenis. Kitaip tariant visi realiai įvykę sandoriai yra registruojami VĮ Registrų centro valdomame Nekilnojamojo turto registre. Kadangi šiuo atveju VĮ Registrų centre Vertintojo naudoti sandoriai nebuvo registruoti, darytina pagrista išvada, kad tokie sandoriai faktiškai neįvyko. Kaip nurodo pats pareiškėjas, abejose Ataskaitose vertinamo turto vertė buvo nustatyta būtent lyginamuoju metodu. Taigi, vertinto turto vertė abiem atvejais nustatyta vadovaujantis neegzistuojančiais duomenimis. Tokie klaidingi duomenys Ataskaitose pateikiami kaip oficiali VĮ Registrų centro informacija taip iš esmės klaidinant vertinimų užsakovus ir kitus asmenis, skaitančius parengtas ataskaitas.

26. Atsakovas akcentuoja, kad vertė, nustatyta vadovaujantis neegzistuojančiais duomenimis, savaime yra visiškai nepagrįsta, tačiau Ataskaitose tokia vertė papildomai buvo koreguojama taikant nepagrįstas pataisas. Vadovaujantis administracinių teismų praktika, reikalavimas pagrįsti vertės nustatymą reiškia, kad turi būti paaiškinta, kaip gautas kiekvienas naudotas vertės skaičius (pvz., įsiteisėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2413-244/2014, įsiteisėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-2377-142/2013). Taigi, net ir vieno vertės apskaičiavime naudoto pataisos koeficiento nepagrindimas kelia pagrįstų abejonių dėl parengtos Ataskaitos objektyvumo. Šiuo atveju nebuvo pagrįsti visi pareiškėjo taikyti pataisų dydžiai, todėl toks pažeidimas laikytinas ypatingai grubiu.

27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuomone, tokie pažeidimai, kaip lyginamųjų objektų pasirinkimo pagrindimo aplinkybių nenurodymas, neegzistuojančių sandorių naudojimas palyginimui, daromų pataisų būtinumo ir jų dydžio nepagrindimas, pataisos koeficientų dydžių neindividualizavimas ar skaičiavimų nepateikimas laikomi ypač grubiais (2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-2711-426/2014).

28. Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjas klaidina teismą teigdamas, kad pažeidimai jo profesinėje veikloje buvo nustatyti pirmą kartą. 2015 metais Turto vertinimo priežiūros tarnyba atliko pirminį planinį MB „Kilna“ veiklos patikrinimą, kurio metu buvo tikrinamos dvi pareiškėjo parengtos Nekilnojamojo turto vertinimo Ataskaitos. 2015 m. lapkričio 27 d. buvo priimtas patikrinimo aktas Nr. VP-103(15), kuriuo taip pat buvo konstatuota daugybė Įstatymo ir Metodikos pažeidimų. Tarnyba akcentuoja, kad atliekant vertintojų arba vertinimo įmonių veiklos patikrinimus, teisės aktų reikalavimus pažeidusiems vertintojams iš karto nėra taikoma drausminė atsakomybė. Vadovaujantis Turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių veiklos patikrinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gruodžio 11d. įsakymu Nr. 1K-422 (toliau – ir Taisyklės), 16.1 papunkčiu, pirminio planinio patikrinimo metu gali būti nustatomi vertintojo veiklos trūkumai ir duodamas nurodymas ateityje juos ištaisyti. Tokiu atveju vertintojas arba vertinimo įmonė įtraukiami į kitų metų paskesnio planinio patikrinimo planą. Tik paskesnio planinio patikrinimo metu vėl nustačius teisės aktų pažeidimus, Tarnyba kreipiasi į Garbės teismą dėl drausmės bylos vertintojui iškėlimo (Taisyklių 21.1 p.). Taigi, pareiškėjas nuo pirminio planinio patikrinimo akto surašymo dienos galėjo ištaisyti savo veiklos trūkumus, tačiau tokia galimybe nepasinaudojo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2018 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. GT-5(18)-S dalies, kuria pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda, pagrįstumo ir teisėtumo, bei dėl įpareigojimo Garbės teismui iš naujo svarstyti drausminės nuobaudos pareiškėjui skyrimo klausimą arba sušvelninti paskirtą nuobaudą, skiriant papeikimą.

30. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Garbės teismas, atsižvelgdamas į Nuostatų 36 punktą, kuriame įtvirtinti drausminės nuobaudos skyrimo kriterijai, paskyrė pareiškėjui Įstatymo 29 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytą proporcingą padarytų pažeidimų mastui, vidutinio griežtumo nuobaudą, konstatavo, kad nėra pagrindo įpareigoti Garbės teismą iš naujo svarstyti drausminės nuobaudos pareiškėjui skyrimo klausimą arba sušvelninti paskirtą nuobaudą ir pareiškėjo skundą atmetė.

31. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kurį grindžia iš esmė s tuo, kad pareiškėjas pripažino klaidas, bendradarbiavo su Garbės teismui ir Tarnyba tiriant nustatytus pažeidimus, pareiškėjas nuoširdžiai gailisi dėl padarytų pažeidimų, peržiūrėjo savo atliktas ataskaitas. Be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į tai, kad nėra gauta jokių skundų dėl pareiškėjo veiklos, pareiškėjas nėra atlikęs neteisingo vertinimo, kad pareiškėjui netekus teisės verstis veikla, bus priverstas bankrutuoti pareiškėjo verslas. Pareiškėjas pabrėžia, kad, priimant Sprendimą, buvo esminių procedūrinių pažeidimų.

32. Pareiškėjas nurodo, kad Garbės teismas nepasisakė dėl to, ar vertintojas nusižengė pirmą kartą, neįvertino subjektyviosios pažeidimo pusės (t. y. nevertino ar pareiškėjas gailisi ar ne, nevertino kaltės), nevertino ar sukelta žala ar grėsme atsirasti žalai. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl procedūrinių pažeidimų skundžiamas aktas gali būti panaikinamas tik tuo atveju, jeigu pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Teisėjų kolegija nurodo, kad iš Garbės teismo Sprendimo matyti, jog buvo įvertintos visos drausmės bylos faktinės aplinkybės, nustatyti visi pažeidimai, kurių pareiškėjas neginčija, įvertintas pažeidimų pobūdis ir mastas, nustatyta, kad pareiškėjas dalyvavo Garbės teismo posėdyje, todėl nėra pagrindo teigti, kad Garbės teismas pažeidė procedūrinius reikalavimus dėl kurių galima būtų naikinti Sprendimą.

33. Nuostatų 3.5 papunktyje nustatytas nuobaudos skyrimo proporcingumo principas, pagal kurį Garbės teismo sprendimo mastas ir griežtumas turi būti proporcingi vertintojo padarytų Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nurodytų pažeidimų mastui ir pasekmėms. Teisėjų kolegija pažymi, kad Garbės teismas konstatavo daug pažeidimų, iš kurių kiekvienas yra pagrindas drausminei atsakomybei kilti, pareiškėjas šių pažeidimų neginčija. Teisėjų kolegija nurodo, kad drausminė nuobauda, paskirta pareiškėjui, numatyta Įstatymo 29 straipsnio 4 dalies 3 punkte, nėra pati griežčiausia iš įstatyme numatytų nuobaudų.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo Ataskaitose padaryta daug klaidų, kurių, be kita ko, neginčija ir pareiškėjas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, nagrinėjant panašaus pobūdžio bylas, pripažįstama, kad pagal Metodikos 50–53 punktus, klaida ar netikslumu, kurie vėliau gali būti tikslinami, galėtų būti dėl neatidumo turto vertinimo ataskaitoje padaromi spaudos, rašybos, korektūros nukrypimai (atskiruose ataskaitos puslapiuose skirtingai nurodomas vertinamo turto pavadinimas, vertinamo turto buvimo vieta, apibrėžiama ūkio subjekto vykdoma veikla (atliekant verslo vertinimą), užsakovo duomenys ir pan.). Pagal Metodikos 51 punktą klaida ar netikslumu nėra laikoma vertinimo ataskaitos neatitiktis Įstatymo ir šios Metodikos reikalavimams (žr., pvz., 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-219-415/2019).

35. Spręsdamas dėl skirtinos drausminės nuobaudos ir vertindamas padarytų pažeidimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, mastą, Garbės teismas atsižvelgė į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas šiurkščiai pažeidė turto vertinimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, nes parengė ir pateikė Ataskaitas, kuriose pažeidė Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punktą, taip pat nebuvo laikytasi Metodikos 30 punkto, 58.1 papunkčio, 62.2 papunkčio, 62.4 papunkčio, 83.5 papunkčio reikalavimų, t. y. pareiškėjas turto vertinimus atliko pažeisdamas Įstatymo bei Metodikos nuostatų reikalavimus, o tai reiškia, kad jis nesilaikė atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo reikalavimų ir taip pažeidė turto vertinimo užsakovo bei trečiųjų asmenų teises bei interesus, o tai prieštarauja gerai verslo praktikai. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia situacija, kai nustatoma itin daug pažeidimų, negali būti toleruojama.

36. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju nustatytas proporcingumo principas nebuvo pažeistas. Garbės teismas motyvavo paskirtos nuobaudos skyrimą, siedamas jį su pareiškėjo padarytų pažeidimų šiurkštumu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokia Garbės teismo pozicija yra pagrįsta ir atitinka padarytų pažeidimų pobūdį. Padaryti pažeidimai galėjo suformuoti Garbės teismo nuomonę dėl būtinumo tikrinti pareiškėjo kvalifikaciją ir drausminės nuobaudos parinkimo rūšies, todėl nėra pagrindo abejoti Garbės teismo Sprendimo objektyvumu ir pagrįstumu.

37. Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus bei teismų praktiką, suformuotą panašiose bylose. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius