d3b052c0-afb4-47fb-b877-d4e1e29fc6bf · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas Audrius Saulėnas              Civilinė byla Nr. 2A-1055-622/2012Teisėja Giedrė Seselskytė             (Proceso Nr. 2-06-3-10492-2011-1)             Procesinio sprendimo kategorija (S)              63.3; 121.21. KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2012 m. rugsėjo 19 d.Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Erikos Misiūnienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovų I.

M. ir S. N. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-23 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo kredito unijos „Sveikatos kreditas“ ieÅ¡kinį atsakovams I. M. ir S. N. dėl skolos priteisimo,              n u s t a t ė : ieÅ¡kovas kreipdamasis į teismÄ prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 20 490,12 Lt dydžio skolÄ , 16 procentų metines palÅ«kanas nuo negrÄ Å¾intos 17 038,08 Lt paskolos sumos, laikotarpiu nuo 2011-07-06 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, taip pat 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos, laikotarpiu nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovai prašė ieÅ¡kinio netenkinti, kadangi iÅ¡ paskolos sutartyje nurodytos 18 000 Lt paskolos sumos atsakovė I. M. privalėjo pervesti į kredito unijos „Sveikatos kreditas“ sÄ skaitÄ 2 200 Lt pajinių įnašų įsigijimui ir iÅ¡skaičiavus mokesčius iÅ¡ ieÅ¡kovo gavo apie 15 000 Lt paskolos. Atsakovai mano, kad ieÅ¡kovas palÅ«kanas turėtų skaičiuoti nuo atsakovės realiai gautos paskolos sumos.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-01-23 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai.

Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė I. M. sudarė paskolos sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas įsipareigojo suteikti atsakovei 18 000 Lt dydžio paskolÄ , o atsakovė įsipareigojo grÄ Å¾inti paskolÄ ir mokėti 16 procentų dydžio metines palÅ«kanas bei mokėti 0,5 procentus delspinigių nuo laiku nesumokėtos sumos. Atsakovas S. N. su ieÅ¡kovu pasirašė laidavimo sutartį, pagal kuriÄ Ä¯sipareigojo atsakyti visu savo turtu solidariai su paskolos gavėja I. M.. Paskolos gavėja sutiko, kad kredito unijos valdybos nustatyti mokesčiai bÅ«tų nuraÅ¡yti nuo jos indėlio.

Teismas pabrėžė, kad kredito unija negali nuraÅ¡yti jos nario pajinio įnaÅ¡o lėšų kaip paskolos grÄ Å¾inimo įmokos. Konstatavo, jog ieÅ¡kovas tinkamai informavo atsakovus apie prievolę sumokėti skolÄ , todėl vienaÅ¡aliÅ¡kas paskolos sutarties nutraukimas laikytinas teisėtu. Taip pat nurodė, jog ieÅ¡kovas pagrįstai skaičiavo skolos dydį.Atsakovai pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo     2012-01-23 sprendimÄ .

Atsakovai nurodė, kad jiems neaiÅ¡ku, kodėl ta pati byla turi net tris skirtingus bylos numerius. Pažymėjo, jog neaiÅ¡ku kokiÄ sumÄ gavo I. M., nes grynųjų pinigų iÅ¡mokėjimo kvite netinkamai užfiksuotas pinigų gavimo momentas. Taip pat nurodė, jog ieÅ¡kovas pinigų į atsakovės sÄ skaitÄ nepervedė, o dokumento, patvirtinančio tiksliÄ gautų pinigų sumÄ byloje nėra. Atsakovė teigia, kad jai grynaisiais kredito unija davė 15 000 Lt dydžio paskolÄ , tačiau palÅ«kanas, delspinigius skaičiavo nuo dokumentuose įtvirtintos 18 000 Lt dydžio sumos.

Nurodė, kad kredito unijai vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukus sutartį ji nustoja egzistuoti, todėl teismas negali remtis minėta sutartimi spręsdamas tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ . Teigia, jog buvo pasiraÅ¡ytas 26 000 Lt dydžio vekselis bei gyvybės draudimas, kur naudos gavėjas nurodytas ieÅ¡kovas. IeÅ¡kovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-23 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . IeÅ¡kovas nurodė, kad ieÅ¡kinyje nurodytos pinigų sumos yra pagrįstos juridinę galiÄ turinčiais dokumentais.

Pažymėjo, kad klientei negalėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta kitokia grynųjų pinigų suma, nei nurodyta grynųjų pinigų iÅ¡mokėjimo kvite, nes prieÅ¡ iÅ¡mokant paskolos sumÄ , pirmiausia įneÅ¡ami pinigai pajinio įnaÅ¡o dalies įsigijimui bei visi su paskolos iÅ¡davimu susiję administraciniai mokesčiai, ir tik tuomet iÅ¡mokama visa praÅ¡omos paskolos suma.Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.RaÅ¡ytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad 2010-06-02 ieÅ¡kovas ir atsakovė I. M. sudarė paskolos sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas įsipareigojo suteikti atsakovei 18 000 Lt vartojimo paskolÄ , o atsakovė įsipareigojo grÄ Å¾inti gautÄ paskolÄ ir mokėti 16 procentų dydžio metines palÅ«kanas pagal Å¡alių sutartÄ paskolos grÄ Å¾inimo grafikÄ iki 2015-06-09, bei mokėti 0,5 proc. delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos (b. l. 9-11).

Atsakovas S. N. 2010-06-02 su ieÅ¡kovu pasirašė laidavimo sutartį, pagal kuriÄ Ä¯sipareigojo atsakyti visu savo turtu solidariai su paskolos gavėja I. M., jeigu Å¡i tinkamai neįvykdys savo prievolių pagal paskolos sutartį (b. l. 12). 2011-07-05 ieÅ¡kovas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė paskolos sutartį su atsakove I. M., kadangi atsakovai per jiems iÅ¡siųstuose praneÅ¡imuose nurodytÄ terminÄ nesumokėjo pradelstų paskolos mokėjimų, priskaičiuotų palÅ«kanų bei delspinigių (b. l. 32).

Apeliantai nurodė, kad paskolos, grynųjų pinigų pavidalu, suteikimo momentas nėra fiksuotas, todėl nėra aiÅ¡ki perduotos paskolos konkreti suma. Pažymėjo, kad pinigai taip pat nebuvo pervesti į sÄ skaitÄ , nes einamoji sÄ skaita visÄ laikÄ buvo tuščia. Taigi iÅ¡ esmės nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių kilęs ginčas dėl fakto, ar paskola buvo suteikta ir jeigu buvo suteikta, tai kokia suma buvo perduota atsakovei. Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.

CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų viseto duomenų padaryti iÅ¡vadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę reikia nustatyti, koks jo ryÅ¡ys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų.

Vertindamas įrodymų visumÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I.

I. V. v. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Å . v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VÄ® Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.). Civiliniame procese iÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Ä®vertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį, pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008).Pagal CK 6.780 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.

Paskolos gavėjas privalo grÄ Å¾inti gautÄ paskolÄ paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatymas nurodo, jog gavus paskolÄ , jÄ privalu grÄ Å¾inti paskolos davėjui (ieÅ¡kovui). Vertinant bylos faktinius duomenis bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes svarbu pastebėti, jog Å¡alys neginčija paskolos sutarties sudarymo fakto bei Å¡ios sutarties pagrindu kilusių prievolinių santykių. Atsakovė teigia, kad gavo žymiai mažesnę pinigų sumÄ nei nurodė ieÅ¡kovas, bei pažymi, jog pinigų perdavimo-gavimo faktas nėra tinkamai užfiksuotas, todėl bylos duomenys neleidžia teigti, jog paskola apskritai buvo suteikta.

Teismas pažymi, jog ieÅ¡kovas nuo 2010-10-17 iki 2011-06-21 ne kartÄ kreipėsi į atsakovę ragindamas jÄ sumokėti skolÄ (b. l. 16-32), tačiau atsakovė raginimų nevykdė, į teismÄ dėl nepagrįsto ieÅ¡kovo reikalavimo nesikreipė. Paskolos suteikimo faktÄ bei pinigų perdavimÄ atsakovė pradėjo ginčyti tik ieÅ¡kovui kreipusis į teismÄ , nors kaip jau minėta, atsakovas 8 mėnesius nuolat informuodavo atsakovę apie prievolę sumokėti skolÄ . Duomenų, patvirtinančių mažesnės nei 18 000 Lt dydžio paskolos suteikimÄ , byloje nėra.

Tuo tarpu minėtos paskolos dydį patvirtina paskolos sutartis (b. l. 9), laidavimo sutartis (b. l. 12), paskolos grÄ Å¾inimo grafikas (b. l. 11), grynųjų pinigų iÅ¡mokėjimo kvitas (b. l.

57) bei pajinio įnaÅ¡o sumokėjimas (b. l. 110). Taigi byloje surinktų įrodymų visetas leidžia pagrįstai teigti, jog atsakovei buvo suteikta bÅ«tent 18 000 Lt dydžio paskola, todėl atsakovės teiginiai, dėl mažesnio paskolos dydžio ar paskolos nesuteikimo, laikytini nepagrįstais. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , dėl 18 000 Lt dydžio skolos priteisimo ieÅ¡kovui.

Atsakovė taip pat nurodė, jog 16 procentų dydžio metinės palÅ«kanos yra per didelės, pažeidžia vartotojo interesus ir teises. Dėl termino praleidimo minimalÅ«s kreditoriaus nuostoliai yra preziumuojami, t. y. iÅ¡ anksto laikomi padarytais, o jų dydis yra nustatytas pagal sutartyje susitartÄ ar įstatymo numatytÄ tarifÄ (CK 6.210 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo mėn. 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006). Kai palÅ«kanų dydį nustato įstatymai, Å¡alys gali raÅ¡tu susitarti ir dėl didesnių palÅ«kanų, jeigu toks susitarimas neprieÅ¡tarauja įstatymams ir sÄ Å¾iningumo bei protingumo principams (CPK 6.37 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ akcentavęs, jog teismas turi teisę kontroliuoti netesybų dydį, kad nebÅ«tų sudarytas pagrindas Å¡aliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos aiÅ¡kiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iÅ¡ dalies įvykdyta. SÄ vokos „aiÅ¡kiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatymo nesukonkretintos.

Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio mėn. 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Nagrinėjamu atveju, šalys susitarė dėl 16 procentų dydžio metinių palūkanų (b. l. 9). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šalys sudarė sutartį dėl vartojamosios paskolos suteikimo, todėl šios sutarties nuostatos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į vartotojo, kaip silpnesnės sandorio šalies, interesus ir teises.

Pažymėtina, jog paskolos gavėjas yra privatus fizinis asmuo, duomenų, jog ieÅ¡kovas kredito unija „Sveikatos kreditas“ bÅ«tų patyręs nuostolių, dėl laiku negrÄ Å¾into kredito, byloje nėra. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas mano, jog 16 procentų dydžio metinės palÅ«kanos yra neprotingai didelės, todėl mažintinos iki įstatyme numatytų 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Kiti apeliacinio skundo argumentai, nagrinėjant ginÄÄ dėl paskolos prievolinių santykių atsiradimo ir jų vykdymo, teisinės reikÅ¡mės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

RaÅ¡ytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pateikdami apeliacinį skundÄ atsakovai teismo prašė atleisti nuo žyminio mokesčio arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ iki sprendimo priėmimo (b. l. 95). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-02-27 nutartimi atsakovų apeliacinį skundÄ priėmė ir atidėjo 615 Lt dydžio žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ sumokėjimÄ iki galutinio sprendimo (nutarties) byloje priėmimo (b. l. 102). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog duomenų patvirtinančių, jog žyminis mokestis bÅ«tų sumokėtas, byloje nėra, todėl iÅ¡ atsakovų priteistinas 615 Lt dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 4 dalis, 84 straipsnis).Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino teisės normas, susijusias su paskolos prievoliniais teisiniais santykiais, tačiau netinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias palÅ«kanų dydį už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, todėl nepagrįstai ieÅ¡kovui priteisė 16 procentų dydžio metines palÅ«kanas.

Esant tokioms aplinkybėms skundžiamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-23 sprendimas keistinas – priteistinos 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo negrÄ Å¾intos 17 038,08 Lt sumos nuo sutarties nutraukimo momento (2011-07-06) iki paskolos grÄ Å¾inimo dienos. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326-331 straipsniais, teisėjų kolegija              n u t a r i a :              apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.             Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-23 sprendimÄ :             pakeisti sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovui priteistos 16 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo negrÄ Å¾intos 17 038,08 Lt sumos nuo 2011-07-06 iki paskolos grÄ Å¾inimo dienos – priteisti ieÅ¡kovui 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, kitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .

             Priteisti iÅ¡ atsakovų I. M. ir S. N. solidariai 615 Lt dydžio žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ Ä¯ valstybės biudžetÄ . Kolegijos pirmininkas              Audrius Saulėnas             Kolegijos teisėjai              AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė                                       Erika MisiÅ«nienė