d3c4724b-bb70-4e0f-a6af-e6af4b76f7d9 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

AdmAdministracinė byla Nr. I-790-821/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03701-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 5 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė,

raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,

n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas S. K. su skundu (b. l. 1–2) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Skunde paaiÅ¡kina, kad nuo 2015 m. birželio 22 d. iki 2016 m. birželio 10 d. buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K kamerose, kuriose visÄ laikymo laikotarpį buvo pažeidžiamas jo privatumas. Sanitarinis mazgas kameroje atskirtas 1,5 m sienele, kuri neužtikrino jo privatumo nuo likusios kameros dalies, todėl jį galėjo matyti tiek kiti kameroje esantys asmenys, tiek pareigÅ«nai pro duryse įrengtÄ stebėjimo langelį. Tokiu bÅ«du jis buvo netiesiogiai kankinamas, jautė diskomfortÄ , stresÄ .

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ (b. l. 9–14) pateikė informacijÄ apie pareiÅ¡kėjo laikymÄ LukiÅ¡kių TI-K nuo 2015 m. birželio 22 d. iki 2016 m. birželio 10 d. (laikotarpius, kamerų plotus, laikomų asmenų skaičių), pažymėdamas, kad priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – ir Taisyklės), nėra nustatyta, kad kamerose bÅ«tų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. PrieÅ¡ingu atveju, pareigÅ«nai negalėtų užtikrinti asmenų nuolatinės elgesio kontrolės jų buvimo vietose.

Atkreipia dėmesį į tai, kad asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos. Nurodo kameras, kuriose jos šiuo metu jau yra įrengtos, taip pat kameras, kuriose sanitarinio mazgo kameros įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis.

Teismo posėdyje pareiškėjas dalyvauti nepageidavo, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ pareiÅ¡kėjas įvertino 1 000 Eur ir teigia patyręs laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 22 d. iki 2016 m. birželio 10 d. dėl LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo neteisėtų veiksmų, kurie pasireiÅ¡kė netinkamai įrengiant sanitarinį mazgÄ , kuris neužtikrino jo privatumo nuo likusios kameros dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga.

IÅ¡ nagrinėjamos bylos medžiagos (b. l. 9, 15–18) nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 22 d. iki 2016 m. birželio 10 d. LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas iÅ¡ viso 7 paras: tris paras kameroje Nr. 115, tris paras kameroje Nr. 117 ir vienÄ parÄ kameroje Nr. 116. Kameroje Nr. 116 buvo laikomas vienas, kameroje Nr. 115 vienas buvo laikomas 2 paras, kameroje Nr. 117 vienas buvo laikomas vienÄ parÄ . Taigi per visÄ buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpį pareiÅ¡kėjas iÅ¡ viso tris paras buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K kamerose kartu su kitais asmenimis.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K sanitariniai mazgai kameroje nuo likusios kameros dalies atskirti tik 1,5 m sienele, todėl jais naudojantis nėra užtikrinamas privatumas.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), 14.5 punktas nustato, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis ir paaiškinimais nustatyta, kad tualetas nuo likusio kameros ploto atitvertas 1,5 m aukščio pertvara, kas atitinka minėtų teisės aktų reikalavimus.

Tačiau teismo vertinimu, minėtas sanitarinio mazgo įrengimas neužtikrino visiÅ¡ko asmens privatumo. Nagrinėjamu atveju aktualÅ«s EŽTT praktikoje pateikti vertinimai, susiję su bent minimaliu kalinamų asmenų privatumo užtikrinimu. Pavyzdžiui, Glotov byloje konstatuota, kad žema (1,2 m) aukščio sienele atskirtas tualetas neatitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio reikalavimų ir nagrinėtu atveju nebuvo sudarytos sÄ lygos privatumui, nes Å¡i vieta visada buvo matoma kalinčių nuteistųjų, pareigÅ«nų (žr. EŽTT sprendimÄ Glotov prieÅ¡ RusijÄ , sprendimÄ A. M. prieÅ¡ RusijÄ , sprendimÄ Grishin prieÅ¡ RusijÄ ). Å iuo atveju LukiÅ¡kių TI-K nepaneigė pareiÅ¡kėjo teiginių, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose sanitariniai mazgai nėra visiÅ¡kai atitverti nuo gyvenamosios patalpos, taip pat nepaneigė, kad pareiÅ¡kėjas galėjo bÅ«ti stebimas atliekantis gamtinius reikalus. Nors sutiktina su LukiÅ¡kių TI-K, kad pareigÅ«nai privalo nuolat stebėti kamerose laikomus asmenis, tačiau tokios pareigos vykdymas nepaneigia suimtųjų/ nuteistųjų teisės privačiai naudotis sanitariniais įrenginiais. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ naudojantis tualetu nebuvo tinkamai užtikrinta ginčui aktualiu laikotarpiu, žemino orumÄ , neabejotinai kėlė diskomfortÄ ir kitus neigiamus potyrius.

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje L. L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02)). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das, o tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99)). AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756–143/2012; 2017 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756–4325/2017).

Nagrinėjamoje byloje nustatytas vienintelis pareiÅ¡kėjui padarytas pažeidimas – ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ naudojantis sanitariniu mazgu, – teismo vertinimu, nėra ilgalaikio pobÅ«džio. Byloje nenustatyta, kad dėl Å¡io pažeidimo pareiÅ¡kėjui bÅ«tų kilę sunkių neigiamų pasekmių. Todėl, teismo nuomone, nagrinėjamu atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiÅ¡kėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktu, 132–133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo S. K. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo S. K. teisė į tinkamas kalinimo sÄ lygas – teisė į privatumÄ naudojantis sanitariniu mazgu, – LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo pažeista.

Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Iveta Pelienė