2020-07-22 Nr. AB-13873-3-62-3-00008-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1963-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00008-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija) dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. L. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, atsakovo atstovas), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki 2018 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo pagrindu Alytaus PN parduotuvėje buvo apribotas prekių pasirinkimas – iš apyvartos išimtas aliejus, kečupas, visi konservuoti produktai metalinėje bei stiklinėje taroje, apribotas vieno apsipirkimo metu galimas įsigyti vaisių bei daržovių kiekis iki 2 kg. Pareiškėjo teigimu, jis serga (duomenys neskelbtini), todėl negali vartoti sintetinių vitaminų (tik natūralius). Pareiškėjas pažymėjo, kad Alytaus PN parduotuvėje nebeliko galimybės įsigyti aliejaus, nes aliejus turi būti ne didesnėje nei 0,5 l plastikinėje taroje. Minėti apribojimai žemina jo orumą, kelia didelių nepatogumų, stresą, depresiją.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

3.1. Pareiškėjas Alytaus PN bausmę atlieka nuo 2011 m. gruodžio 17 d. Nuo 2018 m. lapkričio 15 d. įsigaliojo nauja Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių redakcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 1R-213, kuriuo pakeistos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“. Minėtu įsakymu nustatyta, kad nuteistiesiems apribota galimybė įsigyti kečupo (ne didesnėse nei 200 ml gamintojo pakuotėse (išskyrus stiklines ir metalines pakuotes), aliejaus (ne didesnėse nei 500 ml/g gamintojo pakuotėse (išskyrus stiklines ir metalines pakuotes)), vaisių, daržovių (ne daugiau kaip 2 kg);

3.2. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Alytaus PN dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė. Pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės metu nebuvo paskirtas dietinis maitinimas;

4. Pareiškėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veiksmo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. Pareiškėjas skunde nenurodo, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip jis konkrečiai apskaičiuotas.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą nurodė, kad:

5.1. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1R-213 18 priede nustatytas Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas (toliau – ir Sąrašas). Į Sąrašą įtraukti tik patys būtiniausi maisto produktai ir kiti daiktai, reikalingi nuteistiesiems. Visiems nuteistiesiems yra teikiamas visavertis fiziologines mitybos normas atitinkantis maistas, o papildomų maisto produktų įsigijimas pataisos įstaigos parduotuvėje yra susijęs tik su nebūtinų nuteistųjų poreikių tenkinimu. Didelio tūrio taroje sufasuoti produktai užimdavo daugiau vietos, buvo lėčiau vartojami, todėl egzistavo didesnė rizika, kad jie taps nebetinkami vartoti. Draudimas prekiauti maisto produktais, sufasuotais metalinėje ir stiklinėje taroje, padidina pačių nuteistųjų (ir įkalinimo įstaigų darbuotojų) saugumą, kadangi ženkliai sumažėja galimybė pasigaminti pareigūnų ir kitų nuteistųjų žalojimui skirtų įrankių;

5.2. Pareiškėjas turi teisę kreiptis į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos su motyvuotu prašymu į Sąrašą įtraukti maisto produktus ar kitus jam būtinus reikmenis;

5.3. Reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmais ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Prieš pareiškėją nebuvo atlikta jokių neteisėtų veiksmų, jis neįrodė jam padarytos žalos fakto.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. balandžio 26 d. sprendimu pareiškėjo A. L. skundą atmetė.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas patirtą neturtinę žalą kildina iš aplinkybės, jog nuo 2018 m. lapkričio 15 d. Alytaus PN parduotuvėje nebėra galimybės vieno apsipirkimo metu įsigyti didesnio nei 2 kg kiekio vaisių bei daržovių, apribotas kai kurių prekių pasirinkimas – iš apyvartos išimtos prekės, fasuotos stiklinėje bei metalinėje taroje, aliejus didesnėse nei 0,5 l pakuotėse.

8. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 92 straipsnio 1 dalimi, 92 straipsnio 4 dalimi ir nurodė, kad pataisos įstaigos parduotuvėje leidžiamų įsigyti maisto produktų bei kitų daiktų sąrašą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2018 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 1R-213 „Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas) patvirtino naujos redakcijos Taisykles. Nauja Taisyklių redakcija įsigaliojo nuo 2018 m. spalio 20 d. ir minėto Įsakymo 1.12 punkto pagrindu buvo patvirtintas naujos redakcijos Taisyklių 18 priedas (Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas).

9. Teismas vadovavosi Taisyklių 2, 76 ir 77 punktais, Sąrašo 1.1, 1.7 ir 1.13 punktais ir įvertinęs minėtą teisinį reguliavimą priėjo prie išvados, jog nuo 2018 m. spalio 20 d. pataisos įstaigų parduotuvėse nuteistieji vienu apsipirkimu gali įsigyti ne daugiau kaip 2 kg vaisių bei daržovių, uždrausta prekiauti maisto produktais, sufasuotais metalinėse bei stiklinėse pakuotėse, ir apribota parduodamo aliejaus pakuotės talpa iki 500 ml/g gamintojo pakuotėse, taip pat pareiškėjui buvo užtikrinta teisė kartą į savaitę apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad Alytaus PN pareigūnų veiksmai prieštaravo teisės aktų reikalavimams.

10. Teismas pabrėžė, kad BVK 5 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga. Bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymų nustatytus reikalavimus pažeidę pareigūnai atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 1R-213 patvirtinta Taisyklių redakcija yra paskelbta teisės aktų nustatyta tvarka bei galiojanti, todėl Alytaus PN pareigūnai privalėjo vadovautis joje reglamentuotomis teisės normomis.

11. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas tiek skunde, tiek atsikirtime į Alytaus PN atsiliepimą į skundą akcentavo, jog nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Alytaus PN parduotuvėje apskritai nebuvo galimybės įsigyti aliejaus ar jo pakaitalo, kadangi gamintojai neprekiauja aliejumi, sufasuotu į 500 ml/g dydžio plastikines pakuotes. Alytaus PN atsiliepime į skundą nepaneigė skunde nurodytos aplinkybės, kad nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Alytaus PN parduotuvėje nebuvo galimybės įsigyti aliejaus, nors Sąrašo 1.7 punktas įpareigoja pataisos įstaigas užtikrinti nuteistiesiems galimybę įsigyti aliejaus ne didesnėse nei 500 ml/g gamintojo pakuotėse (išskyrus stiklines ir metalines pakuotes). Tačiau teismas nurodė, kad pareiškėjo skundas grindžiamas deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties argumentacija, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai, nėra jokių faktinių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjo poreikiai buvo žymiai didesni nei buvo numatytas apsipirkimo vienu metu ribojimas, taip tik hipotetiškai keliant ribojimo įsigyti tam tikrų maisto produktų neigiamų pasekmių atsiradimo regimybę, kilsiančią, jei būtų siekiama jų įsigyti. Teismo vertinimu, jokie duomenys nepatvirtina, kad pareiškėjas turėjo realią galimybę įsigyti maisto produktų (turėjo asmeninėje sąskaitoje lėšų) ir realiai ketinant įsigyti maisto produktų jam buvo taikyti ribojimai. Teismas pabrėžė, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjui yra skirtas ir yra teikiamas visavertis fiziologines mitybos normas atitinkantis maistas pagal medicinines rekomendacijas. Papildomų maisto produktų įsigijimas pataisos įstaigos parduotuvėje yra susijęs su papildomų poreikių tenkinimu, todėl, teismo teigimu, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad įvardyti draudimai ribojo pareiškėjo galimybę tinkamai maitintis ir laikytis nustatyto dietinio maitinimosi režimo.

12. Įvertinęs teisinį reguliavimą bei faktinius bylos duomenis, apibūdinančius pareiškėjo kalinimo sąlygų visumą, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas Alytaus PN laikomas nepažeidžiant galiojančio teisinio reguliavimo.

13. Nenustatęs būtinųjų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, teismas pareiškėjo skundą atlyginti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, atmetė.

III. 14. Pareiškėjas A. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

14.1. Atsakovas savo neveikimu apribojo jam Alytaus PN parduotuvėje įsigyti maisto produktų. Pareiškėjas serga (duomenys neskelbtini), todėl negali vartoti sintetinių maisto papildų. Pareiškėjas negali įsigyti pomidorų padažo, konservuotų maisto produktų metalinėje bei stiklinėje taroje, aliejaus, taip pat vaisių ir daržovių leista įsigyti per savaitę tik iki 2 kg;

14.2. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesį į tai, jog pagal pareiškėjo ligą Alytaus PN neužtikrino maisto raciono bei nesugebėjo užtikrinti, kad jis įsigytų iš Alytaus PN parduotuvės jam reikiamą kiekį natūralių vitaminų, t. y. vaisių ir daržovių.

15. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

16. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, jog jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Pareiškėjo teiginiai apie padarytą žalą neparemti jokiais faktiniais įrodymais. Pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardyti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardijo valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino laikydamasis įstatymo nuostatų. Pareiškėjas nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo A. L. skundo reikalavimas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės pagal CK 6.271 straipsnį 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl Alytaus pataisos namų neteisėtų veiksmų (neveikimo), pagrįstumas ir teisėtumas.

20. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl to, jog nuo 2018 m. lapkričio 15 d. Alytaus PN parduotuvėje nebėra galimybės vieno apsipirkimo metu įsigyti didesnio nei 2 kg kiekio vaisių bei daržovių, apribotas kai kurių prekių pasirinkimas – iš apyvartos išimtos prekės, fasuotos stiklinėje bei metalinėje taroje, aliejus didesnėse nei 0,5 l pakuotėse, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsikirtimus į skundą, byloje surinktus įrodymus, konstatavo, jog nėra pagrindo nustatyti būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nurodytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų ir tenkinti pareiškėjo skundą.

21. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir prašo jį panaikinti, laikosi pozicijos, jog jo skundas turėjo būti tenkintas.

22. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktų reikalavimus kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus: skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimas) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinančius įrodymus). Pagal administracinio proceso dispozityvumo principą byla teisme pradedama pagal suinteresuoto asmens skundą, kuris pats nustato bylos nagrinėjimo ribas, suformuluoja skundo dalyką ir pagrindą. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.).

23. ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas.

24. Taigi pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai nurodyti argumentus, dėl kurių jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas. Apeliacinis skundas turi būti grindžiamas konkrečios bylos faktinėmis aplinkybėmis ir teisiškai argumentuotas.

25. Pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų patenkintas jo skundas, tačiau apeliaciniame skunde nenurodo jokių bylos faktais ir teisės normomis pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės ir išvados dėl ginčo esmės turėtų būti pripažintos neteisėtomis.

26. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad pareiškėjas siekia, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas dėl to, kad Vilniaus PN parduotuvėje pareiškėjas nuo 2018 m. lapkričio 15 d. negali įsigyti tam tikrų maisto prekių (pomidorų padažo, konservuotų maisto produktų metalinėje bei stiklinėje taroje, aliejaus, vaisių ir daržovių (leista įsigyti per savaitę tik iki 2 kg)).

27. BVK 92 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) nustatė, kad nuteistieji turi teisę už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje – įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų. Maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kuriuos nuteistieji gali įsigyti pataisos įstaigos parduotuvėje ir turėti pataisos įstaigoje, sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (BVK 92 str. 4 d.). Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą konstatuotina, jog pataisos įstaigos parduotuvėje leidžiamų įsigyti maisto produktų bei kitų daiktų sąrašą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

28. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2018 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 1R-213 „Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtino naujos redakcijos Taisykles. Nauja Taisyklių redakcija įsigaliojo nuo 2018 m. spalio 20 d. ir Įsakymo 1.12 punkto pagrindu buvo patvirtintas naujos redakcijos Taisyklių 18 priedas (Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas).

29. Taisyklių 2 punkte numatyta, jog Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės reglamentuoja BVK nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką. Vadovaujantis Taisyklių 76 punktu nuteistiesiems, išskyrus apgyvendintus už pataisos įstaigos ribų, laikomus atvirosiose kolonijose ir Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, jei gydymo trukmė neviršija 60 dienų, leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą nustato šių Taisyklių 18 priedas. Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad kiekvienas nuteistasis dienotvarkėje nustatytu laiku galėtų apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje ne rečiau kaip kartą per savaitę (Taisyklių 77 p.).

30. Sąrašo 1.1 punktas reglamentuoja, kad nuteistiesiems leidžiama įsigyti ne daugiau kaip 2 kg šviežių, šaldytų ar konservuotų vaisių bei daržovių. Sąrašo 1.7 punkte nurodyta, kad aliejus parduodamas ne didesnėse nei 500 ml/g gamintojo pakuotėse (išskyrus stiklines ir metalines pakuotes). Sąrašo 1.13 punktas teigia, jog kečupas, pomidorų padažas, sojų padažas, majonezas, garstyčios, krienai parduodami ne didesnėse nei 200 ml gamintojo pakuotėse (išskyrus stiklines ir metalines pakuotes).

31. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs minėtą teisinį reguliavimą, pagrįstai konstatavo, jog nuo 2018 m. spalio 20 d. pataisos įstaigų parduotuvėse nuteistieji vienu apsipirkimu gali įsigyti ne daugiau kaip 2 kg vaisių bei daržovių, uždrausta prekiauti maisto produktais, sufasuotais metalinėse bei stiklinėse pakuotėse, ir apribota parduodamo aliejaus pakuotės talpa iki 500 ml/g gamintojo pakuotėse, taip pat pareiškėjui buvo užtikrinta teisė kartą į savaitę apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, todėl nėra pagrindo teigti, kad Alytaus PN pareigūnų veiksmai prieštaravo teisės aktų reikalavimams.

32. Šiuo aspektu pažymėtina, jog prekybos tinklo įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų organizavimas laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigose yra viena iš laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų materialinio, buitinio aprūpinimo krypčių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1772/2013 ir kt.). Pataisos įstaigos administracija turi teisės aktų nustatyta tvarka užtikrinti sąlygas nuteistųjų specialiosios teisės už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų įstaigoje veikiančioje parduotuvėje realizavimui. Kita vertus, pastebėtina, jog BVK 92 straipsnio 1 dalyje numatyta nuteistųjų teisė už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti ne bet kokių reikmenų, o tik būtiniausių reikmenų ir teisės aktai nenumato nuteistųjų teisės be jokių sąlygų visada reikalauti atitinkamų konkrečių prekių ar konkrečių gamintojų prekių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-130-858/2015 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys, kad Alytaus PN administracijai pareiga sudaryti sąlygas pareiškėjui įstaigoje veikiančioje parduotuvėje įsigyti būtent jo norimas konkrečias prekes (konkrečių rūšių ar savybių) nėra numatyta, taip pat nėra įtvirtinta, kad ji turėtų visais atvejais užtikrinti, jog būtų tiekiami visi maisto produktai, reikmenys, neįtraukti į Sąrašą. Be to, nėra numatyta pareiga reikalauti, kad parduotuvės privalomai tiektų prekes, nepatenkančias į privalomą būtiniausių reikmenų asortimentą, ar kad tiektų prekes nuteistųjų pageidaujamose pakuotėse.

33. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas skunde buvo nurodęs, jog nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Alytaus PN parduotuvėje apskritai nebuvo galimybės įsigyti aliejaus ar jo pakaitalo, o Alytaus PN atsiliepime į skundą nepaneigė šios skunde nurodytos aplinkybės. Tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodomas aplinkybes, susijusias su jo patirta neturtine žala, konstatavo, kad pareiškėjo skundas grindžiamas deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties argumentacija, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai, nepateikti jokie faktiniai duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjo poreikiai buvo žymiai didesni nei buvo numatytas apsipirkimo vienu metu ribojimas, taip tik hipotetiškai keliant ribojimo įsigyti tam tikrų maisto produktų neigiamų pasekmių atsiradimo regimybę, kilsiančią, jei būtų siekiama jų įsigyti. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas turėjo realią galimybę įsigyti maisto produktų ir realiai ketinant įsigyti maisto produktų jam buvo taikyti ribojimai.

34. Pareiškėjas taip pat akcentavo, kad jam yra paskirtas dietinis maitinimas, ir tai patvirtina medicininio pažymėjimo duomenys, tačiau byloje nustatyta, kad pareiškėjui yra skirtas ir yra teikiamas visavertis fiziologines mitybos normas atitinkantis maistas pagal medicinines rekomendacijas. Papildomų maisto produktų įsigijimas pataisos įstaigos parduotuvėje yra susijęs su papildomų poreikių tenkinimu, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad įvardyti draudimai ribojo pareiškėjo galimybę tinkamai maitintis ir laikytis nustatyto dietinio maitinimosi režimo.

35. Kadangi šioje byloje nenustatyti neteisėti atsakovo atstovo Alytaus PN neteisėti veiksmai, dėl kurių pareiškėjas patyrė jo nurodomą neturtinę žalą, todėl pagrįstai netenkintas pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tik esant visoms trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui, nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

36. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Dalia Višinskienė