Legislator Case Law & Legislation
d3b0e3af-7e7b-4f4f-817d-3c8a747028ef AI generated

d3b0e3af-7e7b-4f4f-817d-3c8a747028ef · Vilniaus apygardos teismas

Case Number d3b0e3af-7e7b-4f4f-817d-3c8a747028ef
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2016 m. vasario mėn. Å¡alys sudarė autorinę paslaugų sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė įsipareigojo atsakovei sukurti kokybės vadybos sistemÄ pagal standarto LST EN ISO/IEC 17020:2012 „Atitikties įvertinimas. Reikalavimai, keliami įvairių tipų kontrolės įstaigų veiklai (ISO/IEC 17020:2012)“, konsultuoti ir padėti sukurti kokybės vadybos sistemos dokumentus, skaityti paskaitas, padėti nustatyti procesus, atlikti kokybės vadybos sistemos vertinamÄ jÄ analizę, konsultuoti ir padėti paÅ¡alinti akreditacijos proceso metu nustatytas neatitiktis bei atlikti kitus darbus, nustatytus sutarties priede „KÅ«rinio įgyvendinimo darbų planas“.

Legislator headnote

AI generated

d3b0e3af-7e7b-4f4f-817d-3c8a747028ef · Vilniaus apygardos teismas: Apeliantė nurodė, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas netinkamai vertino įrodymus ir faktines aplinkybes, netinkamai kvalifikavo Å¡alių teisinius santykius, sprendime nepasisakė dėl Å¡alių sutartiniams santykiams taikytinų teisės normų. Akcentavo, kad teisinių motyvų nebuvimas sprendime yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-317-430/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31305-2017-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.20.; 3.3.1.14. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 10 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės J. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės J. K. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Inspectum“ (toliau – UAB „Inspectum“) dėl skolos priteisimo. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 1 000 Eur skolÄ , 30,68 Eur palÅ«kanų, 6 procentų dydžio procesines palÅ«kanas ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2016 m. vasario mėn. Å¡alys sudarė autorinę paslaugų sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė įsipareigojo atsakovei sukurti kokybės vadybos sistemÄ pagal standarto LST EN ISO/IEC 17020:2012 „Atitikties įvertinimas. Reikalavimai, keliami įvairių tipų kontrolės įstaigų veiklai (ISO/IEC 17020:2012)“, konsultuoti ir padėti sukurti kokybės vadybos sistemos dokumentus, skaityti paskaitas, padėti nustatyti procesus, atlikti kokybės vadybos sistemos vertinamÄ jÄ analizę, konsultuoti ir padėti paÅ¡alinti akreditacijos proceso metu nustatytas neatitiktis bei atlikti kitus darbus, nustatytus sutarties priede „KÅ«rinio įgyvendinimo darbų planas“.

Atsakovė įsipareigojo už suteiktas paslaugas ieÅ¡kovei sumokėti 4 000 Eur. IeÅ¡kovė įvykdė sutartyje numatytus įsipareigojimus laiku, 2016 m. birželio 23 d. perdavė atsakovei paslaugų rezultatus, kad pastaroji galėtų inicijuoti akreditacijos procesus Nacionaliniame akreditacijos biure, tačiau atsakovė su ieÅ¡kove iki galo neatsiskaitė, liko skolinga 1 000 Eur. 2017 m. birželio 14 d. atsakovei suteiktas akreditacijos pažymėjimas. 2017 m. birželio 22 d. ieÅ¡kovė pareikalavo, kad atsakovė sumokėtų jai likusiÄ nesumokėtÄ skolos sumÄ už suteiktas paslaugas, bet atsakovė atsisakė tai padaryti, nurodžiusi, jog Nacionalinis akreditacijos biuras nepripažino ieÅ¡kovės kompetencijos ir sertifikatų. 2017 m. liepos 7 d. ieÅ¡kovė kreipėsi į Nacionalinės akreditacijos biurÄ ir prašė paaiÅ¡kinti atsakovės nurodytas aplinkybes.

Nacionalinis akreditacijos biuras 2017 m. liepos 13 d. rašytiniame atsakyme nurodė, kad nevertino ir nevertina ieškovės kompetencijos. Ieškovė pažymėjo, kad nuo 2016 m. lapkričio 23 d. iki 2017 m. birželio 14 d. atsakovė nesikreipė į ieškovę ir neprašė ištaisyti akreditacijos proceso metu nustatytas neatitiktis ar klaidas, dėl to turi pilnai atsiskaityti už suteiktas paslaugas.

3. Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovė prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kovė sutartinius įsipareigojimus atsakovei vykdė netinkamai, paslaugas suteikė nekokybiÅ¡kai arba iÅ¡ viso nesuteikė. Dėl Å¡ių priežasčių užtruko akreditacijos suteikimo atsakovei procesas Nacionaliniame akreditacijos biure ir atsakovė patyrė papildomų iÅ¡laidų. Atsakovė už ieÅ¡kovės atliktÄ darbÄ sumokėjo ieÅ¡kovei ne visÄ sutartÄ atlygį, nes Nacionalinis akreditacijos biuras patvirtino atsakovės akreditacijÄ dėl pačios atsakovės pastangų (savarankiÅ¡ko darbo) ir padėjus kitam konsultantui (ne ieÅ¡kovei).

Pažymėjo, kad Nacionalinio akreditacijos biuro ekspertai tris kartus vertino atsakovės pateiktus dokumentus, kuriuos ieškovė buvo patikrinusi ir patvirtinusi atsakovei, jog jie geri, ir visus tris kartus nustatė trūkumus (t. y. neigiamai įvertino atsakovės pateiktus dokumentus, kuriuos atsakovė paruošė kartu su ieškove). Atsakovė teigė, kad ieškovė neturėjo patirties konsultuoti kontrolės įstaigas ir rengti joms dokumentus, tačiau nepaisant to sutiko tokias paslaugas ieškovei teikti.

Teigė, kad dėl ieÅ¡kovės nekokybiÅ¡kai suteiktų paslaugų, atsakovė patyrė papildomų iÅ¡laidų, nes kiekvienas Nacionalinio akreditacijos biuro paraiÅ¡kos vertinimas kainavo mažiausiai 1 200 Eur. Atsakovė kreipėsi į Nacionalinį akreditacijos biurÄ tris kartus, dėl to privalėjo sumokėti Nacionaliniam akreditacijos biurui iÅ¡ viso 5 400 Eur. Dėl Å¡ių priežasčių, atsakovė nusprendė nebesinaudoti ieÅ¡kovės pagalba ir pasamdyti kitÄ konsultantÄ ir su jo pagalba pabaigti akreditacijos gavimo procedÅ«ras.

Po naujo konsultanto atliktų mokymų, atsakovė savarankiÅ¡kai pataisė dokumentus pagal Nacionalinio akreditacijos biuro pastabas, pateikė juos pakartotiniam vertinimui. Nacionalinis akreditacijos biuras dokumentus įvertino teigiamai, neturėjo pastabų ir 2017 m. birželio 14 d. iÅ¡davė atsakovei akreditacijos pažymėjimÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 24 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies. Priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 300 Eur skolos, 9,21 Eur palÅ«kanų ir 156,90 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

5. Teismas nustatė, kad bylos Å¡alys 2016 m. vasario mėn. sudarė autorinę paslaugų sutartį. Atsakovė sumokėjo ieÅ¡kovei už suteiktas paslaugas pagal Å¡alių sudarytÄ sutartį 3 000 Eur, tačiau atsisakė sumokėti likusiÄ 1 000 Eur dėl nekokybiÅ¡kai suteiktų paslaugų. Pažymėjo, kad atsakovė rengė su ieÅ¡kovės pagalba dokumentus ir formas, kuriuos vėliau teikė vertinimui Nacionaliniam akreditacijos biurui dėl akreditacijos gavimo. Nacionalinis akreditacijos biuras tris kartus nustatė pateiktų paraiÅ¡kų trÅ«kumus. 2017 m. balandžio 14 d. atsakovė sudarė autorinę paslaugų sutartį su kita specialiste, su kurios pagalba, po pakartotinių mokymų ir pataisytų ankstesnių dokumentų, 2017 m. birželio 14 d. atsakovei buvo iÅ¡duotas akreditavimo pažymėjimas.

6. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė netinkamai įvykdė bylos Å¡alių sudarytÄ 2016 m. vasario mėn. sutartį. Atsakovės darbuotojai neįgijo tinkamų kompetencijų pagal tarptautinio standarto LST EN ISO/IEC 17020:2012 „Atitikties įvertinimas. Reikalavimai, keliami įvairių tipų kontrolės įstaigų veiklai (ISO/IEC 17020:2012)“ reikalavimus, dėl to kelis kartus parengė ir teikė Nacionaliniam akreditacijos biurui paraiÅ¡kÄ dėl akreditacijos gavimo su trÅ«kumais.

7. Teismas pažymėjo, kad dalis Nacionalinio akreditacijos biuro nustatytų paraiÅ¡kos trÅ«kumų – atsakovės darbuotojų patirties, atliekant vidinį auditÄ , stoka ir tai, kad per 12 mėn. neatlikti auditai, yra sritys, dėl kurių Å¡alys 2016 m. vasario mėn. sutartyje nesusitarė, dėl to ieÅ¡kovė neatsakinga už Å¡iuos, akreditacijos proceso metu, nustatytus atsakovės dokumentų ir veiklos trÅ«kumus. Kitus atsakovės rengtų dokumentų trÅ«kumus nustatė Nacionalinis akreditacijos biuras ir atsakovės pasamdyta specialistė 2017 m. balandžio 22 d. vidaus audito klausimyne–ataskaitoje ir vertikalaus audito klausimyne.

8. Teismas, įvertinęs atsakovės dokumentų trÅ«kumus, jų pobÅ«dį ir apimtį, įtakÄ tam, jog atsakovė ilgÄ laikÄ negavo akreditacijos pažymėjimo, padarė iÅ¡vadÄ , kad jų vertė yra 700 Eur. Dėl to priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei 300 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.256 straipsnio 1 dalis) (Å¡alių sutarties 3.7 punktas). III. Apeliacinis skundas ir atsiliepimo į jį argumentai 9. IeÅ¡kovė pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 24 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.

10. Apeliantė nurodė, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas netinkamai vertino įrodymus ir faktines aplinkybes, netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius, sprendime nepasisakė dėl šalių sutartiniams santykiams taikytinų teisės normų. Akcentavo, kad teisinių motyvų nebuvimas sprendime yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.

11. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė CK 6.208 straipsnio 1 dalies ir nevertino aplinkybių, kad atsakovė, gavusi Nacionalinės akreditacijos biuro iÅ¡vadas dėl patikrinimo vietoje nustatytų trÅ«kumų, nesikreipė į apeliantę dėl trÅ«kumų iÅ¡taisymo, apie minėtas iÅ¡vadas apeliantės neinformavo. Tokiu elgesiu ieÅ¡kovė pažeidė imperatyvų CK 6.208 straipsnio reikalavimÄ , kadangi nesuteikė apeliantei įstatymo garantuotos teisės iÅ¡taisyti galimus sutarties vykdymo trÅ«kumus.

12. Apeliantė pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino esminių bylos aplinkybių, kad pagal sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, apeliantė įsipareigojo ne pateikti pilnai iÅ¡baigtas dokumentacijas, o teikti konsultacijas ir pagalbÄ atsakovui siekiant gauti sertifikatÄ . Akreditacijos proceso metu buvo vertinamas atsakovės, kaip sertifikuojamo subjekto, ir jos darbuotojų pasirengimas teikti priežiÅ«ros paslaugas, todėl galutinis sertifikavimui reikalingų dokumentų parengimas buvo tiesiogiai priklausomas tiek nuo apeliantės, tiek nuo atsakovės bendro darbo ir pastangų. Å iuo atveju atsakovė su ieÅ¡kove nebendradarbiavo ir nesuteikė apeliantei įstatymo garantuotos teisės tinkamai užbaigti sutarties vykdymÄ . Nors pagal CK 6.208 straipsnio 5 dalį, sutarties Å¡alis privalėjo bendradarbiauti su įvykdymo trÅ«kumus Å¡alinančia Å¡alimi visÄ trÅ«kumų Å¡alinimo laikotarpį.

13. Apeliantės manymu, atsakovė pirmoji pažeidė sutartį ir šis pažeidimas turėjo esminės reikšmės tolesniam sutarties vykdymui. Dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti CK 6.206 straipsnį, nustatantį, kad viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka.

14. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ nesutiko su ieÅ¡kovės skundu, prašė jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 24 d. sprendimÄ palikti galioti nepakeistÄ .

15. Atsakovė nurodė, kad apeliantė sutartinius įsipareigojimus (sutarties 1.1 ir 2.2 punktuose) įvykdė ne pilna apimtimi, paslaugos suteiktos nekokybiškai, dėl to buvo apsunkintas ir uždelstas atsakovės akreditacijos gavimo procesas.

16. Pažymėjo, kad atsakovė laikosi tų pačių savo atsikirtimų motyvų, kuriuos nurodė atsiliepime į ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, ir, nenorėdama vilkinti bylinėjimosi proceso, sutinka ieÅ¡kovei sumokėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 24 d. sprendimu priteistas sumas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 17. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

18. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 322 straipsnio nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimÄ dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso tvarka.

19. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iÅ¡ dalies patenkintas ieÅ¡kinys dėl skolos priteisimo pagal atlygintinę autorinę paslaugų sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

20. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad 2016 m. vasario mėn. tarp Å¡alių buvo sudaryta raÅ¡ytinė sutartis (įvardinta kaip autorinė sutartis), pagal kuriÄ ieÅ¡kovė įsipareigojo atsakovei profesionaliai, kokybiÅ¡kai padėti sukurti kokybės vadybos sistemos dokumentus, padėti praktiÅ¡kai juos pritaikyti ir padėti sukurti ir įdiegti kokybės vadybos sistemÄ pagal tarptautinio standarto LST EN ISO/IEC 17020:2012 „Atitikties įvertinimas. Sukurti paskaitų medžiagÄ ir kokybiÅ¡kai iÅ¡dėstyti įmonės darbuotojams ir atlikti kitus darbus, kurie nurodyti „KÅ«rinio įgyvendinimo plane“.

Atsakovė (kaip užsakovė) įsipareigojo už autorinį darbÄ sumokėti ieÅ¡kovei 4 000 Eur pagal sutarties 3.4–3.7 punktuose nustatytÄ tvarkÄ (t. 1, b. l. 3–4). Atsakovei 2017 m. birželio 14 d. iÅ¡duotas Nacionalinės akreditacijos biuro prie Ūkio ministerijos Akreditavimo pažymėjimas Nr. LA.06.068, jog atsakovė atitinka reikalavimus ir akredituota kaip A tipo kontrolės įstaiga, galinti atlikti vaikų žaidimo aikÅ¡telių įrangos ir dangos kontrolę (t. 1, b. l. 34). 2018 m. birželio 22 d. ieÅ¡kovė elektroniniu paÅ¡tu siuntė atsakovei KÅ«rinio perdavimo–priėmimo aktÄ , praÅ¡ydama atsiskaityti pagal sutarties 3.7 punktÄ , tačiau atsakovė atsisakė tai padaryti, motyvuodama, kad paslaugos pagal Å¡alių sutartį suteiktos nekokybiÅ¡kai ir pareikalavo grÄ Å¾inti anksčiau sumokėtus 1 000 Eur (t. 1, b. l. 35–40).

21. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos Å¡ioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sÄ lygos, bÅ«tent: kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties bei pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikÅ¡tų, jog egzistuoja pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme kaip pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-683-686/2015).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad bylos grÄ Å¾inimo iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡imtinumas yra svarbus proceso koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo principams įgyvendinti, bylinėjimosi trukmei sutrumpinti ir operatyvesniam teismo procesui užtikrinti, t. y. asmens teisė, kad jo byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laikÄ , gali bÅ«ti užtikrinta tik tada, kai byla nuosekliai judės iÅ¡ žemesnės į aukÅ¡tesnę teisminę instancijÄ ir nebus nepagrįstai grÄ Å¾inama žemesnei teisminei instancijai nagrinėti iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2013; 2014 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2014; kt.).

Svarbiausių teisinių ir faktinių bylos aplinkybių nenustatymas, neįvertinimas ar netinkamas įvertinimas yra traktuojamas kaip bylos esmės neatskleidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012).

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutartis yra vienas iÅ¡ prievolės atsiradimo pagrindų (CK 6.2 straipsnis). Sutarties laisvės principas užtikrina Å¡alims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, iÅ¡skyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sÄ lygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 straipsnio 4 dalis). CK 6.245 straipsnio 3 dalis nustato, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis.

Sutartis laikoma įvykdyta netinkamai, jÄ Ä¯vykdžius tik iÅ¡ dalies, praleidus įvykdymo terminÄ , pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sÄ lygas, bendradarbiavimo pareigÄ , imperatyviÄ sias teisės normas ir pan. IÅ¡ esmės sutartine teise ginamas lÅ«kesčių interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismai, spręsdami su sutarčių vykdymu susijusius ginčus, turi nustatyti tikrÄ jį sutarties turinį, iÅ¡aiÅ¡kinti, kokias dalyvių tarpusavio teises ir pareigas sutartis sukÅ«rė jos Å¡alims, taikyti sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles įtvirtintas CK 6.193–6.195 straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2014).

Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, tačiau svarbi yra ir sutarties teksto lingvistinė analizė, nes ji gali padėti nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka sutarties lingvistinę prasmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2012).

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neatskleidė bylos esmės (t. y. buvo neatskleistos svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime analizavo patį akreditacijos procesÄ Nacionaliniame akreditacijos biure (akreditacijos proceso metu atsakovės (su ieÅ¡kovės pagalba) teiktas paraiÅ¡kas Nacionaliniam akreditacijos biurui, Å¡io proceso metu nustatytus paraiÅ¡kų ir kitų akreditacijai rengtų dokumentų trÅ«kumus), tačiau nevertino Å¡alių sudarytos sutarties, jos sÄ lygų, joje nurodytų teikiamų paslaugų pobÅ«džio, nustatytos atsiskaitymo tvarkos ir faktinio atsiskaitymo, nesiaiÅ¡kino tikrosios Å¡alių valios, nekvalifikavo Å¡alių teisinių santykių, nevertino sutartyje nurodytos kÅ«rinio (paslaugų) perdavimo–priėmimo pagal aktus tvarkos.

Teismas nevertinto sutarties priedo „KÅ«rinio įgyvendinimo planas“, kuriame nurodyti Å¡alių sutartų paslaugų (darbų) etapai, nurodytos konkrečiai kiekvienu etapu suteikiamos (planuojamos suteikti) paslaugos, siekiamas rezultatas ir kiekvieno atlikto darbo (paslaugos) kaina. Nevertintas Å¡alių bendradarbiavimas ir atsakovės susitarimas su kitu specialistu dėl tų pačių paslaugų suteikimo, nenutraukus sutarties su ieÅ¡kove, ir iÅ¡ to atsirandančios teisinės pasekmės. Taip pat nevertinta, ar likusi nesumokėta sutartyje numatyta 1 000 Eur suma buvo skirta tik už akreditacijos procese numatytų veiksmų ar už kitų konkrečių veiksmų atlikimÄ (t. y. ar ieÅ¡kovė buvo atsakinga už konkretaus rezultato pasiekimÄ ir įsipareigojimÄ pateikti pilnai iÅ¡baigtas dokumentacijas, ar tik už konsultacijas ir pagalbÄ , ar ir už kitas sutartyje numatytas paslaugas).

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Akreditacijos procesas ir ieškovės sutartos teikti paslaugos (konsultavimas, praktinė pagalba dėl korekcinių veiksmų plano sudarymo akreditacijos procese) pagal lingvistines sutarties priedo formuluotes yra tik galutinis darbo etapas, kuris šalių sutarties priede „Kūrinio įgyvendinimo plane“ nurodytas kaip „dovana“ (neatlygintinas paslaugų teikimas)), tačiau sutarties 3.7 punkte nurodyta, kad galutinis atsiskaitymas įvyksta tik po akreditacijos patvirtinimo Lietuvos Akreditacijos biure ir pažymėjimo gavimo dienos.

Tuo tarpu visos kitos ieÅ¡kovės teikiamos paslaugos įvertintos konkrečiomis kainomis (pvz., 1) 300 Eur už surengtÄ paskaitÄ darbuotojams ir aptarimÄ Ä¯monės veiklos atitikties tarptautinio standarto LST EN ISO/IEC 17020:2012 reikalavimams; 2) 2 700 Eur už kokybės vadybos sistemos diegimo planavimÄ , Ä®monėje turimų ir taikomų kokybės vadybos sistemos dokumentų analizę ir kitų veiksmų (nurodytų įgyvendinimo plano 2 punkte) atlikimÄ ; 3) 200 Eur už rizikų įmonėje nustatymÄ ir įvertinimÄ ; 4) 300 Eur už paskaitÄ Ä¯monės darbuotojams atliekantiems vidinius auditus; 5) 350 Eur už parengtÄ vidinių auditų programÄ ir kitų veiksmų (nurodytų įgyvendinimo plano 5 punkte) atlikimÄ ; 6) 150 Eur už parengtÄ vadovybės vertinamÄ jÄ analizės programÄ .

Visų Å¡ių konkrečiai sutartų darbų (paslaugų) atlikimo (jų kokybės) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ir dalį praÅ¡omos priteisti skolos priteisė tik dėl akreditacijos proceso metu nustatytų trÅ«kumų (nors pagal lingvistines sutarties priedo formuluotes, Å¡io akreditacijos proceso teikiamos paslaugos turėjo bÅ«ti nemokamos). Ä®vertinus nurodytÄ , darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenustatė svarbiausių (esminių) teisinių ir faktinių bylos aplinkybių, t. y. neatskleidė bylos esmės.

24. Pažymėtina, kad faktinių aplinkybių nustatymas apeliacinės instancijos teisme yra ribotas, nes tyrimo apimtis susiaurina apeliacinio skundo ribos. Nors apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti ne tik teisės, bet ir fakto klausimus, bet kaip nustatyta, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teisme byla turėtų bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais iÅ¡ naujo, o tai neatitiktų apeliacijos prasmės, nes apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo pagrįstumo kontrolės forma ir byla apeliaciniame procese nenagrinėjama iÅ¡ naujo. Tai reiÅ¡kia, jog egzistuoja pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme kaip pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, t. y. Å¡iuo atveju yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sÄ lygos.

25. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas Å¡alių ginÄÄ dėl priteisiamo skolos dydžio pagal Å¡alių autorinę sutartį, neiÅ¡siaiÅ¡kinęs esminių (svarbiausių teisinių ir faktinių) bylos aplinkybių, neatskleidė bylos esmės, todėl ji perduotina nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui.

26. Kadangi kiti šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai nebedaro įtakos bylos išnagrinėjimo teisiniam rezultatui, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

27. Panaikinęs pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir bylÄ perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo klausimo nesprendžia. Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ nagrinės pirmosios instancijos teismas iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėjęs bylÄ (CPK 93 straipsnis). Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu n u t a r i a: Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 24 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėja Loreta Braždienė