d3af7f4c-3d70-485d-bc7e-b47f889e45b7 · RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2YT-1415-762/2017Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00928-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2; 3.4.5.19 (S) ROKIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugsėjo 11 d. Rokiškis Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Artūras Dilys, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Baltušienei,pareiškėjo A. G. atstovui advokatui Mindaugui Beinaravičiui,suinteresuotiems asmenims: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus atstovui V.

K.; N. P., jos atstovei advokatei Rasai Čibirienei,teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. G. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio iÅ¡laikymo reikalingumo fakto nustatymo, termino priimti palikimÄ atnaujinimo, suinteresuoti asmenys: N. P., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius. Teismas, n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas A. G., pateikdamas pareiÅ¡kimÄ prašė: nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjui A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) jo tėvo H.

G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties dienÄ - . (duomenys neskelbtini) buvo reikalingas iÅ¡laikymas; atnaujinti pareiÅ¡kėjui A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) įstatymu nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ palikimui priimti po palikėjo H. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties dienÄ - (duomenys neskelbtini).PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas H. G., a. k. (duomenys neskelbtini) BÅ«damas H. G. sÅ«nus, pagal įstatymÄ paveldėtų kaip pirmos eilės įpėdinis, tačiau jo tėvas 2009-07-21 surašė testamentÄ , remiantis kuriuo visÄ savo turtÄ paliko savo dukrai (pareiÅ¡kėjo seseriai) N. P.. 2016-11-04 N. P. jai pagal testamentÄ paliktÄ H.

G. palikimÄ priėmė. Nurodo, kad jis palikėjo H. G. mirties dienÄ buvo ir Å¡iuo metu yra neįgalus, jo darbingumas yra tik 35 procentai, jis negauna absoliučiai jokių pajamų ir neturi pastovios gyvenamosios vietos, serga psichikos liga ir nuo 1992 metų yra priverstinai gydomas stacionaraus gydymo sÄ lygomis RokiÅ¡kio r. psichiatrijos ligoninėje (tik nuo 2014-09-14 iki 2015-11-04 buvo gydomas ambulatorinėmis gydymo sÄ lygomis). Dėl nedarbingumo, psichikos ligos ir priverstinio gydymo, neturi jokių galimybių užsidirbti lėšų pragyvenimui, neturi jokių santaupų, jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, negauna absoliučiai jokių pajamų.

IÅ¡ to daro iÅ¡vadÄ , kad jam jo tėvo mirties dienÄ reikėjo iÅ¡laikymo, todėl praÅ¡o teismÄ nustatyti šį juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Juridinio fakto nustatymas pareiÅ¡kėjui reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui į privalomÄ jÄ palikimo dalį gauti. Po tėvo mirties pageidaudamas gauti teisinę pagalbÄ tėvo palikimo priėmimo klausimu, kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ dėl teisinės pagalbos jam suteikimo priimant tėvo palikimÄ ir jam buvo paskirtas teikti teisinę pagalbÄ advokatas Vytautas Sketeris.

Tačiau advokatas surašė iÅ¡vadÄ , kad antrinės teisinės pagalbos teikimas yra neva neperspektyvus ir atsisakė teikti jam antrinę teisinę pagalbÄ . Dėl Å¡ios priežasties jis nesikreipė į teismÄ dėl iÅ¡laikymo jam reikalingumo fakto nustatymo ir nesikreipė į notarÄ dėl palikimo priėmimo. Tokiu bÅ«du jis praleido terminÄ kreiptis į notarÄ dėl tėvo palikimo priėmimo. Jis pageidavo priimti savo tėvo palikimÄ nuo palikimo atsiradimo momento, tačiau jam palikimÄ priimti laiku sukliudė psichinė liga, įstatymų nežinojimas ir paskirto advokato atsisakymas teikti jam teisinę pagalbÄ .

Akcentuoja, kad terminÄ priimti palikimÄ praleido nežymiai, be to kreipdamasis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ nemokamos teisinės pagalbos, tokiu bÅ«du nedelsdamas iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ priimti palikimÄ . Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, praÅ¡o teismÄ palikimo priėmimo termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis ir šį praleistÄ terminÄ atnaujinti.Suinteresuotas asmuo – N. P. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė pareiÅ¡kėjo reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.

Atsiliepime bei teismo posėdyje nurodė, kad testatorius H. G. 2009-07-21 notariniu testamentu, kurio notarinio registro Nr. 2239, vienintele savo įpėdine, kuriai palieka palikimÄ , pasirinko jÄ . Vykdydama jo testamentinę valiÄ palikimÄ priėmė. PareiÅ¡kėjo reikalavimÄ , kad palikėjo H. G. mirties dienÄ pareiÅ¡kėjui buvo reikalingas iÅ¡laikymas laiko nepagrįstu, nes palikėjo H. G. mirties dienÄ pareiÅ¡kėjas buvo pilnai iÅ¡laikomas valstybės lėšomis. Šį faktÄ patvirtina pareiÅ¡kime pats pareiÅ¡kėjas, nurodydamas kad nuo 1992 metų iki Å¡iol yra priverstinai gydomas stacionaraus gydymo sÄ lygomis RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje.

PareiÅ¡kėjas gauna tam tikrÄ Valstybės skirtÄ iÅ¡mokÄ , be to, kurį laikÄ jis gaudavo Å¡alpos pensijÄ , todėl pareiÅ¡kime nurodytas argumentas, kad jis neturi absoliučiai jokių pajamų, yra neobjektyvus. PareiÅ¡kėjo dalinis nedarbingumas yra nulemtas ne kokių nors nuo jo nepriklausančių aplinkybių, o tik dėl jo paties kaltės pasirinkto nusikalstamo gyvenimo bÅ«do. PareiÅ¡kėjas dar iki pateikimo į psichiatrijos ligoninę gyveno su tėvais, tačiau tėvus nuolat terorizuodavo, grasindavo, vydavo iÅ¡ namų.

PareiÅ¡kėjo elgesys su tėvais ir nulėmė palikėjo - tėvo H. G. norÄ nuÅ¡alinti pareiÅ¡kėjÄ nuo palikimo. Tai įrodo jau vien Ignalinos rajono apylinkės teismo 1992-12-30 nutartis, iÅ¡ kurios matyti, koks buvo pareiÅ¡kėjo elgesys su tėvais. Paskutiniuosius metus iki mirties tėvas gyveno jos namuose Druskininkuose, nes vienas neįstengė apsitarnauti, ji juo rÅ«pinosi, todėl tėvas ir paskyrė jÄ savo testamentine įpėdine. Nesutinka ir su teiginiu, kad pareiÅ¡kėjas neturi pastovios gyvenamosios vietos, nes jis jos neturi tik todėl, kad nesirÅ«pino ir delsė susitvarkyti mirusios motinos V.

G. turto paveldėjimÄ Ä¯ 1/2 gyvenamojo namo dalį kuri priklausė motinai. Siekdamas palikimo pareiÅ¡kėjas siekia paniekinti jau mirusio tėvo valiÄ ir užvaldyti dalį jo užgyvento turto. Nurodo, kad jos atsiliepime iÅ¡dėstytos aplinkybės, paties pareiÅ¡kėjo pridėtoji teismo nutartis patvirtina Lietuvos Respublikos CK 5.6 str. 1 d. nurodytos situacijos buvimÄ , todėl pareiÅ¡kėjas neturi jokių teisių į savo tėvo palikimÄ ir jo praÅ¡omam termino atkÅ«rimui jokio teisėto intereso nėra.Suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius (toliau - VSDFV Utenos skyrius) pateikė pareiÅ¡kimÄ , kurį laikė ir atsiliepimu į pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ydami atmesti pareiÅ¡kėjo A.

G. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio iÅ¡laikymo reikalingumo fakto nustatymo ir termino priimti palikimÄ atnaujinimo. PareiÅ¡kime – atsiliepime suinteresuotas asmuo nurodė, kad Å¡ios bylos iÅ¡sprendimas gali turėti įtakos VSDFV Utenos skyriaus teisėms ir pareigoms, iÅ¡ieÅ¡kant palikėjo H. G. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytÄ Å¾alÄ iÅ¡ jo įpėdinių, nes dėl nepagrįstai iÅ¡mokėtos naÅ¡lio pensijos H. G. susidarė 8296,15 Eur naÅ¡lių pensijos permoka, už kuriÄ privalo atsakyti H.

G. paveldėtojai savo turtu. H. G. paveldėtoja N. P. didesnę dalį skolos 4296,15 Eur sumai atlygino. Likusios skolos atlyginimas siejamas su teisme nagrinėjamos bylos iÅ¡sprendimu nustatant ar A. G. bus pripažintas asmeniu, kuriam reikalingas iÅ¡laikymas ir dėl to pagal Lietuvos Respublikos CK 5.20 straipsnį jis paveldės privalomÄ jÄ palikimo dalį, nepaisant testamento turinio. PareiÅ¡kėjui paveldėjus tėvo turto dalį, tėvo padarytÄ Å¾alÄ turėtų atlyginti ir jis proporcingai paveldėto turto daliai.

Suinteresuotas asmuo dėl pareiÅ¡kėjo iÅ¡dėstytų reikalavimų nurodė su jais nesutinkantis. IÅ¡ esmės nurodė, kad nagrinėjamu atveju, iÅ¡laikymo A. G. reikalingumo fakto, bÅ«tino siekiant įgyti teisę į privalomÄ palikimo dalį, nustatymas, ne apsaugotų, o galimai pažeistų A. G. turtinius interesus, pablogintų jo turtinę padėtį, nes pagal Lietuvos Respublikos CK 5.52 straipsnį už palikėjo H. G. skolÄ VSDF biudžetui A. G. atsakytų visu savo turtu, proporcingai paveldėto turto daliai.

Taip pat nurodo, kad reikalinga įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai atnaujinus praleistÄ palikimo priėmimo terminÄ , ir ar nebus pažeistas asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas, kuris ir lemia bÅ«tinybę atnaujinti praleistÄ terminÄ , ar prieÅ¡ingai, jo neatnaujinti.PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymai tenkintini.              Dėl iÅ¡laikymo reikalingumo fakto nustatymo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.20 str. nustatyta, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dienÄ reikalingas iÅ¡laikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iÅ¡ jų tektų paveldint pagal įstatymÄ (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.Byloje pateiktoje VÄ® Registrų centro Gyventojų registro pažymoje apie asmens duomenis (2017-07-25 Nr. GR.4A-1294) pateikta informacija, kad H.

G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė iÅ¡tuokoje (duomenys neskelbtini). Jo turimi vaikai N. P., gim. . (duomenys neskelbtini), V. Å ., gim.(duomenys neskelbtini), A. G., gim. (duomenys neskelbtini) ir J. G., gim. (duomenys neskelbtini). VÄ® Registrų centro Testamentų registro iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad 2009-07-21 testatorius H. G. buvo surašęs oficialųjį testamentÄ . Po H. G. mirties (duomenys neskelbtini), 2016-11-03 N. P. priėmė H. G. palikimÄ . Kitų asmenų priėmusių palikimÄ , ar atsisakiusių nuo palikimo nėra nurodyta.

Byloje pateiktame VÄ® Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad H. G. priklauso ½ pastatų – gyvenamojo namo, garažo, Å«kinio pastato bei kitų kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini).IÅ¡ to seka, kad nustačius privalomÄ jÄ palikimo dalį, atsižvelgiant į H. G. įstatyminių įpėdinių (vaikų) skaičių pareiÅ¡kėjui tektų 1/8 palikėjui H. G. priklausančio turto.Teismas, nustatydamas aplinkybę ar pareiÅ¡kėjui A.

G. jo tėvo (palikėjo) H. G. mirties dienÄ buvo reikalingas iÅ¡laikymas atsižvelgia į sekančias aplinkybes. Byloje pateiktoje darbingumo lygio pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) bei neįgaliojo pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas yra iÅ¡ dalies darbingas, jo netektas darbingumas vertinamas 65 procentais, jam neįgalumas nustatytas nuo (duomenys neskelbtini)neterminuotai. Ignalinos miesto seniÅ«nijos pateiktoje pažymoje apie įtraukimÄ Ä¯ gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitÄ (20016-07-01 Nr. (2016-158-PN)-23, nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas A.

G. nuo 2016-02-22 įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitÄ Ignalinos rajono savivaldybėje. Ignalinos rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos ir kaimo reikalų skyriaus pažymoje „Dėl informacijos pateikimo“ (2016-05-09 Nr. SPS-88) nurodyta, kad A. G. iÅ¡mokų Å¡iame skyriuje negauna. Taip pat iÅ¡ pareiÅ¡kėjo pateiktų teismo nutarčių žinoma, kad pareiÅ¡kėjui 1992-12-30 Ignalinos rajono apylinkės teismo nutartimi taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje, kuri dėl negerėjančios psichinės bÅ«klės taikoma iki Å¡iol.Nustatytos aplinkybės, kad pareiÅ¡kėjas jo tėvo mirties dienÄ buvo tik iÅ¡ dalies darbingas, jokių pajamų, santaupų ar turto neturėjo, dėl psichikos sutrikimo buvo priverstinai gydomas, nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjo, teismo nuomone, duoda pagrindÄ iÅ¡vadai padaryti, kad pareiÅ¡kėjui A.

G. jo tėvo mirties dienÄ buvo reikalingas iÅ¡laikymas. Suinteresuotas asmuo N. P. pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡laikymo reikalingumo fakto nustatymo tikslu įgyti teisę į privalomÄ jÄ palikimo dalį ginčija ir tuo, kad remiantis CK 5.6 str. 1 d. neturi teisės paveldėti nei pagal įstatymÄ , nei pagal testamentÄ asmenys, kurie prieÅ¡ingais teisei tyčiniais veiksmais prieÅ¡ palikėjÄ , prieÅ¡ kurį nors iÅ¡ jo įpėdinių ar prieÅ¡ testamente iÅ¡reikÅ¡tos palikėjo paskutinės valios įgyvendinimÄ sudarė teisinę padėtį, kad jie tampa įpėdiniais, jeigu teismo tvarka nustatyta, kad jie tyčia atėmė palikėjui ar jo įpėdiniui gyvybę arba kėsinosi į Å¡ių asmenų gyvybę.

Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas pats savo veiksmais kaip tik ir sukÅ«rė tokiÄ situacijÄ . Kaip minėta, 1992-12-30 Ignalinos rajono apylinkės teismo nutartimi pareiÅ¡kėjas A. G. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už visuomenei pavojingų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 153 str. 2 d., 225 str. 2 d., 227 str., įvykdymÄ ir jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – atidavimas į psichiatrijos ligoninę (stacionarinis stebėjimas ir gydymas) griežto stebėjimo sÄ lygomis.

Šioje nutartyje teismo konstatuota, kad A. G. grasindamas nužudyti smogė kirviu savo tėvui H. G. jį sužalodamas, grasino savo tėvams kitokiais veiksmais. Taip pat nutartyje konstatuota, kad veikų padarymo metu A. G. sirgo ir serga psichikos liga dėl ko negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, tai yra įvykdė veikas būdamas nepakaltinamu. Suinteresuoto asmens cituojami CK 5.6 str. 1 d. veiksmai turi būti tyčiniai, tai pabrėžiama ir straipsnio dispozicijoje, tuo tarpu pareiškėjas A.

G. atlikdamas baudžiamojo įstatymo uždraustus veiksmus prieÅ¡ palikėjÄ (H. G.) juos atliko nesuprasdamas savo veiksmų esmės ir negalėdamas jų valdyti, tai yra jo veiksmuose nebuvo tyčios kaip bÅ«tino nusikalstamos veikos požymio. Atsižvelgiant į tai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu negali bÅ«ti taikomos CK 5.6 str. 1 d. nuostatos ribojančios palikėjo H. G. turto paveldėjimÄ . Nors suinteresuotas asmuo N. P. nurodo, kad pareiÅ¡kėjas pats savo aplaidžiais bei nusikalstamais veiksmais susikÅ«rė blogÄ socialinę padėtį, patekęs į psichiatrijos ligoninę toliau iÅ¡liko agresyvus tiek savo tėvo, tiek jos atžvilgiu, kÄ patvirtina jos pateikti pareiÅ¡kėjo raÅ¡yti laiÅ¡kai, tačiau, teismas, atsižvelgia į jau aptartÄ aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjas turi psichikos sutrikimÄ dėl ko jis savo veiksmų negali vertinti tinkamai, jam iki Å¡iol taikomas priverstinis gydymas, jo psichinė bÅ«klė iÅ¡lieka nestabili.

Dėl to teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas pats kaltais veiksmais sukÅ«rė savo sunkiÄ materialinę padėtį dėl ko galėtų bÅ«ti ribojamas iÅ¡laikymo reikalingumo bei teisės į privalomÄ jÄ palikimo dalį pripažinimas.              Dėl termino priimti palikimÄ atnaujinimo CK 5.50 straipsnio 2 dalis nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo.

Å ie palikimo priėmimo veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Jeigu įpėdinis praleido terminÄ palikimui priimti, teismas gali jį atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str. 1 d.). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali bÅ«ti pripažintos objektyvios, t. y. nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie praleistÄ terminÄ , nedelsdamas, t. y. per protingus terminus, kreipiasi į teismÄ dėl termino pratęsimo.

Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės įstatymų aiÅ¡kinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo (pratęsimo). Jų esmė tokia, kad tam, jog pasinaudotų CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe atnaujinti terminÄ palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad Å¡is praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių.

Terminas palikimui priimti gali bÅ«ti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valiÄ palikimÄ priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kasacinio teismo taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismai, spręsdami klausimÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikÅ¡mę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

KlausimÄ , ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių Å¡alių elgesį, asmens, praÅ¡ančio pratęsti terminÄ , teisinį statusÄ , pareiÅ¡kėjo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.). Vertinant pareiÅ¡kėjo elgesį, bÅ«tina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai.

Å ia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualÅ«s sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).Nagrinėjamoje byloje sprendžiant termino palikimui priimti atnaujinimo klausimÄ atsižvelgtina į tai, kad pareiÅ¡kėjas 2016-11-16 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriui pateikė praÅ¡ymÄ suteikti jam antrinę teisinę pagalbÄ civilinėje byloje dėl paveldėjimo klausimų (testamento pripažinimo negaliojančiu). 2016-11-18 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus sprendimu Nr. 2.4 (NTP-2)-16-T-2528-19399 pareiÅ¡kėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, paskiriant advokatÄ VytautÄ Sketerį atstovauti pareiÅ¡kėjo interesus.

Advokatas V. Sketeris 2017-01-20 pareiÅ¡kimu atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbÄ A. G. motyvuodamas, kad byla neperspektyvi. Advokato pareiÅ¡kime nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas N. P. suraÅ¡ytÄ testamentÄ ketino ginčyti tuo, jog jis turi teisę į privalomÄ jÄ palikimo dalį. IÅ¡dėstytos aplinkybės, teismo nuomone, įrodo, kad pareiÅ¡kėjas nepraleisdamas termino palikimui priimti (terminas palikimui priimti baigėsi 2017-01-30), t. y. praėjus kiek daugiau nei pusei mėnesio po savo tėvo H.

G. mirties, iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ dėl palikimo priėmimo, tai yra kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos siekdamas, jog bÅ«tų nustatyta jo teisė į privalomÄ palikimo dalį. Nagrinėjamu atveju, vien tik kreipimasis į notarÄ dėl palikimo priėmimo, esant testamentiniam įpėdiniui, nenustačius iÅ¡laikymo reikalingumo fakto, nebÅ«tų pakankamas. Akivaizdu, kad pats pareiÅ¡kėjas dėl savo protinės negalios nebÅ«tų galėjęs tinkamai parengti dokumentų Å¡iam faktui nustatyti, be to, jam skirtas advokatas atsisakė teikti teisinę pagalbÄ .

IÅ¡dėstytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nustatytu terminu nesikreipdamas į notarÄ , pareiÅ¡kėjas elgėsi nesÄ Å¾iningai ar aplaidžiai, buvo nepakankamai atidus ir rÅ«pestingas. Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės lėmė, kad pareiÅ¡kėjas laiku nerealizavo ir neįgyvendino savo teisių per įstatyme nustatytÄ terminÄ . Teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimÄ , visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistÄ terminÄ nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Suinteresuotas asmuo N. P. nurodo, kad pareiÅ¡kėjui priėmus palikimÄ tokiu bÅ«du bus paniekinta mirusio tėvo valia ir užvaldyta dalis jo užgyvento turto, be to pareiÅ¡kėjui teks labai menka paveldimo turto dalis, tai yra apie 4 kv. m. gyvenamo ploto, kuriÄ atidalinti bus praktiÅ¡kai neįmanoma. Teismas įvertindamas suinteresuoto asmens N. P. teiginius atsižvelgia ir į tai, kad jai paveldėjimo teisės liudijimas į paveldimÄ turtÄ dar nėra iÅ¡duotas, tai yra ji dar nėra įgijusi nuosavybės teisės į paveldimÄ turtÄ .

Be to, atsižvelgiama ir į tai, kad kaip teigia N. P., pareiÅ¡kėjas taip pat turi teisę ir į kitÄ dalį to paties turto (gyvenamojo namo su priklausiniais) paveldėtÄ po savo motinos mirties, tačiau nesusitvarkęs paveldėjimo. Taigi pareiÅ¡kėjui tinkamai įforminus paveldėjimÄ jis pretenduotų į didesnę nuosavybės dalį nei nurodo suinteresuotas asmuo. IÅ¡ to seka, pareiÅ¡kėjui atnaujinus terminÄ palikimui priimti, nebus pažeistos kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai, o prieÅ¡ingai pareiÅ¡kėjo interesai bus apginti.Nelaikytinas pagrįstu ir suinteresuoto asmens VSDFV Utenos skyriaus teiginys, kad iÅ¡laikymo reikalingumo fakto, bÅ«tino siekiant įgyti teisę į privalomÄ palikimo dalį, nustatymas bei termino palikimui atnaujinimas, ne apsaugotų, o galimai pažeistų A.

G. turtinius interesus, pablogintų jo turtinę padėtį, nes pagal Lietuvos Respublikos CK 5.52 straipsnį už palikėjo H. G. skolÄ VSDF biudžetui A. G. atsakytų visu savo turtu, proporcingai paveldėto turto daliai. PareiÅ¡kėjo atstovas nurodė, kad teismui atnaujinus terminÄ priimti palikimÄ , pareiÅ¡kėjas kreiptųsi pas palikimo vietos notarÄ , paveldėjimo teisės liudijimui gauti bei palikimÄ priimti pagal sudarytÄ paveldimo turto apyraÅ¡Ä , tokiu bÅ«du bÅ«tų apsaugoti pareiÅ¡kėjo interesai.

Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjas terminÄ palikimui priimti praleido dėl objektyvių, svarbių ir pateisinamų priežasčių, todėl terminas palikimui, atsiradusiam po H. G. mirties, priimti atnaujintinas (CK 5.50 str. 3 d., 5.57 str. 1 d.). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus sprendimu 2017-05-16, Nr. 2.1.(NTP-2)-17-1217-9882, A. G. suteikta antrinė teisinė pagalba, 100 proc. atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo valstybei, tad iÅ¡laidos (3,02 Eur), susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iÅ¡ pareiÅ¡kėjo nepriteistinos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291 straipsniu, 448 straipsniu, 578 straipsniu, teismas n u t a r i a : pareiÅ¡kėjo A.

G. praÅ¡ymÄ tenkinti.Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjui A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) jo tėvo H. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties dienÄ - (duomenys neskelbtini), buvo reikalingas iÅ¡laikymas.Atnaujinti pareiÅ¡kėjui A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) terminÄ palikimui, atsiradusiam po palikėjo H. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti ir terminÄ palikimui priimti pratęsti trims mėnesiams, skaičiuojant nuo Å¡ios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui į privalomÄ jÄ palikimo dalį gauti.Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Panevėžio apygardos teismui paduodant atskirÄ jį skundÄ per RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                ArtÅ«ras Dilys