2017-09-06 Nr. AB-16121-3-62-3-01019-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-661-552/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01019-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. rugsėjo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. V. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Kauno skyriaus, ir Kauno miesto savivaldybės administracijai, dėl sprendimų panaikinimo, restitucijos taikymo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja M. V. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Kauno miesto skyriaus 2017 m. balandžio 24 d. raštą Nr. 8SD-2080-(14.8.7.); atnaujinti praleistą terminą 2012 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. 8S-(14.8.3.)-321 apskundimui; pripažinti negaliojančiu 2012 m. vasario 13 d. M. V. prašymą, reg. Nr. 8FP-329, nuo sudarymo momento; panaikinti Tarnybos 2012 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 8S-(14.8.J.)-321 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei M. V.“; taikyti vienašalę restituciją – iš M. V. valstybės naudai priteisti jai išmokėtą piniginę kompensaciją pagal 2012 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 8S-(14.8.3.)-321; įpareigoti Tarnybos Kauno miesto skyrių teisės aktų nustatyta tvarka atkurti įpėdinei M. V. nuosavybės teises natūra į likusį laisvą (neužstatytą) žemės sklypą buvusio savininko A. J. iki 1940 m. turėtoje vietoje.

Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 21 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, atsisakė priimti skundą dalyje dėl reikalavimų panaikinti Tarnybos 2012 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 8S-(14.8.3.)-321 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei M. V.“, pripažinti negaliojančiu 2012 m. vasario 13 d. M. V. prašymą, reg. Nr. 8FP-329, nuo sudarymo momento, taikyti vienašalę restituciją – iš M. V. valstybės naudai priteisti jai išmokėtą piniginę kompensaciją pagal 2012 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 8S-(14.8.3.)-321, įpareigoti Tarnybos Kauno miesto skyrių teisės aktų nustatyta tvarka atkurti įpėdinei M. V. nuosavybės teises natūra į likusį laisvą (neužstatytą) žemės sklypą buvusio savininko A. J. iki 1940 m. turėtoje vietoje. Teismas priėmė skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Tarnybos Kauno miesto skyriaus 2017 m. balandžio 24 d. raštą Nr.8SD-2080-(14.8.7.).

Teismas nustatė, kad pareiškėja prašo atnaujinti terminą Tarnybos 2012 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. 8S-(14.8.3.)-321 apskundimui, motyvuodama tuo, jog apie laisvą (neužstatytą) žemę buvusio savininko A. J. žemėje sužinojo tik Tarnybos 2017 m. balandžio 24 d. atsakyme patvirtinus, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius duomenis apie laisvų (neužstatytą) žemę Kauno miesto skyriui pateikė 2016 m. birželio 1 dieną. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalimi, 30 straipsnio 1 dalimi, 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodė, jog pareiškėja neginčija, kad skundžiamas Tarnybos 2012 m. spalio 18 d. sprendimas Nr. 8S-(14.8.3.)-321 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei M. V.“ jai buvo įteiktas teisės aktų nustatyta tvarka ir apie jį pareiškėja žinojo seniai, taip pat nurodo, jog pagal minėtą sprendimą nuosavybės teisės pareiškėjai buvo atkurtos atlyginant pinigais ir kompensacija jai jau yra išmokėta (paskutinė įmoka atlikta 2015 m. kovo 26 d.). Nors byloje nėra duomenų apie tai, kada tiksliai pareiškėja buvo supažindinta su minėtu sprendimu, iš skundo argumentų teismas darė išvadą, jog apie jį pareiškėjai buvo žinoma nuo priėmimo momento.

Pareiškėjos nurodytą aplinkybę, jog ji neturėjo pagrindo skųsti minėtą sprendimą anksčiau, t. y. kol nesužinojo apie likusią laisvą (neužstatytą) žemę buvusio savininko A. J. turėtoje žemėje, teismas vertino kaip subjektyvaus pobūdžio, nesudarančią pagrindo apskundimo termino atnaujinimui, kadangi apie skundžiamą sprendimą pareiškėjai buvo žinoma dar 2012 metais arba vėliausiai 2015 metais, kuomet, kaip nurodo pati pareiškėja, jai buvo išmokėta paskutinė kompensacijos išmoka. Teismas nurodė, kad, žinodama apie jos atžvilgiu priimtą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir su juo nesutikdama, pareiškėja turėjo teisę įstatymo nustatyta tvarka ir terminais pateikti skundą teismui, tačiau to nepadarė. Teismas akcentavo, kad skundžiamas sprendimas jau yra įvykdytas. Teismas darė išvadą, kad jokių kitų objektyvių nuo pareiškėjos valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jai laiku pateikti teismui skundą, pareiškėja nenurodė. Teismas pareiškėjos prašymą dėl termino Tarnybos 2012 m. spalio 18 d. sprendimui Nr. 8S-(14.8.3.)-321 apskųsti netenkino ir skundą atsisakė priimti dalyje dėl šio sprendimo panaikinimo (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p).

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos reikalavimai taikyti restituciją, t. y. valstybės naudai priteisti iš pareiškėjos jai išmokėtą kompensaciją už atkurtas nuosavybės teises bei įpareigoti Tarnybos Kauno miesto skyrių teisės aktų nustatyta tvarka atkurti įpėdinei M. V. nuosavybės teises natūra į likusį laisvą (neužstatytą) žemės sklypą buvusio savininko A. J. iki 1940 m. turėtoje vietoje, yra išvestiniai iš reikalavimo panaikinti Tarnybos 2012 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 8S-(14.8.3.)-321, kuriuo pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės atlyginant pinigais, todėl atsisakęs priimti pagrindinį reikalavimą dėl šio akto panaikinimo, teismas atsisakė priimti ir išvestinius reikalavimus.

Pasisakydamas dėl pareiškėjos prašymo pripažinti negaliojančiu 2012 m. vasario 13 d. M. V. prašymą, reg. Nr. 8FP-329, nuo sudarymo momento, teismas pažymėjo, kad šis skundo reikalavimas nėra adresuotas kitai bylos šaliai (t. y. atsakovui), tačiau pačiam teismui, kuris nagrinėjamoje byloje nėra ir negali būti laikomas bylos šalimi (ABTĮ 46 str.). Teismas nustatė, kad iš išdėstyto reikalavimo formuluotės akivaizdu, jog pareiškėja prašo teismo pripažinti tam tikrą faktą. Tačiau administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Atsižvelgęs į tai, jog minėtas reikalavimas nepriskirtinas administracinio teismo kompetencijai ir yra nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, šioje dalyje teismas skundą atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas nurodė, kad pareiškėjos skundas dalyje dėl reikalavimo panaikinti Tarnybos Kauno miesto skyriaus 2017 m. balandžio 24 d. raštą Nr. 8SD-2080-(14.8.7.) atitinka procesinio dokumento turinio ir formos reikalavimus, numatytus ABTĮ 24 ir 25 straipsniuose, todėl šioje dalyje skundą priėmė.

II. Pareiškėja M. V. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria netenkintas jos prašymas dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir atsisakyta priimti skundo dalį, panaikinti ir skundą priimti.

Pareiškėja remiasi ABTĮ 29 straipsnio 1 dalimi ir tvirtina, kad ji nėra praleidusi termino pateikti skundą dėl Tarnybos 2012 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. 8S-(14.8.3)-321 panaikinimo, kadangi apie laisvą (neužstatytą) žemę buvusio savininko A. J. žemėje sužinojo tik Tarnybai 2017 m. balandžio 24 d. atsakyme patvirtinus, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius duomenis apie laisvą (neužstatytą) žemę Kauno miesto skyriui pateikė 2016 m. birželio 1 dieną. Pareiškėja pabrėžia, kad šios aplinkybės nežinojo dėl objektyvių, ne nuo jos priklausančių aplinkybių, todėl nesikreipė dėl skundžiamo Tarnybos sprendimo anksčiau. Pareiškėja pažymi, kad atkūrimo byloje Nr. 559 iki pat Tarnybos 2017 m. balandžio 24 d. atsakymo gavimo nebuvo jokių duomenų apie likusią laisvą (neužstatytą) žemę buvusio savininko A. J. turėtoje žemėje. Pareiškėja nurodo, kad Tarnyba, 2016 m. birželio 1 d. gavusi duomenis iš Kauno miesto savivaldybės apie laisvą (neužstatytą) žemę buvusio savininko A. J. žemėje, jos neinformavo apie atsiradusią laisvą žemę. Pareiškėja tvirtina, kad 2012 m. vasario 13 d. prašymą dėl valios pakeitimo, t. y. už likusią žemę išmokėti piniginę kompensaciją, ji parašė paveikta Tarnybos, nurodžiusios, kad žemės natūra ji neatgaus niekada. Paveikta Tarnybos, neturėdama jokių duomenų apie laisvą žemę, dėl savo amžiaus ir pavargusi nuo ilgos atkūrimo procedūros, pareiškėja sutiko parašyti prašymą už likusią žemę jai kompensuoti pinigais. Pareiškėja pabrėžia, kad pagrindo skųsti 2012 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 8S-(14.8.3)-321 ji neturėjo iki pat 2017 m. balandžio 24 d. Tarnybos atsakymo gavimo. Pareiškėja nesutinka su teismo nutartimi dėl skundo reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2012 m. vasario 13 d. pareiškėjos prašymą, reg. Nr. 8FP-329, nuo sudarymo momento, kadangi reikalavimas yra aiškus, reikalavimo formuluotė atitinka teismų praktiką ir yra nagrinėtina administraciniame teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamos bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundo dalį, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (30 str. 1 d.). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Pabrėžtina, jog yra laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas. Sužinojęs apie priimtą aktą, asmuo tuo pačiu sužino apie šiuo aktu pažeidžiamas jo teises. Kitoks aptariamo termino eigos skaičiavimas (asmens nuomone, papildomas vėlesnis sužinojimas apie pažeistas teises) sudarytų prielaidas asmenims piktnaudžiauti teise kreiptis į teismą, būtų aiškiai pažeisti teisinio tikrumo, teisinių santykių stabilumo principai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-467/2011).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja skundžia Tarnybos 2012 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 8S-(14.8.3.)-321, kuriuo pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės į 2,7180 ha žemę, atlyginant 54 691 Lt, išmokėta 15 839,61 Eur (54 691 Lt) piniginė kompensacija, kuri 2014 m. liepos 10 d., 17 d. spalio 20 d., 21 d., 23 d. ir 2015 m. kovo 26 d. dalimis pervesta į pareiškėjos sąskaitą. Taigi, pareiškėjos ginčijamas Tarnybos 2012 m. spalio 18 d. sprendimas Nr. 8S-(14.8.3.)-321 yra įvykdytas, pareiškėja neneigia apie jį žinojusi, todėl tik 2017 m. gegužės 25 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikdama skundą su reikalavimu panaikinti Tarnybos 2012 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 8S-(14.8.3.)-321 pareiškėja praleido kreipimosi į teismą terminą.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog vertinant apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (pvz. 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012, 2012 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2013 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA602-15/2013 ir kt.). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-53/2012; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje TA822-89/2012). Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS6-601/2006, AS6-247/2006, AS6-208/2006).

Nors pareiškėja atskirajame skunde neigia praleidusi terminą pateikti teismui skundą dėl Tarnybos 2012 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. 8S-(14.8.3.)-321 panaikinimo, tačiau kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui prašo atnaujinti praleistą terminą šiam reikalavimui pateikti. Pareiškėja nurodo, kad tik iš Tarnybos 2017 m. balandžio 24 d. rašto sužinojo apie likusią laisvą (neužstatytą) žemę, be to, teigia, kad 2012 m. vasario 13 d. prašymą dėl valios pakeitimo parašė paveikta Tarnybos, neturėdama duomenų apie laisvą žemę, dėl savo amžiaus ir nuovargio dėl ilgos atkūrimo procedūros.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius duomenis apie laisvą (neužstatytą) žemę Tarnybos Kauno miesto skyriui pateikė 2016 m. birželio 1 d., t. y. ne tik jau esant priimtam Tarnybos 2012 m. spalio 18 d. sprendimui Nr. 8S-(14.8.3.)-321, bet ir jam esant įvykdytam. Siekiamo nuginčyti sprendimo metu šį sprendimą priėmusi Tarnyba informacijos, pateiktos Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2016 m. birželio 1 d. raštu, neturėjo. Todėl ši pareiškėjos nurodyta aplinkybė, atsiradusi jau po Tarnybos 2012 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. 8S-(14.8.3.)-321 priėmimo ir jo įvykdymo, nėra reikšminga sprendžiant termino atnaujinimo klausimą ir negali sudaryti pagrindo skundo pateikimo terminui atnaujinti. Taip pat skundo dėl Tarnybos 2012 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. 8S-(14.8.3.)-321 panaikinimo pateikimo teismui termino atnaujinimui nėra reikšmingos pareiškėjos nurodomos aplinkybės, susijusios su jos sprendimu pakeisti valią dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo 2012 m. vasario 13 d. prašyme. Pareiškėja jokių kitų objektyvių, nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jai laiku pateikti teismui skundą, nenurodė.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą dėl termino atnaujinimo ir atsisakė priimti pareiškėjos skundo reikalavimą dėl Tarnybos 2012 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. 8S-(14.8.3.)-321 panaikinimo ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada pareiškėjos reikalavimus taikyti restituciją bei įpareigoti Tarnybos Kauno miesto skyrių teisės aktų nustatyta tvarka atkurti M. V. nuosavybės teises natūra į likusią laisvą (neužstatytą) žemės sklypą buvusio savininko A. J. iki 1940 m. turėtoje vietoje, laikyti išvestiniais iš reikalavimo panaikinti Tarnybos 2012 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. 8S-(14.8.3.)-321.

Atskirajame skunde pareiškėja tvirtina, kad skundo reikalavimas pripažinti negaliojančiu jos 2012 m. vasario 13 d. prašymą turėtų būti priimtas, kadangi panaikinus 2012 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 8S-(14.8.3.)-321, bet esant nepanaikintam 2012 m. vasario 13 d. prašymui, būtų priimtas analogiškas sprendimas, kurį pareiškėja prašo panaikinti, t. y. nuosavybės teisės ir vėl būtų atkurtos atlyginant pinigais. Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad nėra pagrindo atnaujinti praleisto skundo pateikimo termino dėl Tarnybos 2012 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. 8S-(14.8.3.)-321 panaikinimo ir šį skundo reikalavimą atsisakius priimti, pareiškėjos reikalavimą dėl 2012 m. vasario 13 d. prašymo pripažinimo negaliojančiu taip pat atsisakytina priimti kaip išvestinį reikalavimą.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos administracinis teismas pagrįstai bei teisėtai 2017 m. birželio 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį. Atsižvelgus į konstatuotas aplinkybes, pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o šiuo skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos M. V. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius