d3bce69f-3729-4d18-93e2-899cd985dafa · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-2254-658/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13524-2014-2;Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.28.1; 3.2.4.11. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2015 m. lapkričio 6 d.Kaunas              Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės- uždarosios akcinės bendrovės „Anjava“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-24-877/2015 pagal ieÅ¡kovo J.

H. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Anjava“ dėl žalos atlyginimo, n u s t a t ė:I. Ginčo esmė              IeÅ¡kovas J. H. (t. I, b.l. 3-5) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Anjava“ 978 Lt žalai atlyginti ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės buvo sudaryta žodinė atlygintinė automobilio pasaugos sutartis. 2014-05-14 ieÅ¡kovas atsakovei priklausančioje saugomoje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje saugojimui paliko automobilį „Mercedez Benz A170“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini). Pastatant automobilį jis buvo be apgadinimo žymių. 2014-05-28 atsiimant automobilį buvo pastebėtas perbrauktas automobilio vairuotojo pusės priekinis sparnas ir bamperis, padaryta žala siekia 978 Lt. Dėl automobilio apgadinimo pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta nenustačius kalto asmens (t. I, b.l. 3-5). Atsakovė neiÅ¡saugojo jai saugoti palikto turto, todėl turi atlyginti automobilio apgadinimu padarytÄ Å¾alÄ (CK 6.846 str. 1 d.). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2015 m. liepos 13 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 225,23 Eur (777,69 Lt) žalai atlyginti ir 1862,10 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teismas nustatė, kad atsakovės teikiamų automobilių saugojimo aikÅ¡telėje paslaugų standartinės sÄ lygos nustatytos įmonės parengtose Naudojimosi automobilių stovėjimo aikÅ¡tele taisyklėse. Atsakovės teiginio, kad taisyklės buvo iÅ¡kabintos visiems klientams prieinamoje vietoje, sargo namelio lange, ieÅ¡kovui tai neigiant, nesant kitų objektyvių įrodymų, nelaikė pakankamu, kad pripažinti, jog ieÅ¡kovui ir jo įgaliotam asmeniui buvo sudaryta tinkama galimybė susipažinti su atsakovės parengtomis Taisyklėmis ir tokiu bÅ«du prieÅ¡ sudarant sutartį neabejotinai suvokti, kad atsakovė nurodytoje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje teikia tik automobilių stovėjimo aikÅ¡telės nuomos paslaugas, tačiau neteikia automobilių pasaugos paslaugų.

Spręsdamas dėl teisinių santykių kvalifikavimo, teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovės vykdoma veikla vieÅ¡oje erdvėje pristatoma kaip automobilių saugojimo aikÅ¡telė, viena iÅ¡ atsakovės įstatuose tiesiogiai nurodytų veiklos rÅ«Å¡ių yra kita papildoma sauskelių transporto veikla, apimanti ir automobilių stovėjimo aikÅ¡telių eksploatavimÄ . Atsakovei perduotas ieÅ¡kovui priklausantis automobilis buvo laikomas aptvertoje, nakties metu užrakintoje ir nuolat sargo saugomojoje aikÅ¡telėje.

Atsakovė vedė aikÅ¡telėje laikomų automobilių apskaitÄ , fiksavo automobilių atvykimo į aikÅ¡telę ir iÅ¡vykimo iÅ¡ jos laikÄ , iÅ¡davė ieÅ¡kovo įgaliotam asmeniui kvitÄ (leidimÄ ), kuriuo patvirtino priėmusi automobilį į aikÅ¡telę. Už ieÅ¡kovui priklausančio automobilio saugojimÄ atsakovei buvo sumokėtas atlyginimas. Ä®vertino tai, kad byloje nėra duomenų, kad Å¡iame miesto rajone egzistuoja automobilių statymo problema, o automobilių stovėjimo vietos suteikimo paslauga yra paklausi.

Teismo vertinimu, Å¡ios nustatytos aplinkybės leidžia pripažinti, kad Å¡alys sudarė automobilio pasaugos sutartį. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovui priklausantis automobilis atsakovės saugomoje aikÅ¡telė buvo paliktas neapgadintas, o po 14 dienų nuo jo pastatymo, rastas apgadintas nenustatytų asmenų. Teismas sprendė, kad atsakovė kaip saugotoja nebuvo pakankamai rÅ«pestinga ir apdairi, todėl privalo atlyginti automobilio apgadinimu padarytÄ Å¾alÄ , kurios dydis yra nustatytas automobilio vertinimo ataskaitoje.

Vertinimo ataskaitos parengimo iÅ¡laidas – 200 Lt pripažino pagrįstomis ir bÅ«tinomis ir iÅ¡laidomis, todėl priteisė iÅ¡ atsakovės. Teismas nustatęs, kad ieÅ¡kovo patirtos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti nevirÅ¡ija Rekomendacijose numatytos maksimalios sumos, todėl nepaisant sÄ lyginai nedidelės ieÅ¡kinio kainos, atsakovei nesutikus žalos atlyginti gera valia, teismas laikė teisinga, protinga ir sÄ Å¾ininga bylinėjimosi iÅ¡laidas visiÅ¡kai priteisti iÅ¡ atsakovės. III. Apeliacinio skundo argumentai              Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Anjava“ praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 13 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais (t. II, b.l. 49-52):             tarp Å¡alių buvos susiklostę nuomos teisiniai santykiai. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl Naudojimosi automobilių stovėjimo aikÅ¡tele taisyklių 1.1 punkto, kuriame numatyta, kad pagal Å¡ias taisykles Nuomotojas įsipareigoja suteikti Nuomininkui už mokestį laikinai naudotis automobilių stovėjimo vietomis, o Nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Taisyklių 5.7 punkte nurodyta, kad Å¡alys susitaria ir patvirtina, kad Nuomotojas neatsako už žalÄ , padarytÄ Nuomininko turtui, esančiam automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje.

Pagal Taisyklių 3.5 punktÄ sutarties pasibaigimo dienÄ Nuomininkas privalo grÄ Å¾inti leidimus Nuomotojui. Visi proceso dalyviai bei liudytojai patvirtino, kad tik grÄ Å¾inus sargui-kasininkui leidimÄ , galima pasiimti transporto priemonę. Tai patvirtinÄ faktÄ , kad jie buvo susipažinę su taisyklėmis. Teismas nevertino atsakovo liudytojo R. Z., kuris pas atsakovę dirba daugiau nei dvejus metus, paaiÅ¡kinimų, kad Taisyklės „kiek dirbu, tiek kabo“. Byloje pateiktos ir foto nuotraukos, kuriose matyti prie sargo-kasininko bÅ«delės kabančios Taisyklės;

             teismas neatsižvelgė į liudytojų parodymus, jog raudonų transporto priemonių aikÅ¡telėje bÅ«na mažai, kad automobilis galėjo bÅ«ti užbrauktas ne aikÅ¡telėje, kad pats ieÅ¡kovas turi raudonÄ WW Golf, gal pats ir nubraukė, kad ieÅ¡kovas 2014 m. balandžio mėnesį buvo pusvalandžiui iÅ¡važiavęs ir po to grįžo, kad sargas-kasininkas neiÅ¡eina iÅ¡ bÅ«delės, netikrina automobilio bÅ«klės;             neatsižvelgta, kad nutarime nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos neįvardijama kur bÅ«tent automobilis buvo apgadintas, UAB „Anjava“ nenurodoma kaip eismo įvykio kaltininkė;             teismas nenustatinėjo atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų veiksmų, padarytos žalos, priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

Neatsižvelgta į tai, kad transporto priemonė jau daugiau kaip metai yra nesutvarkyta, nuostolių dydis grindžiamas tik preliminariu skaičiavimu;Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas J. H. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo Å¡iuos, nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus (t. II, b.l. 57-61):teismas iÅ¡ byloje esančių įrodymų visumos: atsakovės įstatų, sargo-kasininko pareiginių nuostatų, atsakovės reklamos vieÅ¡oje erdvėje, nustatytų faktinių aplinkybių, Å¡alių veiksmų, o taip pat iÅ¡ Naudojimosi automobilių stovėjimo aikÅ¡tele taisyklių, kurias pripažino vieÅ¡osios sutarties sÄ lygomis, pagrįstai sprendė, jog tarp Å¡alių buvo susiklostę pasaugos, o ne nuomos teisiniai santykiai; atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį pripažino, jog klientams teikia automobilių pasaugos paslaugas;pareiga įrodyti, jog atsakovė ieÅ¡kovÄ buvo supažindinusi su Taisyklėmis, tenka atsakovei.

Nei aplinkybė, jog ieÅ¡kovas žinojo tvarkÄ , kad automobilį gali pasiimti tik grÄ Å¾inęs sargui-kasininkui leidimÄ , nei liudytojo R. Z. paaiÅ¡kinimai, jog Taisyklės visada kabo, neįrodo, kad ieÅ¡kovas su Å¡iomis taisyklėmis buvo supažindintas. Atsakovė nėra pateikusi jokių duomenų ar įrašų su ieÅ¡kovo susipažinimo su Taisyklėmis žyma ir paraÅ¡u;apeliaciniame skunde nurodomi liudytojų paaiÅ¡kinimai remiasi prielaidomis ir abejonėmis, nėra patvirtinti jokiais kitais byloje esančiais įrodymais;atsakovė yra atsakinga ne kaip eismo įvykio kaltininkė, o kaip saugotoja, kuriai civilinė atsakomybė kyla iÅ¡ pasaugos teisinių santykių;teismas, kvalifikavęs Å¡alių teisinius santykius kaip pasaugos, nustatė atsakovės neteisėtus veiksmus – atsakovė, priimdama saugoti automobilį, privalėjo grÄ Å¾inti jį iÅ¡saugotÄ (CK 6.830 str. 1 d.).

Pagal CK 6.832 straipsnio 1 dalį saugotojas privalo imtis visų jam prieinamų priemonių užtikrinti jam perduoto turto iÅ¡saugojimÄ , o atlygintinos pasaugos atveju – saugotojo atsakomybė kyla be kaltės. Teismas, pasisakydamas, kad atsakovė kaip saugotoja nebuvo pakankamai apdairi ir rÅ«pestinga, tuo pačiu pasisakė ir dėl priežastinio ryÅ¡io bei visų civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tinų sÄ lygų;tais atvejais kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių iÅ¡laidų, žalos dydis gali bÅ«ti nustatomas skaičiavimo bÅ«du.

Žalos dydis gali bÅ«ti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais. IeÅ¡kovas pateikė transporto priemonės vertinimo ataskaitÄ . Atsakovė jos iÅ¡vadÄ paneigiančių įrodymų nepateikė. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Vadovaudamasis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamoje byloje keliami šalis siejusių materialinių teisinių santykių kvalifikavimo bei įrodymų vertinimo klausimai dėl kurių apeliacinės instancijos teismas pasisako.Bylos duomenimis nustatyta, jog 2014-05-28 atsakovei priklausančioje automobilių aikštelėje buvo rasta apgadinta ieškovui priklausanti transporto priemonė Mercedes Benz A170 (duomenys neskelbtini) – perbrauktas vairuotojo pusės priekinis sparnas ir bamperis. Nesant galimybės nustatyti eismo įvykį sukėlusio asmens – administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta (t.

I, b.l. 9). IeÅ¡kovas reikalavimÄ atlyginti transporto priemonės sugadinimu padarytÄ Å¾alÄ pareiÅ¡kė atsakovei.Ginčas tarp Å¡alių kilo dėl sutartinių santykių kvalifikavimo. IeÅ¡kovo teigimu, Å¡alys buvo sudariusios automobilio pasaugos sutartį ir atsakovės pareiga atlyginti automobilio apgadinimu padarytÄ Å¾alÄ kyla Å¡ios pasaugos sutarties pagrindu. Atsakovės teigimu, tarp Å¡alių susiklostė automobilio stovėjimo vietos (aikÅ¡telės) nuomos sutartis, dėl ko jai nekyla atsakomybė dėl ieÅ¡kovui priklausančios transporto priemonės apgadinimo.Remiantis CK 6.156 straipsnio 1 dalimi, Å¡alys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, o Å¡io straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sutarties sÄ lygas Å¡alys nustato savo nuožiÅ«ra.

Tokiu bÅ«du Å¡alių valia lemia sutarties sÄ lygas ir sutartinių santykių tam tikrÄ Ä¯forminimÄ . Sprendžiant dėl konkrečios sutarties pagrindu tarp Å¡alių susiklosčiusių teisinių santykių, atsižvelgiama į sutarties Å¡alių ketinimus ir tikslus, sudarant sutartį bÅ«tent tokiomis sÄ lygomis, taip pat Å¡alių tarpusavio santykių praktikÄ , jų veiksmus po sutarties sudarymo, t. y. vykdant, keičiant sutartį, nes faktiniai Å¡alių veiksmai padeda nustatyti tikruosius Å¡alių ketinimus (CK 6.193 str.).Pasaugos sutartimi saugotojas įsipareigoja saugoti davėjo perduotÄ kilnojamÄ jį daiktÄ ir grÄ Å¾inti jį iÅ¡saugotÄ , o davėjas įsipareigoja sumokėti atlyginimÄ , jeigu tai nustatyta sutartyje (CK 6.830 str.) Ar sudaryta sutartis yra pasaugos, vertinama pagal tai, ar kilnojamasis daiktas davėjo buvo perduotas saugojimui, ar buvo įsipareigojimas daiktÄ iÅ¡saugoti ir jį grÄ Å¾inti iÅ¡saugotÄ .

Kitaip tariant, ar buvo susitarta dėl saugojimo paslaugos teikimo, nes ji sudaro pasaugos sutarties dalykÄ . Ar buvo susitarta dėl pasaugos paslaugų, spręstina iÅ¡ to, kokius faktinius veiksmus atliko daikto davėjas ir jo gavėjas.Tuo tarpu pagal nuomos sutartį viena Å¡alis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktÄ laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita Å¡alis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 str. 1 d.). Tai yra dviÅ¡alis, atlygintinis konsensualinis sandoris, kurio pagrindu savininkas perduoda nuomininkui teisę valdyti ir naudoti iÅ¡sinuomotÄ turtÄ .IÅ¡ Å¡alių, jų atstovų paaiÅ¡kinimų bei liudytojų parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, nustatyta, kad ieÅ¡kovas J.

H. atsakovės teikiamomis paslaugomis naudojasi daugiau nei tris metus. AikÅ¡telėje stato kelias jam priklausančias transporto priemones. Automobilių aikÅ¡telė yra aptvertoje teritorijoje, sargas budi visÄ parÄ . Ä® aikÅ¡telę patekti galima tik susimokėjus ir gavus leidimÄ . PrieÅ¡ įvažiuojant į aikÅ¡telę sargui-kasininkui yra pateikiamas transporto priemonės techninis pasas, iÅ¡ kurio į leidimÄ nuraÅ¡oma automobilio markė, valstybiniai numeriai, taip pat užraÅ¡oma transporto priemonę atvežusio asmens vardas pavardė, telefono numeris, apmokėta suma, data bei valanda.

Vairuotojui pasakoma kur pastatyti transporto priemonę. Leidimas užpildomas dviem egzemplioriais, vienas lieka pas sargÄ -kasininkÄ , kitas atiduodamas transporto priemonės savininkui (valdytojui). IÅ¡važiuojant iÅ¡ aikÅ¡telės leidimas yra grÄ Å¾inamas aikÅ¡telės sargui-kasininkui. Registracijos žurnale yra žymima kada ir kokia transporto priemonė atvažiuoja, jos stovėjimo vieta, kada ji iÅ¡važiuoja, asmuo atvežęs automobilį bei apmokėjimų duomenys. 2015 m. balandžio 14 d. vykusio teismo posėdžio metu, atsakovės atstovas direktorius O.

J. parodė, kad iÅ¡ aikÅ¡telės iÅ¡važiuojančias transporto priemones stabdo sargas, kad paimtų leidimÄ . Sargas užtikrina, kad automobilį pasiims jį pastatęs asmuo, o ne bet kuris kitas. Kitas asmuo, ne automobilio savininkas ar ne automobilį pastatęs asmuo, gali automobilį iÅ¡ aikÅ¡telės paimti tik pateikęs leidimÄ ir turėdamas automobilio savininko arba jį aikÅ¡telėje pastačiusio asmens leidimÄ . Ä® žurnalÄ Ä¯raÅ¡o automobilį pastačiusio asmens pavardę, kad žinotų, kas pastatė.

Prie įvažiavimo į aikÅ¡telės teritorijÄ ant sargo bÅ«delės yra iÅ¡kaba, kad apsaugÄ vykdo UAB „Jungtis“ (t. I, b.l. 158). IÅ¡ UAB „Anjava“ įstatų (t I, b.l. 38-49) matyti, kad atsakovė yra verslo įmonė vykdanti įvairių gaminių gamybÄ , statybos darbus, automobilių priežiÅ«rÄ ir remontÄ , krovinių vežimÄ , kitÄ papildomÄ sauskelių transporto veiklÄ , apimančiÄ ir automobilių stovėjimo aikÅ¡telių eksploatavimÄ , vykdanti kitÄ komercinę – Å«kinę veiklÄ .

Ä® bylÄ yra pateikta vieÅ¡ai internete skelbiama informacija, jog UAB „Anjava“ teikia automobilių stovėjimo, saugojimo aikÅ¡telių paslaugas (t. I, b.l. 102-106). 2014 m. rugsėjo 23 dienÄ atliktoje paieÅ¡koje pateikiama informacija, kad Mituvos g. 5 yra UAB „Anjava“ priklausanti automobilių saugojimo aikÅ¡telė (t. I, b.l. 106). Taigi apibendrinat nustatytas aplinkybės akcentuotina, kad atsakovės vykdoma veikla vieÅ¡oje erdvėje buvo pristatoma kaip automobilių saugojimo aikÅ¡telė, automobiliai buvo laikomi aptvertoje, nakties metu užrakintoje ir nuolat sargo saugomojoje aikÅ¡telėje.

Atsakovė vedė aikÅ¡telėje laikomų automobilių apskaitÄ , fiksavo automobilių atvykimo į aikÅ¡telę ir iÅ¡vykimo iÅ¡ jos laikÄ , iÅ¡duodavo asmeniui kvitÄ (leidimÄ ), kuriuo patvirtino priėmusi automobilį į aikÅ¡telę, kontroliavo kas pasiima transporto priemonę iÅ¡ teritorijos, paslaugas teikė atlygintinai. Visos Å¡ios aplinkybės sudaro pagrindÄ pripažinti, kad tarp Å¡alių susiklostė atlygintiniai automobilio pasaugos teisiniai santykiai (CK 6.830 str. 1 d.). Atsakovė savo pozicijÄ , jog buvo sudaryta automobilio stovėjimo vietos (aikÅ¡telės) nuomos sutartis, grindžia Naudojimosi automobilių stovėjimo aikÅ¡tele Taisyklėmis (toliau Taisyklės) bei liudytojų (atsakovės darbuotojų) parodymais.

Visų pirma, akcentuotina, kad atsakovės teikiamos paslaugos yra vieÅ¡os, o Å¡alių sudaryta sutartis ar tai bÅ«tų automobilio pasaugos ar stovėjimo vietos nuomos sutartis yra vieÅ¡oji sutartis (CK 6.161 str.). VieÅ¡osios sutartys sudaromos klientui prisijungiant (CK 6.160 str. 2 d.) ir priimant sutarties sÄ lygas, kurias vienaÅ¡aliÅ¡kai nustato kita Å¡alis (CK 6.184, 6.185 str.). Sutarties standartinės sÄ lygos gali bÅ«ti parengtos kaip atskiras dokumentas ir laikomos sutarties priedu, gali bÅ«ti įtrauktos į sutartį kaip jos sudedamoji dalis ir kt., tačiau esminė aplinkybė yra ta, kad tokios standartinės sÄ lygos privalomos kitai Å¡aliai, tik tuo atveju, jeigu jai buvo sudaryta tinkama galimybė su tomis sÄ lygomis susipažinti (CK 6.185 str.).

Nagrinėjamu atveju atsakovės standartinės sutarties sÄ lygos yra nustatytos atsakovės parengtose ir 2008-12-01 įsakymu patvirtintose Taisyklėse (t. I, b.l. 107-108a), kurių 1.1 punkte nustatyta, kad atsakovė įsipareigoja suteikti nuomininkui už užmokestį laikinai naudotis automobilių stovėjimo vietomis, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Taisyklių 5.7 punkte nustatyta, kad Å¡alys susitaria, jog nuomotojas (atsakovė) neatsako už žalÄ , padarytÄ nuomininko turtui, esančiam automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje.

Atsakovės teigimu, Taisyklės buvo vieÅ¡ai paskelbtos – iÅ¡kabintos visiems galimiems klientams laisvai prieinamoje vietoje sargo-kasininko namelio lange. IeÅ¡kovas neigia, jog sutarties sudarymo ir jos vykdymo metu, Å¡ios taisyklės buvo atsakovės nurodytoje vietoje. Atsakovės atstovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtinto, jog taisyklės visÄ laikÄ kabėjo, tÄ patį patvirtino ir 2015 m. birželio 23 d. apklaustas liudytojas A. Z., kuris parodė, kad taisyklės „kiek dirba tiek kabo“.

Atsakovė į bylÄ taip pat pateikė foto nuotraukas, kuriose matyti sargo-kasininko namelio lange iÅ¡kabintos taisyklės. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuotraukos, kurios turėtų patvirtinti atsakovės teiginius, jog taisyklės (kitaip tariant standartinės sutarties sÄ lygos) buvo vieÅ¡ai prieinamos visiems atsakovės kontrahentams sutarties sudarymo metu, yra padarytos jau bylos nagrinėjimo metu. Tad Å¡ios nuotraukos patvirtina tik faktÄ , kad tarp Å¡alių kilusio ginčo sprendimo teisme metu taisyklės yra vieÅ¡ai paskelbtos, tačiau nepatvirtina fakto, kad Å¡ios taisyklės buvo vieÅ¡ai paskelbtos 2014 m. gegužės 14 d., t.y. sutarties tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo sudarymo dienÄ .

Antra, teismas įvertina tai, kad tik prasidėjus bylos nagrinėjimui teisme, pati atsakovė pateiktame atsiliepime pripažino, kad klientams teikia mokamas automobilių pasaugos paslaugas (t. I, b.l. 36). Pasikeitus atsakovės atstovams pasikeitė ir atsakovės pozicija – atsakovė pradėjo neigti teikusi pasaugos paslaugas. Civilinė byla dėl žalos atlyginimo iÅ¡kelta 2014 m. liepos 30 d. (t. I, b.l. 31), tuo tarpu Taisyklės į bylÄ yra pateiktos tik 2014 m. lapkričio 13 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu (t.

I, b.l. 112). Be to, 2015 m. birželio 23 d. apklaustas liudytojas A. Z., kuris yra atsakovės darbuotojas einantis sargo-kasininko pareigas, nors ir tvirtino, kad Taisyklės visÄ laikÄ kabo sargo-kasininko lange, tačiau negalėjo net bendrais bruožais pasakyti koks yra tų Taisyklių turinys. Kas sudaro pagrindÄ abejoti jo duotų parodymų teisingumu. Esant Å¡ioms aplinkybėms pripažintina, kad atsakovė neįrodė, jog ji tinkamai supažindino ieÅ¡kovÄ su Taisyklėmis (CPK 178 str.), todėl nėra tenkinama CK 6.185 straipsnio 2 dalyje nustatyta sÄ lyga dėl standartinių sÄ lygų privalomumo kitai Å¡aliai.

IÅ¡vadÄ , kad tarp Å¡alių susiklostė atlygintinės automobilio pasaugos, o ne automobilio stovėjimo vietos nuomos sutartis patvirtina atsakovės į bylÄ pateikta leidimo (kvito) kopija (t. I, b.l. 162). Nors byloje nėra pateiktas ieÅ¡kovui iÅ¡duotas leidimas, nes nei viena iÅ¡ Å¡alių nėra jo iÅ¡saugojusi, tačiau pati atsakovė patvirtino, kad byloje pateikta leidimo kopija yra standartinė ir atsakovės buvo naudojama ne tik ieÅ¡kovui ir atsakovei sudarant sutartį, bet ir bylos nagrinėjimo metu.

Å iame leidime be grafų automobilį atvežusio asmens ir automobilio identifikaciniams duomenis taip pat yra grafa „priimta apsauga“ – data ir valanda, priėmusio asmens vardas, pavardė ir paraÅ¡as. Atsakovės atstovo paaiÅ¡kinimus, jog leidimai nepatvirtina, jog buvo sudaryta pasaugos sutartis, kadangi įmonė Å¡ių leidimų buvo daug atspausdinusi ir tiesiog jų dar likę, todėl jie yra naudojami, teismas vertina itin kritiÅ¡kai. Nuo atsakovės į bylÄ pateiktų Taisyklių patvirtinimo 2008 metų iki įvykio 2014 metais buvo praėję net Å¡eÅ¡i metai.

Tad jei tikėti atsakovės atstovo paaiškinimais, tai reikštų, kad įmonė, net 6 metus realiai teikdama nuomos paslaugas, naudojo „užsilikusius blankus“ ir pakeitusi veiklos pobūdį iš pasaugos į nuomos nepasikeitė blankų. Kita vertus, toks ieškovės atstovo paaiškinimas bet kuriuo atveju negali pakeisti šalis siejusių materialinių teisinių santykių kvalifikavimo. Pagal CK 6.832 straipsnio 3 dalį rašytine pasaugos sutartimi yra laikomas saugotojo davėjui išduotas kvitas ir dokumentas.

Taigi klientui, t.y. kitai sandorio Å¡aliai atsakovė iÅ¡duodavo raÅ¡ytinį dokumentÄ , patvirtinantį, kad buvo sudaryta pasaugos sutartis. Atsakovei patvirtinus, kad ir ieÅ¡kovui buvo iÅ¡duodami tokios pačios formos leidimai, pripažintina, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės buvo sudaryta atlygintinė automobilio pasaugos sutartis. IÅ¡vadÄ , jog buvo susitarta bÅ«tent dėl pasaugos paslaugos teikimo patvirtina, ne tik leidimo turinys, bet ir sutarties Å¡alių veiksmai sutarties vykdymo metu. Atsakovė vedė į aikÅ¡telę pastatytų transporto priemonių apskaitÄ , kontroliavo jų judėjimÄ .

Norint atsiimti į aikÅ¡telę pastatytÄ transporto priemonę atsakovės darbuotojui reikėjo ne tik parodyti leidimÄ , bet ir patvirtinti nuosavybės ar valdymo teisę į transporto priemonę. Kaip paaiÅ¡kino pats atsakovės atstovas (direktorius) tokio reikalavimo tikslas užtikrinti, kad automobilį pasiims jį pastatęs asmuo, o ne bet kas kitas. A. Z. apklausiamas 2015 m. birželio 23 d. posėdyje tvirtino, kad norint pasiimti transporto priemonę pakanka sargui pateikti tik leidimÄ , sargas kontroliuoja tik tai, kad iÅ¡vykstant bÅ«tų susimokėta už aikÅ¡telę.

O transporto priemonę, pateikus leidimÄ , gali pasiimti bet kas. Tačiau ieÅ¡kovės atstovei priminus apie duotÄ priesaikÄ , liudytojas nebebuvo toks kategoriÅ¡kas ir pakeitė parodymus, patvirtindamas, kad transporto priemonę atiduoda tik jÄ pastačiusiam asmeniui arba asmeniui, kuris, darbuotojo žiniomis, turi teisę jÄ atsiimti (savininko sutuoktinis, vaikai ar įmonės, kuriai priklauso transporto priemonė darbuotojas). Kad visiÅ¡kai nežinomam asmeniui atiduotų transporto priemonę pastarajam tik pateikus leidimÄ , iÅ¡duotÄ kito asmens vardu, nėra buvę.

Tais atvejais kai asmuo atsakovei apmokėdavo už ilgesnį laikotarpį ir pageidaudavo statyti kitÄ transporto priemonę tai bÅ«davo atžymima ant leidimo. Registracijos žurnale nebuvo atžymima, kadangi, kaip paaiÅ¡kino atsakovės darbuotojas, tam nebÅ«davo vietos. Taigi Å¡i atliekama pasiimamos transporto priemonės kontrolė, perimtų daiktų apskaita atitinka pasaugos sutartimi saugotojo prisiimtų funkcijų esmei – grÄ Å¾inti savininkui (valdytojui) iÅ¡saugotÄ daiktÄ (CK 6.844 str. 1 d.). Nuomos sutarčiai tokia kontrolės (apsaugos) funkcija nėra bÅ«dinga.

Nuomos santykių (CK 6.477 str.) esmė yra tai, kad savininkas atlygintinai suteikia teisę įgyvendinti jo, kaip savininko, turimas konkretaus daikto valdymo ir naudojimosi teises trečiajam asmeniui – nuomininkui. Taip nuomos sutartis nuomininkui sukuria prievolinės prigimties valdymo ir naudojimosi teises. Nuomos sutarties dalykas yra Å¡alių veiksmai, susiję su konkrečiu nuomojamu daiktu. Tuo atveju, jeigu bÅ«tų sudaroma tik automobilio stovėjimo vietos nuomos sutartis, nebÅ«tų jokio poreikio apskaityti kokia konkrečiai transporto priemonė patenka į atsakovei priklausančiÄ aikÅ¡telę, o nuomininkas savo nuožiÅ«ra ir niekieno nekontroliuojamas turėtų teisę naudotis iÅ¡sinuomota vieta, t.y. statyti bet kokiÄ transporto priemonę.

Aplinkybė, kad atsakovės darbuotojai neapžiūri į aikštelę statomos transporto priemonės bei, kad tokia pareiga jiems nėra įtvirtinta vidiniuose įmonės norminiuose aktuose, nepanaikina atsakovės atsakomybės. Tai tik parodo, kad atsakovė aplaidžiai ir nerūpestingai vykdė savo pareigas. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas liudytojų parodymus, pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles.

Apeliantės cituojami liudytojų parodymai, jog raudonų transporto priemonių aikÅ¡telėje bÅ«na mažai, kad automobilis galėjo bÅ«ti nubrauktas ne aikÅ¡telėje, kad pats ieÅ¡kovas turi raudonÄ WW Golf, gal pats ir nubraukė, remiasi prielaidomis, liudytojų asmeninėmis abejonėmis ir nėra pagrįsti jokiais kitais byloje surinktais įrodymais. Be to, aplinkybė, net jei ji ir bÅ«tų patvirtinta įrodymais, kad raudonų transporto priemonių aikÅ¡telėje bÅ«na mažai, apskritai neturėtų teisinės reikÅ¡mės sprendžiant dėl atsakovei kilusios atsakomybės pagrindų, kadangi apgadinti stovinčiÄ transporto priemonę (nubraukti Å¡onÄ ar bamperį) pakanka vienos transporto priemonės. Liudytojo parodymai, kad ieÅ¡kovas 2014 m. balandžio mėnesį buvo pusvalandžiui iÅ¡važiavęs ir po to grįžo, yra nesusijęs su bylos nagrinėjimo dalyku, nes byloje sprendžiamas klausimas dėl ieÅ¡kovui priklausančios transporto priemonės apgadinimo laikotarpiu nuo 2014-05-14 iki 2014-05-28.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai kaip atsakomybę Å¡alinančia aplinkybe, remiamasi tuo, kad nutarime nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos neįvardijama kur bÅ«tent automobilis buvo apgadintas, UAB „Anjava“ nenurodoma kaip eismo įvykio kaltininkė, kadangi Å¡iuo atveju atsakovei atsakomybė kyla ne deliktinės, bet sutartinės civilinės atsakomybės pagrindu. Todėl neturi jokios teisinės reikÅ¡mės, nei, kad atsakovė pati neapgadino ieÅ¡kovui priklausančios transporto priemonės, nei kas konkrečiai jÄ apgadino.

Administracinės teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad apgadinta transporto priemonė rasta atsakovei priklausančioje aikÅ¡telėje. Kad patekti į aikÅ¡telę yra reikalingas leidimas, įvažiavimas yra vienintelis – pro sargo-kasininko bÅ«delę, įrodymų, kad transporto priemonė buvo apgadinta iki pastatant jÄ aikÅ¡telėje byloje nėra. Atsakant į apeliacinio skundo argumentÄ , jog teismas nenustatinėjo atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų veiksmų, padarytos žalos, priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, paaiÅ¡kintina, kad turto saugotojo civilinės atsakomybės, atsiradusios pagal įstatymÄ , pagrindai nustatyti CK 6.845 straipsnyje.

Jeigu saugotojas saugo turtÄ neatlygintinai, tai jo civilinė atsakomybė atsiranda bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais - esant žalai, neteisėtiems veiksmams, kaltei ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių). Å ios pareigos turinys skiriasi nuo už atlyginimÄ turtÄ saugančio asmens pareigos. Pagal CK 6.845 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas už atlyginimÄ saugančio asmens civilinę atsakomybę už neiÅ¡saugojimÄ paÅ¡alina tik nenugalima jėga. Jų civilinės atsakomybės visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nepaÅ¡alina kitos civilinę atsakomybę Å¡alinančios ar mažinančios aplinkybės, nustatytos CK 6.253 straipsnyje ir kitose normose ar kituose įstatymuose.

Taigi saugotojo už atlyginimÄ atsakomybės pagrindas yra daikto neiÅ¡saugojimas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė teikė atlygintinas paslaugas, kad ieÅ¡kovui priklausantis automobilis buvo rastas apgadintas atsakovei priklausančioje aikÅ¡telėje, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad jis buvo apgadintas iki perduodant automobilį saugoti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovei kyla pareiga atlyginti automobilio apgadinimu padarytÄ Å¾alÄ . Saugotojas už atlyginimÄ privalo atlyginti visus nuostolius, susijusius su daikto praradimu, trÅ«kumu ar sugedimu (CK 6.846 str. 1 d.).

Kai žala padaroma asmens turto sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė iÅ¡raiÅ¡ka – prarasto turto vertė ir Å¡ie netekimai kompensuojami. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalÄ patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atkÅ«rimo iÅ¡laidų ir ar iÅ¡ viso ketina prarastÄ turtÄ atkurti.

Žalos dydis – fakto klausimas. Nagrinėjamoje byloje automobilio apgadinimu padarytos žalos dydis yra nustatytas kelių transporto priemonės vertimo ataskaita, atlikta kvalifikacijÄ patvirtinantį pažymėjimÄ turinčio turto vertintojo (t. I, b.l. 11-27). Atsakovė neginčijo turto vertintojų nustatytos žalos dydžio, nepateikė nustatytÄ Å¾alos dydį paneigiančių įrodymų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai žalos dydį nustatė, pagal turto vertintojų pateiktÄ iÅ¡vadÄ .

CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama, neiÅ¡einant už apeliacinio skundo apibrėžtų ribų, ir siekiama nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ tiek faktine, tiek teisine prasme. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali iÅ¡plėsti apeliacinio skundo argumentų sÄ raÅ¡o ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama. Apeliacinio skundo nustatytos ribos gali bÅ«ti peržengtos tik tuo atveju, jeigu to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju bÅ«tinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose bei patikrinama ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliaciniu skundu yra keliami klausimai dėl Å¡alis siejusių materialinių teisinių santykių kvalifikavimo bei įrodymo vertinimo dėl kurių apeliacinės instancijos teismas pasisakė. Apeliaciniu skundu yra praÅ¡oma panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtÄ sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , tačiau visame skunde nėra nei vieno argumento dėl priteistų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme.

IÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimÄ lemia procesinė bylos baigtis, tačiau dėl jų dydžio pagrįstumo spręstina vadovaujantis CPK 98 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 ,,Dėl rekomendacijų civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau Rekomendacijos) įtvirtintu reglamentavimu. Nesant apeliacinio skundo argumentų, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo vertinti ar pirmosios instancijos teismas priteisdamas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti tinkamai įvertino Å¡ioje byloje teiktų teisinių paslaugų pobÅ«dį, apimtį, laiko sÄ naudas ir nustatė protingÄ prieÅ¡ingai Å¡aliai atlygintinų iÅ¡laidų dydį.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ priteisti jo turėtas iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. IÅ¡ pateiktų dokumentų matyti, kad praÅ¡omas priteisti iÅ¡laidas ieÅ¡kovas patyrė apmokėdamas advokatui 513,98 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ . PraÅ¡omos priteisti sumos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 ,,Dėl rekomendacijų civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau Rekomendacijos) rekomenduojamo užmokesčio už teikiamÄ teisinę pagalbÄ dydžio, tačiau, teismo vertinimu, yra nepagrįstai didelės ir neatitinka protingumo bei proporcingumo principų.

Rekomendacijose yra nustatytas maksimaliai galimas priteisti užmokestis už advokato pagalbÄ . Rekomendacijų 2 punktas nustato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiama nustatant priteistino užmokesčio už paslaugas dydį konkrečioje byloje. Tai reiÅ¡kia, kad jose numatytas užmokesčio dydis nebÅ«tinai taikytinas visose bylose, o sprendžiant klausimÄ dėl iÅ¡laidų susijusių su advokato pagalba dydžio pagrįstumo atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ , specialių žinių reikalingumÄ ir kt. turinčias reikÅ¡mės aplinkybes.

Nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiami sudėtingi materialinės ar procesinės teisės klausimai, tarp Å¡alių kilęs ginčas nereikalavo specialių teisines paslaugas teikusio asmens žinių, sudėtingos teisinės analizės, pagrįstos papildomomis darbo ir laiko sÄ naudomis, pati byla nėra didelės apimties, tas pats atstovas atstovavo ieÅ¡kovÄ tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, o apeliaciniame skunde nėra pateikiama jokių naujų argumentų ar teisės aiÅ¡kinimo taisyklių lyginant su pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų turiniu.

Nurodytų aplinkybių visuma paneigia poreikį priteisti tokio dydžio atstovavimo iÅ¡laidas, kurios yra daugiau nei dvigubai didesnės nei ginčo suma. Ä®vertinus ir pirmosios instancijos teismo priteistų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti dydį, pripažintina, jog Å¡iuo atveju 50 Eur suma patirtoms iÅ¡laidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti yra pakankama, atitinkanti teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus (CK 1.5 str. 4 d., CPK 93, 98 str.).Su apeliaciniu procesu susijusios procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d.

įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ (2014 m. rugsėjo 23 d. Nr. 1R-298/1K-290 įsakymo redakcija) nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , todėl Å¡ios iÅ¡laidos nepriteistinos. Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a : apeliacinį skundÄ atmesti.Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti ieÅ¡kovui J. H. (a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės „Anjava“ (į. k. 135490629) 50 Eur (penkiasdeÅ¡imt eurų) iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas                                                                                                                                  Nerijus Meilutis