Legislator Case Law & Legislation
d3bb858b-ee0d-459a-abb8-9073ca11ab98 AI generated

Insurance subrogation claim dismissed because plaintiff failed to prove defendant's liability for roof water damage.

Case Number d3bb858b-ee0d-459a-abb8-9073ca11ab98
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The court dismissed the insurance company's subrogation claim against the apartment building administrator for water damage caused by a leaking roof. Although the administrator failed to conduct adequate inspections and the roof had been repaired previously, the plaintiff could not establish a causal link between the administrator's negligence and the specific damage. Consequently, the court ruled that the claim was unsupported by evidence under civil procedure rules.

Legislator headnote

AI generated

CPK 178 str.; CPK 185 str.: A subrogation claim is dismissed when the claimant fails to prove the defendant's liability and the causal connection between the defendant's fault and the damage.

Keywords

AI generated
insurance subrogation civil liability causal link burden of proof roof maintenance apartment administration water damage

Cited Legislation

AI generated
CPK 178 str.
CPK 185 str.
CPK 92 str.
CPK 259–260 str.
CPK 265–267 str.
CPK 269–270 str.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2-1202-861/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25585-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.8.; 2.6.39.2.5.1.1.; 3.2.4.4; 3.2.6.1.; 3.2.6.5. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 10 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė, sekretoriaujant Jolitai AleksejÅ«naitei, dalyvaujant ieÅ¡kovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovui Modestui Kuodžiui, atsakovės UAB „Senamiesčio Å«kis“ atstovei Renatai KvaraciejÅ«tei, trečiojo asmens AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje atstovei Vitalijai StankevičiÅ«tei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Senamiesčio Å«kis“, tretieji asmenys UAB „Pastatų meistrai“ ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka ir nustatė: ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės 1 113,43 Eur nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 25 Eur žyminį mokestį.

Nurodė, kad ieÅ¡kovas su draudėja L. B. (toliau – Draudėja) sudarė draudimo sutartį Nr. 300-0215488. Draudimo sutartimi buvo apdraustos patalpos esančios adresu (duomenys neskelbtini). Draudimo sutarties pagrindu ieÅ¡kovas kompensavo Draudėjai 1 113,43 Eur dydžio nuostolius, kuriuos Draudėja patyrė 2017-07-11 įvykusio vandens pratekėjimo per pastato stogÄ , už kurio priežiÅ«rÄ ir tinkamÄ funkcionavimÄ yra atsakinga atsakovė UAB „Senamiesčio Å«kis“, kuri administruoja bendro naudojimo objektus minėtame name.

Atsakovė tinkamai neprižiÅ«rėjo bendro naudojimo objektų, todėl yra atsakinga už žalÄ . Avarijos metu vanduo prasiskverbė į Draudėjai priklausančias patalpas ir apgadino apdraustÄ turtÄ . Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovė prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad 2016-08-28 ieÅ¡kovas bei Draudėja sudarė gyventojų turto draudimo sutartį, kurios sudedamoji dalis yra Gyventojų turto draudimo taisyklės Nr. 056 (redakcija galiojusi nuo 2014-12-01). Pažymėjo, kad vadovaujantis Gyventojų turto taisyklių Nr. 056 19.2.4.4. punktu draudimo apsauga nuo vandens negalioja nuostoliams, atsiradusiems dėl nuostolių dėl netvarkingų stogo dangų, iÅ¡orinių pastato sienų, įskaitant iÅ¡orinių konstrukcijų jungtis, grindų, pamatų, atitvarų konstrukcijų, jeigu jos dėl to praleidžia vandenį, kuris ir sugadino apdraustÄ turtÄ .

Tuo tarpu ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad iÅ¡mokėjo Draudėjai 1 113,43 Eur dydžio nuostolius, kuriuos Draudėja patyrė dėl 2017-07-11 įvykusio vandens pratekėjimo bÅ«tent per pastato stogÄ . Minėtas aplinkybes patvirtina ir paties ieÅ¡kovo 2017-07-18 suraÅ¡ytas defektinis aktas. Pažymėjo, kad atsakovė 2017-01-02 techninės priežiÅ«ros sutarties Nr. SÜ-20170102/1-5.12 pagrindu pavedė techninės priežiÅ«ros paslaugas teikiančiai UAB „Pastatų meistrai“ vykdyti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), techninę priežiÅ«rÄ (eksploatavimÄ ).

Tiek ieÅ¡kovas, tiek jo samdomas techninis priežiurėtojas, vykdydami savo pareigas ir funkcijas, vadovaujasi teisės aktais: Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiÅ«ros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau - STR 1.07.03:2017), Statybos įstatymu ir kitais teisės aktais. Atsakovė jokių neteisėtų veiksmų, kurie galėjo sÄ lygoti kokios nors žalos atsiradimÄ , nepadarė.

Nėra jokio priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos, todėl civilinė atsakomybė atsakovės atžvilgiu negali kilti. Atkreipė dėmesį, jog remontas Draudėjos bute darytas prieš 2 metus, tačiau duomenų apie tai, kad apskaičiuojant padarytos žalos dydį buvo vertintas buto nusidėvėjimas byloje nėra. Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje nurodė, kad atsakovė ir trečiasis asmuo 2017-01-12 sudarė bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį Nr. BCAD 017892.

Atkreipė dėmesį, jog ieÅ¡kovas neanalizavo 2017-07-11 įvykusios avarijos aplinkybių, nepakankamai iÅ¡tyrė avarijos priežastis, o tik deklaratyviai teigia, kad bÅ«tent atsakovė turėtų atsakyti už žalÄ . Vertina, kad ieÅ¡kovas kartu su ieÅ¡kiniu nepateikia jokių objektyvių įrodymų, kad namo administratorius neatliko kokių nors veiksmų, kurių neatlikimas galėjo turėti įtakos Draudėjos buto užliejimui. IeÅ¡kovas pateikė dublikÄ , kuriame nurodė, jog atsakovė yra pastato administratorė, privatus juridinis asmuo, veikiantis savo rizika, kuriam yra keliami didesni rÅ«pestingumo ir atidumo standartai.

Pažymėjo, jog atsakovė laisva valia prisiėmė įsipareigojimÄ tinkamai prižiÅ«rėti pastatÄ , tuo pačiu prisiėmė galimÄ neigiamų padarinių atsiradimo rizikÄ , susijusiÄ su Å¡io įsipareigojimo tinkamu nevykdymu, todėl yra atsakingÄ už žalÄ . Nurodė, jog žalos administravimo metu buvo nustatyta, kad vandens pratekėjimas įvyko dėl netvarkingo pastato stogo, už kurio tinkamÄ priežiÅ«rÄ yra atsakinga atsakovė. Vertina, jog atsakovė netinkamai atliko savo, kaip daugiabučių namų administratorės pareigas elgtis rÅ«pestingai ir atidžiai, tinkamai neprižiÅ«rėjo pastato, todėl kilo žala.

Atsakovė pateikė triplikÄ , kuriame nurodė, jog vykdydama savo pareigas ir funkcijas, ji vadovavosi teisės aktais ir daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų patikrinimai (stebėjimai) buvo atliekami laikantis teisės aktų nustatyto periodiÅ¡kumo, taip pat buvo nedelsiant reaguojama į bet kokius praneÅ¡imus dėl namo bendrojo naudojimo objektų bÅ«klės (kartu su tripliku pateiktas Pastatų Å«kio valdymo sistemos iÅ¡raÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti 2017 metais registruoti bei atlikti darbai adresu (duomenys neskelbtini)).

Minėti duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad daugiabučio namo administratorė savo pareigas, susijusias su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«ra, atlieka tinkamai ir laiku. Atkreipė dėmesį, jog ieÅ¡kovas, kaip draudikas, apskritai neturėjo pareigos pripažinti įvykį draudiminiu ir iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , kadangi vandens pratekėjimas dėl stogo nesandarumų remiantis ieÅ¡kovo patvirtintomis Gyventojų turto draudimo taisyklėmis nėra draudiminis įvykis.

IeÅ¡kovas Å¡iuo atveju, iÅ¡mokėjęs iÅ¡mokÄ , veikė savo rizika ir neįgijo subrogacijos teisės, o tai yra pagrindas ieÅ¡kovo pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį atsakovei atmesti. IeÅ¡kovas, teikdamas dublikÄ , niekaip neatsikirto į Å¡iuos atsakovės argumentus. Trečiasis asmuo UAB „Pastatų meistrai“ atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. IeÅ¡kovas dublike prašė teismo posėdyje apklausti DraudėjÄ L. B. 2018-10-23 teismas nutartimi pasiÅ«lė ieÅ¡kovui, per deÅ¡imt dienų nuo Å¡ios nutarties kopijos gavimo dienos, pateikti paaiÅ¡kinimus, kokia ieÅ¡kovo pozicija dėl L.

B. įtraukimo į bylÄ trečiuoju asmeniu. IeÅ¡kovas tokių paaiÅ¡kinimų nepateikė. 2019-02-28 teismo posėdžio metu teismas įpareigojo ieÅ¡kovÄ pateikti nuomonę dėl L. B. apklausos arba jos įtraukimo į bylÄ trečiuoju asmeniu. 2019-03-05 teisme gauti ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai, kuriuose ieÅ¡kovas nurodo, jog L. B. nori apklausti kaip liudytojÄ . Teismas 2019-03-06, 2019-03-20 siuntė L. B. Å¡aukimus į 2019-04-16 teismo posėdį, taip pat 2019-04-16, 2019-05-03, 2019-05-20 Å¡aukimus į 2019-05-28 teismo posėdį.

Ä® posėdžius liudytoja L. B. neatvyko. 2019-06-20 teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas atsiėmė praÅ¡ymÄ apklausti liudytojÄ L. B.. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas ieÅ¡kinį palaikė. Papildomai paaiÅ¡kino, kad įvykis įvyko dėl liÅ«ties. Pagal draudimo sutartį, Draudėjos turtas buvo apdraustas nuo gamtos jėgų ir nuo vandens poveikio. Ä®vykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Vanduo pratekėjo per pastato stogÄ . Draudėja praneÅ¡ime apie žalÄ nurodė, jog per neseniai suremontuotÄ namo stogÄ prasiveržė vanduo, užpylė lubas ir grindis. 2017-07-18 buvo suraÅ¡ytas defektinis aktas, fotografuotos patalpos.

Žalos atsiradimo priežastimi nurodyta, jog užlipus į palėpinį aukÅ¡tÄ matosi netvarkingas stogas. Žala – apgadintas kambarys, atÅ¡oko dažai, kambario lubos, sugadintos grindys, parketas. Pridėta UAB „Smart Claims“ įvykio vietos apžiÅ«ros iÅ¡vada, nurodytos pastabos, kad netvarkingas stogas, matosi, kad palėpėje daug skylių, dėl to pratekėjo vanduo ir apgadino Draudėjos turtÄ . Draudimo iÅ¡moka 1 113, 43 Eur iÅ¡mokėta pagal lokalinę sÄ matÄ . Atkreipė dėmesį, jog atsakovė, kaip verslÄ vykdanti įmonė, prisiėmė atsakomybę tinkamai atlikti pareigas.

Kai skiriamas bendrojo naudojimo administratorius, jis turi tikrinti gyvenamojo namo konstrukcijas kas metus. Ieškovas vertina, jog priežiūra nebuvo pakankama, administratorė dėjo minimalias pastangas. Nors ir buvo pasamdytas prižiūrėtojas, tačiau kaip matosi iš pridėtų įrodymų, stogas nebuvo visiškai sutvarkytas. Tokiais atvejais, kai stogas yra avarinės būsenos, administratoriai gali savo iniciatyva pradėti remonto darbus. Dėl žalos dydžio, Draudėja nurodė, kad prieš 2 metus iki įvykio buvo padarytas remontas, todėl mažina ieškinio reikalavimo dydį 1,6 procentais, t. y. iki 1 095,61 Eur.

IeÅ¡kovas dėl draudimo taisyklių Nr. 056, galiojusių nuo 2014-12-01 nurodo, jog Å¡i nuostata galiotų, jeigu stogas bÅ«tų virÅ¡ Draudėjos buto. Å iuo atveju virÅ¡ Draudėjos buto yra palėpė, ir bÅ«tent vanduo tekėjo ne pro iÅ¡orinį atitvarÄ , o pro palėpę. Jeigu Draudėja bÅ«tų vienasmenis savininkas, t. y. nuosavo namo, tada ji atsakytų už savo stogÄ , o Å¡iuo atveju, Draudėja yra daugiabučio namo gyventoja, kuri negali įstatymiÅ¡kai tvarkyti, remontuoti stogÄ , kadangi tam yra skirtas namo administratorius.

Draudžiamasis įvykis yra tada, kai draudėjas atlieka savo pareigas tinkamai, moka laiku įmokas, gerina turtÄ , rÅ«pinasi juo. Jeigu įvyksta įvykis, kuriam draudėjas negali daryti įtakos, tada įvykis pripažįstamas draudžiamuoju. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė papildomai nurodė, kad ieÅ¡kovas įvykį, kai buvo užlietas Draudėjos butas pripažino draudiminiu nepagrįstai, prieÅ¡taraudamas savo taisyklėmis. Draudimo įstatymo 2 straipsnio 19, 21, 26, 27, 28, 33 punktuose, 95, 97 straipsniuose yra nurodyta, jog Draudimo apsaugos apimtį lemia draudimo objektas, draudžiamųjų įvykių, nedraudžiamųjų įvykių sÄ raÅ¡as bei kitos draudimo sutarties sÄ lygos.

Vien iÅ¡mokėjimo faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimÄ . Draudimo sutartis standartinė, specialių sÄ lygų, kad apimtų nuostolius ir dėl netvarkingų stogo dangų, nėra. IeÅ¡kovas kildina reikalavimÄ iÅ¡ to, jog atsakovė netinkamai vykdė pastato priežiÅ«rÄ ir Draudėjos butas buvo užlietas dėl netvarkingų stogo konstrukcijų, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nepateikia. Pažymėjo, kad namo administravimas nepaneigia bendraturčių savininkų teisės rÅ«pintis turtu, tiek inicijuoti remonto darbus, kreiptis į administratorių.

Iki įvykio stogas buvo remontuotas prieÅ¡ metus. Administratorius yra sudaręs techninės priežiÅ«ros sutartį su UAB „Pastatų meistrai“. Administratorius tinkamai ir laiku atlieka visas funkcijas, todėl nėra sÄ lygų civilinei atsakomybei kilti. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atstovė nurodė, kad palaiko atsakovės atstovės pozicijÄ . Pažymėjo, jog įvykis nėra draudiminis. IeÅ¡kinys atmestinas. Nustatyta, kad byloje kilo ginčas dėl namo administratorės, kaip namo bendro naudojimo inžinierinės įrangos prižiÅ«rėtojos, atsakomybės dėl administruojamo namo gyventojos buto užpylimo dėl netvarkingo daugiabučio namo stogo ir padarytos žalos butui.

Draudėjos turtas buvo apdraustas Gyventojų turto draudimo sutartimi, kurios pagrindu ieÅ¡kovas kompensavo Draudėjos patirtÄ Å¾alÄ ir įgyvendindamas subrogacijos teisę kreipėsi į atsakovę dėl žalos atlyginimo. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas buvo sudaręs Gyventojų turto draudimo sutartį Nr. 300-0215488 su Draudėja L. B., draudimo objektas – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Draudimo sutarties pagrindu ieÅ¡kovas kompensavo Draudėjai 1 113,43 Eur nuostolius, kuriuos subrogacijos tvarka praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės kaip bendrųjų konstrukcijų administratorės. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.1015 str. 1 d. draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita.

CK 6.1015 str. 2 d. numato, jog reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Tai reiÅ¡kia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, bÅ«tina nustatyti visų atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimÄ .

Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga, yra preziumuojama, tai reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo pareiÅ¡kęs ieÅ¡kovas privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, žalÄ ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str.). Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad draudikas privalo iÅ¡tirti aplinkybes, dėdamas reikiamas pastangas, bÅ«tinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo iÅ¡mokos dydžiui nustatyti, tai yra, įstatymu nustatyta draudiko pareiga bÅ«ti aktyviu administruojant draudžiamÄ jį įvykį.

Taigi draudikas turėtų vengti situacijų, kai draudimo iÅ¡moka mokama dėl draudimo sutartimi neprisiimtos rizikos, nesant tam teisinio pagrindo. Tokios iÅ¡mokos atveju draudikas neįgyja reikalavimo teisės į kaltÄ asmenį. IeÅ¡kovas remiasi CK 6.263 straipsniu, kuriame nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Å iuo konkrečiu atveju ieÅ¡kovas nurodo, kad atsakovė savo neveikimu – nesugebėjimu užtikrinti, kad į namo palėpę, pro netvarkingÄ stogo dangÄ , nepatektų lietaus vanduo, padarė žalÄ Draudėjai.

Dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju Kaip matyti iš byloje esančių duomenų ir bylos šalių pozicijos, pagrindinis ginčas yra kilęs dėl to, ar įvykis, po kurio į Draudėjos buto patalpas pratekėjo vanduo, pripažintinas draudžiamuoju. Ieškovas teigia, kad įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju dėl kilusios liūties ir netinkamo daugiabučio namo stogo, vanduo pratekėjo iš palėpės, esančios virš Draudėjos buto. Atsakovės teigimu, toks atvejis yra numatytas Gyventojų turto draudimo taisyklių Nr. 056 20.10 punkte, pagal kurį neatlyginami nuostoliai dėl vandens, sniego, purvo patekimo į apdraustų patalpų vidų per išorinius, atitvarinius pastato elementus.

CK 6.987 straipsnyje nurodyta, kad draudimo sutartimi viena Å¡alis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytÄ draudimo įmokÄ (premijÄ ) sumokėti kitai Å¡aliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytÄ draudimo iÅ¡mokÄ , apskaičiuotÄ Ä¯statyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Draudimo sutartis sudaroma pagal pagrindinio draudiko parengtas draudimo sutarties sÄ lygas (Draudimo įstatymo (redakcija, galiojusi draudimo sutarties pasiraÅ¡ymo metu) 132 str. 3 d.).

Draudimo rūšies taisyklėse turi bÅ«ti nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai (Draudimo įstatymo 2 str. 1 d. 2, 3 p.). Draudimo apsaugos apimtį lemia draudimo objektas, draudžiamųjų įvykių, nedraudžiamųjų įvykių sÄ raÅ¡as bei kitos draudimo sutarties sÄ lygos, nustatančios draudimo sutarties Å¡alių įsipareigojimų turinį, kuris leidžia spręsti apie draudiko prisiimtos draudimo rizikos laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007).

Ä®statyme ir konkrečiose draudimo rūšies taisyklėse nustatytos iÅ¡imtys, kai draudėjo patirta žala visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nekompensuojama, dėl to, draudėjui kreipusis dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo, draudikas turi teisę jos visiÅ¡kai arba iÅ¡ dalies nemokėti. TokiÄ teisę draudikas turi nedraudžiamojo įvykio atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2009). Nedraudžiamųjų įvykių nustatymas draudimo sutartyje yra vienas bÅ«dų riboti prisiimtÄ draudimo rizikÄ (Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 92 straipsnio 1 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300/2012).

Nedraudžiamasis įvykis – draudžiamojo įvykio požymius turintis įvykis, tačiau taip pat atitinkantis įstatyme ar draudimo sutartyje apibrėžtus papildomus požymius, kuriems esant draudikas atleidžiamas nuo prievolės mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Nedraudžiamieji įvykiai yra esminė draudimo sutarties sÄ lyga, todėl jie turi bÅ«ti apibrėžti aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai, o esant abejonių, draudimo sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sutartį prisijungimo bÅ«du sudariusios Å¡alies naudai (CK6.193 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-336-219/2017).

Jeigu draudikas nustato tokias standartines sutarties sÄ lygas arba jas aiÅ¡kina tokiu bÅ«du, jog draudėjui nustatytų prievolių apimties atžvilgiu draudiko prisiimtos draudimo rizikos laipsnis visiÅ¡kai iÅ¡nyksta arba tampa toks minimalus, kad iÅ¡ esmės paneigiamas, tuomet tokios sÄ lygos arba toks jų turinio aiÅ¡kinimas neatitinka pačios draudimo esmės ir tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007). Gyventojų turto draudimo taisyklių Nr. 056 C skyriaus „Turtas“ 19 dalyje numatyta, kad draudžiamieji įvykiai – staigus ir netikėtas turto sugadinimas, sunaikinimas arba netekimas, įvykus draudžiamiesiems įvykiams draudimo sutarties galiojimo metu.

Žemiau sutartyje yra pateikiami numatyti draudžiamieji įvykiai, kuriems įvykus yra taikoma draudimo apsauga. Šiame skyriuje yra išskirti draudžiamieji įvykiai, įvykę dėl ugnies, vandens poveikio, vagystės, gamtos jėgų, piktavališko turto sugadinimo dėl trečiųjų asmenų tyčinės veikos, transporto priemonės atsitrenkimo, stiklo dužimo, elektros įtampos svyravimų, dviračių vagystės (taisyklių 19.1. – 19.9. p.). Atkreiptinas dėmesys, kad prie kai kurių minėtų draudžiamųjų įvykių yra atskirai išskiriami atvejai, kuriems įvykus draudimo apsauga yra netaikoma (pvz. 19.1.1., 19.2.4., 19.3.4. ir kiti punktai).

Taisyklių C skyriaus 20 skirsnyje taip pat yra iÅ¡vardinti nedraudžiamieji įvykiai, kuriems įvykus draudimo apsauga negaliotų. Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas draudimo sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles yra pasakęs, kad kartu sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu, bÅ«tina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-336-219/207).

Nagrinėjamu atveju, siekiant nustatyti draudiko prisiimamÄ rizikÄ ribojančius nedraudžiamuosius įvykius ir jų taikymo apimtį, bÅ«tina atsižvelgti į gyventojų turto draudimo taisyklėse nustatytų nedraudžiamųjų įvykių turinį. Gyventojų turto draudimo taisyklių C skyriuje, be kita ko, yra numatyta, jog nedraudžiamaisiais įvykiais draudikas laiko nuostolius dėl: „JÅ«sų, JÅ«sų Å¡eimos narių ar naudos gavėjo tyčios, iÅ¡skyrus atvejus, kai tyčiniai veiksmai ar neveikimas yra socialiai vertingi (bÅ«tinoji gintis, pilietinės pareigos atlikimas ir kt.) (20.2. punktas); dėl vandens, sniego, purvo patekimo į apdraustų patalpų vidų per iÅ¡orinius, atitvarinius pastato elementus, iÅ¡skyrus, jei tai atsitiko dėl draudžiamojo įvykio“ (20.10. punktas); dėl netvarkingų stogo dangų, iÅ¡orinių pastato sienų, įskaitant iÅ¡orinių konstrukcijų jungtis, grindų, pamatų, atitvarų konstrukcijų, jeigu jos dėl to praleidžia vandenį, kuris ir sugadino apdraustÄ turtÄ (19.2.4.4. punktas), dėl neteisingos apdrausto turto eksploatacijos arba montavimo klaidos, iÅ¡skyrus atvejus, kai už klaidas atsako tretieji asmenys (20.11. punktas) ir kiti atvejai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ vadovaudamasis 2017-07-18 defektiniu aktu bei UAB Smart Claims apžiÅ«ros iÅ¡vada, kuriose nurodyta, jog pro galimai netvarkingÄ namo stogÄ , kuriame matosi skylės iÅ¡ palėpės, saugo apsauginė plėvelė nuo drėgmės, vietomis turinti plyÅ¡ių, dėl ko pratekėjo liÅ«ties vanduo į Draudėjos butÄ ir apgadino lubas bei grindis. Taisyklių 20.8. punkte nurodyta, jog nedraudžiamųjų įvykių nuostoliais laikomi nuostoliai dėl blogo, netinkamo projekto, statybos, montavimo, grunto tyrimo, dėl akivaizdžiai brokuotų, netinkamų dalių, medžiagų, įrengimų naudojimo; 20.10. punkte numatyta, kad nedraudžiamųjų įvykių nuostoliais laikomi nuostoliai dėl vandens, sniego, purvo patekimo į apdraustų patalpų vidų per iÅ¡orinius, atitvarinius pastato elementus, iÅ¡skyrus, jei tai atsitiko dėl draudžiamojo įvykio; 19.2.4.4. nuostolių dėl netvarkingų stogo dangų, iÅ¡orinių pastato sienų, įskaitant iÅ¡orinių konstrukcijų jungtis, grindų, pamatų, atitvarų konstrukcijų, jeigu jos dėl to praleidžia vandenį, kuris ir sugadino apdraustÄ turtÄ .

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas Draudėjai iÅ¡mokėjo 1 113,43 Eur dydžio nuostolius, kuriuos Draudėja patyrė dėl 2017-07-11 įvykusio vandens pratekėjimo bÅ«tent per pastato stogÄ , tokie duomenys nurodyti ir 2017-07-22 defektiniame akte. Byloje nėra ginčo, jog vandens pratekėjimas įvyko ne per pastato stogÄ . IeÅ¡kovo argumentai, jog jis vadovavosi gyventojų turto draudimo taisyklių Nr. 056 C skyriaus 19 skirsniu, dėl vandens prasiveržimo ir gamtos nelaimių, todėl įvykį pripažino draudžiamuoju, atmestinas kaip neįrodytas, kadangi įvykis, vadovaujantis gyventojų turto draudimo taisyklių Nr. 056 C skyriaus 19.2.4.4. punktu, neatitiko draudžiamojo įvykio kriterijaus.

IeÅ¡kovo argumentai, jog pagal draudimo sutartį, įvykis pripažintas draudžiamuoju, dėl gamtos jėgų ir vandens poveikio, atmestini kaip neįrodyti. Teismas vertina, jog minėtose taisyklėse nurodyta, jog nuostoliai dėl netvarkingų stogo dangų nėra atlygintini. Taip pat įvertinus draudimo sutartį, kurioje pasirinktas draudimas ,,Turtas”, o ne ,,Saugus turtas”, kuris apimtų visų rizikų draudimÄ , teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas nepagrįstai įvykį pripažino draudžiamuoju.

Dėl atsakovės UAB „Senamiesčio Å«kis“ civilinės atsakomybės sÄ lygų Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) ar atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

ŽalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo. Ä®statymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusiÄ Å¾alÄ arba savo valdomų daiktų padarytÄ Å¾alÄ . Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad veiksmų neteisėtumas gali bÅ«ti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis rÅ«pestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

CK 6.248 straipsnio nuostatos numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, iÅ¡skyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymų numatytus atvejus. Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rÅ«pestingas, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). ŽalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas už žalÄ asmuo.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, STR 1.12.05:2002 nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013).

Ä®rodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktÄ esant nustatytu, jei, įvertinus į bylÄ pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrÄ faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieÅ¡taravimams, kilę neaiÅ¡kumai vertinami atsižvelgiant į Å¡alims tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ .

Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Nagrinėjamu atveju Draudėjos apdraustas butas buvo užlietas dėl netvarkingo daugiabučio namo stogo. Dėl to ginčo byloje nėra. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog iki minėto 2017-07-11 įvykio atsakovė, kaip gyvenamojo namo administratorė, du kartus iniciavo stogo remonto darbus.

Paskutinis remontas buvo atliktas 2016 m., tai patvirtina 2016 m. lapkričio mėnesio atliktų darbų aktas. IÅ¡ 2017-07-18 defektinio akto matyti, jog butas aplietas dėl liÅ«ties, kai prasiveržęs pro stogÄ vanduo užliejo Draudėjos bÅ«stÄ . Nustatyta, kad atsakovė 2017-01-02 techninės priežiÅ«ros sutarties Nr. SÜ-20170102/1-5.12 pagrindu pavedė techninės priežiÅ«ros paslaugas teikiančiai UAB „Pastatų meistrai“ vykdyti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), techninę priežiÅ«rÄ (eksploatavimÄ ).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nėra pateikta duomenų, jog iki buto užliejimo gyvenamojo namo stogas būtų pripažintas esantis avarinės būklės. Kasacinio teismo praktikoje dėl daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, kaip namo valdytojo, atsakomybės išaiškinta, kad vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015).

Taip pat kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje bylose dėl bendraturčių teisių ir pareigų dėl bendrosios dalinės nuosavybės, išaiškinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia tai, jog įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos (tarp jų ir CK 4.83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus), kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo.

Visais atvejais teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso bÅ«tent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie Å¡iÄ teisę įgyvendina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-152/2013; 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014). IeÅ¡kovas atsakovės neteisėtus veiksmus įrodinėjo teigdamas, jog atsakovė,bÅ«dama daugiabučio namo administratore nesielgė pakankamai atidžiai ir rÅ«pestingai bei neužtikrino pastato tinkamos bÅ«klės. Teismas sutinka su ieÅ¡kovo argumentu, jog atsakovei, kaip administratorei yra keliami didesnio atsargumo ir rÅ«pestingumo standartai.

Ä® bylÄ pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovė 2017-01-02 techninės priežiÅ«ros sutarties Nr. SÜ-20170102/1-5.12 pagrindu pavedė techninės priežiÅ«ros paslaugas teikiančiai UAB „Pastatų meistrai“ vykdyti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), techninę priežiÅ«rÄ (eksploatavimÄ ). Taip pat pateikti duomenys, jog pastato stogas buvo du kartus remontuojamas, tai patvirtina 2016 m. kovo mėnesio ir 2016 m. lapkričio mėnesio atliktų darbų aktai. Nustatytų aplinkybių kontekste teismas daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas tinkamai neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos, todėl teismas, vadovaudamasis teismų suformuota įrodinėjimo praktika, bei įrodymų tikėtinumo taisyklėmis, konstatuoja, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys yra tinkamai nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Ä® bylÄ teikti įrodymai patvirtina tai, kad ieÅ¡kovas iÅ¡mokėjo 1 113,43 Eur draudimo iÅ¡mokÄ Draudėjai. Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, jog žalos dydis yra per didelis, kadangi nebuvo vertintas nusidėvėjimas. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas nurodė, jog mažina ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir įvertinęs 2 m. nusidėvėjimÄ , reiÅ¡kia 1 095,61 Eur reikalavimÄ . Taigi, Å¡i suma galėtų bÅ«ti atlygintina kaip iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka. Tačiau, kadangi ieÅ¡kovas neįrodė, kad įvykis pagrįstai pripažintas draudžiamuoju bei atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygų, nuostoliai iÅ¡ atsakovės negali bÅ«ti priteisti.

Kiti Å¡alių argumentai neturi reikÅ¡mės priimant teismo sprendimÄ , todėl dėl jų teismas atskirai nepasisako. Kadangi Å¡ioje byloje procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos (9,96 Eur) virÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytų minimalių valstybei priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (3 Eur) iÅ¡ atsakovės valstybės naudai priteistina 9,96 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų (CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 265–267 straipsniais, 269–270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, į. k. 302912288, į valstybės biudžetÄ 9,96 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimÄ , bÅ«tina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raÅ¡tinei).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Donata Kravčenkienė