d3ba2a8c-e19a-4906-8d01-44efd3d0ef37 · Lietuvos apeliacinis teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-247-487/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15639-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2; 1.2.4.1.2.8; 2.4.6.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 3 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitalijos Norkūnaitės ir Reginos Pocienės, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorui Laimai Milevičienei, nukentėjusiojo A.

Č. atstovui advokatui Aleksandrui Gončarko, nuteistajam V. B., jo gynėjui advokatui Valerijui Kirpičnikovui, nuteistajam V. Å ., jo gynėjui advokatui Pauliui Jablonskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (vaizdo konferencijos bÅ«du per Zoom platformÄ ) iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. B. gynėjo advokato Valerijaus Kirpičnikovo ir nuteistojo V. Å . gynėjo advokato Pauliaus Jablonsko apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 2 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų per 6 mėnesius sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliais ir kitais pagalbos reikalingais asmenimis; pradėti dirbti arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje. Ä® V. B. paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas, vienÄ sulaikymo dienÄ , prilyginant jÄ dviems laisvės apribojimo dienoms V.

Å . pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį, 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir nuteistas: - pagal BK 284 straipsnį 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausme; - pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams. Ä® V. Å . paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2020 m. balandžio 22 d. iki 2020 m. balandžio 24 d.

IÅ¡ V. Å . priteista 12 000 Eur A. Č. naudai neturtinei žalai atlyginti; IÅ¡ D. K., V. Å . ir V. B. priteista solidariai 1174,91 Eur Privalomojo socialinio draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžetui (sÄ skaita LT217300010002484333 „SWEDBANK, banko kodas 73000). IÅ¡ D. K., V. Å . ir V. B. solidariai priteista 1036,58 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV prie SADM) naudai (sÄ skaita LT337044060007740589, AB SEB banke, gavėjo kodas 191630223, įmokos kodas 282, paskirtis – žala VSDFV Vilniaus skyriui).

IÅ¡ D. K. ir V. B. solidariai priteista A. Č. naudai 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Tuo pačiu nuosprendžiu D. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnį, tačiau dėl jo apeliacinių skundų nėra paduota. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. V. B. ir V. Å . nuteisti už tai, kad: jie 2020 m. balandžio 22 d., apie 16.00 val. vieÅ¡oje vietoje, aptvertoje teritorijoje, kurioje saugomos statybinės medžiagos, esančioje prie (duomenys neskelbtini) namo Vilniuje, V.

Å ., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdami kartu su D. K., įžūliais veiksmais demonstruodami aiÅ¡kų žmogaus ir visuomenės negerbimÄ , elementarių moralės ir elgesio normų niekinimÄ , dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, pradėjo konfliktÄ su teritorijÄ saugančiu A. Č., įžeidinėjo jį necenzÅ«riniais žodžiais, po ko – V. B. ir V. Å . sudavė nukentėjusiajam kumščiu į veido sritį ir, nukentėjusiajam einant į kilnojamÄ jį statybinį vagonėlį, D.

K. trenkė du kartus vagonėlio metalinėmis durimis į nukentėjusįjį, tuomet V. Å . iÅ¡traukė iÅ¡ nukentėjusiojo A. Č. rankų geležinį strypÄ ir juo sudavė pastarajam ne mažiau trijų kartų į galvÄ , krÅ«tinę, blauzdÄ , nuo ko nukentėjusysis nukrito ant žemės, taip V. B. sukėlė nukentėjusiajam A. Č. fizinį skausmÄ bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , o V. Å . padarė nukentėjusiajam A. Č. muÅ¡tinę žaizdÄ galvos kairėje pusėje, kaukolės skliauto ir pamato lūžį kairėje pusėje su galvos smegenų sumuÅ¡imu ir kraujosruvÄ po voratinkliniu smegenų dangalu, poodines kraujosruvas krÅ«tinės kairėje pusėje ir kairėje blauzdoje, kraujosruvÄ su odos nubrozdinimu kairiame dilbyje, tokiu bÅ«du dėl chuliganiÅ¡kų paskatų sunkiai sutrikdė A.

Č. sveikatÄ ir įvykdė vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ . II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Nuteistojo V. B. gynėjas advokatas Valerijus Kirpičnikovas apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 2 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistajam V. B. paskirtos bausmės, neskiriant nuteistajam laisvės apribojimo bausmės, taip pat sumažinti iÅ¡ jo priteistinas sumas pagal civilinius ieÅ¡kinius. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 2.1.

Apeliaciniame skunde keliant tinkamos bausmės skyrimo klausimÄ , praÅ¡oma V. B. skirti viešųjų darbų bausmę, o laisvės apribojimo bausmę panaikinti. Nurodo, jog skundžiamo nuosprendžio teiginiai, kad V. B. kelis kartus smÅ«giavo nukentėjusiajam, neatitinka tikrovės ir prieÅ¡tarauja bylos medžiagai. Pasak apelianto, iÅ¡ byloje esančio vaizdo įraÅ¡o matyti, kad V. B., kuris visÄ laikÄ buvo kameros filmavimo zonoje, nesudavė nukentėjusiajam nei vieno smÅ«gio, o tik konflikto pradžioje sumosikavo rankomis. 2.2.

Gynėjo nuomone, laisvės apribojimo bausmė su teismo paskirtais įpareigojimais vertintina kaip per griežta ir negalinti turėti pozityvesnės įtakos nuteistajam. V. B. pilnai pripažino kaltę, gailėjosi, todėl, gynėjo manymu, nuteistajam parinkus straipsnio sankcijoje numatytÄ Å¡velnesnę bausmės rūšį – vieÅ¡uosius darbus, bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje. 2.3. Atsižvelgus į nuteistojo V. B. padarytos veikos pavojingumÄ , palyginus jo veiksmus su kitų nuteistųjų veiksmais, gynėjas mano, kad sumos, kurios priteistos iÅ¡ nuteistojo, yra pernelyg didelės, todėl turėtų bÅ«ti mažinamos.

3. Nuteistojo V. Å . gynėjas advokatas Paulius Jablonskas apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 2 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistajam paskirtos bausmės ir, esant BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytoms sÄ lygoms, paskirti bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu, arba paskirtÄ jÄ bausmę sumažinti iki minimalios, taip pat sumažinti nukentėjusiojo naudai priteistos neturtinės žalos dydį. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 3.1. Apeliaciniame skunde keliant nuteistajam paskirtos bausmės teisingumo klausimÄ , vertinama, kad teismas, skirdamas bausmę už abi nusikalstamas veikas, jų tinkamai neindividualizavo, nevertino BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų bei paskyrė per griežtÄ bausmę, o taip pat netinkamai iÅ¡sprendė civilinio ieÅ¡kinio dydžio klausimÄ ir iÅ¡ V.

Å . nukentėjusiajam priteisė aiÅ¡kiai per didelę sumÄ neturtinės žalos atlyginimui. 3.2. Gynėjas, nepateikdamas argumentų dėl nuteistojo veikų kvalifikavimo ir jo neginčydamas, apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, kurios turi reikÅ¡mės tiek nuteistajam skirtinos bausmės individualizavimui, tiek priteistinam neturtinės žalos dydžiui. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmių klausimÄ , apsiribojo keliais kriterijais, t. y. nustatė po vienÄ nuteistojo atsakomybę lengvinančiÄ ir sunkinančiÄ aplinkybę; vertino nusikalstamų veikų sunkumo laipsnį – padaryta viena labai sunki ir viena nesunki nusikalstama veika; taip pat iÅ¡vardino dalį nuteistojo asmenybę apibÅ«dinančių duomenų.

Apelianto nuomone, nurodęs Å¡ias aplinkybes, teismas jų objektyviai neįvertino ir neatkreipė dėmesio į tai, kad bylos teisminio nagrinėjimo metu buvo pateikti duomenys, jog V. Å . dirba, gauna atitinkamų lėšų pragyvenimui. IÅ¡ asmenį charakterizuojančių duomenų matyti ir tai, kad ankstesnė baudžiamoji byla V. Å . atžvilgiu buvo iÅ¡nagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, kas rodo, kad jis savo kaltę pripažino. Be to, ankstesnės jo nusikalstamos veikos buvo nesmurtinės. Todėl gynėjas mano, kad teismas, vertindamas nuteistojo asmenybę ir kitų jį charakterizuojančių aplinkybių visetÄ , pernelyg didelį dėmesį suteikė V.

Å . teistumui. 3.3. Taip pat apeliaciniame skunde pažymima, kad nagrinėjamoje byloje V. Å . dėl padarytos veikos nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, kas pagrįstai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, be to, nurodė ketinantis atlyginti bent dalį padarytos žalos. Tai, pasak gynėjo, rodo, kad nuteistasis supranta pasielgęs netinkamai, gailisi dėl kilusių sunkių pasekmių, todėl teismo paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė vertintina kaip per griežta ir vargiai suderinama su pagrįstu nuteistojo interesu sparčiau atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . 3.4.

Vertindamas kilusio konflikto aplinkybes, gynėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal teismo nustatytas aplinkybes konfliktas įvyko nukentėjusiojo A. Č. saugojamoje aptvertoje teritorijoje. Dėl kitos veikos nustatyta, kad konfliktas įvyko viešojoje vietoje. Iš vaizdo įrašo matyti, kad teritorija ištisai aptverta nebuvo, tiesiog dalis daugiabučio namo teritorijos atskirta kilnojamais tvoros segmentais, praėjimas prie namo buvo laisvas. Apklausti kaltinamieji ir liudytojas D. M. nurodė, kad nukentėjusysis vijo juos iš teritorijos, vartojo necenzūrinius žodžius.

Pasak nuteistojo V. Å . gynėjo, svarbi yra ir ta aplinkybė, kad metalinis strypas, kuriuo V. Å . nukentėjusiajam padarė byloje nustatytus sužalojimus, sunkiai sutrikdžiusius pastarojo sveikatÄ , buvo atimtas iÅ¡ paties nukentėjusiojo. Todėl apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas nuteistojo veikų padarymo aplinkybes, kilusias pasekmes, o taip pat nustatydamas nukentėjusiajam priteistinos žalos dydį, turėjo atsižvelgti ir į paties nukentėjusiojo veiksmų nevienareikÅ¡mį pobÅ«dį. 3.5.

Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydžio klausimÄ , apsiribojo paskatų ir kilusių pasekmių įvertinimu, tačiau nevertino, kaip minėta, paties nukentėjusiojo elgesio įvykio metu, o taip pat nevertino turtinės nuteistojo V. Å . padėties – kad jis pradėjo dirbti tik bylos nagrinėjimo metu, jo gaunamos pajamos nėra didelės. Todėl priteistas neturtinės žalos dydis gali bÅ«ti vertinamas ne kaip adekvatus nukentėjusiojo patirtų iÅ¡gyvenimų ir nepatogumų įvertinimas pinigais, o kaip papildoma bausmė nuteistajam.

Gynybos nuomone, priteistos neturtinės žalos dydis turėtų bÅ«ti mažinamas. 3.6. Taip pat, apelianto nuomone, apeliaciniame skunde nurodytos konflikto aplinkybės leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad, įvertinus ir paties nukentėjusiojo veiksmus, turėtų bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo V. Å . atžvilgiu galimybės.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji V. B. ir V. Š. bei jų gynėjai prašė nuteistųjų gynėjų apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė, nukentėjusiojo atstovas advokatas prašė nuteistųjų gynėjų apeliacinius skundus atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados Nuteistojo V. B. gynėjo advokato Valerijaus Kirpičnikovo ir nuteistojo V. Š. gynėjo advokato Pauliaus Jablonsko apeliaciniai skundai atmetami.

5. BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatytos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos – teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

6. Apeliantai skunduose neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistiesiems V. B. bei V. Å . inkriminuotų nusikaltimų teisinės kvalifikacijos. Teisėjų kolegijai Å¡ie klausimai taip pat nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų. Tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis teisingai nustatė nusikaltimų padarymo aplinkybes bei V. B. nusikalstamus veiksmus tinkamai kvalifikavo pagal BK 284 straipsnį, V. Å . – pagal BK 284 straipsnį, BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ .

7. Nuteistojo V. B. gynėjas, nuteistojo V. Å . gynėjas pirmosios instancijos teismo priimtÄ nuosprendį ginčija nuteistiesiems paskirtos per griežtos bausmės aspektu, o taip pat ginčija iÅ¡ nuteistųjų priteistų sumų dydį. Todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama bylÄ apeliacine tvarka, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalimi, pasisako tik dėl Å¡ių skunduose keliamų klausimų. Dėl bausmės 8. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

9. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Å ių tikslų visuma sudaro vieningÄ bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina paskyrimÄ kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir bÅ«tų adekvati padarytai veikai. Taigi teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamÄ sias priemones. Teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes 8) nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigÄ skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas aptartų baudžiamojo įstatymo nuostatų taikymo klaidų, skirdamas bausmes nuteistiesiems V. B. ir V. Å ., nepadarė. Dėl nuteistajam V. B. paskirtos bausmės 10. Nuteistojo V. B. gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su nuteistajam parinkta bausmės rÅ«Å¡imi, praÅ¡o paskirti jam Å¡velnesnę bausmę – vieÅ¡uosius darbus.

11. Nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnyje, už kurios padarymÄ V. B. pripažintas kaltu skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, už Å¡io nusikaltimo padarymÄ baudžiamasis įstatymas numato alternatyvias bausmes – vieÅ¡uosius darbus, baudÄ , laisvės apribojimÄ , areÅ¡tÄ arba laisvės atėmimÄ iki dvejų metų. Byloje nebuvo nustatyta nuteistojo V. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamÄ veikÄ V.

B. padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat vertino, kad nuteistasis V. B. anksčiau neteistas, nevedęs, nedirbo, kaltę pripažino formaliai, neneigdamas dalyvavęs konflikte, tačiau nurodęs, kad neprisimena, jog bÅ«tų nukentėjusiajam sudavęs. Atsižvelgęs į Å¡ias aplinkybes, į aktyvų V. B. vaidmenį konflikte, į tai, kad V. B. teisiamas pirmÄ kartÄ , administracine tvarka baustas 45 kartus pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnį (Transporto priemonių dalyvavimo vieÅ¡ajame eisme reikalavimų pažeidimas), pirmosios instancijos teismas sprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti skiriant ne pačiÄ Å¡velniausiÄ už padarytÄ nusikaltimÄ numatytÄ bausmę, o laisvės apribojimo bausmę, skiriant įpareigojimus, kurie darytų įtakÄ jo elgesiui ir užkirstų keliÄ daryti naujas nusikalstamas veikas.

12. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų faktinių aplinkybių visetÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. B. bausmę už jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , BK 41 ir 54 straipsnių reikalavimų, teisingumo bei proporcingumo principų nepažeidė. Nuteistojo V. B. gynėjo apeliacinio skundo argumentai, neginčijant V. B. veikos teisinės kvalifikacijos, dėl jo veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu (ne smÅ«gių sudavimo, o tik mosikavimo rankomis) atmestini, kaip paneigti teismo iÅ¡tirtais bylos įrodymais.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo A. Č. parodymais, liudytojo R. P. parodymais ir jo pateiktu vaizdo įrašu neginčytinai nustatyta nusikalstamos veikos faktinė aplinkybė, kad V. B. ir V. Š. sudavė nukentėjusiajam kumščiu į veido sritį. Pažymėtina ir tai, kad skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje teismas, argumentuodamas dėl V. B. skirtinos bausmės, nepagrįstai nurodė, jog V. B. sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip du smūgius, nes V. B. nebuvo kaltinamas tokios apimties smurtinių veiksmų nukentėjusiajam padarymu.

Tačiau Å¡is nuteistojo gynėjo skundo argumentas bei tai, kad V. B. pilnai pripažino kaltę ir gailėjosi, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog V. B. buvo parinkta netinkamos rÅ«Å¡ies bausmė. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo pozicijÄ byloje iÅ¡tirtais įrodymais nustatytų duomenų visumoje, pagrįstai nuteistojo sutikimÄ su pareikÅ¡tais kaltinimais vertino kaip formalų ir nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Nuteistajam paskirta laisvės apribojimo bausmė su atitinkamais nuosprendyje nurodytais įpareigojimais atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ bei nuteistojo asmenybės pavojingumÄ , ji yra adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. V. B. paskirta bausmė nėra aiÅ¡kiai per griežta, jos Å¡velninti nėra teisinio pagrindo. Dėl nuteistajam V. Å . paskirtos bausmės 13. Nuteistojo V. Å . gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam V. Å ., neteisingai vertino BK 54 straipsnio 1 dalies bei 2 dalies nuostatas, bausmės neindividualizavo, dalį bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių iÅ¡vardino, tačiau jų tinkamai neįvertino, o taip pat neatsižvelgė į kitas svarbias aplinkybes.

Todėl, gynėjo manymu, V. Å . už nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymÄ paskirta 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmė, o taip pat subendrinta bausmė pripažintina per griežta. Å ie nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.

14. Nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnyje, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, už Å¡io nusikaltimo padarymÄ baudžiamasis įstatymas numato alternatyvias bausmes – vieÅ¡uosius darbus, baudÄ , laisvės apribojimÄ , areÅ¡tÄ arba laisvės atėmimÄ iki dvejų metų. BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta nusikalstama veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už jo padarymÄ numatyta laisvės atėmimo nuo dviejų iki dvylikos metų bausmė.

15. Baudžiamosios bylos duomenimis, V. Å . nevedęs, nedirbo, teistas tris kartus, teistumas veikų padarymo metu buvo neiÅ¡nykęs. Pirmosios instancijos teismas nustatė jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – prisipažinimÄ padarius nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdų gailestį (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei sunkinančiÄ aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas taip pat vertino, kad V. Å . padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ ir vienÄ labai sunkų nusikaltimÄ . Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, teismas priėjo prie iÅ¡vados, kad V. Å . skirtinos su laisvės atėmimu susijusios bausmės – areÅ¡tas ir laisvės atėmimas, jų dydį parenkant artimÄ numatytų bausmių vidurkiui. 16.Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas sureikÅ¡mino ankstesnį V. Å . teistumÄ , neatsižvelgęs į ankstesnių nusikalstamų veikų pobÅ«dį ir paties V.

Å . požiÅ«rį į Å¡ias veikas, leidusį ankstesnę baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėti sutrumpinto proceso bÅ«du. Skundžiamo nuosprendžio turinys paneigia šį nuteistojo gynėjo argumentÄ , prieÅ¡ingai, teismas ankstesnį V. Å . teistumÄ nurodė, kaip vienÄ iÅ¡ nuteistÄ jį charakterizuojančių duomenų, nesuteikdamas jam didesnės svarbos nei kitiems bausmės skyrimui reikÅ¡mingiems duomenims (jo atsakomybę lengvinančiai ir sunkinančiai aplinkybėms, duomenims, kad jis nevedęs, nedirbo).

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog už ankstesnių nusikalstamų veikų padarymÄ V. Å . buvo paskirtos ir Å¡velnesnės už laisvės atėmimÄ bausmės. Tačiau jis, turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ , vėl padarė tyčinę nusikalstamÄ veikÄ . Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, teisinga yra pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡velnesnių bausmių paskyrimas V. Å . jokio poveikio nedaro, jis ir toliau yra linkęs nusikalsti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymÄ V.

Å . parinko vienÄ iÅ¡ griežčiausių Å¡io straipsnio sankcijoje numatytų bausmės rÅ«Å¡ių – areÅ¡to bausmę, kurios dydį nustatė didesnį, nei nustatytas bausmės vidurkis, o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymÄ paskyrė mažesnio nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis dydžio laisvės atėmimo bausmę. Paskirtos bausmės subendrintos nuteistajam palankiausiu bausmių bendrinimo bÅ«du – apėmimu.

Nuteistojo V. Å . gynėjo apeliacinio skundo argumentai, kad nuteistasis pradėjo dirbti, turi lėšų pragyvenimui bei dėl nukentėjusiojo veiksmų įtakos nuteistojo elgesiui nėra pagrindas Å¡velninti paskirtÄ bausmę. Nenustatyta ir teisinių pagrindų taikyti BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir parinkti nuteistajam kitos rÅ«Å¡ies ar Å¡velnesnę bausmę. Tokių duomenų nenurodo ir apeliantas.

17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų faktinių aplinkybių visetÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. Å . bausmę už jo padarytas nusikalstamas veikas, BK 41 ir 54 straipsnių reikalavimų, teisingumo bei proporcingumo principų nepažeidė. Nuteistajam V. Å . paskirtos bausmės atitinka padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ bei nuteistojo asmenybės pavojingumÄ , jos yra adekvačios (proporcingos) padarytoms nusikalstamoms veikoms. V. Å . paskirtos bausmės, o taip pat subendrinta bausmė nėra aiÅ¡kiai per griežtos, jų Å¡velninti nėra teisinio pagrindo.

18. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismo nuosprendžiu V. B. ir V. Å . paskirtos bausmės atitinka jų nusikalstamų veiksmų padarymo aplinkybes, pavojingumÄ , nuteistųjų asmenybes bei bausmei keliamÄ paskirtį. Apygardos teismas, parinkdamas V. B. ir V. Å . skirtinų bausmių rūšį ir nustatydamas jų dydį, įvertino visas bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Pagal savo rūšį bei dydį paskirtos bausmės nėra aiÅ¡kiai per griežtos, todėl dar labiau jas Å¡velninti nėra teisinio pagrindo.

Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog teisingumo principÄ pažeidžia ir tie atvejai, kai nepagrįstai skiriama pernelyg Å¡velni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys  baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, Nr. 2K-172/2008, Nr.  2K-452/2012, Nr. 2K-276-1073/2020). Dėl civilinių ieÅ¡kinių 19. Nuteistųjų gynėjai apeliaciniuose skunduose nesutinka su priteistų civilinių ieÅ¡kinių dydžiais.

Nuteistojo V. B. gynėjas nurodo, kad, atsižvelgus į V. B. padarytos veikos pavojingumÄ , palyginus jo veiksmus su kitų nuteistųjų veiksmais, sumos, kurios priteistos iÅ¡ nuteistojo, yra pernelyg didelės, todėl turėtų bÅ«ti mažinamos. Nuteistojo V. Å . gynėjas tvirtina, kad teismas, spręsdamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydžio klausimÄ , apsiribojo paskatų ir kilusių pasekmių įvertinimu, tačiau nevertino paties nukentėjusiojo elgesio įvykio metu, o taip pat nevertino turtinės nuteistojo V.

Š. padėties – kad jis pradėjo dirbti tik bylos nagrinėjimo metu, jo gaunamos pajamos nėra didelės. Gynybos nuomone, priteistos neturtinės žalos dydis turėtų būti mažinamas.

20. Su Å¡iais apeliacinių skundų argumentais sutikti nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį dėl nukentėjusiojo A. Č. gydymo iÅ¡laidų ir VSDFV Vilniaus skyriaus civilinį ieÅ¡kinį dėl sumos, iÅ¡mokėtos nukentėjusiajam kaip ligos iÅ¡moka, bei minėtas sumas priteisė solidariai iÅ¡ visų nuteistųjų, priėjęs prie iÅ¡vados, kad nukentėjusysis buvo gydomas dėl sužalojimų, padarytų visų trijų nuteistųjų nusikalstamais veiksmais, vartojant fizinį smurtÄ jo atžvilgiu. Bylos duomenys patvirtina minėtų sumų dydį ir pagrįstumÄ , todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl jų iÅ¡ieÅ¡kojimo solidariai iÅ¡ visų nuteistųjų yra teisingas.

21. Skundžiamu nuosprendžiu taip pat buvo sprendžiamas nukentėjusiojo A. Č. civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs V. Å . nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes – chuliganiÅ¡kas paskatas, sužalojimo mastÄ ir pobÅ«dį (sunkus sveikatos sutrikdymas dėl kaukolės lūžimų), dėl sužalojimo atsiradusias pasekmes (prastai miega, vartoja vaistus nuo galvos skausmo, suprastėjo psichologinė bÅ«sena, nerekomenduojamas fizinis darbas, turi nuolatos lankytis pas gydytojus), iÅ¡ nuteistojo V.

Å . priteisė nukentėjusiajam 12000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas, konstatavęs ir tai, kad nukentėjusiajam A. Č. neturtinė žala buvo padaryta ir kitų dviejų nuteistųjų (tame tarpe V. B.) veiksmais, kai jie vartojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, demonstravo aiÅ¡kų nesiskaitymÄ su nukentėjusiuoju, V. B. sudavė kumščiu vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajam į veido sritį, o D. K. daužė nukentėjusįjį metalinėmis vagonėlio durimis, sukeldami fizinį skausmÄ bei trikdydami visuomenės rimtį ir tvarkÄ , sumažino praÅ¡omÄ priteisti sumÄ iki dviejų tÅ«kstančių eurų ir jÄ iÅ¡ V.

B. ir D. K. solidariai priteisė nukentėjusiojo naudai.

22. Nors nuteistųjų gynėjų nuomone, iÅ¡ nuteistųjų priteistos sumos yra per didelės, argumentuojant, kad V. B. veiksmai, palyginus su kitų nuteistųjų, yra mažiausios apimties, netinkamai įvertinta nuteistojo V. Å . turtinė padėtis, atkreipiant dėmesį ir į nukentėjusiojo elgesį, kai jis pats pasiėmė metalinį vamzdį, jo pagalba vijo nuteistuosius iÅ¡ aptvertos teritorijos bei galimai juo bÅ«tų sudavęs, kai V. Å . atėmė iÅ¡ jo turėtÄ metalinį vamzdį, su Å¡iais argumentais sutikti nėra pagrindo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamo teismo nuosprendžio dalis dėl civilinių ieÅ¡kinių iÅ¡nagrinėjimo yra teisėta ir pagrįsta.

23. Teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra viena iÅ¡ konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais; teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

CK 6.282 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalÄ padariusio asmens sunkiÄ turtinę padėtį, iÅ¡skyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Priklausomai nuo pažeistų vertybių, jų svarbos nukentėjusiajam – o tai yra esminės aplinkybės nustatant žalos dydį – kompensacija, iÅ¡reikÅ¡ta pinigais, yra diferencijuojama.

24. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl civilinių ieÅ¡kinių pakankamai motyvuotos, atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, 6.282 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas nuostatas, reglamentuojančias neturtinės žalos dydžio nustatymÄ , o taip pat įvertinti suformuoti teismų precedentai dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

25. Nors apeliantas – nuteistojo V. Å . gynėjas teigia, kad teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į nukentėjusiojo elgesio įtakÄ nuteistojo V. Å . veiksmams, su Å¡iuo argumentu sutikti nėra pagrindo. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistieji, apsvaigę nuo alkoholio, dienos metu atėjo į metalinėmis konstrukcijomis aptvertÄ aikÅ¡telę, kurioje buvo sudėtos statybinės medžiagos, teritorijÄ saugojo nukentėjusysis A. Č.; pastarajam papraÅ¡ius juos iÅ¡ aikÅ¡telės iÅ¡eiti, nuteistieji atsisakė iÅ¡eiti, ėmė su A.

Č. konfliktuoti, elgėsi įžūliai, įžeidinėjo necenzÅ«riniais žodžiais, V. B., V. Å . sudavė nukentėjusiajam kumščiu į veido sritį, D. K. du kartus trenkė kilnojamojo statybinio vagonėlio durimis į nukentėjusįjį, todėl A. Č. pasiėmė metalinį vamzdį, kurį iÅ¡traukęs A. Å . sudavė jam smÅ«gius į galvÄ , krÅ«tinę, blauzdÄ . Minėti faktiniai duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis jokiais savo veiksmais nuteistųjų nusikalstamo elgesio neįtakojo, prieÅ¡ingai, bÅ«tent trys apsvaigę nuo alkoholio nuteistieji pateko į saugomÄ teritorijÄ , neklausė nurodymų iÅ¡ jos iÅ¡eiti, sukėlė konfliktÄ , kurio metu elgėsi įžūliai, smurtavo prieÅ¡ nukentėjusįjį, todėl nėra jokio pagrindo vertinti nukentėjusiojo elgesio įtakÄ nuteistųjų veiksmams ir dėl to spręsti dėl neturtinės žalos dydžio mažinimo.

26. Nėra pagrindo sutikti ir su nuteistojo V. Š. gynėjo argumentu, jog teismas neatsižvelgė į nuteistojo V. Š. turtinę padėtį.

27. Bylos duomenys patvirtina, kad A. Å . yra darbingas, todėl turės galimybę atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ neturtinę žalÄ , jo turtinė padėtis, įvertinant jo amžių ir darbingumÄ , nelaikytina iÅ¡skirtinai sunkia, galinčia žymiai nulemti nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydį. Nustatant neturtinės žalos dydį, bÅ«tina atsižvelgti į suformuotÄ teismų praktikÄ , teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus bei pusiausvyrÄ tarp nukentėjusiojo teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimÄ ir asmens teisinės padėties, teisėtÄ jos prioritetÄ .

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principus, įvertinusi padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , kaltininko turtinę padėtį ir teismų precedentus panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, laiko, kad nagrinėjamoje byloje nustatytas neturtinės žalos dydis nukentėjusiajam yra adekvatus nuteistojo padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusioms pasekmėms, atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Mažinti neturtinės žalos dydį apelianto nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad priteisiami neturtinės žalos dydžiai neprieštarauja teismų praktikai panašiose baudžiamosiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-460-895/2015, Nr. 2K-292-489/2015, Nr. 2K-162-895/2015, Nr. 2K-431-746/2015).

28. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistųjų V. B., V. Š. gynėjų apeliacinių skundų argumentais nėra įstatyminio pagrindo. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Nuteistojo V. B. gynėjo advokato Valerijaus Kirpičnikovo ir nuteistojo V. Š. gynėjo advokato Pauliaus Jablonsko apeliacinius skundus atmesti. Teisėjai Jolanta Čepukėnienė Vitalija Norkūnaitė Regina Pocienė