2021-06-30 Nr. AB-13778-3-63-3-00065-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-412-815/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00065-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 53.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. birželio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. J. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gegužės 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. J. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl administracinio akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja A. J. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašė panaikinti atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Statybos skyriaus 2019 m. liepos 12 d. statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. SS19-16-2 (toliau – ir Patikrinimo aktas)

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą pagal pareiškėjos skundą, taip pat netenkino pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Patikrinimo aktu buvo konstatuoti faktiniai pareiškėjai priklausančio pastato būklės trūkumai, išdėstyti nurodymai pastato priežiūrai, jiems įvykdyti nustatyti terminai, tačiau juo nebuvo realizuota nė viena iš Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje numatytų viešojo administravimo subjekto, atliekančio statinio naudojimo priežiūrą, teisių. Byloje nėra duomenų, kad statinių naudojimo priežiūrą atliekantys subjektai informaciją apie statinio naudojimo priežiūros vykdymą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka būtų pateikę Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šie aspektai reikšmingi sprendžiant dėl Patikrinimo akto, kaip administracinės bylos nagrinėjimo dalyko, nes administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų, tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų nustatymo. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad Patikrinimo aktu pareiškėjai išdėstyti reikalavimai savo pobūdžiu negali būti laikomi sukeliančiais realias materialines teisines pasekmes, nes už jų neįvykdymą Patikrinimo aktu nėra nustatyta teisinė atsakomybė. Patikrinimo aktas savaime nesukelia pareiškėjai pasekmių, t. y., tokių jos teisių ir teisėtų interesų pažeidimų, kurie galėtų būti apginti administraciniame teisme skundžiant šį aktą. Tai reiškia, kad netgi pareiškėjos skundo tenkinimo atveju, teismo sprendimas neturėtų realios įtakos nei faktams apie pastato būklę konstatuoti, nei pareiškėjos, kaip pastato valdytojos ir naudotojos, teisės aktų pagrindu kylančioms pareigoms, susijusioms su naudojamo pastato priežiūra, vykdyti. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad Patikrinimo aktas galėtų būti vertinamas kaip tarpinis viešojo administravimo subjekto aktas, kurio pagrįstumas būtų patikrinamas administracinio nusižengimo teisenos metu.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad pareiškėja teismine tvarka jau yra apskundusi Palangos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. T2-217 dalį, kuria pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis statinys, esantis (duomenys neskelbtini), įtrauktas į Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašą (administracinė byla Nr. I3-54-342/2021). Todėl pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ginčas dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. T2-217 pagrįstumo bei pareiškėjos statinio atitikties Palangos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. T2-147 patvirtinto Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį statinių nustatymo tvarkos aprašo 5 punkte numatytiems kriterijams bus vertinami būtent minėtos administracinės bylos nagrinėjimo metu.

Pirmosios instancijos teismas nepriteisė pareiškėjos prašomų bylinėjimosi išlaidų, konstatavęs, kad procesinis sprendimas šioje byloje laikytinas priimtu ne pareiškėjos naudai.

II. Pareiškėja A. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gegužės 12 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde pareiškėja nurodo, kad palikus skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nutraukti bylą, būtų suvaržyta jos teisė skųsti atskirų pareigūnų veiksmus, atliktus patikrinimo metu, ir ginčyti atitinkamus savivaldybės tarnautojo pareiškėjai Patikrinimo akte duotus valdingus nurodymus. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad remiantis Patikrinimo aktu buvo priimtas kitas administracinis aktas – Palangos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 17 d. sprendimas Nr. T2-217, kuriuo pareiškėjos statinys įtrauktas į Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų statinių sąrašą, t. y. Patikrinimo aktas sukėlė teisines pasekmes. Be to, Regionų apygardos administracinis teismas sustabdė administracinę bylą Nr. I3-54-342/2021 iki bus priimtas sprendimas šioje administracinėje byloje, t. y. teismas nustatė, kad Patikrinimo akto teisėtumas turės įtakos tikrinant Palangos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. T2-217 teisėtumą. Pasak pareiškėjos, nutraukus šią administracinę bylą, teismui ateityje nebūtų teisinio pagrindo kitoje administracinėje byloje tirti Patikrinimo akto teisėtumą, todėl pareiškėjai būtų užkirsta galimybė ginčyti Patikrinimo akte išdėstytus valdingus nurodymus, prieštaringus teiginius bei vienašališkai nustatytus faktus ir / ar galbūt padarytus vykdomos statinio techninės priežiūros administracinius pažeidimus. Patikrinimo akte pareiškėjai yra suformuluoti konkretūs ir valdingi nurodymai, todėl pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, kad Patikrinimo aktas nesukelia teisinių pasekmių. Patikrinimo akte nėra nurodyta, kad Administracijos nurodymai yra rekomendacinio pobūdžio, todėl jie pareiškėjai yra privalomi.

Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, nurodytose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose nebuvo aptartas būtent tokio paties turinio dokumentas, kokį pareiškėja skundžia šioje byloje.

Pareiškėja taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo pareiškėjos skundo dalies dėl netinkamo pranešimo apie patikrinimą – pranešimas apie 2019 m. liepos 12 d. patikrinimą pareiškėjai įteiktas tik 2019 m. liepos 13 d., todėl nebuvo užtikrinta pareiškėjos teisė žinoti apie patikrinimą ir jame dalyvauti.

Atsiliepime į atskirąjį skundą Administracija prašo jį atmesti.

Administracija nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Patikrinimo aktas yra aplinkybių konstatavimas ir prašymas susitvarkyti pastatą. Statinio savininkui nevykdant teisės aktuose nustatytų pareigų susitvarkyti statinį, jis gali būti baudžiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą, administracinio nusižengimo byloje priimtas nutarimas gali būti skundžiamas. Jei, kaip teigia pareiškėja, statinys buvo tinkamai prižiūrėtas, pareiškėja turi teisę ginčyti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. T2-217, ji šia teise pasinaudojo ir turės visas galimybes įrodyti, ar pastatas buvo prižiūrėtas, pateikti su tuo susijusius duomenis. Patikrinimo akte nurodytas reikalavimas susitvarkyti pastatą yra teisės aktuose įtvirtintų teisės normų pakartojimas, šiuos reikalavimus pareiškėja privalo vykdyti be atskiro paraginimo. Administracija atkreipia dėmesį, kad skunde teismui pareiškėja kėlė vienintelį reikalavimą – panaikinti Patikrinimo aktą, jokių kitų reikalavimų, kurie tariamai turėjo būti išskirti į atskirą bylą, pareiškėja skunde nereiškė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Apeliacijos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria teismas nutraukė administracinę bylą pagal pareiškėjos A. J. skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Bylos nutraukimo pagrindai išdėstyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnyje, tarp jų – jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui (1 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011; 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016; kt.). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015; kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja ginčija Patikrinimo aktą, kuriame pareiškėjai suformuluoti reikalavimai paskirti techninį prižiūrėtoją, atitinkantį jam keliamus kvalifikacinius reikalavimus, įsigyti visus privalomuosius statinių techninės priežiūros dokumentus, atlikti nuolatines, kasmetines ir kitas privalomąsias apžiūras, pildyti aktus bei žurnalus, vykdyti privalomuosius remonto bei kitus techninės apžiūros darbus, vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka bei iki 2019 m. rugsėjo 15 d. apie tai raštu informuoti Administracijos Statybos skyrių; pareiškėjai taip pat nurodyta iki 2019 m. lapkričio 1 d. nustatyti preliminarius darbų kiekius fasado ir inžinerinių sistemų defektams pašalinti, organizuoti pastato defektų pašalinimo darbus ir apie tai raštu informuoti Administracijos Statybos skyrių.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 21 punkte įtvirtinta savarankiška savivaldybių funkcija – statinių naudojimo priežiūra įstatymų nustatyta tvarka. Statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad statinių naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos. Statinių naudojimo priežiūrą atliekantys viešojo administravimo subjektai tikrina, kaip statinių naudotojai vykdo šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų bei teisės aktų nustatytus statinių techninės priežiūros ir naudojimo bei statinių saugos reikalavimus (Statybos įstatymo 49 str. 2 d.).

Statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje yra išdėstytos viešojo administravimo subjekto, atliekančio statinio naudojimo priežiūrą, teisės:

1) paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgiant į grėsmės pobūdį, pareikalauti, kad statinio naudotojas imtųsi priemonių žmonėms apsaugoti, jeigu būtina, pareikalauti, kad būtų organizuota jų evakuacija, sustabdytas statinio naudojimas, uždrausta bet kokia veikla statinyje (jeigu reikia – ir statinio sklype ar teritorijoje);

2) nustatyti terminus visiems 1 punkte išvardytiems veiksmams įvykdyti ir nedelsiant pranešti statinio savininkui (kai naudotojas nėra statinio savininkas);

3) kreiptis į policiją, kad būtų laikinai apribotas patekimas į statinio teritoriją ar patalpą, būtų sustabdyti vykdomi darbai, apribotas ar uždraustas transporto eismas, jeigu kyla pavojus aplinkai, viešajai tvarkai, asmens ar valstybės saugumui;

4) Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatytais atvejais ir tvarka surašyti administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ir skirti administracines nuobaudas arba teikti administracinių nusižengimų bylas teismui;

5) savo funkcijoms atlikti netrukdomai patekti į naudojamą statinį, išskyrus butus ir kitas gyvenamąsias patalpas, apžiūrėti jį, gauti su statinio naudojimu ir jo technine priežiūra susijusius dokumentus;

6) kartu su statinio techniniu prižiūrėtoju patekti į butus ir kitas gyvenamąsias patalpas ir apžiūrėti statinio laikančiąsias konstrukcijas, kai statinio apžiūros akte užfiksuotos neleidžiamos statinio laikančiųjų konstrukcijų deformacijos arba gautas statinio bendraturčių pagrįstas pranešimas, kad butas ar kitos gyvenamosios patalpos naudojamos ne pagal paskirtį, dėl statybos darbų bute ar kitose gyvenamosiose patalpose gali būti susilpnintas statinio mechaninis atsparumas ir pastovumas ir dėl to gali kilti statinio griūties grėsmė. Statinio naudojimo priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto pareigūnas gali patekti į butą ir kitas gyvenamąsias patalpas jų naudotojų sutikimu, o atsisakius įsileisti, – pateikęs teismo nutartį dėl leidimo įeiti į butą ir (ar) kitas gyvenamąsias patalpas. Butų ir kitų gyvenamųjų patalpų naudotojams ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas turi būti raštu pranešta apie numatytą apžiūros laiką;

7) kreiptis į teismą dėl leidimo įeiti į butą ir (ar) kitas gyvenamąsias patalpas. Statinių naudojimo priežiūrą atliekantys subjektai informaciją apie statinių naudojimo priežiūros vykdymą Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka teikia Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (Statybos įstatymo 49 str. 5 d.). Statinių naudojimo priežiūros atlikimo tvarką nustato aplinkos ministras (Statybos įstatymo 49 str. 6 d.).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“. Pagal šio reglamento 102.3 punktą savivaldybių administracijos atlieka gyvenamųjų namų ir kitų statinių (išskyrus išvardytuosius reglamento 102.1 ir 102.2 p.) naudojimo priežiūrą. Priežiūros vykdytojas, tikrindamas naudotojo atliekamą statinių techninę priežiūrą, privalo surašyti statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą (reglamento 8 priedas), nustatyti reikalavimus trūkumams pašalinti, kontroliuoti statinio techninės priežiūros patikrinimo akte įrašytų reikalavimų įvykdymą (108.5–108.7 p.) bei apie patikrinimo išvadas bei reikalavimus informuoti raštu statinio naudotoją ir statinio savininką (109 p.).

Ginčijamu Patikrinimo aktu buvo konstatuoti faktiniai pastato būklės trūkumai, patikrinta techninio prižiūrėtojo veikla, išdėstyti nurodymai pastato priežiūrai, jų įvykdymui nustatyti terminai, tačiau juo nebuvo realizuota nė viena iš Statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje numatytų viešojo administravimo subjekto, atliekančio statinio naudojimo priežiūrą, teisių, pavyzdžiui, nebuvo surašytas administracinių nusižengimų protokolas. Patikrinimo akte pirmiausiai konstatuoti faktai apie pastato konstrukcijų ir inžinerinių sistemų būklę, techninio prižiūrėtojo veiklą ir kt., tačiau administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų, juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų nustatymo, kai tai nėra susiję su pareiškėjo galbūt pažeistų materialiųjų teisių apgynimu teismo sprendimu. Patikrinimo akte suformuluoti reikalavimai savo pobūdžiu negali būti laikomi sukeliančiais realias materialines teisines pasekmes, nes už jų neįvykdymą Patikrinimo akte nėra nustatyta teisinė atsakomybė. Taigi Patikrinimo aktas pats savaime nesukelia teisinių pasekmių, t. y. tokių asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimų, kurie galėtų būti apginti administraciniame teisme. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog netgi pareiškėjos skundo tenkinimo atveju, teismo sprendimas neturėtų realios įtakos nei faktams apie pastato būklę konstatuoti, nei pastato savininko / valdytojo teisės aktų pagrindu kylančioms pareigoms, susijusioms su naudojamo pastato priežiūra, vykdyti.

Statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatyta, kad viešojo administravimo subjektas, atliekantis statinio naudojimo priežiūrą, turi teisę Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatytais atvejais ir tvarka surašyti administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ir skirti administracines nuobaudas arba teikti administracinių nusižengimų bylas teismui. Priešingai, nei atskirajame skunde teigia pareiškėja, administracinio nusižengimo bylos dėl statinio (jo patalpų) naudojimo pažeidžiant nustatytus reikalavimus ar kt. teisenoje turėtų būti sprendžiama, ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina teisės aktuose nustatytas statinio naudotojo pareigas. Tokiu atveju statybos techninės priežiūros patikrinimo aktas galėtų būti vertinamas kaip tarpinis viešojo administravimo subjekto aktas, kurio pagrįstumas būtų patikrinamas administracinio nusižengimo teisenos metu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-15-575/2021; 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-276-492/2021; 2021 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-254-556/2021). Tokio pobūdžio byloje galėtų būti patikrintas ir įgaliotų savivaldybės administracijos atstovų veiksmų organizuojant ir vykdant statybos techninės priežiūros patikrinimą teisėtumas (pagrindinės pareiškėjos pretenzijos skunde susijusios su tuo, kad 2019 m. liepos 12 d. patikrinimas buvo atliktas jai nežinant ir nedalyvaujant).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau išdėstytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Patikrinimo akto teisėtumas ir pagrįstumas negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku, kadangi nesukelia realių materialinių teisinių pasekmių. Ginčo dėl Patikrinimo akto panaikinimo nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė administracinę bylą.

Atsakydama į pareiškėjos argumentus dėl to, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje buvo vertinami ne statinio techninės priežiūros patikrinimo aktai, teisėjų kolegija pažymi, kad teismas administracinę bylą nutraukė ne konstatavęs, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškoje ar iš esmės panašioje byloje savivaldybės statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą pripažino tarpiniu dokumentu, o pats įvertinęs byloje ginčijamus administracinius aktus, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniuose sprendimuose pateiktais išaiškinimais, kaip teisės taikymo ir aiškinimo šaltiniu. Tai, kad procesiniuose sprendimuose, kuriuose pateiktais išaiškinimais vadovavosi pirmosios instancijos teismas, buvo vertinami ne tokie patys administraciniai aktai kaip nagrinėjamoje byloje, savaime neįrodo, kad minėtuose procesiniuose sprendimuose suformuluotos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės nėra susijusios su nagrinėjamo ginčo esme. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-254-556/2021 yra konstatuota, jog Administracijos surašytas statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktas, kuriame nėra realizuota nė viena iš Statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje numatytų viešojo administravimo subjekto, atliekančio statinio naudojimo priežiūrą, teisių, nesukelia realių materialinių teisinių pasekmių.

Pareiškėja atskirajame skunde nereiškia pretenzijų dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gegužės 12 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl teisėjų kolegija šios pirmosios instancijos teismo nutarties dalies nevertina ir dėl jos nepasisako (ABTĮ 140 str. 1–2 d., 151 str.).

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė proceso teisės normas, vadovavosi suformuota administracinių teismų praktika ir pagrįstai nutraukė administracinę bylą, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos A. J. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gegužės12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Veslava Ruskan

Ernestas Spruogis

Dalia Višinskienė