Lithuanian court dismisses appeal regarding extradition costs not being deductible as defense expenses for defendants who fled before investigation.
Legislator summary
AI generatedThe appellate court partially overturned the lower court's decision to deduct extradition costs from the defendants' sentences. The defendants argued these costs should be reimbursed as defense expenses, but the court found they were state obligations incurred before any investigation began. Consequently, the court ruled that these specific costs could not be deducted from the fines imposed on the defendants.
Legislator headnote
AI generatedLietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (BPK) 326 str. 1 d. 1, 3 p.; 328 str. 4 p.: Extradition costs incurred by the state prior to the initiation of criminal proceedings cannot be classified as defense expenses deductible from the defendant's sentence.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedFull text
Baudžiamoji byla Nr                                                                                     Baudžiamoji byla Nr. 1A-134/2012                                                                           Proceso Nr. 1-31-1-00574-2007-1Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.2.6.;    1.2.28.4.; 1.2.26.2.; 2.1.14.; 2.4.6.3.4. (S) LIETUVOS Apeliacinis teismasN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 1 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡kolegijos pirmininko Valdimaro BavÄjano (praneÅ¡Äjo), teisÄjų:
SvajÅ«no Knizlerio, Aloyzo Kruopio, sekretoriaujant Agatai Minkel, Gabrielei SamaÅ¡kienei,dalyvaujant prokurorui Sergejui BekiÅ¡,nuteistiesiems I. T. (I. T.), A. L. (A. L.), D. C. (D. C.), V. U. (V. U.), gynÄjams Algimantui Å liaupai, ViaÄeslavui Žarkovui, Aivarui Surbliui, Gražinai MauruÄaitienei, ekspertams Vidmantui Armonui, Antanui Algirdui Garmui,teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. U. gynÄjo, nuteistųjų A. L. ir I. T. bei nuteistojo D. C. ir jo gynÄjo apeliacinius skundus dÄl KlaipÄdos apygardos teismo 2011 m. birželio 22 d. nuosprendžio, kuriuoD.
C. pripažintas kaltu ir nuteistas:- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 129 str. 2 d. 6 p. - laisvÄs atÄmimu keturiolikai metų;- pagal BK 294 str. 2 d. â laisvÄs atÄmimu dvejiems metams ir Å¡eÅ¡iems mÄnesiams;- pagal BK 284 str. 1 d. â laisvÄs atÄmimu vieneriems metams.Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1, 2 p., bausmes subendrinus apÄmimo bÅ«du, paskirta galutinÄ subendrinta bausmÄ laisvÄs atÄmimas keturiolikai metų, bausmÄ paskiriant atlikti pataisos namuose.Ä® bausmÄs laikÄ Ä¯skaitytas sulaikymo ir suÄmimo nuo 2010 m. birželio 24 d. iki 2011 m. birželio 22 d. laikas.
A. L. pripažintas kaltu ir nuteistas:- pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. - laisvÄs atÄmimu trylikai metų;- pagal BK 294 str. 2 d. â laisvÄs atÄmimu dvejiems metams;- pagal BK 284 str. 1 d. â laisvÄs atÄmimu devyniems mÄnesiams.Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1, 2 p., bausmes subendrinus apÄmimo bÅ«du, galutinÄ subendrinta bausmÄ paskirta laisvÄs atÄmimas trylikai metų, bausmÄ paskiriant atlikti pataisos namuose.Ä® bausmÄs laikÄ Ä¯skaitytas sulaikymo nuo 2009 m. gegužÄs 16 d. iki 2009 m. gegužÄs 18 d. laikas.V.
U. pripažintas kaltu ir nuteistas:- pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. - laisvÄs atÄmimu dvylikai metų;- pagal BK 284 str. 1 d. â laisvÄs atÄmimu Å¡eÅ¡iems mÄnesiams.Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1, 2 p., bausmes subendrinus apÄmimo bÅ«du, galutinÄ subendrinta bausmÄ paskirta laisvÄs atÄmimas dvylikai metų, bausmÄ paskiriant atlikti pataisos namuose.V. U. dÄl nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 str. 2 d., padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â BPK) 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p., iÅ¡teisintas, jam nepadarius veikos, turinÄios inkriminuoto nusikaltimo požymių.
I. T. pripažintas kaltu ir nuteistas:- pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. - laisvÄs atÄmimu aÅ¡tuoneriems metams;- pagal BK 284 str. 1 d. â laisvÄs atÄmimu vieneriems metams.Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1, 2 p., bausmes subendrinus apÄmimo bÅ«du, galutinÄ subendrinta bausmÄ paskirta laisvÄs atÄmimas aÅ¡tuoneriems metams, bausmÄ paskiriant atlikti pataisos namuose.Ä® bausmÄs laikÄ Ä¯skaitytas sulaikymo ir suÄmimo nuo 2009 m. birželio 11 d. iki 2009 m. rugsÄjo 10 d. laikas.I. T. dÄl nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 str. 2 d., padarymo, vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p., iÅ¡teisintas, jam nepadarius veikos, turinÄios inkriminuoto nusikaltimo požymių.
IÅ¡ D. C., A. L., V. U. ir I. T. solidariai priteista 4656,65 Lt Valstybinei ligonių kasai nukentÄjusiojo M. Å . gydymo iÅ¡laidoms atlyginti bei nukentÄjusiajai D. Å . 1548 Lt turtinei ir 5000 Lt neturtinei žalai atlygini. IÅ¡ D. C. priteista 7494,40 Lt bei iÅ¡ I. T. â 5185, 40 Lt valstybei proceso iÅ¡laidoms atlyginti. TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ , n u s t a t Ä : D. C. ir A. L. nuteisti už tai, kad 2007 m. rugpjÅ«Äio 6 d., apie 5 val., vieÅ¡oje vietoje â (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavaliÅ¡kai vykdydami ginÄijamÄ , bet nerealizuotÄ D.
C. teisÄ - siekdami susigrÄ Å¾inti iÅ¡ M. Å . pastarojo pasisavintÄ D. C. megztinį, (duomenys neskelbtini) užpuolÄ M. Å ., kuriam D. C. kumÅ¡Äiu smogÄ Ä¯ veidÄ , po to abu nukentÄjusįjį pargriovÄ ir po keletÄ kartų įspyrÄ kojomis į įvairias kÅ«no vietas. M.Å . iÅ¡trÅ«kus ir Ämus bÄgti, A. L. prisivijo nukentÄjusįjį (duomenys neskelbtini) aikÅ¡tÄje, ranka sugriebÄ jį už peties, kumÅ¡Äiu smogÄ Ä¯ veidÄ ir du kartus į petį bei atÄmÄ iÅ¡ nukentÄjusiojo ir numetÄ Ä¯ Å¡alį jo turÄtÄ peilį, tuo metu pribÄgÄs D.
C. nukentÄjusiajam penkis kartus smogÄ kumÅ¡Äiu ir du kartus spyrÄ koja į įvairias kÅ«no vietas, jį pargriaudamas, po ko D. C. ir A. L. atsiÄmÄ iÅ¡ nukentÄjusiojo pastarojo vilkÄtÄ D. C. megztinį. Po to, D. C. ir A. L., toliau tÄsdami nusikalstamus veiksmus, ir nuteistieji I. T. bei V. U., veikdami bendrininkų grupe, įžūliai elgdamiesi ir tyÄiodamiesi iÅ¡ nukentÄjusiojo, demonstruodami nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, kerÅ¡taudami nukentÄjusiajam už D. C. megztinio pasisavinimÄ ir vengimÄ grÄ Å¾inti megztinį savininkui, neleisdami pargriautam nukentÄjusiajam atsistoti ir pabÄgti, tyÄia rankomis ir kojomis kiekvienas sudavÄ daugybinius smÅ«gius nukentÄjusiajam daugiausiai į galvÄ , o taip pat ir į kitas kÅ«no vietas, sukeldami nukentÄjusiajam didelį skausmÄ ir kanÄias, nukentÄjusįjį nurengÄ, po ko I.
T. ir D. C. ant nukentÄjusiojo po keletÄ kartų metÄ betoninį luitÄ , o I. T. žalojamÄ nukentÄjusįjį ir jam jau padarytus kÅ«no sužalojimus nufilmavo mobilaus ryÅ¡io telefonu. Å iais bendrais smurtiniais veiksmais D. C., A.L., I. T. ir V. U. padarÄ M. Å . kraujosruvÄ apatinÄs lÅ«pos kairÄs pusÄs gleivinÄje, odos nubrozdinimus abiejų kojų kelių, kairio klubo srityje, poodines kraujosruvas krÅ«tinÄs lÄ stos â juosmens deÅ¡inÄs pusÄs, kaklo abiejų pusių, kairio peties, abiejų plaÅ¡takų srityse, muÅ¡tai plÄÅ¡tÄ kairÄs plaÅ¡takos žaizdÄ , dÄl ko buvo nežymiai sutrikdyta nukentÄjusiojo sveikata, taip pat poodines kraujosruvas abiejų ausų, akių vokų, skruostų, nosies, momenų, pakauÅ¡io, smilkinių, kaktos, virÅ¡ugalvio srityse, muÅ¡tines žaizdas abiejų antakių iÅ¡oriniuose kraÅ¡tuose, galvos smegenų sumuÅ¡imÄ kairio smegenų pusrutulio kaktinÄs skilties, deÅ¡inio pusrutulio momeninÄs dalies, deÅ¡inio pusrutulio kaktinÄs â momeninÄs dalių gilumos srityse, dÄl ko buvo sunkiai sutrikdyta nukentÄjusiojo sveikata.
DÄl galvos sužalojimų visumos nukentÄjusiajam iÅ¡siliejo kraujas po minkÅ¡taisiais deÅ¡iniojo pusrutulio dangalais, o iÅ¡ galvos smegenų sumuÅ¡imo â kontuzinio židinio kraujas pratrÅ«ko į smegenų skilvelius, dÄl ko iÅ¡sivystÄ koma ir 2007 m. rugpjÅ«Äio 10 d. M. Å . ligoninÄje mirÄ. Tokiu bÅ«du D. C., A. L., I. T. ir V. U. tyÄia itin žiauriai nužudÄ M. Å . bei sutrikdÄ visuomenÄs tvarkÄ .Nuteistojo V. U. gynÄjas apeliaciniu skundu praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kurioje V.
U. nuteistas pagal BK 129 str. 2 d. 6 p., panaikinti ir Å¡ioje dalyje jo ginamÄ jį iÅ¡teisinti. Apeliantas mano, kad teismas neteisingai nustatÄ jo ginamojo kaltÄs formÄ ir nepagrįstai konstatavo, jog Å¡is turÄjo tyÄia nužudyti nukentÄjusįjį. Juo labiau, kad ir pats teismas skundžiamame nuosprendyje nustatÄ, jog apelianto ginamasis ÄmÄsi visų jam įmanomų priemonių (liovÄsi smurtauti, įtikino nuteistÄ jį A. L. nustoti vartoti fizinį smurtÄ bei bandÄ nutraukti nuteistųjų D.
C. ir I. T. smurtinius veiksmus), kad bÅ«tų iÅ¡vengta tokių sunkių pasekmių. Be to, byloje nustatyta, kad prieÅ¡ nukentÄjusįjį buvo smurtaujama siekiant atgauti neteisÄtai pasisavintus daiktus, taÄiau vÄlesniuose veiksmuose, kai M. Å . buvo spardomas, daužomas bei tyÄiojamasi iÅ¡ jo, apelianto ginamasis nedalyvavo, o ÄmÄsi veiksmų Å¡iam smurtui nutraukti. TodÄl teismo iÅ¡vada apie visų nuteistųjų bendrÄ tyÄiÄ nužudyti M. Å ., iÅ¡imtinai lieÄia tik kitus nuteistuosius ir negali bÅ«ti inkriminuojama apelianto ginamajam, kuris savo veiksmais aiÅ¡kiai tam nepritarÄ.Teismas nepagrįstai vadovavosi teismo medicinos specialisto iÅ¡vada Nr. M 773/07(03).
Skundo autoriaus nuomone, Å¡i iÅ¡vada yra neiÅ¡sami, joje nepagrįstai neiÅ¡skirti smÅ«giai, nesusijÄ tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su nukentÄjusiojo mirtimi. Be to, Å¡i iÅ¡vada prieÅ¡tarauja teismo medicinos specialisto A.A. Garmaus konsultacinei iÅ¡vadai Nr. A-KI-138-86.Byloje liko neįrodyta, kad galÄjo bÅ«ti ir tokių smÅ«gių, suduotų į nukentÄjusiojo galvÄ , kurie nebuvo susijÄ tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su M. Å . mirtimi. Apeliantas, vadovaudamasis nekaltumo prezumpcijos principu, teigia, kad eksperto nesugebÄjimas iÅ¡skirti atskirų smÅ«gių, lÄmusių mirtį, neturi apsunkinti jo ginamojo, sudavusio vienÄ ar du nestiprius ir galimai neturÄjusių įtakos nukentÄjusiojo mirÄiai, smÅ«gius pastarajam į veidÄ , padÄties.
Skundo autorius mano, kad tas nedidelis pradiniame etape jo ginamojo pavartotas smurtas prieÅ¡ M. Å . negali bÅ«ti pagrindas apkaltinti jį nukentÄjusiojo nužudymu. Å ie apelianto ginamojo veiksmai atitinka veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., požymius ir todÄl jam turÄtų bÅ«ti skirta bausmÄ, nesusijusi su realiu laisvÄs atÄmimu. Nuteistasis A. L. apeliaciniu skundu praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kurioje jis nuteistas pagal BK 129 str. 2 d. 6 p., panaikinti ir Å¡ioje dalyje jį iÅ¡teisinti, nes jis nepadarÄ Å¡io nusikaltimo.
Apelianto nuomone, Å¡ioje skundžiamo nuosprendžio dalyje teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, pagrįstos prielaidomis ir spÄjimais. Pirmosios instancijos teismas nesilaikÄ BPK 305 str. 1 d. 2 p. reikalavimų, nes nenustatyti visi nusikalstamos veikos sudÄties elementai bei skundžiamame nuosprendyje nÄra objektyvių ir neginÄytinų įrodymų, patvirtinanÄių apelianto kaltÄ. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme apeliantas davÄ iÅ¡ esmÄs nuoseklius parodymus. Jo parodymuose esantys neatitikimai dÄl smÅ«gių, kuriuos nukentÄjusiajam sudavÄ kiti nuteistieji, skaiÄiaus atsirado dÄl sÄ Å¾iningo klydimo ir užmirÅ¡imo, nes apeliantas teisme davÄ parodymus nuo įvykio praÄjus labai dideliam laiko tarpui.
Be to, įvykio metu buvo keletÄ kartų pasiÅ¡alinÄs iÅ¡ įvykio vietos, todÄl negalÄjo matyti visų smurto vartojimo aplinkybių. Apelianto parodymus, kad jis nesudarÄ nei vieno smÅ«gio nukentÄjusiajam į galvÄ , patvirtino ir kiti nuteistieji. TaÄiau teismas iÅ¡kraipÄ jo parodymus, duotus teisme, o skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dÄstytos iÅ¡vados apie tai, kad visi keturi nuteistieji sudavÄ daugybinius smÅ«gius nukentÄjusiajam į galvÄ , neatitinka faktinių bylos aplinkybių.Be to, jis neturÄjo tyÄios nužudyti nukentÄjusįjį.
Tai patvirtina byloje nustatyta aplinkybÄ, kad nuteistajam V. U. sudraudus apeliantÄ , pastarasis kartu su Å¡iuo nuteistuoju tik pasyviai stebÄjo kitų nuteistųjų (I. T. ir D. C.) smurtinius veiksmus, atliekamus prieÅ¡ nukentÄjusįjį. Byloje nustatyta, kad apeliantas smurtavo tik įvykio pradžioje, kai siekÄ iÅ¡ nukentÄjusiojo atgauti pasisavintus daiktus, ir vÄliau jam nei vieno smÅ«gio į galvÄ nesudavÄ. TodÄl teismo iÅ¡vada apie visų nuteistųjų bendrÄ tyÄiÄ nužudyti M. Å ., iÅ¡imtinai lieÄia tik kitus nuteistuosius ir negali bÅ«ti inkriminuojama apeliantui.
Teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojos J. K. parodymais apie smurto vartojimÄ tribÅ«noje, nes ikiteisminio tyrimo metu jos duotų parodymų protokolÄ ji pasiraÅ¡Ä jo neperskaiÄiusi. Skundo autorius pažymi ir tai, kad įvykio metu Å¡i liudytoja buvo neblaivi, o jos nurodytos aplinkybÄs apie nukentÄjusiojo iÅ¡vaizdÄ , neatitinka tikrovÄs. Apeliantas, vadovaudamasis Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 âDÄl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei byloseâ 8 p. nuostatomis, teigia, kad apygardos teismas nukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos analogiÅ¡kose bylose, nes už nužudymÄ atsako tik tie asmenys, kurių padaryti kÅ«no sužalojimai buvo nukentÄjusiojo mirties priežastis.
Tam, kad paneigti apelianto parodymus (jog jis nesudavÄ nÄ vieno smÅ«gio M. Å . į galvÄ ), kurie, pagal BPK 20 str. nuostatas, taip pat yra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis, nepakanka vien jais netikÄti ir bÅ«tina nurodyti, kokie kiti patikimi įrodymai juos paneigia. Byloje tokių įrodymų, tiek juos vertinant atskirai, tiek visumos kontekste, nÄra, todÄl teismas skundžiamame nuosprendyje nenurodydamas tokių duomenų, pažeidÄ BPK 20 str. reikalavimus.Taip pat, apeliantas praÅ¡o suÅ¡velninti bausmes, jam paskirtas pagal BK 294 str. 2 d. ir 284 str. 1 d.
Skundo autorius pažymi ir tai, kad skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje teismas nekonstatavo, jog apeliantas ir nuteistasis D. C. padarÄ savavaldžiavimÄ , nors už Å¡ios veikos padarymÄ jie yra nuteisti.Nuteistasis D. C. ir jo gynÄjas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti apkaltinamÄ jį nuosprendį dÄl esminių materialinÄs ir procesinÄs normų pažeidimų bei baudžiamÄ jÄ bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo.Apeliantų nuomone, teismas netyrÄ baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų.
Skunde ginÄijamas asmens tapatybÄs nustatymo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nukentÄjusiojo M. Å . atpažinimo patikimumas. Pastarojoje byloje yra nenustatyto pareigÅ«no priklijuoti iÅ¡ nenustatyto asmens nuimti pirÅ¡tų antspaudai. TaÄiau paminÄtoje byloje nÄra patikimų duomenų, patvirtinanÄių Å¡ių pirÅ¡tų antspaudų priklausomybÄ - ar jie buvo nuimti nuo nežinomo asmens, pristatyto į ligoninÄ, ar nuo M. Å .. Apeliantai pažymÄdami nukentÄjusiojo ankstesnius teistumus, teigia, kad Å¡ie antspaudai yra bÅ«tent kažkada anksÄiau nuimti M.
Å . pirÅ¡tų antspaudai. Taip pat, apeliantai teigia, kad palyginus fotonuotraukoje užfiksuotas M. Å . ir nežinomo asmens, pristatyto į ligoninÄ, ypatingas žymes, matyti, kad policijos pareigÅ«nai ant pastarojo (nežinomo asmens) neužfiksavo užraÅ¡o âB.â. Byloje nÄra nurodyta pagal kokius požymius nukentÄjusiojo motina D. Å . atpažino savo sÅ«naus lavonÄ . Teismas nepaÅ¡alino abejonių dÄl lavono atpažinimo, todÄl byloje nÄra neginÄijamai nustatyta, jog pristatytas į ligoninÄ nežinomas asmuo ir M.
Å . yra vienas ir tas pats asmuo. Esant Å¡ioms abejonÄms dÄl nukentÄjusiojo asmenybÄs, teismas negalÄjo tinkamai nustatyti nusikaltimų, numatytų BK 129 ir 294 str., sudÄties požymių.Teismo iÅ¡vada, kad ekstradicijos iÅ¡laidos atsirado dÄl nuteistojo D. C. sÄ moningų veiksmų (vengdamas gresianÄios baudžiamosios atsakomybÄs už padarytus nusikaltimus iÅ¡vyko į užsienį), yra nepagrįsta. Skunde nurodomas D. C. iÅ¡vykimo į užsienį laikas bei teigiama, kad tuo metu jis nežinojo apie nukentÄjusiojo mirtį ir byloje nebuvo nustatyti asmenys, įtariami nukentÄjusiojo nužudymu.
Be to, teismas nepagrįstai nesiaiÅ¡kino ar D. C. buvo žinoma apie pradÄtÄ baudžiamÄ jį persekiojimÄ Lietuvoje, ar jis iki sulaikymo palaikydavo santykius su savo artimaisiais ir giminaiÄiais.D. C. neturÄjo tiesioginÄs neapibrÄžtos tyÄios atimti nukentÄjusiajam M. Å . gyvybÄ. Skunde analizuojami nuteistųjų parodymai ir teigiama, kad jie (nuteistieji) ne tik nenorÄjo nužudyti M. Å ., kuris iÅ¡provokavo konfliktÄ , bet ir objektyviai nenumatÄ tokių pasekmių. Be to, jie iÅ¡kvietÄ greitÄ jÄ pagalbÄ .
TodÄl apeliantai teigia, kad visi nuteistieji smurtavo be jokio iÅ¡ anksto parengto plano ir tikslo, ne tik nesuprato, jog atima gyvybÄ kitam žmogui, bet ir nenorÄjo tai daryti. Skunde cituojami nuteistojo D. C. parodymai ir pažymima, kad jis ketino užkirsti keliÄ savo veiklos pavojingų pasekmių atsiradimui. Å i aplinkybÄ paneigia, kad jis veikÄ tiesiogine tyÄia, ir patvirtina, kad tiek jis, tiek kiti nuteistieji veikÄ netiesiogine neapibrÄžta tyÄia.Skundo autoriai teigia, kad teismas nepagrįstai nepripažino nuteistojo D.
C. atsakomybÄ lengvinanÄia aplinkybe, numatyta BK 59 str. 1 d. 2 p. Å is nuteistasis viso proceso metu davÄ nuoseklius parodymus, nurodÄ esmines veikos padarymo aplinkybes, neneigÄ suduotų smÅ«gių skaiÄiaus, nesiekÄ sumažinti savo veiksmų apimties ir atsakomybÄs, savo elgesį vertino kritiÅ¡kai, atsipraÅ¡Ä nukentÄjusiosios. Teismas nepagrįstai nustatÄ nuteistojo D. C. atsakomybÄ sunkinanÄia aplinkybe, numatyta BK 60 str. 1 d. 9 p. Byloje nÄra nustatyta jo apsvaigimo bÅ«klÄ, turÄjusi įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Taip pat, nepagrįstai atsakomybÄ sunkinanti aplinkybÄ pripažinta ir tai, kad nuteistieji veikÄ bendrininkų grupe. Å ioje byloje nuteistieji veikÄ netiesiogine tyÄia ir teismas nenurodÄ jų bendrininkavimo požymių. TodÄl abi paminÄtos sunkinanÄios atsakomybÄ aplinkybÄs turi bÅ«ti paÅ¡alintos.Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nuteistasis D. C. buvo grupinių nusikaltimų iniciatorius ir aktyviausias nusikaltimo padarymo vykdytojas, yra nepagrįsta. Byloje nustatyta, kad kai nuteistieji pastebÄjo, jog dingo D.
C. daiktai (megztinis ir brendžio butelis) iÅ¡siskirstÄ tikslu surasti Å¡iuos daiktus. Byloje nenustatyta, kad prieÅ¡ šį iÅ¡siskyrimÄ nuteistieji turÄjo tikslÄ vartoti smurtÄ prieÅ¡ asmenį, paÄmusį paminÄtus daiktus. Be to, nuteistieji D. C. ir A. L., pastebÄjÄ nukentÄjusįjį, norÄjo tik susigražinti Å¡iuos daiktus. Apeliantai sutinka su teismo iÅ¡vada apie D. C. ir A. L. smurto vartojimo tikslÄ â įveikti nukentÄjusiojo pasiprieÅ¡inimÄ ir atsiimti pagrobtÄ megztinį.
Byloje nustatyta, kad nuteistiesiems V. U. ir I. T. nebuvo žinoma muÅ¡tynių priežastis, vartotÄ smurtÄ ir grasinimÄ D. C. bei A. L. peiliu.Skundo autoriai apraÅ¡o nuteistųjų A. L. ir I. T. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamajame posÄdyje, ir teigia, kad teismas, darydamas iÅ¡vadÄ dÄl D. C. vaidmens, pažeidÄ Ä¯rodinÄjimo taisykles. Be to, teismas, vertindamas įrodymus, buvo Å¡aliÅ¡kas. Byloje esant prieÅ¡taringiems nuteistųjų ir liudytojų parodymams, teismas užÄmÄ kaltintojo pozicijÄ ir iÅ¡kreipÄ Ä¯rodymų esmÄ tokiu bÅ«du, kad pagrįstų savo iÅ¡ankstinÄ nuomonÄ dÄl nuteistųjų kaltÄs. Juo labiau, kad teismas buvo nepalankus tik nuteistajam D.
C., kuriam tuo metu buvo paskirtas suÄmimas.Apeliantai teigia, kad teismo medicinos specialisto A.A. Garmaus konsultacinÄs iÅ¡vados Nr. A-KI-138-86 prieÅ¡tarauja teismo medicinos specialistų iÅ¡vadoms Nr. G 1820/07/(03) ir Nr. M 773/07/(03). TaÄiau teismas nepagrįstai atmetÄ gynybos praÅ¡ymÄ apklausti specialistÄ A.A. Garmų ir tokiu bÅ«du pažeidÄ BPK 284 str. reikalavimus, rungtyniÅ¡kumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo principus bei suvarÅ¾Ä nuteistojo D. C. teisÄ Ä¯ gynybÄ .Skundo autoriai, kritikuodamas teismo medicinos specialistų R.P. Petkaus ir V.
Armono teisme duotus parodymus, tvirtina, kad teismas nepagrįstai suteikÄ Å¡iems specialistams teisÄ revizuoti kito specialisto iÅ¡vadÄ ir taip pažeidÄ pažeidÄ Ä¯rodymų vertinimo taisykles. Be to, jei teismas sutiko su eksperto V. Armono paaiÅ¡kinimu, kad specialistas A.A.Garmus sÄ moningai nutyli tam tikra faktÄ , tai turÄjo apklausti pastarÄ jį specialistÄ ir pasitvirtinus (arba nepasitvirtinus) tokiam faktui, sprÄsti klausimÄ dÄl konsultacinÄs iÅ¡vados patikimumo arba dÄl eksperto V. Armono atsakomybÄs. TodÄl apeliantai teigia, kad teismas nesilaikÄ teismų praktikos, suformuotos kasacinÄje byloje Nr. 2K-641/2006.
Tuo paÄiu apeliantai teigia, kad teismas nesilaikÄ ir BPK 20 str., 242 str. 1 d. ir 305 str. reikalavimų.Apeliantų nuomone, teismas konstatuodamas, kad nuteistasis A. L. nesugebÄjo įtikinamai paaiÅ¡kinti kodÄl jo parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo teisÄjui, yra nurodytos smurto vartojimo aplinkybÄs, bei, kad Å¡is nuteistasis nepaneigÄ savo parodymų, jog draugai buvo iÅ¡gÄrÄ ir nusiteikÄ agresyviai, iÅ¡ esmÄs pažeidÄ procesinÄ teisÄs normas. Nuteistasis A. L. teisiamajame posÄdyje neužsiminÄ apie draugų agresijÄ bei parodÄ, kad smÅ«gių skaiÄių jam pasakÄ ikiteisminio tyrimo tyrÄja.
Be to, teisminio bylos nagrinÄjimo metu nebuvo iÅ¡tirtas nuteistojo A. L. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuris tik buvo pagarsintas. A. L. parodÄ, kad Å¡io protokolo neskaitÄ, jį pasiraÅ¡Ä tik baigus bylos tyrimÄ .Skundo autoriai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teigdamas, jog nuteistasis V. U. nesugebÄjo įtikinamai paaiÅ¡kinti dÄl jo nurodytų skirtingų smurto vartojimo aplinkybių ikiteisminio tyrimo apklausos ir akistatos su nuteistuoju D. C. metu, taip pat iÅ¡ esmÄs pažeidÄ procesinÄs teisÄs normas.
Ikiteisminio tyrimo metu atlikta akistata tarp D. C. ir V. U. teisiamajame posÄdyje iÅ¡ viso nebuvo įrodymų tyrimo teisme objektu. Teismas nepagrįstai nuteistųjų D. C. ir A. L. parodymus apie smurto vartojimo aplinkybes atmetÄ ir vertino kaip siekimÄ iÅ¡vengti atsakomybÄs. Apeliantai teigia, kad skundžiamas nuosprendis pagrįstas tik prielaidomis, o ne iÅ¡samiu visų bylos aplinkybių iÅ¡tyrimu.Kartu jie pažymi ir tai, kad teismas nepagrįstai nepasisakÄ dÄl liudytojų D. K. ir S. B. ikiteisminiame tyrime duotų parodymų, iÅ¡ kurių seka, jog ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai naudojo neteisÄtus bylos tyrimo metodus.
Tai turi reikÅ¡mÄs vertinant patikimumo aspektu nuteistojo V. U. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.Apeliantai nesutinka ir su liudytojos J. K. parodymų vertinimu. Nurodydami Å¡ios liudytojos gyvenimo bÅ«dÄ , jie teigia, kad jos parodymai prieÅ¡taringi ir juose nurodytos aplinkybÄs apie nukentÄjusiojo iÅ¡vaizdÄ neatitinka tikrovÄs. Be to, teismas apkaltinamÄ jį nuosprendį nepagrįstai pagrindÄ neiÅ¡samiai ir Å¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei įvertintais nuteistųjų A. L., V. U. ir I. T. parodymais.
Å ie nuteistieji apkalbÄjo D. C., nes visų trijų nuteistųjų parodymus, kad D. C. kiÅ¡o pagalį nukentÄjusiam į iÅ¡einamÄ jÄ angÄ , paneigÄ teismo medicinos ekspertai. Be to, visų trijų nuteistųjų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ir teisme, skiriasi iÅ¡ esmÄs. TaÄiau teismas, pažeisdamas BPK 242 str. 1 d. ir 276 str. 4 d. reikalavimus, Å¡ių parodymų neperskaitÄ, neanalizavo bei nevertino juose esanÄių prieÅ¡taravimų.Apeliantai mano, kad teismas nepagrįstai pripažino nuteistųjų V.
U. ir I. T. atsakomybÄ lengvinanÄia aplinkybe tai, jog jų veikų padarymui įtakos turÄjo provokuojantis ir rizikingas nukentÄjusiojo elgesys. DÄl Å¡ios priežasties teismas, individualizuodamas ir skirdamas Å¡iems nuteistiesiems bausmes, netinkamai pritaikÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ . Vadovaudamiesi BK 59 str. 1 d. 6 p. nuostatomis, apeliantai teigia, kad teismas nenustatÄ ar nukentÄjusiojo elgesys buvo provokuojantis paminÄtų nuteistųjų atžvilgiu ir ar buvo tokio pobÅ«džio ir intensyvumo, kad galÄjo paskatinti Å¡iuos nuteistuosius padaryti labai sunkų nusikaltimÄ .Skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad nukentÄjusiojo rizikingi veiksmai prieÅ¡ nuteistuosius D.
C. ir A. L. paskatino Å¡iuos panaudoti smurtÄ . Apygardos teismas, iÅ¡teisindamas I. T. ir V. U. pagal BK 294 str. 2 d., pripažino, jog Å¡ių nuteistųjų veikos padarymui neturÄjo įtakos provokuojantis nukentÄjusiojo M. Å . elgesys. Byloje nustatyta, kad nuteistieji I. T. ir V. U. neturÄjo pakankamo pagrindo įtarti, jog nukentÄjusysis yra prisidÄjÄs prie D. C. turto vagystÄs, elgÄsi agresyviai prieÅ¡ pastarÄ jį nuteistÄ jį ir A. L., tokiu savo elgesiu paskatindamas juos smurtauti. Be to, teismas nemotyvavo kodÄl skirdamas bausmÄ nuteistajam I.
T. atsižvelgÄ Ä¯ Å¡io nuteistojo elgesį po nužudymo padarymo (praÄjus dvejoms dienoms po Å¡io įvykio padarÄ kitÄ smurtinį nusikaltimÄ ), o individualizuodamas ir skirdamas bausmÄ A. L. į Å¡iÄ aplinkybÄ neatsižvelgÄ.Apeliantai mano, kad teismas nesilaikÄ BK 61 str. ir BPK 305 str. 1 d. 4 p. nuostatų, nes D.C. nepagrįstai paskyrÄ griežÄiausiÄ bausmÄ. Byloje nenustatyti nuteistųjų I. T. ir V. U. smurto panaudojimo motyvai. Apeliantai mano, kad jei Å¡ie nuteistieji pradÄjo vartoti fizinį smurtÄ , po to, kai kiti (D.
C. ir A. L.) jau pasiekÄ tikslÄ - grÄ Å¾ino megztinį, tai reiÅ¡kia, kad bÅ«tent jų (I. T. ir V. U.) veiksmai paskatino D. C. ir A. L. tÄsti smurtavimÄ prieÅ¡ M. Å .. TaÄiau, jei I. T. ir V. U. veikos siekis yra atkerÅ¡yti nukentÄjusiajam už neteisÄto svetimo turto užvaldymÄ , tada teismas nepagrįstai konstatavo, kad I. T. ir V. U. veikoje nÄra nusikaltimo numatyto BK 294 str. 2 d. TodÄl apeliantai teigia, kad teismas netinkamai taikÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ individualizuojant nuteistųjų atsakomybÄs klausimÄ ir skiriant bausmes.Skundo autoriai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 2 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., BPK 44 str. 5 d. nuostatomis, Europos Žmogaus Teisių Teismo (2000 m. spalio 10 d. sprendimas Nr. 42095/98 byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ ) ir Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo suformuota praktika (kasacinÄs nutartys Nr. 2K-527/2010, 2K- 195/2010, 2K-193/2010, 2K-176/2010, 2K-446/2009, 2K-228/2009, 2K-198/2009, 2K-340/2008), teigia, kad pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas tiek nuteistojo D.
C., tiek kitų nuteistųjų atžvilgiu.Nuteistasis I. T. apeliaciniu skundu praÅ¡o perkvalifikuoti jo padarytÄ nusikaltimÄ iÅ¡ BK 129 str. 2 d. 6 p. į BK 132 str. 1 d. arba į BK 129 str. 1 d. bei suÅ¡velninti paskirtÄ bausmÄ. Taip pat praÅ¡o jį iÅ¡teisinti pagal BK 284 str. 1 d.Teismas apelianto kaltÄ grindÄ remdamasis tik kitų nuteistųjų prieÅ¡taringais parodymais. Be to, teismas nemotyvavo, kodÄl atmetÄ nuteistųjų vienus parodymus, o kitais vadovavosi ir laikÄ jais įrodymais. PlaÄiai aptardamas nuteistųjų D.
C., V. U. ir A. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, apeliantas mano, kad teismas nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų, esanÄių paminÄtų nuteistųjų parodymuose. TodÄl pirmosios instancijos teismas negalÄjo grįsti apkaltinamojo nuosprendžio, remdamasis tik tokiais duomenimis. Be to, visi kiti nuteistieji, siekdami iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybÄs ir suÅ¡velninti savo padÄtį, apkalbÄjo apeliantÄ , nes įvykio metu jis buvo jauniausias iÅ¡ jų visų ir atliekant ikiteisminį tyrimÄ buvo iÅ¡vykÄs iÅ¡ Lietuvos.Apelianto parodymus apie tai, kad jis ant nukentÄjusiojo nemetÄ jokių akmenų, betono luitų ar lietaus latakų, patvirtino teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas V.
Armonas. Nuteistasis pripažįsta tik vienÄ suduotÄ smÅ«gį koja nukentÄjusiajam į rankÄ . Šį smÅ«gį sudavÄ tuo metu kai norÄjo iÅ¡muÅ¡ti peilį iÅ¡ nukentÄjusiojo rankų. TaÄiau jokio tikslo vartoti smurtÄ prieÅ¡ nukentÄjusįjį, o juo labiau, jį nužudyti, apeliantas neturÄjo. Apeliantas tvirtina, kad jo suduotas smÅ«gis nukentÄjusiajam į rankÄ , tikrai negalÄjo sukelti tokių pasekmių â nukentÄjusiojo mirties. Skundo autoriaus nuomone, teismas nesilaikÄ Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 âDÄl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei byloseâ 4, 8 p. nuostatų.
ApraÅ¡ydamas įvykio aplinkybes, nurodo, kad jokio susitarimo tarp apelianto ir kitų nuteistųjų nužudyti nukentÄjusįjį nebuvo ir jie tam net nesiruoÅ¡Ä. DÄl įvykio metu buvusio apelianto amžiaus, jis nesuprato ir negalÄjo suprasti, kad suduodami smÅ«giai nukentÄjusiajam gali sukelti mirtį. Jis manÄ, kad nukentÄjusysis bus tik sumuÅ¡tas, t.y. jam bus padaryti kÅ«no sužalojimai už tai, kad jis pavogÄ D. C. daiktus. Tai, kad jis nesiekÄ tokių padarinių, patvirtina ir ta aplinkybÄ, kad po įvykio iÅ¡kart iÅ¡kvietÄ greitÄ jÄ medikų pagalbÄ .
Be to, apelianto nesuvokimÄ apie galimus padarinius, patvirtina ir tai, kad, sužinojÄs apie nukentÄjusiojo priklausomybÄ narkotinÄms medžiagoms, pastarÄ jį jis pradÄjo filmuoti mobilaus ryÅ¡io telefonu, norÄdamas parodyti, kad tokio asmens vengtų ir jo draugai bei artimieji, nes narkotikų vartojimas, apelianto nuomone, rodo visiÅ¡kÄ Å¾mogaus degradacijÄ . Apygardos teismas nepagrįstai pripažino, kad nukentÄjusysis buvo nužudytas itin žiauriai. Teismo medicinos specialistas nekonstatavo, kad M.
Å . buvo ilgai kankinamas, nes jam praradus sÄ monÄ, jis jokio skausmo jau nejautÄ. Skundo autorius mano, kad nukentÄjusysis sÄ monÄ prarado jau po kelių smÅ«gių, nes visi nuteistieji nurodÄ, jog muÅ¡tynÄs truko labai trumpai. Byloje nÄra surinkta kitų įrodymų, todÄl Å¡i kvalifikuojanti aplinkybÄ turi bÅ«ti paÅ¡alinta. Apelianto nuomone, teismas galÄjo pripažinti jį kaltu tik dÄl smÅ«gių sudavimo nukentÄjusiajam ir dÄl to padaryto jam nežymaus sveikatos sutrikdymo. Taip pat, skundo autorius mano, kad apelianto veika galÄjo bÅ«ti kvalifikuojama ir pagal BK 132 str., nes pagal šį straipsnį kaltÄ yra neatsargumas, galintis pasireikÅ¡ti dvejomis formomis - nusikalstamu pasitikÄjimu ir nusikalstamu nerÅ«pestingumu.
Esant neatsargiai kaltÄs formai, kaltininkas arba visiÅ¡kai nesuvokia savo veiksmų pavojingumo ir nenumato galinÄių kilti padarinių, nors gali ir turi juos numatyti (nusikalstamas nerÅ«pestingumas), arba suvokia tik rizikingÄ savo veiksmų pobÅ«dį ir lengvabÅ«diÅ¡kai tikisi iÅ¡vengti galinÄių kilti padarinių (nusikalstamas pasitikÄjimas). Apeliantas nesutinka ir su teismo iÅ¡vada pripažinti jį kaltu pagal BK 284 str. 1 d., nes byloje nenustatyta apelianto tyÄia, t. y. jo noras įvykio metu demonstruoti nepagarbÄ aplinkiniams ir trikdyti visuomenÄs rimtį.
Konfliktas tarp apelianto ir kitų nuteistųjų bei nukentÄjusiojo kilo iÅ¡ asmeninių, o ne iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų. Jie nepradÄjo muÅ¡tis su nukentÄjusiuoju be priežasties, vien tik siekdami sutrikdyti visuomenÄs tvarkÄ . Be to, įvykis buvo 5 val. ryto, nuoÅ¡alioje vietoje, (duomenys neskelbtini), kur tuo metu nebuvo jokių paÅ¡alinių žmonių ir savo veiksmais jis kitų asmenų rimties nesutrukdÄ. Teismas, skirdamas apeliantui bausmÄ, pažeidÄ ir BK 54, 80 bei 91 str. nuostatas, nes nusikaltimo padarymo metu jis buvo nepilnametis.
Nurodydamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 str. 2 d., sankcijos minimalų ir maksimalų dydžius, teigia, kad teismas nepagrįstai jam skyrÄ Å¡ios bausmÄs beveik maksimalų dydį. Jis yra charakterizuojamas gerai, mokÄsi ir dirbo, todÄl mano, kad teismas galÄjo padaryti iÅ¡vadÄ , jog tokios ilgos laisvÄs atÄmimo bausmÄs paskyrimas nepakeis jo gyvenimo bÅ«do ir neturÄs auklÄjamojo poveikio. ApeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje dalyvaujantys nuteistieji ir jų gynÄjai praÅ¡Ä nuteistųjų ir jų gynÄjų apeliacinius skundus patenkinti, o prokuroras â atmesti.
Nuteistojo I. T. ir nuteistojo D. C. bei jo gynÄjo ViaÄeslavo Žarkovo apeliaciniai skundai tenkintini iÅ¡ dalies, nuteistojo V. U. gynÄjo Osvaldo Martinkaus ir nuteistojo A. L. apeliaciniai skundai atmestini.Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrÄ nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai konstatavo, kad nuteistieji padarÄ skundžiamu nuosprendžiu jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Apeliacinių skundų argumentai apygardos teismo iÅ¡vadų dÄl nuteistųjų kaltÄs, įrodymų vertinimo, nusikalstamų veikų kvalifikavimo bei paskirtų bausmių dydžių nepaneigia.Pagal BPK 320 str. 3 d., teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to paraÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dÄl tų asmenų, kurie padavÄ apeliacinius skundus ar dÄl kurių tokie skundai buvo paduoti.Visi apeliantai neginÄija, kad skundžiamame nuosprendyje nurodytoje vietoje ir laiku nuteistieji sudavÄ smÅ«gius nukentÄjusiajam, taÄiau teigia, kad jų pavartotas smurtas nÄra priežastiniame ryÅ¡yje su nukentÄjusiojo mirtimi ir nei vienas iÅ¡ jų neturÄjo tikslo nužudyti nukentÄjusįjį, t. y. ginÄija jų padarytos veikos juridinį vertinimÄ ir tyÄios turinį.Å ie apeliantų teiginiai neatitinka faktinių bylos aplinkybių.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad vien ta aplinkybÄ, jog visi keturi nuteistieji teisme faktiÅ¡kai neprisipažino bendrais veiksmais nužudÄ M.
Å ., nepaneigia jų dalyvavimo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ . Skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dÄstyti visi teismo procese patikrinti įrodymai, tarp jų ir nuteistųjų parodymai, atlikta Å¡ių parodymų analizÄ, atskleidžiant jų turinį bei nustatytas faktines bylos aplinkybes, motyvuotai paneigti įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybÄms prieÅ¡taraujantys nuteistųjų parodymai.IÅ¡ tiesų, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duoti įtariamųjų, nukentÄjusiųjų ar liudytojų parodymai neturi bÅ«ti vertinami kaip turintys įrodomosios reikÅ¡mÄs priimant nuosprendį.
TaÄiau tai nereiÅ¡kia, kad teismas, priimdamas nuosprendį, į juos neturi atsižvelgti. Å ie parodymai turi reikÅ¡mÄs vertinant kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus, tarp jų ir kaltinamųjų ar nuteistųjų teisme duotus parodymus. Jei ikiteisminio tyrimo metu duoti įtariamųjų parodymai atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, jų analizÄ bendrame bylos duomenų kontekste turi reikÅ¡mÄs teismo vidinio įsitikinimo formavimuisi. TokiÄ teismų praktikÄ dÄl įtariamųjų parodymų įrodomosios vertÄs formuoja Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas (kasacinÄs nutartys Nr. 2K-554/2006, 2K-7-198/2008).Kolegijos nuomone bÅ«tent taip nuteistųjų D.
C., I. T., A. L. ir V. U. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams, vertino apygardos teismas. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas visų nuteistųjų parodymus, duotus nagrinÄjant bylÄ teisme, įvertino kaip siekimÄ palengvinti savo teisinÄ padÄtį ir pagrįstai juos vertino kritiÅ¡kai. IÅ¡ teismo medicinos specialisto iÅ¡vadų Nr. M 773/07 (03) seka, kad nukentÄjusysis M. Å . mirÄ dÄl patirtos sunkios galvos traumos, kurios pasekoje buvo sumuÅ¡tos galvos smegenys, iÅ¡ sumuÅ¡imo - kontuzinių žinių kraujas pratrÅ«ko į galvos smegenų skilvelius, sukÄlÄ mirtimi pasibaigusiÄ smegenų komÄ - patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo masto galvos trauma yra priežastiniame ryÅ¡yje su mirtimi.
Å ios ekspertizÄs iÅ¡vadose nurodyti nukentÄjusiojo patirti traumuojantys poveikiai galvos srityje yra sunkaus sveikatos sutrikdymo masto. Kadangi kraujosruvos galvoje tarpusavyje susiliejanÄios â nÄra galimybÄs identifikuoti patirtų traumuojanÄių kontaktų į galvÄ skaiÄiaus, sunki galvos trauma â dÄl traumuojanÄių smÅ«ginių poveikių į galvÄ visumos (1 t. 68-70 b. l.). Å ios teismo medicinos specialisto iÅ¡vados ir jo paaiÅ¡kinimai, duoti tiek pirmosios (8 t. 74-77 b. l.), tiek apeliacinÄs instancijos teisme, yra aiÅ¡kÅ«s ir kolegijai jokių abejonių nekeliantys.
Teismo medicinos specialistas teisme iÅ¡samiai atsakÄ Ä¯ proceso dalyvių, tarp jų ir nuteistųjų gynÄjų (8 t. 74-77 b. l.) klausimus ir paaiÅ¡kino kodÄl konsultacinÄse teismo medicinos specialisto iÅ¡vadose Nr. A-KI-138-86 (8 t. 24-36 b. l.) ir Nr. A-KI-159-64 (10 t. 57-75 b. l.) nurodytas sužalojimo bÅ«das â dalis mirtį sukÄlusių sužalojimų gauti kritiminÄs traumos metu, Å¡iuo atveju, yra negalimas dÄl nustatytų sužalojimų požymių neatitikimo tokios (kritimo) traumos požymiams.
Be to, ir konsultacines iÅ¡vadas pateikusio specialisto nurodytas sužalojimo bÅ«das (kritimo trauma) yra neįtikinamas atsižvelgiant į nukentÄjusiojo kÅ«ne nustatytų sužalojimų kiekį (mažiausiai 35) ir dÄl to nereikalaujantis atskiro aptarimo.Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kelių asmenų veika, sukÄlusi kito žmogaus mirtį, gali bÅ«ti kvalifikuojama kaip nužudymas tik esant bendrininkavimo nužudyti kitÄ Å¾mogų požymiams. Nužudymas yra padarytas bendrininkaujant, kai darant šį nusikaltimÄ tyÄia bendrai dalyvauja du ar daugiau tarpusavyje susitarusių, sulaukusių amžiaus, nuo kurio asmuo trauktinas baudžiamojon atsakomybÄn, asmenų.
Susitarimas nužudyti kitÄ Å¾mogų gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma â žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais, ir įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t.y. iki tol, kol nusikaltimas dar nÄra baigtas. Esant susitarimui nužudyti, visi bendrininkai, nepriklausomai nuo to, kokius veiksmus kiekvienas iÅ¡ jų padarÄ, atsako pagal vienÄ BK specialiosios dalies straipsnį. Kai keli asmenys veikia kartu, turÄdami tyÄiÄ nužudyti ir patys tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybÄ nukentÄjusiajam, tai jie visi yra nužudymo vykdytojai (bendravykdytojai).
Be to, pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ nÄra bÅ«tina, kad kiekvienas iÅ¡ tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iÅ¡ jų. Jeigu smurtÄ prieÅ¡ nukentÄjusįjį naudojo keli asmenys ir Å¡is mirÄ nuo padarytų sužalojimų visumos, tai pagal BK 129 str. atsako visi kÅ«no sužalojimus padarÄ asmenys. Jeigu nukentÄjusiojo mirtį sukelia vienas ar keli padaryti sužalojimai, bet nustatyta, kad smurtÄ naudojo keli asmenys, o smurto pobÅ«dis ir intensyvumas rodo tyÄiÄ nužudyti arba neapibrÄžtÄ tyÄiÄ , kuri apima ir gyvybÄs atÄmimÄ , tai pagal BK 129 str. taip pat atsako ne tik tie asmenys, kurių padaryti kÅ«no sužalojimai buvo nukentÄjusiojo mirties priežastis, bet ir kiti asmenys, tiesiogiai dalyvavÄ gyvybÄs atÄmimo procese (kasacinÄs nutartys Nr. 2K-423/2006, Nr. 2K-229/2008, 2K-366/2011, 2K-145/2011, 2K-7-156/2010).).Tai, kad pagal Å¡ios bylos aplinkybes nÄra galimybÄs nustatyti vieno, dviejų ar visų keturių nuteistųjų suduoti smÅ«giai sukÄlÄ mirtinus sužalojimus, neturi jokios reikÅ¡mÄs sprendžiant nuteistųjų padarytos veikos juridinio įvertinimo klausimÄ .
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino visus nuteistuosius bendravykdytojais ir tai pripažino jų atsakomybÄ sunkinanÄia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 1 p.).Kolegijai nekyla jokių abejonių, kad visi keturi nuteistieji, rankomis ir kojomis suduodami pargriautam ant žemÄs M. Å . daugybinis smÅ«gius į galvÄ ir kitas kÅ«no vietas bei ant iÅ¡rengto nukentÄjusiojo po keletÄ kartų I. T. bei D. C. užmetus betoninius luitus, savo sÄ monÄje nedetalizavo padarinių kokybinÄs iÅ¡raiÅ¡kos (sveikatos sutrikdymo ar gyvybÄs atÄmimo) ir nesiekÄ nukentÄjusiojo mirties.
TaÄiau visi keturi nuteistieji, neabejotinai suvokdami bendrai daromos veikos pavojingumÄ , numatÄ, jog jie gali nukentÄjusįjį ne tik sužaloti, bet ir atimti jam gyvybÄ, ir nors tokių padarinių nenorÄjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti. IÅ¡ liudytojos J. K. ir paÄių nuteistųjų parodymų seka, kad nukentÄjusysis žalojamas buvo gana ilgÄ laikÄ â ne mažiau kaip 20 min., kad smurtavimo prieÅ¡ jį metu iÅ¡ jis skausmo â<...Å¡aukÄ, klykÄ...>â. Nuteistasis D. C. patvirtino, kad tuo metu kai jis su pagaliu, ant kurio rasti nukentÄjusiojo kraujo pÄdsakai (1 t. 29-30, 32-33 b. l.), pajudino ant žemÄs gulintį M.
Å ., Å¡is ÄmÄ dejuoti. Be to, nukentÄjusiajam sužalojimai padaryti mažiausiai 35 trauminiais poveikiais, jį nuteistieji smurtavimo metu iÅ¡rengÄ nuogai, po ko ant jo I. T. ir D. C. užmetÄ betoninius luitus, kurie liudytojo G. J. parodymų patikrinimo vietoje metu rasti ir paimti (1 t. 156-159 b. l.), o visas smurto panaudojimo momentus, I. T. dar ir filmavo savo mobilaus ryÅ¡io telefonu. Å ių duomenų visuma neabejotinai patvirtina, kad nukentÄjusiajam buvo sukeltos didelÄs fizinÄs ir dvasinÄs kanÄios.
Taigi, pirmosios instancijos teismas visų nuteistųjų bendrais veiksmais padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ teisingai kvalifikavo pagal BK 129 str. 2 d. 6 p., kaip nužudymÄ itin žiauriai, padarytÄ tiesiogine neapibrÄžta tyÄia. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamieji (nuteistieji) ir (ar) jų gynÄjai, gali teismui tik pateikti pasiÅ«lymus dÄl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dÄl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus.
Tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir paminÄtas teismo medicinos specialisto iÅ¡vadas ir paaiÅ¡kinimus bei nuteistųjų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, vertino visų bylos duomenų visete ir ne taip kaip norÄtų nuteistieji ir (ar) jų gynÄjai, neduoda jokio pagrindo teigti, jog skundžiamas nuosprendis neteisÄtas ir (ar) nepagrįstas, o juo labiau, pagrįstas pažeidžiant nuteistųjų teises į teisingÄ ir (ar) neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ .
Be to, apeliantai savo skunduose nenurodo, kad jų kaltÄ pagrįsta ne įstatymų nustatyta tvarka gautais duomenimis, o teismas įrodymais bÅ«tų pripažinÄs duomenis, kurių nebuvo galima patikrinti BPK numatytais veiksmais. Taigi, teigti, kad apygardos teismas pažeidÄ BPK 20 str. reikalavimus, nÄra jokio pagrindo.Kartu kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, pagrįstai rÄmÄsi byloje surinktų ir Å¡ioje nutartyje aptartų duomenų visetu, nuosprendžio iÅ¡vados yra pagrįstos patikimais įrodymais, tinkamai įvertinus jų tarpusavio ryšį ir loginÄ sekÄ .Pirmosios instancijos teismas motyvuotai aptarÄ liudytojos J.
K. parodymų patikimumÄ ir įrodomÄ jÄ vertÄ. Nuosprendyje iÅ¡dÄstytas Å¡ios liudytojos parodymų vertinimas atitinka BPK 20 str. įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles.PrieÅ¡ingai nei teigia nuteistasis A. L. savo apeliaciniame skunde, skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje (nuosprendžio 16-as lapas) yra konstatuota, kad nuteistieji A. L. ir D. C. padarÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 294 str. 2 d.  Tai kad, įvykio metu buvo sužalotas bÅ«tent nukentÄjusysis, patvirtina Neatpažinto lavono, nežinomo ligonio ar vaiko asmens tapatybÄs nustatymo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esanti ADIS duomenų bazÄs informacija (bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 7 lapas) bei nukentÄjusiosios D.
Å . atpažinimas (bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 25 lapas). Teisiamajame posÄdyje Å¡ie duomenys buvo iÅ¡tirti ir proceso dalyvių sutikimu minÄta byla buvo pridÄta prie nagrinÄjamos baudžiamosios bylos (8 t. 77-78 b. l.).Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistuosius pripažino kaltais ir nuteisÄ pagal BK 284 str. 1 d. Šį savo sprendimÄ teismas iÅ¡samiai ir pakankamai plaÄiai motyvavo. Kolegija sutinka su nuosprendyje iÅ¡dÄstytais veikos kvalifikavimÄ pagrindžianÄiais motyvais, todÄl plaÄiau Å¡ių motyvų neaptarinÄja.
PažymÄtina tik tai, kad asmeninių paskatų, kurios nulÄmÄ nuteistųjų apsisprendimÄ smurtauti, buvimas dar nereiÅ¡kia, jog tokiu smurtavimu vieÅ¡oji tvarka nepažeidžiama.Pats smurtavimo bÅ«das, vieta, tyÄiojimasis iÅ¡ nukentÄjusiojo ir iÅ¡rengimas jį nuogai, jo filmavimas, neabejotinai rodo, kad nuteistieji siekÄ save prieÅ¡pastatyti aplinkiniams ir aplinkai, o konkreÄiai â J. K.. Å iais nuteistųjų veiksmais buvo sutrikdyta visuomenÄs rimtis ir tvarka. TokiÄ praktikÄ vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo (chuliganizmo) bylose formuoja ir Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas (kasacinÄs nutartys Nr. 2K-248/2008, 2K-447/2010, 2K-229/2011, 2K-410/2011).Nuteistojo D.
C. ir jo gynÄjo apeliaciniame skunde akcentuojamÄ provokuojantį nukentÄjusiojo elgesį, kuris, apeliantų nuomone, ir buvo konflikto priežastis, pirmosios instancijos teismas pripažino visų nuteistųjų atsakomybÄ lengvinanÄia aplinkybe, numatyta BK 59 str. 1 d. 6 p. TodÄl dar kartÄ analizuoti tokiÄ aplinkybÄ ar revizuoti paminÄtÄ skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vadÄ , kolegija nemato prasmÄs ir neturi įstatymų leidÄjo suteiktos teisÄs (BPK 320 str. 4 d.). Tai, kad įvykio metu visi nuteistieji gÄrÄ alkoholinius gÄrimus (apie du butelius degtinÄs, alkoholinio kokteilio bei po butelį brendžio ir alaus), pripažino ne tik jie patys.
Alkoholio vartojimo aplinkybÄ patvirtino ir liudytojai S. U. (3 t. 48-49 b. l.; 8 t. 12-13 b. l.) bei D. K. (3 t. 97-98 b. l.; 8 t. 14-15 b. l.). TodÄl kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apygardos teismas girtumÄ pagrįstai pripažino visų nuteistųjų atsakomybÄ sunkinanÄia aplinkybe, numatyta BK 60 str. 1 d. 9 p.Viena iÅ¡ atsakomybÄ lengvinanÄių aplinkybių yra nurodyta BK 59 str. 1 d. 2 p. (kaltininkas prisipažino padarÄs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, arba padÄjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis).
IÅ¡ to seka, jog Å¡ioje byloje norint konstatuoti paminÄtos aplinkybÄs buvimÄ , reikia nustatyti tai, kad nuteistasis D. C. prisipažino padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 str. 2 d. 6 p., ir kad dÄl jos nuoÅ¡irdžiai gailisi. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ nustatomas tada, kai asmuo savanoriÅ¡kai prisipažįsta padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , t. y. veikÄ , kuriÄ jis betarpiÅ¡kai padarÄ. Asmens prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ laikytinas savanoriÅ¡ku, kai jis apie tai praneÅ¡a savo noru, o ne verÄiamas objektyvių aplinkybių.
PažymÄtina, kad kaltininko prisipažinimas reiÅ¡kia, kad jis pripažįsta esmines kvalifikacijai reikÅ¡mingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes. Nelaikoma, kad kaltininkas prisipažino padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , jeigu jo tokia veika buvo iÅ¡aiÅ¡kinta teisÄsaugos institucijų ir dÄl to jis duoda teisingus ar iÅ¡ dalies teisingus parodymus apie jÄ , siekdamas suÅ¡velninti savo atsakomybÄ (kasacinÄs bylos Nr. 2K-201/2007, 2K-438/2008, 2K-270/2008). Be to, teismų praktikoje prisipažinimui padarius nusikalstamÄ veikÄ , kaip vienam iÅ¡ BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos lengvinanÄios aplinkybÄs turinio elementui, keliami trys reikalavimai: savanoriÅ¡kumas, prisipažinimas laiku bei prisipažinimo iÅ¡samumas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo biuletenis âTeismų praktikaâ Nr. 28, psl. 295-296).Kaltininko nuoÅ¡irdus gailÄjimasis dÄl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dÄl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius, t. y. atlieka tam tikrus pozityvius veiksmus.
Tokiais atvejais svarbu nustatyti, ar asmens gailÄjimasis yra nuoÅ¡irdus, neapsimestinis (tariamas), ar jis gailisi dÄl savo padaryto nusikaltimo, ar iÅ¡gyvena tik dÄl to, kad jam reikia atsakyti už šį nusikaltimÄ , patirti įstatymo nustatytus suvaržymus. Nustatant kaltininko nuoÅ¡irdų gailÄjimÄ si dÄl padaryto nusikaltimo, paprastai yra įvertinamas jo elgesys tuoj po jo padarymo ir vÄliau (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo biuletenis âTeismų praktikaâ Nr. 28, psl. 298).Kaip matyti iÅ¡ nuteistojo D.
C. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme (8 t. 106-108 b. l.), juose nurodytos smurto vartojimo aplinkybÄs skiriasi nuo aplinkybių, kurias jis nurodÄ ikiteisminio tyrimo metu (5 t. 145-150 b. l.), bei nurodytoms kitų nuteistųjų parodymuose. PrieÅ¡ingai nei teigiama Å¡io nuteistojo apeliaciniame skunde, tokie duomenys rodo, kad jis siekia suÅ¡velninti savo vaidmenį darant nusikalstamas veikas. TodÄl nepripažinus esminių kvalifikacijai reikÅ¡mingų objektyviai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių, nÄra pagrindo teigti, kad D.
C. prisipažino padarÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 str. 2 d. 6 p. Taigi, nesant visų BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytų lengvinanÄios aplinkybÄs sÄ lygų, nÄra pagrindo jos pripažinti Å¡io nuteistojo atsakomybÄ lengvinanÄia aplinkybe. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas visiems nuteistiesiems ilgalaikes laisvÄs atÄmimo bausmes, BK 41 str., 54 str. 2 d. ir 61 str. reikalavimų nepažeidÄ, t. y. atsižvelgÄ Ä¯ jų padarytų nusikalstamų veikų skaiÄių ir pavojingumo laipsnį (D.
C. ir A. L. padarÄ tris, o I. T. ir V. U. â dvi nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai), kaltininkų asmenybes (anksÄiau neteisti, administracine tvarka nebausti, charakterizuojami teigiamai, po nusikaltimo padarymo dirbo (D. C., V. U., A. L.) ir mokÄsi (I. T., A. L.)), jų atsakomybÄ dvi lengvinanÄias (nusikaltimų padarymui įtakos turÄjo provokuojantis ir rizikingas nukentÄjusiojo elgesys ir aktyviais veiksmais bandÄ iÅ¡vengti sunkesnių padarinių) ir dvi sunkinanÄias jų atsakomybÄ aplinkybÄs (veikas padarÄ bendrininkų grupe ir apsvaigÄ nuo alkoholio, kas turÄjo įtakos nusikaltimų padarymui) bei kitas, turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes.
Nuteistiesiems už labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ paskirtos bausmÄs, kurių dydis yra lygus (D. C.) sankcijoje nustatytam bausmÄs vidurkiui ar Å¡iam dydžiui artimas (A. L., V. U. ir I. T.). PrieÅ¡ingai nei teigia D.C., skiriant jam bausmÄ, bausmÄs individualizavimo ir teisingumo principai nepažeisti. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmÄ I. T., įvertino Å¡io nuteistojo amžių, kurios jis buvo sulaukÄs nusikaltimų darymo metu, teisingai taikÄ BK 91 str. nuostatas ir jų nepažeidÄ.
Taigi, paskirtos nuteistiesiems laisvÄs atÄmimo bausmÄs jokiu bÅ«du nÄra per griežtos ir neprieÅ¡tarauja bausmÄs paskirÄiai bei teisingumo principui. Nuteistasis D. C. ir jo gynÄjas V. Žarkovas apeliaciniame skunde ginÄija ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ pripažinti proceso iÅ¡laidomis ekstradicijos iÅ¡laidas 7494,40 Lt dÄl D.C. parvežimo iÅ¡ JungtinÄs KaralystÄs į LietuvÄ bei jas iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo. Kolegija sutinka su minÄtu apeliantų argumentu. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dÄl ekstradicijos iÅ¡laidų pripažinimo proceso iÅ¡laidomis keistinas dÄl netinkamai iÅ¡sprÄstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 str. 4 p.).Nuteistasis I.
T. nuosprendžio Å¡ioje dalyje neskundžia. TaÄiau kolegija, vadovaudamasi BPK 320 str. 5 d. nuostatomis, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dÄl ekstradicijos iÅ¡laidų pripažinimo proceso iÅ¡laidomis suÅ¡velnina ir nuteistajam I. T.. BPK 103 str. numatyta, kad proceso iÅ¡laidas sudaro: liudytojams, nukentÄjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertÄjams iÅ¡mokami pinigai, skirti jų kelionÄs į iÅ¡kvietimo vietÄ ir gyvenimo joje iÅ¡laidoms atlyginti, taip pat pinigai, skirti atlyginti už liudytojų ir nukentÄjusiųjų atitraukimÄ nuo įprastinio darbo; daiktų laikymo ar persiuntimo iÅ¡laidos; kitos iÅ¡laidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras, teisÄjas ar teismas pripažįsta proceso iÅ¡laidomis.
Pagal BPK 104 str. 1 d. nuostatas, proceso iÅ¡laidos liudytojui, nukentÄjusiajam, ekspertui, specialistui, vertÄjui atlyginamos iÅ¡ ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratÅ«ros ar teismo lÄšų. Tuo tarpu Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kokio pobÅ«džio iÅ¡laidos gali bÅ«ti pripažįstamos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ nuteistojo. Pagal BPK 104 str. 2 d. nuostatas, proceso dalyvis, kuris savo nuožiÅ«ra pakvietÄ dalyvauti procese ekspertÄ , specialistÄ , gynÄjÄ ar atstovÄ arba turÄjo kitų iÅ¡laidų, jas apmokas pats iÅ¡ savo lÄšų.
Taip pat jis turi teisÄ praÅ¡yti, kad Å¡ios iÅ¡laidos bÅ«tų pripažintos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ nuteistojo. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 103 str. 6 p., pripažino proceso iÅ¡laidomis D. C. parvežimo iÅ¡ JungtinÄs KaralystÄs į Lietuvos RespublikÄ bei I. T. parvežimo iÅ¡ Å vedijos KaralystÄs į Lietuvos RespublikÄ iÅ¡laidas ir priteisÄ jas iÅ¡ Å¡ių apeliantų. DemokratinÄse valstybÄse laikomasi principo, kad asmens, kurio laisvÄ valstybÄ suvaržo paskirdama jam bausmÄ ar kardomÄ jÄ priemonÄ, materialinio â buitinio aprÅ«pinimo, sveikatos priežiÅ«ros, maitinimo ir kitų su jo iÅ¡laikymu susijusių iÅ¡laidų užtikrinimas yra valstybÄs pareiga.
Tokios nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso XIV skyriuje ir Lietuvos Respublikos suÄmimo vykdymo įstatymo Penktame skirsnyje. Lietuvos Respublikai pagal ekstradicijÄ iÅ¡duodamo arba perduodamo baudžiamajam persekiojimui asmens statusas â suimtasis, nes jo atžvilgiu yra priimta teismo nutartis paskirti kardomÄ jÄ priemonÄ â suÄmimÄ . Vadinasi, visos iÅ¡laidos, susijusios su Å¡io asmens materialiniu â buitiniu aprÅ«pinimu, yra valstybÄs pareiga. Su ekstradicijos vykdymu susijusios iÅ¡laidos savo prigimtimi bei paskirtimi skiriasi nuo proceso iÅ¡laidų, nurodytų BPK 103 ir 104 str.
Å iuose straipsniuose minimos iÅ¡laidos, kurios gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ nuteistojo, yra susijusios su kitų proceso dalyvių â liudytojų, nukentÄjusiųjų baudžiamajame procese patirtomis iÅ¡laidomis. Tuo tarpu iÅ¡laidos, susijusios su ekstradicijos vykdymu, yra susijusios su valstybÄs vykdoma veikla baudžiamosios justicijos srityje. Kaip jau minÄta, Å¡ių iÅ¡laidų užtikrinimas yra valstybÄs pareiga, kuri negali bÅ«ti perkeliama asmeniui, kurio atžvilgiu vykdomas baudžiamasis procesas.
Kaip teisingai nurodoma D. C. ir jo gynÄjo apeliaciniame skunde, jis iÅ¡ Lietuvos iÅ¡vyko tuo metu, kai jo atžvilgiu dar nebuvo pradÄtas ikiteisminis tyrimas, jo atžvilgiu nebuvo taikomos jokios kardomosios priemonÄs, kurių sÄ lygas jis, iÅ¡vykdamas į užsienį, bÅ«tų pažeidÄs. Tuo tarpu ta aplinkybÄ, kad pradÄjus ikiteisminį tyrimÄ D. C. atžvilgiu ir nustaÄius jo gyvenamÄ jÄ vietÄ užsienyje, policijos pareigÅ«nams teko imtis priemonių siekiant atsigabenti įtariamÄ jį į LietuvÄ , neduoda pagrindo iÅ¡vadai, kad ekstradicijos iÅ¡laidas lÄmÄ paties D.
C. veiksmai. Ä®vertinusi minÄtas aptartas aplinkybes, teisÄjų kolegija sprendžia, kad D. C. ekstradicija į Lietuvos RespublikÄ yra viena iÅ¡ policijos funkcijų, kuriÄ finansuoti privalo valstybÄ iÅ¡ savo biudžeto. AnalogiÅ¡ka situacija yra ir dÄl nuteistojo I. T. padÄties â jis iÅ¡ Lietuvos iÅ¡vyko taip pat tuo metu, kai jo atžvilgiu dar nebuvo pradÄtas ikiteisminis tyrimas, jam nebuvo taikomos jokios kardomosios priemonÄs, kurių sÄ lygas jis, iÅ¡vykdamas į užsienį, bÅ«tų pažeidÄs. Taigi, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad, Å¡iuo atveju, ekstradicijos iÅ¡laidos negali bÅ«ti pripažintinos proceso iÅ¡laidomis, nes jos atsirado ne dÄl minÄtų nuteistųjų sÄ moningų veiksmų.
TodÄl KlaipÄdos apygardos teismo nuosprendžio dalis, kuria proceso iÅ¡laidomis pripažintos ekstradicijos iÅ¡laidos dÄl D. C. ir I. T. parvežimo ir nusprÄsta iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ Å¡ių nuteistųjų atitinkamai 7494,40 Lt ir 5185,40 Lt valstybÄs naudai, naikintina. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1, 3 p., 328 str. 4 p., n u t a r i a : KlaipÄdos apygardos teismo 2011 m. birželio 22 d. nuosprendį pakeisti.Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nusprÄsta iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo D.
C. 7494,40 Lt ir nuteistojo I. T. â 5185,40 Lt valstybei proceso iÅ¡laidoms atlyginti.Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.Nuteistojo V. U. gynÄjo Osvaldo Martinkaus ir nuteistojo A. L. apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                           Valdimaras BavÄjanasTeisÄjai                                                                                    SvajÅ«nas Knizleris                                                                                     Aloyzas Kruopys