2023-01-11 Nr. AB-972-3-61-3-04520-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-47-629/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04520-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 53.4; 57.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. sausio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal J. K. skundą Valstybės tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti Valstybės tarnybos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) per 3 darbo dienas išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 25 d. pateiktą ir 2022 m. spalio 4 d. patikslintą prašymą dalyvauti viešame konkurse į (duomenys neskelbtini) (karjeros valstybės tarnautojas) pareigas, ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą.

Atsakovas Departamentas pateikė teismui atsiliepimą į skundą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad išnagrinėjo pareiškėjo prašymą dalyvauti konkurse.

Pirmosios instancijos teismas 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi pasiūlė pareiškėjui per 10 kalendorinių dienų nuo nutarties įteikimo pateikti poziciją dėl tolimesnio bylos nagrinėjimo.

2022 m. lapkričio 15 d. pareiškėjas pateikė prašymą – pareiškimą. Pareiškėjas nurodė, kad atsisako pateikto skundo ir prašo priteisti iš atsakovo 400 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas išnagrinėjo pareiškėjo prašymą dalyvauti konkurse tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi nagrinėjamą bylą nutraukė ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 250 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnyje nustatyta, jog pareiškėjas turi teisę atsisakyti skundo (prašymo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. ABTĮ 103 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu pareiškėjas atsisakė skundo (prašymo), išskyrus šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus, kai atsisakymas nuo skundo prieštarauja įstatymui ar viešajam interesui ar pažeidžia kieno nors teises ar įstatymo saugomus interesus.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad įstatymas suteikia teisę pareiškėjui atsisakyti skundo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį, ir nenustatęs ABTĮ 55 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, pareiškėjo atsisakymas nuo skundo priėmė ir byla nutraukė.

Vertindamas pareiškėjo prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, teismas, remdamasis ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 2 dalimi, Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Rekomendacijos), nurodė, kad pareiškėjo prašomos priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidos už skundo surašymą neviršija tokio pobūdžio dokumentams nustatytų maksimalių dydžių. Tačiau teismas pažymėjo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini) buvo įrašytas į praktikuojančių advokatų sąrašą (Lietuvos advokatūros (duomenys neskelbtini) Protokolo išrašas Nr. (duomenys neskelbtini)), be to, 13 metų vadovavo advokato kontorai (pareiškėjo 2022 m. spalio 4 d. paaiškinimai).

Teismas nurodė, kad, nors pareiškėjas turi teisę byloje turėti atstovą – advokatą, tačiau įvertinus paties pareiškėjo turimą kvalifikaciją ir darbo patirtį, bylos pobūdį ir sudėtingumą, tai, kad byloje keliamas klausimas nereikalavo specialiųjų žinių, teismas, atsižvelgęs į teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, patenkino pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų iš dalies, priteisiant jam 250 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nutarties nepanaikinus, prašo pirmosios instancijos teismo nutarties dalį pakeisti, padidinti pareiškėjui priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą iki 400 Eur, kitą nutarties dalį palikti nepakeistą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo Departamento bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant atskirąjį skundą.

Pareiškėjo manymu, nagrinėjamu atveju egzistuoja absoliutus sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindas, kadangi bylą buvo išnagrinėta vienasmeniškai, o ne teisėjų kolegijos.

Taip pat pareiškėjas pažymi, kad teismas nenustatė, kokią procentinę dalį nuo galimos maksimalios sumos pareiškėjas prašė priteisti, todėl teismo nutartis yra be motyvų. Teismas privalo atsižvelgti į susidariusias realias išlaidas ir leistinas priteisti maksimalias ribas, taikyti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, atsižvelgiant į prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų patyrimo (mokėjimo) momentą. Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kai pareiškėjo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra ženkliai mažesnės už nustatytas Rekomendacijose, tokiu atveju pareiškėjo prašoma atlyginti suma laikytina protinga ir teisinga.

Pareiškėjo prašoma atlyginti suma (400 Eur) sudaro tik 9 proc. nuo maksimalios priteistinos sumos. Tačiau teismas atlygino tik 5,6 proc., o tai neatitinka teismų praktikos ir Rekomendacijų. Todėl yra pažeidžiami teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Teismas netinkamai vadovavosi teismų praktika. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad 2021 ir 2022 m. Lietuvoje itin augo infliacija ir kainos.

Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad pareiškėjas dėl jo turimo išsilavinimo (profesijos) ir darbinės patirties yra diskriminuojamas.

Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas, asmuo, vykdęs ir galbūt šiuo metu vykdantis advokato veiklą, kreipdamasis į teismus dėl Departamento organizuojamų konkursų teisėtumo, siekia pasipelnyti. Pareiškėjas skundžia visus konkursus, kurių nelaimi, jo prašymai yra deklaratyvaus pobūdžio.

Atsakovo manymu, procesinius dokumentus surašo pats pareiškėjas, juos tik pasirašo pareiškėjo draugas – advokatas, kuris ir teismų posėdžiuose dalyvavo vos keletą kartų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra jau suformavęs praktiką analogiškais atvejais, kai bylos nutraukiamos pagal pareiškėjo skundus, bylose pareiškėjui priteisiama po 100 Eur už skundo surašymą pirmosios instancijos teismui. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjui buvo priteista didesnė bylinėjimosi išlaidų suma – 250 Eur. Tai paneigia pareiškėjo argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų sumos ar advokato darbo.

Nagrinėjama byla nebuvo sudėtinga, joje nebuvo keliami jokie teisės klausimai, byla buvo tik dėl aplinkybių, t. y. kad Departamentas delsė pareiškėją informuoti apie atitikimą pareigybės aprašyme nustatytiems reikalavimas. Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismo priteista 250 Eur bylinėjimosi išlaidų suma yra net per didelė.

Teismui patenkinus pareiškėjo atskirąjį skundą, Departamentas prašo atsižvelgti į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-641-502/2021, kurioje pareiškėjui už atsiliepimo surašymą analogiškoje byloje buvo priteista 100 Eur.

Dėl argumentų, kad bylą išnagrinėjo vienas teisėjas, atsakovas nurodo, kad pareiškėjas skundą pateikė dėl konkurso (priėmimo į pareigas) į valstybės tarnautojo pareigas procedūrinio pažeidimo, kas yra pripažįstama tarnybiniu ginču, todėl aptariamas pareiškėjo argumentas yra nepagrįstas.

Departamentas atkreipia dėmesį, kad siekė, jog nebūtų apribotos pareiškėjo teisės dalyvauti konkurse. Pareiškėjas 2022 m. spalio 4 d. pateikė papildomą informaciją dėl vadovaujamo darbo patirties, todėl Vadovų atrankos ir planavimo skyriaus patarėja iš karto pradėjo vertinti pateiktą informaciją. Tačiau šis asmuo turėjo patikrinti 14 asmenų pateiktus prašymus į ankščiau nurodytą konkursą bei jų atitiktį pareigybės aprašyme nustatytiems reikalavimams. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jo kontoroje buvo samdyti darbuotojai, taip pat nepateikė įrodymų, ar dabartinėse pareigose jis turi pavaldžių asmenų. Buvo inicijuoti 3 vidiniai pasitarimai, įtraukiant įvairių skyrių darbuotojus dėl vadovavimo patirties įskaitymo. Sprendimas buvo priimtas pareiškėjo naudai. Pareiškėjas konkurse dalyvavo, todėl buvo užtikrintos jo teisės. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad Departamentas piktybiškai būtų vilkinęs pranešimo pateikimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria teismas nutraukė nagrinėjamą bylą ir priteisė pareiškėjui 250 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas atsisakė skundo, kadangi atsakovas geruoju patenkino pareiškėjo reikalavimą, todėl pirmosios instancijos teismas nutraukė bylą ir konstatavęs, kad pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, priteisė pastarajam 250 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma ir nurodo: 1) bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, kadangi bylą išnagrinėjo viena teisėja, o ne teisėjų kolegija; 2) teismas netinkamai įvertino bylinėjimosi išlaidų dydį, nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose ir Rekomendacijomis, be to, priteista bylinėjimosi išlaidų suma – 250 Eur, yra neproporcinga atliktiems darbams ir neatitinka teisingumo ir protingumo principų. Taigi, teismo nutartis yra be motyvų. Taip pat, pareiškėjo manymu, jis buvo diskriminuojamas dėl socialinės padėties (turimo išsilavinimo, profesijos).

Atsakovas laikosi pozicijos, kad pareiškėjas buvo padavęs skundą dėl konkurso (priėmimo į pareigas) į valstybės tarnautojo pareigas procedūrinio pažeidimo, kas yra pripažįstama tarnybiniu ginču.

Vertinant pareiškėjo atskirojo skundo argumentus pažymėtina, kad aplinkybė, jog bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, yra, be kita ko, procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas, kurį teismas turi konstatuoti ex officio (pagal pareigas). Laikoma, kad teismo sudėtis yra neteisėta, jeigu ji neatitinka įstatymo reikalavimų (ABTĮ 43 str.). Teismo sudėtis gali būti neteisėta ne tik dėl to, kad ji neatitinka įstatymo reikalavimų, bet ir pažeidus jos skyrimo arba bylų paskirstymo tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1019/2002).

Pagal ABTĮ 43 straipsnio 1 dalį administraciniuose teismuose bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija, išskyrus bylas, nurodytas šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose, 131 straipsnio 1 ir 2 dalyse, bylas dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų, susijusių su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu, bylas dėl administracinių ginčų komisijų ir kitų kolegialių išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų, taip pat šio įstatymo 99 straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais, kai bylą leidžiama nagrinėti vienam teisėjui.

Iš pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, jog bylą išnagrinėjo vienas teisėjas, o ne teisėjų kolegija.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti Departamentą per 3 darbo dienas išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 25 d. pateiktą ir 2022 m. spalio 4 d. patikslintą prašymą dalyvauti viešame konkurse ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas delsia atlikti savo pareigas. Teisėjų kolegijos vertinimu nagrinėjamu atveju ginčas buvo keliamas dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Todėl atmestini atsakovo argumentai, kad pareiškėjas skundą teikė dėl konkurso (priėmimo į pareigas) procedūrinių pažeidimų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad administracinės bylos dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, neįtrauktos į išimtinį sąrašą ir turi būti nagrinėjamos pagal bendrą taisyklę – trijų teisėjų kolegijos.

Nagrinėjamu atveju bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjus vienasmeniškai, teismo sudėtis neatitinka ABTĮ nustatytų reikalavimų. Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad proceso teisės normos pažeidimas, kai byla išnagrinėjama neteisėtos sudėties teismo, sudaro besąlyginį pagrindą panaikinti sprendimą, grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui dėl to, jog minėtu pažeidimu yra sukeliami neigiami teisiniai padariniai – tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimas, dėl ko kyla būtinybė šį procesą pakartoti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-638-629/2021; 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1523-815/2021; 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2458-622/2021, 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1925-602/2021; kt.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisinį reguliavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatuoja, kad bylą išnagrinėjus neteisėtos sudėties teismui, yra pagrindas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartį panaikinti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu ir bylą perduoti nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p., 151 str.). Tokio išaiškinimo laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-649-520/2021).

Kadangi byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų ir objektyvios priežastys, nulėmusios atsakovo uždelsimą, nenagrinėjami.

Pareiškėjas atskirajame skunde suformulavo prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo parengimą. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju administracinė byla nėra išnagrinėta iš esmės ir pareiškėjo naudai nėra priimto teismo sprendimo (nutarties), todėl pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas negali būti sprendžiamas šioje bylos stadijoje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė