d3aff80f-df4b-4ee6-9afc-1308dbd00fbd · Å iaulių apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-275-1135/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44428-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.10.1; 1.1.10.3; 1.2.4.4.1; 1.2.4.6.2.2.; 1.2.26.2; 1.2.4.5.6.2.; 2.3.4.2.; 2.3.4.3.; 2.3.4.12.; 2.3.4.13.; 2.3.6.4.5. (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S L I E T U V O S R E S P U B L I K O S V A R D U 2021 m. vasario 17 d. Raseiniai Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Vaiva Bėčienė sekretoriaujant Agnei Ridikaitei, dalyvaujant prokurorei Vaidai Andriulaitienei, kaltinamajam A.

S., nukentėjusiųjų L. M. ir A. B. atstovėms advokatei Lionei Užbalienei ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM atstovei Renatai Kizienei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių iÅ¡silavinimo, iÅ¡situokęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Å¡eÅ¡is kartus: 1) 2012 m. vasario 15 d.

Jurbarko rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – 4 MGL dydžio bauda, bausmė atlikta. 2) 2012 m. rugsėjo 17 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – 1 m. laisvės atėmimo bausmė bausmės vykdytÄ atidedant 1 metams; bausmė atlikta. 3) 2015 m. rugsėjo 4 d. Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – 8 mėnesiai laisvės apribojimo bausmė. 4) 2015 m. gruodžio 18 d.

Jurbarko rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, subendrinus su 2015 m. rugsėjo 4 d. Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. 5) 2016 m. liepos 28 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 159 straipsnio, 284 straipsnio 1 dalį paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, subendrinus su 2015 m. gruodžio 18 d.

Jurbarko rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; bausmė atlikta. 6) 2018 m. spalio 4 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rÅ«mų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, paskirta galutinė bausmė – 30 parų areÅ¡to. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, uždrausta naudotis specialiÄ ja teise – vairuoti kelių transporto priemones 2 metams. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1-3 dalimis, konfiskuotas automobilis.

Bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (dvi veikos), 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 1 dalyje. Teismas n u s t a t ė: I. nusikalstamų veikų aplinkybės kaltinamasis A. S. 2020 m. spalio 26 d., apie 12:00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia tris kartus delnu sudavė mažamečiui posūniui L. M., gim. (duomenys neskelbtini) per sėdmenis, tuo sukėlė nukentėjusiajam L.

M. fizinį skausmÄ . Be to, jis 2020 m. spalio 29 d., apie 12:00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia du kartus medžiaginiu diržu sudavė mažametei podukrai A. B. gim. (duomenys neskelbtini), per kojas, padarė nukentėjusiajai poodinę kraujosruvÄ kairėje Å¡launyje, tokiu bÅ«du sukėlė fizinį skausmÄ , padarė A. B. nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Be to, jis 2020 m. lapkričio 11 d., apie 19:00 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio gyvenamojo namo laiptinėje, t. y. vieÅ¡oje vietoje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, matant paÅ¡aliniams asmenims, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, tyčia sudavė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ skaičių kartų, bet ne mažiau du kartus rankomis ir įspyrė kojomis Ž.

A. į įvairias kÅ«no vietas, sukėlė nukentėjusiajam Ž. A. fizinį skausmÄ , padarė poodinę kraujosruvÄ kairės akies vokuose, kairės pusės IX ir X Å¡onkaulių lūžimus, sutrikdė visuomenės rimtį. Be to, jis 2020 m. lapkričio 11 d., apie 19:00 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio gyvenamojo namo laiptinėje, žodinio konflikto metu, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sudavė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ skaičių kartų, bet ne mažiau du kartus rankomis ir įspyrė kojomis Ž.

A. į įvairias kÅ«no vietas, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl kairės pusės IX ir X Å¡onkaulių lūžių. II. Ä®rodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados dėl BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytų dviejų veikų padarymo, veikų kvalifikavimo motyvai bei iÅ¡vados ir jų vertinimo motyvai Kaltinamasis A. S. savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir nurodė, kad jis 2020 m. spalio 26 d. grįžo po darbo namo, tuo metu vaikai turėjo eiti pietų miego. Jis pasakė vaikams, kad susirinktų žaislus ir eitų gulti, jie pradėjo „įsterikuoti“, krito ant žemės pradėjo, todėl jis, bÅ«damas susinervinęs, delnu tris kartus sudavė per užpakalį L.

M.. PosÅ«nis pradėjo verkti, sugyventinė pradėjo Å¡aukti ant jo, kad taip padarė, jis pats iÅ¡sigando, suprato, kad blogai padarė. Tai darė, tam, kad vaikai nerodytų ožių, klausytų mamos ir jo paties. Tuo metu L. buvo nepilnai du metukai. Tiksliai nepamena kuriÄ dienÄ , A. B. sudavė medžiaginiu diržu. TÄ dienÄ grįžo iÅ¡ darbo po pietų, jis bandė gražiai Å¡nekėti, vaikai pradėjo „isterikuoti“, krito ant žemės krito. Susinervinęs buvo, todėl diržu sudavė A.

B.. Diržas buvo nenaudojamas, kabojo ant seno pečiaus virtuvėje. Jis, pamatęs dirÅ¾Ä , sudavė juo. Galvojo, kad tokiu bÅ«du ji nustos ožius rodyti. Du kartus sudavė. A. B. iÅ¡sigando, jai skaudėjo, pradėjo verkti. Jis numetė dirÅ¾Ä , sugyventinė pradėjo Å¡aukti. Kad piktumų nebÅ«tų, jis išėjo į laukÄ . Sakė jam sugyventinė, kad negalima taip daryti. Paskui jis atsiprašė podukros, paguodė jÄ . Iki Å¡iol bendrauja, pasiskambina, susitinka gatvėje, apsikabina. Tėčiu jį vadina visi trys sugyventinės vaikai.

Vėliau jis pamatė žymę ant A. B. kÅ«no, paraudę buvo toje vietoje. Vaikai pas močiutę buvo savaitę, iÅ¡lepo, neklausė. Myli Å¡iuos vaikus kaip savo, stengiasi, kad bÅ«tų kuo geriau Å¡eimai. Tai buvo vienintelis kartas, kai pakėlė rankÄ prieÅ¡ vaikus, blaivus buvo. Vertina neigiamai savo elgesį. Atsiprašė vaikų, stengiasi – ir žaislų ir saldainių nuvežė vaikams. Turi Å¡eÅ¡is vaikus, nenaudojo prieÅ¡ savo vaikus smurto, draugiÅ¡kai susitardavo. Sugyventinės vaikams blogÄ Ä¯takÄ padarė buvęs tėvas: vaikai naktimis keliasi, valerijonÄ geria.

Buvo nuvykęs konsultuotis pas specialistus dėl to smurto, padėjo jam, dabar stengiasi vaikams padėti. Jeigu iÅ¡geria, stengiasi bÅ«ti ne namie, suvokia, kad rodo netinkamÄ pavyzdį. Mažina alkoholio vartojimÄ , nori mesti rÅ«kyti. Paskutiniu metu nesikartoja alkoholio vartojimo atvejai. IÅ¡ darbo jį atleido, kai policija jį sulaikė. Neigiamai vertina poelgį, gailisi, kÄ padarė. Suprato, kad yra kitų iÅ¡eičių, kad su vaikais geriau pasikalbėti, jokio smurto naudoti prieÅ¡ vaikus negalima.

Kaltinamojo A. S. padaryta nusikalstama veika, be jo prisipažinimo, taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnis, 291 straipsnis). Liudytoja L. D. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad ji 2020 m. lapkričio 7 d. davė melagingus parodymus. Ji melavo tyrėjui dėl to, kad bijojo, jog dėl mažametės jos dukros A. sumušimo jos sugyventinis A.

S. gali bÅ«ti nuteistas. Bijojo, kad jis gali gauti laisvės atėmimo bausmę, o jis vienintelis Å¡eimoje yra dirbantis. Jo gaunamas darbo užmokestis labai bÅ«tinas ir reikalingos jų Å¡eimai. Be to, sugyventinis A. reikalingas kaip vyras namuose – jis atlieka remontus, įvairius buitinius darbus. Bijodama, kad A. S. bus nuteistas laisvės atėmimo bausme, melavo pareigÅ«nui, kad A. S. nemušė jos mažametės dukros A. ir sÅ«naus L.. Tačiau viskÄ apgalvojusi, iÅ¡gyveno, kad pradžioje buvo vyro, sugyventinio, pusėje, o ne nukentėjusiųjų vaikų.

Todėl nusprendė duoti teisingus ir galutinius parodymus. 2020 m. spalio 29 d. ji su vaikais buvo jai priklausančiuose namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Buvo pietų metas, 12 valanda. Kaip tik tuo metu grįžo iš darbo papietauti jos sugyventinis A. S.. Ji vaikams, A. ir L., liepė susirinkti žaislus ir eiti pietų miego. Sūnus L. paklausė ir, išgėręs arbatėlės, iš karto atsigulė į savo lovelę. A. yra kaprizinga, su ožiais. Todėl jai liepus eiti miegoti, ji jos neklausė. Eiti miegoti A. pakartojo ir jos sugyventinis A.

S.. Tačiau mergaitė dar labiau pradėjo rodyti kaprizus. A. neklausė ir miegoti nėjo. Tada A. S. nesusivaldė ir pagriebęs medžiaginį rudos spalvos dirželį (kurį tyrėjai pateikė, pareikalavus) du kartus dukrai A. sudavė per kojas, pataikė į kairę Å¡launį. A. dėl skausmo pradėjo verkti. Ji verkiančiÄ A. puolė raminti, pasisodinus ant kelių, glostydama ir kalbindama taip jÄ ramino. Supykusi A. S. liepė eiti Å¡alin. Tačiau A. turbÅ«t iÅ¡sigando savo veiksmų. Supratęs, kÄ padarė, taip pat pradėjo raminti A..

Kuomet A. S. smurtavo prieÅ¡ jos mažametę dukrÄ A., nieko daugiau kambaryje be jų ir vaikų nebuvo. Todėl niekas daugiau nematė A. sumuÅ¡imo. Jos sÅ«naus L. tÄ dienÄ jos sugyventinis A. S. nemušė. Jį mušė 2020 m. spalio 26 d., apie 12.00 val., taip pat jos namuose, kuomet ruošėsi migdyti vaikus. SÅ«nus L. 2 m. nenorėjo susitvarkyti savo žaisliukus, kai jo tai paprašė padaryti A. S.. Jos sÅ«nus L. neklausė ir žaislų nesitvarkė. Tada A. S. supyko ir ne daugiau tris kartus sudavė delnu L. per užpakalį.

Po suduotų smÅ«gių jos sÅ«nus L. pradėjo verkti. Jis verkdamas atsigulė į savo lovytę. Tada ji priėjusi prie jo, glostydama jį ramino, o A. S. tuo metu nuėjo valgyti pietų. Kai A. S. smurtavo jos mažamečio sÅ«naus L. atžvilgiu, namuose apart jų su A. ir vaikų, daugiau nieko nebuvo. 2020 m. lapkričio 3 d. pas jÄ Ä¯ namus atvažiavo mama R. G. su seserimi B. D.. Tada ji mamai pasakė, kad jos sugyventinis A. S. mušė jos vaikus A. ir L.. Pasakė, kokiomis aplinkybėmis ir kaip jie buvo sumuÅ¡ti.

Mama R. G. pasmerkė tokį A. S. auklėjimo bÅ«dÄ ir jam pačiam dar pasakė, kad taip auklėdamas vaikus nieko neiÅ¡spręs. Prisimena, dar A. S. pasakė jos mamai, kad gailisi ir ieÅ¡kos kitų bÅ«dų, kaip auklėti vaikus. Dar sakė, kad galbÅ«t iÅ¡vis į vaikų auklėjimÄ nesikiÅ¡, leis jai vienai juos auklėti. Ji kaip mama smerkia ir nepalaiko A. S. tokio auklėjimo bÅ«do jos vaikų atžvilgiu. Supranta, kad suduodamas diržu ar delnu jos vaikams, jis sukelia jiems fizinį skausmÄ ir už tai yra baudžiamoji atsakomybė.

Tiki, kad A. S. padarys iÅ¡vadas ir ateityje tokių klaidų nekartos ar bent jau nesikiÅ¡ į jos vaikų auklėjimÄ . Ji niekada nėra smurtavusi prieÅ¡ savo vaikus, niekada jų nemušė. Ant jokių žirnių nei ji, nei A. nėra niekada vaikų klupdę. GalbÅ«t tik yra vaikams pagrasinę, jei neklausysit „paklupdysim jus ant žirnių“. Jos sesuo B. D. apie tai, kad A. naudoja fizinį smurtÄ jos vaikų atžvilgiu sužinojo, kuomet atvyko policijos pareigÅ«nai, kuomet ji jiems apie tai pasakojo.

Sesuo ir mama tuo metu buvo kambaryje. Patikslina, kad tai pirmas kartas, kuomet jos sugyventinis A. S. smurtavo jos mažamečių vaikų atžvilgiu. Anksčiau užtekdavo tik žodinio įspėjimo arba vaikų pastatymo į kampÄ . Jos dukra A. yra trijų metų, ji mažai kalba, taria tik pavienius žodžius „mama, tete". Mergaitė darželyje lanko logopedę, parodymų dėl sumuÅ¡imo ji tikrai negalėtų duoti (1 t., b. l. 106-109). Liudytoja V. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba Raseinių socialinių paslaugų centre, socialine darbuotoja.

Jos darbas susijęs su Å¡eimomis, kurioms teikiamos paslaugos (bendravimo, konsultavimo, atstovavimo ir t.t.) Ji prižiÅ«ri (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijoje esančias Å¡eimas. Paslaugas gaunančių Å¡eimų sÄ raÅ¡e yra ir L. D. Å¡eima, adresu (duomenys neskelbtini). L. D. įraÅ¡yta į socialinės rizikos Å¡eimų sÄ raÅ¡Ä dėl socialinių įgÅ«džių stokos, prižiÅ«rint vaikus. L. D. charakterizuotų kaip savo vaikus mylinčiÄ mamÄ , niekada nepastebėjo, kad ji grubiai su savo vaikais elgtųsi ar skriaustų juos.

Vaikai jÄ myli, matydavo, kaip dažnai jie bÅ«davo prisiglaudę prie jos, be jokios baimės ar streso. Nuo 2020 kovo mėnesio pas L. D. atsikraustė gyventi A. S.. Pastebėjo, kad jie sutaria gerai, niekada kokių tai konfliktų tarp jų nėra mačiusi. A. S. mylėjo L. D. vaikus, su jais gražiai elgėsi, prižiÅ«rėjo. Labai nustebo, kai 2020 m. lapkričio 3 d., apie 2 val. nakties, jai paskambino A. S. ir pranešė, kad L. yra neblaivi, todėl negali prižiÅ«rėti savo vaikų. Dėl to jis tÄ naktį jai iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus.

IÅ¡ A. S. kalbos suprato, kad jis taip pat yra neblaivus. TÄ patį vakarÄ pas L. D. atvyko budinti vaiko teisių komanda ir iÅ¡kvietė L. seserį B. D., kad pastaroji pasirÅ«pintų L. mažamečiais vaikais. Tos pačios dienos ankstį rytÄ kartu su atvejo vadybininke S. V. nuvyko į Å¡eimÄ , pažiÅ«rėti, kokia yra situacija. A. S. namuose nebuvo. Namuose buvo L. D., jos mama ir sesuo B. D.. Tada pirmÄ kartÄ sužinojo, kad A. S. galimai smurtauja prieÅ¡ L. D. mažamečius vaikus. Jai tai pasakė L. sesuo B..

Sakė, kad apie tai ji sužinojo ir išgirdo naktį, kuomet dėl L. D. neblaivumo buvo iškviesti policijos pareigūnai. Tada ji paprašė L. D. nurengti savo vaikus ir jos su S. V. juos apžiūrėjo. Ant mažamečio L. M. kūno smurto žymių nepastebėjo, ant A. B. šlaunies buvo matyti diržo formos apie 5 cm ilgio sumušimas. Matėsi, kad sumušimas padarytas anksčiau, nes buvo žalsvos geltonos spalvos, begyjantis. Paklausus, iš kur pas mergaitę sumušimai, L. D. teigė, kad jos sugyventinis A.

S. vienÄ kartÄ diržu mergaitei sudavė per kojas. Dar sakė, kad A. S. jos sÅ«naus L. tikrai nemušė. Ji iÅ¡ karto apie įvykį informavo vaikų teisių atstoves. Prisimena, dar B. D. paklausė, ar teko matyti anksčiau Å¡eimoje naudotÄ smurtÄ vaikų atžvilgiu. Å i pasakė, kad niekada anksčiau nėra mačiusi, kad vaikai bÅ«tų sumuÅ¡ti ar skriaudžiami (1 t., b. l. 112-115). Liudytoja B. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji turi seserį L. D., gyvenančiÄ adresu (duomenys neskelbtini). 2020 pavasarį pas sesę L.

D. atsikraustė gyventi A. S.. Å iuo metu ji laukiasi jo vaiko. Kuomet svečiuodavosi pas sesę L. namuose, niekada nepastebėjo A. S. blogai besielgiančio su sesers L. vaikais iÅ¡ ankstesnių santykių. A. S., jai matant, niekada nenaudojo fizinio ar psichologinio smurto jų atžvilgiu. 2020 m. lapkričio 3 d. naktį jai paskambino sesuo L. ir paprašė atvažiuoti pas jÄ Ä¯ namus. Sakė, kad jos namuose yra atvažiavę policijos pareigÅ«nai, vaikų teisių atstovai ir sprendžia klausimÄ , kaip pasielgti su jos mažamečiais vaikais, kadangi ji bÅ«dama neblaivi, negali tinkamai jais pasirÅ«pinti.

Sesuo L. prašė, kad ji atvažiuotų ir pasirÅ«pintų jos vaikais. Tada ji iÅ¡ karto važiavo pas L.. Jos namuose buvo policijos pareigÅ«nai, dvi vaikų teisių atstovės ir tada ji pirmÄ kartÄ sužinojo apie tai, kad A. S. sumušė L. dukrÄ A.. Apie tai policijos pareigÅ«nams ir vaikų teisių atstovėms pasakė pati L.. IÅ¡vykus policijos pareigÅ«nams, bei vaikų teisių atstovams, L. jai nepasakojo, kokiomis aplinkybėmis buvo sumuÅ¡ta jos mažametė dukra A.. Tos pačios dienos ryte pas L.

į namus prisistatė socialinės darbuotojos. Tada ji joms pranešė apie tai, kÄ sužinojo naktį – kad A. S. galimai naudojo fizinį smurtÄ jos sesers L. mažametės dukros A. atžvilgiu. Pranešė, nes jautė tokiÄ pareigÄ ir norėjo apginti mažametį vaikÄ nuo smurtaujančio patėvio. Tada socialinės darbuotojos apžiÅ«rėjo abu L. vaikus A. ir L. ir pamatė ant jų kÅ«nų sumuÅ¡imus. Žino, kad dėl to vėliau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiams vaikams.

Patikslina, kad ji viso to įvykio, kada ir kaip A. S. mušė L. vaikus, nematė. Kaip ir sakė, pirmÄ kartÄ sužinojo apie tai tÄ naktį, kai atvažiavo prižiÅ«rėti vaikus, nes L. buvo neblaivi ir negalėjo tinkamai jais pasirÅ«pinti. L. pareigÅ«nams ir vaikų teisių atstovams apie A. S. smurtÄ jos vaikų atžvilgiu pasakė pati. Daugiau tÄ naktį ir vėliau jos apie jos mažamečių vaikų muÅ¡imo aplinkybes nekalbėjo. Ji L. apie tai neklausinėjo, nes matė, kad ji vengia tos temos ir nenori apie tai kalbėti (1 t., b. l. 118-121). 2020 m. lapkričio 4 d.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM raÅ¡te nurodyta, kad L. D. specialistėms nurodė, jog A. S. diržu vienÄ kratÄ mušė A. B. (1 t., b.l. 17-20). 2020 m. lapkričio 7 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota, kad buvo apžiÅ«rėta ir apraÅ¡yta įvykio vieta (duomenys neskelbtini). ApžiÅ«rėtas vieno aukÅ¡to medinis gyvenamas namas, užfiksuotos patalpos tvarkingos, nusikalstamos veikos pėdsakų ir įrankių nerasta (1 t., b. l. 25-32). 2020 m. lapkričio 7 d. apžiÅ«ros protokole, fotolentelėje užfiksuota, kad buvo atlikta mažametės A.

B. apžiūra, kurios metu užfiksuotos dvi rausvos žymės (galimai mėlynės) ant kairės kojos šlaunies (1 t. b. l. 39-44). 2020 m. lapkričio 7 d. apžiūros protokole, fotolentelėje užfiksuota, kad buvo atlikta mažamečio L. M. apžiūra, kurios metu užfiksuota, kad jo pilvo srityje yra viena mėlynė, geltonos spalvos (1 t., b. l. 34-35). 2020 m. lapkričio 9 d. Šiaulių Apskrities VPK Raseinių rajono PK tyrėjos Kristinos Mikalauskienės tarnybiniame pranešime nurodyta, kad liudytojo apklausos metu L.

D. parodė, kad jos sugyventinis A. S. mušė ne tik jos dukrÄ A., bet ir 2020 m. spalio 26 d. jos sÅ«nų L. M.: sudavė jam ne daugiau 3 kartus per užpakalį ir taip jam sukėlė fizinį skausmÄ (1 t., b. l. 192-193). 2020 m. lapkričio 9 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G405/2020(10) nurodyta, kad A. B. nustatyta poodinė kraujosruva kairėje Å¡launyje. Sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas kietu buku pailgu daiktu vienu smÅ«giu. Nustatyti sužalojimo padarymo laiko tiksliai nėra galimybės dėl neaiÅ¡kaus sužalojimo apraÅ¡ymo(nenurodyta sužalojimo dydis, spalva).

Nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimo sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 dienų (1 t., b. l. 74). 2020 m. lapkričio 9 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvadoje Nr. G405/2020(10) nurodyta, kad L. M. nustatyta poodinė kraujosruva pilve. Sužalojimas galėjo būti padarytas kietu buku pailgu daiktu, kurio pobūdžio, padarymo laiko nurodyti kategoriškai nėra galimybės. Nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimo sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 dienų (1 t., b. l. 70-71).

 2020 m. lapkričio 9 d. reikalaujamų daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad L. D. pateikė rudos spalvos dirÅ¾Ä , kuriuo A. S. nurodė mušęs mažametę A. B. (1 t., b. l. 46,47). 2020 m. lapkričio 9 d. apžiÅ«ros protokole, fotolentelėje užfiksuota, kad buvo apžiÅ«rėtas nusikaltimo įrankis – rudos spalvos diržas (1 t., b. l. 48-53). Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas mažamečiui arba kankindamas nukentėjusįjį asmenį sukėlė fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį yra galima tik už padarytÄ fizinio skausmo sukėlimÄ , konkrečiais, straipsnio dispozicijoje nurodytais alternatyviais veiksmais: arba muÅ¡imu, arba kitokiu smurtavimu. MuÅ¡imas ar kitoks smurtavimas BK 140 straipsnio prasme reiÅ¡kia poveikį į žmogaus kÅ«nÄ , siekiant sukelti fizinį skausmÄ , tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali bÅ«ti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kÅ«nÄ smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant, tempiant ir panaÅ¡iai.

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – paties kaltinamojo A. S. visišku kaltės pripažinimu bei įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka – liudytojų L. D., V. B., B. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, ištirtais rašytinais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis A. S. 2020 m. spalio 26 d., apie 12:00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia tris kartus delnu sudavė mažamečiui posūniui L.

M., gim. (duomenys neskelbtini), per sėdmenis, ir tuo sukėlė nukentėjusiajam L. M. fizinį skausmÄ , o 2020 m. spalio 29 d., apie 12:00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia du kartus medžiaginiu diržu sudavė mažametei podukrai A. B. gim. (duomenys neskelbtini), per kojas, padarė nukentėjusiajai poodinę kraujosruvÄ kairėje Å¡launyje, tokiu bÅ«du sukėlė fizinį skausmÄ bei padarė A. B. nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Kaltinamojo A. S. kaltė bei faktinės nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visetu, jo padarytos veikos atitinka dviejų nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, požymius.

III. Ä®rodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados dėl BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų padarymo, veikų kvalifikavimo motyvai bei iÅ¡vados Kaltinamasis A. S. savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir nurodė, kad jis 2020 m. lapkričio 11 d. atvažiavo į Raseinius, su draugais iÅ¡gėrė alaus, jį pakvietė draugas ateiti iÅ¡gerti. Ten bÅ«nant, Ž. A. apsivėmė prie stalo, todėl jis pasakė jam iÅ¡sivalyti, Å¡is pradėjo jį gÄ sdinti savo broliais. Kadangi buvo iÅ¡gėręs, pratrÅ«ko.

Apylygiai buvo išgėrę su nukentėjusiuoju. Su juo susistumdė kambaryje, tada jis išsistūmė Ž. A. į koridorių, jie krito laiptais. Mano, kad galėjo susilaužyti šonkaulius krisdamas, nes ten stovėjo batų dėžė. Glėby už pažastų išsitempė jį į laiptinę, kelis kartus sudavė jam. Į glėbį už pečių pasiėmė jį ir išsitempė. Laiptinėje jis susmūgiavo, jam nukentėjusysis irgi kažkiek sudavė nestipriai bet jis pastarajam daugiau.

Alkoholio įtaka padarė nusikaltimui, taip pat tai, kad jis buvo praradęs darbÄ . Gal bÅ«tų taip buvę ir neiÅ¡gėrus. Du kartus su ranka sudavė ir du kartus galėjo koja suduoti. L. P. tuo momentu buvo kambaryje, valė grindis, kur buvo nukentėjusysis privėmęs, tik paskui iÅ¡lėkė paskui juos į laiptinę, ji galėjo iÅ¡sigÄ sti. Galvos Ž. A. nemindė, 2-3 kartus rankomis, ir du kartus kojomis sudavė jam. Nukentėjusysis susmÅ«giavęs buvo pirmasis. Po smÅ«gių jis grįžo atgal.

Nebendrauja su nukentėjusiuoju, tačiau atsiprašė jo, jis jam atleido, susitaikė. Susiskambino su juo telefonu. PrieÅ¡ tai nebuvo gėręs. Nuo ryto buvo pradėjęs vartoti alkoholį, iÅ¡ vakaro gal kažkiek buvo iÅ¡gėręs. BÅ«na, kad tris dienas iÅ¡geria, paskui kelis mėnesius negeria. Sutiktų gydytis priklausomybę. Neigiamai vertina savo elgesį. Alkoholis bei darbo praradimas kažkiek įtakos padarė nusikaltimo padarymui. Pripažįsta, kad neadekvačiai reagavo į situacijÄ . Å iuo metu yra nedirbantis, antstoliai dar skolas nuskaito, todėl nėra atlyginęs žalos Kauno teritorinei ligonių kasai.

Sutinka su visais įrodymais, nors mano, kad L. P. kažkiek galėjo jį apšmeižti, nes prieš daug metų draugavo, tarp jų buvo kilę konfliktai, tačiau pripažįsta, kad galėjo būti smūgių suduota ir daugiau nei nurodė jis, pilnai pripažįsta tai, kas nurodyta kaltinamajame akte. Nukentėjusysis Ž. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. lapkričio 11 d., apie 16:00 val., jis Raseinių mieste, (duomenys neskelbtini), susitiko su savo pažįstama L.. Jos pavardės jis nežino.

Kartu su L. nuėjo į apleistÄ pastatÄ (duomenys neskelbtini). Ä® tÄ patį pastatÄ labai greitai atėjo A. S.. Jis jį tada realiai pamatė pirmÄ kartÄ . Seniau jį yra matęs tik nuotraukose. Jo asmeniÅ¡kai jis nepažinojo. Jiems susirinkus, jie visi nusprendė eiti į (duomenys neskelbtini) namÄ , pas L. ir A. S. pažįstamÄ , kiek pamena vardas buvo E.. Nuėjus į nurodytÄ namÄ , buto tiksliai nežino, tačiau jis yra antrame aukÅ¡te, užlipus laiptais tiesiai, durys buvo Å¡viesios spalvos.

Nurodytame bute jie keturiese vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. alų ir degtinę. Bevartojant alkoholį, maždaug 19.00 val. A. S. susiginčijo su L., tarp jų kilo žodinis konfliktas, jo metu A. S. iÅ¡vadino L. necenzÅ«riniais žodžiais. Konflikto metu jis žodžiu mėgino užstoti L.. KÄ konkrečiai A. S. sakė L., bei kÄ jis jam sakė, tiksliai neprisimena. Tuo metu A. S., bÅ«damas bute, atsistojo nuo kėdės puolė ant jo ir jų konfliktas persikėlė į namo laiptinę. A. S. jį mušė rankomis, kojomis į galvÄ ir į įvairias kÅ«no vietas.

Jis bandė gintis, tačiau jam nepavyko ir jis pargriuvo. Jam pargriuvus A. S. jam spardė į galvÄ , ko pasekoje jis prarado sÄ monę. Kiek kartų Å¡is jam trenkė ir spyrė, jis tiksliai pasakyti negali, tačiau jų buvo daug, ne mažiau 20 smÅ«gių rankomis ir kojomis. Jis atsibudo lauke prie pastato, adresu (duomenys neskelbtini). Lauke atsibudo vienas, Å¡alia jokių kitų asmenų nebuvo. Atsibudęs jis iÅ¡karto nuėjo VÅ¡Ä® Raseinių ligoninės priėmimo skyrių. Ligoninėje sužinojo, kad jam lūžo Å¡onkauliai.

Taip pat, po kaire akimi yra nuo sumuÅ¡imo likusi kraujosruva. VisÄ Ä¯vykį, kada jį mušė A. S., gali paliudyti minėta L.. Jam yra padaryta fizinė žala (2 t., b. l. 11-16). Papildomai apklaustas nukentėjusysis Ž. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. lapkričio 11 d. po pietų E. R. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), A. S. jį sumušė kojomis ir rankomis į įvairias kÅ«no vietas ne mažiau dvideÅ¡imt kartų. Nori papildyti, kad atėjęs pas E. R., buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, po to dar pas jį gėrė degtinę, be to buvo stipriai sumuÅ¡tas į galvÄ , buvo praradęs sÄ monę – dėl Å¡ių priežasčių pirminėje liudytojo apklausoje netiksliai nurodė kai kurias įvykio aplinkybes.

Nori patikslinti, kad konfliktas prasidėjo apie 16.00 val., nes lauke dar buvo Å¡viesu, o su A. S. sukonfliktavo dėl to, kad jis E. R. bute privėmė ant grindų. Tada A. S. jam liepė viskÄ iÅ¡valyti. Žodis po žodžio jie ir sukonfliktavo, gal jis jį negražiai ir pavadino, dabar to jau neprisimena. Prisimena, kad A. S. pagriebęs jam už kaklo, iÅ¡tempė į laiptinę, kur jį ir mušė. Po sumuÅ¡imo jis dėl suduotų smÅ«gių arba dėl iÅ¡gerto alkoholio liko gulėti laiptinėje.

Maždaug apie 19.00 val. atsibudęs, nuėjo į VšĮ Raseinių ligoninė priėmimo skyrių. Nori paaiškinti, kad A. S. jo atsiprašė, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto. Jie pasikalbėjo, jis jam atleido, pretenzijų neturi dėl sumušimo ir nesunkaus jo sveikatos sutrikdymo ir ateityje neturės. Civilinio ieškinio byloje nereiškia (2 t., b. l. 52-55) Liudytoja L. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. lapkričio 11 d., apie 16:00 val., Raseinių mieste, (duomenys neskelbtini), ji susitiko su savo draugu Ž.

A.. Susitikę jie nuėjo į apleistÄ pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Tikslaus adreso nepamena. Jiems bÅ«nant su Ž. A., paskambino jos buvęs sugyventinis, A. S.. Su juo ji iÅ¡siskyrė maždaug 2018 metais. Bekalbant, ji jam pasiÅ«lė ateiti į minėtÄ apleistÄ pastatÄ , kuriame ji buvo su Ž. A.. A. S. atėjus, jie visi trys nuėjo pas E. R., adresu (duomenys neskelbtini), buto tiksliai nežino. Nurodytame bute jie visi vartojo alkoholinius gėrimus, alų ir degtinę. Bevartojant alkoholį, maždaug 19.00 val., A.

S. pradėjo jÄ vadinti necenzÅ«riniais žodžiais. Kokiais tiksliai žodžiais, ji nepamena. Kodėl jis jÄ taip vadino, ji nežino. A. S. jÄ vadinant necenzÅ«riniais žodžiais, Ž. A. žodžiu užstojo jam sakydamas: „nelįsk prie jos“, „tu jos taip nevadink“, „ji normali pana“. Po Å¡ių žodžių tarp jų kilo žodinis konfliktas. Jo metu A. S. atsistojo nuo kėdės, paėmė Ž. A. už gerklės ir iÅ¡tempė jį į laiptinę. Ji iÅ¡karto iÅ¡bėgo iÅ¡ paskos, sakydama, kad baigtų muÅ¡tis, tačiau jos niekas neklausė.

IÅ¡ pradžių A. S. mušė Ž. A. rankomis ir kojomis, trankydamas jį į įvairias kÅ«no vietas, t. y. galvÄ , pilvÄ , Å¡onus ir t.t. IÅ¡ pradžių Ž. A. bandė prieÅ¡intis, nugriuvęs stojosi ir panaÅ¡iai. Ji nematė, kad Ž. A. trenktu A. S.. Ž. A. buvo nukritęs maždaug tris kartus. Paskutinį kartÄ Å½. A. nugriuvus A. S. mindė Ž. A. galvÄ kojomis, bei toliau kumščiu trankė Ž. A. į galvÄ . Ž. A. netgi buvo praradęs sÄ monę. Kiek iÅ¡ viso A. S. sudavė Ž.

A. smÅ«gių, ji nežino, jai buvo didelis stresas. Tačiau jų buvo daug, ne mažiau 20 smÅ«gių rankomis ir kojomis į galvÄ ir įvairias kÅ«no vietas. A. S. baigus muÅ¡ti Ž. A., E. R. nusivedė A. S. į kambarį, Ž. A. liko laiptinėje gulėti, o ji su E. T. išėjo į laukÄ . E. T. nuėjo į savo naujus namus (duomenys neskelbtini), o ji irgi išėjo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Ä® vidų pas E. R. pati atgal nebegrįžo, nes bijojo A. S. (2 t., b. l. 58-61) Liudytojas E. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. lapkričio 11 d. po pietų jam paskambino jo draugas A.

S., klausė ar galėtų išgerti jo namuose alkoholio su L. P. ir jos draugu Ž. A.. Jis neprieštaravo ir netrukus jie atėjo pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Jie atsinešė degtinės 1litro talpos butelį, kurį jie ir gėrė jo namuose. Maždaug apie 16.00 val., nes lauke buvo dar šviesu, A. S. sukonfliktavo su Ž. A.. Pastarasis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl pradėjo vemti jo kambaryje, priteršė grindis. A. S. jam iš karto pasakė, susitvarkyti, tačiau Ž.

A. nereagavo, vadino jį gaidžiu, grasino. Žodis po žodžio ir konfliktas peraugo į veiksmus. Nematė, kuris pirmas pradėjo muÅ¡tis, tačiau tiksliai matė, kaip A. S. paėmęs Ž. A. už kaklo, iÅ¡sitempė jį į laiptinę, muÅ¡ti. A. S. turbÅ«t nenorėjo jo bute viskÄ iÅ¡vartyti ir iÅ¡daužyti. Jis paskui juos į laiptinę nėjo, nes nenorėjo kiÅ¡tis. Uždaręs lauko duris, jis buvo kambaryje. Todėl nematė, kaip ir kiek kartų A. S. mušė Ž. A.. Tačiau iÅ¡ suduodamų garsų ir riksmų, suprato, kad kažkuris yra stipriai muÅ¡amas, įtarė, kad Ž.

A.. Matė, kad L. P. ėjo į laiptinę žiÅ«rėti, ji turbÅ«t viskÄ ir matė, todėl daugiau galėtų visko papasakoti. Maždaug po 15-20 minučių viskas nurimo, pas jį į butÄ grįžo L. P. su A. S.. Nežino, kur tuo metu buvo Ž. A.. Grįžę A. S. ir L. P. nieko neaiÅ¡kino, toliau jie gėrė degtinę. Patikslina, kad jo sugyventinė E. T. kartu su jais negėrė. Ji iÅ¡vis prieÅ¡taravo, kad jų bute bÅ«tų geriamas alkoholis. Po to ji nuėjo į kitÄ kambarį, kur visÄ laikÄ ir prabuvo.

Ä®vykio E. T. nematė (2 t., b. l. 64-67). 2020 m. lapkričio 14 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota, kad buvo apžiÅ«rėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), esančio medinio, dviejų aukÅ¡tų gyvenamojo namo laiptinė, kurioje matyti keturi atskiri įėjimai į butus, o kairėje pusėje yra mediniai laiptai, vedantys į antrÄ aukÅ¡tÄ . Užlipus laiptais, yra aikÅ¡telė. Toliau kairėje pusėje yra mediniai laiptai, vedantys į antrÄ aukÅ¡tÄ , kurio siena yra iÅ¡kalta medinėmis, tamsiai rudos-geltonos spalvos lentelėmis, laiptų turėklai yra mediniai, geltonos spalvos, kairėje laiptų pusėje.

Užlipus į antrÄ jį aukÅ¡tÄ prieÅ¡ais yra durys, ant kurių yra pritvirtinta medžio drožlių plokÅ¡tė, durų rankena yra deÅ¡inėje pusėje. Durys užrakintos (2 t., b. l. 21-29).  2020 m. lapkričio 11 d. Å iaulių Apskrities VPK Raseinių rajono PK tyrėjo Gedimino Globio tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad 2020 m. lapkričio 11 d. dirbant Raseinių m., kartu su Å iaulių AVPK Raseinių r. PK vyriausiÄ ja patrule J. NekroÅ¡iene, apie 19:54 val., buvo gautas Raseinių ligoninės gydytojo P. praneÅ¡imas, kad kreipėsi pats neblaivus Ž.

A., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuris dėl veido ir akies sumuÅ¡imų, 9 ir 10 Å¡onkaulių lūžių, gydosi ambulatoriÅ¡kai. Aplinkybės neaiÅ¡kios. Tikslinant įvykio aplinkybes buvo nuvykta į Raseinių ligoninės priėmimo skyrių apklausti nukentėjusįjį Ž. A., gim. (duomenys neskelbtini). Alkotesteriu Alcotest 6810, Nr. ARFL-0099 , patikros sertifikato Nr. 1308892, galioja iki 2021-04-14 nustatytas 1,93 promilių girtumas. Ž. A. kalbėjo neriÅ¡liai ir nenuosekliai, paaiÅ¡kinti kas jam atsitiko atsisakė, jokių aplinkybių, įvykio vietos ir įvykį mačiusių asmenų nenurodė, teigė, kad tai nesvarbu, jis nieko nepamena ir policijos pagalba jam nereikalinga, pareiÅ¡kimÄ raÅ¡yti kategoriÅ¡kai atsisakė.

Iš ligoninės asmuo išleistas į namus gydytis ambulatoriškai (2 t., b.l. 36-38). 2020 m. lapkričio 18 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvadoje Nr. G416/2020(10) nurodyta, Ž. A. nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, kairės pusės 9, 10 šonkaulių lūžimai. Nurodyti dviejų kūno sričių sužalojimai padaryti mažiausia dviejų smūgių pasėkoje. Sužalojimai padaryti galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu ar jam artimu būdu, laiku.

Sužalojimai bÅ«dingesni smÅ«gių sudavimui. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės pusės 9,10 Å¡onkaulių lūžimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 dienų (2 t., b. l. 45). BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo Å¡io kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

Å iame straipsnyje apraÅ¡yta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiÅ¡kiasi bent vienu iÅ¡ įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiÅ¡kų alternatyvių bÅ«dų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandaliÅ¡kais veiksmais. Be to, kaltininko veiksmai turi bÅ«ti atlikti vieÅ¡oje vietoje. Å i nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iÅ¡ minėtų bÅ«dų demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai turi bÅ«ti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka.

Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė turtinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė Å¡iuos padarinius, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-120/2014, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015).

Vadovaujantis teismų praktika, BK 284 straipsnis saugo tokiÄ vertybę kaip vieÅ¡oji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas, todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant vieÅ¡ojoje vietoje kitiems asmenims gali bÅ«ti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė.

Tačiau iÅ¡ visų galimų sveikatos sutrikdymų Å¡is BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimÄ ir nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Kilus Å¡iems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį. Tuo tarpu jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarkÄ nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis pagal BK 284 straipsnį ir BK 135 ar 138 straipsnio atitinkamÄ dalį (kasacinė nutartis Nr. 2K-249/2009).

Teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visuma – paties kaltinamojo A. S. visiÅ¡ku kaltės pripažinimu bei įrodymais, iÅ¡tirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka – nukentėjusiojo Ž. A., liudytojų L. P. ir E. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iÅ¡tirtais raÅ¡ytinais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis A. S. 2020 m. lapkričio 11 d., apie 19:00 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio gyvenamojo namo laiptinėje, t. y. vieÅ¡oje vietoje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu, matant bent vienam asmeniui, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, tyčia sudavė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ skaičių kartų, bet ne mažiau du kartus rankomis ir įspyrė kojomis Ž.

A. į įvairias kÅ«no vietas, sukėlė nukentėjusiajam Ž. A. fizinį skausmÄ , padarė poodinę kraujosruvÄ kairės akies vokuose, kairės pusės IX ir X Å¡onkaulių lūžimus, sutrikdė visuomenės rimtį bei padarė Ž. A. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Kaltinamojo A. S. kaltė bei faktinės nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visetu, jo padarytos veikos atitinka nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, požymius.

IV. Bausmės skyrimo motyvai Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 - 61 straipsnių nuostatomis. Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismas pripažįsta kaltinamojo atsakomybe sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, padarė bÅ«damas neblaivus, kas neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Skirdamas A. S. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis tiesiogine tyčia padarė keturias nesunkius nusikaltimus, į jo atsakomybę lengvinančiÄ ir atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybes, į tai, kad nusikaltimai sunkių pasekmių nesukėlė, į tai, kad kaltinamasis nedirba, tačiau darbo neteko neseniai, kai buvo sulaikytas ir ieÅ¡ko kito darbo, turi 6 vaikus, iÅ¡ kurių vienas naujagimis, teisiamas septintÄ kartÄ , baustas už administracinius nusižengimus, daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamajam skirtinos įstatymų sankcijoje numatytos artimos jų vidurkiui dydžio laisvės atėmimo bausmės. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, sudaro idealiÄ jÄ veikų sutaptį, todėl subendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu apėmimo bÅ«du.

Å i subendrinta bausmė su bausmėmis, paskirtomis už dvi nusikalstas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymÄ , vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bendrintinos dalinio sudėjimo bÅ«du, prie griežtesnės bausmės iÅ¡ dalies pridedant Å¡velnesnę. Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir baudžiamojo byla buvo iÅ¡nagrinėta atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2020 m. lapkričio 7 d., 11:00 val., iki 2020 m. lapkričio 9 d., 10.55 val., (1 t., b. l. 122-125, 139-140) – dvi paros. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymo atidėjimas taikomas, esant pakankamam pagrindui manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra darbingo amžiaus, iki nusikalstamų veikų padarymo dirbo, vėliau darbo neteko, nes buvo sulaikytas, tačiau ieÅ¡ko darbo, nurodė, kad registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (kadangi paimtas jo asmens dokumentas, registravimosi procedÅ«rÄ užbaigti nėra galimybės), turi Å¡eÅ¡is vaikus, iÅ¡ kurių vienas yra naujagimis, dėl savo veiksmų nuoÅ¡irdžiai gailisi, nurodo, kad suvokė savo elgesio ydingumÄ , į tai, kad jo padarytos veikos nesunkios, į jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, darytina iÅ¡vadÄ , kad realus bausmės vykdymas gali paveikti kaltinamojo norÄ ir sutikimÄ gydytis nuo polinkio vartoti alkoholinius gėrimus, dirbti ir gyventi visavertį gyvenimÄ , taigi, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimÄ , paskiriant teismo įpareigojimus.

V. Dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Nors byloje yra duomenys, kad Kauno teritorinė ligonių kasa 2020 m. gruodžio mėnesio raštu atsakė Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK apie tai, kad Ž. A. gydymo kaštai sudaro 37,61 Eur, tačiau Kauno teritorinė ligonių kasa civilinio ieškinio byloje nepareiškė, civiliniu ieškovu nebuvo pripažinta.

Atsižvelgiant į tai, teismas dėl Å¡ių iÅ¡laidų nepasisako ir iÅ¡aiÅ¡kina, kad dėl patirtų iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ kaltinamojo Kauno teritorinė ligonių kasa turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka (BPK 112 straipsnio 1 dalis). VI. Proceso iÅ¡laidos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nustatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Be to, teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Å ioje byloje, siekiant užtikrinti nepilnamečių L. M. ir A. B. interesus, dalyvavo įgaliota atstovė advokatė Lionė Užubalienė. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui 2021 m. vasario 8 d. pažymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kurias sudaro 311,94 eurų.

Taip pat pateiktas advokatės praneÅ¡imas, kuriame detalizuotos patirtos iÅ¡laidos. Pažymėtina, kad nors A. S. Å¡iuo metu nedirba, tačiau nurodė, jog ieÅ¡ko darbo, yra darbingo amžiaus, sveikatos sutrikimų, trukdančių dirbti neturi, susidariusi iÅ¡laidų suma nėra didelė. Atsižvelgiant į tai, pripažinus A. S. kaltu sukėlus fizinį skausmÄ L. M. ir A. B., remiantis teismų praktika (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis Nr. 1A-70-870/2019), iÅ¡ jo priteistinos Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos.

VI. Kiti klausimai Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 11 straipsnio 1 dalimi, procesinės prievartos priemonės turi bÅ«ti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų; bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymas turi bÅ«ti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nereikalinga. Teismas, perduodamas bylÄ nagrinėti teisiamajame posėdyje kaltinamajam A. S. paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, dokumentų paėmimÄ ir įpareigojimÄ gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų – paliko nepakeistas, o kardomosios priemonės įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų terminÄ pratęsė iki galutinio sprendimo byloje priėmimo.

Kardomosios priemonės dokumentas paėmimas ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų, teismo vertinimu, tapo nereikalingos, kadangi dokumentas kaltinamam reikalingas registruojantis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o nukentėjusiųjų mažamečių motina L. D. 2021 m. vasario mėnesį su kaltinamuoju susilaukė vaiko, prie kurio auklėjimo, auginimo ir iÅ¡laikymo kaltinamasis turi prisidėti tiesiogiai, nukentėjusiųjų mažamečių atstovės teisiamojo posėdžio metu neprašė įpareigoti kaltinamÄ jį ir toliau gyventi skyrium nuo mažamečių vaikų, kaltinamasis nurodė, jog lankėsi pas specialistÄ dėl elgesio su vaikais, suprato, kad negalima naudoti smurto prieÅ¡ vaikus.

Atsižvelgiant į tai, Å¡ios kardomosios priemonės panaikintinos nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymÄ , panaikintina. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas daiktas, turintis reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – diržas rudos spalvos, 44 cm ilgio, 4 cm pločio, kuris yra perduotas Å iaulių apskrities VPK žinion (1 t., b. l. 54-56).

Remdamasis iÅ¡dėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303 – 308 straipsniais, 312 straipsniu, teismas n u s p r e n d ė : A. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje, 284 straipsnyje, 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmes: - pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (dėl veikos, padarytos 2020 m. spalio 26 d.) – laisvės atėmimÄ 8 (mėnesiams) mėnesių, - pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (dėl veikos, padarytos 2020 m. spalio 29 d.) – laisvės atėmimÄ 10 (deÅ¡imčiai) mėnesių, - pagal BK 284 straipsnį – laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams, - pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 2 punktu, subendrinti bausmes, paskirtas pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 1 dalį apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę, paskirti subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinti Å¡iÄ subendrintÄ bausmę su pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir 140 straipsnio 3 dalį paskirtomis bausmėmis, prie griežčiausios bausmės iÅ¡ dalies pridedant Å¡velnesnes bausmes, ir paskirti subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis, sumažinti paskirtÄ bausmę vienu trečdaliu ir paskirti A. S. sumažintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu į A. S. paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2020 m. lapkričio 7 d., 11:00 val., iki 2020 m. lapkričio 9 d., 10.55 val., (dvi paros), dvi sulaikyme iÅ¡bÅ«tas paras prilyginant dvejoms laisvės atėmimo dienoms ir laikyti, kad A.

S. yra atlikęs dviejų dienų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 3, 5, 6, 8 punktu, A. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant nuteistÄ jį viso laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, gydytis priklausomybės nuo alkoholio ligÄ , per tris mėnesius pradėti dirbti arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Priteisti iÅ¡ A. S. valstybės naudai 311,94 eurų (tris Å¡imtus vienuolika eurų 94 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų atlyginimo. Kaltinamajam A. S. paskirtas kardomÄ sias priemones – dokumentų paėmimÄ ir įpareigojimÄ gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų – panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Kaltinamajam A. S. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti galioti, nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikinti.

DaiktÄ , turintį reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – dirÅ¾Ä rudos spalvos, 44 cm ilgio, 4 cm pločio, kuris yra perduotas Å iaulių apskrities VPK žinion, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mus. IÅ¡aiÅ¡kinti kaltinamajam ir nukentėjusiesiems, kad jie turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka bÅ«tų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

Teisėja Vaiva Bėčienė