2021-05-26 Nr. AB-11319-3-62-3-01608-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-324-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01608-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Z. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2019 m. balandžio 18 d. buvo laikomas Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros tarnybos stacionare, kur buvo įrengta virtuvė, bet joje trūko inventoriaus, visą laikotarpį buvo sugedęs šaldytuvas, nebuvo elektros plytelės, puodų, keptuvės, veikiančios skalbimo mašinos, nebuvo sudaryta galimybė išsiskalbti drabužius ir patalynę. Nurodė, kad jis yra neįgalus, juda neįgaliojo vežimėliu, o išimtinais atvejais – su ramentu. Dušo patalpos nepritaikytos neįgaliems asmenims, nėra atramų, turėklų. Stacionaro patalpose nebuvo vandens virdulio, todėl negalėjo pasidaryti kavos ar arbatos. Iškvietimo sistema buvo pastoviai sugedusi, todėl negalėdavo išsikviesti pareigūnų. Buvo apribota galimybė paskambinti telefonu, nes telefonas yra pirmame aukšte, todėl buvo sunku iki jo nueiti. Tokios kalinimo sąlygos buvo kankinančios, nežmoniškos, žeminančios. Dėl atsakovo atstovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią diskomfortu, papildomais nepatogumais, dvasiniais išgyvenimais, pažeminimu, sveikatos pablogėjimu.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas įstaigos laikino stebėjimo patalpose buvo laikomas / stebimas preliminariai nuo 2018 m. birželio 22 d. iki 2019 m. balandžio 16 d. Nuteistasis gyveno patalpoje / palatoje Nr. 1, kurioje buvo 4 lovos su sanitariniu mazgu, pritaikytu neįgaliesiems. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenumato virtuvėlių įrengimo prie Sveikatos priežiūros skyriaus laikino stebėjimo patalpų. Maistas nuteistiesiems yra tiekiamas į laikinojo stebėjimo patalpą. Maisto valgymui yra įrengtas stalas.

Gerinant nuteistųjų gyvenimo sąlygas pirmojo sektoriaus Sveikatos priežiūros skyriaus laikinojo stebėjimo patalpoje buvo pastatytas šaldytuvas, kuris šiuo metu remontuojamas. Teisės aktai nenumato įstaigai prievolės įrengti skalbimo mašinų ir dušų Sveikatos priežiūros skyriaus patalpose, nes tokiose patalpose laikomi nuteistieji tol, kol bus atlikti tyrimo ir (ar) gydymo veiksmai. Įstaigos pirmojo sektoriaus Sveikatos priežiūros skyriaus laikinojo stebėjimo patalpose įrengta viena dušo galvutė. Laikinojo stebėjimo patalpoje pareigūno iškvietimo sistema nėra įrengta.

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenumato aliarmo mygtukų įrengimo lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamosiose patalpose. Toks mygtukas yra privalomas kamerų tipo patalpose ir drausmės grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamuosiuose kambariuose. Įstaigos pirmojo sektoriaus pastate, kuriame yra Sveikatos priežiūros skyriaus laikinojo stebėjimo patalpa, telefonas yra įrengtas pirmame pastato aukšte. Pareiškėjas vaikščiojo ramentų pagalba, todėl turėjo galimybę nusileisti iš trečio pastato aukšto į pirmą ir paskambinti telefonu.

Įstaigos išduota patalynė (pagalvė, antklodė, čiužinys), esant būtinumui, gali būti dezinfekuojami. Dezinfekavimas atliekamas kaitinimo būdu specialioje kameroje. Nuteistasis, pageidaujantis gauti dezinfekavimo paslaugą, turi kreiptis į būrio, kuriame gyvena, viršininką, kuris su dezinfekavimą atliekančiu asmeniu suderina paslaugos suteikimo laiką ir užtikrina nuteistojo patalynės pristatymą bei atsiėmimą. Pravieniškių PN-AK yra patvirtintas Patalynės ir drabužių gavimo, apskaitos, skalbimo ir dezinfekcijos tvarkos aprašas, kuriuo nustatyta nuteistiesiems sutuoktinių, sugyventinių arba artimųjų giminaičių perduotos patalynės gavimo, apskaitos, skalbimo ir dezinfekcijos tvarka.

Pareiškėjo darbingumo lygis 15 proc., netektas darbingumas nuo 2015 m. vasario 5 d. iki 2017 m. kovo 31 d. – 85 proc., nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. spalio 29 d. darbingumas 25 proc. Pareiškėjas privalo įrodyti konkretų žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Pareiškėjas nenurodė, iš ko konkrečiai susideda jo prašoma priteisti žala, nepagrindė savo reikalavimo jokiais objektyviais duomenimis. Reikalaujant neturtinės žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ir abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais neteisėtais valstybės institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ir teisėti interesai.

Pareiškėjo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs bei nepagrįsti, todėl skundas negali būti tenkinamas.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui A. Z. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti, skundo dalį dėl netinkamų kalinimo sąlygų (dėl dušo nepritaikymo neįgaliesiems) laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 22 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. paliko nenagrinėtą.

6. Teismas akcentavo Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) nurodytas valstybės atsakomybės sąlygas ir nustatė, kad pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą, kurią kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų, atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2019 m. balandžio 18 d.

7. Teismas minėtą skundo dalį paliko nenagrinėtą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 105 straipsnio 4 dalimi, bei nustatęs, kad byloje Nr. I-2276-283/2019 ginčo laikotarpis iš dalies sutampa su nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodomu ginčo laikotarpiu, už kurį yra prašoma priteisti neturtinę žalą dėl tos pačios aplinkybės (dėl dušo nepritaikymo neįgaliesiems), bei Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. A-5078-968/2019 yra nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teismas, atsižvelgdamas į tai, aptariamu aspektu vertino ginčo laikotarpį nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2017 m. lapkričio 21 d. ir nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. balandžio 18 d.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo apgyvendintas Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros tarnybos stacionaro patalpose, išskyrus laikotarpius, kuomet buvo išvykęs į kitas laisvės atėmimo vietas.

9. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 3 straipsnio 5 ir 6 punktais, 2 straipsnio 8 dalimi, iš bylos duomenų nustatė, kad nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. spalio 29 d. pareiškėjui buvo nustatytas 25 proc. darbingumo lygis. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Specialiųjų poreikių nustatymo pažymos duomenimis nuo 2017 m. spalio 30 d. iki 2019 m. spalio 29 d. pareiškėjui nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Teismas vertino, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu pateko į neįgaliųjų asmenų kategoriją ir turėjo nustatytą specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį.

10. Teismas pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK nepateikė duomenų apie tai, ar dušas buvo pritaikytas neįgaliesiems. Teismas sprendė, kad atsakovo atstovas nepaneigė skundo argumentų, kad visą ginčo laikotarpį (išskyrus laikotarpius, kai pareiškėjas būdavo išvykęs į kitas laisvės atėmimo vietas) pareiškėjo galimybės savarankiškai naudotis dušu buvo apribotos. Pravieniškių PN-AK, turėdami kompetentingų institucijų pateiktą informaciją apie pareiškėjo sveikatos būklę, jo darbingumo lygį, nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį ir ribotas galimybes judėti, privalėjo sudaryti nuteistojo sveikatos būklę atitinkančias kalinimo sąlygas.

11. Teismas, vadovaudamasis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – ir Normos), 2.12 ir 2.14 papunkčiais, nepripažino atsakovo atstovo veiksmų neteisėtais dėl galimai virtuvėlėje nebuvusio puodo ar keptuvės, nes teisės aktuose toks reikalavimas nėra imperatyviai nustatytas. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovo atstovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog pareiškėjas buvo aprūpintas virduliu, Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), nustatyta, kad virtuvėlė gali būti įrengiama tik esant techninėms galimybėms (5.11 p.), taigi, nėra privaloma.

12. Teismas nurodė, kad atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad šaldytuvas buvo sugedęs, todėl šį pažeidimą laikė nustatytu. Tačiau, akcentuodamas BVK 173 straipsnio 4 dalies nuostatą, sprendė, kad pareiškėjo nusiskundimai dėl virtuvėlėje trūkstamo inventoriaus, sugedusio šaldytuvo iš dalies nėra pagrįsti imperatyviomis teisės aktų nuostatomis, be to, pareiškėjas buvo maitinamas nemokamai (šios aplinkybės neneigė), todėl šioje dalyje nėra pagrindo pripažinti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus ir neturtinės žalos atsiradimą pareiškėjui.

13. Teismas, vertindamas skundo argumentų dėl iškvietimo sistemos nebuvimo pagrįstumą, atsižvelgęs į atsakovo atstovo argumentus, kad laikinojo stebėjimo patalpoje pareigūno iškvietimo sistema nėra įrengta, akcentavo kad Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenumato aliarmo mygtukų įrengimo lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamosiose patalpose. Toks mygtukas yra privalomas kamerų tipo patalpose ir drausmės grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamuosiuose kambariuose. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad dėl kokių nors priežasčių pareiškėjui būtų reikėję pasinaudoti tokiu pagalbos iškvietimo būdu, o pagalbos iškvietimo mygtuko nebuvimas pats savaime nereiškė, jog jam dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta žala. Pareiškėjo pretenzijos dėl pagalbos mygtuko yra nepagrįstos jokiu teisiniu reglamentavimu, todėl atmestinos.

14. Teismas, išanalizavęs byloje esančius duomenis ir dokumentus, darė išvadą, kad Pravieniškių PN-AK nepateikė duomenų apie tai, ar pareiškėjui buvo sudarytos galimybės išsiskalbti savo drabužius. Teismas pabrėžė, kad Pravieniškių PN-AK turi pareigą laikytis nuteistųjų kalinimo sąlygas reglamentuojančių teisės aktų ir užtikrinti tikslios informacijos pateikimą apie tai. Teismas sprendė, kad visą ginčo laikotarpį (išskyrus laikotarpius, kai pareiškėjas būdavo išvykęs į kitas laisvės atėmimo vietas) pareiškėjo galimybės išsiskalbti drabužius buvo apribotos.

15. Teismas vertino, kad Pravieniškių PN-AK, turėdami kompetentingų institucijų pateiktą informaciją apie pareiškėjo sveikatos būklę, jo darbingumo lygį, nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį ir ribotas galimybes judėti, privalėjo sudaryti nuteistojo sveikatos būklę atitinkančias kalinimo sąlygas. Pravieniškių PN-AK, neužtikrinę pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų, pažeidė BVK 173 straipsnio 5 dalies nuostatas, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme įtvirtintus principus.

16. Teismas, vertindamas skundo argumentų dėl apribotos galimybės naudotis telefonu pagrįstumą, nustatė, kad, atsakovo atstovo teigimu, įstaigos pirmojo sektoriaus pastate, kuriame yra Sveikatos priežiūros skyriaus laikinojo stebėjimo patalpa, telefonas yra įrengtas pirmame pastato aukšte; pareiškėjas vaikščiojo ramentų pagalba, todėl turėjo galimybę nusileisti iš trečio pastato aukšto į pirmą ir paskambinti telefonu. Iš į bylą pateiktos nuteistojo telefoninių pokalbių apskaitos kortelės teismas nustatė, kad pareiškėjas turėjo galimybę paskambinti telefonu. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl apribotos galimybės paskambinti telefonu. Pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl apribotos galimybės paskambinti telefonu iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.

17. Teismas priėjo prie išvados, kad Pravieniškių PN-AK neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2017 m. lapkričio 21 d. ir nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. balandžio 18 d. nesuteikė pareiškėjui teisės savarankiškai naudotis dušu (dušas nepritaikytas neįgaliesiems), o laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2019 m. balandžio 18 d. pareiškėjo galimybės išsiskalbti drabužius buvo apribotos. Teismas neabejojo, kad dėl šių aplinkybių pareiškėjas patyrė papildomus nepatogumus, neigiamus moralinius (dvasinius) išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

18. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra jokių kitų duomenų, kad kalinimo sąlygos būtų turėjusios ilgalaikių ar negrįžtamų pasekmių pareiškėjo sveikatai ar psichologinei būklei, pareiškėjas ginčo laikotarpiu nei karto neišreiškė pataisos namų administracijai nusiskundimų dėl dušo nepritaikymo neįgaliesiems, nenustatęs, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą, įvertinęs pažeidimo pobūdį, trukmę, taip pat nenustatęs, kad pareiškėjui būtų atsiradę negrįžtami fizinės ar psichinės sveikatos sutrikimai, atsižvelgdamas į sprendimo priėmimo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 300 Eur suma.

III. 19. Pareiškėjas A. Z. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimą, priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, už laikotarpius nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2017 m. lapkričio 21 d. ir nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. balandžio 18 d. 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, jo skundą tenkinti.

20. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl virtuvėlės aprūpinimo inventoriumi ir, akcentuodamas Pravieniškių PN-AK 2019 m. kovo 1 d. atsakymo į pareiškėjo 2019 m. sausio 28 d. skundą turinį, pabrėžia, kad atsižvelgiant į jo laikymo trukmę (767 paras) negalima vertinti, kad jis buvo laikomas laikino stebėjimo patalpose, o pripažintina, kad buvo laikomas bendrabučio tipo patalpose. Normų 2.4 papunktis nustato reikalavimą įrengti / turėti virtuvėlėje elektrinę viryklę, 2.12 papunktis – virdulį, 2.13 papunktis – mikrobangų krosnelę, 2.14 papunktis – indus (tinkamus sąlyčiui su maistu ir terminiam apdorojimui). Teismo argumentas, kad pareiškėjas yra aprūpintas maistu, nesuderinamas su BVK 76–78 straipsniuose nustatytu teisiniu reglamentavimu. Teismo pozicija, kad teisės aktai nenustato aliarmo mygtuko įrengimo lengvajai ir paprastajai grupei priskirtųjų nuteistųjų gyvenamose patalpose, neatitinka teismų praktikos, Europos kalinimo taisyklių 18.2 papunktyje ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 731 punkte nustatyto reikalavimo. Aktualu tai, kad atsakovo atstovas pripažino, jog iškvietimo sistema nebuvo įrengta, be to, pareiškėjas buvo laikomas rakinamuose 3 aukšto patalpose ir turi judėjimo negalią. Teismas dėl apribotos galimybės pasinaudoti telefonu pareiškėjo prašymu neišreikalavo iš atsakovo atstovo skundų šiuo aspektu, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio. Teismo priteista neturtinės žalos atlyginimo suma neatitinka teismų praktikoje už vieną parą vidutiniškai priteistinos 14 Eur sumos.

21. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimą pakeisti ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti.

22. Atsakovo atstovas nurodo, kad apeliacinis skundas yra nemotyvuotas, abstraktus, nepagrįstas. Pareiškėjo argumentai dėl neturtinės žalos atsiradimo yra nepagrįsti įrodymais ir neatitinka realybės. Teismas, neįvertinęs į bylą pateiktų duomenų, nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė išsiskalbti drabužius. Tokią galimybę jis turėjo ir prausimosi duše metu. Byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Nėra jokių duomenų, jog atsakovas siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Nesant būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas. Pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjo sveikatos būklė nieko neišsiskirianti nuo laisvėje esančių asmenų sveikatos problemų, todėl nėra pagrindo spręsti apie poveikį pareiškėjo sveikatos būklei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiškėjo savybėms.

23. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimą pakeisti ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti.

24. Atsakovo atstovo teigimu, pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkindamas pareiškėjo skundą, neatsižvelgė į visas faktines bylos aplinkybes ir nepilnai įvertino į bylą pateiktus įrodymus. Teismas, neįvertinęs į bylą pateiktų duomenų, nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė išsiskalbti drabužius. Tokią galimybę jis turėjo ir prausimosi duše metu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog neturtine žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu. Neturtinės žalos padarymo faktas nėra pagrįstas įrodymais. Be to, nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus bei kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Pareiškėjo sveikatos būklė nieko neišsiskirianti nuo laisvėje esančių asmenų sveikatos problemų, todėl nėra pagrindo spręsti apie poveikį pareiškėjo sveikatos būklei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiškėjo savybėms. Pareiškėjo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti.

25. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir jo apeliacinį skundą tenkinti.

26. Pareiškėjas nurodo, kad apeliacinis skundas yra nemotyvuotas, abstraktus, nepagrįstas, jame nurodyti argumentai neatitinka tikrovės. Atsakovo atstovas, prašydamas teismo pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė, iš esmės pripažįsta pareiškėjo laikymą teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Atsakovo atstovo nurodyta aplinkybė dėl sutarčių teikti patalynės skalbimo paslaugas sudarymo nereiškia, kad galimybė išsiskalbti rūbus buvo sudaryta. Įvertinus tai, kad pareiškėjas yra neįgalus, nepagrįsti atsakovo atstovo argumentai, kad teismo nustatyti pažeidimai yra mažareikšmiai. Atsakovo atstovas konkrečiais duomenimis nepaneigė pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 27. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų laikymo sąlygų Pravieniškių PN-AK nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2019 m. balandžio 18 d., atlyginimo.

28. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2017 m. lapkričio 21 d. ir nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. balandžio 18 d. buvo pažeista pareiškėjo teisė savarankiškai naudotis dušu (dušas nepritaikytas neįgaliesiems), laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2019 m. balandžio 18 d. pareiškėjo galimybės išsiskalbti drabužius buvo apribotos, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

29. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis dėl virtuvėlės aprūpinimo inventoriumi, aliarmo mygtuko įrengimo, pasinaudojimo telefonu ir išreiškia nesutikimą su priteistu neturtinės žalos dydžiu.

30. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė išsiskalbti drabužius. Byloje yra pakankamas pagrindas apsiriboti pareiškėjo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą.

31. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

32. Teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ABTĮ 105 straipsnio 4 punkto pagrindu pagrįstai paliko nenagrinėtą pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo priteisti atlyginti neturtinę žalą dėl netinkamų kalinimo sąlygų (dėl dušo nepritaikymo neįgaliesiems) laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 22 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė prieštaravimų dėl nenagrinėtos skundo dalies, o apeliaciniame skunde, prašydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpius nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2017 m. lapkričio 21 d. ir nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. balandžio 18 d. 10 000 Eur iš esmės pritaria šiai pirmosios instancijos teismo sprendimo daliai.

33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis dėl virtuvėlės aprūpinimo inventoriumi, t. y., pareiškėjo teigimu, Normos nustato reikalavimą įrengti / turėti virtuvėlėje elektrinę viryklę, virdulį, mikrobangų krosnelę, indus (tinkamus sąlyčiui su maistu ir terminiam apdorojimui), tačiau jų virtuvėlėje nebuvo.

34. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.11 papunktį pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose, esant techninėms galimybėms, įrengiama virtuvėlė (kiekvienam būriui). Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros skyriaus laikino stebėjimo patalpose. Minėtos Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenumato virtuvėlių įrengimo prie Sveikatos priežiūros skyriaus laikino stebėjimo patalpų. Todėl pareiškėjo argumentai, kad virtuvėlėje trūko inventoriaus, yra nepagrįsti, kadangi teisės aktuose nėra numatyta imperatyvi taisyklė įrengti virtuvėlę. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo vertinimui ir išvadoms aptariamu aspektu, be to, pareiškėjas buvo maitinamas nemokamai pataisos namų valgykloje (šios aplinkybės neneigia), kas patvirtina, jog maitinimas pareiškėjui buvo tiekiamas.

35. Nepagrįsti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, jog Sveikatos priežiūros skyriaus laikino stebėjimo patalpose, kuriuose jis buvo laikomas, atsakovo atstovas privalėjo įrengti vidinę pareigūnų iškvietimo sistemą ir dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo konstatuoti pažeidimą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės tokio reikalavimo neįtvirtina, o aplinkybė, kad laisvės atėmimo vietų kamerų (pataisos įstaigos, tardymo izoliatorių) įrengimą reglamentuojantys teisės aktai nustato jose įrengti vidinę pareigūno iškvietimo sistemą, šios išvados nepaneigia. Pareiškėjo argumentai, susiję Europos kalinimo taisyklių 18.2 papunktyje nustatytu reikalavimu, teisinio vertinimo nekeičia, nes pareiškėjas nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde nenurodė, koks konkretus pavojus Sveikatos priežiūros skyriaus laikino stebėjimo patalpose buvo kilęs (grėsė) jo sveikatai (gyvybei), o vidinės pareigūno iškvietimo signalizacijos neįrengimas lėmė, kad jis negalėjo nedelsiant išsikviesti prižiūrintį pareigūną ar į kilusią grėsmę pareiškėjo saugumui buvo nereaguojama ir dėl to patyrė žalą.

36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neišreikalavo iš atsakovo atstovo jo Pravieniškių PN-AK administracijai teiktų skundų dėl apribotos galimybės pasinaudoti telefonu, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio. Dėl šio pareiškėjo argumento pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi įpareigojo Pravieniškių PN-AK pateikti visus turimus su skundo nagrinėjimu susijusius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl teismo neįvykdytos pareigos išreikalauti bylai aktualią medžiagą atmestini kaip nepagrįsti.

37. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo telefoninių pokalbių apskaitos kortelė patvirtina, jog pareiškėjas naudojosi teisę paskambinti telefonu, tačiau aptariamu aspektu akcentuotina, kad Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos 15 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas ar su niekuo negali būti žiauriai, nežmoniškai ar žeminančiai elgiamasi ar taip baudžiama. Valstybės, šios konvencijos šalys, imasi visų veiksmingų įstatymų leidybos, administracinių, teisminių ar kitų priemonių, kad lygiai su kitais asmenimis užkirstų kelią neįgaliųjų kankinimams ar žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui su jais ar jų tokiam baudimui. Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme, kuriame neįgalusis asmuo yra apibrėžiamas kaip asmuo, kuriam šio įstatymo nustatyta tvarka nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis, arba specialiųjų poreikių lygis, taip pat yra nustatyta, kad neįgaliųjų socialinė integracija organizuojama vadovaujantis ir prieinamumo principu, suprantamu kaip neįgaliesiems sudaromos sąlygos veiklai visose gyvenimo srityse ir galimybė naudotis ištekliais, savarankiškumo ir pasirinkimo laisvės užtikrinimo principu, kuris yra suprantamas pasireiškiantis tuo, kad neįgalieji turi būti nuolat skatinami būti savarankiški (Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 3 str. 5, 6 p.) (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2428-520/2017; 2019 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3193-442/2019).

38. Šiuo aspektu Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) taip pat akcentavo, kad valstybės pareiga užtikrinti tinkamas įkalinimo sąlygas apima ir tinkamų sąlygų kaliniams su specialiaisiais poreikiais suteikimą. EŽTT akcentuoja, jog valstybės institucijos turi elgtis tinkamai ir saugiai, atsižvelgdamos į asmens neįgalumą, turi būti sudaromos galimybės jiems savarankiškai patekti į įstaigos dalis, įskaitant valgyklą ir dušus, tualetą, bei organizuotas pagalbos dėl jo judėjimo suteikimas (žr., pvz., EŽTT 2014 m. vasario 6 d. sprendimą byloje Semikhvostov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 2689/12).

39. Aptartos teismų praktikos kontekste, atsižvelgiant į pareiškėjo neįgalumo laipsnį (nuo 2015 m. vasario 5 d. iki 2017 m. kovo 31 d. darbingas 15 proc.; nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. spalio 29 d. darbingas 25 proc.) ir pobūdį, pasireiškiantį judėjimo apribojimu – juda vežimėliu, su ramentais – sunkiai (atsakovas to nepaneigė), yra pagrindas sutikti su pareiškėjo skundo argumentais, kad naudojimasis telefonu pirmame aukšte, kai gyvenamosios patalpos trečiame aukšte, jam kėlė neproporcingus sunkumus palyginus su sveiko asmens galimybėmis, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti pareiškėjo teisės aptariamu aspektu pažeidimą ir spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo.

40. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė skalbti drabužius. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir higienos norma HN 134:2015) 40 punkto nuostata imperatyviai nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad tais atvejais, kai tokios pareigos nevykdymą patvirtina byloje esantys duomenys (pvz., pagal asmenų skundus Visuomenės sveikatos centro atliktų patikrinimų aktai), vertinama, jog laisvės atėmimo įstaiga pažeidė higienos normos HN 134:2015 40 punkto reikalavimą, t. y. neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1498-525/2017, 2017 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-623-442/2017).

Ir priešingai, jei byloje surinkti įrodymai (pvz., pagal asmenų skundus Visuomenės sveikatos centro atliktų patikrinimų aktai) bei atsakovo atstovo paaiškinimai patvirtina, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė išsiskalbti drabužius, o pareiškėjas neįrodė priešingai, pripažįstama, jog laisvės atėmimo įstaiga nepažeidė higienos normos HN 134:2015 40 punkto reikalavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1044-858/2016). Konkrečiu atveju atsakovo atstovas pateikė į bylą su UAB „Kauno skalbykla“ 2017 m. balandžio 24 d. sudarytą sutartį dėl skalbimo paslaugų teikimo ir Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2013 m. birželio 28 d.

įsakymu Nr. V-216 patvirtintą Patalynės ir drabužių gavimo, apskaitos, skalbimo ir dezinfekcijos tvarkos aprašą, kuris nustato asmeninės nuteistųjų patalynės ir drabužių apskaitos, skalbimo ir dezinfekcijos tvarką. Atsižvelgiant į tai, bei aptartos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos kontekste pripažintina, kad sąlygos skalbti, džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius rūbus, patalynę pareiškėjui Pravieniškių PN-AK buvo užtikrintos, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo pažeidimą aptariamu aspektu.

Tačiau pažymėtina, kad atsakovo atstovas tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde akcentavo, kad pareiškėjas galimybę išsiskalbti drabužius turėjo ir prausimosi duše metu. Šis atsakovo atstovo teiginys, atsižvelgiant į nustatytą aplinkybę, jog dušas nebuvo pritaikytas neįgaliems asmenims, į pareiškėjo turimą negalią ir jam ginčui aktualiu laikotarpiu nustatytą pagalbos poreikį, atmestinas kaip nepagrįstas.

41. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2017 m. lapkričio 21 d. ir nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. balandžio 18 d. nesuteikdamas pareiškėjui teisės savarankiškai naudotis dušu (dušas nepritaikytas neįgaliesiems), neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti, dėl ko pareiškėjas patyrė neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme. Tačiau, atsakovo atstovo teigimu, yra pakankamas pagrindas apsiriboti pareiškėjo teisės pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija.

42. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga. Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1567-624/2020; 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-463-492/2020).

43. Atsakovo atstovas nenurodo konkrečių argumentų, kurie patvirtintų jo poziciją dėl pareiškėjui nustatytino neturtinės žalos atlyginimo būdo (pareiškėjo teisės pažeidimo pripažinimo). Atsakovo atstovas, deklaratyviai nurodydamas, kad pažeidimas yra mažareikšmis ir nepakankamai intensyvus, šių teiginių nedetalizavo. Be to, atsakovo atstovo argumentai, kad pareiškėjo sveikatos būklė nieko neišsiskirianti nuo laisvėje esančių asmenų sveikatos problemų ir nesudaro pagrindo spręsti dėl pareiškėjui padarytos neturtinės žalos atlyginimo pinigine išraiška, yra paneigti nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Pareiškėjo padėtis dėl negalios turi būti lyginama ne su laisvėje panašioje padėtyje esančiais asmenimis, bet su kitais sveikais asmenimis, kurių laisvė yra apribota. Atsakovui tenka pareiga užtikrinti pareiškėjui tokias pačias galimybes naudotis dušu, telefonu ir kt. pataisos namuose-atviroje kolonijoje kaip ir kitiems nuteistiesiems, jo padėtis negali būti pabloginama vien dėl turimos negalios, todėl atsakovui tenka atsakomybė už pareiškėjo patiriamus papildomus nepatogumus.

44. Nagrinėjamu atveju yra reikšmingos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad Pravieniškių PN-AK, turėdami kompetentingų institucijų pateiktą informaciją apie pareiškėjo sveikatos būklę, jo darbingumo lygį (bylos duomenimis nuo 2015 m. vasario 5 d. iki 2017 m. kovo 31 d. darbingas 15 proc.; nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. spalio 29 d. darbingas 25 proc.), nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį ir ribotas galimybes judėti, privalėjo sudaryti nuteistojo sveikatos būklę atitinkančias kalinimo sąlygas. Pravieniškių PN-AK, neužtikrinę pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų (dušas nepritaikytas neįgaliesiems, telefonas kitame aukšte), pažeidė BVK 173 straipsnio 5 dalies nuostatas, pagal kurias neįgaliesiems sudaromos geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, bei Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme įtvirtintus neįgaliųjų socialinės integracijos principus. Todėl pripažintina, kad šioje byloje buvo pagrindas pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

45. Byloje nepaneigta, jog pareiškėjo teisė į tinkamas laikymo Pravieniškių PN-AK sąlygas buvo pažeista tuo aspektu, kad jis laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2017 m. lapkričio 21 d. ir nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. balandžio 18 d. negalėjo savarankiškai naudotis dušu, kuris nebuvo pritaikytas neįgaliesiems, taip pat, turėdamas judėjimo negalią, ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2019 m. balandžio 18 d. naudojosi telefonu, esančiu kitame aukšte. Administracinę bylą peržiūrėjus apeliacine tvarka, iš esmės nepasitvirtino pareiškėjo skunde nurodyti argumentai dėl nesudarytos galimybės išsiskalbti drabužius, bet ir atmesti kaip nepagrįsti atsakovo atstovo atsikirtimai dėl pareiškėjui sudarytos galimybės išsiskalbti drabužius duše.

46. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo atstovo padarytų pareiškėjo teisių pažeidimų pobūdį (pažeista pareiškėjo teisė į asmenų su negalia sveikatai saugią gyvenamąją aplinką), mastą ir trukmę, pareiškėjo patirtą diskomfortą, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, nenustačiusi, kad pareiškėjas dėl patirtų psichologinių išgyvenimų, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos ginčo laikotarpiu, Pravieniškių PN-AK psichologų konsultuotas nebuvo, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui priteistinas 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas, kuris yra proporcinga ir adekvati kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti.

47. Teisėjų kolegija pažymi, jog priteisti pareiškėjo prašomą 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą nėra faktinio ir teisinio pagrindo, nes nei skunde, nei apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos dydis.

48. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 500 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti. Atsakovo, atstovaujamo Pravieniškių PN-AK, apeliacinis skundas, tenkinamas iš dalies, pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pripažintas pareiškėjo teisės išsiskalbti drabužius pažeidimas nekonstatuojant pažeidimo šiuo aspektu (su išlyga, atmetus atsakovo atstovo argumentą, kad galima išskalbti drabužius neįgaliam asmeniui nepritaikytame duše), kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliekant nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. Z. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui A. Z. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimo dalį, kuria laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2019 m. balandžio 18 d. konstatuotas pareiškėjo A. Z. teisės išsiskalbti drabužius pažeidimas, pakeisti, pripažįstant, kad ši pareiškėjo A. Z. teisė nebuvo pažeista.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė