2020-01-29 Nr. AB-1878-3-64-3-00815-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-214-442/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00815-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės AVPK), 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2016 m. gruodžio 28 d. iki 2017 m. sausio 10 d. jo laisvė buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus ir nesudarant normalių kalinimo sąlygų. Tauragės AVPK areštinės kamerose tualete buvęs čiaupas praleisdavo vandenį, oras buvo sušvinkęs, nes ventiliacijos angos kameroje buvo užsandarintos. Kamerose šviesa buvo blanki, sienos išdaužytos, aprašinėtos, medinės grindys supuvusios, o centrinis šildymas visiškai nešildė patalpų. Antklodės buvo purvinos ir drėgnos, laikomos kameroje, tualetai bendro naudojimo. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų, t. y. atsakovo neteisėtų veiksmų, pareiškėjas teigė patyręs neturtinę žalą, kurią įvertino 2 000 Eur.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tauragės AVPK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas paaiškino, kad pareiškėjas Tauragės AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus areštinėje buvo laikomas kameroje Nr. 6, kurios plotas 6,66 kv. m, nuo 2016 m. gruodžio 28 d. iki 2017 m. sausio 6 d. vienas, ir kameroje Nr. 8, kurios plotas 16,77 kv. m, nuo 2017 m. sausio 6 d. iki 2017 m. sausio 10 d. su vienu asmeniu. Pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų su skundais ar prašymais į Tauragės AVPK nesikreipė, nepateikė įrodymų, kad dėl laikymo sąlygų areštinėje jam būtų sukeltos neigiamos pasekmės, sveikatos sutrikimai ir kt.

Tauragės AVPK nesutiko, kad pareiškėjas buvo laikomas sąlygomis, prilygstančiomis kankinimui bei neatitinkančiomis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir HN 134:2015), reikalavimų. Tauragės AVPK areštinėje periodiškai atliekami kompetentingų institucijų patikrinimai, rasti neesminiai trūkumai nedelsiant pašalinami.

Pareiškėjo buvimo metu jokių jo nusiskundimų dėl varvančio vandens čiaupo nebuvo gauta. Apšvietimui padidinti būtina papildomai įrengti šviestuvus. Tam būtina pakeisti ir visą areštinės instaliaciją, nes senoji nepritaikyta tokioms apkrovoms. Elektros instaliacijai pakeisti būtinos lėšos, kurios nėra numatytos Tauragės AVPK biudžete, jas skirti netikslinga, nes numatoma visos areštinės rekonstrukcija. 2013–2014 m. buvo atliktas areštinės kamerų ir kitų patalpų kapitalinis remontas, todėl teiginiai, kad 2017 m. sienos ir grindys jau susidėvėjusios, nepagrįsti.

Areštinės patalpos šildomos centralizuotai, todėl teiginys, kad kameros nebuvo tinkamai šildomos, neatitinka tikrovės. Tauragės AVPK skalbimo paslaugas teikia uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Atakras“ pagal 2016 m. birželio 10 d. sutartį Nr. 85-ST2-60, o nuo 2017 m. gegužės 12 d. paslaugas teikia UAB „Šiaulių skalbykla“. Patalynė keičiama išvykus asmeniui iš areštinės kameros, todėl atvykęs kitas asmuo gauna išplautą ir dezinfekuotą patalynę. Areštinėje yra atskira dezinfekavimo patalpa, kurioje laikomas nenaudojamas minkštasis inventorius, tai atitinka HN 134:2015 41 punktą.

Visose kamerose tualetai įrengti vadovaujantis teisės aktais. Pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 380 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų 29 punktą, kameroje įrengtas 100 x 142 cm pločio sanitarinis mazgas su 120–130 cm aukščio pertvara. Tualetu naudojasi tik kameroje esantys asmenys. Pareiškėjas kameroje Nr. 6 buvo vienas, todėl dėl naudojimosi tualetu nusiskundimų negalėtų kilti. Kameroje Nr. 8 pareiškėjas buvo laikomas dar su vienu asmeniu, tualetu naudojosi tik dviese.

Tualetas yra atskirtas 120–130 cm aukščio pertvara, todėl naudojantis juo yra suteikiamas privatumas. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jo fizinei sveikatai kaip nors pakenkė laikymo sąlygos areštinėje. Pareiškėjas apsiribojo abstraktaus pobūdžio teiginiais, todėl nėra pagrindo spręsti, kad jo sveikatos būklė, kitos fizinės ar psichinės savybės galėjo sąlygoti didesnį, nei įprastą, išskirtinai neigiamą poveikį. Pareiškėjas nepateikė jokios faktinės argumentacijos bei įrodymų, dėl kurių būtų galima konstatuoti neturtinės žalos padarymo faktą.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. birželio 5 d. sprendimu pareiškėjo E. M. skundą tenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad pareiškėjo E. M. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas sąlygas Tauragės AVPK areštinėje buvo pažeista, o pareiškėjo reikalavimą priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Tauragės AVPK areštinėje buvo laikomas nuo 2016 m. gruodžio 28 d. iki 2017 m. sausio 6 d. kameroje Nr. 6, kurios plotas 6,66 kv. m, vienas, o nuo 2017 m. sausio 6 d. iki 2017 m. sausio 10 d. kameroje Nr. 8, kurios plotas 16,77 kv. m, kartu su dar vienu asmeniu. Pareiškėjui teko nuo 6,66 kv. m iki 8,39 kv. m kameros ploto ir tai atitiko teisės aktuose keliamus reikalavimus.

7. Teismas nustatė, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tauragės departamentas (toliau – ir NVSC) 2016 m. balandžio 15 d. patikrinimo akte Nr. PA.7-4 (patikrinimas atliktas 2016 m. kovo 31 d.) nustatė, kad asmenys, apgyvendinti kameroje Nr. 8 negali patys atidaryti orlaidžių ir vėdinti patalpų (HN 134:2015 17 p. pažeidimas). Kamera Nr. 8 išvalyta. HN 134:2015 35 punkto neatitiktis pašalinta. Kameroje Nr. 8 ant sienų vizualiai matomų pelėsių nėra, likusios dėmės po pelėsio naikinimo darbų. HN 134:2015 39 punkto neatitiktis pašalinta. Todėl teismas konstatavo, kad Tauragės AVPK, pažeisdamas HN 134:2015 17 punktą neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.

8. Teismas nurodė, kad 2017 m. vasario 15 d. patikrinimo aktu Nr. PA.7-5 (patikrinimas atliktas 2017 m. vasario 8 d.) HN 134:2015 pažeidimų nenustatė, nes kameros Nr. 6 ir Nr. 8 nebuvo tikrinamos. Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija 2017 m. vasario 8 d. atliko šilumos aplinkos bei dirbtinio apšvietimo tyrimus, tačiau kameros Nr. 6 ir Nr. 8 nebuvo tikrinamos.

9. Teismas, įvertinęs kitus pareiškėjo skundo argumentus dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atsižvelgęs į atsakovo atstovo atsiliepime į skundą pateiktus paaiškinimus, Tauragės AVPK pažeidimų nenustatė. Teismas nurodė, kad tualetas kamerose buvo atskirtas 120–130 cm aukščio pertvara, juo naudojosi tik kameroje esantys asmenys, todėl buvo užtikrintas pakankamas privatumas.

10. Teismas sprendė, kad dėl higienos normų reikalavimų nesilaikymo areštinės kamerose (asmenys, apgyvendinti kamerose negali patys atidaryti orlaidžių ir vėdinti patalpų) pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, t. y. neturtinę žalą, kurios jis nebūtų patyręs nesant Tauragės AVPK neteisėtų veiksmų. Tačiau teismas pažymėjo, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Teismas sprendė, kad pareiškėjo E. M. reikalavimas dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės AVPK, atmestinas kaip nepagrįstas, o teisės pažeidimo pripažinimas bus pakankama satisfakcija už patirtus nepatogumus.

III. 11. Pareiškėjas E. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 5 d. sprendimą ir priteisti jam iš atsakovo 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

12. Pareiškėjas teigia, kad Tauragės AVPK pateikė neteisingus duomenis apie jo kalinimo sąlygas. Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2016 m. gruodžio 28 d. iki 2017 m. sausio 6 d. jis dvi paras buvo laikomas su dar vienu asmeniu, to asmens pavardės pareiškėjas neprisimena, tik žino, kad jis gyvena Šiauliuose. Taigi kameroje Nr. 6 tuo metu trūko ploto. Pareiškėjas iš esmės pakartoja faktines aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sąlygų, išdėstytas skunde, teigia, kad kameroje Nr. 8 nebuvo įrengtas pareigūnų iškvietimo mygtukas, įrengti pertekliniai baldai, papildomai mažinę plotą. Pareiškėjas teigia, kad ir vėliau buvo atvežtas į Tauragės AVPK areštinę, buvo apgyvendintas kameroje Nr. 4, kurioje kalinimo sąlygos taip pat buvo netinkamos. Tauragės AVPK vadovybė iš esmės pripažįsta, kad kameroms remontas reikalingas, tačiau tam nėra lėšų. Pareiškėjas taip pat prašo atlikti Tauragės AVPK vidinį patikrinimą, nes pirmosios instancijos teismas rėmėsi melaginga atsakovo atstovo pateikiama informacija. Pareiškėjas teigia nežinojęs, kad byloje reikės tiek daug įrodymų, nes nėra baigęs teisės mokslų, todėl prašo išsireikalauti reikalingus dokumentus.

13. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tauragės AVPK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

14. Tauragės AVPK nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo naujas aplinkybes dėl signalizacijos mygtuko įrengimo, kurių nebuvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui. Atsakovo atstovas teigia pateikęs teisingus duomenis, turėtus NVSC patikrinimų aktus. Teisės pažeidimo pripažinimas šiuo atveju būtų teisinga ir pakankama satisfakcija pareiškėjui. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Ginčas kilo dėl 2 000 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas E. M. kildino iš netinkamų jo kalinimo sąlygų Tauragės AVPK areštinėje, atlyginimo.

16. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas kameroje Nr. 8 (joje buvo laikomas 4 dienas) negalėjo pats atidaryti orlaidžių ir vėdinti patalpų, todėl buvo pažeistas HN 134:2015 17 punktas ir dėl to pareiškėjas patyrė neturtinė žalą. Teismas pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais nepriteisė, o nusprendė, kad teisinga ir pakankama satisfakcija už pareiškėjo patirtą neturtinę žalą yra pažeidimo pripažinimas.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi skunde išdėstytos pozicijos, kad buvo laikomas netinkamomis sąlygomis. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas pateikė neteisingus duomenis, nes nuo 2016 m. gruodžio 28 d. iki 2017 m. sausio 6 d. jis buvo laikomas kartu su dar vienu asmeniu. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad kameroje Nr. 8 nebuvo įrengtas pareigūnų iškvietimo mygtukas, o vėlesniais laikotarpiais jis buvo laikomas kameroje Nr. 4, kurioje kalinimo sąlygos taip pat buvo netinkamos.

18. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš jų, valstybei ar savivaldybei CK 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

20. Teritorinių policijos įstaigų areštinėse laikomų asmenų laikymo tvarką ir sąlygas nustatė Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 (toliau – ir Areštinių veiklos taisyklės). Šių taisyklių 80 punktas nustatė, kad vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Tauragės AVPK atsiliepime nurodyta, kad sanitarinių mazgų plotai areštinių kamerose yra 1,42 kv. m (100 x 142 cm). Atsakovo atstovas pateikė išsamius duomenis apie kameras, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, bei kartu su juo laikytų asmenų skaičių (b. l. 16, 58). Matyti, kad pareiškėjas nuo 2016 m. gruodžio 28 d. iki 2017 m. sausio 6 d. buvo laikomas kameroje Nr. 6, kurios plotas 6,66 kv. m, vienas, o nuo 2017 m. sausio 6 d. iki 2017 m. sausio 10 d. buvo laikomas kameroje Nr. 8, kurios plotas 16,77 kv. m, su dar vienu asmeniu. Taigi įvertinus sanitarinio mazgo užimamą plotą, minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto normatyvas, nustatytas Areštinių veiklos taisyklių 80 punkte, pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeistas. Todėl pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

21. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl kitų pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių dėl jo laikymo sąlygų atitikimo higienos normų reikalavimams, iš esmės pakankamai detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Tauragės AVPK areštinėje sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina nurodytų pažeidimų buvimo faktus. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais dėl nustatyto Tauragės AVPK pažeidimo ir, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, jų papildomai nekartoja.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Tauragės AVPK pirmosios instancijos teismui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis bei prašo išsireikalauti būtinus dokumentus. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje atsakovo atstovas atsiliepime į skundą pateikė išsamius duomenis apie pareiškėjo laikymo sąlygas. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovo atstovas pateikė tarnybinį pranešimą dėl tarnybinio patikrinimo nepradėjimo, iš kurio matyti, kad atlikus aplinkybių patikrinimą Tauragės AVPK nenustatyta, kad šioje administracinėje byloje teikiant duomenis pirmosios instancijos teismui buvo pateikta melaginga, tikrovės neatitinkanti informacija (b. l. 85–86). Pareiškėjas ir kartu su apeliaciniu skundu nepateikė jokių papildomų įrodymų, jo nurodytos aplinkybės apie kartu su juo laikytą asmenį yra abstrakčios ir nekonkrečios, nepaneigia atsakovo atstovo į bylą pateiktų rašytinių įrodymų. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, aptartą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyto prašymo išreikalauti naujus įrodymus tenkinti nėra pagrindo, o pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu atmestini.

24. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad jam buvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu, esančiu Tauragės AVPK kamerose. Bylos duomenimis nustatyta, kad tualetai Tauragės AVPK kamerose atskirti nuo kameros 120–130 cm aukščio pertvara. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pateiktus vertinimus, žema (1,2 m) aukščio sienele atskirtas tualetas neatitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio reikalavimų, kadangi taip nesudaromos sąlygos privatumui ir ši vieta visada matoma tiek kartu kalinčių nuteistųjų, tiek pareigūnų (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimą byloje Glotov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į minėtus EŽTT išaiškinimus, vertina, kad toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo bendros kameros erdvės asmens privatumo užtikrinimo aspektu nėra tinkamas, kadangi tai gali riboti kalinčio asmens privatumą ir sukelti jam nemalonius išgyvenimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1722-556/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1800-858/2018, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1913-756/2018, 2018 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-293-552/2018 ir kt.). Atsakovo atstovas neįrodė, kad tualetai Tauragės AVPK kamerose buvo izoliuoti tokiu būdu, kad pareiškėjui juose būtų užtikrintas privatumas naudojantis jais, pvz., įrengtos durys ar pan. pareiškėjas tam tikrą laikotarpį buvo laikomas su dar vienu asmeniu, taip pat nepaneigtos aplinkybės, kad jis tualete galėjo būti matomas pareigūnų. Todėl konstatuotinas pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas, trukęs visą ginčo laikotarpį, t. y. nuo 2016 m. gruodžio 28 d. iki 2017 m. sausio 10 d.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jam turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Privatumo naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu) neužtikrinimas turi įtakos ir neturtinės žalos atlyginimo būdo ir dydžio parinkimui. Kai konstatuojamas pareiškėjo teisės naudotis privatumą užtikrinančiais sanitariniais įrenginiais pažeidimas, be kita ko, atsižvelgus ir į kitas neturtinės žalos atlyginimui reikšmingas aplinkybes, paprastai priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-617-415/2017, 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017 ir kt.). Pažymėtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

26. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 14 parų buvo kalintas neužtikrinant privatumo naudojantis tualetu Tauragės AVPK kamerose, be to, kameroje Nr. 8, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 4 paras, nustatyti HN 134:2015 17 punkto pažeidimai. Pripažintina, kad tokios aplinkybės galėjo pareiškėjui sukelti diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus, kuriuos jis teigia patyręs. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai – tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumų ir diskomfortą, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.). Teisėjų kolegija, įvertinusi Tauragės AVPK padarytų pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus ir teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės AVPK, priteistinas 40 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

27. Teisėjų kolegija nepasisako dėl naujų, tik apeliaciniame skunde nurodytų pareiškėjo laikymo Tauragės AVPK aplinkybių (t. y. dėl pareigūnų iškvietimo mygtuko neįrengimo, laikymo vėlesniais laikotarpiais kameroje Nr. 4), kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teismo priimtame nagrinėti pareiškėjo skunde ir kurių nenagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Be to, šie pareiškėjo nusiskundimai abstraktūs, nekonkretizuoti.

28. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinį skundą tenkina iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 5 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti pareiškėjui E. M. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 40 Eur (keturiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė