d3bc0909-2671-4d2d-8bec-a17a6d2f07af · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla <a href="paieska.aspx?card_id=B6C8684F-1240-45AB-B5D3-FFFFFD98CD9E">Nr. I-1251-815/2018</a>Administracinė byla Nr. eI3-2952-535/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01063-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 31; 55.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS NUTARTIS 2020 m. liepos 21 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja JÅ«ratė Gaidytė-Lavrinovič, vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka nagrinėjo administracinę bylÄ pagal skundÄ padavusio asmens (atsakovės) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos skundÄ pareiÅ¡kėjui Vidmantui Kučinskui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas, nustatė: SkundÄ padavęs asmuo VMI prie LR finansų ministerijos pateikė teismui skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie LR vyriausybės 2020-03-09 sprendimo Nr.S-35 (7-4/2020) dalį, kuria Komisija konstatavo, jog pareiÅ¡kėjas negavo 2 500 000Lt apmokestinamųjų vertybinių popierių pardavimo pajamų dėl UAB „Baltkalis“ akcijų nuosavybės teisės neperėjimo UAB „Vyrja“ ir palikti galioti visa apimtimi VMI 2019-12-10 sprendimÄ Nr.68-120.

Skunde nurodyta, kad Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atliko V. K. (toliau – pareiÅ¡kėjas) 2013 - 2015 metų laikotarpio GPM apskaičiavimo, deklaravimo bei sumokėjimo teisingumo patikrinimÄ ir 2019-07-02 patikrinimo aktu Nr. (7.46)-FR0680-239 nustatė, kad pareiÅ¡kėjas kartu su sutuoktine R. K. pagal 2013-12-12 Akcijų ir dalių pirkimo-pardavimo sutartį gavo 170 890 000 Lt vertybinių popierių pardavimo pajamų, iÅ¡ kurių 163 883 000 Lt priskirta neapmokestinamosioms pajamoms, o 7 007 000 Lt apmokestinamosioms vertybinių popierių pardavimo pajamoms.

Konstatuota, jog pagal LR CK 3.87, 3.88, 3.117 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias sutuoktinių turto teisinį režimÄ , gautos vertybinių popierių pardavimo pajamos, sutuoktiniams priklauso lygiomis dalimis po ½., todėl pareiÅ¡kėjas pateiktoje Metinėje pajamų deklaracijoje už 2013 metus (forma GPM308) nedeklaravo 81 941 500 Lt neapmokestinamųjų vertybinių popierių (UAB „ARVI“ ir ko ir UAB „Marijampolės Arvi“ akcijų) pardavimo pajamų bei 3 503 500 Lt apmokestinamųjų vertybinių popierių (UAB „Investicijų ir inovacijų fondas“ bei UAB „Baltkalis“ akcijų ir VÅ¡Ä® „Baltijos agroverslo institutas“ dalininko teisių) pardavimo pajamų, jų įsigijimo iÅ¡laidų (3 683,50 Lt) bei nuo jų neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo GPM.

Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad 2013 m. pareiškėjo ir jo sutuoktinės R. K. patirtos išlaidos 597 161 Lt viršijo gautas pajamas, taip pat paties pareiškėjo 2014 ir 2015 metais patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas atitinkamai 1 440 836 Lt ir 444 250 Eur. Konstatuota, jog pareiškėjas ir jo sutuoktinė patirtoms išlaidoms (paskolų teikimui, vartojimo išlaidoms dengti) panaudojo iš nenustatytų šaltinių gautas pajamas, kurios gavimo metu nebuvo apmokestintos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Inspekcija, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsniu bei Valstybinės mokesčių inspekcijos virÅ¡ininko 2004-05-24 įsakymu Nr. VA-103 „Dėl mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų „Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ taisyklių“ 4 punkto nuostatomis ir pritaikiusi iÅ¡laidų metodÄ , konstatavo, jog 2013 metais pareiÅ¡kėjas ir jo sutuoktinė R.

K. gavo 597 161 Lt kitų apmokestinamųjų, su darbo santykiais nesusijusių, ne individualios veiklos pajamų, kurių minėtu laikotarpiu nedeklaravo, nuo jų neapskaičiavo ir į biudžetÄ nesumokėjo GPM. Inspekcija, pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ ir vadovaudamasi LR CK 3.87 straipsnio nuostatomis, už 2013 metus apskaičiavo pareiÅ¡kėjo 298 580 Lt (597 181/2) GPM bazę ir už 2014 bei 2015 metus tik pareiÅ¡kėjo atitinkamai 1 440 836 Lt ir 444 250 Eur GPM bazę. Vadovaudamasi Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 6, 22, 27 straipsnių nuostatomis, Inspekcija dėl Å¡ių pažeidimų pareiÅ¡kėjui apskaičiavo 294 076,04 Eur GPM.

Inspekcija, iÅ¡nagrinėjusi patikrinimo aktÄ , 2019-09-06 sprendimu Nr. (7.46-4.4)-FR0682-208 patvirtino patikrinimo aktÄ , t. y. patvirtino apskaičiuotÄ 294 076,04 Eur GPM. Vadovaudamasi GPMÄ® 36 straipsnio bei MAÄ® 96 str. 1 dalies nuostatomis, už nesavalaikį GPM įmokų mokėjimÄ , Inspekcija pareiÅ¡kėjui apskaičiavo 144 983,43 Eur GPM delspinigius. Vadovaudamasi MAÄ® 139 straipsnio nuostatomis ir nustačiusi atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes, Inspekcija PareiÅ¡kėjui skyrė 30 proc. dydžio 88 223 Eur GPM baudÄ .

Inspekcija, atsižvelgusi į tai, kad mokestinis patikrinimas tęsėsi ilgai ir pritaikiusi MAÄ® 8 str. 3 dalies nuostatas, atleido pareiÅ¡kėjÄ nuo 50 proc. apskaičiuotų delspinigių, t. y. nuo 72 491,71 Eur GPM delspinigių. PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su minėtu Inspekcijos sprendimu, pateikė skundÄ Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos , kuri 2019-12-10 sprendimu Nr. 68-120 pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė ir patvirtino Inspekcijos 2019-09-06 sprendimo Nr. (7.46-4.4)-FR0682-208 nurodymus pareiÅ¡kėjui sumokėti į biudžetÄ 294 076,04 Eur GPM, 72 491,71 Eur GPM delspinigius, 88 223 Eur GPM baudÄ .

PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su tokiu Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimu pateikė skundÄ Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Komisija 2020-03-09 sprendimu Nr. S-35 (7-4/2020) panaikino Valstybinės mokesčių inspekcijos 2019-12-10 sprendimÄ Nr. 68-120 ir perdavė pareiÅ¡kėjo skundÄ Valstybinei mokesčių inspekcijai nagrinėti iÅ¡ naujo. Komisija ginčijamu sprendimu konstatavo:

1) kad pareiškėjas gavo 1 005 500 Lt apmokestinamųjų vertybinių popierių pardavimo pajamų, nes pagal 2013-12-12 Akcijų ir dalių pirkimo-pardavimo sutartį UAB „Investicijų ir inovacijų fondas“ akcijų ir VšĮ „Baltijos agroverslo institutas“ dalininko teisių nuosavybės teisės perėjo UAB „Vyrja“;

2) kad pareiÅ¡kėjas negavo 2 500 000 Lt apmokestinamųjų vertybinių popierių pardavimo pajamų, nes pagal 2013-12-12 Akcijų ir dalių pirkimo-pardavimo sutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2019-10-30 sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-2910-603/2019 UAB „Baltkalis“ akcijų nuosavybės teisės neperėjo UAB „Vyrja“;

3) kad pareiškėjas gavo 944020 Eur kitų apmokestinamųjų, su darbo santykiais nesusijusių, ne individualios veiklos pajamų, nes jo išlaidos 2013, 2014, 2015 metais 944 020 Eur viršijo iš oficialių šaltinių gautas pajamas;

4) Komisija konstatavo, jog „atsižvelgiant į Å¡iame Komisijos sprendime nustatytus Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo dėl pajamų, gautų iÅ¡ vertybinių popierių pardavimo, apskaičiavimo trÅ«kumus bei į Vilniaus apygardos teismo 2019-10-30 sprendimÄ , kuriuo buvo patenkintas PareiÅ¡kėjo sutuoktinės R. K. ieÅ¡kinys dėl nuosavybės teisių į UAB „Baltkalis“ akcijas, PareiÅ¡kėjo skundas pilna apimtimi perduodamas Inspekcijai nagrinėti iÅ¡ naujo, nes Komisijai nėra suteikta teisė perskaičiuoti mokesčių mokėtojo mokesčius ir su jais susijusias sumas.“ VMI nesutinka su Komisijos 2020-03-09 sprendimo Nr. S-35 (7-4/2020) dalimi, kuria Komisija konstatavo, jog pareiÅ¡kėjas negavo 2 500 000 Lt apmokestinamųjų vertybinių popierių pardavimo pajamų už UAB „Baltkalis“ akcijų pardavimÄ .

Valstybinė mokesčių inspekcija mano, kad Komisija sprendimo dalyje netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir pritaikė materialinės teisės normas, t. y. neteisingai taikė Akcinių bendrovių įstatymo 45 straipsnio, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 8 straipsnio nuostatas, neatsižvelgė į LVAT praktikÄ (LVAT 2013-09-23 nutartis adm. byloje Nr. A575-1583-13) dėl ko priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ . Komisija minėtame sprendime konstatavo, jog „Ginčo Å¡alys neginčija, kad 2013-12-12 Akcijų ir dalių pirkimo-pardavimo sutarties 4. 2.1. sÄ lygos dėl UAB „Baltkalis“ akcijų nuosavybės teisių perdavimo UAB „Vyrja“ nebuvo įvykdytos, t. y.

PareiÅ¡kėjas ir jo sutuoktinė 2013 m. Å¡ių akcijų UAB „Vyrja“ nepardavė, t. y. 2013 m. negavo 5 000 000 Lt GPM apmokestinamųjų pajamų, jas gaus vėliau, kai įvykdys Sutartyje numatytas sÄ lygas. Pagal ABÄ® 45 str. 1 dalį (cit.): „Akcijų apmokėjimas yra jų emisijos kainos apmokėjimas. <…>, pagal 8 dalį: „Bendrovės iÅ¡leistos akcijos turi bÅ«ti visiÅ¡kai apmokėtos per akcijų pasiraÅ¡ymo sutartyje nustatytÄ terminÄ . Å is terminas negali bÅ«ti ilgesnis kaip 12 mėnesių nuo akcijų sutarties pasiraÅ¡ymo sutarties sudarymo dienos”, pagal 10 dalį:

„Akcijos laikomos apmokėtomis, kai jas pasirašęs asmuo įmoka paskutinį piniginį įnaÅ¡Ä <…> bendrovės nuosavybėn”. Pagal ABÄ® 48 str. (cit): „Akcijos yra negaliojančios ir nesuteikia jų savininkams turtinių ir neturtinių teisių, jei buvo iÅ¡leistos į antrinę apyvartÄ ir įsigytos nevisiÅ¡kai apmokėtos bendrovės akcijos”. Daro iÅ¡vadÄ , kad UAB „Vyrja“ buhalterinėje apskaitoje neteisingai apskaitė UAB „Vyrja“ naujai iÅ¡leistų akcijų apmokėjimÄ , t. y. 2013-12-31 turėjo bÅ«ti apskaityta pareiÅ¡kėjo ir R.

K. 5 000 000 Lt skola už 5000000 vnt. 1 Lt nominalios vertės UAB „Vyrja“ akcijas (neapmokėtos naujai iÅ¡leistos akcijos). Pažymi, kad ABÄ® 53 str. 2 d. 4 p. nustato kokiu bÅ«du taisomos įstatinio kapitalo sudarymo ar didinimo metu padarytos klaidos, vienas iÅ¡ dviejų galimų bÅ«dų – anuliuojant (neapmokėtas) akcijas. Komisijos nuomone, Inspekcijos sprendime nurodyti UAB „Baltkalis“ 2015–2017 m. atlikti veiksmai, skirstant bendrovės pelnÄ ir iÅ¡mokant dividendus UAB „Vyrja“, teisinių pasekmių, nustatant pareiÅ¡kėjo 2013 m. mokestinę prievolę, nesukelia.

PareiÅ¡kėjo 2013 m. GPM apmokestinamosios pajamos, gautos iÅ¡ vertybinių popierių pardavimo, mažintinos 2500000 Lt suma. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas kartu su skundu pateikė įsiteisėjusį 2019 m. spalio 30 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimÄ civilinėje byloje Nr. E2-2910-603/2019 pagal ieÅ¡kovės R. K. ieÅ¡kinį atsakovėms UAB „Baltkalis“ ir UAB „Vyrja“, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, V. K. ir bankrutuojanti akcinė bendrovė „Snoras“, dėl nuosavybės teisės į akcijas patvirtinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

IeÅ¡kovė prašė VAT patvirtinti jos asmeninės nuosavybės teisę į 21300 nematerialiųjų paprastųjų vardinių UAB „Baltkalis“ akcijų nuo 2014 m. birželio 20 d., prašė įpareigoti atsakovę UAB „Baltkalis“ atidaryti asmeninę vertybinių popierių sÄ skaitÄ ieÅ¡kovės vardu, Å¡ioje ieÅ¡kovės sÄ skaitoje padaryti įraÅ¡Ä apie ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklausančias 21300 nematerialias paprastÄ sias vardines UAB „Baltkalis“ akcijas, iÅ¡duoti ieÅ¡kovei iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ jos vertybinių popierių sÄ skaitos, patvirtinantį jos asmeninės nuosavybės teisę į 21300 akcijų ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Sprendime pažymėta, kad tarp dalyvaujančių asmenų nekilo ginčo dėl aplinkybių, jog tiek akcijų sutarties pasiraÅ¡ymo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu nebuvo įgyvendinta bendrovės akcininkų pirmenybės teisė bei ginčo akcijos buvo įkeistos akcinei bendrovei „Snoras“. Teismas konstatavo: „Taigi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, laikytina, kad Akcijų ir dalių pirkimo pardavimo sutarties 4.2 punkte numatytos sÄ lygos nuosavybės teisės į akcijas perėjimui neįvyko, t. y. bÅ«tent nebuvo gautas trečiojo asmens – BAB „Snoras“ sutikimas, ir todėl akcijos neperėjo atsakovės (UAB „Vyrja“) nuosavybėn. Todėl sutiktina su ieÅ¡kovės argumentais, jog tokiu bÅ«du pagal sutartį akcijų savininkas nepasikeitė – sudarius akcijų sutartį akcijos ir toliau iÅ¡liko ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens V.

K. nuosavybėje“. VAT minėta sutartimi R. K. ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai. Komisija pažymi, jog Valstybinė mokesčių inspekcija ginčijamame sprendime dėl 2019 m. spalio 30 d. VAT sprendimo civilinėje byloje Nr. E2-2910-603/2019 nepasisakė (PareiÅ¡kėjui teikiant skundÄ Valstybinei mokesčių inspekcijai jis dar nebuvo priimtas) ir tai bÅ«tų savarankiÅ¡kas pagrindas pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai pareiÅ¡kėjo skundÄ Å¡ioje dalyje nagrinėti iÅ¡ naujo.“ VMI nuomone tokios Komisijos iÅ¡vados yra nepagrįstos.

Atlikdamas pareiÅ¡kėjo mokestinį patikrinimÄ mokesčių administratorius nepažeidė Akcinių bendrovių įstatymo 45 straipsnio nuostatų. ABÄ® 45 str. 1 dalyje nustatyta, kad „akcijų apmokėjimas yra jų emisijos kainos apmokėjimas. Akcijos gali bÅ«ti apmokamos pinigais ir (ar) akcijas apmokančiam asmeniui nuosavybės teise priklausančiais nepiniginiais įnaÅ¡ais“. Å io straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad „Bendrovės iÅ¡leistos akcijos turi bÅ«ti visiÅ¡kai apmokėtos per akcijų pasiraÅ¡ymo sutartyje nustatytÄ terminÄ .“ Taip pat Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 8 str. 1 dalis įpareigoja pajamas pripažinti jų gavimo momentu.

Valstybinė mokesčių inspekcija laikosi pozicijos, kad iÅ¡ byloje pateiktos Akcijų ir dalių 2013-12-12 pirkimo-pardavimo sutarties 2.2. ir 2.3. punktų matyti, jog pirkėjas UAB „Vyrja“ įsipareigojo pardavėjams sumokėti visÄ pirkimo kainÄ (170890000 Lt) bankiniu pavedimu ne vėliau kaip per 1 darbo dienÄ nuo sutarties sudarymo dienos, taip pat sandorio Å¡alys susitarė, kad atsiskaitymas pagal sutartį gali bÅ«ti atliekamas Å¡alių tarpusavio prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymu.

Mokesčių administratoriaus patikrinimo metu buvo nustatyta, kad 2013-12-12, t. y. tÄ pačiÄ dienÄ kai buvo pasiraÅ¡yta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, akcininko V. K. sprendimu, UAB „Vyrja“ įstatinis kapitalas padidintas iki 170900000 Lt. Padidinimas atliktas kapitalizuojant 170890000 Lt dydžio bendrovės įsiskolinimÄ V. Kučinskui, t. y. įskaitant bendrovės piniginę prievolę akcininkui pagal bendrovės ir akcininko sudarytÄ akcijų ir dalių pirkimo-pardavimo sutartį (2013-12-12), ir akcininko piniginę prievolę apmokėti bendrovei naujas akcijas jų emisijos kaina.

UAB „Vyrja“ Å«kinių operacijų žurnalo už 2013 m. duomenimis, buhalterinėje apskaitoje akcijų įsigijimas 2013-12-12 apskaitytas: K sÄ skaitoje Nr. 450 (skolos tiekėjams) 170890000 Lt, D sÄ skaitoje Nr. 163 (finansinis turtas) 170890000 Lt. Ä®statinio kapitalo didinimas 2013-12-18 apskaitytas: D sÄ skaitoje Nr. 450 (skolos tiekėjams) 170890000 Lt, K sÄ skaitoje Nr. 300 (įstatinis kapitalas) 170890000 Lt. GPMÄ® 2 str. 14 dalyje nustatyta, kad pajamomis, iÅ¡skyrus toje pačioje nuostatoje iÅ¡vardintas iÅ¡imtis, kurios Å¡iuo atveju netaikytinos, laikomos per mokestinį laikotarpį gautas „atlygis <...> už parduotÄ ar kitaip perleistÄ , investuotÄ turtÄ ar lėšas ir (arba) kita nauda pinigais ir (arba) natÅ«ra <…>.

GPMÄ® 8 straipsnyje nustatyta, kad pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu, t. y. kai pajamos bet kokia forma faktiÅ¡kai yra gaunamos. Nurodo, kad 2013-12-12 Akcijų ir dalių pirkimo-pardavimo sutartimi UAB „Vyrja“ už įsigytas minėtų įmonių akcijas pareiÅ¡kėjui ir jo sutuoktinei R. K. sumokėjo 2013-12-12, kuomet kapitalizuojant susidariusiÄ UAB „Vyrja“ 170890000 Lt skolÄ , padidinus UAB „Vyrja“ įstatinį kapitalÄ pareiÅ¡kėjui ir R. K. buvo perduota 170890000 vnt. naujai iÅ¡leistų UAB „Vyrja“ akcijų.

Turto pardavėjai pajamas už parduotus vertybinius popierius gavo jų pardavimo dienÄ , ir tÄ pačiÄ dienÄ jas panaudojo užskaitos bÅ«du įsigyjant kitÄ turtÄ (vertybinius popierius), t. y. patys nulėmė Å¡ių pajamų panaudojimo bÅ«dÄ , o visų akcijų (įskaitant ir UAB „Baltkalis“) apmokėjimas buvo įvykdytas 2013-12-18, kai UAB „Vyrja“ įstatinio kapitalo didinimÄ 2013-12-18 apskaitė: D sÄ skaitoje Nr. 450 (skolos tiekėjams) 170890000 Lt, ir apskaitė K sÄ skaitoje Nr. 300 (įstatinis kapitalas) 170890000 Lt.

VMI nurodo, kad laikosi pozicijos, jog Vilniaus apygardos teismo priimtas sprendimas „Patvirtinti R. K. asmeninės nuosavybės teisę į 21300 nematerialiųjų paprastųjų vardinių UAB „Baltkalis“ akcijų nuo 2014-06-20 dienos“ neturi įtakos apskaičiuojant pareiškėjo mokestines prievoles. Atkreipia dėmesį, kad LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad mokesčių teisė ir civilinė teisė yra to paties lygio, greta stovinčios teisės sritys, kurios tas pačias faktines aplinkybes vertina iš kitos perspektyvos ir kitų vertybių požiūriu.

Net jei mokesčių teisės norma apmokestinimÄ kildina iÅ¡ civilinių teisinių santykių, ji neprivalo bÅ«ti interpretuojama nenukrypstamai nuo susiklosčiusių teisinių santykių civilinio teisinio įvertinimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinė sesija yra konstatavusi, kad situacijoje, kai vieÅ¡osios teisės santykiai yra tiesiogiai sureglamentuoti atitinkamos vieÅ¡osios teisės normomis ir kai tokia situacija įsakmiai nenurodyta CK, turi bÅ«ti taikomos atitinkamos vieÅ¡osios teisės normos.

Tokiais atvejais CK normos netaikytinos . Atitinkamai sandoriai, jų sudarymas ir galiojimas yra civilinės teisės, o ne viešosios teisės reguliavimo dalykas, t. y. sandorių civilinės teisinės pasekmės bei jų įtaka ūkio subjektų apmokestinimui yra skirtingų teisės šakų reguliavimo dalykai ir negali būti tapatinami. Nei mokesčių įstatymai, nei CK, nei kiti teisės aktai nesuteikia mokesčių administratoriui teisės kištis į privačius sandorio šalių santykius ir ginčyti jų sudarytus sandorius pagrindais, nesusijusiais su mokesčių mokėtojo mokestinių prievolių nevykdymu ar netinkamu vykdymu.

Valstybinė mokesčių inspekcija mano, kad Komisija nepagrįstai savo sprendime pareiÅ¡kėjo GPM mokestinę prievolę siejo su UAB „Baltkalis“ akcijų nuosavybės teisių perėjimu UAB „Vyrja“ civiline tvarka, nes Å¡ios aplinkybės neturi įtakos pareiÅ¡kėjo mokestinėms prievolėms, kadangi mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pajamos už UAB „Baltkalis“ akcijų pardavimÄ buvo gautos 2013 m. (2013-12-12 kapitalizuojant susidariusiÄ UAB „Vyrja“ 170890000 Lt skolÄ ), t. y. nepriklausomai nuo minėtų 2013-12-12 Akcijų ir dalių pirkimo-pardavimo sutarties 4. 2.1. punkto sÄ lygų įgyvendinimo.

Nurodo, kad bylos medžiaga nustatyta, kad UAB „Vyrja“ 2015-05-29 Buhalterinės pažymos duomenimis, 2015-05-28 vykusiame UAB „Baltkalis“ visuotiniame akcininkų susirinkime protokolu Nr. 46/AP-(1.4)-05 UAB „Baltkalis“ paskirstė dividendus už 2014 metus. Dividendams skirta suma 647656,98 Eur, iÅ¡ kurių 42,6 proc. (42600 vnt. akcijų) sumos skirta įmonei UAB „Vyrja”, t. y. 275901,87 Eur. UAB „Vyrja“ 2016-12-31 debitorių skolų apyvartos duomenimis, 2015-05-29 sÄ skaitoje D apskaityta 275907,87 Eur UAB „Baltkalis“ dividendų už 2014 m., kurie sumokėti bankiniais pavedimais į UAB „Vyrja“ sÄ skaitÄ .

Už 2015 m. priskaityti UAB „Baltkalis“ dividendai 255698,62 Eur, mokėjimai įvykdyti : 2016-07-01 – 100000 Eur ir 2016-07-22 – 77808 Eur. IÅ¡ Å¡ių aplinkybių matyti, kad UAB „Vyrja“ disponavo UAB „Baltkalis“ akcijomis kaip savininkė, faktiÅ¡kai valdė UAB „Baltkalis“, neatsižvelgiant į 2013-12-12 Akcijų ir dalių pirkimo-pardavimo sutarties 4. 2.1. punkto sÄ lygas. Valstybinė mokesčių inspekcija laikosi pozicijos, jog Komisija neteisingai taikė ABÄ® 45 straipsnio ir GPMÄ® 8 straipsnio nuostatas, neatsižvelgė į LVAT plenarinės sesijos ir kituose nutartyse suformuotÄ praktikÄ dėl vieÅ¡osios ir privatinės teisės normų taikymo mokestinėse bylose, dėl ko aptartoje 2020-03-09 sprendimo Nr. S-35 (7-4/2020) dalyje priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ .

P. V. K. su VMI skundu nesutiko, nurodė, kad MGK pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas negavo 2 500 000 Lt apmokestinamųjų vertybinių popierių pardavimo pajamų. MGK pagrįstai rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2019-10-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2910-603/2019 , kurioje teismas nustatė ir patvirtino, kad UAB „Baltkalis“ akcijų nuosavybės teisės neperėjo UAB „Vyrja“, taigi, UAB „Baltkalis“ akcijų pardavimas pagal 2013-12-12 Akcijų ir dalių pirkimo-pardavimo sutartį neįvyko.

Å iuo pagrindu MGK pagrįstai konstatavo, kad mokesčiai nuo UAB „Baltkalis“ vertybinių popierių pardavimo pajamų apskaičiuoti nepagrįstai ir perdavė pareiÅ¡kėjo skundÄ VMI prie FM nagrinėti iÅ¡ naujo, kadangi MGK nėra suteikta teisė perskaičiuoti mokesčių mokėtojo mokesčius ir su jais susijusias sumas. VMI prie FM savo nesutikimÄ su MGK sprendimu grindė Å¡iais pagrindiniais motyvais: 2013-12-12 Akcijų ir dalių pirkimo-pardavimo sutartimi UAB „Vyrja“ už įsigytas minėtų įmonių akcijas PareiÅ¡kėjui ir jo sutuoktinei R.

K. sumokėjo 2013-12-12, PareiÅ¡kėjui ir R. K. perdavus 170890000 vnt. naujai iÅ¡leistų UAB „Vyrja“ akcijų įstatinio kapitalo didinimo metu kapitalizuojant UAB „Vyrja“ 170890000 Lt skolÄ , kurios dalis susidarė pardavus UAB „Baltkalis“ akcijas. Turto pardavėjai pajamas už parduotus vertybinius popierius gavo jų pardavimo dienÄ , ir tÄ pačiÄ dienÄ jas panaudojo užskaitos bÅ«du įsigyjant kitÄ turtÄ (vertybinius popierius), t. y. patys nulėmė Å¡ių pajamų panaudojimo bÅ«dÄ , o visų akcijų (įskaitant ir UAB „Baltkalis“) apmokėjimas buvo įvykdytas 2013-12-18, kai UAB „Vyrja“ įstatinio kapitalo didinimÄ 2013-12-18 apskaitė:

D sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (skolos tiekėjams) 170890000 Lt, ir apskaitė K sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (įstatinis kapitalas) 170890000 Lt. VMI prie FM taip pat nurodė, kad ji nekvestionuoja ir neginčija Vilniaus apygardos teismo Sprendimo, bet kadangi priimtas sprendimas yra „Patvirtinti R. K. asmeninės nuosavybės teisę į 21300 nematerialiųjų paprastųjų vardinių UAB „Baltkalis“ akcijų nuo 2014-06-20 dienos“, mokesčių administratoriaus nuomone, Sprendimas neturi įtakos apskaičiuojant pareiÅ¡kėjo mokestines prievoles.

VMI prie FM nuomone, nei mokesčių administratorius, nei bylÄ nagrinėjantys administraciniai teismai nesprendžia dėl sandorių galiojimo ir iÅ¡ to kylančių civilinių teisinių pasekmių (pvz., sandorių įvykdymo arba neįvykdymo), o vertina susiklosčiusius civilinius teisinius santykius mokestiniais teisiniais aspektais. Mokesčių administratorius rėmėsi LVAT 2010 m. gegužės 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-735/2010 ir tuo pagrindu darė iÅ¡vadÄ , kad MGK neteisingai įvertino aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ .

Pažymi, kad mokesčių administratoriui teisinio pagrindo vertinant, ar pareiÅ¡kėjas gavo pajamas didinant UAB „Vyrja“ įstatinį kapitalÄ , nesiremti Vilniaus apygardos teismo Sprendimu, kuris buvo priimtas pagal R. K. ieÅ¡kinį byloje, kurioje trečiuoju asmeniu taip pat buvo įtrauktas ir pareiÅ¡kėjas, nėra. PareiÅ¡kėjas Å¡ioje byloje buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu ir taip pat buvo proceso Å¡alis, nes pareiÅ¡kėjas ir R. K. (iÅ¡ vienos pusės) ir UAB ,,Vyrja“ (iÅ¡ kitos pusės) 2013-12-12 pasirašė Akcijų pardavimo sutartį, pagal kuriÄ abu sutuoktiniai įsipareigojo perleisti UAB „Vyrja“ jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančias 42600 nematerialiÄ sias paprastÄ sias vardines UAB „Baltkalis“ akcijas tomis pačiomis sÄ lygomis.VMI prie FM nepagrįstai nurodė, kad MGK neatsižvelgė į LVAT plenarinės sesijos ir kituose nutartyse suformuotÄ praktikÄ dėl vieÅ¡osios ir privatinės teisės normų taikymo mokestinėse bylose, todėl priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ , nes Å¡iuo atveju Vilniaus apygardos teismo sprendime dėl UAB „Baltkalis“ akcijų pardavimo sandorio galiojimo nustatytos aplinkybės turi tiesioginę įtakÄ pareiÅ¡kėjo apmokestinimui.

Sprendime yra taikoma restitucija ir Å¡alys grÄ Å¾inamos į status quo, todėl pripažinus, kad nebuvo įvykdytos Akcijų pardavimo sutarties, kuria buvo parduodamos UAB „Baltkalis“ akcijos, sÄ lygos, konstatuotina, kad akcijų perleidimas neįvyko civiline teisine prasme, todėl nesukelia ir mokestinių teisinių pasekmių. PareiÅ¡kėjas sutinka, kad mokesčių administratorius, prieÅ¡ nustatydamas mokesčio bazę, nuginčyti sandorius civiline tvarka neprivalo, todėl turėjo neskaičiuoti iÅ¡ „UAB „Baltkalis“ akcijų pardavimo gautų pajamų net ir nenuginčijus Å¡io sandorio.

Å iuo atveju yra priimtas teismo sprendimas, kuris turi res judicata galiÄ , ir mokesčių administratorius negali juo nesivadovauti, nes juo buvo konstatuoti neginčytini ir iÅ¡ naujo neįrodinėtini faktai (ABTÄ® 57 str.). Pažymi, kad iki byloje paaiÅ¡kėjant naujoms aplinkybėms, t. y. prieÅ¡ įsiteisėjant Vilniaus apygardos teismo Sprendimui, pats centrinis mokesčių administratorius 2019-12-10 sprendime Nr. 68-120, kuriuo patvirtino apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimÄ Nr. (7.46-4.4) FR0682-208, nurodė, kad „<...> LR CK 1.78 straipsnis reglamentuoja sÄ lygas, kada sandoriai yra pripažįstami niekiniais ar nuginčijamais, tačiau pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, kad jis ar kitos 2013-12-12 Akcijų ir dalių pirkimo pardavimo sandorio Å¡alys bÅ«tų atlikę sandorio nepripažinimo ar nuginčijimo veiksmus <...>“ , taigi, mokesčių administratorius preziumavo, kad esant Å¡iems įrodymams, jis akcijų pardavimo sandorį vertintų kitaip.

Mano, kad mokesčių administratoriaus pozicija ginčo eigoje kinta ir ji nėra nuosekli. VMI prie FM nepagrįstai nurodė, kad pareiÅ¡kėjas gavo pajamas už parduotus vertybinius popierius jų pardavimo dienÄ , ir tÄ pačiÄ dienÄ jas panaudojo užskaitos bÅ«du įsigyjant kitÄ turtÄ . Pajamų gavimas fiziniam asmeniui pripažįstamas pinigų, o nekaupimo principu, todėl negalima teigti, kad pareiÅ¡kėjas gavo pajamas pardavęs UAB „Baltkalis“ akcijas. Taip pat negalima teigti, kad jis gavo pajamas įnešęs į UAB „Vyrja“ įstatinį kapitalÄ gautinÄ sumÄ iÅ¡ UAB „Baltkalis“ akcijų pardavimo, nes pats pardavimo sandoris buvo nuginčytas nuo jo sudarymo momento.

Nors VMI , paduodama skundÄ dėl MGK sprendimo nurodė, kad MGK ir mokesčių administratorius skirtingai aiÅ¡kina ir interpretuoja ABÄ® 45 str. bei GPMÄ® 8 str. nuostatas, mano, kad byloje ginčas yra ne dėl teisės aiÅ¡kinimo. Pajamų gavimo momentÄ reglamentuojančios teisės normos yra Å¡alių aiÅ¡kinamos vienodai. MGK ir VMI prie FM remiasi tomis pačiomis teisės aktų nuostatomis ir jų neaiÅ¡kina skirtingai, t. y. byloje ginčo nėra dėl to, kad vadovaujantis GPMÄ® 8 str., fizinio asmens pajamos yra pripažįstamos jų gavimo momentu, taip pat ginčo, kad skolos už akcijas kapitalizavimas yra pajamų gavimo momentas.

MGK ir VMI prie FM skirtingai aiÅ¡kina ne teisės, o fakto klausimÄ â€“ MGK nuomone pareiÅ¡kėjas pajamų negavo, nes Akcijų pardavimo sandoris neįvyko, todėl skola už akcijas neatsirado ir negalėjo bÅ«ti kapitalizuota, tuo tarp VMI prie FM nuomone, nors akcijų perleidimas mokestine teisine prasme neįvyko, pajamos buvo gautos kapitalizavus neegzistuojančiÄ skolÄ . Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 159 str., apskųsti Mokestinių ginčų komisijos sprendimÄ dėl mokestinio ginčo turi teisę centrinis mokesčių administratorius, tačiau tik tuo atveju, kai centrinis mokesčių administratorius ir Mokestinių ginčų komisija, spręsdami mokestinį ginÄÄ (arba mokestinio ginčo metu), skirtingai interpretavo įstatymų ar kito teisės akto nuostatas.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, manome, kad mokesčių administratorius neturėjo teisės apskųsti MGK sprendimo, nes byloje yra skirtingai aiÅ¡kinamas ne teisės, o fakto klausimas, t. y. ar buvo gautos pajamos kapitalizavus neegzistuojančiÄ skolÄ , kuri susidarė iÅ¡ negaliojančio sandorio. Vilniaus apygardos teismas Sprendime konstatavo, kad „<...> atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, laikytina, kad Akcijų ir dalių pirkimo pardavimo sutarties 4.2 punkte numatytos sÄ lygos nuosavybės teisės į akcijas perėjimui neįvyko, t. y. bÅ«tent nebuvo gautas trečiojo asmens – BAB ,,Snoras“ sutikimas, ir todėl akcijos neperėjo atsakovės nuosavybėn. Todėl sutiktina su ieÅ¡kovės argumentais, jog tokiu bÅ«du pagal sutartį akcijų savininkas nepasikeitė – sudarius akcijų sutartį akcijos ir toliau iÅ¡liko ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens V.

K. nuosavybėje <…>” . Teismas taip pat konstatavo, kad „<...> vien akcijų sutarties pateikimas bendrovės vadovui, neįvykus akcijų sutartyje nustatytoms sÄ lygoms dėl nuosavybės teisės į akcijas perleidimo ir nepateikus Å¡ių sÄ lygų atsiradimÄ patvirtinančių dokumentų, nebuvo teisėtas ir pagrįstas pagrindas laikyti, kad atsakovė įgijo nuosavybės teisę į akcijas bei padaryti atitinkamus įraÅ¡us akcininkų vertybinių popierių sÄ skaitose <….>”.

UAB ,,Vyrja“ pagal akcijų pasiraÅ¡ymo sutartį neįgijo nuosavybės teisės į UAB „Baltkalis“ akcijas, todėl pareiÅ¡kėjas jomis negalėjo apmokėti UAB „Vyrja“ akcijų ir atitinkamai gauti pajamų UAB „Vyrja“ akcijų forma. Kadangi UAB „Baltkalis“ akcijos nebuvo parduotos, todėl UAB „Vyrja“ neatsirado skola už akcijas pagal akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, todėl įmonės įstatinis kapitalas taip pat negalėjo bÅ«ti padidintas kapitalizuojant skolÄ , kurios nebuvo, o pareiÅ¡kėjas negalėjo gauti UAB „Vyrja“ naujai iÅ¡leistų akcijų ir pajamų, prieÅ¡ingai, negu nurodė VMI prie FM.

Nurodo, kad sutinka su MGK nuomone, jog UAB „Baltkalis“ 2015–2017 m. atlikti veiksmai, skirstant bendrovės pelnÄ ir iÅ¡mokant dividendus UAB „Vyrja“, teisinių pasekmių, nustatant pareiÅ¡kėjo 2013 m. mokestinę prievolę, nesukelia. R. K. 2020-03-10 jau kreipėsi į UAB „Vyrja“ su reikalavimu grÄ Å¾inti be pagrindo gautus 265854,94 EUR dividendus, pareiÅ¡kėjas taip pat ruoÅ¡iasi pateikti analogiÅ¡kÄ praÅ¡ymÄ , taigi, grÄ Å¾inus dividendus, Å¡alys bus grÄ Å¾intos į pradinę padėtį, taip atkuriant status quo.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o teismo nesant įstatyminių prielaidų inicijuoti teisminį ginÄÄ , nutraukti administracinę bylÄ pagal VMI prie FM skundÄ dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-03-09 sprendimo Nr. S-35 (7-4/2020) panaikinimo; arba teismui atsisakius tenkinti praÅ¡ymÄ nutraukti administracinę bylÄ , praÅ¡o VMI prie FM 2020-03-19 skundÄ dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-03-09 sprendimo Nr. S-35 (7-4/2020) panaikinimo, atmesti, kaip nepagrįstÄ .

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ , iÅ¡analizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, konstatuoja: Å ioje administracinėje byloje nustatyta, kad 2020-03-09 Mokestinių ginčų komisija prie LR vyriausybės priėmė sprendimÄ Nr.S-35(7-4/2020) dėl V. K. skundo, kuriuo buvo panaikintas VMI prie LR finansų ministerijos 2019-12-10 sprendimas Nr.68-120 ir perduotas pareiÅ¡kėjo V.K. skundas centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Mokesčių inspekcija nesutikdama su Å¡iuo Komisijos Sprendimu praÅ¡o panaikinti minėto Komisijos Sprendimo dalį, kuria Komisija konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas negavo 2500000Lt apmokestinamųjų vertybinių popierių pardavimo pajamų dėl UAB „Baltkalis“ akcijų nuosavybės teisės perėjimo UAB „Vyrja“ ir palikti galioti VMI 2019-12-10 SprendimÄ . 2020-03-19 Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apskundė Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-03-09 sprendimÄ Nr. S-35 (7-4/2020) toje dalyje, kuria MGK konstatavo, jog V.

K. (pareiÅ¡kėjas) negavo 2 500 000 Lt apmokestinamųjų vertybinių popierių pardavimo pajamų už UAB „Baltkalis“ akcijų pardavimÄ . VMI prie FM nuomone, MGK Å¡ioje sprendimo dalyje netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir pritaikė materialinės teisės normas, t. y. neteisingai taikė Akcinių bendrovių įstatymo 45 straipsnio, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 8 straipsnio nuostatas, neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (LVAT 2013-09-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1583-13), dėl ko priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ .

VMI prie FM prašė panaikinti MGK 2020-03-09 sprendimo Nr. S-35 (7-4/2020) dalį, kuria MGK konstatavo, jog pareiÅ¡kėjas negavo 2 500 000 Lt apmokestinamųjų vertybinių popierių pardavimo pajamų dėl UAB „Baltkalis“ akcijų nuosavybės teisės neperėjimo UAB „Vyrja“, ir palikti galioti visa apimtimi Valstybinės mokesčių inspekcijos 2019-12-10 sprendimÄ Nr. 68-120. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad MGK pagrįstai konstatavo, kad V. K. negavo 2 500 000 Lt apmokestinamųjų vertybinių popierių pardavimo pajamų.

Komisija pagrįstai ir teisėtai rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2019-10-30 sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-2910-603/2019, kuriuo patvirtinta, kad UAB „Baltkalis“ akcijų nuosavybės teisės neperėjo UAB „Vyrja“, t.y. UAB „Baltkalis“ akcijų pardavimas pagal 2013-12-12 Akcijų ir dalių pirkimo-pardavimo sutartį neįvyko. MGK konstatavo, kad mokesčiai nuo UAB „Baltkalis“ vertybinių popierių pardavimo pajamų apskaičiuoti nepagrįstai, V.Kučinsko skundas buvo perduotas VMI nagrinėti iš naujo, nes MGK nėra suteikta teisė perskaičiuoti mokesčių mokėtojo mokesčius ir su jais susijusias sumas.

VMI skunde dėl MGK sprendimo nurodo, kad MGK ir VMI skirtingai aiÅ¡kina ir interpretuoja ABÄ® 45str. ir GPMÄ® 8 str. nuostatas, tačiau teismo nuomone, byloje ginčas kilo ne dėl teisės aiÅ¡kinimo. Pajamų gavimo momentÄ reglamentuojančios teisės normos yra aiÅ¡kinamos vienodai, byloje nekyla ginčas dėl to, kad vadovaujantis GPMÄ® 8str. fizinio asmens pajamos yra pripažįstamos jų gavimo momentu bei kad skolos už akcijas kapitalizavimas yra pajamų gavimo momentas. Kaip seka iÅ¡ bylos duomenų, MGK ir VMI skirtingai aiÅ¡kina ne teisės, o fakto klausimÄ .

Komisijos nuomone V. K. pajamų negavo, nes Akcijų pardavimo sandoris neįvyko, todėl skola už akcijas neatsirado ir negalėjo bÅ«ti kapitalizuota. VMI nuomone, nors akcijų perleidimas mokestine teisine prasme neįvyko, pajamos buvo gautos kapitalizavus neegzistuojančiÄ skolÄ . MGK pagrįstai nurodė, kad UAB „Baltkalis“ 2015-2017m. atlikti veiksmai, skirstant bendrovės pelnÄ ir iÅ¡mokant dividendus UAB „Vyrja“, teisinių pasekmių nustatant pareiÅ¡kėjo 2013m. mokestinę prievolę nesukelia.

UAB „Vyrja“ pagal akcijų pasiraÅ¡ymo sutartį neįgijo nuosavybės teisės į UAB „Baltkalis“ akcijas, todėl V. K. jomis negalėjo apmokėti UAB „Vyrja“ akcijų ir gauti pajamų UAB „Vyrja“ akcijų forma. VMI nepagrįstai nurodė, kad MGK neatsižvelgė į LVAT plenarinės sesijos ir kitose nutartyse suformuotÄ praktikÄ dėl vieÅ¡osios ir privatinės teisės normų taikymo mokestinėse bylose, todėl priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ SprendimÄ .

Atsižvelgtina ir į tai, kad Vilniaus apygardos tesimo 2019-10-30 Sprendimas turi res judicata galiÄ , VMI negali juo nesivadovauti, nes juo buvo konstatuoti neginčytini bei iÅ¡ naujo neįrodinėjami faktai. Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2 dalis suteikia teisę centriniam mokesčių administratoriui apskųsti Komisijos SprendimÄ , tačiau tik tuo atveju, kai centrinis mokesčių administratorius ir Mokestinių ginčų komisija, spręsdami mokestinį ginÄÄ (arba mokestinio ginčo metu), skirtingai interpretavo įstatymų ar kito teisės akto nuostatas.

LVAT praktikoje , aiÅ¡kinant Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2 dalies nuostatas, yra konstatuota, kad skirtinga įstatymo (teisės akto) interpretacija Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2 dalies taikymo prasme reiÅ¡kia Å¡ioje normoje nurodytų subjektų (komisijos ir centrinio mokesčių administratoriaus) skirtingÄ požiÅ«rį į įstatymo (teisės akto) taikymo aplinkybes, kuris gali pasireikÅ¡ti skirtingu Å¡ių (įstatyme nurodytų) aplinkybių vertinimu ir, atitinkamai , skirtingu požiÅ«riu į bÅ«tinumÄ laikytis ar nesilaikyti konkrečioje situacijoje įstatymo (teisės akto) nustatyto elgesio modelio.

Centrinis mokesčių administratorius neturi teisės ginčyti Komisijos sprendimo vien tuo pagrindu, kad egzistavo kitos (kito turinio) aplinkybės, nei nurodė Komisija. Tam, kad mokesčių administratorius turėtų teisę apskųsti Komisijos sprendimÄ , mokestiniame ginče centrinio mokesčių administratoriaus ir Komisijos pozicijos turi iÅ¡siskirti bÅ«tent dėl tam tikrų teisės aktų aiÅ¡kinimo , o ne dėl konkrečių faktinių bylos aplinkybių. Nagrinėjamu atveju VMI 2019-12-10 Sprendimu buvo patvirtintas Kauno AVMI 2019-09-06 Sprendimas , kuriuo pareiÅ¡kėjui nurodyta sumokėti į valstybės biudžetÄ 294076,04Eur GPM, 72491,72 Eur GPM delspinigiai ir 88223 Eur GPM bauda.

Kaip jau buvo nurodyta, byloje yra skirtingai aiÅ¡kinamas ne teisės, o fakto klausimas, t.y. ar buvo gautos pajamos kapitalizavus skolÄ , kuri susidarė iÅ¡ negaliojančio sandorio. Laikytina, kad VMI skundo argumentai yra susiję su faktinių aplinkybių vertinimu, todėl negali sudaryti Å¡ios bylos nagrinėjimo dalyko, esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis ABTÄ® 103str.1p., MAÄ® 159str.2d. nagrinėjama administracinė byla nutrauktina. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu, 104 straipsnio 2 dalimi, 107–108 straipsniais, Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2 dalimi, n u t a r i a :

Administracinę bylÄ Nr. eI3-2952-535/2020 nutraukti. Nutartis per septynias kalendorines dienas nuo nutarties paskelbimo gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja JÅ«ratė Gaidytė-Lavrinovič